This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32008R1272
Regulation (EC) No 1272/2008 of the European Parliament and of the Council of 16 December 2008 on classification, labelling and packaging of substances and mixtures, amending and repealing Directives 67/548/EEC and 1999/45/EC, and amending Regulation (EC) No 1907/2006 (Text with EEA relevance)
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (Tekstas svarbus EEE)
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (Tekstas svarbus EEE)
OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(HR)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/02/2025
31.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 353/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1272/2008
2008 m. gruodžio 16 d.
dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos bei aplinkos apsauga, taip pat laisvas cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių judėjimas, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas. |
(2) |
Cheminių medžiagų, mišinių ir minėtų gaminių vidaus rinka gali veiksmingai veikti tik tuo atveju, jei atskirose valstybėse narėse jiems taikomi reikalavimai labai nesiskiria. |
(3) |
Derinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus reglamentuojančius teisės aktus reikėtų užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą siekiant tvaraus vystymosi. |
(4) |
Prekyba cheminėmis medžiagomis ir mišiniais yra ne tik vidaus rinkai, bet ir pasaulinei rinkai svarbus klausimas. Todėl įmonėms būtų naudinga, jei klasifikavimo bei ženklinimo taisyklės būtų suderintos pasauliniu mastu ir jei, viena vertus, tiekimui bei naudojimui skirtos klasifikavimo bei ženklinimo taisyklės ir, kita vertus, vežimui skirtos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės būtų nuoseklios. |
(5) |
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasaulinei prekybai ir kartu apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką, 12 metų Jungtinių Tautų (JT) struktūroje buvo kruopščiai rengiami suderinti klasifikavimo ir ženklinimo kriterijai; taip atsirado Pasauliniu mastu suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (toliau – GHS). |
(6) |
Šis reglamentas grindžiamas įvairiomis deklaracijomis, kuriomis Bendrija patvirtino ketinanti prisidėti prie klasifikavimo bei ženklinimo kriterijų suderinimo pasauliniu mastu ne tik JT lygiu, bet ir į Bendrijos teisę įtraukiant tarptautiniu lygiu suderintus GHS kriterijus. |
(7) |
Įmonėms teikiama nauda didės, kai vis daugiau pasaulio šalių į savo teisės aktus perkels GHS kriterijus. Bendrija turėtų būti šio proceso lyderė, skatinanti kitas šalis sekti jos pavydžiu ir siekianti suteikti Bendrijos pramonei konkurencinio pranašumo. |
(8) |
Todėl labai svarbu Bendrijoje suderinti cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių klasifikavimo bei ženklinimo nuostatas ir kriterijus atsižvelgiant į GHS nustatytus klasifikavimo kriterijus ir ženklinimo taisykles, taip pat remiantis 40 metų patirtimi, įgyta įgyvendinant galiojančius Bendrijos teisės aktus cheminių medžiagų srityje ir išlaikant apsaugos lygį, pasiektą įgyvendinant suderintą klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančią sistemą, taikant Bendrijoje nustatytas pavojingumo klases, kurios dar neįtrauktos į GHS, ir galiojančias ženklinimo bei pakavimo taisykles. |
(9) |
Šis reglamentas neturėtų trukdyti visapusiškai taikyti Bendrijos konkurencijos taisyklių. |
(10) |
Šio reglamento tikslas turėtų būti nustatyti, dėl kurių savybių cheminės medžiagos ir mišiniai turėtų būti klasifikuojami kaip pavojingi, kad būtų galima tinkamai identifikuoti cheminių medžiagų bei mišinių pavojingumą ir apie jį pranešti. Tokios savybės turėtų būti susijusios su fiziniais pavojais, taip pat su pavojingumu žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant pavojingumą ozono sluoksniui. |
(11) |
Iš esmės šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms Bendrijoje tiekiamoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams, išskyrus atvejus, kai Bendrijos teisės aktuose yra nustatytos konkretesnės klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės, pavyzdžiui, 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (3), 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (4), 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvoje 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (5), 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (6), 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvoje 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (7), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (8), 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (9), 1999 m. vasario 23 d. Komisijos sprendime 1999/217/EB, patvirtinančiame maisto produktuose ar ant jų naudojamų kvapiųjų medžiagų registrą, sudarytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2232/96 (10), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (11), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (12), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (13) ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (14), ir išskyrus atvejus, kai cheminės medžiagos ir mišiniai yra vežami oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais. |
(12) |
Šiame reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys turėtų atitikti sąvokas ir jų apibrėžtis, pateiktas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (15), sąvokų apibrėžtis, pateiktas vežimą reglamentuojančiose taisyklėse, ir JT lygiu nustatytas GHS pateiktas sąvokų apibrėžtis, siekiant užtikrinti kuo didesnį nuoseklumą taikant chemines medžiagas reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus pasaulinėje prekyboje. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente turėtų būti nustatytos GHS pateiktos pavojingumo klasės. |
(13) |
Ypač tikslinga įtraukti tas GHS apibrėžtas pavojingumo klases, kuriomis ypatingai atsižvelgiama į tai, kad cheminių medžiagų ar mišinių keliamus fizinius pavojus tam tikru mastu gali nulemti šių cheminių medžiagų ar mišinių patekimo į aplinką būdas. |
(14) |
Šiame reglamente apibrėžta sąvoka „mišinys“ turėtų būti vartojama ta pačia reikšme, kaip ankstesniuose Bendrijos teisės aktuose vartojama sąvoka „preparatas“. |
(15) |
Šis reglamentas turėtų pakeisti 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (16) ir 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (17). Jame turėtų būti išlaikytas dabartinis bendras minėtomis direktyvomis nustatytas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis. Todėl šiame reglamente reikėtų palikti kai kurias minėtų direktyvų apimamas, tačiau iki šiol į GHS neįtrauktas pavojingumo klases. |
(16) |
Atsakomybė už cheminių medžiagų ir mišinių keliamų pavojų identifikavimą ir jų klasifikavimą turėtų pirmiausia tekti tų cheminių medžiagų ar mišinių gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie privalo laikytis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 reikalavimų. Vykdydami nustatytas pareigas dėl klasifikavimo tolesni naudotojai turėtų galėti taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal šį reglamentą yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis; tačiau jie neturi būti pakeitę tos cheminės medžiagos ar mišinio sudėties. Atsakomybė už cheminių medžiagų, kurios rinkai netiekiamos, tačiau kurias būtina registruoti arba apie jas pranešti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, klasifikavimą turėtų pirmiausia tekti gamintojams, gaminių gamintojams ir importuotojams. Tačiau turėtų būti numatyta galimybė kiekvienu atveju atskirai suderinti didžiausio pavojingumo klasių cheminių medžiagų ir kitų cheminių medžiagų klasifikavimą, kurį turėtų taikyti visi tokių cheminių medžiagų, taip pat mišinių, į kurių sudėtį įeina šios cheminės medžiagos, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai. |
(17) |
Jeigu nusprendžiama suderinti konkrečiai pavojingumo klasei priskiriamos cheminės medžiagos klasifikaciją arba ją diferencijuoti pavojingumo klasėje, tam tikslui įtraukiant arba patikslinant įrašą šio reglamento VI priedo 3 dalyje, gamintojas, importuotojas ir tolesnis naudotojas turėtų laikytis šios suderintos klasifikacijos ir savarankiškai klasifikuoti chemines medžiagas tik pagal likusias nesuderintas pavojingumo klases ar diferenciacijas pavojingumo klasėje. |
(18) |
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai tiekėjų būtų informuojami apie pavojus, cheminių medžiagų ir mišinių tiekėjai turėtų užtikrinti, kad prieš patiekiant rinkai jie būtų paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į nustatytą klasifikaciją. Vykdydami nustatytas pareigas tolesni naudotojai turėtų galėti taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal šį reglamentą yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis; tačiau jie neturi būti pakeitę tos cheminės medžiagos ar mišinio sudėties. Platintojams turėtų būti leidžiama taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal šį reglamentą yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis. |
(19) |
Siekiant užtikrinti informacijos apie mišinių, į kurių sudėtį įeina bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga, prieinamumą, etiketėse, kai taikoma, turėtų būti pateikti papildoma ženklinimo informacija. |
(20) |
Nors cheminės medžiagos ar mišinio gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas neturėtų būti įpareigojamas generuoti naujų duomenų apie toksiškumą arba ekologinį toksiškumą klasifikavimo tikslais, jis turėtų identifikuoti visą svarbią jam prieinamą informaciją apie cheminės medžiagos ar mišinio keliamus pavojus ir įvertinti tokios informacijos kokybę. Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas taip pat turėtų atsižvelgti į ankstesnių tyrimų duomenis apie poveikį žmonėms, pavyzdžiui, epidemiologinius paveiktų gyventojų tyrimus, duomenis apie poveikį nelaimingo atsitikimo atveju arba poveikį darbe bei poveikio duomenis ir klinikinius tyrimus. Ši informacija turėtų būti lyginama su įvairioms pavojingumo klasėms ir diferenciacijoms nustatytais kriterijais, kad gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas galėtų padaryti išvadą, ar atitinkama cheminė medžiaga arba mišinys turėtų būti klasifikuojami kaip pavojingi. |
(21) |
Nors chemines medžiagas ar mišinius galima suklasifikuoti remiantis prieinama informacija, siekiant užtikrinti rezultatų kokybę, palyginamumą ir nuoseklumą lyginant su kitais tarptautiniais arba Bendrijos reikalavimais, pageidautina, kad tokia prieinama informacija, naudotina pagal šį reglamentą, būtų sugeneruota taikant Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nurodytus bandymų metodus, nuostatas dėl vežimo arba informacijos patvirtinimui taikytinus tarptautinius principus ar procedūras. Tuos pačius bandymų metodus, nuostatas, principus ir procedūras reikėtų taikyti ir tais atvejais, kai gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas nusprendžia sugeneruoti naują informaciją. |
(22) |
Kad būtų lengviau identifikuoti mišinių pavojingumo laipsnį, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai turėtų remtis duomenimis apie patį mišinį (jei prieinami), išskyrus tuos atvejus, kai mišinys turi kancerogeninių, lytinių ląstelių mutacijas sukeliančių ar reprodukciją toksiškai veikiančių medžiagų, arba kai vertinamos vandens aplinkai pavojingos pavojingumo klasės biologinio skaidymosi arba biologinio kaupimosi savybės. Pastaraisiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad mišinio pavojingumo negalima pakankamai įvertinti sprendžiant tik pagal patį mišinį, identifikuojant mišinio pavojingumą paprastai turėtų būti remiamasi duomenimis apie atskiras šio mišinio sudėtyje esančias chemines medžiagas. |
(23) |
Jeigu yra prieinama pakankamai informacijos apie panašius ištirtus mišinius, įskaitant atitinkamas sudedamąsias mišinių dalis, pavojingas neištirto mišinio savybes galima nustatyti taikant tam tikras taisykles, kurios vadinamos „siejimo principais“. Pagal tokias taisykles galima apibūdinti mišinio pavojingumą netiriant paties mišinio, o remiantis prieinama informacija apie panašius ištirtus mišinius. Todėl kai nėra prieinamų paties mišinio bandymų duomenų arba tokie duomenys netinkami, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, siekdami užtikrinti pakankamą tokių mišinių klasifikavimo rezultatų palyginamumą, turėtų vadovautis siejimo principais. |
(24) |
Konkrečiuose pramonės sektoriuose galima įkurti tinklus, sudarančius palankesnes sąlygas keistis informacija ir patirtimi vertinant informaciją, bandymų duomenis, įrodomosios duomenų galios nustatymą ir siejimo principus. Tokie tinklai galėtų padėti tų pramonės sektorių gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams, visų pirma mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ), vykdyti šiame reglamente nustatytus įpareigojimus. Be to, tokie tinklai galėtų būti naudojami keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip siekiant lengviau įvykdyti įpareigojimus pranešti. Tokia parama besinaudojantys tiekėjai ir toliau turėtų visapusiškai atsakyti už šiuo reglamentu nustatytų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo įpareigojimų įvykdymą. |
(25) |
Labai svarbus prioritetas yra gyvūnų apsauga pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga suderinimo (18). Atitinkamai, jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas nusprendžia sugeneruoti naują informaciją pagal šį reglamentą, jis pirmiausia turėtų apsvarstyti kitas priemones, kuriomis tai galėtų padaryti, neatlikdamas bandymų su gyvūnais pagal Direktyvą 86/609/EEB. Bandymai su žmonių rūšiai nepriklausančiais primatais šio reglamento įgyvendinimo tikslais turėtų būti draudžiami. |
(26) |
2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 440/2008, nustatančiu bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (19), nustatyti bandymų metodai nuolat peržiūrimi ir tobulinami, siekiant sumažinti su stuburiniais gyvūnais atliekamų bandymų skaičių ir gyvūnų, su kuriais atliekami bandymai, skaičių. Komisijos jungtinio tyrimų centro Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centras (ECVAM) atlieka svarbų vaidmenį moksliniame įvertinime ir alternatyvių bandymų metodų tvirtinime. |
(27) |
Šiame reglamente nustatytais klasifikavimo ir ženklinimo kriterijais turėtų būti kuo labiau siekiama propaguoti cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumo įvertinimui taikomus alternatyvius metodus ir atsižvelgiama į įpareigojimą generuoti informaciją apie būdingas savybes kitomis priemonėmis nei atliekant Direktyvoje 86/609/EEB apibrėžtus bandymus su gyvūnais, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1907/2006. Būsimi kriterijai neturėtų tapti kliūtimi šiam tikslui pasiekti ir atitinkamiems įpareigojimams pagal minėtą reglamentą vykdyti, ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų tapti priežastimi atlikti bandymus su gyvūnais, jei klasifikavimo ir ženklinimo tikslams galima atlikti alternatyvius bandymus. |
(28) |
Klasifikavimo tikslams skirti duomenys neturėtų būti generuojami atliekant bandymus su žmonėmis. Reikėtų atsižvelgti į prieinamus patikimus epidemiologinius duomenis bei patirtį, susijusią su cheminių medžiagų ir mišinių poveikiu žmonėms (pvz., duomenis apie poveikį darbe ir duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių), ir jiems galėtų būti teikiama pirmenybė prieš duomenis, gautus atliekant bandymus su gyvūnais, kai iš jų galima spręsti apie pavojus, neidentifikuotus atliekant bandymus su gyvūnais. Bandymų su gyvūnais rezultatai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į poveikio žmonėms duomenų rezultatus, o vertinant tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis susijusius duomenis reikėtų pasitelkti ekspertų nuomones, kad taip būtų užtikrinta geriausia įmanoma žmonių sveikatos apsauga. |
(29) |
Nauja informacija apie fizinius pavojus turėtų būti reikalinga visuomet, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys jau prieinami arba jei šiame reglamente numatyta leidžianti nukrypti nuostata. |
(30) |
Bandymai, kurių reikia vien tik šio reglamento tikslams, turėtų būti atliekami mėginiu imant tokios (-ių) formos (-ų) ar agregatinės (-ių) būsenos (-ų) cheminę medžiagą ar mišinį, kuria (-iomis) cheminė medžiaga ar mišinys yra tiekiami rinkai ar, kaip pagrįstai galima tikėtis, bus naudojami. Kita vertus, šio reglamento tikslais turėtų būti galima naudotis bandymų, atliekamų siekiant įgyvendinti kitų teisės aktų reikalavimus, be kita ko, nustatytus trečiųjų šalių, rezultatais, net jeigu tokie bandymai nebuvo atlikti mėginiu imant tokios formos (-ų) ar agregatinės (-ių) būsenos (-ų) cheminę medžiagą ar mišinį, kuria cheminė medžiaga ar mišinys yra tiekiami rinkai ir, kaip pagrįstai galima tikėtis, bus naudojami. |
(31) |
Jei atliekami bandymai, jie, kai tinkama, turėtų atitikti susijusius laboratorinių gyvūnų apsaugos reikalavimus, nustatytus Direktyva 86/609/EEB, o ekotoksikologiniai ir toksikologiniai bandymai – geros laboratorinės praktikos reikalavimus, nustatytus 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (20). |
(32) |
Klasifikavimo į skirtingas pavojingumo klases ir diferenciacijas kriterijai turėtų būti nustatyti priede, kuriame taip pat turėtų būti pateiktos papildomos nuostatos, nurodančios, kaip galima atitikti kriterijus. |
(33) |
Pripažįstant, kad ne visada paprasta ir lengva taikyti skirtingų pavojingumo klasių kriterijus informacijai, siekdami patikimų rezultatų gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai turėtų taikyti įrodomosios duomenų galios nustatymą, apimantį ekspertų nuomonę. |
(34) |
Remdamasis šiame reglamente nurodytais kriterijais gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas turėtų nustatyti konkrečias cheminės medžiagos ribines koncentracijas, jeigu jis gali pateisinti šių ribinių koncentracijų taikymą, ir apie tai atitinkamai pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra). Tačiau konkrečios ribinės koncentracijos neturėtų būti nustatytos cheminių medžiagų suderintoms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms, nurodytoms prie šio reglamento pridėtose suderintose klasifikavimo ir žymėjimo lentelėse. Agentūra turėtų pateikti konkrečių ribinių koncentracijų nustatymo rekomendacijas. Siekiant užtikrinti vienodumą, atitinkamais atvejais konkrečias ribines koncentracijas reikėtų, be kita ko, nurodyti suderintose klasifikacijose. Klasifikavimo tikslais šioms konkrečioms ribinėms koncentracijoms turėtų būti teikiama pirmenybė prieš visas kitas ribines koncentracijas. |
(35) |
Dauginimo koeficientai (m faktoriai) cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus turėtų nustatyti gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas. Agentūra turėtų pateikti m faktorių nustatymo gaires. |
(36) |
Siekiant proporcingumo ir veiksmingumo, turėtų būti nustatytos bendrosios ribinės vertės – taikomos tiek identifikuotoms priemaišoms, priedams ir atskiroms cheminių medžiagų sudedamosioms dalims, tiek ir mišinių sudėtyje esančioms cheminėms medžiagoms, nurodant, kada į tokią informaciją reikėtų atsižvelgti klasifikuojant chemines medžiagas ir mišinius pagal jų keliamą pavojų. |
(37) |
Siekiant užtikrinti tinkamą mišinių klasifikavimą, juos klasifikuojant reikėtų atsižvelgti į prieinamą informaciją apie sinergetinį ir antagonistinį poveikius. |
(38) |
Siekiant užtikrinti, kad klasifikavimas būtų grindžiamas naujausiais duomenimis, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, jeigu jie gauna šiam klasifikavimui įtakos galinčios turėti naujos atitinkamos ir patikimos mokslinės ar techninės informacijos arba jeigu jie pakeičia mišinių sudėtį, turėtų iš naujo įvertinti cheminių medžiagų ar mišinių, kuriuos jie tiekia rinkai, klasifikavimą, išskyrus atvejus, kai yra pakankamai įrodymų, jog klasifikavimas nesikeis. Tiekėjai turėtų atitinkamai atnaujinti etiketes. |
(39) |
Cheminės medžiagos ir mišiniai, klasifikuojami kaip pavojingi, turėtų būti ženklinami ir pakuojami atsižvelgiant į jų klasifikavimą, siekiant užtikrinti reikiamą apsaugą ir suteikti būtiną informaciją jų gavėjams, atkreipiant jų dėmesį į cheminės medžiagos ar mišinio pavojingumą. |
(40) |
Du informavimo apie cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumą būdai, numatyti šiame reglamente, yra etiketės ir saugos duomenų lapai, numatyti Reglamente (EB) Nr. 1907/2006. Iš jų etiketė yra vienintelė vartotojų informavimo priemonė, tačiau ji taip pat gali padėti atkreipti darbuotojų dėmesį į saugos duomenų lapuose pateikiamą išsamesnę informaciją apie chemines medžiagas ar mišinius. Kadangi nuostatos dėl saugos duomenų lapų yra įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, pagal kurį saugos duomenų lapas naudojamas kaip pagrindinė informavimo priemonė cheminių medžiagų tiekimo grandinėje, šiame reglamente tų pačių nuostatų kartoti nereikėtų. |
(41) |
Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama ir išsami informacija apie cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumą ir saugų naudojimą, reikėtų propaguoti interneto tinklaviečių bei nemokamų telefono numerių naudojimą ir informacijos apie juos platinimą, visų pirma informavimo apie specialias pakuočių rūšis tikslais. |
(42) |
Ženklinimas – pasauliniu mastu suderinta pranešimo apie pavojų priemonė – būtų naudinga darbuotojams ir naudotojams visame pasaulyje. Todėl etiketėse nurodytini elementai turėtų būti nustatomi remiantis pavojaus piktogramomis, signaliniais žodžiais, pavojingumo frazėmis ir atsargumo frazėmis, kurie sudaro pagrindinę informaciją pagal GHS. Etiketėse nurodyta kito pobūdžio informacija turėtų būti minimali ir neturėtų kelti abejonių dėl pagrindinių elementų. |
(43) |
Labai svarbu, kad rinkai tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių cheminė tapatybė būtų tiksliai identifikuota. Tačiau Agentūra turėtų leisti įmonėms, jų prašymu ir esant būtinybei, apibūdinti tam tikrų cheminių medžiagų cheminę tapatybę tokiu būdu, kuris nekeltų pavojaus jų verslo konfidencialumui Agentūrai atsisakius patenkinti tokį prašymą, pagal šį reglamentą turėtų būti galima apskųsti sprendimą. Skundas turėtų turėti sustabdantį poveikį, kad tol, kol skundas nagrinėjamas, konfidenciali informacija, dėl kurios buvo pateiktas prašymas, etiketėje nebūtų nurodoma. |
(44) |
Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) autoritetas cheminių medžiagų nomenklatūros ir terminijos srityje yra seniai pripažintas visame pasaulyje. Cheminių medžiagų identifikavimas pagal jų IUPAC pavadinimus pasaulyje plačiai paplitęs ir suteikia standartą identifikuoti cheminių medžiagų tapatybę pasauliniu mastu daugiakalbėmis aplinkybėmis. Todėl šiame reglamente tikslinga naudoti šiuos pavadinimus. |
(45) |
Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba (CAS) turi sistemą, pagal kurią cheminės medžiagos įtraukiamos į CAS registrą ir joms priskiriamas unikalus CAS registro numeris. Šie CAS numeriai naudojami viso pasaulio žinynuose, duomenų bazėse ir reguliavimui skirtuose atitikties dokumentuose, kad būtų galima identifikuoti cheminių medžiagų cheminę tapatybę išvengiant cheminių medžiagų nomenklatūros dviprasmiškumo. Todėl šiame reglamente tikslinga naudoti CAS numerius. |
(46) |
Siekiant, kad etiketėje būtų pateikiama tik būtiniausia informacija, tais atvejais, kai cheminės medžiagos ar mišiniai turi keletą pavojingų savybių, patys svarbiausi ženklinimo elementai turėtų būti nustatyti vadovaujantis svarbumo principais. |
(47) |
1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (21) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (22) turėtų būti toliau taikomos visiems jų taikymo sričiai priklausantiems produktams. |
(48) |
Teiginiai „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „neteršiantis“, „ekologiškas“, kiti teiginiai, nurodantys, kad cheminė medžiaga ar mišinys nepavojingi, ar kiti jo(s) klasifikacijos neatitinkantys teiginiai cheminės medžiagos ar mišinio etiketėje ar pakuotėje neturėtų būti nurodomi. |
(49) |
Apskritai chemines medžiagas ir mišinius, ypač tuos, kurie skirti plačiajai visuomenei, reikėtų tiekti supakuotus ir etiketėse nurodžius būtiną informaciją. Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 užtikrinama, kad profesionalai keistųsi atitinkama informacija, įskaitant apie nesupakuotas chemines medžiagas ir mišinius. Tačiau išimtiniais atvejais cheminės medžiagos ir mišiniai ir plačiajai visuomenei gali būti tiekiami nesupakuoti. Atitinkamais atvejais informacija, kuri turi būti nurodyta etiketėse, plačiajai visuomenei gali būti pateikta kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, informaciją nurodant sąskaitoje faktūroje ar čekyje. |
(50) |
Siekiant užtikrinti, kad etiketėse pateikiama informacija būtų lengvai suprantama, būtina nustatyti etikečių naudojimo ir informacijos išdėstymo etiketėse taisykles. |
(51) |
Siekiant užtikrinti saugų pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių tiekimą, šiame reglamente reikėtų nustatyti bendruosius pakavimo standartus. |
(52) |
Valdžios institucijos daugiausiai išteklių turėtų skirti didžiausią susirūpinimą dėl pavojingumo sveikatai ir aplinkai keliančioms cheminėms medžiagoms. Todėl reikėtų numatyti galimybę kompetentingoms institucijoms ir gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams teikti Agentūrai pasiūlymus dėl suderinto cheminių medžiagų, klasifikuojamų atsižvelgiant į jų 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninį poveikį, mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms arba toksinį poveikį reprodukcijai, ar kvėpavimo takų jautrinimą, arba dėl bet kokio kito poveikio (vertinant kiekvienu konkrečiu atveju), klasifikavimo ir ženklinimo. Be to, valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudaryta galimybė pasiūlyti suderintą augalų apsaugos produktuose ir biocidiniuose produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų klasifikaciją ir ženklinimą. Agentūra turėtų pateikti nuomonę dėl pasiūlymo, o suinteresuotosioms šalims reikėtų suteikti galimybę išsakyti savo pastabas. Komisija turėtų pateikti sprendimo dėl galutinio klasifikavimo ir ženklinimo elementų projektą. |
(53) |
Siekiant visapusiškai atsižvelgti į darbą ir patirtį Direktyvos 67/548/EEB srityje, įskaitant konkrečių Direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą, visos galiojančios suderintos klasifikacijos turėtų būti konvertuotos į naujas suderintas klasifikacijas naudojant naujus kriterijus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento taikymas yra atidėtas, o suderintos klasifikacijos, remiantis Direktyvoje 67/548/EEB nustatytais kriterijais, yra tinkamos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimui pereinamuoju laikotarpiu, visos galiojančios suderintos klasifikacijos be pakeitimų turėtų būti taip pat perkeltos į šio reglamento priedą. Siekiant visus būsimus klasifikacijų derinimus atlikti pagal šį reglamentą, reikėtų vengti suderintų tos pačios cheminės medžiagos klasifikacijų pagal galiojančius ir naujus kriterijus neatitikimų. |
(54) |
Siekiant efektyviai veikiančios cheminių medžiagų ir mišinių vidaus rinkos, tuo pat metu užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, reikėtų nustatyti taisykles dėl klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus. Todėl apie rinkai tiekiamų įregistruotų ar pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą turėtų būti pranešta Agentūrai, kuri šią informaciją įtrauktų į inventorių. |
(55) |
Agentūra turėtų išnagrinėti, kaip būtų galima dar labiau supaprastinti pranešimo procedūras, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius. |
(56) |
Skirtingi tos pačios cheminės medžiagos gamintojai ir importuotojai turėtų dėti visas pastangas siekdami susitarti dėl vienodo cheminės medžiagos klasifikavimo, išskyrus dėl pavojingumo klasių ir diferenciacijų, kurių atžvilgiu tos cheminės medžiagos klasifikavimas yra suderintas. |
(57) |
Siekiant užtikrinti plačiosios visuomenės ir visų pirma tų asmenų, kurie turi sąlytį su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, suderinto lygio apsaugą ir tinkamą kitų klasifikavimu ir ženklinimu paremtų Bendrijos teisės aktų veikimą, į minėtą inventorių reikėtų įtraukti klasifikacijas pagal šį reglamentą, dėl kurių, jei įmanoma, susitaria tos pačios cheminės medžiagos gamintojai bei importuotojai, taip pat Bendrijos lygiu priimtus sprendimus suderinti kai kurių cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą. |
(58) |
Į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtraukiamai informacijai, ypač tai informacijai, kurios atskleidimas gali kelti pavojų susijusių šalių komerciniams interesams, turėtų būti taikomas toks pats galimybės ja naudotis ir jos apsaugos lygis, koks numatytas Reglamente (EB) Nr. 1907/2006. |
(59) |
Valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, atsakingas už pasiūlymus dėl suderinto klasifikavimo bei ženklinimo, ir institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų įpareigojimų vykdymo užtikrinimą. Siekdamos užtikrinti atitikimą šiam reglamentui, valstybės narės turėtų įdiegti veiksmingas stebėsenos ir kontrolės priemones. |
(60) |
Svarbu, kad tiekėjams ir kitoms suinteresuotoms šalims, ypač MVĮ, būtų teikiama informacija apie jų atitinkamus įpareigojimus pagal šį reglamentą. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 jau įsteigtos nacionalinės pagalbos tarnybos gali veikti kaip nacionalinės pagalbos tarnybos, numatytos pagal šį reglamentą. |
(61) |
Kad šiuo reglamentu nustatyta sistema būtų veiksminga, svarbu užtikrinti tinkamą valstybių narių, Agentūros ir Komisijos bendradarbiavimą bei veiklos koordinavimą. |
(62) |
Valstybės narės, siekdamos įsteigti informavimo apie pavojingas chemines medžiagas ir mišinius centrus, be kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento taikymą ir institucijų, atsakingų už šio reglamento vykdymo užtikrinimą, turėtų paskirti įstaigas, atsakingas už informacijos apie poveikį sveikatai ir informacijos, susijusios su chemine tapatybe, cheminių medžiagų, įskaitant tas, kurių alternatyvų cheminį pavadinimą leidžiama vartoti pagal šį reglamentą, sudedamosiomis dalimis ir pobūdžiu, gavimą. |
(63) |
Valstybės narės prašymu atsakingos įstaigos gali atlikti statistinę analizę, siekdamos nustatyti, kurioje srityje gali būti reikalingos griežtesnės rizikos valdymo priemonės. |
(64) |
Reguliarios valstybių narių ir Agentūros teikiamos šio reglamento veikimo ataskaitos turėtų būti nepakeičiama chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir šios srities tendencijų stebėsenos priemonė. Ataskaitose pateiktų faktų pagrindu padarytos išvados turėtų būti naudingos ir praktiškos šio reglamento peržiūrėjimo ir, prireikus, pasiūlymų dėl jo pakeitimų rengimo priemonės. |
(65) |
Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigtame Agentūros forume, skirtame keistis informacija apie to reglamento vykdymo užtikrinimą, taip pat turėtų keičiamasi informacija apie šio reglamento vykdymo užtikrinimą. |
(66) |
Siekiant užtikrinti valstybių narių reglamento vykdymo užtikrinimo veiklos skaidrumą, nešališkumą ir nuoseklumą, valstybės narės turi sukurti tinkamą sistemą, pagal kurią būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos už šio reglamento nuostatų nesilaikymą, kadangi dėl jo nesilaikymo gali būti padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai. |
(67) |
Siekiant apsaugoti cheminių medžiagų gavėjus, įskaitant vartotojus, reikėtų nustatyti taisykles, pagal kurias šiame reglamente nustatytus klasifikavimo kriterijus atitinkančių cheminių medžiagų reklamoje turėtų būti paminėti susiję pavojai. Dėl tos pačios priežasties mišinių, klasifikuojamų kaip pavojingi, dėl kurių plačiosios visuomenės narys gali sudaryti pirkimo sutartį dar nematęs etiketės, reklamoje turėtų būti paminėta etiketėje nurodyta pavojaus rūšis arba rūšys. |
(68) |
Turėtų būti nustatyta apsaugos nuostata, naudotina tais atvejais, kai cheminė medžiaga arba mišinys kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, net jeigu jis pagal šio reglamento nuostatas nėra klasifikuojama(s) kaip pavojinga(s). Jei taip įvyktų, gali prireikti veiksmų JT lygiu, atsižvelgiant į pasaulinį prekybos cheminėmis medžiagomis ir mišiniais pobūdį. |
(69) |
Nors daug Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų įpareigojimų įmonėms yra susiję su klasifikavimu, šis reglamentas neturėtų pakeisti to reglamento taikymo srities ir poveikio, išskyrus jo nuostatas dėl saugos duomenų lapų. Siekiant tai užtikrinti, tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(70) |
Šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti palaipsniui, kad visos susijusios šalys, valdžios institucijos, įmonės ir suinteresuoti subjektai galėtų sutelkti išteklius pasirengimui tinkamu laiku vykdyti naujas pareigas. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad mišinių klasifikavimas priklauso nuo cheminių medžiagų klasifikavimo, mišinių klasifikavimo nuostatos turėtų būti taikomos tik perklasifikavus visas chemines medžiagas. Operatoriams turėtų būti leista savanoriškai anksčiau taikyti šiame reglamente numatytus klasifikavimo kriterijus, tačiau siekiant išvengti painiavos tokiu atveju ženklinimas ir pakavimas turėtų atitikti šį reglamentą, o ne Direktyvą 67/548/EEB arba Direktyvą 1999/45/EB. |
(71) |
Kad įmonėms nebūtų užkrauta nereikalinga našta, cheminės medžiagos ir mišiniai, kurie tuo metu, kai jiems turi būti pradėtos taikyti šio reglamento ženklinimo nuostatos, yra tiekimo grandinėje, kurį laiką ir toliau gali būti tiekiami rinkai iš naujo jų neženklinant. |
(72) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo taisyklių suderinimo, įpareigojimo klasifikuoti nustatymo ir suderinto Bendrijos lygiu suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašo sudarymo, taip pat klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
(73) |
Šiame Reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (23). |
(74) |
Šiuo reglamentu turėtų būti prisidėta prie 2006 m. vasario 6 d. Dubajuje priimto Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) įgyvendinimo. |
(75) |
Atsižvelgiant į pokyčius JT lygmeniu, vėliau šį reglamentą reikėtų papildyti nuostatomis dėl patvarių, biologinio kaupimosi ir toksiškų (PBT) ir labai patvarių ir didelio biologinio kaupimosi (vPvB) cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo. |
(76) |
Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (24). |
(77) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus derinti šį reglamentą su technikos ir mokslo pažanga, be kita ko, įtraukiant į jį JT lygiu padarytus GHS pakeitimus, visų pirma visus tokio pobūdžio JT padarytus pakeitimus, kurie susiję su informacijos apie panašius mišinius naudojimu. Derinant su technikos ir mokslo pažanga, reikėtų atsižvelgti į du kartus per metus organizuojamo darbo ciklą JT lygiu. Be to, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(78) |
Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, tvirtinant pakeitimus dėl techninės pažangos Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą. |
(79) |
Siekiant nuosekliai atnaujinti chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus, Komisijai dėl šio reglamento turėtų padėti Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigtas komitetas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI
1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 8 dalyje:
a) |
suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles; |
b) |
nustatant įpareigojimą:
|
c) |
nustatant įpareigojimą cheminių medžiagų gamintojams ir importuotojams pranešti Agentūrai apie tokias klasifikacijas ir etiketės elementus, kurių Agentūrai dar nebuvo pateikta registruojant chemines medžiagas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; |
d) |
Bendrijos lygiu sudarant cheminių medžiagų sąrašą, kuris pateikiamas kartu su suderintomis klasifikacijomis ir ženklinimo elementais VI priedo 3 dalyje; |
e) |
sudarant cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, į kurį įtraukiami visi pranešimai, pateikta informacija ir suderintos klasifikacijos bei ženklinimo elementai, nurodyti c ir d punktuose. |
2. Šis reglamentas netaikomas:
a) |
radioaktyviosioms medžiagoms ir mišiniams, kuriems taikoma 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (25); |
b) |
cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kuriems privaloma muitinė kontrolė, jei šios cheminės medžiagos ir mišiniai nebuvo apdoroti ar perdirbti, ir kurie laikinai sandėliuojami ar saugomi laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant juos reeksportuoti, arba vežami tranzitu; |
c) |
neišsiskiriančioms tarpinėms cheminėms medžiagoms; |
d) |
rinkai netiekiamoms moksliniams tyrimams bei plėtrai skirtoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams, jeigu šios cheminės medžiagos ir mišiniai naudojami kontrolės sąlygomis pagal darbuotojų saugą ir sveikatą bei aplinkos apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. |
3. Atliekos, kaip apibrėžta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų (26), nėra cheminės medžiagos, mišiniai ar gaminiai pagal šio reglamento 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis.
4. Valstybės narės gali leisti konkrečiais atvejais netaikyti šio reglamento tam tikroms cheminėms medžiagoms ar mišiniams, kai tai būtina gynybos sumetimais.
5. Šis reglamentas netaikomas toliau nurodytų formų gatavoms, galutiniam naudotojui skirtoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams:
a) |
vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB; |
b) |
veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB; |
c) |
kosmetikos gaminiams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB; |
d) |
medicinos prietaisams, kaip apibrėžta Direktyvose 90/385/EEB ir 93/42/EEB, kurie yra invaziniai arba naudojami tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu, ir kaip apibrėžta Direktyvoje 98/79/EB; |
e) |
maistui ir pašarams, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, įskaitant kai jie naudojami:
|
6. Išskyrus atvejus, kai taikomas 33 straipsnis, šis reglamentas netaikomas pavojingų krovinių vežimui oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
1) |
pavojingumo klasė – fizinio pavojaus, pavojaus sveikatai arba aplinkai pobūdis; |
2) |
pavojingumo kategorija – kriterijų paskirstymas kiekvienoje pavojingumo klasėje, nurodant pavojingumo laipsnį; |
3) |
pavojaus piktograma – grafinis vaizdas, kurį sudaro simbolis ir kiti grafiniai elementai, pavyzdžiui, rėmelis, fonas ar spalva, skirti tam tikrai informacijai apie pavojų perteikti; |
4) |
signalinis žodis – pavojingumo laipsnį nurodantis žodis, įspėjantis skaitytoją apie galimą pavojų; skiriami šie du laipsniai:
|
5) |
pavojingumo frazė – pavojingumo klasei ir kategorijai priskirta frazė, kuria aprašomas pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio pavojingumo pobūdis, įskaitant, kai tinkama, pavojingumo laipsnį; |
6) |
atsargumo frazė – frazė, kuria aprašoma rekomenduojama (-os) priemonė (-ės), skirta (-os) kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, atsirandantį dėl sąlyčio su naudojama ar šalinama pavojinga chemine medžiaga ar mišiniu, arba tokio poveikio išvengti; |
7) |
cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties; |
8) |
mišinys – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas; |
9) |
gaminys – daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą, paviršių ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis; |
10) |
gaminio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina arba surenka gaminį; |
11) |
polimeras – cheminė medžiaga, susidedanti iš pasikartojančių vienodų ar skirtingų monomerų grupių (monomerinių grandžių) molekulių. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios tam tikrame molekulinio svorio diapazone, kuriame jų molekulinio svorio skirtumai iš esmės priklauso nuo monomerinių grandžių skaičiaus skirtumų. Polimerą sudaro:
Šioje apibrėžtyje sąvoka „monomero grandis“ reiškia monomero reagavimo polimeruose formą; |
12) |
monomeras – konkrečiam procesui naudojama cheminė medžiaga, kuri atitinkamos reakcijos, kurios metu susidaro polimerai, sąlygomis gali sudaryti kovalentinius ryšius su papildomomis panašiomis ar nepanašiomis molekulėmis; |
13) |
registruotojas – cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas arba gaminio gamintojas ar importuotojas, pateikiantis dokumentus registruoti cheminę medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; |
14) |
gamyba – cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas; |
15) |
gamintojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina cheminę medžiagą; |
16) |
importas – fizinis įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją; |
17) |
importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už importą; |
18) |
tiekimas rinkai –tiekimas arba bet koks perdavimas trečiajam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai; |
19) |
tolesnis naudotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, bet ne gamintojas ar importuotojas, naudojantis cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje. Platintojas ar vartotojas nelaikomas tolesniu naudotoju. Reimportuotojas, kuriam taikoma išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 2 straipsnio 7 dalies c punktą, laikomas tolesniu naudotoju; |
20) |
platintojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant mažmenininkus, kuris tik sandėliuoja ir tiekia rinkai tretiesiems asmenims skirtą cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje; |
21) |
tarpinė cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pagaminta ir panaudota cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kita chemine medžiaga (toliau – sintezė); |
22) |
neišsiskirianti tarpinė cheminė medžiaga – tarpinė medžiaga, kuri sintezės metu nėra tyčia pašalinta iš įrenginio (išskyrus mėginių ėmimą), kuriame vyksta sintezė. Prie tokių įrenginių priskiriama: reakcijos indai, jų papildoma įranga ir bet kokie įrenginiai, per kuriuos pereina cheminė(s) medžiaga (-os) nenutrūkstamo proceso arba periodinės gamybos metu, taip pat vamzdynai, skirti cheminėms medžiagoms transportuoti iš vieno indo į kitą ruošiantis kitam reakcijos etapui, tačiau nepriskiriamos talpyklos ar kitokie indai, kuriuose saugoma (-os) pagaminta (-os) cheminė(s) medžiaga (-os); |
23) |
Agentūra – Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra; |
24) |
kompetentinga institucija – valstybių narių įsteigta institucija, institucijos arba įstaigos, skirtos iš šio reglamento atsirandantiems įpareigojimams vykdyti; |
25) |
naudojimas – perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, sandėliavimas, laikymas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas; |
26) |
tiekėjas – gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas, kuris tiekia rinkai cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje, arba mišinį; |
27) |
lydinys – metalinė, makroskopinėje skalėje vienalytė medžiaga, susidedanti iš dviejų ar daugiau elementų, susijungusių taip, kad jų nebūtų galima lengvai atskirti mechaninėmis priemonėmis; šiame reglamente lydiniai laikomi mišiniais; |
28) |
JT RPKV (UN RTDG) – Jungtinių Tautų rekomendacijos dėl pavojingų krovinių vežimo; |
29) |
pranešėjas – pranešimą Agentūrai pateikiantis gamintojas ar importuotojas arba gamintojų ar importuotojų grupė; |
30) |
moksliniai tyrimai ir plėtra – cheminės medžiagos moksliniai bandymai, jos analizavimas ar cheminis tyrimas, atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis; |
31) |
ribinė vertė – cheminės medžiagos ar mišinio sudėtyje esančios suklasifikuotos priemaišos, priedo ar atskiros sudedamosios dalies koncentracija, kurią viršijus reikia į juos atsižvelgti priimant sprendimą, ar atitinkamai cheminę medžiagą ar mišinį reikia suklasifikuoti. |
32) |
ribinė koncentracija – cheminės medžiagos arba mišinio sudėtyje esančios suklasifikuotos priemaišos, priedo ar atskiros sudedamosios dalies koncentracija, dėl kurios gali tekti suklasifikuoti atitinkamai cheminę medžiagą ar mišinį; |
33) |
diferenciacija – išskyrimas pavojingumo klasėse, atsižvelgiant į poveikio būdą ar pakitimų pobūdį; |
34) |
m faktorius – dauginimo koeficientas. Jis taikomas cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – atveju ir yra naudojamas mišinio, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, klasifikacijai nustatyti taikant sumavimo metodą; |
35) |
paketas – visas pakavimo proceso produktas, kurį sudaro pakuotė ir jos turinys; |
36) |
pakuotė – talpykla ar talpyklos ir visi kiti komponentai ar medžiagos, būtini tam, kad talpyklos atliktų izoliavimo ir kitas saugos funkcijas; |
37) |
tarpinė pakuotė – pakuotė, kuri yra tarp vidinės pakuotės ar gaminių ir išorinės pakuotės. |
3 straipsnis
Pavojingos cheminės medžiagos bei mišiniai ir pavojingumo klasių specifikacijos
Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases.
Jei I priede nurodytos pavojingumo klasės diferencijuojamos atsižvelgiant į poveikio būdą ar pobūdį, cheminė medžiaga ar mišinys klasifikuojami pagal tokią diferenciaciją.
4 straipsnis
Bendrieji įpareigojimai klasifikuoti, ženklinti ir pakuoti
1. Prieš tiekdami rinkai chemines medžiagas ar mišinius gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai juos suklasifikuoja pagal II antraštinę dalį.
2. Nepažeidžiant 1 dalyje nustatytų reikalavimų, gamintojai, gaminių gamintojai ir importuotojai pagal II antraštinės dalies nuostatas suklasifikuoja rinkai nepatiektas chemines medžiagas, jeigu:
a) |
chemines medžiagas būtina registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 arba 5 dalis, 17 arba 18 straipsnius; |
b) |
apie jas būtina pranešti pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 7 straipsnio 2 dalį arba 9 straipsnį. |
3. Jeigu cheminei medžiagai galioja klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal V antraštinę dalį, kadangi ji įrašyta VI priedo 3 dalyje, tokia cheminė medžiaga klasifikuojama pagal tą įrašą, tačiau jos pavojingumo klasės ar diferenciacijos, kurias tas įrašas apima, pagal II antraštinę dalį neklasifikuojamos.
Tačiau jeigu cheminė medžiaga taip pat priskiriama vienai ar kelioms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms, kurių VI priedo 3 dalies įrašas neapima, šios pavojingumo klasės ar diferenciacijos turi būti klasifikuojamos pagal II antraštinę dalį.
4. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys yra klasifikuojami kaip pavojingi, tiekėjai, prieš tiekdami juos rinkai, užtikrina, kad cheminė medžiaga ar mišinys būtų paženklinti ir supakuoti pagal III ir IV antraštinių dalių reikalavimus.
5. Vykdydami 4 dalyje nustatytas pareigas platintojai gali taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal II antraštinės dalies nuostatas yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis.
6. Vykdydami 1 ir 4 dalyse nustatytas pareigas tolesni naudotojai gali taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal II antraštinės dalies nuostatas yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis; tačiau jie neturi būti pakeitę tos cheminės medžiagos ar mišinio sudėties.
7. II priedo 2 dalyje nurodyto mišinio, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, negalima tiekti rinkai, jeigu jis nepaženklintas pagal III antraštinės dalies nuostatas.
8. Šio reglamento tikslais, prieš tiekiant rinkai I priedo 2.1 skirsnyje nurodytus gaminius, jie suklasifikuojami, paženklinami ir supakuojami pagal cheminėms medžiagoms ir mišiniams nustatytas taisykles.
9. Tiekimo grandinėje dalyvaujantys tiekėjai bendradarbiauja, siekdami įvykdyti šiame reglamente nustatytus klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus.
10. Šio reglamento neatitinkančios cheminės medžiagos ir mišiniai į rinką nepateikiami.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
PAVOJINGUMO KLASIFIKACIJA
1 SKYRIUS
Informacijos identifikavimas ir nagrinėjimas
5 straipsnis
Prieinamos informacijos apie chemines medžiagas identifikavimas ir nagrinėjimas
1. Siekdami nustatyti, ar cheminė medžiaga kelia fizinį pavojų, pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta I priede, cheminės medžiagos gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai identifikuoja atitinkamą prieinamą informaciją, visų pirma:
a) |
duomenis, kurie buvo sugeneruoti taikant bet kurį iš 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų metodų; |
b) |
epidemiologinius duomenis ir patirtį, susijusius su poveikiu žmonėms, pavyzdžiui, duomenis apie poveikį darbe ir duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių; |
c) |
visą kitą informaciją, sugeneruotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnį; |
d) |
visą kitą naują mokslinę informaciją; |
e) |
visą kitą informaciją, sugeneruotą pagal tarptautines programas cheminių medžiagų ir mišinių srityje. |
Informacija turi būti susijusi su formomis ar agregatinėmis būsenomis, kuriomis cheminė medžiaga tiekiama rinkai, ir galima pagrįstai tikėtis, kad tokių formų ar būsenų bus naudojama.
2. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai išnagrinėja 1 dalyje nurodytą informaciją, kad įsitikintų, ar ji vertinimo pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių atlikimo tikslu yra tinkama, patikima ir moksliškai pagrįsta.
6 straipsnis
Prieinamos informacijos apie mišinius identifikavimas ir nagrinėjimas
1. Siekdami nustatyti, ar mišinys kelia fizinį pavojų, pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta I priede, mišinio gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai identifikuoja atitinkamą prieinamą informaciją apie patį mišinį arba jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, visų pirma:
a) |
duomenis apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kurie buvo sugeneruoti taikant bet kurį iš 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų metodų; |
b) |
epidemiologinius duomenis ir patirtį dėl poveikio žmonėms, susijusius su pačiu mišiniu ar jo sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, duomenis apie poveikį darbe ar duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių; |
c) |
visą kitą informaciją apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kuri buvo sugeneruota pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnį; |
d) |
visą kitą informaciją apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kuri buvo sugeneruota įgyvendinant tarptautiniu mastu pripažintas programas cheminių medžiagų ir mišinių srityje. |
Informacija turi būti susijusi su formomis ar agregatinėmis būsenomis, kuriomis mišinys tiekiamas rinkai ir, kai taikoma, kaip galima pagrįstai tikėtis, bus naudojamas.
2. Laikantis 3 ir 4 dalių, kai prieinama 1 dalyje nurodyta informacija apie patį mišinį, o gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas yra įsitikinęs, kad informacija yra tinkama, patikima ir, kai taikoma, moksliškai pagrįsta, tas gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi ta informacija vertinimo pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių tikslais.
3. Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl priskyrimo I priedo 3.5.3.1, 3.6.3.1 ir 3.7.3.1 skirsniuose nurodytoms „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“, „kancerogeniškumo“ ir „toksinio poveikio reprodukcijai“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama prieinama informacija apie mišinio sudėtyje esančias chemines medžiagas.
Be to, tais atvejais, kai prieinami bandymų duomenys apie patį mišinį rodo mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms, kancerogeninį arba toksinį poveikį reprodukcijai, kurie nebuvo identifikuoti pagal informaciją apie atskiras chemines medžiagas, į šiuos duomenis taip pat atsižvelgiama.
4. Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl „biologinio skaidymosi ir biologinio kaupimosi“ savybių, priskirtų I priedo 4.1.2.8 ir 4.1.2.9 skirsniuose nurodytai pavojingumo klasei „pavojinga vandens aplinkai“, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama prieinama informacija apie mišinio sudėtyje esančias chemines medžiagas.
5. Jeigu nėra prieinamų 1 dalyje nurodytų bandymų duomenų apie patį mišinį arba tokie duomenys netinkami, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi kita prieinama informacija apie atskiras chemines medžiagas ir panašius ištirtus mišinius, kuri taip pat gali būti laikoma tinkama nustatyti, ar mišinys yra pavojingas, jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas įsitikino, kad informacija yra tinkama ir patikima vertinimo pagal 9 straipsnio 4 dalį tikslu.
7 straipsnis
Bandymai su gyvūnais ir su žmonėmis
1. Jeigu pagal šį reglamentą atliekami nauji bandymai, bandymai su gyvūnais, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų alternatyvų, galinčių suteikti pakankamai patikimų ir kokybiškų duomenų.
2. Šio reglamento įgyvendinimo tikslais draudžiami bandymai su žmonių rūšiai nepriklausančiais primatais.
3. Šio reglamento įgyvendinimo tikslais bandymai su žmonėmis neatliekami. Tačiau šio reglamento tikslams galima naudoti kitų šaltinių duomenis, pavyzdžiui, klinikinių tyrimų duomenis.
8 straipsnis
Naujos informacijos apie chemines medžiagas ir mišinius generavimas
1. Siekdamas nustatyti, ar cheminė medžiaga ar mišinys kelia pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta šio reglamento I priede, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali atlikti naujus bandymus, jeigu jis pasinaudojo visomis kitomis informacijos gavimo priemonėmis, be kita ko, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnyje numatytas taisykles.
2. Siekdamas nustatyti, ar cheminė medžiaga ar mišinys kelia bet kurį iš I priedo 2 dalyje nurodytų fizinių pavojų, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka pagal tą dalį privalomus bandymus, išskyrus atvejus, kai jau prieinama tinkama ir patikima informacija.
3. 1 dalyje nurodyti bandymai atliekami taikant vieną iš šių metodų:
a) |
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus; arba |
b) |
tarptautiniu mastu pripažintus patikimus mokslinius principus arba pagal tarptautines procedūras patvirtintus metodus. |
4. Jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka naujus ekotoksikologinius arba toksikologinius bandymus bei analizę, jie atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 4 dalies.
5. Jei šio reglamento tikslams atliekami nauji fizinių pavojų bandymai, jie ne vėliau kaip nuo 2014 m. sausio 1 d. atliekami laikantis atitinkamos pripažintos kokybės sistemos arba laboratorijose, atitinkančiose atitinkamus pripažintus standartus.
6. Bandymai, kurių reikia vien tik šio reglamento tikslams, atliekami mėginiu imant tokios (-ių) formos (-ų) ar agregatinės (-ių) būsenos (-ų) cheminę medžiagą ar mišinį, kuria (-iomis) cheminė medžiaga ar mišinys yra tiekiami rinkai ar, kaip pagrįstai galima tikėtis, bus naudojami.
2 SKYRIUS
Informacijos apie pavojingumą vertinimas ir sprendimas dėl klasifikacijos
9 straipsnis
Informacijos apie cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumą vertinimas
1. Cheminės medžiagos ar mišinio gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai pagal šios antraštinės dalies 1 skyrių identifikuotą informaciją vertina taikydami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės ar diferenciacijos klasifikavimo kriterijus, kad nustatytų su chemine medžiaga ar mišiniu susijusius pavojus.
2. Vertindami prieinamus cheminės medžiagos ar mišinio bandymų duomenis, gautus taikant kitus bandymų metodus nei nurodyti 8 straipsnio 3 dalyje, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai lygina taikomus bandymų metodus su nurodytaisiais tame straipsnyje, kad nustatytų, ar šių bandymų metodų taikymas turi įtakos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vertinimui.
3. Jeigu kriterijų negalima tiesiogiai taikyti prieinamai identifikuotai informacijai, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atlieka vertinimą, taikydami įrodomosios duomenų galios nustatymą pasitelkiant ekspertų nuomonę pagal šio reglamento I priedo 1.1.1 skirsnį, įvertindami visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos cheminės medžiagos ar mišinio keliamų pavojų nustatymui, ir laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 skirsnio.
4. Jeigu prieinama tik 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacijos, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai vertinimo tikslais taiko I priedo 1.1.3 skirsnyje ir kiekviename I priedo 3 ir 4 dalių skirsnyje nurodytus siejimo principus.
Tačiau tais atvejais, kai ta informacija nesuteikia galimybės taikyti nei siejimo principų, nei principų dėl ekspertų nuomonės ir įrodomosios duomenų galios nustatymo naudojimo, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 1 dalyje, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai vertina informaciją taikydami kitą metodą ar kitus metodus, apibūdintus kiekviename I priedo 3 ir 4 dalių skirsnyje.
5. Vertindami prieinamą informaciją klasifikavimo tikslais, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atsižvelgia į formas ar agregatines būsenas, kuriomis cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, ir, kaip galima pagrįstai tikėtis, bus naudojami.
10 straipsnis
Ribinės koncentracijos ir m faktoriai, taikomi klasifikuojant chemines medžiagas ir mišinius
1. Konkrečios ribinės koncentracijos ir bendrosios ribinės koncentracijos yra cheminei medžiagai priskiriamos ribos, nurodančios koncentraciją, kurią pasiekusi ar viršijusi ta cheminė medžiaga kitos cheminės medžiagos ar mišinio sudėtyje kaip identifikuota priemaiša, priedas arba atskira sudedamoji dalis lemia cheminės medžiagos ar mišinio klasifikavimą kaip pavojinga (-as).
Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas nustato konkrečias ribines koncentracijas, jeigu tinkama ir patikima mokslinė informacija rodo, kad cheminės medžiagos keliamas pavojus yra akivaizdus, kai sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija yra mažesnė nei pavojingumo klasei I priedo 2 dalyje nustatyta koncentracija, arba mažesnė nei bendrosios ribinės koncentracijos, nustatytos bet kuriai pavojingumo klasei I priedo 3, 4 ir 5 dalyse.
Išimtinėmis aplinkybėmis konkrečias ribines koncentracijas gali nustatyti gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas, kai jis turi tinkamos, patikimos ir įtikinamos mokslinės informacijos, kad cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip pavojinga, keliamas pavojus nėra akivaizdus, kai koncentracija yra didesnė nei atitinkamai pavojingumo klasei I priedo 2 dalyje nustatyta koncentracija, arba didesnė nei bendrosios ribinės koncentracijos, nustatytos atitinkamai pavojingumo klasei I priedo 3, 4 ir 5 dalyse.
2. Atsižvelgiant į 3 dalį, cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – m faktorius nustato gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai.
3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, konkrečios ribinės koncentracijos nenustatomos VI priedo 3 dalyje nurodytoms cheminių medžiagų suderintoms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms.
4. Neatsižvelgiant į 2 dalį, m-faktoriai nenustatomi toms VI priedo 3 dalyje nurodytoms cheminių medžiagų suderintoms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms, kurioms m faktorius jau nurodytas toje dalyje.
Tačiau jei VI priedo 3 dalyje m faktorius nenurodytas cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – prieinamais duomenimis pagrįstą m faktorių cheminei medžiagai nustato gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas. Šis m faktorius naudojamas, kai mišinį, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas klasifikuoja taikydamas sumavimo metodą.
5. Nustatydami konkrečią ribinę koncentraciją arba m faktorių, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atsižvelgia į konkrečias tos cheminės medžiagos ribines koncentracijas arba m faktorius, įtrauktas (-us) į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių.
6. Pagal 1 dalį nustatytoms konkrečioms ribinėms koncentracijoms teikiama pirmenybė prieš I priedo 2 dalies atitinkamuose skirsniuose nurodytas koncentracijas arba I priedo 3, 4 ir 5 dalių atitinkamuose skirsniuose nurodytas bendrąsias ribines koncentracijas.
7. Agentūra teikia tolesnes 1 ir 2 dalių taikymo rekomendacijas.
11 straipsnis
Ribinės vertės
1. Jeigu cheminės medžiagos sudėtyje kaip identifikuota priemaiša, priedas arba atskira sudedamoji dalis yra kita cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, klasifikuojant į tai atsižvelgiama, jeigu identifikuotos priemaišos, priedo arba atskiros sudedamosios dalies koncentracija yra ne mažesnė nei taikoma ribinė vertė pagal 3 dalį.
2. Jeigu mišinio sudėtyje kaip sudedamoji dalis arba kaip identifikuota priemaiša ar priedas yra cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, klasifikuojant į šią informaciją atsižvelgiama, jeigu tos cheminės medžiagos koncentracija yra ne mažesnė nei jos ribinė vertė pagal 3 dalį.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta ribinė vertė nustatoma pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnį.
12 straipsnis
Konkretūs atvejai, reikalaujantys tolesnio vertinimo
Jeigu pagal 9 straipsnį atlikus įvertinimą nustatomos toliau išvardytos savybės ar poveikis, klasifikavimo tikslais gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai į juos atsižvelgia:
a) |
tinkama ir patikima informacija rodo, kad realiai cheminės medžiagos ar mišinio fiziniai pavojai skiriasi nuo nustatytųjų bandymais (kurių metu jie nėra tinkamai nustatomi); |
b) |
įtikinami moksliniai eksperimentiniai duomenys rodo, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra biologiškai įsisavinami, ir buvo nustatyta, kad šie duomenys yra tinkami ir patikimi; |
c) |
įvertinus mišinį remiantis informacija apie jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, tinkama ir patikima mokslinė informacija rodo, kad kuri nors mišinio sudėtyje esanti cheminė medžiaga gali turėti sinergetinio arba antagonistinio poveikio. |
13 straipsnis
Sprendimas klasifikuoti chemines medžiagas ir mišinius
Jeigu pagal 9 ir 12 straipsnius atlikus vertinimą paaiškėja, kad su chemine medžiaga ar mišiniu siejami pavojai atitinka I priedo 2–5 dalyse nurodytus priskyrimo vienai ar kelioms pavojingumo klasėms arba diferenciacijoms kriterijus, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai klasifikuoja cheminę medžiagą ar mišinį pagal atitinkamą pavojingumo klasę ar klases arba diferenciacijas, priskirdami:
a) |
vieną ar kelias pavojingumo kategorijas kiekvienai atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai; |
b) |
atsižvelgiant į 21 straipsnį – vieną ar kelias pavojingumo frazes, atitinkančias kiekvieną pagal a punktą priskirtą pavojingumo kategoriją. |
14 straipsnis
Specialios mišinių klasifikavimo taisyklės
1. Mišinio klasifikacija nekinta, jeigu įvertinus informaciją paaiškėja:
a) |
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos lėtai reaguoja su atmosferos dujomis, visų pirma su deguonimi, anglies dioksidu, vandens garais, sudarydami įvairias nedidelės koncentracijos chemines medžiagas; |
b) |
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos labai lėtai reaguoja su kitomis mišinį sudarančiomis cheminėmis medžiagomis, sudarydami įvairias nedidelės koncentracijos chemines medžiagas; |
c) |
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali savaime polimerizuotis ir sudaryti nedidelės koncentracijos oligomerus arba polimerus. |
2. Mišinio nereikia klasifikuoti pagal sprogumo, oksidavimo ar degumo savybes, kaip nurodyta I priedo 2 dalyje, jeigu įvykdomas kuris nors iš šių reikalavimų:
a) |
nei viena iš mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų neturi nei vienos iš tų savybių ir, remiantis tiekėjui prieinama informacija, nepanašu, kad mišinys galėtų kelti tokio pobūdžio pavojų; |
b) |
pakitus mišinio sudėčiai, moksliniai įrodymai rodo, kad įvertinus informaciją apie mišinį klasifikacija nepasikeis; |
c) |
kai rinkai tiekiant mišinį aerozolių balionėlio pavidalu jis atitinka 1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyvos 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (27) 8 straipsnio 1a dalį. |
15 straipsnis
Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikacijos peržiūra
1. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai imasi visų pagrįstų jiems prieinamų priemonių, kad susipažintų su nauja moksline ar technine informacija, galinčia turėti įtakos cheminių medžiagų ar mišinių, kuriuos jie tiekia rinkai, klasifikacijai. Kai gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas sužino tokią informaciją, kurią jis laiko tinkama ir patikima, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas be nepagrįsto delsimo atlieka naują įvertinimą pagal šį skyrių.
2. Jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas pakeičia mišinio, kuris buvo klasifikuotas kaip pavojingas, sudėtį, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka naują vertinimą pagal šį skyrių, jeigu padarytas vienas iš tokių pakeitimų:
a) |
pakeista mišinio sudėtis, pakeičiant vienos arba kelių pavojingų sudėtinių dalių pradinę koncentraciją tokiomis koncentracijomis, kurios yra ne žemesnės nei I priedo 1 dalies 1.2 lentelėje nustatytos ribos; |
b) |
pakeista mišinio sudėtis, keičiant arba pridedant vieną ar kelias sudedamąsias dalis tokiomis koncentracijomis, kurios yra ne žemesnės nei 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta ribinė vertė. |
3. Naujo įvertinimo pagal 1 ir 2 dalis atlikti neprivaloma, jeigu yra svarių mokslinių įrodymų, kad dėl to klasifikacija nepasikeis.
4. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai pagal naujo įvertinimo rezultatus patikslina cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos į VI priedo 3 dalį įtrauktų cheminių medžiagų suderintos pavojingumo klasės ar diferenciacijos.
5. Šio straipsnio 1–4 dalių tikslais, kai atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys priklauso Direktyvos 91/414/EEB arba Direktyvos 98/8/EB taikymo sričiai, taikomi ir tų direktyvų reikalavimai.
16 straipsnis
Į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtrauktų cheminių medžiagų klasifikavimas
1. Gamintojai ir importuotojai gali priskirti medžiagą kitai klasifikacijai nei ta, kuri jau yra įtraukta į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, jeigu jie nurodo klasifikavimo priežastis Agentūrai, kartu pateikdami pranešimą pagal 40 straipsnį.
2. 1 dalis netaikoma, jeigu į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtraukta klasifikacija yra į VI priedo 3 dalį įtraukta suderinta klasifikacija.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PRANEŠIMAS APIE PAVOJŲ NAUDOJANT ŽENKLINIMĄ
1 SKYRIUS
Etiketės turinys
17 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie yra klasifikuojami kaip pavojingi ir laikomi pakuotėse, ženklinami etikete, kurioje nurodomi šie elementai:
a) |
cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo (-ų) vardas/pavardė (pavadinimas), adresas ir telefono numeris; |
b) |
cheminės medžiagos ar mišinio nominalus kiekis pakete, kuris prieinamas plačiajai visuomenei, jeigu toks kiekis nėra nurodytas kitoje paketo vietoje; |
c) |
produkto identifikatoriai, kaip nurodyta 18 straipsnyje; |
d) |
kai taikoma, pavojaus piktogramos pagal 19 straipsnį; |
e) |
kai taikoma, signaliniai žodžiai pagal 20 straipsnį; |
f) |
kai taikoma, pavojingumo frazės pagal 21 straipsnį; |
g) |
kai taikoma, atitinkamos atsargumo frazės pagal 22 straipsnį; |
h) |
kai taikoma, skyrelis papildomai informacijai pagal 25 straipsnį. |
2. Etiketė rašoma valstybės (-ių) narės (-ių), kuriose cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, valstybine (-ėmis) kalba (-omis), jeigu atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nenustato kitaip.
Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjai gali etiketėse vartoti daugiau kalbų nei reikalauja valstybės narės, jeigu visomis kalbomis pateikiama ta pati informacija.
18 straipsnis
Produkto identifikatoriai
1. Etiketėje pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį (toliau – produkto identifikatoriai).
Nepažeidžiant šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies, cheminei medžiagai ar mišiniui identifikuoti vartojamas terminas turi būti tas pats, kuris vartojamas saugos duomenų lape, parengtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 31 straipsnį (toliau – saugos duomenų lapas).
2. Produkto identifikatorius cheminės medžiagos atveju apima bent jau:
a) |
jeigu cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį – ten nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį; |
b) |
jeigu cheminė medžiaga neįtraukta į VI priedo 3 dalį, bet nurodyta klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje – ten nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį; |
c) |
jeigu cheminė medžiaga neįtraukta nei į VI priedo 3 dalį, nei į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos suteiktą numerį (toliau – CAS numeris) ir Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos parengtoje nomenklatūroje (toliau – IUPAC nomenklatūra) pateiktą pavadinimą, arba CAS numerį ir kitą (-us) tarptautinį (-ius) cheminį (-ius) pavadinimą (-us); arba |
d) |
jeigu CAS numerio nėra – IUPAC nomenklatūroje pateiktą pavadinimą arba kitą (-us) tarptautinį (-ius) cheminį (-ius) pavadinimą (-us). |
Jeigu IUPAC nomenklatūroje nurodomas pavadinimas yra ilgesnis nei 100 ženklų, gali būti vartojamas kitas pavadinimas (įprastas pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa), nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 priedo 2.1.2 skirsnyje, su sąlyga, kad pranešime pagal 40 straipsnį būtų nurodytas ir IUPAC nomenklatūroje pateiktas pavadinimas, ir kitas vartojamas pavadinimas.
3. Produkto identifikatorius mišinio atveju apima abu toliau nurodytus elementus:
a) |
mišinio prekinį pavadinimą arba įvardijimą; |
b) |
visų mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios prisideda prie mišinio klasifikavimo, susijusio su ūmiu toksiškumu, odos ėsdinimu arba smarkiu akių pažeidimu, mutageniniu poveikiu lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumu, toksiniu poveikiu reprodukcijai, kvėpavimo takų ar odos jautrinimu arba specifiniu toksiškumu konkrečiam organui (STOT), ar plaučių pakenkimo prarijus pavojumi, cheminę tapatybę. |
Jeigu b punkte nurodytu atveju dėl tokio reikalavimo pateikiami keli cheminiai pavadinimai, pakanka daugiausia keturių cheminių pavadinimų, išskyrus atvejus, kai tam, kad būtų atspindėtas pavojų pobūdis ir laipsnis, reikalingi daugiau kaip keturi pavadinimai.
Atrinktais cheminiais pavadinimais identifikuojamos cheminės medžiagos, kurios iš esmės kelia didžiausius pavojus sveikatai ir dėl to yra atitinkamai suklasifikuotos ir dėl kurių pasirinkti atitinkamos pavojingumo frazės.
19 straipsnis
Pavojaus piktogramos
1. Etiketėje pateikiama atitinkama (-os) pavojaus piktograma (-os), skirta (-os) perteikti konkrečią informaciją apie atitinkamą pavojų.
2. Atsižvelgiant į 33 straipsnį, pavojaus piktogramos turi atitikti I priedo 1.2.1 skirsnyje ir V priede nustatytus reikalavimus.
3. Su kiekviena konkrečia klasifikacija susijusi pavojaus piktograma pateikiama lentelėse, nurodančiose ženklinimo elementus, kurie turi būti pateikti kiekvienos I priede nurodytos pavojingumo klasės atveju.
20 straipsnis
Signaliniai žodžiai
1. Etiketėje, vadovaujantis pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija, pateikiamas atitinkamas signalinis žodis.
2. Su kiekviena konkrečia klasifikacija susijęs signalinis žodis yra nurodyti lentelėse, kuriose nurodomi ženklinimo elementai, reikalaujami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės atveju.
3. Jeigu etiketėje vartojamas signalinis žodis „pavojinga“, signalinis žodis „atsargiai“ etiketėje nepateikiamas.
21 straipsnis
Pavojingumo frazės
1. Etiketėje, vadovaujantis pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija, pateikiamos atitinkamos pavojingumo frazės.
2. Su kiekviena klasifikacija susijusios pavojingumo frazės yra nurodytos lentelėse, kuriose nurodomi ženklinimo elementai, reikalaujami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės atveju.
3. Jeigu cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, pavojingumo frazė, susijusi su kiekviena konkrečia klasifikacija, kurią apima tos dalies įrašas, etiketėje vartojama kartu su 2 dalyje nurodytomis pavojingumo frazėmis, susijusiomis su bet kuria kita klasifikacija, kurios tas įrašas neapima.
4. Pavojingumo frazės formuluojamos laikantis III priedo.
22 straipsnis
Atsargumo frazės
1. Etiketėje pateikiamos atitinkamos atsargumo frazės.
2. Atsargumo frazės atrenkamos iš frazių, esančių I priedo 2–5 dalyse pateiktose lentelėse, nurodančiose kiekvienos pavojingumo klasės ženklinimo elementus.
3. Atsargumo frazės atrenkamos pagal IV priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į pavojingumo frazes ir į numatytą arba identifikuotą cheminės medžiagos ar mišinio naudojimą ar naudojimo būdus.
4. Atsargumo frazės formuluojamos laikantis IV priedo 2 dalies.
23 straipsnis
Ypatingais atvejais taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo ženklinimo reikalavimų
I priedo 1.3 skirsnyje nustatytos konkrečios ženklinimo nuostatos taikomos:
a) |
gabenamiesiems dujų balionams; |
b) |
dujų balionams, skirtiems propanui, butanui ar suskystintoms naftos dujoms; |
c) |
aerozoliams ir talpykloms su hermetišku purškimo įtaisu, kuriuose yra medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip kenksmingi dėl plaučių pakenkimo pavojaus prarijus; |
d) |
metalų gabalams (masyvios formos), lydiniams, mišiniams, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniams, kurių sudėtyje yra elastomerų; |
e) |
sprogiosioms medžiagoms, kaip nurodyta I priedo 2.1 skirsnyje, tiekiamoms rinkai sprogdinimo arba pirotechnikos tikslais. |
24 straipsnis
Prašymas dėl alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo
1. Jeigu cheminė medžiaga atitinka I priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos ar mišinio gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali įrodyti, kad dėl tos cheminės medžiagos cheminės tapatybės atskleidimo etiketėje arba saugos duomenų lape kiltų pavojus jo verslo konfidencialumui, visų pirma jo intelektinės nuosavybės teisėms, jis gali pateikti prašymą Agentūrai vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, kuriuo ta mišinio sudėtyje esanti cheminė medžiaga būtų nurodoma vartojant pavadinimą, identifikuojantį pagrindines funkcines chemines grupes, arba alternatyvų įvardijimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnyje nurodyta forma; už jį imamas mokestis.
Mokesčio dydį nustato Komisija šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
MVĮ nustatomas mažesnis mokestis.
3. Agentūra gali paprašyti, kad prašymą pateikęs gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas suteiktų papildomos informacijos, jeigu tokia informacija yra būtina sprendimui priimti. Jeigu Agentūra per šešias savaites nuo prašymo arba papildomos reikalaujamos informacijos gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad pavadinimą, dėl kurio buvo pateiktas prašymas, vartoti leidžiama.
4. Jei Agentūra nepatenkina prašymo, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 3 dalyje nurodytos praktinės priemonės.
5. Agentūra informuoja valstybės narės kompetentingas institucijas apie prašymo nagrinėjimo rezultatus pagal 3 arba 3a dalį ir joms suteikia gamintojo, importuotojo ar tolesnio gamintojo pateiktą informaciją.
6. Kai naujai gauta informacija parodo, kad vartojamas alternatyvus cheminis pavadinimas nesuteikia pakankamai informacijos, kad darbo vietoje būtų imtasi būtinų sveikatos ir saugos priemonių, ir siekdama užtikrinti su mišinio naudojimu susijusios rizikos kontrolę, Agentūra peržiūri savo sprendimą dėl to alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo. Agentūra gali panaikinti savo sprendimą arba jį iš dalies pakeisti sprendimu, kuriame nurodomas leistinas vartoti alternatyvus cheminis pavadinimas. Jei Agentūra panaikina ar iš dalies pakeičia savo sprendimą, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 3 dalyje nurodytos praktinės priemonės.
7. Jei buvo leista vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, tačiau mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, kurią apibūdinant vartojamas alternatyvus pavadinimas, klasifikacija nebeatitinka I priedo 1.4.1 skirsnyje esančių kriterijų, tos mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos tiekėjas etiketėje ir saugos duomenų lape cheminei medžiagai apibūdinti vartoja produkto identifikatorių pagal 18 straipsnį, o ne alternatyvų cheminį pavadinimą.
8. Atskirų ar mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų atveju, kai Agentūra pripažįsta pagrindimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 10 straipsnio a punkto xi papunktį dėl Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 119 straipsnio 2 dalies f ar g punkte nurodytos informacijos galiojančiu, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali etiketėje ir saugos duomenų lape vartoti pavadinimą, kuris bus viešai prieinamas internete. Mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurioms netaikomas to reglamento 119 straipsnio 2 dalies f ar g punktas, atveju gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali paprašyti Agentūros leisti vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, kaip apibūdinta šio straipsnio 1 dalyje.
9. Tais atvejais, kai mišinio tiekėjas iki 2015 m. birželio 1 d. pagal Direktyvos 1999/45/EB 15 straipsnį įrodė, kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos tapatybės atskleidimas keltų pavojų jo verslo konfidencialumui, jis gali pagal šį reglamentą toliau vartoti sutartą alternatyvų pavadinimą.
25 straipsnis
Papildoma informacija etiketėje
1. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys, klasifikuojami kaip pavojingi, turi II priedo 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytų fizikinių savybių arba savybių, turinčių įtakos sveikatai, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiamos atitinkamos frazės.
Frazės formuluojamos pagal II priedo 1.1 ir 1.2 skirsnius bei III priedo 2 dalį.
Jei cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, tame priede cheminei medžiagai skirtos papildomos pavojingumo frazės pateikiamos kaip papildoma informacija etiketėje.
2. Jeigu cheminei medžiagai ar mišiniui, klasifikuojamiems kaip pavojingi, taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiama atitinkama frazė.
Frazė formuluojama pagal II priedo 4 dalį ir III priedo 3 dalį.
3. Etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje tiekėjas gali pateikti ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytąją, bet ir kitą informaciją, jeigu dėl tokios informacijos netampa sunkiau identifikuoti 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų ženklinimo elementų ir jeigu ji suteikia išsamesnių duomenų, neprieštarauja tuose elementuose nurodytai informacijai bei neverčia abejoti jos pagrįstumu.
4. Teiginiai „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „neteršiantis“, „ekologiškas“ ar kiti teiginiai, kuriais nurodoma, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, ar kiti tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos neatitinkantys teiginiai cheminės medžiagos ar mišinio etiketėse ar pakuotėse nenurodomi.
5. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys klasifikuojami pagal I priedo 5 dalį,
a) |
pavojaus piktograma etiketėje nepateikiama; |
b) |
etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiami signaliniai žodžiai, pavojingumo frazės ir atsargumo frazės. |
6. Jeigu mišinio sudėtyje yra cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, mišinys ženklinamas pagal II priedo 2 dalį.
Frazės formuluojamos pagal III priedo 3 dalį ir pateikiamos etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje.
Etiketėje taip pat pateikiamas 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir mišinio tiekėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir telefono numeris.
26 straipsnis
Pavojaus piktogramų svarbumo principai
1. Jeigu dėl cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos etiketėje reikėtų pateikti daugiau nei vieną pavojaus piktogramą, siekiant sumažinti reikalaujamų piktogramų skaičių taikomos tokios svarbumo taisyklės:
a) |
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS01“, pavojaus piktogramų „GHS02“ ir „GHS03“ naudoti nebūtina, išskyrus atvejais, kai privaloma naudoti daugiau nei vieną iš šių pavojaus piktogramų; |
b) |
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS06“, pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama; |
c) |
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS05“, nurodant odos ar akių dirginimą pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama; |
d) |
jeigu nurodant kvėpavimo takų jautrinimą taikoma pavojaus piktograma „GHS08“, nurodant odos jautrinimą arba odos ir akių dirginimą pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama. |
2. Jeigu dėl cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos tos pačios pavojingumo klasės atveju reikėtų pateikti daugiau kaip vieną pavojaus piktogramą, etiketėje pateikiama ta pavojaus piktograma, kuri kiekvienos atitinkamos pavojingumo klasės atveju atitinka didžiausio pavojaus kategoriją.
Cheminių medžiagų, kurios įtrauktos į VI priedo 3 dalį ir kurios taip pat klasifikuojamos pagal II antraštinę dalį, atveju etiketėje pateikiama ta pavojaus piktograma, kuri kiekvienos atitinkamos pavojingumo klasės atveju atitinka didžiausio pavojaus kategoriją.
27 straipsnis
Pavojingumo frazių svarbumo principai
Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys priskiriami kelioms pavojingumo klasėms ar kelioms pavojingumo klasės diferenciacijoms, etiketėje pateikiamos visos pagal klasifikaciją būtinos pavojingumo frazės, išskyrus atvejus, kai jos akivaizdžiai kartojasi ar yra nereikalingos.
28 straipsnis
Atsargumo frazių svarbumo principai
1. Jeigu per atsargumo frazių atranką atrenkamos kokios nors atsargumo frazės, kurios, atsižvelgiant į konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę, akivaizdžiai nereikalingos ar nebūtinos, tokios frazės etiketėje nepateikiamos.
2. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami plačiajai visuomenei, etiketėje pateikiamas viena atsargumo frazė dėl tos cheminės medžiagos ar mišinio šalinimo bei pakuotės šalinimo, išskyrus atvejus, kai to nereikalaujama pagal šio reglamento 22 straipsnį.
Visais kitais atvejais, kai yra aišku, kad cheminės medžiagos, mišinio ar pakuotės šalinimas nekelia pavojaus žmogaus sveikatai arba aplinkai, atsargumo frazės dėl šalinimo pateikti nereikalaujama.
3. Etiketėje nurodomos ne daugiau kaip šešios atsargumo frazės, išskyrus atvejus, kai siekiant atspindėti pavojaus pobūdį ir pavojingumo laipsnį būtina nurodyti daugiau tokių frazių.
29 straipsnis
Ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo išimtys
1. Jeigu cheminės medžiagos ar mišinio pakuotės yra tokios formos ar pavidalo arba tokios mažos, kad neįmanoma laikytis 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl etiketės tos valstybės narės, kurioje cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, kalbomis, vadovaujantis 17 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu ženklinimo elementai pateikiami pagal I priedo 1.5.1 skirsnį.
2. Jeigu visos ženklinimo informacijos neįmanoma pateikti 1 dalyje nurodytu būdu, ženklinimo informacijos kiekį galima sumažinti pagal I priedo 1.5.2 skirsnį.
3. Kai II priedo 5 dalyje nurodyta pavojinga cheminė medžiaga ar mišinys plačiajai visuomenei tiekiami be pakuotės, pagal 17 straipsnį pridedama etiketės elementų kopija.
4. Jei galima įrodyti, kad taip bus sumažintas poveikis aplinkai, tam tikrų mišinių, kurie klasifikuojami kaip pavojingi aplinkai, atveju 53 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nustatytos tam tikrų aplinkosauginio ženklinimo nuostatų išimtys arba specialiosios aplinkosauginio ženklinimo nuostatos. Tokios išimtys ar specialiosios nuostatos apibrėžtos II priedo 2 dalyje.
5. Komisija gali paprašyti Agentūros parengti ir pateikti jai ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo papildomų išimčių projektus.
30 straipsnis
Etiketėse pateikiamos informacijos atnaujinimas
1. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas užtikrina, kad pasikeitus tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijai ir ženklinimui etiketėje nurodyti ženklinimo elementai būtų be nepagrįsto delsimo atnaujinti, kai naujas pavojus yra didesnis arba kai reikalaujama pateikti naujus papildomus ženklinimo elementus pagal 25 straipsnį, atsižvelgiant į pasikeitimo pobūdį žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu. Kad ženklinimas būtų pakeistas be nepagrįsto delsimo, tiekėjai bendradarbiauja pagal 4 straipsnio 9 dalį.
2. Kai būtina atlikti kitus nei 1 dalyje nurodytuosius ženklinimo elementų pakeitimus, cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas užtikrina, kad ženklinimo elementai būtų patikslinti per 18 mėnesių.
3. Cheminės medžiagos ar mišinio, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB arba Direktyva 98/8/EB, tiekėjas patikslina ženklinimo elementus pagal tas direktyvas.
2 SKYRIUS
Etikečių naudojimas
31 straipsnis
Bendrosios etikečių naudojimo taisyklės
1. Etiketės gerai pritvirtinamos prie vieno ar kelių pakuotės, kurioje laikoma cheminė medžiaga ar mišinys, paviršių ir skaitomos horizontaliai, kai paketas normaliai padedamas.
2. Etikečių spalva ir forma turi būti tokia, kad pavojaus piktograma būtų aiškiai matoma.
3. 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti ženklinimo elementai užrašomi aiškiai ir neištrinamai. Jie turi aiškiai išsiskirti etiketės fone ir būti tokio dydžio ir taip išdėstyti, kad juos būtų lengva perskaityti.
4. Pavojaus piktogramos forma, spalva bei dydis ir etiketės matmenys turi būti tokie, kaip nustatyta I priedo 1.2.1 skirsnyje.
5. Etiketė nebūtina, jei 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti ženklinimo elementai aiškiai matomi ant pačios pakuotės. Tokiais atvejais ant pakuotės pateikiamai informacijai taikomi šiame skyriuje etiketei taikomi reikalavimai.
32 straipsnis
Informacijos išdėstymas etiketėje
1. Pavojaus piktogramos, signalinis žodis, pavojingumo frazės ir atsargumo frazės etiketėje pateikiami kartu.
2. Tiekėjas gali nustatyti pavojingumo frazių išdėstymo etiketėje tvarką. Tačiau, atsižvelgiant į 4 dalį, visos pavojingumo frazės etiketėje sugrupuojamos pagal kalbą.
Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas gali nustatyti atsargumo frazių išdėstymo etiketėje tvarką. Tačiau, atsižvelgiant į 4 dalį, visos atsargumo frazės etiketėje sugrupuojamos pagal kalbą.
3. 2 dalyje nurodytų pavojingumo frazių grupės ir atsargumo frazių grupės etiketėje pateikiamos kartu, išdėstant pagal kalbą.
4. Papildoma informacija pateikiama papildomai informacijai skirtame skyrelyje, kaip nurodyta 25 straipsnyje, ir išdėstoma kartu su kitais ženklinimo elementais, nurodytais 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose.
5. Įgyvendinant specialius ženklinimo reikalavimus, spalvos gali būti naudojamos ne tik pavojaus piktogramose, bet ir kitose etiketės dalyse.
6. Ženklinimo elementai, susiję su kituose Bendrijos teisės aktuose numatytais reikalavimais, pateikiami papildomai etiketės informacijai skirtame skyrelyje, kaip nurodyta 25 straipsnyje.
33 straipsnis
Specialios taisyklės, taikomos išorinės pakuotės, vidinės pakuotės ir vienintelės pakuotės ženklinimui
1. Jeigu paketą sudaro išorinė ir vidinė pakuotė kartu su bet kokia tarpine pakuote, o išorinė pakuotė atitinka ženklinimo nuostatas pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, vidinė ir bet kokia tarpinė pakuotės ženklinamos pagal šį reglamentą. Išorinė pakuotė taip pat gali būti ženklinama pagal šį reglamentą. Kai pavojaus piktograma (-os), kurią (-as) reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, yra susijusi (-ios) su tuo pačiu pavojumi kaip ir pavojingų krovinių vežimo taisyklėse nurodytas pavojus, pagal šį reglamentą reikalaujamos pavojaus (-ų) piktogramos (-ų) ant išorinės pakuotės pateikti nereikia.
2. Kai paketo išorinė pakuotė neprivalo atitikti ženklinimo nuostatų pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, išorinė pakuotė ir vidinė pakuotė, įskaitant tarpinę pakuotę, ženklinamos pagal šį reglamentą. Tačiau, jeigu išorinė pakuotė yra tokia, kad vidinės ar tarpinės pakuotės ženklinimas yra aiškiai matomas, išorinės pakuotės ženklinti nereikia.
3. Atskiri paketai, atitinkantys ženklinimo nuostatas pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, ženklinami laikantis tiek šio reglamento, tiek ir pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Kai pavojaus piktograma (-os), kurią (-as) reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, yra susijusi (-ios) su tuo pačiu pavojumi kaip ir pavojingų krovinių vežimo taisyklėse nurodytas pavojus, pagal šį reglamentą reikalaujamos pavojaus (-ų) piktogramos (-ų) pateikti nereikia.
34 straipsnis
Ataskaita dėl informacijos apie saugų cheminių medžiagų naudojimą teikimo
1. Ne vėliau kaip 2012 m. sausio 20 d. Agentūra atlieka tyrimą dėl informacijos apie saugų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimą teikimo visuomenei ir dėl galimo poreikio etiketėse pateikti papildomos informacijos. Šis tyrimas atliekamas konsultuojantis su kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamai remiantis tinkamais geriausios praktikos pavyzdžiais.
2. Nepažeidžiant šioje antraštinėje dalyje numatytų ženklinimo taisyklių, Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu tyrimu, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
PAKUOTĖ
35 straipsnis
Pakuotė
1. Pakuotė, kurioje yra pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
pakuotė turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad jos turinys nepatektų į aplinką, išskyrus atvejus, kai yra numatyti kiti konkretesni saugos įtaisai; |
b) |
medžiagos, iš kurių padaryta pakuotė ir jos tvirtinimai, neturi būti jautrios žalingam pakuotėje esančių cheminių medžiagų ar mišinių poveikiui ir neturi sudaryti pavojingų junginių su pakuotėje esančiomis cheminėmis medžiagomis ar mišiniais; |
c) |
pakuotė ir jos tvirtinimai visą laiką privalo būti kieti ir patvarūs, kad būtų užtikrinta, jog jie neatsipalaiduos ir saugiai atlaikys krūvį (įtempimą ir spaudimą) juos tvarkant normaliomis sąlygomis; |
d) |
pakuotė su keičiamais tvirtinimo įtaisais turi būti suprojektuota taip, kad ją būtų galima pakartotinai uždaryti, o turinys nepatektų į aplinką. |
2. Pakuotė, kurioje yra plačiajai visuomenei tiekiama pavojinga cheminė medžiaga ar mišinys, negali būti tokios formos ar konstrukcijos, kuri galėtų patraukti arba sužadinti vaikų dėmesį arba suklaidinti vartotojus, arba būti pateikta tokios išvaizdos ar būti tokios konstrukcijos, kuri būtų panaši į tą, kuri naudojama maisto produktams ar gyvūnų pašarams arba medicinos ar kosmetikos produktams, taip klaidindama vartotojus.
Jeigu pakuotėje yra cheminė medžiaga ar mišinys, kurie atitinka II priedo 3.1.1 skirsnyje nustatytus reikalavimus, joje pagal II priedo 3.1.2, 3.1.3 ir 3.1.4.2 skirsnius naudojami vaikams neįveikiami tvirtinimai.
Jeigu pakuotėje yra cheminė medžiaga ar mišinys, kurie atitinka II priedo 3.1.1 skirsnyje nustatytus reikalavimus, ji pagal II priedo 3.1.2, 3.1.3 ir 3.1.4.2 skirsnius turi turėti liestinę pavojaus žymę.
3. Laikoma, kad cheminių medžiagų ir mišinių pakuotė atitinka 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus, jeigu ji atitinka pavojingų krovinių vežimo oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais taisyklių reikalavimus.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO DERINIMAS BEI KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO INVENTORIUS
1 SKYRIUS
Cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo nustatymas
36 straipsnis
Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimas
1. Cheminei medžiagai, atitinkančiai I priede nustatytus toliau nurodytų pavojų kriterijus, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal 39 straipsnį:
a) |
kvėpavimo takų jautrinimas, 1 kategorija (I priedo 3.4 skirsnis); |
b) |
mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.5 skirsnis); |
c) |
kancerogeniškumas, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.6 skirsnis); |
d) |
toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.7 skirsnis). |
2. Cheminei medžiagai, kuri yra veiklioji medžiaga, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/414/EEB arba Direktyvoje 98/8/EB, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai. Tokioms medžiagoms taikomos 37 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos procedūros.
3. Jeigu cheminė medžiaga atitinka kitų pavojingumo klasių ar diferenciacijų kriterijus nei nurodytos 1 dalyje ir jai netaikoma 2 dalis, sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju atskirai pagal 37 straipsnį į VI priedą taip gali būti įtrauktas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas, jeigu pagrindžiama, kad tokių veiksmų Bendrijos lygiu imtis būtina.
37 straipsnis
Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo tvarka
1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo bei tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, arba pasiūlymą dėl jų patikslinimo.
Pasiūlymas pateikiamas VI priedo 2 dalyje nustatyta forma, jame nurodant atitinkamą VI priedo 1 dalyje numatytą informaciją.
2. Cheminės medžiagos gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl tos cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tą cheminę medžiagą, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija.
Pasiūlymas parengiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių atitinkamas nuostatas ir pateikiamas to priedo 7 skirsnyje nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma. Jame pateikiama atitinkama šio reglamento VI priedo 1 dalyje numatyta informacija. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnis.
3. Jeigu gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo pasiūlymas susijęs su cheminės medžiagos suderintu klasifikavimu ir ženklinimu pagal 36 straipsnio 2 dalį, sumokamas mokestis, kurį Komisija nustato 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą, priima nuomonę dėl pagal 1 arba 2 dalį pateikto pasiūlymo per 18 mėnesių nuo pasiūlymo gavimo datos, suteikdamas galimybę suinteresuotoms šalims pateikti pastabas. Šią nuomonę ir visas pastabas Agentūra perduoda Komisijai.
5. Jeigu Komisija nustato, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą, ji nepagrįstai nedelsdama pateikia sprendimo projektą dėl tos cheminės medžiagos kartu su atitinkamais klasifikacijos bei ženklinimo elementais, o tam tikrais atvejais – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba m faktoriais, įtraukimo į VI priedo 3 dalies 3.1 lentelę.
Laikantis tų pačių sąlygų, iki 2015 m. gegužės 31 d. atitinkamas įrašas įtraukiamas į VI priedo 3 dalies 3.2 lentelę.
Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.
6. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, turintys naujos informacijos, dėl kurios gali prireikti keisti VI priedo 3 dalyje nurodytos cheminės medžiagos suderintą klasifikaciją ir ženklinimo elementus, pagal 2 dalies antrą pastraipą pateikia pasiūlymą vienos iš valstybių narių, kurioje ši cheminė medžiaga tiekiama rinkai, kompetentingai institucijai.
38 straipsnis
Nuomonių ir sprendimų dėl VI priedo 3 dalyje pateikto suderinto klasifikavimo ir ženklinimo turinys; galimybė naudotis informacija
1. 37 straipsnio 4 dalyje nurodytoje nuomonėje ir pagal 37 straipsnio 5 dalį priimtame sprendime kiekvienos cheminės medžiagos atveju nurodoma bent ši informacija:
a) |
cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose; |
b) |
36 straipsnyje nurodyta cheminės medžiagos klasifikacija, įskaitant motyvų pareiškimą; |
c) |
kai taikoma, konkrečios ribinės koncentracijos arba m faktoriai; |
d) |
cheminės medžiagos etiketės elementai, nurodyti 17 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, kartu su papildomomis cheminės medžiagos pavojingumo frazėmis, nustatytomis pagal 25 straipsnio 1 dalį; |
e) |
jei tinka, bet koks kitas parametras, pagal kurį galima įvertinti mišinių, kurių sudėtyje yra atitinkama pavojinga cheminė medžiaga, arba cheminių medžiagų, kurių sudėtyje tokios pavojingos cheminės medžiagos yra identifikuotų priemaišų, priedų ar sudedamųjų dalių pavidalu, sveikatai arba aplinkai keliamą pavojų. |
2. Viešai skelbiant nuomonę arba sprendimą, kaip nurodyta šio reglamento 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 2 dalis ir 119 straipsnis.
2 SKYRIUS
Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius
39 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas:
a) |
cheminėms medžiagoms, kurias privaloma registruoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; |
b) |
1 straipsnio taikymo sričiai priskirtoms cheminėms medžiagoms, kurios atitinka nustatytus klasifikavimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis kriterijus ir kurios tiekiamos rinkai kaip atskiros arba mišinio, kuriame jų koncentracija viršija šiame reglamente ar, kai tinka, Direktyvoje 1999/45/EB nurodytas ribines koncentracijas ir kuris dėl to laikomas pavojingu, sudėtyje. |
40 straipsnis
Prievolė pranešti Agentūrai
1. Gamintojas ar importuotojas, arba gamintojų ar importuotojų grupė (toliau – pranešėjas (-ai)), tiekiantys rinkai 39 straipsnyje nurodytą cheminę medžiagą, praneša Agentūrai toliau nurodytą informaciją, kad ji būtų įtraukta į inventorių pagal 42 straipsnį:
a) |
pranešėjo (-ų), atsakingo (-ų) už cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų tiekimą rinkai, tapatybę (-es), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 1 skirsnyje; |
b) |
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų tapatybę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose; |
c) |
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų klasifikaciją pagal 13 straipsnį; |
d) |
jeigu cheminė medžiaga klasifikuota tik pagal kai kurias, o ne visas pavojingumo klases ar diferenciacijas, nurodoma, ar taip yra dėl to, kad trūksta duomenų, jie neįtikinami arba jie įtikinami, tačiau jų nepakanka klasifikacijai; |
e) |
konkrečias ribines koncentracijas arba m faktorius pagal šio reglamento 10 straipsnį kartu su pagrindimu, remiantis atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalimis; |
f) |
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų etiketės elementus, nurodytus 17 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, kartu su papildomomis pavojingumo frazėmis, nustatytomis pagal 25 straipsnio 1 dalį. |
a–f punktuose nurodyta informacija nepranešama, jeigu Agentūrai ji buvo pateikta atliekant registraciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 arba jeigu atitinkamas pranešėjas apie ją jau pranešė.
Pranešėjas šią informaciją pateikia Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnyje nustatyta forma.
2. Atitinkamas pranešėjas (– ai) 1 dalyje nurodytą informaciją atnaujina ir praneša apie ją Agentūrai, jeigu atlikus 15 straipsnio 1 dalyje numatytą peržiūrą buvo priimtas sprendimas pakeisti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą.
3. Apie chemines medžiagas, patiektas rinkai 2010 m. gruodžio 1 d. ar vėliau, pranešama pagal 1 dalį per vieną mėnesį nuo jų patiekimo rinkai.
Tačiau apie chemines medžiagas, patiektas rinkai iki 2010 m. gruodžio 1 d., gali būti pranešta pagal 1 dalį iki tos dienos.
41 straipsnis
Sutarti įrašai
Jei dėl 40 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo 42 straipsnyje nurodytame inventoriuje atsiranda keli skirtingi įrašai apie tą pačią cheminę medžiagą, pranešėjai ir registruotojai deda visas pastangas siekdami susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į inventorių. Pranešėjai apie tai informuoja Agentūrą.
42 straipsnis
Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius
1. Agentūra sukuria bei tvarko duomenų bazę – klasifikavimo ir ženklinimo inventorių.
Į inventorių įtraukiama pagal 40 straipsnio 1 dalį pranešta informacija ir informacija, pateikta atliekant registraciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.
Inventoriuje pateikta informacija, kuri atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 119 straipsnyje nurodytą informaciją, yra prieinama viešai. Agentūra suteikia galimybę susipažinti su kita informacija apie kiekvieną į inventorių įtrauktą cheminę medžiagą pranešėjams ir registruotojams, pateikusiems informacijos apie tą cheminę medžiagą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 29 straipsnio 1 dalį. Galimybę susipažinti su tokia informacija kitoms šalims ji suteikia pagal to reglamento 118 straipsnį.
2. Agentūra atnaujina inventorių, gavusi atnaujintą informaciją pagal 40 straipsnio 2 dalį arba 41 straipsnį.
3. Kai taikoma, Agentūra kartu su 1 dalyje nurodyta informacija į kiekvieną įrašą įtraukia tokią informaciją:
a) |
ar šio įrašo atžvilgiu galioja suderinta klasifikacija ir ženklinimas Bendrijos lygiu, juos įtraukiant į VI priedo 3 dalį; |
b) |
ar šis įrašas yra bendras kelių tos pačios cheminės medžiagos registruotojų įrašas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 11 straipsnio 1 dalyje; |
c) |
ar šis įrašas yra dviejų ar daugiau pranešėjų arba registruotojų suderintas įrašas pagal 41 straipsnį; |
d) |
ar šis įrašas skiriasi nuo kito inventoriuje esančio įrašo apie tą pačią cheminę medžiagą. |
a punkte nurodyta informacija atnaujinama, jeigu priimamas sprendimas pagal 37 straipsnio 5 dalį.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS
43 straipsnis
Kompetentingų institucijų bei vykdymo užtikrinimo institucijų skyrimas ir jų bendradarbiavimas
Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, atsakingas už pasiūlymus dėl suderinto klasifikavimo bei ženklinimo, ir institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų prievolių vykdymo užtikrinimą.
Kompetentingos institucijos ir už vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos, vykdydamos užduotis pagal šį reglamentą, bendradarbiauja tarpusavyje ir šiuo tikslu teikia kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms visą reikalingą ir naudingą paramą.
44 straipsnis
Pagalbos tarnybos
Valstybės narės įsteigia nacionalines pagalbos tarnybas, kurios konsultuoja gamintojus, importuotojus, platintojus, tolesnius naudotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis apie jų atitinkamas pareigas ir prievoles pagal šį reglamentą.
45 straipsnis
Įstaigų, kurioms būtų pateikiama informacija dėl neatidėliotinų priemonių, kurių reikia imtis ekstremaliose sveikatai situacijose, skyrimas
1. Valstybės narės paskiria įstaigą arba įstaigas, kurioms importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys mišinius rinkai, teikia informaciją, visų pirma susijusią su prevencinių ir gydymo priemonių nustatymu, ypač imantis neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose. Ši informacija apima informaciją apie mišinių, tiekiamų rinkai ir klasifikuojamų kaip pavojingi dėl jų poveikio sveikatai arba dėl jų fizinio poveikio, cheminę sudėtį, ir informaciją apie mišinių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, dėl kurių alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo Agentūra prašymą patenkino pagal 24 straipsnį, cheminę tapatybę.
2. Paskirtosios įstaigos užtikrina visas reikalingas garantijas gautos informacijos konfidencialumui išsaugoti. Tokia informacija gali būti naudojama tik:
a) |
medicinos poreikiams, kuriant prevencines ir gydymo priemones, ypač ekstremaliose sveikatai situacijose; ir |
b) |
valstybės narės prašymu statistinei analizei atlikti, siekiant nustatyti, kokioje srityje gali būti būtina imtis rizikos valdymo priemonių. |
Kitiems tikslams informacija nenaudojama.
3. Kad galėtų vykdyti užduotis, už kurias jos yra atsakingos, paskirtosios įstaigos gali naudotis visa informaciją, kurią privalo pateikti už prekybą atsakingi importuotojai ir tolesni naudotojai.
4. Iki 2012 m. sausio 20 d. Komisija atlieka peržiūrą, skirtą įvertinti galimybę suderinti 1 dalyje nurodytą informaciją, be kita ko, siekiant nustatyti importuotojų ir tolesnių naudotojų informacijos teikimo paskirtosioms įstaigoms formą. Remdamasi šios peržiūros rezultatais ir pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, Europos apsinuodijimų centrų ir klinikinių toksikologų asociacija (EAPCCT), Komisija gali priimti reglamentą, kuriuo į šį reglamentą būtų įtrauktas papildomas priedas.
Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
46 straipsnis
Vykdymo užtikrinimas ir ataskaitų teikimas
1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant oficialios kontrolės priemonių sistemos įgyvendinimą, siekdamos užtikrinti, kad cheminės medžiagos ir mišiniai, jeigu jie nėra suklasifikuoti, paženklinti, supakuoti ir apie juos nėra pranešta pagal šį reglamentą, nebūtų tiekiami rinkai.
2. Kas penkeri metai iki liepos 1 d. valstybės narės pateikia Agentūrai oficialios kontrolės priemonių rezultatų ir kitų vykdymo užtikrinimo priemonių ataskaitą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2012 m. sausio 20 d. Agentūra pateikia šias ataskaitas Komisijai, kuri į jas atsižvelgia rengdama ataskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 117 straipsnį.
3. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas forumas atlieka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 77 straipsnio 4 dalies a–g punktuose išdėstytas užduotis dėl šio reglamento vykdymo užtikrinimo.
47 straipsnis
Sankcijos už nuostatų nesilaikymą
Valstybės narės nustato sankcijas už šio reglamento nesilaikymą ir imasi visų priemonių, būtinų šio reglamento taikymui užtikrinti. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Ne vėliau kaip 2010 m. birželio 20 d. valstybės narės praneša Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų ir nedelsdamos praneša apie vėlesnius jų pakeitimus.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis
Reklama
1. Cheminių medžiagų, klasifikuojamų kaip pavojingos, reklamoje turi būti nurodytos atitinkamos pavojingumo klasės ar pavojingumo kategorijos.
2. Mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas ar kuriam taikoma 25 straipsnio 6 dalis, pagal kurią plačiosios visuomenės narys gali sudaryti pirkimo sutartį dar nematęs etiketės, reklamoje turi būti paminėta etiketėje nurodyta pavojaus rūšis arba rūšys.
Pirma pastraipa nepažeidžia 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (28).
49 straipsnis
Prievolė saugoti informaciją ir prašymai pateikti informaciją
1. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas kaupia ir saugo visą informaciją, kurią jis naudojo klasifikuodamas ir ženklindamas pagal šį reglamentą, ne trumpiau kaip 10 metų nuo tada, kai jis paskutinį kartą tiekė tą cheminę medžiagą ar mišinį.
Šią informaciją cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas saugo kartu su informacija, reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 36 straipsnį.
2. Jei cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas nutraukia veiklą arba perduoda visą arba dalį savo veiklos trečiajai šaliai, už tiekėjo įmonės likvidavimą atsakinga šalis arba jo atsakomybę tiekti rinkai atitinkamą cheminę medžiagą ar mišinį perimanti šalis yra įpareigota vykdyti 1 dalyje numatytą prievolę vietoje tiekėjo.
3. Valstybės narės, kurioje įsisteigęs cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas, kompetentinga institucija arba vykdymo užtikrinimo institucijos, arba Agentūra gali reikalauti, kad tiekėjas jai (joms) pateiktų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.
Tačiau jeigu Agentūrai ši informacija buvo prieinama cheminę medžiagą registruojant pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 arba teikiant informaciją pagal šio reglamento 41 straipsnį, Agentūra naudoja tą informaciją, o institucija kreipiasi į Agentūrą.
50 straipsnis
Agentūros užduotys
1. Agentūra teikia valstybėms narėms ir Bendrijos institucijoms kuo aukštesnės kokybės mokslines ir technines konsultacijas su cheminėmis medžiagomis bei mišiniais susijusiais klausimais, kurie priklauso jos kompetencijai ir kurie jai pateikiami pagal šį reglamentą.
2. Agentūros sekretoriatas:
a) |
teikia ūkio subjektams technines ir mokslines rekomendacijas bei tam tikrais atvejais priemones apie tai, kaip vykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles; |
b) |
teikia kompetentingoms institucijoms technines ir mokslines rekomendacijas šiam reglamentui įgyvendinti ir teikia paramą pagal 44 straipsnį įsteigtoms valstybių narių pagalbos tarnyboms. |
51 straipsnis
Laisvo judėjimo nuostata
Valstybės narės dėl su cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimu, ženklinimu ar pakavimu, kaip apibrėžta šiame reglamente, susijusių priežasčių nedraudžia, neriboja ir nekliudo tiekti į rinką cheminių medžiagų ar mišinių, kurie atitinka šio reglamento nuostatas ir, kai tinkama, šio reglamento įgyvendinimo metu priimtus Bendrijos teisės aktus.
52 straipsnis
Apsaugos nuostata
1. Kai valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad cheminė medžiaga ar mišinys, nors ir atitinka šio reglamento reikalavimus, tačiau kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai dėl priežasčių, susijusių su jų klasifikavimu, ženklinimu arba pakavimu, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo priežastis.
2. Per 60 dienų nuo informacijos gavimo iš valstybės narės Komisija pagal 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą turi arba patvirtinti laikinąją priemonę sprendime nurodytam laikotarpiui, arba įpareigoti valstybę narę atšaukti laikinąją priemonę.
3. Jeigu patvirtinama 2 dalyje nurodyta su cheminės medžiagos klasifikavimu ar ženklinimu susijusi laikina priemonė, per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija 39 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo.
53 straipsnis
Derinimas su technikos ir mokslo pažanga
1. Komisija gali tikslinti bei derinti su technikos ir mokslo pažanga 6 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 ir 14 straipsnius, 18 straipsnio 3 dalies b punktą, 23 straipsnį, 25–29 straipsnius ir 35 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas bei I–VII priedus, įskaitant deramą atsižvelgimą į tolesnius GHS pokyčius, visų pirma į JT padarytus pakeitimus dėl informacijos apie panašius mišinius naudojimo, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.
2. Valstybės narės ir Komisija, pasinaudodamos savo vaidmeniu atitinkamuose JT forumuose, skatina suderinti JT lygmeniu patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) arba labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus.
54 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
55 straipsnis
Direktyvos 67/548/EEB pakeitimai
Direktyva 67/548/EEB iš dalies keičiama taip:
1) |
1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama. |
2) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
5 straipsnis keičiamas taip:
|
4) |
6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis Pareiga atlikti tyrimus Cheminių medžiagų, kurios nurodytos EINECS sąraše, tačiau dėl kurių Reglamento (EB) Nr.1272/2008 VI priedo 3 dalyje nėra įtrauktas įrašas, gamintojai, platintojai ir importuotojai atlieka tyrimą, leidžiantį susipažinti su egzistuojančiais tinkamais ir prieinamais duomenimis apie tokių cheminių medžiagų savybes. Remdamiesi šia informacija jie pakuoja ir laikinai ženklina pavojingas chemines medžiagas pagal šios direktyvos 22–25 straipsniuose nustatytas taisykles ir šios direktyvos VI priedo kriterijus.“ |
5) |
22 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos. |
6) |
23 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
7) |
24 straipsnio 4 dalies antra pastraipa išbraukiama. |
8) |
28 straipsnis išbraukiamas. |
9) |
31 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos. |
10) |
Po 32 straipsnio įterpiamas šis straipsnis: „32a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl cheminių medžiagų ženklinimo ir pakavimo 22–25 straipsniai cheminėms medžiagoms netaikomi nuo 2010 m. gruodžio 1 d.“ |
11) |
I priedas išbraukiamas. |
56 straipsnis
Direktyvos 1999/45/EB pakeitimai
Direktyva 1999/45/EB iš dalies keičiama taip:
1) |
3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo“ pakeičiami žodžiais „2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo VI priedo 3 dalies (30). |
2) |
Žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedas“ (atitinkamais linksniais) pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalis“ (atitinkamais linksniais):
|
3) |
VI priedo B dalies 1 punkto trečios pastraipos pirmoje įtraukoje ir penktoje pastraipoje žodžiai „I priede“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“. |
4) |
VI priedo B dalies 4.2 punkto paskutinėje pastraipoje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo (19 pakeitimas)“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“. |
57 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos
Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iš dalies keičiamas taip:
1) |
14 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
56 straipsnio 6 dalies b punktas iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
59 straipsnio 2 ir 3 dalys iš dalies keičiamos taip:
|
5) |
76 straipsnio 1 dalies c punkte žodžiai „XI antraštinę dalį“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 V antraštinę dalį“. |
6) |
77 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
XI antraštinė dalis išbraukiama. |
8) |
XV priedo I ir II skirsniai iš dalies keičiami taip:
|
9) |
XVII priedo lentelė iš dalies keičiama taip:
|
10) |
XVII priedo 1–6 priedėliai iš dalies keičiami taip:
|
11) |
Žodis „preparatas“ ar „preparatai“ (atitinkamais linksniais), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punkte, visame tekste pakeičiamas atitinkamai žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamais linksniais). |
58 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimai nuo 2010 m. gruodžio 1 d.
Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
14 straipsnio 4 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip: „4. Jei pagal 3 dalies a–d punktuose nurodytų pakopų rezultatus registruotojas nusprendžia, kad cheminė medžiaga atitinka bet kurios iš toliau pateikiamų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:
arba ji įvertinama kaip PBT arba vPvB medžiaga, cheminės saugos vertinimas apima tokias papildomas pakopas:“; |
2) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
40 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Agentūra išnagrinėja kiekvieną siūlomą bandymą, išdėstytą registracijos dokumentacijoje ar tolesnio naudotojo ataskaitoje, tikrindama, ar pateikiama IX ir X prieduose nurodyta informacija apie cheminę medžiagą. Pirmenybė teikiama tų cheminių medžiagų, kurios pasižymi ar gali pasižymėti PBT, vPvB, jautrinančiomis ir (arba) kancerogeninėmis, mutageninėmis ar toksiškomis reprodukcijai (CMR) savybėmis, arba cheminių medžiagų, kurių metinis kiekis viršija 100 tonų ir dėl to jos pasižymi išplitusiu ir išsklaidytu poveikiu, jei jos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, registracijos dokumentacijoms:
|
4) |
57 straipsnio a, b ir c punktai pakeičiami taip:
|
5) |
65 straipsnyje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 67/548/EEB ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008“; |
6) |
68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Cheminės medžiagos – atskiros ar esančios mišinio ar gaminio sudėtyje, kuri atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus ir kurią gali naudoti vartotojai, bei kurios naudojimo apribojimus pasiūlė Komisija, atžvilgiu XVII priedas iš dalies keičiamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 69–73 straipsniai netaikomi.“ |
7) |
119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
138 straipsnio 1 dalyje įvadinės frazės antras sakinys pakeičiamas taip: „Tačiau cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, atveju peržiūra atliekama ne vėliau kaip 2014 m. birželio 1 d.“ |
9) |
III priedas iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
V priedo 8 punkto žodžiai „Direktyvą 67/548/EEB“ pakeičiami žodžiais „Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008“. |
11) |
VI priedo 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniai pakeičiami taip:
|
12) |
VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
|
13) |
IX priedo lentelės 2 skilties 8.7 punkto antra ir trečios pastraipos pakeičiamos taip: „Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksinio poveikio vystymuisi bandymus. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksinį poveikį vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksinio poveikio vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.“ |
14) |
X priedas iš dalies keičiamas taip:
|
15) |
XIII priedo 1.3 punkto antra ir trečia įtraukos pakeičiamos taip:
|
16) |
XVII priedo lentelės skiltis „Medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimas“ iš dalies keičiama taip:
|
59 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimas nuo 2015 m. birželio 1 d.
Nuo 2015 m. birželio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Cheminės saugos vertinimas pagal 1 dalį neprivalomas mišinio sudėtyje esančiai cheminei medžiagai, kurios koncentracija mišinyje yra mažesnė nei:
|
2) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
56 straipsnio 6 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
4) |
65 straipsnio žodžiai „ir Direktyvos 1999/45/EB“ išbraukiami; |
5) |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
VI priedo 4.3 skirsnis pakeičiamas taip:
|
7) |
XVII priedas iš dalies keičiamas taip:
|
60 straipsnis
Panaikinimas
Nuo 2015 m. birželio 1 d. Direktyva 67/548/EEB ir Direktyva 1999/45/EB panaikinamos.
61 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos, ženklinamos ir pakuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB.
Iki 2015 m. birželio 1 d. mišiniai klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Direktyvą 1999/45/EB.
2. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos ir papildomai prie šio straipsnio 1 dalies reikalavimų cheminės medžiagos ir mišiniai atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. gali būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal šį reglamentą. Tuo atveju Direktyvų 67/548/EEB ir 1999/45/EB ženklinimo ir pakavimo nuostatos netaikomos.
3. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir šį reglamentą. Jos ženklinamos ir pakuojamos pagal šį reglamentą.
4. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, cheminių medžiagų, kurios suklasifikuotos, paženklintos ir supakuotos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir jau patiektos rinkai iki 2010 m. gruodžio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2012 m. gruodžio 1 d.
Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, mišinių, kurie suklasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal Direktyvą 1999/45/EEB ir jau patiekti rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2017 m. birželio 1 d.
5. Jeigu atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. arba 2015 m. birželio 1 d. cheminė medžiaga ar mišinys buvo suklasifikuoti pagal Direktyvą 67/548/EEB ar Direktyvą 1999/45/EB, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai gali keisti cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją pagal šio reglamento VII priede pateiktą konversijos lentelę.
6. Iki 2011 m. gruodžio 1 d. valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius griežtesnius šio reglamento VI priedo 3 dalyje nurodytų cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus, jeigu iki 2009 m. sausio 20 d. apie šias klasifikacijas ir ženklinimo elementus buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos 67/548/EEB nustatytą apsaugos nuostatą, o ne vėliau kaip 2009 m. birželio 1 d. pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį valstybė narė pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, kuriame nurodomi šios klasifikacijos ir ženklinimo elementai.
Tai daroma su sąlyga, jeigu Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl siūlomos klasifikacijos ir ženklinimo pagal Direktyvoje 67/548/EEB nustatytą apsaugos nuostatą iki 2009 m. sausio 20 d.
Jei pagal pirmą pastraipą pateiktas siūlomas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas neįtrauktas į VI priedo 3 dalį pagal 37 straipsnio 5 dalį arba į jį įtrauktas iš dalies pakeistas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas, šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyta išimtis negalioja.
62 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
II, III ir IV antraštinės dalys cheminių medžiagų atžvilgiu taikomos nuo 2010 m. gruodžio 1 d., o mišinių atžvilgiu – nuo 2015 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
B. LE MAIRE
(1) OL C 204, 2008 8 9, p. 47.
(2) 2008 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL L 262, 1976 9 27, p. 169.
(4) OL L 213, 1982 7 21, p. 8.
(5) OL L 184, 1988 7 15, p. 61.
(6) OL L 40, 1989 2 11, p. 27.
(7) OL L 189, 1990 7 20, p. 17.
(8) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.
(9) OL L 331, 1998 12 7, p. 1.
(10) OL L 84, 1999 3 27, p. 1.
(11) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.
(12) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
(14) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
(15) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. Pataisyta redakcija OL L 136, 2007 5 29, p. 3.
(17) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
(18) OL L 358, 1986 12 18, p. 1.
(19) OL L 142, 2008 5 31, p. 1.
(20) OL L 50, 2004 2 20, p. 44.
(21) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.
(22) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.
(23) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(24) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(25) OL L 159, 1996 6 29, p. 1.
(26) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
(27) OL L 147, 1975 6 9, p. 40.
(28) OL L 144, 1997 6 4, p. 19.
(29) OL L 353, 2008 12 31, p. 1“;
(30) OL L 353, 2008 12 31, p. 1“.
(31) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
I PRIEDAS
PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
Šiame priede nustatyti klasifikavimo į pavojaus klases kriterijai ir klasių skirstymas, be to, nustatomos papildomos kriterijų laikymosi nuostatos.
1. 1 DALIS. KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO BENDRIEJI PRINCIPAI
1.0. Apibrėžtys
Dujos – tai cheminė medžiaga:
i) |
kurios garų slėgis esant 50 oC temperatūrai yra didesnis kaip 300 kPa (absoliutus); arba |
ii) |
kuri esant 20 oC temperatūrai ir normaliajam 101,3 kPa slėgiui visiškai virsta dujomis; |
Skystis – tai cheminė medžiaga arba mišinys:
i) |
kurio garų slėgis esant 50 oC temperatūrai yra ne didesnis kaip 300 kPa (3 barai); |
ii) |
kuris esant 20 oC temperatūrai bei normaliajam 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio būvio; ir |
iii) |
kurio lydymosi temperatūra arba pradinė lydymosi temperatūra esant normaliam 101,3 kPa slėgiui yra 20 oC arba mažesnė; |
Kietoji medžiaga – tai cheminė medžiaga arba mišinys, kuris neatitinka dujų arba skysčio apibrėžties.
1.1. Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimas
1.1.0. Šio reglamento reikalavimams vykdyti skirtas bendradarbiavimas
Tiekimo grandinėje tiekėjai bendradarbiauja siekdami vykdyti šiame reglamente nustatytus klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus.
Pramonės sektoriuje tiekėjai gali bendradarbiauti įgyvendindami 61 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių.
Pramonės sektoriuje tiekėjai gali bendradarbiauti sukurdami tinklą arba kitomis priemonėmis, kad keistųsi duomenimis ir patirtimi klasifikuodami chemines medžiagas ir mišinius pagal šio reglamento II antraštinę dalį. Tokiomis sąlygomis pramonės sektoriuje tiekėjai dokumentais visiškai pagrindžia priimtus sprendimus dėl klasifikacijos, bei kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų vykdymo institucijų prašymu pateikia dokumentus kartu su duomenimis ir informacija, kuria grindžiama klasifikacija. Tačiau jei pramonės sektoriuje tiekėjai bendradarbiauja tokiu būdu, kiekvienas tiekėjas yra visiškai atsakingas už į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą, ženklinimą ir pakavimą bei už atitikimą visiems kitiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.
Tinklu taip pat gali būti naudojamasi keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant supaprastinti prievolių pranešti vykdymą.
1.1.1. Ekspertų nuomonės ir įrodomosios duomenų galios nustatymo vaidmuo ir taikymas
1.1.1.1. |
Jeigu kriterijai negali būti tiesiogiai taikomi turimai nustatytai informacijai arba jeigu turima tik 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, atitinkamai pagal 9 straipsnio 3 dalį arba 9 straipsnio 4 dalį taikomas įrodomosios duomenų galios nustatymas pasitelkiant ekspertų nuomonę. |
1.1.1.2. |
Taikant mišinių klasifikavimo metodą galima pasitelkti ekspertų nuomonę daugelyje sričių siekiant užtikrinti, jog turima informacija galėtų būti panaudota kuo didesniam mišinių skaičiui, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka. Ekspertų nuomonės taip pat gali prireikti aiškinant duomenis apie cheminių medžiagų pavojingumo klasifikaciją, ypač jei reikalingas įrodomosios duomenų galios nustatymas. |
1.1.1.3. |
Taikant įrodomosios duomenų galios nustatymą, atsižvelgiama į visą informaciją, turinčią įtakos pavojaus nustatymui, pvz., tinkamų in vitro bandymų rezultatai, atitinkami duomenys apie gyvūnus, informacija, gauta taikant kategorijų metodą (grupavimas, analogija), (Q)SAR rezultatai ir praktinė žmonių patirtis, pvz., duomenys apie poveikį darbo aplinkoje ir duomenys iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių, epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, dokumentais pagrįstos atskirų atvejų ataskaitos ir stebėjimai. Bus tinkamai įvertinta duomenų kokybė ir nuoseklumas patikimumo atžvilgiu. Tinkama yra su klasifikuojama chemine medžiaga ar mišiniu susijusi medžiagos arba mišinių informacija, taip pat poveikio vietos ir poveikio mechanizmo ar būdo tyrimo rezultatai. Į vieną įrodomosios duomenų galios nustatymo visumą įtraukiami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai. |
1.1.1.4. |
Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) klasifikavimą paprastai turėtų pagrįsti atitinkamais tyrimais su gyvūnais nustatytas arba žmonių patirtimi patvirtintas pavojingas poveikis, kuris atitinka klasifikavimo kriterijus. Jei turima įrodymų apie žmones ir gyvūnus ir išvados prieštaringos, klasifikavimo klausimui išspręsti įvertinama abiejų šaltinių įrodymų kokybė ir patikimumas. Paprastai pirmenybė prieš kitus duomenis teikiama pakankamiems, patikimiems ir reprezentatyviems duomenims apie žmones (įskaitant epidemiologinius tyrimus, moksliškai pagrįstus atvejo tyrimus, kaip nurodyta šiame priede, arba statistiškai pagrįstą patirtį). Vis dėlto tinkamai parengti ir atlikti epidemiologiniai tyrimai gali būti atlikti su nepakankamu skaičiumi tiriamųjų, kad būtų nustatytas palyginti retas, tačiau vis tiek svarbus poveikis ir įvertinti potencialiai painūs veiksniai. Todėl tai, kad nėra patvirtinančiosios su žmonėmis atliktų tyrimų patirties, nebūtinai paneigia tinkamai atliktų tyrimų su gyvūnais rezultatus, tačiau būtina patikrinti tiek duomenų apie žmones, tiek duomenų apie gyvūnus patikimumą, kokybę ir statistinį reikšmingumą. |
1.1.1.5. |
Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) poveikio būdo, mechanistinė informacija ir metabolizmo tyrimai tinka poveikio žmonėms svarbai nustatyti. Jei tokia informacija, kurios patikimumu ir kokybe neabejojama, sukelia abejonių dėl svarbos žmonėms, gali būti reikalaujama žemesnės klasifikacijos. Jei yra mokslinių įrodymų, kad poveikio mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis, cheminė medžiaga ar mišinys neturėtų būti klasifikuojami. |
1.1.2. Konkrečios ribinės koncentracijos vertės, m faktoriai ir bendrosios ribinės vertės
1.1.2.1. |
Konkrečios ribinės koncentracijos vertės arba m faktoriai taikomi laikantis 10 straipsnio nuostatų. |
1.1.2.2. Ribinės vertės
1.1.2.2.1. |
Ribinės vertės rodo, kada reikia atsižvelgti į cheminės medžiagos buvimą siekiant klasifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį, kuriame yra tos pavojingos medžiagos, nustatytos kaip priemaiša, priedas ar atskira sudedamoji dalis (žr. 11 straipsnį). |
1.1.2.2.2. |
11 straipsnyje paminėtos ribinės vertės yra šios:
|
1.1 lentelė
Bendrosios ribinės vertės
Pavojaus klasė |
Bendrosios ribinės vertės, į kurias reikia atsižvelgti |
||
Ūmus toksiškumas: |
|
||
|
0,1 % |
||
|
1 % |
||
Odos ėsdinimas (dirginimas) |
1 % (1) |
||
Smarkus akių pažeidimas (akių dirginimas) |
1 % (2) |
||
Pavojinga vandens aplinkai |
|
||
|
0,1 % (3) |
||
|
0,1 % (3) |
||
|
1 % |
Pastaba:
Bendrųjų ribinių verčių pateikiamos svertinės procentinės dalys, išskyrus dujinius mišinius, kurių pateikiama tūrinė procentinė dalis.
1.1.3. Mišinių, kurių viso mišinio bandymų duomenų neturima, klasifikavimo jungiamieji principai
Jei pats mišinys nebuvo ištirtas jo pavojingoms savybėms nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie panašius ištirtus mišinius ir atskiras pavojingas sudedamąsias chemines medžiagas, siekiant tinkamai apibūdinti mišinio keliamus pavojus, šie duomenys turi būti naudojami taikant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas jungiamąsias taisykles šio priedo 3 ir 4 dalyse minimoms atskiroms pavojingumo klasėms, laikantis visų kiekvienos pavojingumo klasės mišiniams taikomų konkrečių nuostatų.
1.1.3.1. Praskiedimas
Jei mišinys praskiedžiamas chemine medžiaga (skiedikliu), kuri pagal klasifikaciją priskiriama tokiai pačiai arba žemesnei pavojaus kategorijai nei mažiausiai pavojinga sudedamoji mišinio medžiaga ir kuri neturi įtakos kitų sudedamųjų medžiagų pavojaus klasifikacijai, taikomos šios nuostatos:
— |
naujasis mišinys klasifikuojamas taip pat kaip pradinis mišinys; |
— |
kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis, galima taikyti kiekviename 3 ir 4 dalių skirsnyje paaiškintą mišinių klasifikavimo metodą; |
— |
ūmaus toksiškumo atveju – mišinių klasifikavimo metodas grindžiamas mišinio sudedamosiomis dalimis (adityvumo formule). |
1.1.3.2. Skirstymas partijomis
Vienos mišinio produkcijos partijos pavojaus kategorija gali būti laikoma iš esmės atitinkančia kitos to paties komercinio produkto produkcijos partijos, pagamintos to paties gamintojo ar jam kontroliuojant, kategoriją, nebent būtų priežasčių manyti, kad yra reikšmingų pokyčių, dėl kurių partijos pavojaus klasifikacija pasikeistų. Jei taip yra, būtina atlikti naują įvertinimą.
1.1.3.3. Labai pavojingų mišinių koncentracija
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, jei mišinys priskiriamas aukščiausiai pavojaus kategorijai ar subkategorijai, o tai kategorijai ar subkategorijai priklausančių mišinio sudedamųjų dalių koncentracija padidinama, naujasis mišinys priskiriamas tai kategorijai ar subkategorijai be papildomų bandymų.
1.1.3.4. Interpoliavimas vienoje toksiškumo kategorijoje
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, kai trys mišiniai yra sudaryti iš tokių pačių pavojingų sudedamųjų dalių ir A bei B mišiniai priskirti tai pačiai pavojaus kategorijai, o C mišinio aktyviosios pavojingos sudedamosios dalys yra tos pačios ir jų koncentracija yra tarpinė tarp koncentracijos A ir B mišiniuose, tuomet C mišinys laikomas tos pačios pavojaus kategorijos kaip A ir B mišiniai.
1.1.3.5. Iš esmės panašūs mišiniai
Jei galioja sąlyga:
a) |
du mišiniai, kiekvienas jų turintis dvi sudedamąsias medžiagas:
|
b) |
sudedamosios medžiagos B koncentracija iš esmės vienoda abiejuose mišiniuose; |
c) |
sudedamosios medžiagos A koncentracija i) mišinyje lygi sudedamosios medžiagos C koncentracijai ii) mišinyje; |
d) |
A ir C sudedamųjų medžiagų pavojaus duomenys turimi ir iš esmės lygiaverčiai, t. y. tos medžiagos priklauso tai pačiai pavojaus kategorijai ir nekeičia B medžiagos pavojaus klasifikacijos. |
Jei pagal bandymų duomenis i) mišinys jau priskirtas konkrečiai pavojaus klasei, ii) mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojaus kategorijai.
1.1.3.6. Klasifikacijos persvarstymas pasikeitus mišinio sudėčiai
Taikant 15 straipsnio 2 dalies a punktą nustatomi toliau nurodyti pradinės koncentracijos pokyčiai:
1.2 lentelė
Siejimo principas pakitus mišinio sudėčiai
Pradinis sudedamosios dalies koncentracijos intervalas |
Leidžiamas pradinės sudedamosios dalies koncentracijos pokytis |
≤ 2,5 % |
± 30 % |
2,5 < C ≤ 10 % |
± 20 % |
10 < C ≤ 25 % |
± 10 % |
25 < C ≤ 100 % |
± 5 % |
1.1.3.7. Aerozoliai
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.8 ir 3.9 skirsniuose aprašytus mišinius, aerozolio pavidalo mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojaus kategorijai kaip ir ne aerozolio pavidalo mišinys, jei pridėta išmetamoji medžiaga dėl purškimo neturi įtakos pavojingoms mišinio savybėms ir jeigu yra mokslinių įrodymų, kad aerozolio pavidalu mišinys nėra labiau pavojingas nei ne aerozolio pavidalu.
1.2. Ženklinimas
1.2.1. Etiketės elementų matmenys ir sandara
1.2.1.1. |
Kaip numatyta V priede, pavojaus piktogramose pateikiamas juodas simbolis baltame fone su raudonu apvadu, kuris turi būti pakankamai platus, kad būtų aiškiai matomas. |
1.2.1.2. |
Pavojaus piktogramos turi būti pasukto kvadrato formos. Kiekviena pavojaus piktograma turi būti bent vienos penkioliktosios suderintosios etiketės ploto dydžio, tačiau ne mažesnio ploto kaip 1 cm2. |
1.2.1.3. |
Nustatomi tokie etiketės metmenys: 1.3 lentelė Etikečių matmenys
|
1.3. Specialiųjų atvejų leidžiančios nukrypti nuo ženklinimo reikalavimų nuostatos
Pagal 23 straipsnio nuostatas taikomos šios leidžiančios nukrypti nuostatos:
1.3.1. Gabenamieji dujų balionai
Gabenamųjų dujų balionų atveju dujų balionams, kurių vandens talpa yra ne didesnė kaip 150 litrų, galima taikyti vieną iš šių alternatyvų:
a) |
etiketės formatas ir matmenys turi atitikti dabartinio standarto ISO 7225 „Dujų balionai. Įspėjamasis žymėjimas“ leidimo nuostatas. Šiuo atveju etiketėje gali būti užrašytas cheminės medžiagos ar mišinio bendrinis pavadinimas ar pramoninis (komercinis) pavadinimas, jei pavojingos mišinio medžiagos aiškiai ir nepanaikinamai nurodytos ant dujų baliono korpuso. |
b) |
17 straipsnyje numatyta informacija pateikiama ant patvaraus informacinio disko ar etiketės, pritvirtintų ant baliono. |
1.3.2. Propanui, butanui ar suskystintoms naftos dujoms (SND) skirtos dujų talpyklos
1.3.2.1. |
Jei propanas, butanas ar suskystintos naftos dujos ar mišinys, kurio sudėtyje yra šių medžiagų, klasifikuotų pagal šio priedo kriterijus, yra teikiamas į rinką uždaruose daugkartiniuose cilindruose ar vienkartiniuose balionėliuose, kuriuos reglamentuoja EN 417, kaip kuro dujos, išleidžiamos tik deginti (dabartinis EN 417 Metaliniai vienkartiniai suskystintųjų naftos dujų balionėliai su vožtuvu arba be jo, naudojami nešiojamuosiuose prietaisuose. Konstravimas, tikrinimas, bandymai ir ženklinimas leidimas), šie balionai ar balionėliai ženklinami tik atitinkama piktograma ir pavojaus bei atsargumo frazėmis dėl degumo. |
1.3.2.2. |
Etiketėje nebūtina informacija dėl poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau tiekėjas pateikia informaciją apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai tolesniems naudotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape. |
1.3.2.3. |
Vartotojams pateikiama pakankamai informacijos, kad jie galėtų imtis visų priemonių sveikatai ir saugai užtikrinti. |
1.3.3. Aerozoliai ir talpyklos su sandariu purškimo įtaisu, kuriuose laikomos cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip keliantys plaučių pakenkimo pavojų prarijus
Taikant 3.10.4 skirsnį, cheminės medžiagos ar mišiniai, klasifikuoti pagal 3.10.2 ir 3.10.3 skirsnių kriterijus, neturi būti ženklinami dėl to pavojaus, jei tiekiami rinkai aerozolių talpyklose ar talpyklose su sandariu purškimo įtaisu.
1.3.4. Metalai masyviais gabalais, lydiniai, mišiniai, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniai, kurių sudėtyje yra elastomerų
1.3.4.1. |
Metalams masyviais gabalais, lydiniams, mišiniams, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniams, kurių sudėtyje yra elastomerų, nebūtina šio priedo nuostatas atitinkanti etiketė, jeigu jie, nors pagal šio priedo kriterijus priskirti pavojingiems, to pavidalo, kuriuo patiekiami rinkai, įkvėpus, nurijus ar jiems patekus ant odos nekelia pavojaus žmonių sveikatai arba vandens aplinkai. |
1.3.4.2. |
Tačiau tiekėjas pateikia informaciją tolesniems naudotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape (SDL). |
1.3.5. Sprogmenys, tiekiami rinkai sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti
Kaip numatyta 2.1 skirsnyje, sprogmenys, tiekiami rinkai sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti, ženklinami ir pakuojami tik pagal sprogmenims skirtus reikalavimus.
1.4. Prašymas naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą
1.4.1. Prašymai naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą pagal 24 straipsnį gali būti patenkinti tik tuo atveju, jei:
I) |
cheminei medžiagai nenustatyta Bendrijos darbo vietos poveikio ribinė vertė; ir |
II) |
gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali įrodyti, kad naudojant alternatyvų cheminį pavadinimą patenkinamas poreikis suteikti pakankamai informacijos, kad darbo vietoje būtų imtasi būtinų sveikatos ir saugos priemonių, bei poreikis užtikrinti su mišinio naudojimu susijusios rizikos kontrolę; ir |
III) |
cheminė medžiaga priskiriama tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų:
|
1.4.2. Cheminio(-ių) pavadinimo(-ų) parinkimas kvapiųjų medžiagų ar kvepalų pramonei skirtiems mišiniams
Gamtoje susidarančių cheminių medžiagų atveju vietoj eterinio aliejaus ar ekstrakto sudedamųjų dalių cheminių pavadinimų, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalies b punkte, gali būti naudojamas(-i) cheminis(-iai) pavadinimas(-ai) „... eterinis aliejus“ arba „... ekstraktas“.
1.5. Ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo išimtys
1.5.1. 31 straipsnio taikymo išimtys [(29 straipsnio 1 dalis)]
1.5.1.1. |
Jei taikoma 29 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnyje minėti etiketės elementai gali būti pateikiami vienu iš šių būdų:
|
1.5.1.2. |
Ant vidinės pakuotės esančioje etiketėje nurodomos bent pavojingumo piktogramos, 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo vardas/pavardė (pavadinimas) ir telefono numeris. |
1.5.2. 17 straipsnio taikymo išimtys [(29 straipsnio 2 dalis)]
1.5.2.1. Pakuočių, kurių turinys neviršija 125 ml, ženklinimas
1.5.2.1.1. |
Pavojingumo frazės ir atsargumo frazės, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:
|
1.5.2.1.2. |
Atsargumo frazės, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:
|
1.5.2.1.3. |
Piktograma, pavojingumo frazė ir atsargumo frazė, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:
|
1.5.2.2. Vienkartinio naudojimo tirpstančios pakuotės ženklinimas
Pagal 17 straipsnį reikalaujami etiketės elementai nenurodomi vienkartiniam naudojimui skirtoje tirpstančioje pakuotėje, jeigu:
a) |
kiekvienos tirpstančios pakuotės turinys neviršija 25 ml tūrio; |
b) |
tirpstančios pakuotės klasifikacija priskiriama tik vienai ar kelioms pavojingumo kategorijoms, nurodytoms 1.5.2.1.1 paragrafo b punkte; ir |
c) |
tirpstanti pakuotė yra antrinėje pakuotėje, kuri visiškai atitinka 17 straipsnio reikalavimus. |
1.5.2.3. |
1.5.2.2 skirsnis netaikomas cheminėms medžiagoms ar mišiniams, patenkantiems į Direktyvos 91/414/EEB ar Direktyvos 98/8/EB taikymo sritį. |
2. 2 DALIS: FIZINIAI PAVOJAI
2.1. Sprogmenys
2.1.1. Apibrėžtys
2.1.1.1. |
Sprogmenų klasei priskiriama:
|
2.1.1.2. |
Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys: Sprogioji medžiaga ar mišinys – tai kieta ar skysta medžiaga ar medžiagų mišinys, kurie savaime gali chemiškai reaguoti išskirdami tokios temperatūros ir slėgio dujas tokiu greičiu, kad tai gali padaryti žalą aplinkai. Pirotechninės medžiagos priskiriamos, net jei neišskiria dujų. Pirotechninė medžiaga ar mišinys – tai medžiaga ar medžiagų mišinys, skirti sukelti karščio, šviesos, garso, dujų ar dūmų arba jų derinio efektą dėl nedetonacinių savistabdžių egzoterminių cheminių reakcijų. Nestabilusis sprogmuo – tai termiškai nestabili ir (arba) per daug jautri jai įprastai tvarkyti, vežti ar naudoti sprogioji medžiaga ar medžiagų mišinys. Sprogusis gaminys – tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau sprogiųjų medžiagų ar mišinių. Pirotechninis gaminys – tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau pirotechninių medžiagų ar mišinių. Tam tikros paskirties sprogmuo – tai medžiaga, mišinys ar gaminys, kuris yra gaminamas norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį efektą. |
2.1.2. Klasifikavimo kriterijai
2.1.2.1. |
Šios klasės medžiagos, mišiniai ir gaminiai klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys remiantis 2.1.2. paveiksle pateikta schema. Bandymų metodai aprašomi JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje. |
2.1.2.2. |
Šios klasės medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie nėra klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, priskiriami vienam iš šešių poklasių:
|
2.1.2.3. |
Sprogmenys, kurie neklasifikuojami kaip nestabilieji sprogmenys, remiantis JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje nustatytų bandymų, nurodytų 2.1.1 lentelėje, 2–8 serijų rezultatais priskiriami vienam iš šešių šio priedo 2.1.2.2 paragrafe nurodytų poklasių: 2.1.1 lentelė Sprogmenų kriterijai
|
2.1.2.4. |
Nesupakuoti ar supakuoti ne į originalią pakuotę sprogmenys turi būti pakartotinai išbandyti. |
2.1.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas, mišinius ir gaminius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.1.2 lentelėje.
2.1.2 lentelės pastaba: Nesupakuotų sprogmenų ar į kitą, o ne į originalią ar į ją panašią, pakuotę perpakuotų sprogmenų etiketėse nurodoma:
a) |
piktograma: sprogstanti bomba; |
b) |
signalinis žodis: „Pavojinga“; ir |
c) |
pavojingumo frazė: „sprogios medžiagos; kelia masinio sprogimo pavojų“ |
nebent įrodyta, kad pavojus atitinka vieną iš 2.1.2 lentelėje nurodytų pavojaus kategorijų, kai priskiriamas atitinkamas simbolis, signalinis žodis ir (arba) pavojingumo frazė.
2.1.2 lentelė:
Sprogmenų etikečių elementai
Klasifikavimas |
Nestabilusis sprogmuo |
1.1 poklasis |
1.2 poklasis |
1.3 poklasis |
1.4 poklasis |
1.5 poklasis |
1.6 poklasis |
GHS piktogramos |
|
|
|
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojinga |
Nėra |
Pavojingumo frazė |
H200: Nestabilios sprogios medžiagos |
H201: Sprogios medžiagos, kelia masinio sprogimo pavojų |
H202: Sprogios medžiagos, kelia didelio didelį išsvaidymo pavojų |
H203: Sprogios medžiagos, kelia gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojų |
H204: Gaisro arba išsvaidymo pavojus |
H205: Per gaisrą gali sukelti masinį sprogimą |
Pavojingumo frazės nėra |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P201 P202 P281 |
P210 P230 P240 P250 P280 |
P210 P230 P240 P250 P280 |
P210 P230 P240 P250 P280 |
P210 P240 P250 P280 |
P210 P230 P240 P250 P280 |
Atsargumo frazės nėra |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P372 P373 P380 |
P370 + P380 P372 P373 |
P370 + P380 P372 P373 |
P370 + P380 P372 P373 |
P370 + P380 P372 P373 |
P370 + P380 P372 P373 |
Atsargumo frazės nėra |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
Atsargumo frazės nėra |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
Atsargumo frazės nėra |
2.1.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.1.4.1. |
Medžiagų, mišinių ir gaminių klasifikavimas priskiriant sprogmenų pavojaus klasei ir tolesnis priskyrimas poklasiui yra labai sudėtinga trijų pakopų procedūra. Būtina vadovautis JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalimi. Pirma pakopa – nustatyti, ar medžiaga arba mišinys turi sprogstamąjį poveikį (1 bandymų serija). Antra pakopa – pripažinimo procedūra (2-4 bandymų serijos), ir trečia pakopa – priskyrimas pavojingumo klasei (5–7 bandymų serijos). 8 bandymų serija nustatoma, ar medžiagos, galinčios būti „amonio nitrato emulsija, suspensija ar geliu, kurie yra tarpiniai sprogiųjų medžiagų junginiai“, yra pakankamai nejautrios, kad būtų priskirtos oksiduojantiems skysčiams (2.13 skirsnis) arba oksiduojančioms kietoms medžiagoms (2.14 skirsnis). Sprogiosios medžiagos arba mišiniai, sudrėkinti vandeniu arba alkoholiu arba atskiesti kitomis medžiagomis siekiant susilpninti jų sprogstamąsias savybes, klasifikavimo požiūriu gali būti traktuojami skirtingai ir gali būti taikomos kitos pavojingumo klasės atsižvelgiant į fizines savybes (taip pat žr. II priedo 1.1. skirsnį). Tam tikri fiziniai pavojai (dėl sprogstamųjų savybių) pakeičiami praskiedus, pvz., desensibilizuotų sprogmenų atveju, įtraukiant medžiagas į mišinį arba gaminį, pakuojant ar taikant kitus veiksnius. Klasifikavimo procedūra atliekama pagal nurodytus algoritmus (žr. 2.1.1–2.1.4 paveikslus). 2.1.1 paveikslas Medžiagos, mišinio ar gaminio priskyrimo sprogmenų klasei procedūros bendroji schema (1 vežimo klasei)
2.1.2 paveikslas Laikino medžiagos, mišinio ar gaminio pripažinimo sprogmenų klasėje procedūra (1 vežimo klasei)
2.1.3 paveikslas Priskyrimo sprogmenų klasės (1 vežimo klasės) poklasiui procedūra
2.1.4 paveikslas Amonio nitrato emulsijų, suspensijų ar gelių klasifikavimo procedūra
|
2.1.4.2. Atrankos procedūra
Sprogstamosios savybės yra susijusios su tam tikrų cheminių medžiagų grupių, kurios gali reaguoti labai staigiai didindamos temperatūrą ar slėgį, buvimu molekulėje. Atrankos procedūra skirta nustatyti, ar esama tokių reaktyvių grupių, ir staigaus energijos išskyrimo potencialui nustatyti. Jei per atrankos procedūrą nustatoma, kad medžiaga ar mišinys yra potencialiai sprogusis, turi būti atliekama pripažinimo procedūra (žr. JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 10.3 skirsnį).
Pastaba:
Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė kaip 800 J/g, nebūtinas nei 1 serijos a tipo detonacijos plitimo bandymas, nei 2 serijos a tipo jautrumo detonaciniam smūgiui bandymas.
2.1.4.3. |
Medžiaga ar mišinys nepriskiriami sprogmenims, jei:
|
2.1.4.4. |
Jei mišinyje yra kokių nors žinomų sprogmenų, turi būti atliekama pripažinimo procedūra. |
2.2. Degiosios dujos
2.2.1. Apibrėžtis
Degiosios dujos – tai dujos ar dujų mišinys, 20 oC temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui sudarantis degų mišinį.
2.2.2. Klasifikavimo kriterijai
2.2.2.1. |
Degiosios dujos priskiriamos šiai klasei pagal 2.2.1 lentelę: 2.2.1 lentelė Degiųjų dujų kriterijai
Pastaba: Aerozolių klasifikaciją žr. 2.3. |
2.2.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ir mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.2.2 lentelėje.
2.2.2 lentelė
Degiųjų dujų etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
GHS piktograma |
|
nėra |
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H220: Ypač degios dujos |
H221: Degios dujos |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 |
P210 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P377 P381 |
P377 P381 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 |
P403 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.2.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.2.4.1. |
Degumas nustatomas bandymais, o mišinių, jei turima pakankamai duomenų – skaičiuojant pagal ISO priimtus metodus (žr. ISO 10156 „Dujos ir dujų mišiniai. Degumo ir oksidacijos gebos nustatymas baliono vožtuvo išleidžiamajai angai parinkti“ su pataisomis). Jei neturima pakankamai duomenų šiems metodams taikyti, gali būti taikomas EN 1839 (Dujų ir garų sprogumo ribų nustatymas) su pataisomis bandymų metodas. |
2.3. Degieji aerozoliai
2.3.1. Apibrėžtys
Aerozolis (aerozolių balionėlis) – tai bet kuris metalinis, stiklinis ar plastikinis indas, kuriame laikomos suslėgtos, suskystintos ar veikiant slėgiui ištirpdytos dujos su skysčiu, pasta ar milteliais ar be jų, kuriame yra purškimo įtaisas, pro kurį balionėlio turinys gali būti išpurškiamas kaip kietųjų ar skysčio dalelių suspensija dujos, kaip putos, pasta ar milteliai arba skysčio ar dujų pavidalo.
2.3.2. Klasifikavimo kriterijai
2.3.2.1. |
Aerozoliai laikomi priskirtinais degiems pagal 2.3.2.2 nuostatas, jei jų sudėtyje yra bet kuri sudedamoji dalis, kuri pagal šios dalies kriterijus klasifikuojama kaip degi, t.y.:
Pastaba: Degioms sudedamosioms dalims nepriskiriamos piroforinės, savaime kaistančiosios ar su vandeniu reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, kadangi šios medžiagos niekuomet nenaudojamos aerozoliuose. |
2.3.2.2. |
Degus aerozolis, atsižvelgiant į jo sudedamąsias dalis, jo degimo cheminę šilumą ir, jei reikia, putų bandymo rezultatus (putų aerozolių) ir užsidegimo atstumo bandymo bei uždaros erdvės bandymo (purškiamųjų aerozolių) rezultatus, priskiriamas vienai iš dviejų šios klasės kategorijų pagal 2.3.1 paveikslą ir JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31.4, 31.5 ir 31.6 poskirsnius. 2.3.1 paveikslas 2.3.1 a) paveikslas Degieji aerozoliai.
Purškiamųjų aerozolių algoritmą žr. 2.3.1 b) paveiksle; Putų aerozolių algoritmą žr. 2.3.1 c) paveiksle; 2.3.1 b) paveikslas Purškiamieji aerozoliai
2.3.1 c) paveikslas Putų aerozoliai
|
2.3.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.3.2 lentelėje.
2.3.2 lentelė
Degiųjų aerozolių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H222: Ypač degus aerozolis |
H223: Degus aerozolis |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P211 P251 |
P210 P211 P251 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P410 + P412 |
P410 + P412 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.3.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.3.4.1. |
Degimo cheminė šiluma (ΔHc) kilodžauliais gramui (kJ/g) yra teorinės degimo šilumos (ΔHcomb) ir degimo veiksmingumo, paprastai mažesnio kaip 1,0 (tipinis degimo veiksmingumas yra 0,95 arba 95 %), sandauga. Jei aerozolis yra sudėtinis, degimo cheminė šiluma yra apskaičiuotų atskirų sudedamųjų dalių degimo šilumos verčių suma:
kur:
Degimo cheminės šilumos vertės gali būti imamos iš literatūros, apskaičiuojamos arba nustatomos bandymais (žr. ASTM D 240 „Standartiniai bandymų metodai skystų angliavandenilių degalų degimo šilumai nustatyti naudojant kalorimetrinę bombą“ su pakeitimais, EN/ISO 13943 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ su pakeitimais, 86.l–86.3 p. ir NFPA 30B „Aerozolinių produktų gamybos ir laikymo normos“ su pakeitimais). |
2.4. Oksiduojančiosios dujos
2.4.1. Apibrėžtys
Oksiduojančiosios dujos – tai bet kokios dujos ar dujų mišinys, kurie, paprastai gaudami deguonies, sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras.
2.4.2. Klasifikavimo kriterijai
2.4.2.1. |
Oksiduojančiosios dujos priskiriamos vienai šios klasės kategorijai pagal 2.4.1 lentelę: 2.4.1 lentelė Oksiduojančiųjų dujų kriterijai
Pastaba: „Dujos, kurios sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras“ – tai dujos arba jų mišinys, kurio oksidavimo geba, nustatyta taikant metodą, apibrėžtą ISO 10156 su pakeitimais arba 10156-2 su pakeitimais, yra didesnė nei 23,5 %. |
2.4.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.4.2 lentelėje.
2.4.2 lentelė
Oksiduojančiųjų dujų etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
GHS piktograma |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojingumo frazė |
H270: Gali sukelti ar padidinti gaisrą, oksidatorius |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P220 P244 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P370 + P376 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.4.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Oksiduojančiosioms dujoms klasifikuoti atliekami dujų bandymai arba taikomi skaičiavimo metodai, aprašyti ISO 10156 su pakeitimais „Dujos ir dujų mišiniai“. Užsiliepsnojimo potencialo ir oksidacijos gebos nustatymas, skirtas baliono čiaupų antvamzdžiams parinkti “ir ISO 10156-2„Dujų balionai. Dujos ir dujų mišiniai. Toksiškų ir korozinių dujų ir jų mišinių oksidacijos gebos nustatymas“ su pakeitimais.
2.5. Slėgio veikiamos dujos
2.5.1. Apibrėžtis
2.5.1.1. |
Slėgio veikiamos dujos – tai dujos, kurios laikomos talpykloje, kurioje yra 200 kPa arba didesnis slėgis (manometras), arba kurios yra suskystintosios arba suskystintos ir atšaldytos. Joms priskiriamos suslėgtos dujos, suskystintos dujos, ištirpdytos dujos ir atšaldytos suskystintos dujos. |
2.5.1.2. |
Kritinė temperatūra – tai temperatūra, kurią viršijus grynų dujų nebegalima suskystinti, koks bebūtų slėgis. |
2.5.2. Klasifikavimo kriterijai
Dujos pagal jų fizinį būvį pakuotėje priskiriamos vienai iš keturių 2.5.1 lentelėje nurodytų grupių:
2.5.1 lentelė
Slėgio veikiamų dujų kriterijai
Grupė |
Kriterijai |
||||
Suslėgtosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra visiškai dujinės - 50 oC temperatūroje; įskaitant visas dujas, kurių kritinė temperatūra yra ≤ - 50 oC. |
||||
Suskystintos dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra iš dalies dujinės aukštesnėje kaip - 50 oC temperatūroje. Skiriamos:
|
||||
Atšaldytos suskystintosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos yra iš dalies skystos dėl žemos temperatūros. |
||||
Ištirpintosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra ištirpintos skystos fazės tirpiklyje. |
2.5.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.5.2 lentelėje.
2.5.2 lentelė
Slėgio veikiamų dujų etikečių elementai
Klasifikavimas |
Suslėgtosios dujos |
Suskystintos dujos |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
Ištirpintosios dujos |
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Atsargiai |
Atsargiai |
Atsargiai |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
H281: Turi atšaldytų dujų, gali sukelti kriogeninius nušalimus arba pažeidimus |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
|
|
P282 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
|
|
P336 P315 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P410 + P403 |
P410 + P403 |
P403 |
P410 + P403 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
|
|
2.5.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Apie šią dujų grupę turi būti žinoma ši informacija:
— |
garų slėgis 50 oC temperatūroje; |
— |
fizinis būvis 20 oC temperatūroje ir esant standartiniam aplinkos slėgiui; |
— |
kritinė temperatūra. |
Duomenis galima rasti literatūroje, apskaičiuoti arba nustatyti bandymais. Daugelis grynų dujų jau yra suklasifikuotos JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo pavyzdiniame reglamente.
2.6. Degieji skysčiai
2.6.1. Apibrėžtis
Degusis skystis – tai skystis, kurio pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 60 oC.
2.6.2. Klasifikavimo kriterijai
2.6.2.1. |
Degusis skystis priskiriamas vienai iš trijų 2.6.1 lentelėje nurodytų šios klasės grupių: 2.6.1 lentelė Degiųjų skysčių kriterijai
|
2.6.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.6.2 lentelėje.
2.6.2 lentelė
Degiųjų skysčių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H224: Ypač degūs skystis ir garai |
H225: Labai degūs skystis ir garai |
H226: Degūs skystis ir garai |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 + P235 |
P403 + P235 |
P403 + P235 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.6.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.6.4.1. |
Degiesiems skysčiams klasifikuoti būtini duomenys apie pliūpsnio temperatūrą ir pradinę virimo temperatūrą. Duomenys gali būti gaunami bandymais, imami iš literatūros ar apskaičiuojami. Jei duomenų neturima, pliūpsnio temperatūra ir pradinė virimo temperatūra nustatomos bandymais. Pliūpsnio temperatūra nustatoma taikant uždaro indo metodą. |
2.6.4.2. |
Jei tai mišiniai (6), kurių sudėtyje yra nustatytos koncentracijos žinomų degių dujų, nors juose gali būti nelakių sudedamųjų dalių, pvz., polimerų, priedų, pliūpsnio temperatūra nebūtinai turi būti nustatoma eksperimentiškai, jei taikant 2.6.4.3 nurodytą metodą apskaičiuota mišinio pliūpsnio temperatūra yra bent 5 oC (7) aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, jei:
|
2.6.4.3. |
Tinkamas metodas aprašytas J. Gmehlingo ir P. Rasmusseno leidinyje (Ind. Eng. Fundament, 21, 186, (1982)). Mišinio, kurio sudėtyje yra nelakių sudedamųjų dalių, pliūpsnio temperatūra apskaičiuojama pagal lakias sudedamąsias dalis. Tariama, kad nelaki sudedamoji dalis tik šiek tiek padidina dalinį tirpiklių slėgį ir apskaičiuotoji pliūpsnio temperatūra tik šiek tiek mažesnė už išmatuotąją vertę. |
2.6.4.4. |
Galimi degių skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai nurodyti 2.6.3 lentelėje. 2.6.3 lentelė Degiųjų skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai
|
2.6.4.5. |
Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 35 oC, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jei JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32 skirsnio degumo palaikymo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami. |
2.7. Degiosios kietosios medžiagos
2.7.1. Apibrėžtis
2.7.1.1. |
Degioji kietoji medžiaga – tai kietoji medžiaga, kuri lengvai užsidega arba trinties metu sukelia ugnį arba skatina degimą. Lengvai užsidegančios kietosios medžiagos – tai miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai, kurie yra pavojingi, jei po trumpo kontakto su degimo šaltiniu, pvz., su degančiu degtuku, gali lengvai užsidegti ir jei liepsna sparčiai plinta. |
2.7.2. Klasifikavimo kriterijai
2.7.2.1. |
Miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai (išskyrus metalų ar metalų lydinių miltelius – žr. 2.7.2.2) klasifikuojami kaip lengvai užsidegančios kietosios medžiagos, jei degimo trukmė per vieną ar kelias bandymų serijas, atliekamas pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 poskirsnyje aprašytą bandymų metodą, yra trumpesnė kaip 45 sekundės arba degimo greitis yra didesnis kaip 2,2 mm/s. |
2.7.2.2. |
Metalų ar metalų lydinių milteliai klasifikuojami kaip degios kietosios medžiagos, jie gali užsidegti ir reakcija išplinta per visą bandinio ilgį per 10 minučių ar greičiau. |
2.7.2.3. |
Degi kietoji medžiaga priskiriama vienai iš dviejų 2.7.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų taikant JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 33.2.1 poskirsnyje aprašytą N.1 metodą: 2.7.1 lentelė Degiųjų kietųjų medžiagų kriterijai
Pastaba: Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais tas pats chemikalas turi būti pateiktas kitu fiziniu pavidalu nei tuo, kuriuo jis buvo bandomas ir kurio jis būdamas gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, medžiaga taip pat bandoma nauju pavidalu. |
2.7.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.7.2 lentelėje.
2.7.2 lentelė
Degiųjų kietųjų medžiagų etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H228: Degi kietoji medžiaga |
H228: Degi kietoji medžiaga |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P240 P241 P280 |
P210 P240 P241 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.8. Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai
2.8.1. Apibrėžtis
2.8.1.1. |
Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišiniai yra termiškai nestabilios skystos ar kietos medžiagos arba mišiniai, kurie stipriai egzotermiškai skyla net be deguonies (oro). Ši sąvoka neaprėpia medžiagų ir mišinių, kurie pagal šią dalį priskirti sprogmenims, organiniams peroksidams ar oksidatoriams. |
2.8.1.2. |
Savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys laikomas turinčiu sprogstamųjų savybių, kai bandant laboratorijoje pakaitintas uždaroje talpykloje junginys detonuoja, greitai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas. |
2.8.2. Klasifikavimo kriterijai
2.8.2.1. |
Bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys priskiriami šiai klasei, kaip tokie, nebent:
|
2.8.2.2. |
Oksiduojančiųjų medžiagų mišiniams, atitinkantiems priskyrimo oksiduojančiosioms medžiagoms kriterijus, kurių sudėtyje yra 5 % ar daugiau degių organinių medžiagų ir kurie neatitinka 2.8.2.1 a), c), d) ar e) punktuose minėtų kriterijų, taikoma priskyrimo savaime reaguojančiosioms medžiagoms procedūra. Toks mišinys, turintis B–F tipų savaime reaguojančiosios medžiagos savybių (žr. 2.8.2.3), klasifikuojamas kaip savaime reaguojančioji medžiaga. Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuotė buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuotė turės įtakos bandymo rezultatams. |
2.8.2.3. |
Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai priskiriami vienai iš septynių kategorijų (A–G tipai) pagal šiuos principus:
Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuotė buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuotė turės įtakos bandymo rezultatams. |
2.8.2.4. Temperatūros tikrinimo kriterijai
Savaime užsidegančiųjų medžiagų temperatūros tikrinti nebūtina, jei SADT yra ne aukštesnė kaip 55 oC. SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolinės bei kritinės temperatūros nustatymo būdas nurodyti JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 28 skirsnyje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuotės dydį ir medžiagą, iš kurios ji pagaminta, atitinkančiu būdu.
2.8.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.8.1 lentelėje.
2.8.1 lentelė
Savaime reaguojančiųjų medžiagų ir mišinių etikečių elementai
Klasifikavimas |
A tipas |
B tipas |
C ir D tipai |
E ir F tipai |
G tipas |
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Šiai pavojaus kategorijai nėra priskiriama etiketės elementų |
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H240: Kaitinant gali sprogti |
H241: Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P370 + P378 P370 + P380 + P375 |
P370 + P378 P370 + P380 + P375 |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 + P235 P411 P420 |
P403 + P235 P411 P420 |
P403 + P235 P411 P420 |
P403 + P235 P411 P420 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti dėl savybių, būdingų kitoms pavojaus klasėms.
2.8.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.8.4.1. |
Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių savybės, kurios lemia jų klasifikavimą, nustatomos eksperimentiškai. Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišinio klasifikavimas atliekamas taikant JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytus A–H serijos bandymus. Klasifikavimo procedūra pavaizduota 2.8.1 paveiksle. |
2.8.4.2. |
Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių klasifikavimo procedūros netaikomos, jei:
|
2.8.1 paveikslas
Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai
2.9. Piroforiniai skysčiai
2.9.1. Apibrėžtis
Piroforinis skystis – tai skysta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis ore per penkias minutes užsidega.
2.9.2. Klasifikavimo kriterijai
2.9.2.1. |
Piroforinis skystis priskiriamas vienintelei 2.9.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.5 poskirsnio N.3 bandymo rezultatus: 2.9.1 lentelė Piroforinių skysčių kriterijai
|
2.9.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.9.2 lentelėje.
2.9.2 lentelė
Piroforinių skysčių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
GHS piktograma |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojingumo frazė |
H250: Veikiami oro savaime užsidega |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P222 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P302 + P334 P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P422 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.9.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.9.4.1. |
Piroforiniams skysčiams klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili). |
2.10. Piroforinės kietosios medžiagos
2.10.1. Apibrėžtis
Piroforinė kietoji medžiaga – tai kieta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis per penkias minutes ore užsidega.
2.10.2. Klasifikavimo kriterijai
2.10.2.1. |
Piroforinė kietoji medžiaga priskiriama vienintelei 2.10.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.4 poskirsnio N.2 bandymo rezultatus: 2.10.1 lentelė Piroforinių kietųjų medžiagų kriterijai
Pastaba: Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga. |
2.10.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.10.2 lentelėje.
2.10.2 lentelė
Piroforinių kietųjų medžiagų etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
GHS piktograma |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojingumo frazė |
H250: Veikiami oro savaime užsidega |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P222 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P335 + P334 P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P422 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.10.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.10.4.1. |
Piroforinėms kietosioms medžiagoms klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili). |
2.11. Savaime kaistančiosios medžiagos ir mišiniai
2.11.1. Apibrėžtis
2.11.1.1. |
Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys – tai skystis, kieta medžiaga ar mišinys, išskyrus piroforinius skysčius ar kietąsias medžiagas, kurios, reaguodamos su oru ir negaudamos papildomos energijos savaime kaista; tokia medžiaga ar mišinys skiriasi nuo piroforinio skysčio ar kietosios medžiagos tuo, kad užsidega tik kai jos yra didelis kiekis (kilogramais) ir per ilgą laiką (valandas ar dienas). |
2.11.1.2. |
Medžiagų ar mišinių savaiminį kaitimą, dėl kurio įvyksta savaiminis užsidegimas, sukelia medžiagos ar mišinio reakcija su deguonimi (esančiu ore), o išsiskirianti šiluma pakankamai sparčiai neperduodama į supančią aplinką. Savaiminis užsidegimas įvyksta tuomet, kai šilumos susidarymo greitis viršija šilumos netekimo greitį ir pasiekiama savaiminio užsidegimo temperatūra. |
2.11.2. Klasifikavimo kriterijai
2.11.2.1. |
Medžiaga ar mišinys priskiriamas šios klasės savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams, jei atliekant bandymus pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.6 poskirsnio bandymų metodą:
|
2.11.2.2. |
Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys priskiriamas vienai iš dviejų šios klasės kategorijų, jei atliekant bandymą pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.6 poskirsnio N.4 bandymų metodą jo rezultatas atitinka 2.11.1 lentelės kriterijus: 2.11.1 lentelė Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių kriterijai
Pastaba: Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga. |
2.11.2.3. |
Medžiagos ir mišiniai, kurių 27 m3 tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesnė kaip 50 oC nepriskiriamos savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams. |
2.11.2.4. |
Medžiagos ir mišiniai, kurių 450 litrų tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesnė kaip 50 oC nepriskiriamos šios klasės 1 kategorijai. |
2.11.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.11.2 lentelėje.
2.11.2 lentelė
Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H251: Savaime kaistančios, gali užsidegti |
H252: Laikant dideliais kiekiais savaime kaista, gali užsidegti |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P235 + P410 P280 |
P235 + P410 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P407 P413 P420 |
P407 P413 P420 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.11.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.11.4.1. |
Išsamius klasifikavimo algoritmus ir bandymus, kuriuos reikia atlikti įvairioms kategorijoms priskirti, žr. 2.11.1 paveikslą. |
2.11.4.2. |
Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių klasifikavimo procedūra netaikoma, jei atrankos bandymo rezultatus galima tinkamai koreliuoti su klasifikavimo bandymu ir taikoma reikiama saugos atsarga. Atrankos bandymų pavyzdžiai yra:
|
2.11.1 paveikslas
Savaime kaistančiosios medžiagos ir mišiniai
2.12. Medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas
2.12.1. Apibrėžtis
Medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas – tai kietos arba skystos medžiagos ar mišiniai, kurie, sąveikaudami su vandeniu, gali savaime užsidegti ar išskiria pavojingą kiekį degių dujų.
2.12.2. Klasifikavimo kriterijai
2.12.2.1. |
Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, priskiriami vienai iš trijų 2.12.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4.1.4 poskirsnio N.5 bandymo rezultatus: 2.12.1 lentelė Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, klasifikavimo kriterijai
Pastaba: Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo ar vežimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta fizinio būvio, kuris skiriasi nuo bandymui naudotos cheminės medžiagos būvio ir laikoma, kad dėl to klasifikavimo bandyme gali iš esmės pakisti jos savybės, turi būti atliktas bandymas su naujo būvio chemine medžiaga. |
2.12.2.2. |
Medžiaga ar mišinys priskiriami medžiagoms ar mišiniams, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas, jei savaiminis užsidegimas įvyksta bet kuriuo bandymo procedūros metu. |
2.12.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.12.2 lentelėje.
2.12.2 lentelė
Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias degias dujas, etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H260: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas, kurios gali savaime užsidegti |
H261: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
H261: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P223 P231 + P232 P280 |
P223 P231 + P232 P280 |
P231 + P232 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P335 + P334 P370 + P378 |
P335 + P334 P370 + P378 |
P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P402 + P404 |
P402 + P404 |
P402 + P404 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.12.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.12.4.1. |
Šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
|
2.13. Oksiduojantieji skysčiai
2.13.1. Apibrėžtis
Oksiduojantysis skystis – tai skysta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą.
2.13.2. Klasifikavimo kriterijai
2.13.2.1. |
Oksiduojantysis skystis priskiriamas vienai iš trijų 2.13.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4.2 poskirsnio O.2 bandymo rezultatus: 2.13.1 lentelė Oksiduojančiųjų skysčių kriterijai
|
2.13.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.13.2 lentelėje.
2.13.2 lentelė
Oksiduojančiųjų skysčių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H271: Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P221 P280 P283 |
P210 P220 P221 P280 |
P210 P220 P221 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P306 + P360 P371 + P380 + P375 P370 + P378 |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.13.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.13.4.1. |
Organinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
|
2.13.4.2. |
Neorganinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose nėra deguonies ar halogeno atomų. |
2.13.4.3. |
Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais. |
2.13.4.4. |
Jei medžiagos ar mišiniai didina slėgį (sudarydami jį per aukštą ar per žemą) dėl cheminių reakcijų, kurios neapibūdina medžiagos ar mišinio oksiduojančiųjų savybių, JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.2 poskirsnyje aprašytą bandymą būtina pakartoti vietoj celiuliozės naudojant inertinę medžiagą, pvz., diatomitą (kizelgurą), reakcijos pobūdžiui išsiaiškinti ir patikrinti, ar patvirtinantysis rezultatas yra teisingas. |
2.14. Oksiduojančiosios kietosios medžiagos
2.14.1. Apibrėžtis
Oksiduojančioji kietoji medžiaga – tai kieta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą.
2.14.2. Klasifikavimo kriterijai
2.14.2.1. |
Oksiduojančioji kietoji medžiaga priskiriama vienai iš trijų 2.14.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.1 poskirsnio O.1 bandymo rezultatus: 2.14.1 lentelė Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų kriterijai
1 pastaba: Tam tikromis sąlygomis (jei saugomos dideliais kiekiais) oksiduojančiosios kietosios medžiagos taip pat kelia sprogimo pavojų. Ekstremaliomis sąlygomis kai kurios amonio nitrato rūšys gali kelti sprogimo pavojų, todėl šiam pavojui įvertinti galima taikyti jautrumo detonaciniam smūgiui bandymą (BC Code, 3 priedas, 5 bandymas). Saugos duomenų lape pateikiama atitinkama informacija. 2 pastaba: Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga. |
2.14.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.14.2 lentelėje.
2.14.2 lentelė
Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų etikečių elementai
|
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H271: Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P221 P280 P283 |
P210 P220 P221 P280 |
P210 P220 P221 P280 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P306 + P360 P371 + P380 + P375 P370 + P378 |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.14.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.14.4.1. |
Organinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
|
2.14.4.2. |
Neorganinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose nėra deguonies ar halogeno atomų. |
2.14.4.3. |
Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais. |
2.15. Organiniai peroksidai
2.15.1. Apibrėžtis
2.15.1.1. |
Organiniai peroksidai – tai turinčios dvivalentę -O-O- sandarą skystos ar kietos organinės medžiagos, kurias galima laikyti vandenilio peroksido derivatais, kai vienas ar abu vandenilio atomai pakeisti organiniais radikalais. Organinio peroksido terminu apibūdinami ir organinių peroksidų mišiniai (preparatai), kurių sudėtyje yra bent vienas organinis peroksidas. Organiniai peroksidai yra termiškai nestabilios medžiagos ar mišiniai, kurie gali skilti egzoterminiu savaime spartėjančiu būdu. Be to, jie gali turėti vieną iš šių savybių:
|
2.15.1.2. |
Organinis peroksidas laikomas turinčiu sprogstamųjų savybių, jei, atliekant bandymus laboratorijoje, pakaitintas uždaroje talpykloje mišinys (preparatas) detonuoja, greitai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas. |
2.15.2. Klasifikavimo kriterijai
2.15.2.1. |
Bet kuris organinis peroksidas priskiriamas šiai klasei, nebent jame:
Pastaba: Organinio peroksido mišinyje esantis deguonies kiekis (%) apskaičiuojamas taikant šią formulę:
kur:
|
2.15.2.2. |
Organiniai peroksidai priskiriami vienai iš septynių šios klasės kategorijų (A–G tipams) laikantis šių principų:
|
2.15.2.3. Temperatūros tikrinimo kriterijai
Turi būti patikrinama šių organinių peroksidų temperatūra:
a) |
B ir C tipų organinių peroksidų, kurių SADT ≤ 50o C; |
b) |
D tipo organinių peroksidų, kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia vidutinis efektas (10), o SADT ≤ 50o C arba kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia mažas ar jokio efekto, o SADT ≤ 45o C ir |
c) |
E ir F tipų organinių peroksidų, kurių SADT ≤ 45o C. |
SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolinės bei kritinės temperatūros nustatymo būdas nurodyti JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 28 skirsnyje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuotės dydį ir medžiagą, iš kurios ji pagaminta atitinkančiu būdu.
2.15.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.15.1 lentelėje.
2.15.1 lentelė
Organinių peroksidų etikečių elementai
Klasifikavimas |
A tipas |
B tipas |
C ir D tipai |
E ir F tipai |
G tipas |
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Šiai pavojaus kategorijai nėra priskiriama etiketės elementų |
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H240: Kaitinant gali sprogti |
H241: Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
P210 P220 P234 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
|
|
|
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P411 + P235 P410 P420 |
P411 + P235 P410 P420 |
P411 + P235 P410 P420 |
P411 + P235 P410 P420 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti dėl savybių, būdingų kitoms pavojaus klasėms.
2.15.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.15.4.1. |
Organiniai peroksidai iš esmės klasifikuojami pagal jų cheminę sandarą ir mišinyje esančio deguonies ir vandenilio peroksido kiekį (žr. 2.15.2.1). Organinių peroksidų savybės, būtinos jiems klasifikuoti, nustatomos eksperimentiškai. Organiniai peroksidai klasifikuojami taikant JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytą A–H bandymų seriją. Klasifikavimo procedūra pavaizduota 2.15.1 paveiksle. |
2.15.4.2. |
Mišiniai, kuriuos sudaro jau klasifikuoti organiniai peroksidai gali būti priskiriami pavojingiausios sudedamosios dalies organinių peroksidų kategorijai. Tačiau, kadangi dvi stabilios sudedamosios dalys gali sudaryti termiškai mažiau stabilų mišinį, turi būti nustatyta SADT. Pastaba: Atskirų dalių visuma gali būti pavojingesnė už individualias sudedamąsias dalis. |
2.15.1 paveikslas
Organiniai peroksidai
2.16. Metalų koroziją sukeliančios medžiagos
2.16.1. Apibrėžtis
Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys – tai medžiaga ar mišinys, kurie dėl cheminio poveikio smarkiai pažeidžia ar net sunaikina metalą.
2.16.2. Klasifikavimo kriterijai
2.16.2.1. |
Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys priskiriami vienintelei 2.16.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 37.4 poskirsnio bandymo rezultatus: 2.16.1 lentelė Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių kriterijai
Pastaba: Jeigu pradinis bandymas su plienu arba aliuminiu rodo, kad tiriama medžiaga ar mišinys sukelia koroziją, bandymo su kita medžiaga atlikti nereikia. |
2.16.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.16.2 lentelėje.
2.16.2 lentelė
Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių etikečių elementai
Klasifikavimas |
1 kategorija |
GHS piktograma |
|
Signalinis žodis |
Atsargiai |
Pavojingumo frazė |
H290: Gali ėsdinti metalus |
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P234 |
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P390 |
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P406 |
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.16.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.16.4.1. |
Korozijos sparta gali būti matuojama taikant JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 37.4 poskirsnyje nurodytą bandymų metodą. Bandinys gaminamas iš šių medžiagų:
|
3. 3 DALIS. PAVOJAI SVEIKATAI
3.1. Ūmus toksiškumas
3.1.1. Apibrėžtys
3.1.1.1. |
Ūmus toksiškumas – tai neigiamas poveikis, pasireiškiantis per 24 valandas prarijus ar susilietus su oda, veikiant viena ar keliomis medžiagos ar mišinio dozėmis, arba veikiant kvėpavimo takus 4 valandas. |
3.1.1.2. |
Ūmaus toksiškumo pavojaus klasė yra skirstoma į:
|
3.1.2. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms kriterijai
3.1.2.1. |
Medžiagos gali būti priskiriamos vienai iš keturių toksiškumo kategorijų remiantis ūmiu toksiškumu prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus pagal skaitinius kriterijus, nurodytus 3.1.1 lentelėje. Ūmaus toksiškumo vertės išreiškiamos kaip (apytikslės) LD50 (per virškinimo traktą, per odą) arba LC50 (įkvėpus) vertės arba kaip ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE). Paaiškinamosios pastabos pateikiamos po 3.1.1 lentelės. 3.1.1 lentelė Ūmaus toksiškumo pavojaus kategorijos ir atitinkamas kategorijas apibrėžiantys ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE)
Pastabos prie 3.1.1 lentelės:
|
3.1.2.2. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms specialiosios nuostatos
3.1.2.2.1. |
Tinkamiausia bandymams gyvūnų rūšis ūmiam prarijus ir įkvėpus nustatyti yra žiurkė, o ūmiam toksiškumui susilietus su oda – žiurkė arba triušis. Jei turima keleto gyvūnų rūšių eksperimentinių duomenų apie ūmų toksiškumą, tinkamiausia LD50 vertė iš galiojančių ir tinkamai atliktų bandymų parenkama pasitelkus mokslinį įvertinimą. |
3.1.2.3. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms įkvėpus specialiosios nuostatos
3.1.2.3.1. |
Toksiškumo įkvėpus vienetai priklauso nuo įkvėptos medžiagos formos. Dulkių ir rūkų vertės išreiškiamos mg/l. Dujų vertės išreiškiamos ppmV. Pripažįstant sunkumus atliekant bandymus su garais, kai kuriuos iš kurių sudaro skystos ir garų fazės mišiniai, lentelėje pateikiamos vertės mg/l vienetais. Tačiau tų garų, kurie yra netoli dujinės fazės būsenos, klasifikavimas grindžiamas ppmV vertėmis. |
3.1.2.3.2. |
Klasifikuojant toksiškumą įkvėpus ypač svarbu taikyti aiškiai išreikštas didelio toksiškumo kategorijų dulkių ir rūkų vertes. Įkvėptos 1–4 mikronų masės medianinio aerodinaminio skersmens (MMAD) dalelės nusėda visose žiurkės kvėpavimo takų srityse. Šį dalelių dydžio intervalą atitinkanti didžiausioji dozė yra maždaug 2 mg/l. Kad bandymų su gyvūnais rezultatus būtų galima pritaikyti poveikiui žmonėms, būtų geriausia dulkes ir rūkus šiame intervale išbandyti su žiurkėmis. |
3.1.2.3.3. |
Be priskyrimo toksiškumui įkvėpus kategorijai, jei turima duomenų, rodančių, jog toksiškumo mechanizmas yra ėsdinimas, medžiaga ar mišinys taip pat ženklinami kaip „ėsdinantys kvėpavimo takus“ (žr. 1 pastabą 3.1.4.1 paragrafe). Kvėpavimo takų ėsdinimu vadinamas jų audinių ardymas po vienkartinio poveikio, veikiant tam tikrą laiką, analogiškas odos ėsdinimui; tam priskiriamas ir gleivinės ardymas. Ėsdinimas gali būti įvertinamas ekspertiniu vertinimu, panaudojant tokiais įrodymais: žmonių patirtimi ir patirtimi su gyvūnais, turimais (in vitro) duomenimis, pH vertėmis, informacija apie panašias medžiagas ar bet kokia kita susijusia informacija. |
3.1.3. Mišinių priskyrimo ūmiai toksiškiems kriterijai
3.1.3.1. |
Medžiagų ūmaus toksiškumo klasifikavimo kriterijai, nustatyti 3.1.2 skirsnyje, yra pagrįsti duomenimis apie mirtiną dozę (išbandytą arba apskaičiuotą). Kai yra mišiniai, būtina gauti ar nustatyti informaciją, kuri leistų tuos kriterijus taikyti mišiniams klasifikuoti. Ūmaus toksiškumo klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo turimos informacijos apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis kiekio. Proceso loginė schema pavaizduota 3.1.1 paveiksle. |
3.1.3.2. |
Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną paveikimo būdą, tačiau reikalingas tik toks paveikimo būdas, kuris tinka (numatant ar išbandžius) visoms sudedamosioms dalims. Jei ūmus toksiškumas nustatytas daugiau kaip pagal vieną paveikimo būdą, klasifikuojant naudojama didesnio pavojaus kategorija. Turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją ir informacijoje apie pavojų nurodomi visi galimi paveikimo būdai. |
3.1.3.3. |
Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių pavojams klasifikuoti padaryta keletas prielaidų, kurios, jei reikia, taikomos pagal pakopinį metodą:
|
3.1.1 paveikslas
Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimo pakopinis metodas
3.1.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turimi duomenys apie viso mišinio ūmų toksiškumą
3.1.3.4.1. |
Jei pats mišinys išbandytas ūmiam toksiškumui nustatyti, jis klasifikuojamas pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi medžiagoms ir pateikiami 3.1.1 lentelėje. Jei mišinio bandymų duomenų neturima, laikomasi 3.1.3.5 ir 3.1.3.6 skirsniuose aprašytų procedūrų. |
3.1.3.5. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie viso mišinio ūmų toksiškumą. Siejimo principai
3.1.3.5.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas ūmiam toksiškumui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.1.3.5.2. |
Jei mišinys praskiedžiamas vandeniu ar kita visiškai netoksiška medžiaga, mišinio toksiškumas gali būti apskaičiuojamas pagal nepraskiesto mišinio bandymų duomenis. |
3.1.3.6. Mišinių klasifikavimas pagal mišinio sudedamąsias dalis (adityvumo formulė)
3.1.3.6.1.
Norint užtikrinti, kad mišinio klasifikavimas būtų tikslus ir kad skaičiavimą visoms sistemoms, sektoriams ir kategorijoms reikėtų atlikti tik vieną kartą, ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) įvertinamas taip:
a) |
įvertinamos sudedamosios dalys, kurių ūmus toksiškumas žinomas ir patenka į bet kurią iš 3.1.1 lentelėje nurodytų ūmaus toksiškumo kategorijų; |
b) |
atmetamos sudedamosios dalys, kurios nelaikomos ūmiai toksiškomis (pvz., vanduo, cukrus); |
c) |
atmetamos sudedamosios dalys, kurių ūmaus toksiškumo per virškinimo traktą bandymų rezultatai rodo, kad 2 000 mg/kg kūno masės kiekis nepasižymi ūmiu toksiškumu. |
Į šio paragrafo taikymo sritį patenkančios sudedamosios dalys laikomos sudedamosiomis dalimis, kurių ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) žinomas.
Mišinio ATE apskaičiuojamas pagal visų svarbių sudedamųjų dalių ATE vertes pagal šią formulę, taikoma toksiškumui prarijus, susilietus su oda ir įkvėpus:
kai:
Ci |
= |
i sudedamosios dalies koncentracija ( % pagal svorį arba % pagal tūrį) |
i |
= |
atskira sudedamoji dalis nuo 1 iki n; |
n |
= |
sudedamųjų dalių skaičius; |
ATEi |
= |
i sudedamosios dalies ūmaus toksiškumo įvertis. |
3.1.3.6.2.
3.1.3.6.2.1. |
Kai atskiros mišinio sudedamosios dalies ATE nežinomas, tačiau dėl turimos toliau išvardytos informacijos galima nustatyti perskaičiavimo vertes, nurodytas 3.1.2 lentelėje, gali būti taikoma 3.1.3.6.1 skirsnio formulė. Taip galima atlikti tokius įvertinimus:
Pagal šį metodą paprastai būtina nemažai papildomos techninės informacijos ir aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turinčio eksperto (ekspertų vertinimui, žr. 1.1.1 skirsnį) ūmiam toksiškumui patikimai įvertinti. Jei tokios informacijos neturima, laikomasi 3.1.3.6.2.3 paragrafo. |
3.1.3.6.2.2. |
Jei mišinyje 1 % koncentracijos ar daugiau sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios naudingos informacijos, daroma išvada, kad mišiniui negali būti priskirtas galutinis ūmaus toksiškumo įvertis. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas remiantis tik žinomomis sudedamosiomis dalimis, papildomai konstatuojant, kad x procentų mišinio sudaro nežinomo toksiškumo sudedamosios dalys. |
3.1.3.6.2.3. |
Jei bendra nežinomo toksiškumo sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) koncentracija yra ≤ 10 %, taikoma 3.1.3.6.1 skirsnyje pateikta formulė. Jei bendra nežinomo toksiškumo sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) koncentracija yra > 10 %, 3.1.3.6.1 skirsnyje pateikta formulė pataisoma įvertinant bendrą nežinomos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) procentinę dalį taip:
|
3.1.2 lentelė
Eksperimentiškai nustatytų ūmaus toksiškumo intervalo verčių (ar ūmaus toksiškumo pavojaus kategorijų) perskaičiavimas į ūmaus toksiškumo taškinius įverčius, skirtas klasifikuoti pagal atitinkamus paveikimo būdus
Paveikimo būdai |
Klasifikacijos kategorija arba eksperimentiškai nustatytas ūmaus toksiškumo intervalo įvertis |
Perskaičiuotas ūmaus toksiškumo taškinis įvertis (žr. 1 pastabą) |
Prarijus (mg/kg kūno masės) |
0 < 1 kategorija ≤ 5 5 < 2 kategorija ≤ 50 50 < 3 kategorija ≤ 300 300 < 4 kategorija ≤ 2 000 |
0,5 5 100 500 |
Per odą (mg/kg kūno masės) |
0 < 1 kategorija ≤ 50 50 < 2 kategorija ≤ 200 200 < 3 kategorija ≤ 1 000 1 000 < 4 kategorija ≤ 2 000 |
5 50 300 1 100 |
Dujos (ppmV) |
0 < 1 kategorija ≤ 100 100 < 2 kategorija ≤ 500 500 < 3 kategorija ≤ 2 500 2 500 < 4 kategorija ≤ 20 000 |
10 100 700 4 500 |
Garai (mg/l) |
0 < 1 kategorija ≤ 0,5 0,5 < 2 kategorija ≤ 2,0 2,0 < 3 kategorija ≤ 10,0 10,0 < 4 kategorija ≤ 20,0 |
0,05 0,5 3 11 |
Dulkės ir (arba) rūkas (mg/l) |
0 < 1 kategorija ≤ 0,05 0,05 < 2 kategorija ≤ 0,5 0,5 < 3 kategorija ≤ 1,0 1,0 < 4 kategorija ≤ 5,0 |
0,005 0,05 0,5 1,5 |
1 pastaba:
Šios vertės skirtos taikyti skaičiuojant ATE mišiniui klasifikuoti pagal jo sudedamąsias dalis ir neparodo bandymo rezultatų.
3.1.4. Informacija apie pavojų
3.1.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.1.3 lentelėje. 3.1.3 lentelė Ūmaus toksiškumo etikečių elementai
1 pastaba: Be klasifikavimo pagal toksiškumą įkvėpus, jei turima duomenų, rodančių, jog toksiškumo mechanizmas yra ėsdinimas, medžiaga ar mišinys taip pat ženklinamas kaip EUH071: ėsdina kvėpavimo takus – žr. 3.1.2.3.3 rekomendaciją. Tai reiškia, kad, be atitinkamos ūmaus toksiškumo piktogramos, gali būti naudojama ėsdinimo piktograma (naudojama perspėti apie odos ir akių ėsdinimą) kartu su teiginiu „ėsdina kvėpavimo takus“. 2 pastaba: Jei mišinyje 1 % koncentracijos ar daugiau sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios naudingos informacijos, mišinys ženklinamas papildoma fraze: „x procentų mišinio sudaro nežinomo toksiškumo sudedamoji (-sios) dalis (-ys)“ – žr. rekomendaciją 3.1.3.6.2.2. |
3.2. Odos ėsdinimas ir dirginimas
3.2.1. Apibrėžtys
3.2.1.1. |
Odos ėsdinimas – tai negrįžtamasis odos žalojimas, t.y. matoma epidermio ir dermio nekrozė po bandomosios medžiagos uždėjimo ne ilgiau kaip 4 valandoms. Ėsdinimo reakcijai būdingos opos, kraujavimas, kraujingi šašai, o stebėjimo pabaigoje, praėjus 14 dienų – odos nubalimas, ištisos nuplikimo sritys ir randai. Abejotiniems pažeidimams įvertinti taikoma histopatologija. Odos dirginimas – tai grįžtamasis sužalojimas bandomąja medžiaga veikiant ne ilgiau kaip 4 valandas. |
3.2.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.2.2.1. |
Medžiagų ėsdinimo ir dirginamumo potencialui nustatyti prieš bandymus būtina įvertinti keletą veiksnių. Kietosios medžiagos (milteliai) gali tapti ėsdinantys ar dirginantys sudrėkinti arba patekę ant drėgnos odos ar gleivinės. Pirmiausia analizuojama turima žmonių patirtis ir gyvūnų duomenys apie vienkartinį ar kartotinį poveikį, kadangi jie suteikia su poveikiu odai tiesiogiai susijusią informaciją. Patvirtintos ir pripažintos in vitro alternatyvos taip pat gali padėti priimti klasifikavimo sprendimus (žr. 5 straipsnį). Kai kuriais atvejais turimos informacijos apie panašios sudėties junginius gali užtekti klasifikavimo sprendimams priimti. |
3.2.2.2. |
Galimą poveikį odai taip pat gali rodyti ribinės pH vertės, pvz., ≤ 2 ir ≥ 11,5, ypač jei buferinė talpa yra žinoma, nors koreliacija nėra tobula. Paprastai tokios medžiagos turėtų smarkiai veikti odą. Tai pat galima atsižvelgti į rūgštinį (šarminį) rezervą. Jei šis įvertinimas rodo, kad medžiaga negali būti ėsdinanti net nepaisant žemos ar aukštos pH vertės, tam patvirtinti atliekami papildomi bandymai, geriausia – atitinkamas patvirtintas in vitro bandymas. |
3.2.2.3. |
Jei medžiaga yra labai toksiška patekusi ant odos, odos dirginimo (ėsdinimo) tyrimas netinka, nes naudotinos bandomosios medžiagos kiekis žymiai viršytų toksišką dozę, taigi, gyvūnai žūtų. Kai dirginimas (ėsdinimas) stebimas atliekant ūmaus toksiškumo tyrimus ir iki ribinės dozės, papildomi bandymai nebūtini, jei taikytas praskiedimas ir gyvūnų rūšys yra lygiaverčiai. |
3.2.2.4. |
Visa pirmiau minėta apie medžiagą turima informacija naudojama nustatant, ar būtini in vivo odos dirginimo bandymai. Nors informacija gali būti gaunama vertinant pavienius pakopos parametrus (žr. 3.2.2.5 paragrafą), pvz., ėsdinantys šarmai, kurių pH ribinis, laikomi odą ėsdinančiomis medžiagomis, verta išnagrinėti visą turimą informaciją ir nustatyti įrodymų visumą. Tai ypač taikytina tuomet, kai turima informacijos apie kai kuriuos, bet ne apie visus parametrus. Paprastai svarbiausia yra žmonių turima patirtis ir duomenys, po to – patirtis su gyvūnais ir bandymų duomenys, tuomet – kiti informacijos šaltiniai, tačiau kiekvienu atveju tai būtina įvertinti. |
3.2.2.5. |
Jei tinka, pradinė informacija vertinama pakopomis, pripažįstant, jog tam tikrais atvejais ne visi elementai gali būti svarbūs. |
3.2.2.6. Korozija
3.2.2.6.1. |
Medžiaga yra klasifikuojama kaip ėsdinanti remiantis bandymų su gyvūnais rezultatais, kaip parodyta 3.2.1 lentelėje. Ėsdinanti yra ta medžiaga, kuri ardo odos audinį, t.y. po bandomosios medžiagos uždėjimo ne ilgiau kaip 4 valandoms atsiranda bent vieno bandomojo gyvūno epidermio ir dermio nekrozė. Ėsdinimo reakcijai būdingos opos, kraujavimas, kraujingi šašai, o stebėjimo pabaigoje, praėjus 14 dienų – odos nubalimas, nuplikimas plotais ir randai. Abejotiniems pažeidimams įvertinti taikoma histopatologija. |
3.2.2.6.2. |
Ėsdinimo kategorija skirstoma į tris subkategorijas: 1A subkategorija – kai reakcijos pastebimos nuo paveikimo pradžios praėjus iki 3 minučių ir stebimos iki 1 valandos; 1B subkategorija – kai reakcijos aprašomos nuo paveikimo pradžios praėjus nuo 3 minučių iki 1 valandos ir stebimos iki 14 dienų ir 1C subkategorija – kai reakcijos pasireiškia nuo paveikimo pradžios praėjus nuo 1 iki 4 valandų ir stebimos iki 14 dienų. |
3.2.2.6.3. |
Naudojimasis duomenimis apie žmones aptariamas 3.2.2.1 bei 3.2.2.4 paragrafuose ir 1.1.1.3, 1.1.1.4 bei 1.1.1.5 paragrafuose. |
3.2.1 lentelė
Odos ėsdinimo kategorija ir subkategorijos
|
|
Ėsdinanti ≥ 1 iš 3 gyvūnų |
|
|
Ėsdinimo subkategorijos |
Veikimo trukmė |
Stebėjimas |
1 kategorija: ėsdinanti |
1A |
≤ 3 minutės |
≤ 1 valanda |
1B |
> 3 minutės – ≤ 1 valanda |
≤ 14 dienų |
|
1C |
> 1 valanda – ≤ 4 valandos |
≤ 14 dienų |
3.2.2.7. Dirginimas
3.2.2.7.1. |
Remiantis bandymų su gyvūnais duomenimis 3.2.2 lentelėje pateikiama vienintelė dirginimo kategorija (2 kategorija). Naudojimasis duomenimis apie žmones aptariamas 3.2.2.1 bei 3.2.2.4 paragrafuose ir 1.1.1.3, 1.1.1.4 bei 1.1.1.5paragrafuose. Pagrindinis dirginimo kategorijos kriterijus – kad bent dviejų bandomųjų gyvūnų vidutinis rezultatas būtų nuo ≥ 2,3 iki ≤ 4,0. 3.2.2 lentelė Odos dirginimo kategorija
|
3.2.2.8. Per gyvūnų odos sudirginimo bandymus nustatytos reakcijos komentarai
3.2.2.8.1. |
Gyvūnų reakcija į dirginimą gali būti pakankamai įvairi, kaip ir į ėsdinimą. Pagrindinis medžiagos priskyrimo odos dirgikliams kriterijus, kaip nurodyta 3.2.2.7.1 paragrafe, yra eritemos (šašų) ar edemos rezultatų vidutinė vertė, apskaičiuota bent pagal du iš trijų bandomųjų gyvūnų. Atskiras dirgiklio kriterijus aprėpia atvejus, kai yra reikšminga reakcija į dirgiklį, tačiau mažesnė už teigiamo bandymo vidutinio rezultato kriterijų. Pavyzdžiui, bandomoji medžiaga gali būti priskiriama dirgikliams, jei bent vieno iš trijų bandomųjų gyvūnų vidutinis rezultatas viso tyrimo metu yra labai aukštas, ir odos pažeidimai neišnyksta iki stebėjimo laikotarpio, kuris paprastai trunka 14 dienų, pabaigos. Šį kriterijų gali atitikti ir kitos reakcijos. Tačiau reikėtų įsitikinti, ar šias reakcijas sukėlė cheminės medžiagos. |
3.2.2.8.2. |
Vertinant reakciją į dirgiklį dar vertinamas odos pažeidimų grįžtamumas. Jei dviejų ar daugiau bandomųjų gyvūnų uždegimas išlieka iki stebėjimo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į nuplikimą plotais, hiperkeratozę, hiperplaziją ir pleiskanojimą, medžiaga laikoma dirgikliu. |
3.2.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.2.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.2.3.1.1. |
Mišinys klasifikuojamas taikant medžiagų kriterijus ir atsižvelgiant į bandymų ir vertinimo strategijas šioms pavojaus klasėms reikiamiems duomenims gauti. |
3.2.3.1.2. |
Skirtingai nuo kitų pavojaus klasių, konkrečių tipų medžiagų ir mišinių odos ėsdinimui įvertinti esama skirtingų bandymų, kuriais galima gauti tikslų klasifikavimo rezultatą ir kurie yra paprasti ir santykinai nebrangūs atlikti. Apsvarstant mišinio bandymų atlikimo būtinumą klasifikuotojams patariama taikyti pakopinę įrodymų visumos strategiją, įtrauktą į medžiagų klasifikavimo pagal odos ėsdinimą ir dirginimą kriterijus (3.2.2.5 paragrafas), kad būtų užtikrintas tikslus klasifikavimas ir išvengta nebūtinų bandymų su gyvūnais. Mišinys laikomas ėsdinančiu odą (1 odos ėsdinimo kategorija), jei jo pH yra ≤ 2 arba ≥ 11,5. Jei šarmo (rūgšties) rezervo įvertinimas rodo, kad medžiaga ar mišinys negali būti ėsdinantys net nepaisant žemos ar aukštos pH vertės, tam patvirtinti būtini papildomi bandymai, geriausia – atitinkamas patvirtintas in vitro bandymas. |
3.2.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.2.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo odos sudirginimo (ėsdinimo) pavojams nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.2.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.2.3.3.1. |
Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių dirginimo (ėsdinimo) pavojams klasifikuoti padaryta prielaida, kuri, jei reikia, taikoma pagal pakopinį metodą: Prielaida: mišinio svarbios sudedamosios dalys – tai tos, kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (masės dalimis, kai yra kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkai ir garai, ir tūrio dalimis, jei yra dujos), nebent manoma (pvz., jei tai – ėsdinančios sudedamosios dalys), kad dėl mažiau kaip 1 % koncentracijos sudarančios sudedamosios dalies mišinys vis tiek gali būti klasifikuojamas kaip dirginantis (ėsdinantis) odą. |
3.2.3.3.2. |
Paprastai mišinių klasifikavimas kaip dirginančių ar ėsdinančių odą, kai turima duomenų apie sudedamąsias dalis, bet ne apie visą mišinį, grindžiamas adityvumo teorija, t.y. tuo, kad kiekviena ėsdinanti ar dirginanti sudedamoji dalis prisideda prie mišinio ėsdinančiųjų ar dirginančiųjų savybių proporcingai savo aktyvumui ir koncentracijai. Ėsdinančioms sudedamosioms dalims, kurių kiekis yra mažesnis už priskyrimo 1 kategorijai bendrąją koncentracijos ribą, bet pakankamas mišinį klasifikuoti kaip dirginantį, taikomas svertinis koeficientas 10. Mišinys klasifikuojamas kaip ėsdinantis ar dirginantis, jei tokių sudedamųjų dalių koncentracijų suma viršija ribinę koncentraciją. |
3.2.3.3.3. |
3.2.3 lentelėje pateikiamos bendrosios koncentracijos ribos, skirtos nustatyti, ar mišinys laikomas dirginančiu ar ėsdinančiu odą. |
3.2.3.3.4.1. |
Ypač atidžiai reikia klasifikuoti tam tikrų tipų mišinius, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip rūgštys ir bazės, neorganinės druskos, aldehidai, fenoliai ir paviršinio aktyvumo medžiagos. 3.2.3.3.1 ir 3.2.3.3.2 paragrafuose paaiškintas metodas gali būti netinkamas todėl, kad daugelis šių medžiagų yra ėsdinančios ar dirginančios, kai jų yra mažiau kaip 1 %. |
3.2.3.3.4.2. |
Mišiniams, kurių sudėtyje yra stiprių rūgščių ar bazių, klasifikavimo kriterijumi turi būti taikoma pH vertė (žr. 3.2.3.1.2 paragrafą), kadangi ji yra geresnis ėsdinimo rodiklis, nei 3.2.3 lentelėje pateikiamos koncentracijos ribos. |
3.2.3.3.4.3. |
Mišinys, kurio sudėtyje yra sudedamųjų dalių, kurios yra ėsdinančios ar dirginančios odą ir kurių neįmanoma klasifikuoti pagal adityvumo metodą (3.2.3 lentelė) dėl cheminių savybių, kurioms šis metodas netinka, priskiriamas 1A, 1B arba 1C odos ėsdinimo kategorijai, jei juose yra ≥ 1 % atitinkamai 1A, 1B arba 1C kategorijai priskiriamos sudedamosios dalies, arba 2 kategorijai, jei juose yra ≥ 3 % dirginančios sudedamosios dalies. Mišinių, kurių sudedamosioms dalims 3.2.3 lentelės metodas netinka, klasifikavimas apibūdinamas 3.2.4 lentelėje. |
3.2.3.3.5. |
Kartais patikimi duomenys gali rodyti, kad sudedamosios dalies odos ėsdinimo (dirginimo) pavojus nepasireikš, net jei jos kiekis bus didesnis už 3.2.3 bei 3.2.4 lentelėse nurodytas bendrąsias koncentracijos ribas. Tokiais atvejais mišinys turi būti klasifikuojamas pagal tuos duomenis (taip pat žr. 10 ir 11 straipsnius). Kitais atvejais, kai manoma, kad nėra akivaizdu, kad sudedamosios dalies odos ėsdinimo (dirginimo) pavojus nepasireikš, jei jos kiekis didesnis už 3.2.3 bei 3.2.4 lentelėse nurodytas bendrąsias koncentracijos ribas, turi būti apsvarstomas mišinio bandymų atlikimo būtinumas. Tokiais atvejais taikoma pakopinė įrodymų visumos strategija, aprašyta 3.2.2.5 paragrafe. |
3.2.3.3.6. |
Jei yra duomenų, kad sudedamoji (-osios) dalis (-ys) yra ėsdinanti (-čios) ar dirginanti (-čios), kai jos yra < 1 % (ėsdinančios) arba < 3 % (dirginančios), mišinys klasifikuojamas atitinkamai. |
3.2.3 lentelė
Ėsdinimo (dirginimo) pavojų keliančioms priskirtų sudedamųjų dalių (1 ar 2 kategorijos) bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turėtų būti klasifikuojamas kaip ėsdinantis (dirginantis) odą
Suma sudedamųjų dalių, kurios klasifikuojamos kaip: |
Koncentracija, kuriai esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
|
Ėsdinantis odą |
Dirginantis odą |
|
1 kategorija (žr. pastabą toliau) |
2 kategorija |
1A, 1B, 1C kategorijų ėsdinančios odą |
≥ 5 % |
≥ 1 %, bet < 5 % |
Dirginančios odą (2 kategorijos) |
|
≥ 10 % |
(10 × ėsdinančios odą, 1A, 1B, 1C kategorijų) + dirginančios odą (2 kategorijos) |
|
≥ 10 % |
Pastaba:
Kad mišinys būtų priskiriamas 1A, 1B, 1C odos ėsdinimo kategorijoms, kiekvienos mišinio sudedamosios dalies, priskiriamos 1A, 1B, 1C odos ėsdinimo kategorijoms, kiekis mišinyje turi būti ≥ 5 %. Jei 1A odos ėsdinimo kategorijos sudedamųjų dalių bendras kiekis yra < 5 %, bet 1A ir 1B kategorijų sudedamųjų dalių suma yra ≥ 5 %, mišinys priskiriamas 1B odos ėsdinimo kategorijai. Taip pat ir tuomet, jei 1A ir 1B kategorijų sudedamųjų dalių suma < 5 %, bet 1A, 1B ir 1c kategorijų sudedamųjų dalių suma yra ≥ 5 %, mišinys priskiriamas 1C odos ėsdinimo kategorijai.
3.2.4 lentelė
Mišinio, kuriam adityvumo metodas negalioja, sudedamųjų dalių bendrosios koncentracijų ribos, dėl kurių mišinys turėtų būti klasifikuojamas kaip ėsdinantis (dirginantis) odą
Sudedamoji dalis: |
Koncentracija: |
Mišinys priskiriamas: odos ėsdinimo (dirginimo) |
Rūgštis, kurios pH ≤ 2 |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Bazė, kurios pH ≥ 11,5 |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Kitos ėsdinančios sudedamosios dalys (1A, 1B, 1C kategorijų), kurioms adityvumo principas negalioja |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Kitos dirginančios sudedamosios dalys (2 kategorijos), kurioms adityvumo principas negalioja, įskaitant rūgštis ir bazes |
≥ 3 % |
2 kategorija |
3.2.4. Informacija apie pavojų
3.2.4.1. |
Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 3.2.5 lentelėje. 3.2.5 lentelė Odos ėsdinimo (dirginimo) etikečių elementai
|
3.3. Smarkus akių pažeidimas ir akių sudirginimas
3.3.1. Apibrėžtys
3.3.1.1. |
Smarkus akių pažeidimas – tai akies audinio pažeidimas arba smarkus fizinis regėjimo pabloginimas uždėjus bandomosios medžiagos ant išorinio akies paviršiaus, nepraeinantis per 21 dienas po uždėjimo. Akių sudirginimas – tai akies pakitimų sukėlimas uždėjus bandomosios medžiagos ant išorinio akies paviršiaus, visiškai praeinantis per 21 dienas po uždėjimo. |
3.3.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.3.2.1. |
Medžiagų klasifikavimo sistemą sudaro pakopinė bandymų ir vertinimo sistema, apjungianti iš anksčiau turimą informaciją apie smarkų akių audinio pažeidimą ir akių sudirginimą (įskaitant duomenis, susijusius su ankstesne žmonių patirtimi ar patirtimi su gyvūnais), taip pat – kokybinio ir kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikos ((Q)SAR) aspektus ir patvirtintų in vitro bandymų rezultatus, kad būtų išvengta nebūtinų bandymų su gyvūnais. |
3.3.2.2. |
Prieš atliekant smarkaus akių pažeidimo (akių sudirginimo) bandymus in vivo, turi būti išnagrinėta visa apie medžiagą turima informacija. Preliminarūs sprendimai dažnai gali būti priimami pagal turimus duomenis apie tai, ar medžiaga sukelia smarkų (t.y. negrįžtamąjį) akių pažeidimą. Jei medžiaga gali būti klasifikuojama remiantis šiais duomenimis, bandymai nebūtini. |
3.3.2.3. |
Medžiagos smarkaus akių pažeidimo ar sudirginimo potencialui nustatyti prieš bandymus būtina įvertinti keletą veiksnių. Pirmiausia analizuojama žmonių turima patirtis ir patirtis su gyvūnais, kadangi ji suteikia su poveikiu akims tiesiogiai susijusią informaciją. Kai kuriais atvejais pakankamai informacijos klasifikavimo sprendimams priimti galima gauti iš panašios sudėties junginių. Smarkų akių pažeidimą gali sukelti ribinių pH verčių, pvz., ≤ 2 ir ≥ 11,5, medžiagos, ypač jei tai susiję su didele buferine talpa. Galimas odos ėsdinimas turi būti įvertintas prieš vertinant smarkų akių pažeidimą (akių sudirginimą), kad būtų išvengta vietinio poveikio akims naudojant odą ėsdinančias medžiagas. Laikoma, kad odą ėsdinančios medžiagos taip pat sukelia smarkų akių pažeidimą (1 kategorija) ir kad odą dirginančios medžiagos gali sukelti akių sudirginimą (2 kategorija). Klasifikavimo sprendimams priimti gali būti taikomos patvirtintos ir pripažintos in vitro alternatyvos (žr. 5 straipsnį). |
3.3.2.4. |
Visa pirmiau minėta apie medžiagą ar mišinį turimą informacija naudojama nustatant, ar būtini in vivo akių sudirginimo bandymai. Nors informacija gali būti gaunama vertinant pavienius pakopos parametrus (pvz., ėsdinantys šarmai, kurių pH ribinis, laikomi ėsdinančiomis medžiagomis), reikia išnagrinėti visą turimą informaciją ir įvertinti įrodymų visumą, ypač tuomet, kai turima informacijos apie kai kuriuos, bet ne apie visus parametrus. Paprastai pirmiausia ekspertai įvertina žmonių turimą patirtį su medžiaga, po to priimamas sprendimas atlikti odos sudirginimo bandymus arba taikyti tinkamus patvirtintus alternatyvius metodus. Bandymų su gyvūnais naudojant ėsdinančias medžiagas ar mišinius turėtų būti vengiama, kai tik įmanoma. |
3.3.2.5. |
Jei tinka, pradinė informacija vertinama pakopomis, pripažįstant, jog tam tikrais atvejais ne visi elementai gali būti svarbūs. |
3.3.2.6. Negrįžtamasis poveikis akims (smarkus akių pažeidimas) (1 kategorija)
3.3.2.6.1. |
Smarkaus akių pažeidimo potencialą turinčios medžiagos priskiriamos 1 kategorijai (negrįžtamasis poveikis akims). Medžiagos šiai pavojaus kategorijai priskiriamos remiantis bandymų su gyvūnais rezultatais ir laikantis 3.3.1 lentelėje pateikiamų kriterijų. Stebimi gyvūnai su 4 kategorijos ragenos pažeidimais ir kitomis stipriomis reakcijomis (pvz., ragenos sunaikinimo), pastebimos bet kuriuo bandymo metu, taip pat – nuolatinis ragenos drumstumas, ragenos nusidažymas dažomąja medžiaga, sukibimas, panusas ir rainelės funkcijos sutrikdymas ar kitoks regą bloginantis poveikis. Šia prasme išliekančiais pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, kurie nėra visiškai praeinantys per stebėjimo laikotarpį (paprastai – 21 dieną). Medžiagos taip pat priskiriamos 1 kategorijai, jei jos atitinka ragenos drumstumo kriterijų ≥ 3 arba rainelės uždegimo kriterijų > 1,5, nustatytus atliekant Draize akių bandymą su triušiais, pripažįstant, kad tokie sunkūs pažeidimai nepraeina per 21 dienos stebėjimo laikotarpį. 3.3.1 lentelė Negrįžtamojo poveikio akims kategorija
|
3.3.2.6.2. |
Naudojimasis duomenimis apie žmones aptariamas 3.3.2.1 bei 3.3.2.4 paragrafuose ir 1.1.1.3, 1.1.1.4 bei 1.1.1.5 paragrafuose. |
3.3.2.7. Grįžtamasis poveikis akims (2 kategorija)
3.3.2.7.1. |
Medžiagos, kurios turi grįžtamojo akies sudirginimo potencialą, priskiriamos 2 kategorijai (dirginančios akis). 3.3.2 lentelė Grįžtamojo poveikio akims kategorijos
|
3.3.2.7.2. |
Kai kuriais atvejais, kai gyvūnų reakcija į medžiagą yra aiškiai skirtinga, į šią informaciją reikia atsižvelgti klasifikuojant. |
3.3.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.3.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.3.3.1.1. |
Mišinys klasifikuojamas taikant medžiagų kriterijus ir atsižvelgiant į bandymų ir vertinimo strategijas šioms pavojaus klasėms reikiamiems duomenims gauti. |
3.3.3.1.2. |
Skirtingai nuo kitų pavojaus klasių, konkrečių tipų mišinių odos ėsdinimui įvertinti esama skirtingų bandymų, kuriais galima gauti tikslų klasifikavimo rezultatą ir kurie yra paprasti ir santykinai nebrangūs atlikti. Apsvarstant mišinio bandymų atlikimo būtinumą klasifikuotojams patariama taikyti pakopinę įrodymų visumos strategiją, įtrauktą į medžiagų klasifikavimo pagal odos ėsdinimą ir smarkų akių pažeidimą bei dirginimą kriterijus, kad būtų užtikrintas tikslus klasifikavimas ir išvengta nebūtinų bandymų su gyvūnais. Mišinys laikomas sukeliančiu smarkų akių pažeidimą (1 kategorija), jei jo pH yra ≤ 2,0 arba ≥ 11,5. Jei šarmo (rūgšties) rezervo įvertinimas rodo, kad mišinys negali sukelti smarkaus akių pažeidimo net nepaisant žemos ar aukštos pH vertės, tam patvirtinti būti papildomi bandymai, geriausia – atitinkamas patvirtintas in vitro bandymas. |
3.3.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.3.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo odos dirginamumui ar smarkaus akių pažeidimo ar sudirginimo potencialui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.3.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.3.3.3.1. |
Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių akių sudirginimo (smarkaus akių pažeidimo) savybėms klasifikuoti padaryta prielaida, kuri, jei reikia, taikoma pagal pakopinį metodą: Prielaida: mišinio svarbios sudedamosios dalys – tai tos, kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (masės dalimis, kai yra kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkai ir garai, ir tūrio dalimis, jei yra dujos), nebent manoma (pvz., jei tai – ėsdinančios sudedamosios dalys), kad dėl mažiau kaip 1 % koncentracijos sudarančios sudedamosios dalies mišinys vis tiek gali būti klasifikuojamas kaip sukeliantis akių sudirginimą (smarkų akių pažeidimą). |
3.3.3.3.2. |
Paprastai mišinių klasifikavimas kaip dirginančių akis arba sukeliančių smarkų akių pažeidimą, kai turima duomenų apie sudedamąsias dalis, bet ne apie visą mišinį, grindžiamas adityvumo teorija, t.y. tuo, kad kiekviena ėsdinanti ar dirginanti sudedamoji dalis prisideda prie mišinio ėsdinančiųjų ar dirginančiųjų savybių proporcingai savo aktyvumui ir koncentracijai. Ėsdinančioms sudedamosioms dalims, kurių kiekis yra mažesnis už priskyrimo 1 kategorijai bendrąją koncentracijos ribą, bet pakankamas mišinį klasifikuoti kaip dirginantį, taikomas svertinis koeficientas 10. Mišinys klasifikuojamas kaip smarkiai pažeidžiantis akis ar dirginantis akis, jei tokių sudedamųjų dalių koncentracijų suma viršija koncentracijos ribą. |
3.3.3.3.3. |
3.3.3 lentelėje pateikiamos bendrosios koncentracijos ribos, skirtos nustatyti, ar mišinys laikomas dirginančiu ar smarkiai pažeidžiančiu akis. |
3.3.3.3.4.1. |
Ypač atidžiai reikia klasifikuoti tam tikrų tipų mišinius, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip rūgštys ir bazės, neorganinės druskos, aldehidai, fenoliai ir paviršinio aktyvumo medžiagos. 3.3.3.3.1 ir 3.3.3.3.2 paragrafuose paaiškintas metodas gali būti netinkamas todėl, kad daugelis šių medžiagų yra ėsdinančios ar dirginančios, kai jų yra mažiau kaip 1 %. |
3.3.3.3.4.2. |
Mišiniams, kurių sudėtyje yra stiprių rūgščių ar bazių, klasifikavimo kriterijumi turi būti taikoma pH vertė (žr. 3.3.2.3 paragrafą), kadangi ji yra geresnis smarkaus akių pažeidimo rodiklis, nei 3.3.3 lentelėje pateikiamos bendrosios koncentracijos ribos. |
3.3.3.3.4.3. |
Mišinys, kurio sudėtyje yra sudedamųjų dalių, kurios yra ėsdinančios ar dirginančios odą ir kurių neįmanoma klasifikuoti pagal adityvumo metodą (3.3.3 lentelė) dėl cheminių savybių, dėl kurių šis metodas netinka, priskiriami 1 poveikio akims kategorijai, jei juose yra ≥ 1 % ėsdinančios sudedamosios dalies, arba 2 kategorijai, jei juose yra ≥ 3 % dirginančios sudedamosios dalies. Mišinių, kurių sudedamosioms dalims 3.3.3 lentelės metodas netinka, klasifikavimas apibūdinamas 3.3.4 lentelėje. |
3.3.3.3.5. |
Kartais patikimi duomenys gali rodyti, kad sudedamosios dalies odos grįžtamasis (negrįžtamasis) poveikis akims nepasireikš, net jei jos kiekis bus didesnis už 3.3.3 bei 3.3.4 lentelėse nurodytas bendrąsias koncentracijos vertes. Tokiais atvejais mišinys klasifikuojamas pagal tuos duomenis. Kitais atvejais, manoma, kad nėra akivaizdu, kad sudedamosios dalies odos ėsdinimo (dirginimo) pavojus arba grįžtamasis (negrįžtamasis) poveikis akims nepasireikš, jei jos kiekis bus didesnis už 3.3.3 bei 3.3.4 lentelėse nurodytas bendrąsias koncentracijos vertes, turi būti apsvarstomas mišinio bandymų atlikimo būtinumas. Tokiais atvejais taikoma pakopinė įrodymų visumos strategija. |
3.3.3.3.6. |
Jei neturima duomenų, kad sudedamoji (-osios) dalis (-ys) gali būti ėsdinanti ar dirginanti, kai jos yra < 1 % (ėsdinančios) arba < 3 % (dirginančios), mišinys klasifikuojamas atitinkamai. |
3.3.3 lentelė
1 odos ėsdinimo kategorijai ir (arba) 1 ar 2 poveikio akims kategorijai priskirtų mišinio sudedamųjų dalių bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turėtų būti klasifikuojamas dėl poveikio akims (1 arba 2 kategorijos)
Suma sudedamųjų dalių, kurios klasifikuojamos kaip: |
Koncentracija, kuriai esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
Turintis negrįžtamąjį poveikį akims |
Turintis grįžtamąjį poveikį akims |
|
1 kategorija |
2 kategorija |
|
Turinčios poveikį akims (1 kategorijos) arba ėsdinančios odą (1A, 1B, 1C kategorijų) |
≥ 3 % |
≥ 1 %, bet < 3 % |
Turinčios poveikį akims (2 kategorijos) |
|
≥ 10 % |
(10 turinčios poveikį akims, 1 kategorijos) + turinčios poveikį akims (2 kategorijos) |
|
≥ 10 % |
Ėsdinančios odą (1A, 1B, 1C kategorijų) + turinčios poveikį akims (1 kategorijos) |
≥ 3 % |
≥ 1 %, bet < 3 % |
10 (ėsdinančios odą, 1A, 1B, 1C kategorijų + turinčios poveikį akims, 1 kategorijos) + turinčios poveikį akims (2 kategorijos) |
|
≥ 10 % |
3.3.4 lentelė
Mišinio, kuriam adityvumo metodas negalioja, sudedamųjų dalių bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turėtų būti klasifikuojamas kaip pavojingas akims
Sudedamoji dalis |
Koncentracija |
Mišinys priskiriamas: Akių |
Rūgštis, kurios pH ≤ 2 |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Bazė, kurios pH ≥ 11,5 |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Kitos ėsdinančios sudedamosios dalys (1 kategorijos), kurioms adityvumo principas negalioja |
≥ 1 % |
1 kategorija |
Kitos dirginančios sudedamosios dalys (2 kategorijos), kurioms adityvumo principas negalioja, įskaitant rūgštis ir bazes |
≥ 3 % |
2 kategorija |
3.3.4. Informacija apie pavojų
3.3.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.3.5 lentelėje. 3.3.5 lentelė Smarkaus akių pažeidimo (akių sudirginimo) etikečių elementai
|
3.4. Kvėpavimo takų ar odos jautrinimas
3.4.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
3.4.1.1. |
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kurios įkvėpus padidėja kvėpavimo takų jautrumas. |
3.4.1.2. |
Odą jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kuri, patekusi ant odos, sukelia alerginę reakciją. |
3.4.1.3. |
3.4 skirsnyje jautrinimą sudaro du etapai: pirmasis – tai specializuotos imuninės atminties atsiradimas individe dėl paveikimo alergenu; antrasis – tai reakcijos sukėlimas, t.y. per ląsteles ar antikūnus perduodamos alerginės reakcijos pasireiškimas alergenui paveikus įjautrintą asmenį. |
3.4.1.4. |
Kai yra kvėpavimo takų jautrinimas, jo atsiradimo, po kurio būna sukėlimo etapai, būdas yra toks pats, kaip ir odos jautrinimo. Kai tai odos jautrinimas, būtinas atsiradimo etapas, per kurį imuninė sistema mokosi reaguoti; po to, kai paveikimas pakankamas matomai odos reakcijai sukelti, gali pasireikšti klinikiniai simptomai (sukėlimo etapas). Todėl numatomieji bandymai paprastai atliekami šiuo būdu, kai taikomas atsiradimo etapas, reakciją į kurį įvertinama standartiniu sukėlimo etapu, paprastai atliekamu darant odos lopo mėginio bandymą. Išimtis – vietinis limfmazgių tyrimas, per kurį tiesiogiai matuojama reakcija į atsiradimą. Žmonių odos jautrinimo požymiai paprastai įvertinami odos lopo mėginio bandymu. |
3.4.1.5. |
Paprastai, tiek jautrinant odą, tiek kvėpavimo takus, sukėlimui būtinas medžiagos kiekis yra mažesnis nei būtinas atsiradimui. Nuostatos dėl įjautrintų asmenų reakcijos į konkrečią mišinyje esančią jautrinančią medžiagą pateikiamos 3.4.4 skirsnyje. |
3.4.1.6. |
Kvėpavimo takų ar odos jautrinimo pavojaus klasė yra skirstoma į:
|
3.4.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.4.2.1. Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos
Medžiagos priskiriamos kvėpavimo takus jautrinančioms (1 kategorijos) pagal 3.4.1 lentelėje nurodytus kriterijus:
3.4.1 lentelė
Kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų pavojaus kategorija
Kategorija |
Kriterijai |
||||
1 kategorija |
Medžiagos priskiriamos kvėpavimo takus jautrinančioms (1 kategorijos) pagal šiuos kriterijus:
|
3.4.2.1.1.
3.4.2.1.1.1. |
Įrodymai, kad medžiaga gali sukelti savitą padidintą kvėpavimo takų jautrumą, paprastai grindžiami žmonių patirtimi. Šiuo atveju padidintu jautrumu paprastai laikoma astma, tačiau taip pat atsižvelgiam ir į kitas padidinto jautrumo reakcijas, pvz., rinitą, konjunktyvitą ir alveolitą. Būklė turi turėti klinikinių alerginės reakcijos požymių. Tačiau imunologinių mechanizmų įrodyti nebūtina. |
3.4.2.1.1.2. |
Nagrinėjant žmonių patirtį klasifikavimo sprendimui priimti būtina, be konkrečių atvejų įrodymų, atsižvelgti į:
Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 paragrafuose. |
3.4.2.1.1.3. |
Pirmiau minėti įrodymai galėtų būti:
|
3.4.2.1.1.4. |
Klinikiniai duomenys turi aprėpti medicininius ir profesinius duomenis, kad būtų nustatytas santykis tarp paveikimo konkrečia medžiaga ir kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo. Svarbi informacija apie atitinkamo paciento sunkinančius veiksnius namie ir darbo vietoje, ligos pradžią ir eigą, nagrinėjamo paciento šeimos istoriją ir ligos istoriją. Ligos istorijoje taip pat turi būti įrašai apie vaikystės alerginių ar kvėpavimo takų negalavimus ir duomenys apie rūkymą. |
3.4.2.1.1.5. |
Jau vien patys teigiami bronchų provokavimo bandymų rezultatai laikomi pakankamu klasifikavimo įrodymu. Tačiau pripažįstama, kad praktiškai dauguma iš pirmiau išvardytų tyrimų jau bus atlikti. |
3.4.2.1.2.
3.4.2.1.2.1. |
Atitinkamų gyvūnų tyrimų (13) duomenys, kurie gali rodyti medžiagos potencialą sukelti žmonių jautrinimą įkvėpus (14) gali apimti:
|
3.4.2.2. Odą jautrinančios medžiagos
3.4.2.2.1. |
Medžiagos priskiriamos jautrinančioms odą (1 kategorijos) pagal 3.4.2 lentelėje nurodytus kriterijus: 3.4.2 lentelė Odą jautrinančių medžiagų pavojaus kategorija
|
3.4.2.2.2.
3.4.2.2.2.1. |
Medžiagai priskirti odą jautrinančioms medžiagoms turi būti gautas kuris nors ar visi šie įrodymai:
Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 paragrafuose. |
3.4.2.2.2.2. |
Paprastai klasifikavimą patvirtina teigiami poveikio žmonėms ir gyvūnams duomenys. Gyvūnų tyrimų duomenys (žr. 3.4.2.2.4 skirsnį) paprastai daug patikimesni už poveikio žmonėms įrodymus. Tačiau tuomet, kai turima įrodymų iš abiejų šaltinių ir rezultatai neprieštaringi, kiekvienu atveju turi būti įvertinama abiejų šaltinių kokybė ir patikimumas konkrečiam klasifikavimo klausimui išspręsti. Paprastai duomenys apie žmones gaunami ne valdomais, skirtais pavojaus klasifikacijai nustatyti, eksperimentais su savanoriais, o atliekant rizikos įvertinimą, skirtą patvirtinti poveikio nebuvimą, nustatytą bandymuose su gyvūnais. Taigi, teigiami rezultatai apie žmonių odos jautrinimą dėl sąlyčio paprastai gaunami atvejo ir kontrolės ar kitais mažiau apibrėžtais bandymais. Todėl duomenys apie žmones turėtų būti vertinami atidžiai, nes atvejų dažnumas, be medžiagos būdingųjų savybių, atspindi tokius veiksnius kaip poveikio situacija, biologinis įsisavinamumas, individualus polinkis ir prevencinės priemonės, kurių imtasi. Neigiamų rezultatų su žmonėmis paprastai negalima naudoti teigiamiems gyvūnų tyrimų rezultatams paneigti. |
3.4.2.2.2.3. |
Jei medžiaga neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, ji neturi būti priskiriama jautrinančioms odą. Tačiau sprendimą gali pakeisti dviejų ar daugiau toliau išvardytų odos jautrinimo rodiklių derinys; tai įvertinama kiekvienu konkrečiu atveju:
|
3.4.2.2.3.
3.4.2.2.3.1. |
Kai kurios medžiagos, atitinkančios priskyrimo kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms kriterijus, be to, gali sukelti ir imuninę kontaktinę urtikariją. Šios medžiagos turėtų būti klasifikuojamos ir kaip odą jautrinančios medžiagos, pateikiant atitinkamą įspėjamąją informaciją apie kontaktinę urtikariją etiketėje ar saugos duomenų lape. |
3.4.2.2.3.2. |
Medžiagos, kurios sukelia imuninės kontaktinės urtikarijos požymių, tačiau neatitinka kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kriterijų, turėtų būti klasifikuojamos kaip odą jautrinančios medžiagos. Nesama pripažinto gyvūnų tyrimų modelio imuninę kontaktinę urtikariją sukeliančioms medžiagoms nustatyti. Todėl paprastai klasifikuojama remiantis duomenimis apie žmones, kurie bus panašūs į odos jautrinimo duomenis |
3.4.2.2.4.
3.4.2.2.4.1. |
Kai taikomas adjuvantinis jūrų kiaulyčių odos jautrinimo bandymų metodas, teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 30 % gyvūnų reakcija. Taikant neadjuvantinį jūrų kiaulytės bandymų metodą teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 15 % gyvūnų reakcija. Odos jautrinimo bandymų metodai aprašyti Reglamente (EB) Nr. 440/2008, priimtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 3 dalį („Bandymų metodų reglamente“). Taikomas Bandymų metodų reglamentas arba kiti metodai, jeigu jie yra tinkamai patvirtinti ir moksliškai pagrįsti. |
3.4.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.4.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.4.3.1.1. |
Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose, mišinys gali būti klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu. Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atidžiai, kad dėl naudojamos dozės rezultatai nebūtų negalutiniai. |
3.4.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie viso mišinio ūmų toksiškumą. Siejimo principai
3.4.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo jautrinančiosioms savybėms nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.4.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.4.3.3.1. |
Mišinys priskiriamas kvėpavimo kvėpavimo takus ar odą jautrinantiems, jei jiems priskiriama bent viena jo sudedamoji dalis ir jos kiekis didesnis už atitinkamą bendrąją koncentracijos ribą, 3.4.3 lentelėje nurodytą pagal konkretų rodiklį atitinkamai kietajam, skystajam ir dujiniam būviams. |
3.4.3.3.2. |
Kai kurios medžiagos, klasifikuojamos kaip jautrinančios, gali sukelti asmenų, kurių jautrumas medžiagai ar mišiniui jau padidėjęs, reakciją, kai šių medžiagų mišiniuose yra mažiau už 3.4.1 lentelėje nustatytą koncentraciją, žr. 3.4.3 lentelės 1 pastabą. |
3.4.3 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskiriamų odą jautrinančioms ar kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms bendrosios koncentracijos ribos, kurias viršijus mišinys turėtų būti klasifikuojamas
Sudedamoji dalis klasifikuojama kaip: |
Koncentracija, kuriai esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
||
Odą jautrinantis |
Kvėpavimo takus jautrinantis |
||
Visi fiziniai būviai |
Kieta medžiaga, skystis |
Dujos |
|
Odą jautrinanti |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
— |
— |
≥ 1,0 % (2 pastaba) |
— |
— |
|
Kvėpavimo takus jautrinanti |
— |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
— |
≥ 1,0 % (3 pastaba) |
≥ 0,2 % (3 pastaba) |
1 pastaba:
Ši koncentracijos riba paprastai naudojama specialiems II priedo 2.8 skirsnio ženklinimo reikalavimams, skirtiems jau įjautrintiems asmenims apsaugoti, taikyti. Mišiniui, kurio sudedamosios dalies kiekis viršija šią koncentraciją, būtinas saugos duomenų lapas.
2 pastaba:
Ši koncentracijos riba naudojama mišiniui klasifikuoti kaip odą jautrinančiam.
3 pastaba:
Ši koncentracijos riba naudojama mišiniui klasifikuoti kaip kvėpavimo takus jautrinančiam.
3.4.4. Informacija apie pavojų
3.4.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.4.4 lentelėje. 3.4.4 lentelė Kvėpavimo takų ar odos jautrinimo etikečių elementai
|
3.5. Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms
3.5.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
3.5.1.1. |
Mutacija – tai nuolatinis ląstelėje esančios genetinės medžiagos kiekio ar sandaros pokytis. Mutacijos terminas taikomas tiek paveldimiems genetiniams pokyčiams, kurie gali pasireikšti fenotipų lygiu, tiek žinomiems pagrindiniams DNR pakitimams (įskaitant konkrečius pagrindinių porų pokyčius ir chromosomų translokacijas). Terminai mutageniškas ir mutagenas taikomi medžiagoms, kurios padidina mutacijų skaičių ląstelių ir (arba) organizmų populiacijose. |
3.5.1.2. |
Bendresni terminai genotoksiškas ir genotoksiškumas taikomi medžiagoms ar procesams, kurie keičia DNR sandarą, informaciją ir segregaciją, įskaitant pažeidžiančiuosius DNR dėl įsikišimo į normalų replikacijos procesą ar nefiziologiniu būdu (laikinai) pakeičiančius jos replikaciją. Genotoksiškumo bandymo rezultatai paprastai laikomi mutageniškumo padarinių rodikliais. |
3.5.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.5.2.1. |
Ši pavojaus klasė pirmiausia susijusi su medžiagomis, kurios gali sukelti žmogaus lytinių ląstelių mutacijas, kurios gali būti perduodamos palikuonims. Tačiau mutageniškumo ar genotoksiškumo bandymų in vitro ir žinduolių somatinėse bei lytinėse ląstelėse in vivo rezultatai taip pat turi įtakos priskiriant medžiagas ir mišiniui šiai pavojaus klasei. |
3.5.2.2. |
Klasifikuojant pagal mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms medžiagos priskiriamos vienai iš dviejų 3.5.1 lentelėje nurodytų kategorijų. 3.5.1 lentelė Lytinių ląstelių mutagenų pavojaus kategorijos
|
3.5.2.3. Medžiagų priskyrimo lytinių ląstelių mutagenams specialiosios nuostatos
3.5.2.3.1. |
Norint suklasifikuoti, nagrinėjami eksperimentų, skirtų mutageniniam ir (arba) genotoksiniam poveikiui paveiktų gyvūnų lytinėse ir (arba) somatinėse ląstelėse nustatyti. Reikia atsižvelgti ir į mutageninį ir (arba) genotoksinį poveikį, nustatytą per in vitro bandymus. |
3.5.2.3.2. |
Medžiagų klasifikavimo pagal joms būdingą gebą sukelti lytinių ląstelių mutacijas sistema pagrįsta pavojumi. Todėl ji nėra skirta (kiekybiniam) medžiagų rizikos įvertinimui. |
3.5.2.3.3. |
Klasifikavimas pagal paveldimąjį poveikį žmogaus lytinėms ląstelėms grindžiamas tinkamai atliktais, pakankamai patvirtintais bandymais, geriausia – aprašytais Reglamente (EB) Nr. 440/2008, priimtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 3 dalį („Bandymų metodų reglamente“), ir nurodytais tolesnėse pastraipose. Bandymų rezultatai įvertinami taikant ekspertizę, o klasifikuojama įvertinus visus turimus įrodymus. |
3.5.2.3.4. |
Paveldimo mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms in vivo bandymams priskiriama:
|
3.5.2.3.5. |
Mutageninio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymams priskiriama:
|
3.5.2.3.6. |
Mutageninio (genotoksinio) poveikio lytinėms ląstelėms bandymams priskiriama:
|
3.5.2.3.7. |
Genotoksiškumo somatinėms ląstelėms bandymams priskiriama:
|
3.5.2.3.8. |
Mutageninio poveikio in vitro bandymams priskiriama:
|
3.5.2.3.9. |
Atskirų medžiagų klasifikavimas grindžiamas turimų įrodymų visuma, taikant ekspertizę (žr. 1.1.1.). Tais atvejais, kai klasifikuojama pagal vieno tinkamai atlikto bandymo rezultatus, jie turi būti aiškūs ir nedviprasmiškai teigiami. Jei atsirastų naujų tinkamai patvirtintų bandymų, jais taip pat gali būti naudojamasi svarstant įrodymų visumą. Taip pat atsižvelgiama į per tyrimą taikyto paveikimo būdo atitiktį poveikio žmonėms būdui. |
3.5.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.5.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.5.3.1.1. |
Mišinys priskiriamas mutagenams, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 mutagenų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.5.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1A, 1B arba 2 kategorijai. 3.5.2 lentelė Mišinio sudedamųjų dalių bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas kaip lytinių ląstelių mutagenas
Pastaba: Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms bei skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis). |
3.5.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.5.3.2.1. |
Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis, naudojant sudedamųjų dalių, priskirtų lytinių ląstelių mutagenams, koncentracijos ribas. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus gemalo ląstelių mutageniškumo tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti. |
3.5.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.5.3.3.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms pavojui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius (taikant 3.5.3.2.1 paragrafą), kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.5.4. Informacija apie pavojų
3.5.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.5.3 lentelėje. 3.5.3 lentelė Mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms etikečių elementai
|
3.5.5. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Vis labiau pripažįstama, kad cheminių medžiagų sukelto žmonių ir gyvūnų vėžio vystymosi procesas yra susijęs su genetiniais pokyčiais, pavyzdžiui, somatinėse ląstelėse esančių protoonkogenų ir (arba) navikų slopinamųjų genų. Taigi tai, kad chemines medžiagas tiriant in vivo žinduolių somatinėse ir (arba) lytinėse ląstelėse gaunama šių medžiagų mutageninių savybių įrodymų, gali turėti įtakos galimam jų priskyrimui kancerogenams (taip pat žr. 3.6 skirsnio „Kancerogeniškumas“ 3.6.2.2.6 paragrafą).
3.6. Kancerogeniškumas
3.6.1. Apibrėžtis
3.6.1.1. |
Kancerogenas – tai medžiaga ar medžiagų mišinys, sukeliantys vėžį ar didinantys jo paplitimą. Medžiagos, kurios per tinkamai atliktus tyrimus su gyvūnais sukėlė nepiktybinius ir piktybinius auglius, laikomos esamais ar įtariamais žmogaus kancerogenais, nebent turima tvirtų įrodymų, kad auglių formavimosi mechanizmas žmonėms netaikytinas. |
3.6.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.6.2.1. |
Kancerogeniškumui klasifikuoti medžiagos pagal įrodymų tvirtumą ir kitus aspektus (įrodymų visumą) priskiriamos vienai iš dviejų kategorijų. Tam tikrais atvejais galima klasifikuoti pagal konkretų paveikimo būdą, jei galutinai įrodyta, kad kiti paveikimo būdai nepavojingi. 3.6.1 lentelė Kancerogenų pavojaus kategorijos
|
3.6.2.2. Medžiagų priskyrimo kancerogenams specialiosios nuostatos
3.6.2.2.1. |
Kancerogenams priskiriama remiantis įrodymais, gautais atliekant patikimus ir priimtinus tyrimus. Ši klasifikacija skirta medžiagoms, pasižyminčiomis būdinga savybe sukelti vėžį. Vertinimai grindžiami visais turimais duomenimis, atidžiai išanalizuotomis paskelbtomis studijomis ir priimtinais papildomais duomenimis. |
3.6.2.2.2. |
Medžiagos klasifikavimas kaip kancerogeno yra procesas, aprėpiantis du tarpusavyje susijusius nagrinėjimus: įrodymų tvirtumo įvertinimą ir visos susijusios informacijos išnagrinėjimą, skirtą žmogaus vėžį galinčiai sukelti medžiagai priskirti pavojaus kategorijoms. |
3.6.2.2.3. |
Įrodymų tvirtumą sudaro per tyrimus su žmonėmis ir gyvūnais nustatytų auglių išvardijimas ir jų statistinio reikšmingumo lygio nustatymas. Pakankami įrodymai dėl žmonių yra tokie, kurie rodo priežastinį ryšį tarp poveikio žmogui ir vėžio išsivystymo, o pakankami įrodymai dėl gyvūnų – priežastinį ryšį tarp medžiagos ir pagausėjusių auglių atvejų. Nepakankami įrodymai dėl žmonių yra tokie, kurie patvirtina ryšį tarp paveikimo ir vėžio, tačiau priežastinio ryšio įrodyti neįmanoma. Nepakankami įrodymai dėl gyvūnų yra tokie, kurie rodo kancerogeninį poveikį, tačiau duomenų nepakanka. Šiame reglamente naudojamos tokios sąvokų „pakankamas“ ir „nepakankamas“ apibrėžtys, kokias parengė Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. IARC). Šios sąvokos apibrėžiamos taip:
|
3.6.2.2.4. |
Papildomi aspektai (kaip įrodymų visumos metodo dalis (žr. 1.1.1)). Be kancerogeniškumo įrodymų tvirtumo nustatymo būtina įvertinti keletą kitų veiksnių, kurie turi įtakos bendrai tikimybei, jog medžiaga kelia kancerogeninį pavojų žmonėms. Visas šiai išvadai įtakos turinčių veiksnių sąrašas būtų labai ilgas, tačiau čia aptariami svarbiausieji iš jų. |
3.6.2.2.5. |
Veiksniai gali būti laikomi didinančiais arba mažinančiais susirūpinimo kancerogeniškumu žmogui lygį. Santykinė kiekvieno veiksnio svarba priklauso nuo apie kiekvieną iš jų turimų įrodymų kiekio ir ryšio. Paprastai keliamas reikalavimas, kad susirūpinimo lygiui sumažinti būtina informacija būtų išsamesnė už būtinąją tam lygiui padidinti. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant išvadas apie auglius ir kitus veiksnius turi būti svarstoma papildomai. |
3.6.2.2.6. |
Keli svarbūs veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant bendrą susirūpinimo lygį:
|
2.6.2.2.7. |
Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta kancerogeniškumui nustatyti, tam tikrais atvejais gali būti priskirta 1A, 1B arba 2 kategorijai remiantis duomenimis apie jos struktūrinio analogo sukeltus auglius, kas pakankamai svariai pagrindžiama įvertinant kitus svarbius veiksnius, tokius kaip bendrųjų reikšmingų metabolitų, pvz., benzidinui chemiškai giminingų dažiklių, formavimasis. |
3.6.2.2.8. |
Klasifikuojant atsižvelgiama į tai, ar medžiaga absorbuojama nustatytu (-ais) būdu (-ais), arba tai, ar veikimo vietoje pagal išbandytą (-us) būdą (-us) atsiranda tik vietinių auglių, o tinkami bandymai taikant kitą (-us) pagrindinį (-ius) būdą (-us) kancerogeniškumo nerodo. |
3.6.2.2.9. |
Svarbu tai, kad klasifikuojant būtų atsižvelgiama į viską, kas žinoma apie fizines chemines, toksikokinetines ir toksikodinamines medžiagų savybes, taip pat į bet kokią turimą susijusią informaciją apie cheminius analogus, t.y. sandaros ir veikimo priklausomybę. |
3.6.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.6.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.6.3.1.1. |
Mišinys priskiriamas kancerogenams, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 kancerogenų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.6.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1A, 1B arba 2 kategorijai. 3.6.2 lentelė Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų kancerogenams, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
Pastaba: Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms bei skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis). 1 pastaba: Jei mišinio sudėtinės dalies, jame esančio kancerogeno, koncentracija yra ≥ 0,1 %, pareikalavus, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas. |
3.6.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.6.3.2.1. |
Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis, naudojant mišinio sudedamųjų dalių, klasifikuojamų kaip kancerogenai, koncentracijos ribas. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus kancerogeniškumo tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus, jautrumą ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti. |
3.6.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.6.3.3.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo kancerogeniškumo pavojui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius (taikant 3.6.3.1.2 paragrafą), kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.6.4. Informacija apie pavojų
3.6.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.6.3 lentelėje. 3.6.3 lentelė Kancerogeniškumo etikečių elementai
|
3.7. Toksinis poveikis reprodukcijai
3.7.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.7.1.1. |
Toksinis poveikis reprodukcijai aprėpia neigiamą poveikį suaugusių vyrų ir moterų lytinei funkcijai ir vaisingumui, taip pat toksinį poveikį palikuonių vystymuisi. Toliau pateikiamos apibrėžtys adaptuotos pagal IPCS/EHS dokumente Nr. 225 Su cheminių medžiagų poveikiu reprodukcijai susijusios rizikos sveikatai įvertinimo principai suderintas darbines apibrėžtis. Žinomas genetinio paveldimojo poveikio sukėlimas palikuonyse klasifikuojamas kaip Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis), nes manoma, kad pagal dabartinę klasifikavimo sistemą tokį poveiki labiau tiktų priskirti atskirai mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms pavojaus klasei. Pagal šią klasifikavimo sistemą toksinis poveikis reprodukcijai skirstomas į dvi pagrindines grupes:
Tam tikras toksinis poveikis reprodukcijai negali būti aiškiai priskiriamas nė vienai iš minėtų kategorijų. Nepaisant to, tokį poveikį turinčios medžiagos arba mišiniai, kurių sudėtyje jų yra, priskiriami toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms. |
3.7.1.2. |
Klasifikuojant toksinio poveikio reprodukcijai pavojaus klasė yra skirstoma pagal:
|
3.7.1.3. Neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui
Bet koks medžiagų poveikis, kuris gali pakenkti lytinei funkcijai ir vaisingumui. Tai yra moters ir vyro dauginimosi sistemos pakitimai, neigiamas poveikis brendimo pradžiai, lytinių ląstelių susidarymui ir judėjimui, reprodukcinio ciklo normalumui, lytinei elgsenai, vaisingumui, gimdymui, nėštumo pasekmėms, per ankstyva reprodukcinio amžiaus pabaiga ar kitų su dauginimosi sistemų vientisumu susijusių funkcijų pakitimai.
3.7.1.4. Neigiamas poveikis palikuonių vystymuisi
Toksinis poveikis vystymuisi plačiausiąja prasme aprėpia bet kokį poveikį, kuris trikdo normalų apvaisinto kiaušinėlio vystymąsi prieš gimimą arba po jo, atsirandantį dėl poveikio tėvams prieš apvaisinimą arba poveikio besivystančiam palikuoniui priešgimdyminiu laikotarpiu ar po gimimo – iki lytinės brandos meto. Tačiau laikoma, kad priskyrimas toksinio poveikio vystymuisi kategorijai pirmiausia skirtas perspėti apie pavojų nėščias moteris ir lytiškai subrendusius vyrus bei moteris. Taigi, pragmatiškais klasifikavimo tikslais toksinis poveikis vystymuisi iš esmės reiškia neigiamą poveikį nėštumo metu arba pasireiškiantį dėl poveikio tėvams. Šis poveikis gali pasireikšti bet kuriuo organizmo gyvavimo metu. Pagrindinės toksinio poveikio vystymuisi apraiškos yra: besivystančio organizmo mirtis, (2) struktūriniai pakitimai, (3) augimo pakitimai ir (4) funkciniai defektai.
3.7.1.5. |
Neigiamas poveikis laktacijai ar vaikui per motinos pieną taip pat įtraukiamas į toksinio poveikio reprodukcijai kategoriją, tačiau klasifikuojant toks poveikis nagrinėjamas atskirai (žr. 3.7.1b lentelę). Taip yra todėl, kad pageidautina klasifikuoti medžiagas konkrečiai pagal neigiamą poveikį laktacijai, kad krūtimi maitinančioms motinoms galima būtų pateikti specialų įspėjimą apie šio poveikio pavojų. |
3.7.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.7.2.1. Pavojaus kategorijos
3.7.2.1.1. |
Klasifikuojant pagal toksinį poveikį reprodukcijai medžiagos priskiriamos vienai iš dviejų kategorijų. Kiekvienoje kategorijoje į poveikį lytinei funkcijai ir vaisingumui ir į poveikį vystymuisi atsižvelgiama atskirai. Be to, poveikis laktacijai priskiriamas atskirai pavojaus kategorijai. 3.7.1 a) lentelė Toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų pavojaus kategorijos
3.7.1 b) lentelė Poveikio laktacijai pavojaus kategorija
|
3.7.2.2. Klasifikavimo pagrindas
3.7.2.2.1. |
Klasifikuojama remiantis atitinkamais pirmiau nurodytais kriterijais ir įvertinus įrodymų visumą (žr. 1.1.1.). Toksiškai reprodukciją veikiančioms medžiagoms priskiriamos tos medžiagos, kurios turi būdingą specifinę savybę sukelti neigiamą poveikį reprodukcijai, ir jos tokioms nepriskiriamos, jei toks poveikis yra tik nebūdinga antrinė kito toksinio poveikio pasekmė. Medžiaga klasifikuojama pagal tokią pavojaus kategorijų pirmenybės eilę: 1A kategorija, B kategorija, 2 kategorija ir papildomoji kategorija, susijusi su poveikiu laktacijai ar vaikui per motinos pieną. Jei medžiaga atitinka abiejų pagrindinių kategorijų klasifikavimo kriterijus (pavyzdžiui, 1B kategorijos poveikio lytinei funkcijai ir vaisingumui, taip pat ir 2 kategorijos poveikio vystymuisi), tada atitinkamuose teiginiuose apie pavojų nurodomos abi pavojingumo diferenciacijos. Priskyrimas papildomajai poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorijai svarstomas neatsižvelgiant į priskyrimą 1A kategorijai, 1B kategorijai ar 2 kategorijai. |
3.7.2.2.2. |
Vertinant toksišką poveikį besivystantiems palikuonims svarbu atsižvelgti į galimą toksinio poveikio motinai įtaką (žr. 3.7.2.4 skirsnį). |
3.7.2.2.3. |
Kad duomenys apie žmones galėtų sudaryti pirminį pagrindą priskirti medžiagą 1A kategorijai, turi būti patikimų neigiamo poveikio žmonių reprodukcijai įrodymų. Geriausia, jei klasifikavimo įrodymai gaunami iš tinkamai atliktų epidemiologinių tyrimų, kuriuos atliekant naudojamasi reikiama kontrole, subalansuotu įvertinimu ir tinkamai atsižvelgta į paklaidas ar klaidinančiuosius veiksnius. Mažiau tikslūs žmonių tyrimų duomenys turi būti paremti reikiamais duomenimis iš tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais ir išnagrinėjama priskyrimo 1B kategorijai galimybė. |
3.7.2.3. Įrodymų visuma
3.7.2.3.1. |
Toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms priskiriama remiantis įrodymų visumos įvertinimu, žr. 1.1.1. skirsnį. Tai reiškia, kad kartu nagrinėjama visa turima informacija, susijusi su toksinio poveikio reprodukcijai nustatymu, pvz., žmonių epidemiologinių tyrimų bei konkrečių atvejų ataskaitų ir specialių reprodukcijos tyrimų, kartu su pusiau lėtinių, lėtinių ir specialiųjų gyvūnų tyrimų rezultatais, kurie suteikia susijusius informacijos apie toksiškumą dauginimosi ir su jais susijusiems endokrininiams organams. Gali būti įvertinamos ir medžiagos, chemiškai susijusios su tiriama medžiaga, ypač, jei informacijos apie medžiagą turima nedaug. Turimų įrodymų svarumui turi įtakos tokie veiksniai kaip tyrimų kokybė, rezultatų nuoseklumas, poveikio pobūdis ir sunkumas, toksinis poveikis motinai, įrodomas tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais, tarpgrupinio sulyginimo statistinis reikšmingumas, paveiktų rodiklių skaičius, patekimo į organizmą būdo svarba žmonėms ir paklaida. Įrodymų visumai sudaryti kartu sukaupiami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai. Klasifikavimą gali pagrįsti teigiami rezultatai, gauti atlikus vieną tyrimą pagal tvirtus mokslinius principus, jei tie rezultatai statistiškai ar biologiškai reikšmingi (dar žr. 3.7.2.2.3). |
3.7.2.3.2. |
Toksikokinetiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis, poveikio vietos bei poveikio mechanizmo ar būdo tyrimų rezultatai gali suteikti svarbios informacijos, kuri didina ar mažina susirūpinimą dėl žmogaus sveikatai keliamo pavojaus. Jei įtikinamai įrodoma, kad aiškiai nustatytas poveikio mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis arba kai toksikokinetiniai skirtumai tokie ryškūs, jog akivaizdu, kad pavojinga savybė žmonėse nepasireikš, tuomet medžiaga, kuri turi neigiamą poveikį eksperimentinių gyvūnų reprodukcijai, neturėtų būti klasifikuojama. |
3.7.2.3.3. |
Jei kai kuriuose toksinio poveikio reprodukcijai tyrimuose nustatytas poveikis eksperimentiniams gyvūnams laikomas mažo ar mažiausiojo toksikologinio reikšmingumo, klasifikavimas gali būti laikomas nebūtinu. Toks poveikis yra, pvz., maži spermos parametrų pokyčiai arba savaime atsirandantys embriono defektai, maži įprastinių embriono variantų proporcijų pokyčiai, pvz., stebimi darant griaučių tyrimus ar sveriant embrioną, ar nedideli postnatalinio vystymosi vertinimo skirtumai. |
3.7.2.3.4. |
Geriausia, jei gyvūnų tyrimų duomenys aiškiai įrodo konkretų toksinį poveikį reprodukcijai, kai nėra kito sisteminio toksiško poveikio. Tačiau, jei toksinis poveikis vystymuisi pasireiškia sykiu su kitu toksiniu poveikiu patelei, įvertinama, kiek tai įmanoma, galima bendro neigiamo poveikio įtaka. Tinkamiausias būdas – pirmiau nagrinėti neigiamą poveikį embrionui (vaisiui), o paskui įvertini toksinį poveikį motinai, kartu su bet kuriais kitais veiksniais, kurie galėjo turėti įtakos šiam poveikiui, ir tai turi sudaryti įrodymų visumą. Paprastai, poveikis vystymuisi, kuris stebimas, kai dozės yra toksiškos motinai, neturi būti automatiškai atmetamas. Tai galima daryti tik konkrečiais atvejais, kai priežastinis ryšys nustatomas arba paneigiamas. |
3.7.2.3.5. |
Jei turima reikiamos informacijos, svarbu pabandyti nustatyti, ar toksinis poveikis vystymuisi pasireiškia dėl konkretaus motinos tarpinio mechanizmo ar dėl nebūdingo antrinio mechanizmo, pvz., motinos streso ar homeostazės nutrūkimo. Paprastai toksinio poveikį motinai buvimas nenaudojamas poveikio embrionui (vaisiui) rezultatams paneigti, nebent galima aiškiai įrodyti, kad tai yra antrinis nebūdingas poveikis. Tai ypač taikytina tuomet, kai poveikis palikuonims yra reikšmingas, pvz., negrįžtamasis poveikis – struktūriniai apsigimimai. Kai kuriais atvejais galima manyti, kad toksinis poveikis reprodukcijai atsiranda kaip antrinė toksinio poveikio motinai pasekmė ir atmesti poveikį, jei medžiaga yra tokia toksiška, kad patelės negali gyvuoti ir pasireiškia sunkus išsekimas, jos negali pasirūpinti savo palikuonimis arba yra leisgyvės ar dvesia. |
3.7.2.4. Toksinis poveikis motinai
3.7.2.4.1. |
Palikuonių vystymuisi per nėštumą ir ankstyvaisiais etapais po gimimo gali turėti įtakos toksinis poveikis motinai – nebūdingais mechanizmais, susijusiais su stresu ir motinos homeostazės nutrūkimu, arba būdingais perdavimo iš motinos vaikui mechanizmais. Aiškinant vystymosi padarinius klasifikacijai pagal poveikį vystymuisi nustatyti, svarbu atsižvelgti į galimą toksinio poveikio motinai įtaką. Tai yra sudėtingas dalykas dėl neapibrėžtumų, susijusių su toksinio poveikio motinai ir vystymosi padariniais tarpusavio sąryšiu. Ekspertų vertinimo ir įrodymų visumos metodas, pasinaudojant visais galimais tyrimais, taikomas nustatyti įtakos laipsnį, kuris priskiriamas toksiniam poveikiui motinai nagrinėjant klasifikavimo pagal poveikį vystymuisi kriterijus. Pirmiausia įvertinamas neigiamas poveikis embrionui (vaisiui), o paskui –toksinis poveikis motinai bei kiti veiksniai, kurie tikėtinai galėjo turėti įtakos šiam poveikiui, sudarant įrodymų visumą, padėsiančią priimti sprendimą dėl klasifikavimo. |
3.7.2.4.2. |
Pragmatiškas stebėjimas rodo, kad toksinis poveikis motinai, atsižvelgiant į jo laipsnį, gali turėti įtakos vystymuisi per nebūdingus antrinius mechanizmus, sukeldamas tokį poveikį kaip vaisiaus masės sumažėjimas, kaulėjimo sulėtėjimas ir galima rezorbcija bei tam tikri sutrikimai kai kurių gyvūnų rūšių atmainose. Tačiau atlikus tam tikrą skaičių tyrimų, kuriais buvo tiriamas poveikio vystymuisi ir bendro toksinio poveikio motinai tarpusavio sąryšis, nesugebėta įrodyti nuoseklaus, atkartojamo sąryšio skirtingų rūšių gyvūnuose. Poveikis vystymuisi, kuris pasireiškia net kai yra toksinis poveikis motinai, laikomas toksinio poveikio vystymuisi įrodymu, nebent konkrečiu atveju galima vienareikšmiai įrodyti, kad poveikis vystymuisi yra toksinio poveikio motinai padarinys. Be to, klasifikuojama ir tuomet, kai palikuonyse pasireiškia reikšmingas toksinis poveikis, pvz., toks negrįžtamas poveikis kaip struktūriniai apsigimimai, embriono (vaisiaus) mirtingumas, reikšmingi pogimdyminiai funkciniai defektai. |
3.7.2.4.3. |
Klasifikacija neturi būti automatiškai nesuteikiama medžiagoms, kurios toksiškai veikia vystymąsi tik dėl motininio toksiškumo, net jei būdingas perdavimo iš motinos vaikui mechanizmas neįrodytas. Tokiu atveju priskyrimas 2 kategorijai gali būti tinkamesnis, nei priskyrimas 1 kategorijai. Tačiau, kai medžiaga yra tokia toksiška, kad motina nudvesia ar labai išsenka arba patelės yra nualintos ir negali pasirūpinti palikuonimis, pagrįstai daroma prielaida, kad toksiškumas vystymuisi pasireiškia tik kaip antrinė toksinio poveikio motinai pasekmė ir atmetamas poveikis vystymuisi. Klasifikuoti nebūtina ir tuomet, jei vystymosi pokyčiai menki, kai tik nedaug sumažėja vaisiaus (gimusio gyvūno) kūno masė arba lėtėja kaulėjimas, kai tai siejama su toksiniu poveikiu motinai. |
3.7.2.4.4. |
Toliau pateikiama keletas rodiklių, taikomų poveikiui motinai įvertinti. Jei turima duomenų apie šiuos rodiklius, jie turi būti įvertinami atsižvelgiant į savo statistinį ar biologinį reikšmingumą ir dozės bei atsako priklausomybę. Motinų mirtingumas: padidėjęs paveiktų patelių mirtingumas palyginti su kontrolinėmis patelėmis laikomas toksinio poveikio motinai įrodymu, jei tas didėjimas susijęs su doze ir gali būti priskiriamas sisteminiam bandomosios medžiagos toksiškumui. Daugiau kaip 10 % motinų mirtingumas laikomas per dideliu ir tokio dozės dydžio duomenys paprastai daugiau nebevertinami. Poravimosi indeksas (gyvūnų su sėkliniais kamščiais ar turinčių spermos skaičius/susiporavusių gyvūnų skaičius × 100) (16) Vaisingumo indeksas (gyvūnų su implantais skaičius/poravimųsi skaičius × 100) Gestacijos trukmė (jei leidžiama pagimdyti) Kūno masė ir kūno masės pokytis: vertinant toksinį poveikį motinai turi būti atsižvelgiama į motinos kūno masės pokytį ir (arba) pakoreguotąją motinos kūno masę, jei tik tokių duomenų turima. Pakoreguotasis vidutinio motinos kūno masės pokytis, t.y. pradinės ir galutinės kūno masės skirtumas, atėmus gimdos su palikuonimis masę (arba vaisių masių sumą), gali rodyti, ar poveikis yra iš motinos ar gimdos vidaus. Jei tai triušiai, kūno masės padidėjimas gali būti netinkamas toksinio poveikio motinai rodiklis dėl įprastų kūno masės svyravimų nėštumo metu. Pašarų ir vandens suvartojimas (jei reikia): reikšmingo vidutinio pašarų ir vandens suvartojimo sumažėjimo rodiklis tarp paveiktų patelių palyginti su kontroline grupe yra naudingas vertinant toksinį poveikį motinai, ypač tuomet, kai bandomoji medžiaga duodama su pašaru ar geriamu vandeniu. Pašaro ir vandens suvartojimo pokyčius reikia įvertinti kartu su motinos kūno mase, kai nustatoma, ar pastebėtas poveikis atspindi toksinį poveikį motinai, ar tiesiog pašaruose ar vandenyje esančios bandomosios medžiagos neskanumą. Klinikinis įvertinimas (įskaitant klinikinius požymius, žymeklius, hematologijos ir klinikinės chemijos tyrimus): padidėjusio reikšmingų toksiškumo požymių paplitimo tarp paveiktų patelių palyginti su kontroline grupe stebėjimas yra naudingas vertinant toksinį poveikį motinai,. Jei tai ketinama taikyti kaip toksinio poveikio motinai įvertinimo pagrindą, tyrime turi būti nurodytas klinikinių požymių tipas, paplitimas, laipsnis ir trukmė. Toksinio poveikio motinai klinikiniai požymiai yra šie: koma, išsekimas, hiperaktyvumas, išsitiesinimo reflekso netekimas, ataksija ar pasunkėjęs kvėpavimas. Po nugaišimo gauti duomenys: padidėjęs po nugaišimo gautų rezultatų paplitimas ir (arba) laipsnis gali rodyti toksinį poveikį motinai. Tai gali būti dideli ar mikroskopiniai patologiniai požymiai ar duomenys apie organų masę, įskaitant absoliučiąją organo masę, organo ir kūno masės santykis, arba organo ir smegenų masės santykis. Jei reikšmingą paveiktų patelių įtariamo (-ų) tikslinio (-ių) organo (-ų) vidutinės masės pokytį palyginti su kontroline grupe patvirtina neigiami histopatologiniai pokyčiai paveiktame (-uose) organe (-uose), tai galima laikyti toksinio poveikio motinai įrodymu. |
3.7.2.5. Duomenys apie gyvūnus ir eksperimentiniai duomenys
3.7.2.5.1. |
Esama keleto tarptautiniu mastu pripažintų bandymų metodų; šiems metodams priskiriama toksiškumo vystymuisi tyrimo metodai (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 414 metodas) ir vienos kartos arba dviejų kartų toksinio poveikio reprodukcijai tyrimo metodai (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 415 ir 416 metodai). |
3.7.2.5.2. |
Klasifikavimui pagrįsti dar gali būti naudojamasi atrankos bandymų rezultatais (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 421 metodu „Toksinio poveikio reprodukcijai (vystymuisi) atrankos bandymas“ ir 422 metodu „Jungtinis kartotinių dozių toksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai (vystymuisi) atrankos bandymas“), nors pripažįstama, kad šie duomenys mažiau patikimi už išsamių tyrimų metu gautus duomenis. |
3.7.2.5.3. |
Klasifikavimo pagrindu gali būti neigiamas poveikis, pastebimas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose kartotinės dozės toksiškumo tyrimuose, kuris vertinamas kaip galintis pakenkti reprodukcinei funkcijai ir kuris pasireiškia, kai nėra reikšmingo bendrojo toksiškumo, pvz., histopatologiniai lytinių liaukų pokyčiai. |
3.7.2.5.4. |
Klasifikavimo procedūrai gali praversti in vitro tyrimų arba bandymų ne su žinduoliais bandymų rezultatai ir duomenys apie analogiškas medžiagas, taikant sandaros ir veikimo priklausomybę (SAR). Visais tokio pobūdžio atvejais būtina ekspertizė duomenų tinkamumui įvertinti. Nepakankami duomenys klasifikavimui pagrįsti netaikomi. |
3.7.2.5.5. |
Geriausia, kad gyvūnų tyrimai būtų atliekami taikant atitinkamus patekimo į organizmą būdus, kurie susiję su galimu poveikio žmonėms būdu. Tačiau praktiškai toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai paprastai atliekami taikant patekimo prarijus būdą ir tokie tyrimai paprastai tinkami pavojingoms medžiagos savybėms įvertinti toksinio poveikio reprodukcijai aspektu. Tačiau, jei gali būti galutinai įrodyta, kad aiškiai nustatytas paveikimo mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis arba kai toksikokinetiniai skirtumai yra tokie dideli, jog akivaizdu, kad pavojinga savybė žmonių organizme nepasireikš, tuomet medžiaga, kuri sukelia neigiamą poveikį eksperimentinių gyvūnų reprodukcijai, nėra klasifikuojama. |
3.7.2.5.6. |
Tyrimai, atliekami taikant tokius patekimo į organizmą būdus kaip intraveninė injekcija ar injekcija į pilvaplėvę, dėl kurių dauginimosi organų paveikimas bandomąja medžiaga gali būti nerealiai didelis arba ji gali sukelti vietinį dauginimosi organų pažeidimą, įskaitant dirginimą, turi būti aiškinami ypač atsargiai ir klasifikavimas paprastai neturėtu būti grindžiamas vien jais. |
3.7.2.5.7. |
Yra bendrai susitarta dėl ribinės dozės sąvokos; ją viršijus neigiamo poveikio pasireiškimas gali būti laikomas neatitinkančiu klasifikavimo kriterijų, tačiau nesusitarta dėl konkrečios dozės kaip ribinės dozės nustatymo kriterijuose. Vis tik kai kuriose bandymų metodų gairėse ribinė dozė nurodoma; kitos nurodo ribinę dozę su pastaba, kad gali prireikti didesnių dozių, jei numatoma poveikio žmogui riba yra pakankamai aukšta ir reikiama paveikimo riba nepasiekiama. Be to, kadangi gyvūnų rūšys turi toksikokinetinių skirtumų, nustatyti konkrečią ribinę dozę netinka tuomet, kai žmonės yra jautresnį už bandomąjį gyvūną. |
3.7.2.5.8. |
Iš principo, neigiamu poveikiu reprodukcijai, gyvūnų tyrimuose pastebimu taikant tik labai dideles dozes (pavyzdžiui, dozės, kurios sukelia išsekimą, ryškų lytinio potraukio netekimą, per didelį mirtingumą), paprastai neturėtų pateisinamas medžiagos klasifikavimas, nebent būtų turima kitos informacijos, pavyzdžiui, toksikokinetinės informacijos, rodančios, kad žmonės gali būti jautresni nei gyvūnai, kuria būtų pateisinamas klasifikavimas. Papildomų paaiškinimų šia tema galima rasti skirsnyje „Toksinis poveikis motinai“ (3.7.2.4). |
3.7.2.5.9. |
Vis dėlto tikrosios ribinės dozės nustatymas priklauso nuo bandymų metodo, taikyto bandymų rezultatams gauti, pavyzdžiui, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių kartotinių dozių toksiškumo bandymo, taikant patekimo prarijus, metodą siūloma naudoti viršutinę 1 000 mg/kg dozę kaip ribinę dozę, išskyrus atvejus, kai tikėtina žmogaus reakcija rodo, kad reikia naudoti aukštesnio lygio dozę. |
3.7.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.7.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.7.3.1.1. |
Mišinys priskiriamas toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.7.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai. |
3.7.3.1.2. |
Mišinys priskiriamas poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms, jei bent viena jo sudedamoji dalis priskirta poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms ir jos yra ne mažiau už 3.7.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai papildomajai poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorijai. |
3.7.2 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms arba poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
Sudedamoji dalis klasifikuojama kaip: |
Bendrosios koncentracijos ribos, kurioms esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|||
1A kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
1B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
Papildomoji poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorija |
|
1A kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
≥ 0,3 % [1 pastaba] |
|
|
|
1B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
|
≥ 0,3 % [1 pastaba] |
|
|
2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
|
|
≥ 3,0 % [1 pastaba] |
|
Papildomoji poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorija |
|
|
|
≥ 0,3 % [1 pastaba] |
Pastaba
Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms bei skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis).
1 pastaba:
Jei mišinyje esančios 1 ar 2 kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos arba medžiagos, kuri klasifikuojama kaip turinti poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną, kiekis yra > 0,1 %, pareikalavus, turi būti pateikiamas mišinio saugos duomenų lapas.
3.7.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.7.3.2.1. |
Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis naudojantis mišinio sudedamųjų dalių koncentracijos ribomis. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus reprodukcijos tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus, jautrumą ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti. |
3.7.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.7.3.3.1. |
Taikant 3.7.3.2.1 paragrafą, jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo toksiniam poveikiui reprodukcijai nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.7.4. Informacija apie pavojų
3.7.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.7.3 lentelėje. 3.7.3 lentelė Toksinio poveikio reprodukcijai etikečių elementai
|
3.8. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis
3.8.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.8.1.1. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) – tai savitas nemirtinas toksiškumas konkrečiam organui, pasireiškiantis po vienkartinio medžiagos ar mišinio poveikio. Jam priskiriamas visoks reikšmingas poveikis sveikatai, galintis pakenkti funkcijai, tiek grįžtamasis, tiek negrįžtamasis, pasireiškiantis išsyk ir (arba) uždelstas ir 3.1–3.7 bei 3.10 skirsniuose konkrečiai neminimas (dar žr. 3.8.1.6). |
3.8.1.2. |
Klasifikacija rodo, kad medžiaga ar mišinys yra specifiškai toksiški konkrečiam organui ir todėl gali turėti neigiamą poveikį jų paveiktų žmonių sveikatai. |
3.8.1.3. |
Šis vienkartinio poveikio neigiamas poveikis sveikatai – tai pastovus ir atpažįstamas toksinis poveikis žmonėms ar eksperimentiniams gyvūnams, toksikologiškai reikšmingi pakitimai, pakenkiantys audinio ar organo funkcijai ar morfologijai arba smarkiai pakeičiantys organizmo biochemiją ar hematologiją ir svarbūs žmonių sveikatai. |
3.8.1.4. |
Vertinant atsižvelgiama ne tik į reikšmingus vieno organo ar biologinės sistemos pakitimus, bet ir į bendruosius mažesnius keleto organų pakitimus. |
3.8.1.5. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui gali pasireikšti bet kuriuo būdu, kuris susijęs su žmonėmis, t.y. daugiausia prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus. |
3.8.1.6. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui po kartotinio poveikio klasifikuojamas kaip aprašyta Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) ir todėl 3.8 skirsnyje neaprašomas. Kiti būdingi toksiniai poveikiai, kurie aptariami atskirai ir čia nenagrinėjami:
|
3.8.1.7. |
Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) pavojaus kategorija yra skirstoma taip:
Žr. 3.8.1 lentelę. 3.8.1 lentelė Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) kategorijos
|
3.8.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.8.2.1. 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagos
3.8.2.1.1. |
Medžiagos pagal nedelsiamą ar uždelstą poveikį klasifikuojamos atskirai, atlikus turimų įrodymų visumos ekspertizę (žr. 1.1.1.), pasinaudojant rekomenduojamas orientacines vertes (žr. 3.8.2.1.9). Po to medžiagos priskiriamos 1 arba 2 kategorijai, atsižvelgiant į stebimo poveikio pobūdį ir stiprumą (3.8.1 lentelė). |
3.8.2.1.2. |
Turi būti nustatytas atitinkamas poveikio būdas ar būdai, kuriais klasifikuojama medžiaga kenkia (žr. 3.8.1.5). |
3.8.2.1.3. |
Klasifikacija nustatoma atlikus ekspertų vertinimą (žr. 1.1.1 skirsnį), remiantis turimų įrodymų visuma ir toliau pateikiamomis gairėmis. |
3.8.2.1.4. |
Specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui, kurį būtina klasifikuoti, pagrįsti panaudojama visų duomenų įrodymų visuma (žr. 1.1.1 skirsnį), įskaitant nelaimingus atsitikimus su žmonėmis, epidemiologinius duomenis ir su eksperimentiniais gyvūnai atliktus tyrimus. |
3.8.2.1.5. |
Specifiniam poveikiui konkrečiam organui įvertinti būtina informacija gaunama pagal vienkartinį poveikį žmonėms, pvz., poveikį namie, darbo vietoje ar aplinkoje, arba iš tyrimų, atliktų su eksperimentiniais gyvūnais. Standartiniai tyrimai su žiurkėmis ar pelėmis, iš kurių gaunama ši informacija, yra ūmaus toksiškumo tyrimai, kurių metu gali būti atliekami klinikiniai stebėjimai ir išsamūs makroskopiniai bei mikroskopiniai tyrimai toksiniam poveikiui konkretiems veikiamiems audiniams (organams) nustatyti. Svarbios informacijos gali suteikti ir su kitų rūšių gyvūnais atliekamų ūmaus toksiškumo tyrimų rezultatai. |
3.8.2.1.6. |
Išskirtiniais atvejais ir remiantis ekspertų vertinimu tikslinga tam tikras medžiagas, dėl kurių turima įrodymų apie jų specifinį toksiškumą konkrečiam organui, priskirti 2 kategorijai:
Žmonėms skirta dozė (koncentracija) klasifikuojant nenagrinėjama, o bet kokie turimi įrodymai iš gyvūnų tyrimų turi atitikti 2 kategorijos kriterijus. Kitaip tariant, jei apie medžiagą turima ir duomenų apie gyvūnus, kurie patvirtina priskyrimą 1 kategorijai, medžiaga turi būti priskiriama 1 kategorijai. |
3.8.2.1.7.
3.8.2.1.7.1. |
Klasifikacija grindžiama įrodymais, siejančiais vienkartinį poveikį medžiaga su pastoviu ir atpažįstamu toksiniu poveikiu. |
3.8.2.1.7.2. |
Įrodymai iš žmonių patirties (nelaimingų atsitikimų) paprastai apsiriboja ataskaitomis apie neigiamas pasekmes sveikatai, dažnai neaiškiomis poveikio sąlygomis ir gali nesuteikti mokslinių duomenų, kurie gali būti gaunami iš tinkamai atliktų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais. |
3.8.2.1.7.3. |
Įrodymai iš atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais gali suteikti daug daugiau informacijos klinikinių stebėjimų ir makroskopinių bei mikroskopinių patologinių tyrimų pavidalu, o tai dažnai gali atskleisti pavojus, kurie gali būti negrėsmingi gyvybei, tačiau gali rodyti funkcinį sutrikimą. Taigi, per klasifikavimo procesą turi būti išnagrinėti visi turimi įrodymai ir jų ryšys su žmogaus sveikata, įskaitant šį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams, bet juo neapsiribojant:
|
3.8.2.1.8.
Pripažįstama, kad galimas poveikis, kuris nepateisina klasifikavimo. Tokį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams sudaro šie aspektai (jais neapsiribojama):
a) |
klinikiniai stebėjimai ar nedideli kūno masės didėjimo, maisto ar vandens suvartojimo pokyčiai, kurie gali turėti tam tikros toksikologinės svarbos, tačiau savaime nerodo reikšmingo toksiškumo; |
b) |
nedideli klinikinių biochemijos, hematologijos ar urinalizės parametrų pokyčiai ir (arba) laikinasis poveikis, kai tokių pokyčių ar poveikio toksikologinė svarba abejotina ar maža; |
c) |
organų masės pokyčiai, kai nėra organų disfunkcijos įrodymų; |
d) |
prisitaikomoji reakcija, kuri nelaikoma toksikologiškai svarbia; |
e) |
medžiagos sukelti konkrečiai rūšiai saviti toksiškumo mechanizmai, t. y. pakankamai patikimai įrodyti esantys nesusiję su žmogaus sveikata, klasifikacijos nepateisina. |
3.8.2.1.9.
3.8.2.1.9.1. |
Kad būtų lengviau priimti sprendimą dėl to, ar medžiaga turi būti klasifikuojama, ar ne ir kuriai kategorijai ji turėtų būti priskirta (1 ar 2), pateikiamos dozės (koncentracijos) orientacinės vertės, skirtos palyginti su doze (koncentracija), kuri nustatyta sukėlusi reikšmingą poveikį sveikatai. Pagrindinis šių orientacinių verčių pasiūlymo argumentas tas, kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos ir turi būti tam tikra tinkama dozė (koncentracija), kurią viršijus pripažįstamas toksinis poveikis. |
3.8.2.1.9.2. |
Taigi, atliekant tyrimus su gyvūnais, kai pastebimas reikšmingas toksinis poveikis, dėl kurio turėtų būti klasifikuojama, šį poveikį sukėlusios dozės (koncentracijos) palyginimas su siūlomomis orientacinėmis vertėmis teikia naudingos informacijos, padėsiančios įvertinti klasifikavimo poreikį (kadangi toksinis poveikis yra pavojingos (-ų) savybės (-ių) ir dozės (koncentracijos) pasekmė). |
3.8.2.1.9.3. |
Poveikio viena doze, kuris sukelia reikšmingą nemirtiną toksinį poveikį, orientaciniai verčių (C) intervalai yra tie patys, kurie taikomi ūmaus toksiškumo bandymuose. Jie pateikiami 3.8.2 lentelėje. 3.8.2 lentelė Orientacinės vertės, skirtos poveikiui viena doze a
Pastaba:
|
3.8.2.1.10.
3.8.2.1.10.1. |
Kai medžiaga apibūdinama tik naudojantis duomenimis apie gyvūnus (tipiška naujoms medžiagoms, tačiau dažnai būdinga ir esamoms medžiagoms), per klasifikavimo procesą reikėtų vadovautis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kaip vienu iš įrodymų visumos elementų. |
3.8.2.1.10.2. |
Kai turima tinkamai pagrįstų duomenų apie žmones, rodančių specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, kurį galima patikimai priskirti vienkartiniam poveikiui, medžiaga dažniausiai klasifikuojama. Patvirtinantiesiems duomenims apie žmones, neatsižvelgiant į tikėtiną dozę, teikiama pirmenybė prieš duomenis apie gyvūnus. Taigi, jei medžiaga yra neklasifikuojama dėl to, kad stebėtas specifinis toksiškumas konkrečiam organui laikomas nesusijęs ar nereikšmingas žmonėms, o paskui gaunami nelaimingo atsitikimo su žmonėmis duomenys, rodantys specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, medžiaga klasifikuojama. |
3.8.2.1.10.3. |
Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui nustatyti, jei reikia, gali būti klasifikuojama remiantis patvirtintos sandaros bei veiklos priklausomybės duomenimis ir ekspertų vertinimu pagrįstu ekstrapoliavimu iš struktūrinio analogo, kuris buvo klasifikuotas anksčiau, tinkamai pasirėmus kitų svarbių veiksnių, pvz., informacijos apie bendrus reikšmingus metabolitus, apsvarstymu. |
3.8.2.1.10.4. |
Prisotintųjų garų koncentracija tam tikrais atvejais gali būti papildomas specialios sveikatos apsaugos ir saugos elementas. |
3.8.2.2. 3 kategorijos medžiagos. Laikinasis poveikis konkrečiam organui
3.8.2.2.1.
Medžiagų priskyrimo 3 kategorijos kvėpavimo takus dirginančioms medžiagoms kriterijai yra šie:
a) |
atsižvelgiama į kvėpavimo takų dirginamąjį poveikį (kuriam būdingas vietinis paraudimas, edema, niežėjimas ir (arba) skausmas), dėl kurio pablogėja funkcija ir kurio simptomai yra, pvz., kosulys, skausmas, dusulys ir kvėpavimo sunkumas. Šis vertinimas bus grindžiamas daugiausia duomenimis apie žmones; |
b) |
subjektyvių žmonių stebėjimų rezultatai gali būti paremti objektyviais aiškaus kvėpavimo takų sudirginimo (RTI) (pvz., elektrofiziologinės reakcijos, uždegimo nosies ar bronchoalveolinio lavažo skysčiuose biomarkerių) matavimais; |
c) |
stebimi žmonių simptomai taip pat turi atitikti tuos, kurie paprastai pasireikštų paveikus žmones, o ne būti vien atskira išskirtinė reakcija ar reakcija, kuri pasireiškia tik padidinto jautrumo kvėpavimo takus turinčiuose individuose. Neaiškūs pranešimai tiesiog apie sudirginimą atmetami, kadangi ši sąvoka bendrai vartojama įvairiems pojūčiams apibūdinti, įskaitant kvapą, nemalonų skonį, kutenimą ir sausumą, o klasifikuojant pagal kvėpavimo takų dirginimą į šiuos kriterijus neatsižvelgiama; |
d) |
šiuo metu nesama patvirtintų bandymų su gyvūnais, kurie būtų skirti specialiai RTI, tačiau naudingos informacijos galima gauti iš vienkartinio ar kartotinio įkvėpimo toksiškumo bandymų. Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais gali suteikti naudingos informacijos apie klinikinius toksiškumo požymius (dispnėja, rinitas ir t. t.) ir histopatologiją (pvz., hiperemija, edema, minimalus uždegimas, gleivių sluoksnio pagausėjimas), kurie yra grįžtamieji ir gali būti panašūs į anksčiau minėtus klinikinius požymius. Tokie tyrimai su gyvūnais gali būti panaudojami įrodymų visumai įvertinti; |
e) |
ši speciali klasifikacija taikoma tik tuomet, jei nepastebima rimtesnio poveikio organams, įskaitant kvėpavimo sistemą. |
3.8.2.2.2.
Medžiagų priskyrimo 3 kategorijos narkotinio poveikio medžiagoms kriterijai yra šie:
a) |
vertinamas centrinės nervų sistemos slopinimas, įskaitant tokį narkotinį poveikį žmonėms kaip mieguistumas, nejautra, budrumo sumažėjimas, refleksų netekimas, koordinacijos netekimas ir galvos svaigulys. Toks poveikis gali pasireikšti ir stipraus galvos skausmo ar pykinimo pavidalu ir gali sukelti nuovokos sumažėjimą, svaigulį, dirglumą, nuovargį, atminties susilpnėjimą, suvokimo ir koordinacijos trūkumą, reakcijos trukmės pailgėjimą ar mieguistumą; |
b) |
atliekant gyvūnų tyrimus galima stebėti tokį narkotinį poveikį: letargiją, koordinacijos reflekso stoką, išsitiesinimo reflekso praradimą ir ataksiją. Jei toks poveikis nėra laikino pobūdžio, jis atitinka priskyrimo 1 ar 2 kategorijos rodiklius, būdingus specifinio toksiškumo konkrečiam organui vienkartinio poveikio kategorijai. |
3.8.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.8.3.1. |
Mišiniai klasifikuojami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos arba kaip aprašyta toliau. Kaip ir medžiagos, mišiniai klasifikuojami pagal specifinį toksiškumą konkrečiam organui po vienkartinio poveikio. |
3.8.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.8.3.2.1. |
Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose, mišinys gali būti klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu (žr. 1.1.1.4). Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atsargiai, kad dėl dozės, trukmės, stebėjimo ar analizės rezultatai nebūtų negalutiniai. |
3.8.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.8.3.3.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo specifinio toksiškumui konkrečiam veikiama organui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.8.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.8.3.4.1. |
Jei neturima patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, tuomet mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys priskiriamas specifiškai toksiškiems konkrečiam veikiamam organui po vienkartinio poveikio, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra klasifikuojama kaip yra priskirta 1 arba 2 toksiškų konkrečiam veikiamam organui medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.8.3 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai. |
3.8.3.4.2. |
Šios bendrosios koncentracijos ribos ir atitinkama klasifikacija taikoma atitinkamai vienkartinės dozės specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms. |
3.8.3.4.3. |
Mišiniai nepriklausomai priskiriami vienkartinės, kartotinės dozės ar abejopo toksiškumo kategorijoms. 3.8.3 Lentelė Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas kaip 1 ar 2 kategorijos
1 pastaba: Jei mišinyje esančio 2 kategorijos medžiagos specifiškai toksiškos konkrečiam organui kiekis yra ≥ 1,0 %, mišiniui, paprašius, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas. |
3.8.3.4.4. |
Jei mišinyje kartu yra daugiau kaip vieno organo sistemą veikiančių toksiškų medžiagų, reikia atidžiai įvertinti sustiprinimą ar sinergistinę sąveiką, kadangi kai kurios medžiagos gali būti specifiškai toksiškos konkrečiam organui kai jų yra < 1 % ir kai žinoma, kad kitos mišinio sudedamosios dalys gali sustiprinti jos toksinį poveikį. |
3.8.3.4.5. |
Reikia atidžiai ekstrapoliuoti mišinio, kuriame yra 3 kategorijos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių), toksiškumą. Tiktų taikyti 20 % bendrąją koncentracijos ribą; tačiau pripažįstama, kad ši koncentracijos riba gali būti didesnė ar mažesnė priklausomai nuo 3 kategorijos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) ir, kai koncentracija yra mažesnė už tam tikrą ribą, kai kurių rūšių poveikis, pvz., kvėpavimo takų sudirginimas, gali nepasireikšti, o kitoks poveikis, pvz., narkotinis, gali pasireikšti, kai yra mažesnė kaip 20 % koncentracija. Būtinas ekspertų vertinimas. |
3.8.4. Informacija apie pavojų
3.8.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.8.4 lentelėje 3.8.4 lentelė Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio etikečių elementai
|
3.9. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – kartotinis poveikis
3.9.1. Apibrėžtys ir bendros nuostatos
3.9.1.1. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) – tai savitas toksiškumas konkrečiam veikiamam organui, pasireiškiantis po kartotinio medžiagos arba mišinio poveikio. Jam priskiriamas visoks reikšmingas poveikis sveikatai, galintis pakenkti funkcijai, tiek grįžtamasis, tiek negrįžtamasis, pasireiškiantis išsyk ir (arba) uždelstas. Tačiau kitas toksinis poveikis, konkrečiai paminėtas 3.1–3.8 bei 3.10 skirsniuose, čia konkrečiai neminimas. |
3.9.1.2. |
Klasifikacija rodo, kad medžiaga ar mišinys yra specifiškai toksiški konkrečiam organui (kartotinis poveikis) ir todėl gali turėti neigiamą poveikį jų paveiktų žmonių sveikatai. |
3.9.1.3. |
Šis neigiamas poveikis sveikatai – tai pastovus ir atpažįstamas toksinis poveikis žmonėms ar eksperimentiniams gyvūnams, toksikologiškai reikšmingi pakitimai, pakenkiantys audinio ar organo funkcijai ar morfologijai arba smarkiai pakeičiantys organizmo biochemiją ar hematologiją ir svarbūs žmonių sveikatai. |
3.9.1.4. |
Vertinant atsižvelgiama ne tik į reikšmingus vieno organo ar biologinės sistemos pakitimus, bet ir į bendruosius mažesnius keleto organų pakitimus. |
3.9.1.5. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui gali pasireikšti bet kuriuo būdu, kuris susijęs su žmonėmis, t.y. daugiausia prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus. |
3.9.1.6. |
Nemirtinas toksinis poveikis po vienkartinio poveikio klasifikuojamas kaip aprašyta Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) ir todėl 3.9 skirsnyje neaprašomas. |
3.9.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.9.2.1. |
Medžiagos priskiriamos kartotinio poveikio specifiškai toksiškoms konkrečiam veikiamam organui medžiagoms atlikus turimų įrodymų visumos ekspertizę (žr. 1.1.1), panaudojant rekomenduojamas orientacines vertes, kurioje atsižvelgiama į veikimo trukmę ir dozę (koncentraciją), dėl kurios pasireiškė poveikis (žr. 3.9.2.9), ir priskiriamos 1 arba 2 kategorijai, atsižvelgiant į stebimo poveikio pobūdį ir stiprumą (3.9.1 lentelė). 3.9.1 lentelė Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (kartotinis poveikis) kategorijos
Pastaba: Turi būti stengiamasi nustatyti pagrindinį konkretų toksiškumo veikiamą organą ir atitinkamai klasifikuoti, pvz., priskiriant hepatoksiškoms ar neurotoksiškoms medžiagoms. Reikia stropiai įvertinti duomenis ir, kiek įmanoma neatsižvelgti į antrinį poveikį, (hepatoksiška medžiaga gali turėti antrinį poveikį nervų ir skrandžio bei žarnyno sistemoms). |
3.9.2.2. |
Turi būti nustatytas svarbus poveikio būdas ar būdai, kuriais klasifikuojama medžiaga kenkia. |
3.9.2.3. |
Klasifikacija nustatoma atlikus ekspertų vertinimą (žr. 1.1.1 skirsnį), remiantis turimų įrodymų visuma ir pateikiamomis gairėmis. |
3.9.2.4. |
Būtinam klasifikuoti konkrečiam specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui pagrįsti panaudojama visų duomenų įrodymų visuma (žr. 1.1.1 skirsnį), įskaitant nelaimingus atsitikimus su žmonėmis, epidemiologiją ir su eksperimentiniais gyvūnais atliktus tyrimus. Tam panaudojamas nemažas kiekis per daugelį metų surinktų pramoninės toksikologijos duomenų. Vertinimas grindžiamas visais turimais duomenimis, įskaitant atidžiai išanalizuotus paskelbtus tyrimus ir papildomus priimtinus duomenis. |
3.9.2.5. |
Konkrečiam specifiniam toksiškumui organui įvertinti būtina informacija gaunama pagal kartotinį poveikį žmonėms, pvz., poveikį namie, darbo vietoje ar aplinkoje, arba iš tyrimų, atliktų su eksperimentiniais gyvūnais. Standartiniai tyrimai su žiurkėmis ar pelėmis, iš kurių gaunama ši informacija, yra 28 dienų, 90 dienų ar visos gyvenimo trukmės (iki 2 metų) tyrimai, įskaitant hematologinius, klinikocheminius ir išsamius makroskopinius bei mikroskopinius tyrimus, toksiniam poveikiui konkretiems veikiamiems audiniams (organams) nustatyti. Gali būti panaudojami ir kartotinių dozių tyrimų su kitų rūšių gyvūnais duomenys, jeigu jų yra. Įrodymų apie toksiškumą organui, kuriuos galima panaudoti klasifikacijai vertinti, gali suteikti ir kiti ilgalaikio poveikio tyrimai, pvz., kancerogeniškumo, neurotoksiškumo ar toksinio poveikio reprodukcijai. |
3.9.2.6. |
Išskirtiniais atvejais ir remiantis ekspertų vertinimu tikslinga tam tikras medžiagas, dėl kurių turima poveikio žmonėms įrodymų apie jų specifinį toksiškumą konkrečiam organui, priskirti 2 kategorijai:
Žmonėms skirta dozė (koncentracija) klasifikuojant nenagrinėjama, o bet kokie turimi įrodymai iš gyvūnų tyrimų turi atitikti 2 kategorijos kriterijus. Kitaip tariant, jei apie medžiagą turima ir duomenų apie gyvūnus, kurie patvirtina priskyrimą 1 kategorijai, medžiaga turi būti priskiriama 1 kategorijai. |
3.9.2.7. Poveikis, laikomas patvirtinančiu priskyrimą specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms po kartotinio poveikio
3.9.2.7.1. |
Klasifikacija grindžiama patikimais įrodymais, siejančiais kartotinį medžiagos poveikį su pastoviu ir atpažįstamu toksiniu poveikiu. |
3.9.2.7.2. |
Įrodymai iš žmonių patirties (nelaimingų atsitikimų) paprastai apsiriboja ataskaitomis apie neigiamas pasekmes sveikatai, dažnai neaiškiomis poveikio sąlygomis ir gali nesuteikti mokslinių duomenų, kurie gali būti gaunami iš tinkamai atliktų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais. |
3.9.2.7.3. |
Įrodymai iš atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais gali suteikti daug daugiau informacijos klinikinių stebėjimų, hematologinių, klinikinės chemijos ir makroskopinių bei mikroskopinių patologinių tyrimų pavidalu, o tai dažnai gali atskleisti pavojus, kurie gali būti negrėsmingi gyvybei, tačiau gali rodyti funkcinį sutrikimą. Taigi, per klasifikavimo procesą išnagrinėjami visi turimi įrodymai ir jų ryšys su žmogaus sveikata, įskaitant šį toksinį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams, bet juo neapsiribojant:
|
3.9.2.8. Poveikis, laikomas nepatvirtinančiu klasifikavimo dėl kartotinio poveikio sukelto specifinio toksiškumo konkrečiam organui
3.9.2.8.1. |
Pripažįstama, kad galimas poveikis žmonėms ir (arba) gyvūnams, kuris nepateisina klasifikavimo. Tokį poveikį sudaro šie aspektai (jais neapsiribojama):
|
3.9.2.9. Orientacinės vertės, skirtos padėti klasifikuoti pagal rezultatus, gautus atlikus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais
3.9.2.9.1. |
Jei tyrimuose su eksperimentiniais gyvūnais kliaujamasi vien poveikio stebėjimu, neatsižvelgiant į eksperimentinio veikimo trukmę ir dozę (koncentraciją), atmetama pagrindinė toksikologijos koncepcija, t. y., kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos, o toksiškumas priklauso nuo dozės (koncentracijos) ir veikimo trukmės. Daugeliui su eksperimentiniais gyvūnais atliekamų tyrimų bandymų gairėse nurodyta taikyti viršutinę ribinės dozės vertę. |
3.9.2.9.2. |
Kad būtų lengviau priimti sprendimą dėl to, ar medžiaga turi būti klasifikuojama, ar ne ir kuriai kategorijai ji turėtų būti priskirta (1 ar 2), pateikiamos dozės (koncentracijos) orientacinės vertės, skirtos palyginti su doze (koncentracija), kuri nustatyta sukėlusi reikšmingą poveikį sveikatai. Pagrindinis šių orientacinių verčių pasiūlymo argumentas tas, kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos ir turi būti tam tikra tinkama dozė (koncentracija), kurią viršijus pripažįstamas toksinis poveikis. Be to, su eksperimentiniais gyvūnais atliekami kartotinės dozės tyrimai skirti sukelti toksiškumą, kai yra didžiausioji naudojama dozė, taip siekiant optimizuoti bandymo tikslą, todėl daugelis tyrimų atskleidžia tam tikrą toksinį poveikį bent kai yra ši didžiausioji dozė. Taigi reikia priimti sprendimą ne vien dėl to, koks yra poveikis, bet ir dėl to, kokiai dozei (koncentracijai) esant jis pasireiškė, ir kiek tai sietina su žmonėmis. |
3.9.2.9.3. |
Taigi, atliekant tyrimus su gyvūnais, kai pastebimas reikšmingas toksinis poveikis, dėl kurio turėtų būti klasifikuojama, šį poveikį sukėlusio poveikio trukmės ir dozės (koncentracija) palyginimas su siūlomomis orientacinėmis vertėmis gali suteikti naudingos informacijos, padėsiančios įvertinti klasifikavimo poreikį (kadangi toksinis poveikis yra pavojingos (-ų) savybės (-ių) ir veikimo trukmės bei dozės (koncentracijos) pasekmė). |
3.9.2.9.4. |
Sprendimui dėl to, ar reikia klasifikuoti apskritai, gali turėti įtakos vadovavimasis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kurias pasiekus ar nepasiekus stebimas reikšmingas toksinis poveikis. |
3.9.2.9.5. |
Šios orientacinės vertės susijusios su poveikiu, stebimu per standartinį 90 dienų toksiškumo tyrimą, atliekamą su žiurkėmis. Jomis remiantis galima ekstrapoliuoti lygiavertes orientacines vertes, skirtas didesnės ar mažesnės trukmės toksiškumo tyrimams, taikant dozės (veikimo trukmės) ekstrapoliavimą, panašų į įkvėpimo būdui taikomą Haberio taisyklę, kuri iš esmės sako, kad veiksminga dozė yra tiesiogiai proporcinga veikiančios medžiagos koncentracijai ir veikimo trukmei. Vertinimas atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju; 28 dienų tyrimui toliau pateikiamos vertės padidinamos tris kartus. |
3.9.2.9.6. |
Taigi, klasifikavimas priskiriant 1 kategorijai taikomas, kai stebimas reikšmingas toksinis poveikis atliekant 90 dienų kartotinės dozės tyrimą su eksperimentiniais gyvūnais pasireiškia pasiekus 3.9.2 lentelėje nurodytas orientacines vertes (C) ar jų nepasiekus: 3.9.2 lentelė Orientacinės vertės, skirtos palengvinti 1 kategorijos klasifikaciją
|
3.9.2.9.7. |
Klasifikavimas priskiriant 2 kategorijai taikomas, kai stebimas reikšmingas toksinis poveikis atliekant 90 dienų kartotinės dozės tyrimą su eksperimentiniais gyvūnais pasireiškia, kai vertės atitinka 3.9.3 lentelėje nurodytus orientacinių verčių intervalus: 3.9.3 lentelė Orientacinės vertės, skirtos palengvinti 2 kategorijos klasifikaciją
|
3.9.2.9.8. |
3.9.2.9.6 ir 3.9.2.9.7 paragrafuose nurodytos orientacinės vertės ir intervalai yra tik apytiksliai, t. y. jie naudojami tik kaip įrodymų visumos metodo dalis ir skirti padėti priimti klasifikavimo sprendimą. Tai nėra griežtos ribinės vertės. |
3.9.2.9.9. |
Taigi, įmanoma, kad tam tikras toksiškumas atliekant kartotinės dozės tyrimus su gyvūnais pasireiškia, kai dozė (koncentracija) yra mažesnė už orientacinę vertę, pvz., < 100 mg/kg kūno masės per dieną patekimo prarijus būdui, tačiau dėl poveikio pobūdžio, pvz., nefrotoksiškumo, pasireiškiančio tik tam tikros veislės žiurkių patinams, dėl kurių žinoma, kad jie yra jautrūs tokiam poveikiui, gali būti priimtas sprendimas medžiagos neklasifikuoti. Ir priešingai, tam tikras toksiškumas atliekant tyrimus su gyvūnais gali pasireikšti, kai dozė (koncentracija) yra didesnė už orientacinę vertę, pvz., ≥ 100 mg/kg kūno masės per dieną patekimo prarijus būdui, ir, be to, turima papildomos informacijos iš kitų šaltinių, pvz., kitų ilgalaikio vartojimo tyrimų ar atvejų su žmonėmis patirties, kuri pagrindžia išvadą, kad, atsižvelgiant į įrodymų visumą, tikslinga klasifikuoti. |
3.9.2.10.. Kitos nuostatos
3.9.2.10.1. |
Kai medžiaga apibūdinama tik naudojantis duomenimis apie gyvūnus (tipiška naujoms medžiagoms, tačiau dažnai būdinga ir esamoms medžiagoms), per klasifikavimo procesą reikėtų vadovautis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kaip vienu iš įrodymų visumos elementų. |
3.9.2.10.2. |
Kai turima tinkamai pagrįstų duomenų apie žmones, rodančių specifinį toksinį poveikį konkrečiam veikiamam organui, kurį galima patikimai susieti su kartotiniu ar ilgalaikiu medžiagos poveikiu, ta medžiaga dažniausiai klasifikuojama. Patvirtinantiesiems duomenims apie žmones, neatsižvelgiant į tikėtiną dozę, teikiama pirmenybė prieš duomenis apie gyvūnus. Taigi, jei medžiaga yra neklasifikuojama dėl to, kad, kai dozė (koncentracija) yra lygi ar mažesnė už gyvūnų tyrimams nustatytą orientacinę vertę, specifinis toksiškumas konkrečiam organui nepastebėtas, o paskui gaunami nelaimingo atsitikimo su žmonėmis duomenys, rodantys konkretų specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, medžiaga klasifikuojama. |
3.9.2.10.3. |
Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta konkrečiam poveikiui konkrečiam organui nustatyti, jei reikia, gali būti klasifikuojama remiantis patvirtintos sandaros bei veiklos priklausomybės duomenimis ir ekspertų vertinimu pagrįstu ekstrapoliavimu iš struktūrinio analogo, kuris buvo klasifikuotas anksčiau, tinkamai pasirėmus kitų svarbių veiksnių, pvz., informacijos apie bendrus reikšmingus metabolitus, apsvarstymu. |
3.9.2.10.4. |
Prisotintųjų garų koncentracija tam tikrais atvejais gali būti papildomas specialios sveikatos apsaugos ir saugos elementas. |
3.9.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.9.3.1. |
Mišiniai klasifikuojami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos arba kaip aprašyta toliau. Kaip ir medžiagos, mišiniai klasifikuojami pagal specifinį toksiškumą konkrečiam organui po kartotinio poveikio. |
3.9.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.9.3.2.1. |
Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose (žr. 1.1.1.4), mišinys klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu. Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atsargiai, kad dėl dozės, trukmės, stebėjimo ar analizės rezultatai nebūtų negalutiniai. |
3.9.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.9.3.3.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo specifiniam toksiškumui konkrečiam organui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.9.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.9.3.4.1. |
Jei neturima patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, tuomet mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys priskiriamas specifiniam toksiškiems konkrečiam organui po vienkartinio poveikio, kartotinio poveikio arba abiem būdais, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra klasifikuojama kaip yra priskirta 1 arba 2 specifiniam toksiškų konkrečiam organui medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.9.4 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai. 3.9.4 lentelė Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
1 pastaba: Jei mišinyje esančios 2 specifiškai toksiškos konkrečiam organui medžiagos kiekis yra ≥ 1,0 %, mišiniui, paprašius, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas. |
3.9.3.4.2. |
Šios bendrosios koncentracijos ribos ir atitinkama klasifikacija taikoma po kartotinės dozės specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms. |
3.9.3.4.3. |
Mišiniai nepriklausomai priskiriami vienkartinės, kartotinės dozės ar abejopo toksiškumo kategorijoms. |
3.9.3.4.4. |
Jei mišinyje kartu yra daugiau kaip vieno organo sistemą veikiančių toksiškų medžiagų, reikia atidžiai įvertinti sustiprinimą ar sinergistinę sąveiką, kadangi kai kurios medžiagos gali būti specifiškai toksiškos konkrečiam organui kai jų yra < 1 % ir kai žinoma, kad kitos mišinio sudedamosios dalys gali sustiprinti jos toksinį poveikį. |
3.9.4. Informacija apie pavojų
3.9.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.9.5 lentelėje. 3.9.5 lentelė Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio etikečių elementai
|
3.10. Plaučių pakenkimo pavojus prarijus
3.10.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.10.1.1. |
Šie kriterijai – tai priemonė klasifikuoti medžiagas ar mišinius, kuriuos prarijus gali kilti plaučių pakenkimo pavojus žmonėms. |
3.10.1.2. |
Aspiracija – tai skysčio ar kietosios medžiagos patekimas tiesiogiai pro burnos ar nosies ertmę ar netiesiogiai (vemiant) į trachėją ir apatinę kvėpavimo sistemą. |
3.10.1.3. |
Aspiracinis toksiškumas reiškia keletą ūmaus poveikio rūšių, pvz., cheminę pneumoniją, įvairių laipsnių plaučių pažeidimus ar mirtį dėl aspiracijos. |
3.10.1.4. |
Aspiracija įvyksta per vieno įkvėpio trukmę, kai veikiančioji medžiaga nusėda viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto kryžkelėje gerklų ir ryklės srityje. |
3.10.1.5. |
Medžiaga ar mišinys gali būti įkvepiami vemiant po prarijimo. Dėl to gali prireikti ženklinimo, ypač tuomet, jei dėl ūmaus toksiškumo gali prireikti rekomenduoti sukelti vėmimą, jei praryjama medžiagos. Tačiau, jei medžiaga ar mišinys kelia ir plaučių pakenkimo pavojų prarijus, rekomendaciją sukelti vėmimą reikia pakeisti. |
3.10.1.6. Specialiosios nuostatos
3.10.1.6.1. |
Išnagrinėjus medicinos literatūrą apie cheminių medžiagų aspiraciją paaiškėjo, kad įrodyta, jog kai kurie angliavandeniliai (naftos distiliatai) ir kai kurie chlorinti angliavandeniliai kelia plaučių pakenkimo pavojų žmonėms, jei jų praryjama. |
3.10.1.6.2. |
Klasifikavimo kriterijai susiję su kinematine klampa. Dinaminė klampa perskaičiuojama į kinematinę klampą taikant šią lygtį:
|
3.10.1.6.3.
Aerozolio ir rūko pavidalais medžiaga ar mišinys (produktas) paprastai laikomi talpyklose, pvz., savislėgėse talpyklose, dozuojančiose ir siurblinėse talpyklose. Šių produktų klasifikavimo pagrindas – tai, ar burnoje susidaro produkto sankaupa, kurią paskui galima įkvėpti. Jei iš slėginės talpyklos išlekiantis rūkas ar aerozolis yra smulkus, sankaupa gali nesusidaryti. Antra vertus, jei iš slėginės talpyklos produktas išpurškiamas srove, gali susidaryti sankaupa, kuri paskui įkvepiama. Paprastai, dozuojančių ir siurblinių talpyklų sudaromas rūkas yra stambus, todėl gali susidaryti sankaupa, kuri paskui įkvepiama. Jei siurblio mechanizmą galima nuimti ir turinį galima nuryti, tuomet svarstomas medžiagos ar mišinio klasifikavimas.
3.10.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.10.1 lentelė
Plaučių pakenkimo prarijus pavojaus kategorija
Kategorija |
Kriterijai |
||||
1 kategorija |
Medžiagos, kurios žinomai kelia plaučių pakenkimo pavojų žmonėms prarijus arba laikomos keliančiomis plaučių pakenkimo pavojų žmonėms prarijus Medžiaga priskiriama 1 kategorijai:
|
Pastaba:
1 kategorijai priskiriamos tokios medžiagos, kaip kai kurie angliavandeniliai, terpentinas ir pušų aliejus, tačiau jomis neapsiribojama.
3.10.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.10.3.1. Klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
Mišinys priskiriamas 1 kategorijai remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais apie žmones.
3.10.3.2. Klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.10.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo plaučių pakenkimo pavojui prarijus nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. Tačiau, taikant skiedimo siejimo principą, medžiagų, toksiškai veikiančių palučius prarijus, koncentracija turi būti 10 % arba didesnė. |
3.10.3.3. Klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.10.3.3.1.
3.10.3.3.1.1. |
Mišinys, kurio sudėtyje esančios (-ių) 1 kategorijai priskirtos (-ų) medžiagos (-ų) bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 % ir kurio kinematinė klampa 40o C temperatūroje yra ne didesnė kaip 20,5 mm2/s, priskiriamas 1 kategorijai. |
3.10.3.3.1.2. |
Jei tai mišinys, kuris pasiskirsto į du ar daugiau atskirų sluoksnių, iš kurių vieno sudėtyje esančios (-ių) 1 kategorijai priskirtos (-ų) medžiagos (-ų) bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 % ir kurio kinematinė klampa 40o C temperatūroje yra ne didesnė kaip 20,5 mm2/s, visas mišinys priskiriamas 1 kategorijai. |
3.10.4. Informacija apie pavojų
3.10.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.10.2 lentelėje. 3.10.2 lentelė Plaučių pakenkimo prarijus etikečių elementai
|
4. 4 DALIS: PAVOJAI APLINKAI
4.1. Pavojinga vandens aplinkai
4.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
4.1.1.1. Apibrėžtys
Ūmus toksiškumas vandens aplinkai – tai būdinga medžiagos savybė žaloti organizmą po trumpalaikio paveikimo ta medžiaga.
Cheminės medžiagos prieinamumas – tai cheminės medžiagos tirpumo ar atsiskyrimo laipsnis. Metalo prieinamumas – tai metalo jonų (Mo) galėjimo atsiskirti nuo likusio junginio (molekulės) laipsnis.
Biologinis įsisavinamumas – tai cheminės medžiagos įsisavinimo ir pasiskirstymo organizme mastas. Jis priklauso nuo medžiagos fizinių bei cheminių savybių, organizmo anatomijos ir fiziologijos, farmakokinetikos ir paveikimo būdo. Prieinamumas nėra biologinio įsisavinamumo būtina išankstinė sąlyga.
Biologinis kaupimasis – tai galutinis cheminės medžiagos kiekis organizme po patekimo į jį, virsmo ir pašalinimo, įvertinant visus paveikimo būdus (t. y. iš oro, vandens, nuosėdų (grunto) ir maisto.
Biologinis koncentravimas – tai galutinis cheminės medžiagos kiekis organizme po patekimo į jį per vandenį, virsmo ir pašalinimo.
Lėtinis toksiškumas vandens aplinkai – medžiagai būdinga savybė sukelti neigiamą poveikį vandens organizmams dėl paveikimo, kurio trukmė nustatoma pagal organizmo gyvenimo ciklą.
Suirimas – tai organinių molekulių skilimas į mažesnes molekules, o galiausiai – į anglies dvideginį, vandenį ir druskas.
4.1.1.2. Pagrindiniai elementai
4.1.1.2.0. |
Pavojaus vandens aplinkai klasė skirstoma taip:
|
4.1.1.2.1. |
Klasifikuojant pagal pavojų vandens aplinkai pagrindiniai taikomi elementai yra šie:
|
4.1.1.2.2. |
Geriausia, jei duomenys gaunami taikant 8 straipsnio 3 dalyje minimus standartizuotus bandymų metodus. Praktiškai galima taikyti duomenis, gautus taikant kitokius standartizuotus bandymų metodus, pvz., nacionalinę metodiką, jeigu ji laikoma lygiaverte. Jei turima duomenų, gautų nestandartiniais bandymais ir netiriamaisiais metodais, į juos gali būti atsižvelgiama klasifikuojant, jeigu jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skyriaus reikalavimus. Apskritai, ir gėlo vandens, ir jūrų organizmų toksiškumo duomenys laikomi tinkamais naudoti klasifikuojant, jei naudojami lygiaverčiai bandymų metodai. Jei tokių duomenų neturima, klasifikavimas grindžiamas geriausiais turimais duomenimis. Taip pat žr. 1 dalį. |
4.1.1.3. Kitos nuostatos
4.1.1.3.1. |
Klasifikuojant medžiagas ir mišinius pagal pavojų aplinkai būtina nustatyti pavojų, kurį jie kelia vandens aplinkai. Vandens aplinka turi būti nagrinėjama pagal vandenyje gyvenančius organizmus ir vandens ekosistemą, kurios dalimi jie yra. Todėl pavojaus nustatymo pagrindas yra medžiagos ar mišinio toksiškumas vandens aplinkai, nors tai, prireikus, koreguotina atsižvelgiant į papildomą informaciją apie suirimo ir biologinio kaupimosi savybes. |
4.1.1.3.2. |
Nors klasifikavimo sistema taikoma visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad ypatingais atvejais Agentūra pateiks gaires. |
4.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
4.1.2.1. |
Pagrindinę medžiagų klasifikavimo sistemą sudaro viena ūmaus poveikio klasifikavimo kategorija ir trys lėtinio poveikio klasifikavimo kategorijos. Ūmaus ir lėtinio poveikio klasifikavimo kategorijos taikomos savarankiškai. Medžiagos priskyrimo 1 ūmaus poveikio kategorijai kriterijai apibrėžiami remiantis tik ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenimis (EC50 arba LC50). Medžiagos priskyrimo lėtinio poveikio kategorijai kriterijai apima dviejų tipų informaciją, t. y. ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenis ir padarinių aplinkai duomenimis (irumo ir biologinio kaupimosi duomenys). |
4.1.2.2. |
Pagal sistemą taip pat taikomas saugos tinklo klasifikavimas (vadinamoji 4 lėtinio poveikio kategorija), kuri taikoma tuomet, kai dėl turimų duomenų neįmanoma klasifikuoti pagal formalius kriterijus, tačiau esama priežasčių susirūpinti (žr. 4.1.0 lentelėje pateikiamą pavyzdį). |
4.1.2.3. |
Pagal klasifikavimo sistemą pripažįstama, kad pagrindinį būdingąjį pavojų vandens organizmams parodo tiek medžiagos ūmus, tiek lėtinis toksiškumas. Pagal abi savybes nustatytos atskiros pavojaus kategorijos, į kurias suskirstoma pagal nustatyto pavojaus lygį. Atitinkamai (-oms) pavojaus kategorijai (-oms) apibrėžti paprastai taikomos žemiausiosios iš galimų toksiškumo verčių. Tačiau gali būti aplinkybių, kuriomis tikslinga taikyti įrodymų visumos metodą. |
4.1.2.4. |
Pagrindinį pavojingos vandens aplinkai medžiagos pavojų nusako lėtinis toksiškumas, tačiau ūmus toksiškumas, kai L(E)C50 lygis yra ≤ 1 mg/l, taip pat laikomas pavojingu. Medžiaga priskiriama lėtinio (ilgalaikio) pavojaus kategorijai pagal jai būdingas staigaus irumo stokos ir (arba) biologinio koncentravimosi potencialo savybes sykiu su ūmiu toksiškumu. |
4.1.2.5. |
Mišinio sudėtyje esančios medžiagos, kurių ūmus toksiškumas yra gerokai mažesnis kaip 1 mg/l, daro mišinį toksišku, net nedidelės koncentracijos ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba (žr. 4.1.0 lentelės 1 pastabą ir 4.1.3.5.5). |
4.1.2.6. |
Medžiagų priskyrimo pavojingoms vandens aplinkai ir skirstymo į kategorijas kriterijų suvestinė pateikiama 4.1.0 lentelėje. 4.1.0 lentelė Pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo kategorijos
1 pastaba: Priskiriant medžiagas 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1 lėtinio poveikio kategorijai būtina iš karto nurodyti atitinkamą m faktorių (žr. 4.1.3 lentelę). 2 pastaba: Klasifikavimas grindžiamas ErC50 [= EC50 (augimo sparta)]. Tuomet, kai EC50 pagrindas nenustatytas arba ErC50 neužregistruota, klasifikavimas grindžiamas žemiausiąja turima EC50 verte. 3 pastaba: Laikoma, kad ūmaus toksiškumo nėra, kai L(E)C50 yra virš tirpumo vandenyje vertės. Tai taikoma ir mažai tirpioms medžiagoms (tirpumas vandenyje < 1 mg/l), jei turima įrodymų, kad ūmaus poveikio bandymas neatskleidžia tikro būdingojo toksiškumo dydžio. |
4.1.2.7. Toksiškumas vandens aplinkai
4.1.2.7.1. |
Ūmus toksiškumas vandens aplinkai paprastai nustatomas taikant 96 valandų LC50, vėžiagyvių rūšių 48 valandų EC50 ir (arba) dumblių rūšių 72 arba 96 valandų EC50. Šios rūšys atstovauja įvairius trofinius lygius ir taksonus ir yra laikomos pakaitinėmis visiems vandens organizmams. Duomenys apie kitas rūšis (pvz., plūdena (Lemna spp.) nagrinėjami, jei bandymų metodika tinkama. Vandens augalų augimo skatinimo bandymai paprastai laikomi lėtinio poveikio bandymais, tačiau EC50 klasifikavimo tikslais laikomos ūmaus poveikio vertėmis (žr. 2 pastabą). |
4.1.2.7.2. |
Klasifikavimo tikslais nustatant lėtinį toksiškumą vandens aplinkai priimami duomenys, gauti taikant 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus standartizuotus bandymų metodus, ir rezultatai, gauti atliekant kitus patvirtintus ir tarptautiniu mastu pripažintus bandymus. Taikomi NOECS ar kiti lygiaverčiai L(E)Cx (pvz., EC10). |
4.1.2.8. Biologinis kaupimasis
4.1.2.8.1. |
Dėl medžiagų biologinio kaupimosi vandens organizmuose, net jei tikroji koncentracija vandenyje maža, per ilgą laiką gali pasireikšti toksiškas poveikis. Organinių medžiagų biologinio kaupimosi potencialas paprastai nustatomas taikant oktanolio ir vandens padalijimo koeficientą, paprastai išreiškiamą kaip logKow. Organinės medžiagos logKow ir biologinės koncentracijos, matuojamos žuvų biologinės koncentracijos koeficiento (BCF) verte, santykis yra gerai pagrįstas mokslo literatūroje. Ribinė logKow ≥ 4 vertė skirta nustatyti tik tas medžiagas, kurios turi tikrą biologinio koncentravimosi potencialą. Nors tai išreiškia biologinio kaupimosi potencialą, eksperimentiniu būdu nustatomas biologinės BCF yra geresnė priemonė ir juo reikia naudotis, jei tik galima. Žuvų BCF, mažesnis arba lygus 500, rodo galimą biologinės koncentracijos potencialą klasifikuojant. |
4.1.2.9. Spartus organinių medžiagų irimas
4.1.2.9.1. |
Sparčiai yrančios medžiagos gali būti greitai pašalinamos iš aplinkos. Nors tokių medžiagų poveikis gali pasireikšti, ypač išsipylus ar įvykus avarijai, jis vietinis ir trumpalaikis. Jei irimas aplinkoje sparčiai nevyksta, į vandenį patekusios medžiagos toksiškumas gali pasireikšti plačiu mastu laiko ir erdvės prasme. |
4.1.2.9.2. |
Vienas iš spartaus suirimo nustatymo būdų – biologinio skaidymo atrankos bandymai, skirti nustatyti, ar organinė medžiaga yra lengvai biologiškai skaidoma s. Jei tokių duomenų neturima, laikoma, kad spartų irimą rodo BDS(5 dienų)/ChDS santykis, ne mažesnis kaip 0,5. Taigi, medžiaga, kuri išlaiko šį atrankos bandymą, laikoma sparčiai suyrančia vandens aplinkoje, todėl neturėtų joje išlikti ilgai. Tačiau atrankos bandymo neišlaikymas nebūtinai reiškia, kad medžiaga aplinkoje sparčiai nesuirs. Todėl gali būti atsižvelgiama ir į kitus spartaus suirimo aplinkoje įrodymus, ir jie yra ypač svarbūs, jei medžiagos skatina mikrobų veiklą, kai jų koncentracija atitinka standartinę bandymų koncentraciją. Taigi, įvedamas dar vienas klasifikavimo kriterijus, kuris leidžia pasinaudoti duomenimis, rodančiais, jog per 28 dienas vandens aplinkoje > 70 % medžiagos iš tiesų biotiškai ar abiotiškai suiro. Taigi, jei suirimas įrodomas realios aplinkos sąlygomis, tai atitinka spartaus suirimo kriterijų. |
4.1.2.9.3. |
Daug duomenų apie suirimą gaunama surimo pusamžių išraiška, kuri gali būti taikoma staigiam suirimui nustatyti, jei medžiaga suyra visiškai, t. y. visiškai mineralizuojasi. Pirminio biologinio skaidymo vertinant staigų suirimą paprastai nepakanka, nebent galima įrodyti, kad suirimo produktai neatitinka pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo kriterijų. |
4.1.2.9.4. |
Taikomais kriterijais turi būti atsižvelgiama į tai, kad suirimas aplinkoje gali būti biotiškas ir abiotiškas. Į hidrolizę gali būti atsižvelgiama, jei hidrolizės produktai neatitinka jų priskyrimo pavojingiems vandens aplinkai kriterijų. |
4.1.2.9.5. |
Medžiagos laikomos sparčiai yrančiomis aplinkoje, jei atitinka vieną iš šių kriterijų:
|
4.1.2.10. Neorganiniai junginiai ir metalai
4.1.2.10.1. |
Organiniams junginiams taikoma irumo sąvoka neorganiniams junginiams ir metalams turi ribotą prasmę ar jokios prasmės. Tokios medžiagos įprastais aplinkos procesais greičiau gali būti transformuojamos ir taip padidinti ar sumažinti toksiškų rūšių biologinį įsisavinamumą. Duomenys apie biologinį kaupimąsi taip pat turėtų būti vertinami atsargiai (17). |
4.1.2.10.2. |
Mažai tirpūs neorganiniai junginiai ir metalai gali būti ūmiai arba nuolatos toksiški vandens aplinkoje, atsižvelgiant į biologiškai įsisavinamų neorganinių rūšių būdingąjį toksiškumą ir šių rūšių spartą bei kiekį, galintį patekti į tirpalą. |
4.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
4.1.3.1. |
Mišinių klasifikavimo sistema apima visas klasifikacijos kategorijas, kurios taikomos medžiagoms, t. y. 1 ūmaus poveikio kategoriją ir 1–4 lėtinio poveikio kategorijas. Norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti, kai reikia, taikoma toliau nurodyta nuostata: Mišinio svarbios sudedamosios dalys – tai tos, kurios priskiriamos ūmaus toksiškumo 1 kategorijai arba lėtinio toksiškumo 1 kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 % (tūrio dalimis), ir tos, kurios priskiriamos lėtinio toksiškumo 2, 3 ar 4 kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (tūrio dalimis), jeigu nedaroma prielaida (kaip ir labai toksiškų sudedamųjų dalių atveju) (žr. 4.1.3.5.5.5), kad mažesnės koncentracijos sudedamoji dalis vis tiek gali būti svarbi klasifikuojant mišinį dėl pavojaus vandens aplinkai. Medžiagų, priskiriamų ūmaus toksiškumo 1 kategorijai arba lėtinio toksiškumo 1 kategorijai, atveju, paprastai atsižvelgiama į (0,1/M) % koncentraciją. (m faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5). |
4.1.3.2. |
Pavojų vandens aplinkai klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis turimos informacijos tipo. Taikytinas procesas pavaizduotas 4.1.2 paveiksle. Pakopinio metodo elementai yra šie:
4.1.2 paveikslas Mišinių klasifikavimo pagal ūmius ir lėtinius (ilgalaikius) pavojus vandens aplinkai pakopinis metodas
|
4.1.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
4.1.3.3.1. |
Kai visas mišinys yra išbandytas jo toksiškumui vandens aplinkai nustatyti, jis klasifikuojamas pagal medžiagoms skirtus kriterijus, tačiau tik pagal ūmų pavojų. Klasifikavimas paprastai grindžiamas duomenimis apie žuvis, vėžiagyvius ir dumblius (augalus). Klasifikuoti mišinius taikant LC50 arba EC50 duomenis pagal lėtinio poveikio kategorijas neįmanoma, kadangi būtini duomenys apie toksiškumą ir apie padarinius aplinkai, o apie viso mišinio irumo ir biologinio kaupimosi duomenų nebūna. Neįmanoma taikyti lėtinio poveikio klasifikavimo kriterijų, nes mišinių irumo ir biologinio kaupimosi bandymų duomenų neįmanoma suprasti – jie turi prasmę tik pavienėms medžiagoms. |
4.1.3.3.2. |
Jei turima ūmaus toksiškumo bandymo duomenų (LC50 arba EC50) apie visą mišinį, šie duomenys ir informacija apie sudedamųjų dalių klasifikaciją pagal lėtinį (ilgalaikį) pavojų naudojami klasifikuojant bandytus mišinius kaip aprašyta toliau. Jei turima ir duomenų apie lėtinį toksiškumą (NOEC), jais taip pat naudojamasi.
|
4.1.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
4.1.3.4.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo pavojui vandens aplinkai nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. Tačiau siejimo taisyklės skiedimui taikomos pagal 4.1.3.4.2 ir 4.1.3.4.3 paragrafų taisykles. |
4.1.3.4.2. |
Atskiedimas: jei mišinys sudaromas atskiedžiant kitą mišinį ar medžiagą, kurie yra klasifikuojami pagal savo keliamą pavojų vandens aplinkai, skiedikliu, kuris pagal klasifikaciją priskiriamas tokiai pačiai arba žemesnei pavojaus vandens aplinkai kategorijai, nei mažiausiai toksiška pradinė sudedamoji dalis, ir kuris neturi įtakos kitų sudedamųjų medžiagų pavojui vandens aplinkai, tuomet tas mišinys gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip pradinis mišinys ar medžiaga. |
4.1.3.4.3. |
Jei mišinys sudaromas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį ar medžiagą vandeniu ar kita visiškai netoksiška medžiaga, mišinio toksiškumas gali būti apskaičiuojamas pagal pradinį mišinį ar medžiagą. |
4.1.3.5. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
4.1.3.5.1. |
Mišinio klasifikavimas grindžiamas jo sudedamųjų dalių klasifikacijos kategorijų sumavimu. Kaip ūmų ar lėtinį poveikį turinčių klasifikuotų medžiagų procentinei daliai tiesiogiai taikomas sumavimo metodas. Sumavimo metodas smulkiau aprašytas 4.1.3.5.5. |
4.1.3.5.2. |
Jei mišinį sudaro sudedamosios dalys, dar nepriskirtos ūmaus poveikio 1 kategorijai ir (arba) lėtinio poveikio 1, 2, 3 ar 4 kategorijoms, atsižvelgiama į atitinkamus tokių sudedamųjų dalių duomenis, jeigu jų yra. Jei reikiamų duomenų apie toksiškumą turima daugiau kaip apie vieną mišinio sudedamąją dalį, bendras šių sudedamųjų dalių toksiškumas apskaičiuojamas taikant toliau pateikiamą adityvumo formulę, o apskaičiuotas toksiškumas taikomas tai mišinio daliai priskirti ūmaus poveikio kategoriją, kuri vėliau taikoma taikant sumavimo metodą.
kai:
|
4.1.3.5.3. |
Taikant adityvumo formulę mišinio daliai tinkamiausiai apskaičiuoti tos mišinio dalies toksiškumą kiekvienai medžiagai taikant su ta pačia taksonomine grupe (t. y. žuvimis, dafnijomis ar dumbliais arba jiems lygiavertėmis) susijusias toksiškumo vertes, o po to taikyti didžiausio nustatyto toksiškumo vertę (žemiausią vertę) (t. y. taikant jautriausio iš trijų taksonominių grupių duomenis). Tačiau, jei su ta pačia taksonomine grupe susijusių toksiškumo duomenų apie kiekvieną sudedamąją dalį neturima, toksiškumo vertė kiekvienai sudedamajai daliai parenkama tokiu pačiu būdu, kaip ir klasifikuojant medžiagas, t. y. taikomas didesnis toksiškumas (atitinkantis jautriausią iš išbandytų organizmų). Tuomet pasinaudojama apskaičiuotu ūmiu toksiškumu vertinant, ar ši mišinio dalis priskirtina ūmaus poveikio 1 kategorijai pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos. |
4.1.3.5.4. |
Jei mišinys klasifikuojamas daugiau kaip vienu būdu, turi būti taikomas atsargesnio rezultato metodas. |
4.1.3.5.5.
4.1.3.5.5.1.
4.1.3.5.5.1.1. |
Kai medžiaga priskiriama 1 ūmaus poveikio kategorijai arba nuo 1 iki 3 lėtinio poveikio kategorijoms, dviejų gretimų kategorijų toksiškumo kriterijai skiriasi 10 kartų. Todėl dėl medžiagų, kurios priklauso didelio toksiškumo kategorijai, mišinys priskiriamas mažesnio toksiškumo kategorijai. Taigi, skaičiuojant šias klasifikacijos kategorijas būtina įvertinti visas medžiagas, priskiriamas 1 ūmaus poveikio kategorijai arba nuo 1 iki 3 lėtinio poveikio kategorijoms. |
4.1.3.5.5.1.2. |
Jei mišinyje yra sudedamųjų dalių, priskiriamų 1 ūmaus poveikio kategorijai ar 1 lėtinio poveikio kategorijai, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokios sudedamosios dalys, kai jų toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, daro mišinį toksišką net jei jų koncentracija maža. Tokiu dideliu toksiškumu vandens aplinkai dažnai pasižymi aktyviosios pesticidų sudedamosios medžiagos, tačiau tai gali būti tik kai kurios kitos medžiagos, pvz., organometaliniai junginiai. Tokiu atveju, taikant įprastas bendrąsias koncentracijos ribas mišinys klasifikuojamas nepakankamai griežtai. Todėl, kaip aprašyta 4.1.3.5.5.5 paragrafe, didelio toksiškumo sudedamosioms dalims įvertinti taikomi daugikliai. |
4.1.3.5.5.2.
4.1.3.5.5.2.1. |
Paprastai griežtesnei mišinių klasifikacijai teikiama pirmenybė prieš mažiau griežtą klasifikaciją, pvz., lėtinio toksiškumo priskyrimui 1 lėtinio poveikio kategorijai teikiama pirmenybė prieš priskyrimą 2 lėtinio poveikio kategorijai. Todėl, pagal šį pavyzdį, jei klasifikuojama priskiriant 1 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. Griežtesnė kaip 1 lėtinio poveikio kategorija neįmanoma, todėl tęsti klasifikavimo procedūros nebūtina. |
4.1.3.5.5.3.
4.1.3.5.5.3.1. |
Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 ūmaus poveikio kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šios sudedamosios dalys bendrai sudaro daugiau kaip 25 % mišinio, jis visas priskiriamas 1 ūmaus poveikio kategorijai. |
4.1.3.5.5.3.2. |
Mišinių klasifikavimas pagal ūmius pavojus, paremtas šiuo klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu, yra nurodytas 4.1.1 lentelėje. 4.1.1 lentelė Mišinių klasifikavimas pagal ūmius pavojus, paremtas klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu
|
4.1.3.5.5.4.
4.1.3.5.5.4.1. |
Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 lėtinio poveikio kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šios sudedamosios dalys, padauginus jas iš atitinkamų m faktorių, bendrai sudaro ne mažiau kaip 25 % mišinio, jis visas priskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai. Jei mišinys priskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. |
4.1.3.5.5.4.2. |
Jei mišinys nepriskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai, nagrinėjamas mišinio priskyrimas 2 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 2 lėtinio poveikio kategorijai, jei visų 1 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių, padauginus jas iš atitinkamų m faktorių, suma, padauginta iš 10, pridėjus visas 2 lėtinio poveikio kategorijai priskirtas medžiagas, sudaro ne mažiau kaip 25 % mišinio. Jei mišinys priskiriamas 2 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. |
4.1.3.5.5.4.3. |
Jei mišinys nepriskiriamas 1 arba 2 lėtinio poveikio kategorijoms, nagrinėjamas mišinio priskyrimas 3 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 3 lėtinio poveikio kategorijai, jei visų 1 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių, padauginus jas iš atitinkamų m faktorių, suma, padauginta iš 100, pridėjus visų 2 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių sumą, padaugintą iš 10, ir pridėjus visas 3 lėtinio poveikio kategorijai priskirtas medžiagas, sudaro ne mažiau kaip 25 % mišinio. |
4.1.3.5.5.4.4. |
Jei mišinys nepriskiriamas 1, 2 arba 3 lėtinio poveikio kategorijoms, nagrinėjamas mišinio priskyrimas 4 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 4 lėtinio poveikio kategorijai, jei 1, 2, 3 ir 4 lėtinio poveikio kategorijoms priskirtų sudedamųjų dalių procentinių dalių suma yra ne mažiau kaip 25 %. |
4.1.3.5.5.4.5. |
Mišinių klasifikavimas pagal lėtinius (ilgalaikius) pavojus, paremtas šiuo klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu, yra nurodytas 4.1.2 lentelėje. 4.1.2 lentelė Mišinių klasifikavimas pagal lėtinius pavojus, paremtas klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu
|
4.1.3.5.5.5.
4.1.3.5.5.5.1. |
1 ūmaus poveikio kategorijos ir 1 lėtinio poveikio kategorijos sudedamosios medžiagos, kurių toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, prisideda prie mišinio toksiškumo net jei jų koncentracija nedidelė ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba. Jei mišinio sudėtyje yra medžiagų, priskirtų 1 ūmaus arba lėtinio poveikio kategorijoms, taikomi tokie būdai:
4.1.3 lentelė Didelio toksiškumo mišinio sudedamųjų dalių daugikliai
|
4.1.3.6. Mišinių, apie kurių sudedamąsias dalis neturima jokios naudingos informacijos, klasifikavimas
4.1.3.6.1. |
Jei apie vieną ar daugiau sudedamųjų dalių ūmaus ir (arba) lėtinio (ilgalaikio) toksiškumo pavojų naudingos informacijos neturima, daroma išvada, kad mišiniui negalima priskirti vienos ar daugiau galutinės (-ių) pavojaus kategorijos (-ų). Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas tik pagal žinomas sudedamąsias dalis, saugos duomenų lape papildomai nurodant: „x % sudėties sudaro nežinomo pavojingumo vandens aplinkai medžiaga“. |
4.1.4. Informacija apie pavojų
4.1.4.1. |
Priskyrimo kiekvienam šios pavojaus klasės kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 4.1.4 lentelėje. 4.1.4 lentelė Pavojaus vandens aplinkai etikečių elementai
|
5. 5 DALIS: PAPILDOMA ES PAVOJAUS KLASĖ
5.1. Pavojinga ozono sluoksniui
5.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
5.1.1.1. |
Ozono sluoksniui pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri, remiantis turimais įrodymais apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcijai. Tai yra medžiagos, išvardytos 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (20) I priede ir vėlesniuose jo pakeitimuose. |
5.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
5.1.2.1. |
Medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos ozono sluoksniui, jei turimi įrodymai apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, rodo, kad ji gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcijai. |
5.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
5.1.3.1. |
Mišiniai klasifikuojami kaip pavojingi ozono sluoksniui pagal jų sudėtyje esančių ir pavojingoms ozono sluoksniui priskirtų medžiagų koncentraciją, kaip nurodyta 5.1 lentelėje. 5.1 lentelė Cheminių medžiagų (mišinyje), klasifikuojamų kaip pavojingos ozono sluoksniui, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurios mišinys turėtų būti klasifikuojamas kaip pavojingas ozono sluoksniui
|
5.1.4. Informacija apie pavojų
5.1.4.1. |
Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 5.2 lentelėje. 5.2 lentelė Pavojingumo ozono sluoksniui etikečių elementai
|
(1) Arba, kai tinka, < 1 %, žr. 3.2.3.3.1.
(2) Arba, kai tinka, < 1 %, žr. 3.3.3.3.1.
(3) Arba, kai tinka, < 0,1 %, žr. 4.1.3.1.
(4) Tai yra medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie yra gaminami norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį poveikį.
(5) Šiame reglamente gazoliai, dyzelinas ir lengvasis krosnių kuras, kurių pliūpsnio temperatūra yra ≥ 55 oC ir ≤ 75 oC, gali būti priskiriami 3 vežimo kategorijai.
(6) Iki šiol buvo patvirtintas metodas, taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra iki 6 lakiųjų komponentų. Šie komponentai gali būti degūs skysčiai, pvz., angliavandeniliai, eteris, alkoholis, esteris (išskyrus akrilatus), ir vanduo. Vis dėlto dar nėra patvirtinto metodo, taikomo mišiniams, kurių sudėtyje yra halogeninių sieros ir (arba) fosforo junginių bei reaktyvių akrilatų.
(7) Jei apskaičiuota pliūpsnio temperatūra yra mažiau nei 5 oC didesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, galima netaikyti apskaičiavimo metodo ir pliūpsnio temperatūra turėtų būti nustatoma eksperimentiniu būdu.
(8) Žr. JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 28.1, 28.2, 28.3 poskirsnius ir 28.3 lentelę.
(9) Žr. JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 28.1, 28.2, 28.3 poskirsnius ir 28.3 lentelę.
(10) Nustatoma JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje nurodyta E bandymų serija.
(11) Dujų koncentracija išreiškiama milijoninėmis tūrio dalimis (ppmV).
(12) Sudedamųjų dalių, kurių ūmaus toksiškumo įverčiai turimi ne apie tinkamiausią poveikio būdą, vertės gali būti ekstrapoliuojamos nuo turimų verčių į tinkamiausią poveikio būdą atitinkančias vertes. Duomenys apie sudedamųjų dalių susilietimo su oda ir įkvėpimo būdą ne visuomet būtini. Tačiau, jei apie konkrečias sudedamąsias dalis būtini susilietimo su oda ar įkvėpimo būdą atitinkantys ūmaus toksiškumo įverčiai, formulėje turi būti taikomos reikiamą poveikio būdą atitinkančios vertės.
(13) Šiuo metu nėra pripažintų gyvūnų kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo bandymų modelių.
(14) Mechanizmai, kuriais medžiagos sukelia astmos simptomus, nėra visiškai išnagrinėti.. Dėl prevencinių priežasčių šios medžiagos laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis. Tačiau, jei remiantis įrodymais galima įrodyti, kad šios medžiagos sukelia astmos simptomus dėl dirginimo tik padidinto bronchų reaktyvumo žmonėms, jos neturėtų būti laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis.
(15) Pastaba: žr. 3.6.2.2.4.
(16) Pripažįstama, kad įtakos poravimosi ir vaisingumo indeksams gali turėti ir patinai.
(17) Agentūra pateiks konkrečias gaires dėl to, kaip šie duomenys apie tokias medžiagas gali būti naudojami laikantis klasifikavimo kriterijų reikalavimų.
(18) m faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5.
(19) m faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5.
II PRIEDAS
SPECIALIOSIOS TAM TIKRŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ ŽENKLINIMO IR PAKAVIMO TAISYKLĖS
Šį priedą sudaro 5 dalys:
— |
1 dalyje pateikiamos specialiosios tam tikrų suklasifikuotų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo taisyklės. |
— |
2 dalyje nustatomos papildomų pavojingumo frazių, kurios turi būti įtrauktos į tam tikrų mišinių etiketes, taisyklės. |
— |
3 dalyje pateikiamos specialiosios pakavimo taisyklės. |
— |
4 dalyje nustatomos specialiosios augalų apsaugos produktų ženklinimo taisyklės. |
— |
5 dalyje pateikiamas pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių sąrašas, kuriam taikoma 29 straipsnio 3 dalis. |
1. 1 DALIS: PAPILDOMA INFORMACIJA APIE PAVOJŲ
1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytos frazės pagal 25 straipsnio 1 dalį priskiriamos cheminėms medžiagoms ir mišiniams, klasifikuojamiems dėl fizinio pavojaus, pavojaus sveikatai ar aplinkai.
1.1. Fizinės savybės
1.1.1. EUH001 – „Sausos būsenos gali sprogti“
Sprogiosioms medžiagoms ir mišiniams, nurodytiems I priedo 2.1 skirsnyje, kurie į rinką pateikiami sudrėkinti vandeniu arba alkoholiu arba atskiesti kitomis medžiagomis siekiant susilpninti sprogiąsias savybes.
1.1.2. EUH006 – „Gali sprogti ore arba beorėje erdvėje“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie yra nestabilūs aplinkos temperatūros sąlygomis, pvz., acetilenas.
1.1.3. EUH014 – „Smarkiai reaguoja su vandeniu“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie smarkiai reaguoja su vandeniu, pvz., acetilchloridas, šarminiai metalai, titano tetrachloridas.
1.1.4. EUH018 – „Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie patys neklasifikuojami kaip degieji, tačiau gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius. Tai gali įvykti, kai cheminė medžiaga turi halogeninto angliavandenilio ar mišinys turi degių lakiųjų komponentų ar jis neteko nedegių lakiųjų komponentų.
1.1.5. EUH019 – „Gali sudaryti sprogius peroksidus“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie juos sandėliuojant gali sudaryti sprogius peroksidus, pvz., dietileteris, 1,4-dioksanas.
1.1.6. EUH044 – „Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie patys nėra klasifikuojami kaip sprogieji pagal I priedo 2.1 skirsnį, bet kurie nepaisant to praktiškai gali turėti sprogiųjų savybių, jei kaitinami pakankamai hermetiškai, visų pirma cheminės medžiagos, kurios suskyla sprogdamos, jei kaitinamos plieniniame cilindre, ir nepasižymi šiomis savybėmis, jei kaitinamos ne tokiose stipriose talpyklose.
1.2. Savybės, turinčios įtakos sveikatai
1.2.1. EUH029 – „Kontaktuodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie liesdamiesi su vandeniu ar drėgnu oru išskiria toksiškas dujas, priskiriamas 1, 2 ar 3 ūmaus toksiškumo kategorijai, potencialiai pavojingais kiekiais, pvz., aliuminio fosfidas, fosforo pentasulfidas.
1.2.2. EUH031 – „Kontaktuodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie reaguoja su rūgštimis pavojingais kiekiais išskirdami dujas, priskiriamas 3 ūmaus toksiškumo kategorijai, pvz., natrio hipochloritas, bario polisulfidas.
1.2.3. EUH032 – „Kontaktuodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie reaguoja su rūgštimis pavojingais kiekiais išskirdami dujas, priskiriamas 1 ar 2 ūmaus toksiškumo kategorijai, pvz., vandenilio cianido druskos, natrio azidas.
1.2.4. EUH066 – „Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie gali kelti susirūpinimą dėl odos sausėjimo, lupimosi ar skilinėjimo, bet kurie neatitinka I priedo 3.2 skirsnyje nurodytų odos dirginimo kriterijų remiantis:
— |
praktiniais stebėjimais; arba |
— |
atitinkamais įrodymais dėl jų numatyto poveikio odai. |
1.2.5. EUH070 – „Toksiška patekus į akis“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kai akių dirginimo tyrimo rezultatai rodo, jog yra akivaizdūs sisteminio toksiškumo arba tiriamųjų gyvūnų mirtingumo, kuris gali būti aiškintinas cheminės medžiagos arba mišinio absorbcija per akių gleivinę, požymiai. Ši frazė taikoma ir tuo atveju, jeigu yra sisteminio toksiškumo žmonėms įrodymų patekus į akis.
Frazė taikoma ir tuo atveju, jeigu cheminėje medžiagoje ar mišinyje yra kitos cheminės medžiagos, kuri ženklinama dėl šio poveikio, jeigu jos koncentracija yra 0,1 % ar didesnė ir jeigu VI priedo 3 dalyje nenurodyta kitaip.
1.2.6. EUH071 – „Ėsdina kvėpavimo takus“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, turintiems inhaliacinio toksiškumo klasifikaciją, jeigu yra duomenų, kad toksiškumas pasireiškia ėsdinimu – pagal I priedo 3.1.2.3.3 skirsnį ir 3.1.3 lentelės 1 pastabą.
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, priskiriamiems prie ėsdinančių odą, jeigu nėra jų ūmaus toksiškumo įkvėpus bandymų duomenų ir jeigu jų galima įkvėpti.
2. 2 DALIS: SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS TAM TIKRŲ MIŠINIŲ PAPILDOMIEMS ETIKEČIŲ ELEMENTAMS
2.1–2.10 skirsniuose nurodytos frazės priskiriamos mišiniams pagal 25 straipsnio 6 dalį.
2.1. Mišiniai, kurių sudėtyje yra švino
Ant dažų ir lakų, kuriuose pagal ISO standartą 6503 nustatytas švino kiekis (išreikštas metalo mase), yra didesnis kaip 0,15 % viso mišinio masės, pakuočių turi būti užrašyta tokia frazė:
EUH201 – „Sudėtyje yra švino. Nenaudoti paviršiams, kurie gali būti vaikų kramtomi arba čiulpiami.“
Jei pakuotės turinys yra mažesnis kaip 125 mililitrai, frazė gali būti tokia:
EUH201A – „Atsargiai! Sudėtyje yra švino.“
2.2. Mišiniai, kurių sudėtyje yra cianakrilatų
Ant pačios klijų pakuotės, kurių pagrindinė cheminė medžiaga cianakrilatai, turi būti užrašyta tokia frazė:
EUH202 – „Cianakrilatas. Pavojinga. Staigiai suklijuoja odą ir akis. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.“
Ant pakuotės turi būti atitinkama saugos informacija.
2.3. Cementas ir cemento mišiniai
Jeigu cementas ir cemento mišiniai dar nesuklasifikuoti, o etiketėje nenurodyta, kad tai – sensibilizatorius, ir nėra pavojingumo frazės H317 „Gali sukelti alerginę odos reakciją.“, hidratuotų cemento ir cemento mišinių, kuriuose tirpus chromas (VI) sudaro daugiau kaip 0,0002 % bendros sausos cemento masės, pakuotės etiketėje, turi būti užrašyta frazė:
EUH203 – „Sudėtyje yra chromo (VI). Gali sukelti alerginę reakciją.“
Jeigu naudojami reduktoriai, tuomet ant cemento arba cemento mišinių pakuočių nurodoma pakavimo data, sandėliavimo sąlygos ir sandėliavimo laikas, kurio reikia, kad būtų išlaikytas reduktoriaus aktyvumas ir būtų palaikomas mažesnis nei 0,0002 % tirpaus chromo VI kiekis.
2.4. Mišiniai, kurių sudėtyje yra izocianatų
Jeigu dar nenurodyta pakuotės etiketėje, ant mišinių, kurių sudėtyje yra izocianatų (pvz., monomerų, oligomerų, forpolimerų ir pan. arba jų mišinių), pakuotės turi būti toks užrašas:
EUH204 – „Sudėtyje yra izocianatų. Gali sukelti alerginę reakciją.“
2.5. Mišiniai, kurių sudėtyje yra epoksidinių komponentų, kurių vidutinė molekulinė masė ≤ 700
Jeigu dar nenurodyta pakuotės etiketėje, ant mišinių, kurių sudėtyje yra epoksidinių komponentų, kurių vidutinė molekulinė masė ≤ 700, pakuotės turi būti toks užrašas:
EUH205 – „Sudėtyje yra epoksidinių komponentų. Gali sukelti alerginę reakciją.“
2.6. Plačiajai visuomenei parduodami mišiniai, kuriuose yra aktyviojo chloro
Ant mišinių, kuriuose yra daugiau kaip 1 % aktyviojo chloro, pakuočių turi būti šis užrašas:
EUH206 – „Atsargiai! Nenaudoti kartu su kitais produktais. Gali išskirti pavojingas dujas (chlorą).“
2.7. Mišiniai (lydiniai), kuriuose yra kadmio, skirti kietajam arba minkštajam litavimui
Minėtų mišinių pakuotės etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH207 – „Atsargiai! Sudėtyje yra kadmio. Naudojant susidaro pavojingi garai. Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją. Vykdyti saugos instrukcijas.“
2.8. Mišiniai, kurie neklasifikuojami kaip jautrinantys, bet kuriuose yra ne mažiau kaip viena jautrinančioji medžiaga
Ant mišinių, kuriuose yra bent viena cheminė medžiaga, klasifikuojama kaip jautrinanti, ir kurios koncentracija jame yra ne mažesnė kaip 0,1 % arba jos koncentracija yra ne mažesnė už tai medžiagai apibrėžtąją šio reglamento VI priedo 3 dalies specialioje pastaboje, pakuotės turi būti toks užrašas:
EUH208 – „Sudėtyje yra (jautrinančios medžiagos pavadinimas). Gali sukelti alerginę reakciją.“
2.9. Skystieji mišiniai, kuriuose yra halogenintų angliavandenilių
Skystųjų mišinių, kurių pliūpsnio temperatūros nėra arba yra didesnė kaip 60 oC, bet mažesnė negu 93 oC ir kurie turi halogeninto angliavandenilio ir daugiau kaip 5 % labai degių arba degių medžiagų, pakuotės etiketėje turi būti atitinkamas užrašas, priklausantis nuo to, ar šios medžiagos yra labai degios, ar degios:
EUH209 – „Naudojama gali tapti labai degi.“ arba
EUH209A – „Naudojama gali tapti degi.“
2.10. Mišiniai, kurie nėra skirti plačiajai visuomenei
Mišinių, nepriskiriamų pavojingiems preparatams, bet kuriuose yra:
— |
≥ 0,1 % cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip 1 kategorijos odą jautrinanti, 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinanti ar 2 kategorijos kancerogeninė; arba |
— |
≥ 0,1 % cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip 1A, 1B arba 2 kategorijos toksiška reprodukcijai ar turinti poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną; arba |
— |
bent viena iš šių cheminių medžiagų, kurios koncentracija nedujiniuose mišiniuose sudaro ≥ 1 % masės, o dujiniuose mišiniuose ≥ 0,2 % tūrio, yra:
|
pakuotės etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH210 – „Saugos duomenų lapą galima gauti paprašius.“
2.11 Aerozoliai
Pažymėtina, kad aerozoliams irgi taikomos ženklinimo nuostatos pagal Direktyvos 75/324/EEB priedo 2.2 ir 2.3 punktus.
3. 3 DALIS: SPECIALIOSIOS PAKAVIMO TAISYKLĖS
3.1. Pakuočių uždarymams, kurių negali atidaryti vaikai, taikomos nuostatos
3.1.1. Pakuotė, kuri turi turėti sunkiai vaikų atidaromą uždarymo įtaisą
3.1.1.1. |
Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei teikiamų cheminių medžiagų ar mišinių, kurie priskiriami turintiems ūmaus toksiškumo poveikį – 1–3 kategorijoms, STOT po vienkartinio poveikio – 1 kategorijai, STOT po kartotinio poveikio – 1 kategorijai ar odą ėsdinantiems – 1 kategorijai, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus. |
3.1.1.2. |
Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plaučių pakenkimo pavojų prarijus keliančių plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų arba mišinių, kurie klasifikuojami pagal I priedo 3.10.2 ir 3.10.3 skirsnius ir ženklinami pagal I priedo 3.10.4.1 skirsnį, išskyrus chemines medžiagas ir mišinius, kurie teikiami rinkai aerozolių forma arba talpykloje su sandariu purškimo įtaisu, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus. |
3.1.1.3. |
Cheminės medžiagos ar mišinio, kurio (-ios) sudėtyje yra bent viena iš toliau nurodytų plačiajai visuomenei tiekiamų medžiagų, kurių koncentracija lygi arba didesnė negu didžiausia nustatyta individuali koncentracija, bet kokios talpos pakuotė turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus.
|
3.1.2. Darinėjamosios pakuotės
Darinėjamųjų pakuočių uždarymo įtaisai, kurių negali įveikti vaikai, turi atitikti EN ISO standartą 8317 „Vaikų sunkiai atidaroma pakuotė. Darinėjamųjų pakuočių reikalavimai ir bandymo metodai“ su pakeitimais, kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (fr. CEN) ir Tarptautinė standartų organizacija (en. ISO).
3.1.3. Pakartotinai neuždaromos pakuotės
Pakartotinai neuždaromose pakuotėse naudojami uždarymo įtaisai, kurių vaikai negali atidaryti, turi atitikti CEN standartą EN 862 „Pakuotė. Vaikų sunkiai atidaroma pakuotė. Ne farmacijos produktų pakartotinai neuždaromų pakuočių reikalavimai ir bandymo procedūros“ su pakeitimais, kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (fr. CEN).
3.1.4. Pastabos
3.1.4.1. |
Tiktai Europos standartą EN ISO/IEC 17025 su pakeitimais atitinkančios laboratorijos gali patvirtinti apie atitiktį anksčiau minėtų standartų atžvilgiu. |
3.1.4.2. Specifiniai atvejai
Jeigu atrodo akivaizdu, jog pakuotė yra pakankamai apsaugota nuo vaikų, nes jie negali jos atidaryti be jokio įrankio, tai 3.1.2 ar 3.1.3 skirsnyje nurodyto bandymo nereikia atlikti.
Visais kitais atvejais, kai yra pagrindas abejoti, jog pakuotė nepakankamai apsaugota nuo vaikų, nacionalinės valdžios institucijos gali paprašyti asmens, atsakingo už produkto pateikimą į rinką, kad šis pateiktų iš laboratorijos gautą bei 3.1.4.1 skirsnyje nurodytą sertifikatą, kuriame nurodyta:
— |
pakuotės yra toks tipas, kuriam esant, nereikia atlikti 3.1.2 ar 3.1.3 skirsnyje nurodytų bandymų; arba |
— |
pakuotės uždarymas buvo išbandytas ir nustatyta, kad jis atitinka anksčiau minėtų standartų reikalavimus. |
3.2. Liestinės pavojaus žymės
3.2.1. Pakuotės, kuriose privalo būti įtaisytos liestinės pavojaus žymės
Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip turinčių tokių savybių kaip ūmus toksiškumo poveikis, odos ėsdinimas, 2 kategorijos mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 kategorijos kancerogeniškumas, 2 kategorijos toksinis poveikis reprodukcijai, kvėpavimo takų jautrinimas arba 1 ir 2 kategorijų STOT, plaučių pakenkimo pavojus prarijus arba degiosios dujos, 1 ir 2 kategorijos skysčiai ir kietosios medžiagos, privalo turėti liestines pavojaus žymes.
3.2.2. Perspėjančių liestinių pavojaus žymių nuostatos
3.2.2.1. |
Ši nuostata netaikoma aerozoliams, kurie klasifikuojami ir ženklinami tik kaip „Ypač degūs aerozoliai“ arba „Degūs aerozoliai“. |
3.2.2.2. |
Perspėjančių liestinių pavojaus žymių techninės charakteristikos turi atitikti EN ISO standartą 11683 su pakeitimais dėl „Pakuotės. Liestinės pavojaus žymės. Reikalavimai“. |
4. 4 DALIS: SPECIALIOSIOS AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ ŽENKLINIMO TAISYKLĖS
Nepažeidžiant reikalavimų dėl informacijos, kurią reikia pateikti pagal Direktyvos 91/414/EEB 16 straipsnį ir tos direktyvos V priedą, augalų apsaugos produktų, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketėse taip pat turi būti nurodyta:
EUH401 – „Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos rizikos, būtina vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus.“
5. 5 DALIS: PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ SĄRAŠAS, KURIAM TAIKOMA 29 STRAIPSNIO 3 DALIS
— |
Paruoštas cemento mišinys ir nesukietėjęs betonas. |
III PRIEDAS
PAVOJINGUMO FRAZIŲ SĄRAŠAS, PAPILDOMA INFORMACIJA APIE PAVOJŲ IR ŽENKLINIMO ETIKĖTĖSE PATEIKIAMA INFORMACIJA
1. 1 dalis: pavojingumo frazės
Teiginiai apie pavojų taikomi pagal I priedo 2, 3 ir 4 dalis.
1.1 lentelė
Fizinį pavojų apibūdinančios pavojingumo frazės
H200 (1) |
Kalba |
|
||
|
BG |
Нестабилен експлозив. |
||
|
ES |
Explosivo inestable. |
||
|
CS |
Nestabilní výbušnina. |
||
|
DA |
Ustabilt eksplosiv. |
||
|
DE |
Instabil, explosiv. |
||
|
ET |
Ebapüsiv lõhkeaine. |
||
|
EL |
Ασταθή εκρηκτικά. |
||
|
EN |
Unstable explosives. |
||
|
FR |
Explosif instable. |
||
|
GA |
Pléascáin éagobhsaí. |
||
|
IT |
Esplosivo instabile. |
||
|
LV |
Nestabili sprādzienbīstami materiāli. |
||
|
LT |
Nestabilios sprogios medžiagos. |
||
|
HU |
Instabil robbanóanyagok. |
||
|
MT |
Splussivi instabbli. |
||
|
NL |
Instabiele ontplofbare stof. |
||
|
PL |
Materiały wybuchowe niestabilne. |
||
|
PT |
Explosivo instável. |
||
|
RO |
Exploziv instabil. |
||
|
SK |
Nestabilné výbušniny. |
||
|
SL |
Nestabilni eksplozivi. |
||
|
FI |
Epästabiili räjähde. |
||
|
SV |
Instabilt explosivt. |
H201 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Експлозив; опасност от масова експлозия. |
||
|
ES |
Explosivo; peligro de explosión en masa. |
||
|
CS |
Výbušnina; nebezpečí masivního výbuchu. |
||
|
DA |
Eksplosiv, masseeksplosionsfare. |
||
|
DE |
Explosiv, Gefahr der Massenexplosion. |
||
|
ET |
Plahvatusohtlik; massiplahvatusoht. |
||
|
EL |
Εκρηκτικό· κίνδυνος μαζικής έκρηξης. |
||
|
EN |
Explosive; mass explosion hazard. |
||
|
FR |
Explosif; danger d'explosion en masse. |
||
|
GA |
Pléascach; guais mhórphléasctha. |
||
|
IT |
Esplosivo; pericolo di esplosione di massa. |
||
|
LV |
Sprādzienbīstams; masveida sprādzienbīstamība. |
||
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia masinio sprogimo pavojų. |
||
|
HU |
Robbanóanyag; teljes tömeg felrobbanásának veszélye. |
||
|
MT |
Splussiv; periklu li jisplodu kollha f'daqqa. |
||
|
NL |
Ontplofbare stof; gevaar voor massa-explosie. |
||
|
PL |
Materiał wybuchowy; zagrożenie wybuchem masowym. |
||
|
PT |
Explosivo; perigo de explosão em massa. |
||
|
RO |
Exploziv; pericol de explozie în masă. |
||
|
SK |
Výbušnina, nebezpečenstvo rozsiahleho výbuchu. |
||
|
SL |
Eksplozivno; nevarnost eksplozije v masi. |
||
|
FI |
Räjähde; massaräjähdysvaara. |
||
|
SV |
Explosivt. Fara för massexplosion. |
H202 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Експлозив; сериозна опасност от разпръскване. |
||
|
ES |
Explosivo; grave peligro de proyección. |
||
|
CS |
Výbušnina; vážné nebezpečí zasažení částicemi. |
||
|
DA |
Eksplosiv, alvorlig fare for udslyngning af fragmenter. |
||
|
DE |
Explosiv; große Gefahr durch Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
||
|
ET |
Plahvatusohtlik; suur laialipaiskumisoht. |
||
|
EL |
Εκρηκτικό· σοβαρός κίνδυνος εκτόξευσης. |
||
|
EN |
Explosive, severe projection hazard. |
||
|
FR |
Explosif; danger sérieux de projection. |
||
|
GA |
Pléascach, guais throm teilgin. |
||
|
IT |
Esplosivo; grave pericolo di proiezione. |
||
|
LV |
Sprādzienbīstams; augsta izmetes bīstamība. |
||
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia didelį išsvaidymo pavojų. |
||
|
HU |
Robbanóanyag; kivetés súlyos veszélye. |
||
|
MT |
Splussiv, periklu serju ta' projezzjoni. |
||
|
NL |
Ontplofbare stof, ernstig gevaar voor scherfwerking. |
||
|
PL |
Materiał wybuchowy, poważne zagrożenie rozrzutem. |
||
|
PT |
Explosivo, perigo grave de projecções. |
||
|
RO |
Exploziv; pericol grav de proiectare. |
||
|
SK |
Výbušnina, závažné nebezpečenstvo rozletenia úlomkov. |
||
|
SL |
Eksplozivno, velika nevarnost za nastanek drobcev. |
||
|
FI |
Räjähde; vakava sirpalevaara. |
||
|
SV |
Explosivt. Allvarlig fara för splitter och kaststycken. |
H203 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Експлозив; опасност от пожар, взрив или разпръскване. |
||
|
ES |
Explosivo; peligro de incendio, de onda expansiva o de proyección. |
||
|
CS |
Výbušnina; nebezpečí požáru, tlakové vlny nebo zasažení částicemi. |
||
|
DA |
Eksplosiv, fare for brand, eksplosion eller udslyngning af fragmenter. |
||
|
DE |
Explosiv; Gefahr durch Feuer, Luftdruck oder Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
||
|
ET |
Plahvatusohtlik; süttimis-, plahvatus- või laialipaiskumisoht. |
||
|
EL |
Εκρηκτικό· κίνδυνος πυρκαγιάς, ανατίναξης ή εκτόξευσης. |
||
|
EN |
Explosive; fire, blast or projection hazard. |
||
|
FR |
Explosif; danger d'incendie, d'effet de souffle ou de projection. |
||
|
GA |
Pléascach; guais dóiteáin, phléasctha nó teilgin. |
||
|
IT |
Esplosivo; pericolo di incendio, di spostamento d'aria o di proiezione. |
||
|
LV |
Sprādzienbīstams; uguns, triecienviļņa vai izmetes bīstamība. |
||
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojų. |
||
|
HU |
Robbanóanyag; tűz, robbanás vagy kivetés veszélye. |
||
|
MT |
Splussiv; periklu ta' nar, blast jew projezzjoni. |
||
|
NL |
Ontplofbare stof; gevaar voor brand, luchtdrukwerking of scherfwerking. |
||
|
PL |
Materiał wybuchowy; zagrożenie pożarem, wybuchem lub rozrzutem. |
||
|
PT |
Explosivo; perigo de incêndio, sopro ou projecções. |
||
|
RO |
Exploziv; pericol de incendiu, detonare sau proiectare. |
||
|
SK |
Výbušnina, nebezpečenstvo požiaru, výbuchu alebo rozletenia úlomkov. |
||
|
SL |
Eksplozivno; nevarnost za nastanek požara, udarnega vala ali drobcev. |
||
|
FI |
Räjähde; palo-, räjähdys- tai sirpalevaara. |
||
|
SV |
Explosivt. Fara för brand, tryckvåg eller splitter och kaststycken. |
H204 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Опасност от пожар или разпръскване. |
||
|
ES |
Peligro de incendio o de proyección. |
||
|
CS |
Nebezpečí požáru nebo zasažení částicemi. |
||
|
DA |
Fare for brand eller udslyngning af fragmenter. |
||
|
DE |
Gefahr durch Feuer oder Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
||
|
ET |
Süttimis- või laialipaiskumisoht. |
||
|
EL |
Κίνδυνος πυρκαγιάς ή εκτόξευσης. |
||
|
EN |
Fire or projection hazard. |
||
|
FR |
Danger d'incendie ou de projection. |
||
|
GA |
Guais dóiteáin nó teilgin. |
||
|
IT |
Pericolo di incendio o di proiezione. |
||
|
LV |
Uguns vai izmetes bīstamība. |
||
|
LT |
Gaisro arba išsvaidymo pavojus. |
||
|
HU |
Tűz vagy kivetés veszélye. |
||
|
MT |
Periklu ta' nar jew ta' projezzjoni. |
||
|
NL |
Gevaar voor brand of scherfwerking. |
||
|
PL |
Zagrożenie pożarem lub rozrzutem. |
||
|
PT |
Perigo de incêndio ou projecções. |
||
|
RO |
Pericol de incendiu sau de proiectare. |
||
|
SK |
Nebezpečenstvo požiaru alebo rozletenia úlomkov. |
||
|
SL |
Nevarnost za nastanek požara ali drobcev. |
||
|
FI |
Palo- tai sirpalevaara. |
||
|
SV |
Fara för brand eller splitter och kaststycken. |
H205 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да предизвика масова експлозия при пожар. |
||
|
ES |
Peligro de explosión en masa en caso de incendio. |
||
|
CS |
Při požáru může způsobit masivní výbuch. |
||
|
DA |
Fare for masseeksplosion ved brand. |
||
|
DE |
Gefahr der Massenexplosion bei Feuer. |
||
|
ET |
Süttimise korral massiplahvatusoht. |
||
|
EL |
Κίνδυνος μαζικής έκρηξης σε περίπτωση πυρκαγιάς. |
||
|
EN |
May mass explode in fire. |
||
|
FR |
Danger d'explosion en masse en cas d'incendie. |
||
|
GA |
D'fhéadfadh sé go mbeadh mórphléascadh i dtine. |
||
|
IT |
Pericolo di esplosione di massa in caso d'incendio. |
||
|
LV |
Ugunī var masveidā eksplodēt. |
||
|
LT |
Per gaisrą gali sukelti masinį sprogimą. |
||
|
HU |
Tűz hatására a teljes tömeg felrobbanhat. |
||
|
MT |
Jista' jisplodi f'daqqa fin-nar. |
||
|
NL |
Gevaar voor massa-explosie bij brand. |
||
|
PL |
Może wybuchać masowo w przypadku pożaru. |
||
|
PT |
Perigo de explosão em massa em caso de incêndio. |
||
|
RO |
Pericol de explozie în masă în caz de incendiu. |
||
|
SK |
Nebezpečenstvo rozsiahleho výbuchu pri požiari. |
||
|
SL |
Pri požaru lahko eksplodira v masi. |
||
|
FI |
Koko massa voi räjähtää tulessa. |
||
|
SV |
Fara för massexplosion vid brand. |
H220 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Изключително запалим газ. |
||
|
ES |
Gas extremadamente inflamable. |
||
|
CS |
Extrémně hořlavý plyn. |
||
|
DA |
Yderst brandfarlig gas. |
||
|
DE |
Extrem entzündbares Gas. |
||
|
ET |
Eriti tuleohtlik gaas. |
||
|
EL |
Εξαιρετικά εύφλεκτο αέριο. |
||
|
EN |
Extremely flammable gas. |
||
|
FR |
Gaz extrêmement inflammable. |
||
|
GA |
Gás fíor-inadhainte. |
||
|
IT |
Gas altamente infiammabile. |
||
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojoša gāze. |
||
|
LT |
Ypač degios dujos. |
||
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes gáz. |
||
|
MT |
Gass li jaqbad malajr ħafna. |
||
|
NL |
Zeer licht ontvlambaar gas. |
||
|
PL |
Skrajnie łatwopalny gaz. |
||
|
PT |
Gás extremamente inflamável. |
||
|
RO |
Gaz extrem de inflamabil. |
||
|
SK |
Mimoriadne horľavý plyn. |
||
|
SL |
Zelo lahko vnetljiv plin. |
||
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä kaasu. |
||
|
SV |
Extremt brandfarlig gas. |
H221 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Запалим газ. |
||
|
ES |
Gas inflamable. |
||
|
CS |
Hořlavý plyn. |
||
|
DA |
Brandfarlig gas. |
||
|
DE |
Entzündbares Gas. |
||
|
ET |
Tuleohtlik gaas. |
||
|
EL |
Εύφλεκτο αέριο. |
||
|
EN |
Flammable gas. |
||
|
FR |
Gaz inflammable. |
||
|
GA |
Gás inadhainte. |
||
|
IT |
Gas infiammabile. |
||
|
LV |
Uzliesmojoša gāze. |
||
|
LT |
Degios dujos. |
||
|
HU |
Tűzveszélyes gáz. |
||
|
MT |
Gass li jaqbad. |
||
|
NL |
Ontvlambaar gas. |
||
|
PL |
Gaz łatwopalny. |
||
|
PT |
Gás inflamável. |
||
|
RO |
Gaz inflamabil. |
||
|
SK |
Horľavý plyn. |
||
|
SL |
Vnetljiv plin. |
||
|
FI |
Syttyvä kaasu. |
||
|
SV |
Brandfarlig gas. |
H222 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Изключително запалим аерозол. |
||
|
ES |
Aerosol extremadamente inflamable. |
||
|
CS |
Extrémně hořlavý aerosol. |
||
|
DA |
Yderst brandfarlig aerosol. |
||
|
DE |
Extrem entzündbares Aerosol. |
||
|
ET |
Eriti tuleohtlik aerosool. |
||
|
EL |
Εξαιρετικά εύφλεκτο αερόλυμα. |
||
|
EN |
Extremely flammable aerosol. |
||
|
FR |
Aérosol extrêmement inflammable. |
||
|
GA |
Aerasól fíor-inadhainte. |
||
|
IT |
Aerosol altamente infiammabile. |
||
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojošs aerosols. |
||
|
LT |
Ypač degus aerozolis. |
||
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes aeroszol. |
||
|
MT |
Aerosol li jaqbad malajr ħafna. |
||
|
NL |
Zeer licht ontvlambare aerosol. |
||
|
PL |
Skrajnie łatwopalny aerozol. |
||
|
PT |
Aerossol extremamente inflamável. |
||
|
RO |
Aerosol extrem de inflamabil. |
||
|
SK |
Mimoriadne horľavý aerosól. |
||
|
SL |
Zelo lahko vnetljiv aerosol. |
||
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä aerosoli. |
||
|
SV |
Extremt brandfarlig aerosol. |
H223 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Запалим аерозол. |
||
|
ES |
Aerosol inflamable. |
||
|
CS |
Hořlavý aerosol. |
||
|
DA |
Brandfarlig aerosol. |
||
|
DE |
Entzündbares Aerosol. |
||
|
ET |
Tuleohtlik aerosool. |
||
|
EL |
Εύφλεκτο αερόλυμα. |
||
|
EN |
Flammable aerosol. |
||
|
FR |
Aérosol inflammable. |
||
|
GA |
Aerasól inadhainte. |
||
|
IT |
Aerosol infiammabile. |
||
|
LV |
Uzliesmojošs aerosols. |
||
|
LT |
Degus aerozolis. |
||
|
HU |
Tűzveszélyes aeroszol. |
||
|
MT |
Aerosol li jaqbad. |
||
|
NL |
Ontvlambare aerosol. |
||
|
PL |
Aerozol łatwopalny. |
||
|
PT |
Aerossol inflamável. |
||
|
RO |
Aerosol inflamabil. |
||
|
SK |
Horľavý aerosól. |
||
|
SL |
Vnetljiv aerosol. |
||
|
FI |
Syttyvä aerosoli. |
||
|
SV |
Brandfarlig aerosol. |
H224 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Изключително запалими течност и пари. |
||
|
ES |
Líquido y vapores extremadamente inflamables. |
||
|
CS |
Extrémně hořlavá kapalina a páry. |
||
|
DA |
Yderst brandfarlig væske og damp. |
||
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf extrem entzündbar. |
||
|
ET |
Eriti tuleohtlik vedelik ja aur. |
||
|
EL |
Υγρό και ατμοί εξαιρετικά εύφλεκτα. |
||
|
EN |
Extremely flammable liquid and vapour. |
||
|
FR |
Liquide et vapeurs extrêmement inflammables. |
||
|
GA |
Leacht fíor-inadhainte agus gal fhíor-inadhainte. |
||
|
IT |
Liquido e vapori altamente infiammabili. |
||
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
||
|
LT |
Ypač degūs skystis ir garai. |
||
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes folyadék és gőz. |
||
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu malajr ħafna. |
||
|
NL |
Zeer licht ontvlambare vloeistof en damp. |
||
|
PL |
Skrajnie łatwopalna ciecz i pary. |
||
|
PT |
Líquido e vapor extremamente inflamáveis. |
||
|
RO |
Lichid şi vapori extrem de inflamabili. |
||
|
SK |
Mimoriadne horľavá kvapalina a pary. |
||
|
SL |
Zelo lahko vnetljiva tekočina in hlapi. |
||
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä neste ja höyry. |
||
|
SV |
Extremt brandfarlig vätska och ånga. |
H225 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Силно запалими течност и пари. |
||
|
ES |
Líquido y vapores muy inflamables. |
||
|
CS |
Vysoce hořlavá kapalina a páry. |
||
|
DA |
Meget brandfarlig væske og damp. |
||
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf leicht entzündbar. |
||
|
ET |
Väga tuleohtlik vedelik ja aur. |
||
|
EL |
Υγρό και ατμοί πολύ εύφλεκτα. |
||
|
EN |
Highly flammable liquid and vapour. |
||
|
FR |
Liquide et vapeurs très inflammables. |
||
|
GA |
Leacht an-inadhainte agus gal an-inadhainte. |
||
|
IT |
Liquido e vapori facilmente infiammabili. |
||
|
LV |
Viegli uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
||
|
LT |
Labai degūs skystis ir garai. |
||
|
HU |
Fokozottan tűzveszélyes folyadék és gőz. |
||
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu malajr ħafna. |
||
|
NL |
Licht ontvlambare vloeistof en damp. |
||
|
PL |
Wysoce łatwopalna ciecz i pary. |
||
|
PT |
Líquido e vapor facilmente inflamáveis. |
||
|
RO |
Lichid şi vapori foarte inflamabili. |
||
|
SK |
Veľmi horľavá kvapalina a pary. |
||
|
SL |
Lahko vnetljiva tekočina in hlapi. |
||
|
FI |
Helposti syttyvä neste ja höyry. |
||
|
SV |
Mycket brandfarlig vätska och ånga. |
H226 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Запалими течност и пари. |
||
|
ES |
Líquidos y vapores inflamables. |
||
|
CS |
Hořlavá kapalina a páry. |
||
|
DA |
Brandfarlig væske og damp. |
||
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf entzündbar. |
||
|
ET |
Tuleohtlik vedelik ja aur. |
||
|
EL |
Υγρό και ατμοί εύφλεκτα. |
||
|
EN |
Flammable liquid and vapour. |
||
|
FR |
Liquide et vapeurs inflammables. |
||
|
GA |
Leacht inadhainte agus gal inadhainte. |
||
|
IT |
Liquido e vapori infiammabili. |
||
|
LV |
Uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
||
|
LT |
Degūs skystis ir garai. |
||
|
HU |
Tűzveszélyes folyadék és gőz. |
||
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu. |
||
|
NL |
Ontvlambare vloeistof en damp. |
||
|
PL |
Łatwopalna ciecz i pary. |
||
|
PT |
Líquido e vapor inflamáveis. |
||
|
RO |
Lichid şi vapori inflamabili. |
||
|
SK |
Horľavá kvapalina a pary. |
||
|
SL |
Vnetljiva tekočina in hlapi. |
||
|
FI |
Syttyvä neste ja höyry. |
||
|
SV |
Brandfarlig vätska och ånga. |
H228 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Запалимо твърдо вещество. |
||
|
ES |
Sólido inflamable. |
||
|
CS |
Hořlavá tuhá látka. |
||
|
DA |
Brandfarligt fast stof. |
||
|
DE |
Entzündbarer Feststoff. |
||
|
ET |
Tuleohtlik tahke aine. |
||
|
EL |
Εύφλεκτο στερεό. |
||
|
EN |
Flammable solid. |
||
|
FR |
Matière solide inflammable. |
||
|
GA |
Solad inadhainte. |
||
|
IT |
Solido infiammabile. |
||
|
LV |
Uzliesmojoša cieta viela. |
||
|
LT |
Degi kietoji medžiaga. |
||
|
HU |
Tűzveszélyes szilárd anyag. |
||
|
MT |
Solidu li jaqbad. |
||
|
NL |
Ontvlambare vaste stof. |
||
|
PL |
Substancja stała łatwopalna. |
||
|
PT |
Sólido inflamável. |
||
|
RO |
Solid inflamabil. |
||
|
SK |
Horľavá tuhá látka. |
||
|
SL |
Vnetljiva trdna snov. |
||
|
FI |
Syttyvä kiinteä aine. |
||
|
SV |
Brandfarligt fast ämne. |
H240 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Може да предизвика експлозия при нагряване. |
||||
|
ES |
Peligro de explosión en caso de calentamiento. |
||||
|
CS |
Zahřívání může způsobit výbuch. |
||||
|
DA |
Eksplosionsfare ved opvarmning. |
||||
|
DE |
Erwärmung kann Explosion verursachen. |
||||
|
ET |
Kuumenemisel võib plahvatada. |
||||
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει έκρηξη. |
||||
|
EN |
Heating may cause an explosion. |
||||
|
FR |
Peut exploser sous l'effet de la chaleur. |
||||
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le pléascadh. |
||||
|
IT |
Rischio di esplosione per riscaldamento. |
||||
|
LV |
Sakaršana var izraisīt eksploziju. |
||||
|
LT |
Kaitinant gali sprogti. |
||||
|
HU |
Hő hatására robbanhat. |
||||
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża splużjoni. |
||||
|
NL |
Ontploffingsgevaar bij verwarming. |
||||
|
PL |
Ogrzanie grozi wybuchem. |
||||
|
PT |
Risco de explosão sob a acção do calor. |
||||
|
RO |
Pericol de explozie în caz de încălzire. |
||||
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť výbuch. |
||||
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči eksplozijo. |
||||
|
FI |
Räjähdysvaarallinen kuumennettaessa. |
||||
|
SV |
Explosivt vid uppvärmning. |
H241 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Може да предизвика пожар или експлозия при нагряване. |
||||
|
ES |
Peligro de incendio o explosión en caso de calentamiento. |
||||
|
CS |
Zahřívání může způsobit požár nebo výbuch. |
||||
|
DA |
Brand- eller eksplosionsfare ved opvarmning. |
||||
|
DE |
Erwärmung kann Brand oder Explosion verursachen. |
||||
|
ET |
Kuumenemisel võib süttida või plahvatada. |
||||
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά ή έκρηξη. |
||||
|
EN |
Heating may cause a fire or explosion. |
||||
|
FR |
Peut s'enflammer ou exploser sous l'effet de la chaleur. |
||||
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le dóiteán nó le pléascadh. |
||||
|
IT |
Rischio d'incendio o di esplosione per riscaldamento. |
||||
|
LV |
Sakaršana var izraisīt degšanu vai eksploziju. |
||||
|
LT |
Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti. |
||||
|
HU |
Hő hatására meggyulladhat vagy robbanhat. |
||||
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża nar jew splużjoni. |
||||
|
NL |
Brand- of ontploffingsgevaar bij verwarming. |
||||
|
PL |
Ogrzanie może spowodować pożar lub wybuch. |
||||
|
PT |
Risco de explosão ou de incêndio sob a acção do calor. |
||||
|
RO |
Pericol de incendiu sau de explozie în caz de încălzire. |
||||
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť požiar alebo výbuch. |
||||
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči požar ali eksplozijo. |
||||
|
FI |
Räjähdys- tai palovaarallinen kuumennettaessa. |
||||
|
SV |
Brandfarligt eller explosivt vid uppvärmning. |
H242 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Може да предизвика пожар при нагряване. |
||||
|
ES |
Peligro de incendio en caso de calentamiento. |
||||
|
CS |
Zahřívání může způsobit požár. |
||||
|
DA |
Brandfare ved opvarmning. |
||||
|
DE |
Erwärmung kann Brand verursachen. |
||||
|
ET |
Kuumenemisel võib süttida. |
||||
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά. |
||||
|
EN |
Heating may cause a fire. |
||||
|
FR |
Peut s'enflammer sous l'effet de la chaleur. |
||||
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le dóiteán. |
||||
|
IT |
Rischio d'incendio per riscaldamento. |
||||
|
LV |
Sakaršana var izraisīt degšanu. |
||||
|
LT |
Kaitinant gali sukelti gaisrą. |
||||
|
HU |
Hő hatására meggyulladhat. |
||||
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża nar. |
||||
|
NL |
Brandgevaar bij verwarming. |
||||
|
PL |
Ogrzanie może spowodować pożar. |
||||
|
PT |
Risco de incêndio sob a acção do calor. |
||||
|
RO |
Pericol de incendiu în caz de încălzire. |
||||
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť požiar. |
||||
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči požar. |
||||
|
FI |
Palovaarallinen kuumennettaessa. |
||||
|
SV |
Brandfarligt vid uppvärmning. |
H250 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Самозапалва се при контакт с въздух. |
||||
|
ES |
Se inflama espontáneamente en contacto con el aire. |
||||
|
CS |
Při styku se vzduchem se samovolně vznítí. |
||||
|
DA |
Selvantænder ved kontakt med luft. |
||||
|
DE |
Entzündet sich in Berührung mit Luft von selbst. |
||||
|
ET |
Kokkupuutel õhuga süttib iseenesest. |
||||
|
EL |
Αυταναφλέγεται εάν εκτεθεί στον αέρα. |
||||
|
EN |
Catches fire spontaneously if exposed to air. |
||||
|
FR |
S'enflamme spontanément au contact de l'air. |
||||
|
GA |
Téann trí thine go spontáineach má nochtar don aer. |
||||
|
IT |
Spontaneamente infiammabile all'aria. |
||||
|
LV |
Spontāni aizdegas saskarē ar gaisu. |
||||
|
LT |
Veikiami oro savaime užsidega. |
||||
|
HU |
Levegővel érintkezve önmagától meggyullad. |
||||
|
MT |
Jieħu n-nar spontanjament jekk ikun espost għall-arja. |
||||
|
NL |
Vat spontaan vlam bij blootstelling aan lucht. |
||||
|
PL |
Zapala się samorzutnie w przypadku wystawienia na działanie powietrza. |
||||
|
PT |
Risco de inflamação espontânea em contacto com o ar. |
||||
|
RO |
Se aprinde spontan, în contact cu aerul. |
||||
|
SK |
Pri kontakte so vzduchuom sa spontánne vznieti. |
||||
|
SL |
Samodejno se vžge na zraku. |
||||
|
FI |
Syttyy itsestään palamaan joutuessaan kosketuksiin ilman kanssa. |
||||
|
SV |
Spontanantänder vid kontakt med luft. |
H251 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Самонагряващо се: може да се запали. |
||
|
ES |
Se calienta espontáneamente; puede inflamarse. |
||
|
CS |
Samovolně se zahřívá: může se vznítit. |
||
|
DA |
Selvopvarmende, kan selvantænde. |
||
|
DE |
Selbsterhitzungsfähig; kann in Brand geraten. |
||
|
ET |
Isekuumenev, võib süttida. |
||
|
EL |
Αυτοθερμαίνεται: μπορεί να αναφλεγεί. |
||
|
EN |
Self-heating: may catch fire. |
||
|
FR |
Matière auto-échauffante; peut s'enflammer. |
||
|
GA |
Féintéamh: d'fhéadfadh sé dul trí thine. |
||
|
IT |
Autoriscaldante; può infiammarsi. |
||
|
LV |
Pašsasilstošs; var aizdegties. |
||
|
LT |
Savaime kaistančios, gali užsidegti. |
||
|
HU |
Önmelegedő: meggyulladhat. |
||
|
MT |
Jisħon waħdu: jista' jieħu n-nar. |
||
|
NL |
Vatbaar voor zelfverhitting: kan vlam vatten. |
||
|
PL |
Substancja samonagrzewająca się: może się zapalić. |
||
|
PT |
Susceptível de auto-aquecimento: risco de inflamação. |
||
|
RO |
Se autoîncălzeşte, pericol de aprindere. |
||
|
SK |
Samovoľne sa zahrieva; môže sa vznietiť. |
||
|
SL |
Samosegrevanje: lahko povzroči požar. |
||
|
FI |
Itsestään kuumeneva; voi syttyä palamaan. |
||
|
SV |
Självupphettande. Kan börja brinna. |
H252 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Самонагряващо се в големи количества; може да се запали. |
||
|
ES |
Se calienta espontáneamente en grandes cantidades; puede inflamarse. |
||
|
CS |
Ve velkém množství se samovolně zahřívá; může se vznítit. |
||
|
DA |
Selvopvarmende i store mængder, kan selvantænde. |
||
|
DE |
In großen Mengen selbsterhitzungsfähig; kann in Brand geraten. |
||
|
ET |
Suurtes kogustes isekuumenev, võib süttida. |
||
|
EL |
Σε μεγάλες ποσότητες αυτοθερμαίνεται: μπορεί να αναφλεγεί. |
||
|
EN |
Self-heating in large quantities; may catch fire. |
||
|
FR |
Matière auto-échauffante en grandes quantités; peut s'enflammer. |
||
|
GA |
Féintéamh ina mhórchainníochtaí; d'fhéadfadh sé dul trí thine. |
||
|
IT |
Autoriscaldante in grandi quantità; può infiammarsi. |
||
|
LV |
Lielos apjomos pašsasilstošs; var aizdegties. |
||
|
LT |
Laikant dideliais kiekiais savaime kaista, gali užsidegti. |
||
|
HU |
Nagy mennyiségben önmelegedő; meggyulladhat. |
||
|
MT |
Jisħon waħdu f'kwantitajiet kbar; jista' jieħu n-nar. |
||
|
NL |
In grote hoeveelheden vatbaar voor zelfverhitting; kan vlam vatten. |
||
|
PL |
Substancja samonagrzewająca się w dużych ilościach; może się zapalić. |
||
|
PT |
Susceptível de auto-aquecimento em grandes quantidades: risco de inflamação. |
||
|
RO |
Se autoîncălzeşte, în cantităţi mari pericol de aprindere. |
||
|
SK |
Vo veľkých množstvách sa samovoľne zahrieva; môže sa vznietiť. |
||
|
SL |
Samosegrevanje v velikih količinah; lahko povzroči požar. |
||
|
FI |
Suurina määrinä itsestään kuumeneva; voi syttyä palamaan. |
||
|
SV |
Självupphettande i stora mängder. Kan börja brinna. |
H260 |
Kalba |
|
||
|
BG |
При контакт с вода отделя запалими газове, които могат да се самозапалят. |
||
|
ES |
En contacto con el agua desprende gases inflamables que pueden inflamarse espontáneamente. |
||
|
CS |
Při styku s vodou uvolňuje hořlavé plyny, které se mohou samovolně vznítit. |
||
|
DA |
Ved kontakt med vand udvikles brandfarlige gasser, som kan selvantænde. |
||
|
DE |
In Berührung mit Wasser entstehen entzündbare Gase, die sich spontan entzünden können. |
||
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldab tuleohtlikke gaase, mis võivad iseenesest süttida. |
||
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνει εύφλεκτα αέρια τα οποία μπορούν να αυτοαναφλεγούν. |
||
|
EN |
In contact with water releases flammable gases which may ignite spontaneously. |
||
|
FR |
Dégage au contact de l'eau des gaz inflammables qui peuvent s'enflammer spontanément. |
||
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gáis inadhainte a d'fhéadfadh uathadhaint. |
||
|
IT |
A contatto con l'acqua libera gas infiammabili che possono infiammarsi spontaneamente. |
||
|
LV |
Nonākot saskarē ar ūdeni, izdala uzliesmojošas gāzes, kas var spontāni aizdegties. |
||
|
LT |
Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas, kurios gali savaime užsidegti. |
||
|
HU |
Vízzel érintkezve öngyulladásra hajlamos tűzveszélyes gázokat bocsát ki. |
||
|
MT |
Meta jmiss ma' l-ilma jerħi gassijiet li jaqbdu li jistgħu jieħdu n-nar spontanjament. |
||
|
NL |
In contact met water komen ontvlambare gassen vrij die spontaan kunnen ontbranden. |
||
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalniają łatwopalne gazy, które mogą ulegać samozapaleniu. |
||
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases que se podem inflamar espontaneamente. |
||
|
RO |
În contact cu apa degajă gaze inflamabile care se pot aprinde spontan. |
||
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje horľavé plyny, ktoré sa môžu spontánne zapáliť. |
||
|
SL |
V stiku z vodo se sproščajo vnetljivi plini, ki se lahko samodejno vžgejo. |
||
|
FI |
Kehittää itsestään syttyviä kaasuja veden kanssa. |
||
|
SV |
Vid kontakt med vatten utvecklas brandfarliga gaser som kan självantända. |
H261 |
Kalba |
|
||
|
BG |
При контакт с вода отделя запалими газове. |
||
|
ES |
En contacto con el agua desprende gases inflamables. |
||
|
CS |
Při styku s vodou uvolňuje hořlavé plyny. |
||
|
DA |
Ved kontakt med vand udvikles brandfarlige gasser. |
||
|
DE |
In Berührung mit Wasser entstehen entzündbare Gase. |
||
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldab tuleohtlikke gaase. |
||
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνει εύφλεκτα αέρια. |
||
|
EN |
In contact with water releases flammable gases. |
||
|
FR |
Dégage au contact de l'eau des gaz inflammables. |
||
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gáis inadhainte. |
||
|
IT |
A contatto con l'acqua libera gas infiammabili. |
||
|
LV |
Nonākot saskarē ar ūdeni, izdala uzliesmojošu gāzi. |
||
|
LT |
Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
||
|
HU |
Vízzel érintkezve tűzveszélyes gázokat bocsát ki. |
||
|
MT |
Meta jmiss ma' l-ilma jerħi gassijiet li jaqbdu. |
||
|
NL |
In contact met water komen ontvlambare gassen vrij. |
||
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalnia łatwopalne gazy. |
||
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases inflamáveis. |
||
|
RO |
În contact cu apa degajă gaze inflamabile. |
||
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje horľavé plyny. |
||
|
SL |
V stiku z vodo se sproščajo vnetljivi plini. |
||
|
FI |
Kehittää syttyviä kaasuja veden kanssa. |
||
|
SV |
Vid kontakt med vatten utvecklas brandfarliga gaser. |
H270 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да предивзика или усили пожар; окислител. |
||
|
ES |
Puede provocar o agravar un incendio; comburente. |
||
|
CS |
Může způsobit nebo zesílit požár; oxidant. |
||
|
DA |
Kan forårsage eller forstærke brand, brandnærende. |
||
|
DE |
Kann Brand verursachen oder verstärken; Oxidationsmittel. |
||
|
ET |
Võib põhjustada süttimise või soodustada põlemist; oksüdeerija. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει ή να αναζωπυρώσει πυρκαγιά· οξειδωτικό. |
||
|
EN |
May cause or intensify fire; oxidiser. |
||
|
FR |
Peut provoquer ou aggraver un incendie; comburant. |
||
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le tine nó cur le tine; ocsaídeoir. |
||
|
IT |
Può provocare o aggravare un incendio; comburente. |
||
|
LV |
Var izraisīt vai pastiprināt degšanu, oksidētājs. |
||
|
LT |
Gali sukelti arba padidinti gaisrą, oksidatorius. |
||
|
HU |
Tüzet okozhat vagy fokozhatja a tűz intenzitását, oxidáló hatású. |
||
|
MT |
Jista' jikkawża jew iżid in-nar; ossidant. |
||
|
NL |
Kan brand veroorzaken of bevorderen; oxiderend. |
||
|
PL |
Może spowodować lub intensyfikować pożar; utleniacz. |
||
|
PT |
Pode provocar ou agravar incêndios; comburente. |
||
|
RO |
Poate provoca sau agrava un incendiu; oxidant. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť alebo prispieť k rozvoju požiaru; oxidačné činidlo. |
||
|
SL |
Lahko povzroči ali okrepi požar; oksidativna snov. |
||
|
FI |
Aiheuttaa tulipalon vaaran tai edistää tulipaloa; hapettava. |
||
|
SV |
Kan orsaka eller intensifiera brand. Oxiderande. |
H271 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Може да предизвика пожар или експлозия; силен окислител. |
||||
|
ES |
Puede provocar un incendio o una explosión; muy comburente. |
||||
|
CS |
Může způsobit požár nebo výbuch; silný oxidant. |
||||
|
DA |
Kan forårsage brand eller eksplosion, stærkt brandnærende. |
||||
|
DE |
Kann Brand oder Explosion verursachen; starkes Oxidationsmittel. |
||||
|
ET |
Võib põhjustada süttimise või plahvatuse; tugev oksüdeerija. |
||||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά ή έκρηξη· ισχυρό οξειδωτικό. |
||||
|
EN |
May cause fire or explosion; strong oxidiser. |
||||
|
FR |
Peut provoquer un incendie ou une explosion; comburant puissant. |
||||
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le tine nó le pléascadh; an-ocsaídeoir. |
||||
|
IT |
Può provocare un incendio o un'esplosione; molto comburente. |
||||
|
LV |
Var izraisīt degšanu vai eksploziju, oksidētājs. |
||||
|
LT |
Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius. |
||||
|
HU |
Tüzet vagy robbanást okozhat; erősen oxidáló hatású. |
||||
|
MT |
Jista' jikkawża nar jew splużjoni; ossidant qawwi. |
||||
|
NL |
Kan brand of ontploffingen veroorzaken; sterk oxiderend. |
||||
|
PL |
Może spowodować pożar lub wybuch; silny utleniacz. |
||||
|
PT |
Risco de incêndio ou de explosão; muito comburente. |
||||
|
RO |
Poate provoca un incendiu sau o explozie; oxidant puternic. |
||||
|
SK |
Môže spôsobiť požiar alebo výbuch; silné oxidačné činidlo. |
||||
|
SL |
Lahko povzroči požar ali eksplozijo; močna oksidativna snov. |
||||
|
FI |
Aiheuttaa tulipalo- tai räjähdysvaaran; voimakkaasti hapettava. |
||||
|
SV |
Kan orsaka brand eller explosion. Starkt oxiderande. |
H272 |
Kalba |
|
||||
|
BG |
Може да усили пожара; окислител. |
||||
|
ES |
Puede agravar un incendio; comburente. |
||||
|
CS |
Může zesílit požár; oxidant. |
||||
|
DA |
Kan forstærke brand, brandnærende. |
||||
|
DE |
Kann Brand verstärken; Oxidationsmittel. |
||||
|
ET |
Võib soodustada põlemist; oksüdeerija. |
||||
|
EL |
Μπορεί να αναζωπυρώσει την πυρκαγιά· οξειδωτικό. |
||||
|
EN |
May intensify fire; oxidiser. |
||||
|
FR |
Peut aggraver un incendie; comburant. |
||||
|
GA |
D'fhéadfadh sé cur le tine; ocsaídeoir. |
||||
|
IT |
Può aggravare un incendio; comburente. |
||||
|
LV |
Var pastiprināt degšanu; oksidētājs. |
||||
|
LT |
Gali padidinti gaisrą, oksidatorius. |
||||
|
HU |
Fokozhatja a tűz intenzitását; oxidáló hatású. |
||||
|
MT |
Jista' jżid in-nar; ossidant. |
||||
|
NL |
Kan brand bevorderen; oxiderend. |
||||
|
PL |
Może intensyfikować pożar; utleniacz. |
||||
|
PT |
Pode agravar incêndios; comburente. |
||||
|
RO |
Poate agrava un incendiu; oxidant. |
||||
|
SK |
Môže prispieť k rozvoju požiaru; oxidačné činidlo. |
||||
|
SL |
Lahko okrepi požar; oksidativna snov. |
||||
|
FI |
Voi edistää tulipaloa; hapettava. |
||||
|
SV |
Kan intensifiera brand. Oxiderande. |
H280 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Съдържа газ под налягане; може да експлодира при нагряване. |
||
|
ES |
Contiene gas a presión; peligro de explosión en caso de calentamiento. |
||
|
CS |
Obsahuje plyn pod tlakem; při zahřívání může vybuchnout. |
||
|
DA |
Indeholder gas under tryk, kan eksplodere ved opvarmning. |
||
|
DE |
Enthält Gas unter Druck; kann bei Erwärmung explodieren. |
||
|
ET |
Sisaldab rõhu all olevat gaasi, kuumenemisel võib plahvatada. |
||
|
EL |
Περιέχει αέριο υπό πίεση· εάν θερμανθεί, μπορεί να εκραγεί. |
||
|
EN |
Contains gas under pressure; may explode if heated. |
||
|
FR |
Contient un gaz sous pression; peut exploser sous l'effet de la chaleur. |
||
|
GA |
Gás istigh ann, faoi bhrú; d'fhéadfadh sé pléascadh, má théitear. |
||
|
IT |
Contiene gas sotto pressione; può esplodere se riscaldato. |
||
|
LV |
Satur gāzi zem spiediena; karstumā var eksplodēt. |
||
|
LT |
Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti. |
||
|
HU |
Nyomás alatt lévő gázt tartalmaz; hő hatására robbanhat. |
||
|
MT |
Fih gass taħt pressjoni; jista' jisplodi jekk jissaħħan. |
||
|
NL |
Bevat gas onder druk; kan ontploffen bij verwarming. |
||
|
PL |
Zawiera gaz pod ciśnieniem; ogrzanie grozi wybuchem. |
||
|
PT |
Contém gás sob pressão; risco de explosão sob a acção do calor. |
||
|
RO |
Conţine un gaz sub presiune; pericol de explozie în caz de încălzire. |
||
|
SK |
Obsahuje plyn pod tlakom, pri zahriatí môže vybuchnúť. |
||
|
SL |
Vsebuje plin pod tlakom; segrevanje lahko povzroči eksplozijo. |
||
|
FI |
Sisältää paineen alaista kaasua; voi räjähtää kuumennettaessa. |
||
|
SV |
Innehåller gas under tryck. Kan explodera vid uppvärmning. |
H281 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Съдържа охладен газ; може да причини криогенни изгаряния или наранявания. |
||
|
ES |
Contiene un gas refrigerado; puede provocar quemaduras o lesiones criogénicas. |
||
|
CS |
Obsahuje zchlazený plyn; může způsobit omrzliny nebo poškození chladem. |
||
|
DA |
Indeholder nedkølet gas, kan forårsage kuldeskader. |
||
|
DE |
Enthält tiefkaltes Gas; kann Kälteverbrennungen oder -Verletzungen verursachen. |
||
|
ET |
Sisaldab külmutatud gaasi; võib põhjustada külmapõletusi või -kahjustusi. |
||
|
EL |
Περιέχει αέριο υπό ψύξη· μπορεί να προκαλέσει εγκαύματα ψύχους ή τραυματισμούς. |
||
|
EN |
Contains refrigerated gas; may cause cryogenic burns or injury. |
||
|
FR |
Contient un gaz réfrigéré; peut causer des brûlures ou blessures cryogéniques. |
||
|
GA |
Gás cuisnithe istigh ann; d'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le dónna crióigineacha nó le díobháil chrióigineach. |
||
|
IT |
Contiene gas refrigerato; può provocare ustioni o lesioni criogeniche. |
||
|
LV |
Satur atdzesētu gāzi; var radīt kriogēnus apdegumus vai ievainojumus. |
||
|
LT |
Turi atšaldytų dujų, gali sukelti kriogeninius nušalimus arba pažeidimus. |
||
|
HU |
Mélyhűtött gázt tartalmaz; fagymarást vagy sérülést okozhat. |
||
|
MT |
Fih gass imkessaħ; jista' jikkawża ħruq jew dannu minn temperaturi baxxi. |
||
|
NL |
Bevat sterk gekoeld gas; kan cryogene brandwonden of letsel veroorzaken. |
||
|
PL |
Zawiera schłodzony gaz; może spowodować oparzenia kriogeniczne lub obrażenia. |
||
|
PT |
Contém gás refrigerado; pode provocar queimaduras ou lesões criogénicas. |
||
|
RO |
Conţine un gaz răcit; poate cauza arsuri sau leziuni criogenice. |
||
|
SK |
Obsahuje schladený plyn; môže spôsobiť kryogénne popáleniny alebo poranenia. |
||
|
SL |
Vsebuje ohlajen utekočinjen plin; lahko povzroči ozebline ali poškodbe. |
||
|
FI |
Sisältää jäähdytettyä kaasua; voi aiheuttaa jäätymisvamman. |
||
|
SV |
Innehåller kyld gas. Kan orsaka svåra köldskador. |
H290 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да бъде корозивно за металите. |
||
|
ES |
Puede ser corrosivo para los metales. |
||
|
CS |
Může být korozivní pro kovy. |
||
|
DA |
Kan ætse metaller. |
||
|
DE |
Kann gegenüber Metallen korrosiv sein. |
||
|
ET |
Võib söövitada metalle. |
||
|
EL |
Μπορεί να διαβρώσει μέταλλα. |
||
|
EN |
May be corrosive to metals. |
||
|
FR |
Peut être corrosif pour les métaux. |
||
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith creimneach do mhiotail. |
||
|
IT |
Può essere corrosivo per i metalli. |
||
|
LV |
Var kodīgi iedarboties uz metāliem. |
||
|
LT |
Gali ėsdinti metalus. |
||
|
HU |
Fémekre korrozív hatású lehet. |
||
|
MT |
Jista' jkun korrużiv għall-metalli. |
||
|
NL |
Kan bijtend zijn voor metalen. |
||
|
PL |
Może powodować korozję metali. |
||
|
PT |
Pode ser corrosivo para os metais. |
||
|
RO |
Poate fi corosiv pentru metale. |
||
|
SK |
Môže byť korozívna pre kovy. |
||
|
SL |
Lahko je jedko za kovine. |
||
|
FI |
Voi syövyttää metalleja. |
||
|
SV |
Kan vara korrosivt för metaller. |
1.2 lentelė
Pavojų sveikatai apibūdinančios pavojingumo frazės
H300 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Смъртоносeн при поглъщане. |
||
|
ES |
Mortal en caso de ingestión. |
||
|
CS |
Při požití může způsobit smrt. |
||
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse. |
||
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken. |
||
|
ET |
Allaneelamisel surmav. |
||
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης. |
||
|
EN |
Fatal if swallowed. |
||
|
FR |
Mortel en cas d'ingestion. |
||
|
GA |
Marfach má shlogtar. |
||
|
IT |
Letale se ingerito. |
||
|
LV |
Norijot iestājas nāve. |
||
|
LT |
Mirtina prarijus. |
||
|
HU |
Lenyelve halálos. |
||
|
MT |
Fatali jekk jinbela’. |
||
|
NL |
Dodelijk bij inslikken. |
||
|
PL |
Połknięcie grozi śmiercią. |
||
|
PT |
Mortal por ingestão. |
||
|
RO |
Mortal în caz de înghiţire. |
||
|
SK |
Smrteľný po požití. |
||
|
SL |
Smrtno pri zaužitju. |
||
|
FI |
Tappavaa nieltynä. |
||
|
SV |
Dödligt vid förtäring. |
H301 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Токсичен при поглъщане. |
||
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión. |
||
|
CS |
Toxický při požití. |
||
|
DA |
Giftig ved indtagelse. |
||
|
DE |
Giftig bei Verschlucken. |
||
|
ET |
Allaneelamisel mürgine. |
||
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης. |
||
|
EN |
Toxic if swallowed. |
||
|
FR |
Toxique en cas d'ingestion. |
||
|
GA |
Tocsaineach má shlogtar. |
||
|
IT |
Tossico se ingerito. |
||
|
LV |
Toksisks, ja norij. |
||
|
LT |
Toksiška prarijus. |
||
|
HU |
Lenyelve mérgező. |
||
|
MT |
Tossiku jekk jinbela’. |
||
|
NL |
Giftig bij inslikken. |
||
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu. |
||
|
PT |
Tóxico por ingestão. |
||
|
RO |
Toxic în caz de înghiţire. |
||
|
SK |
Toxický po požití. |
||
|
SL |
Strupeno pri zaužitju. |
||
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä. |
||
|
SV |
Giftigt vid förtäring. |
H302 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Вреден при поглъщане. |
||
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión. |
||
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití. |
||
|
DA |
Farlig ved indtagelse. |
||
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken. |
||
|
ET |
Allaneelamisel kahjulik. |
||
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης. |
||
|
EN |
Harmful if swallowed. |
||
|
FR |
Nocif en cas d'ingestion. |
||
|
GA |
Díobhálach má shlogtar. |
||
|
IT |
Nocivo se ingerito. |
||
|
LV |
Kaitīgs, ja norij. |
||
|
LT |
Kenksminga prarijus. |
||
|
HU |
Lenyelve ártalmas. |
||
|
MT |
Jagħmel il-ħsara jekk jinbela’. |
||
|
NL |
Schadelijk bij inslikken. |
||
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu. |
||
|
PT |
Nocivo por ingestão. |
||
|
RO |
Nociv în caz de înghiţire. |
||
|
SK |
Škodlivý po požití. |
||
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju. |
||
|
FI |
Haitallista nieltynä. |
||
|
SV |
Skadligt vid förtäring. |
H304 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да бъде смъртоносен при поглъщане и навлизане в дихателните пътища. |
||
|
ES |
Puede ser mortal en caso de ingestión y penetración en las vías respiratorias. |
||
|
CS |
Při požití a vniknutí do dýchacích cest může způsobit smrt. |
||
|
DA |
Kan være livsfarligt, hvis det indtages og kommer i luftvejene. |
||
|
DE |
Kann bei Verschlucken und Eindringen in die Atemwege tödlich sein. |
||
|
ET |
Allaneelamisel või hingamisteedesse sattumisel võib olla surmav. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει θάνατο σε περίπτωση κατάποσης και διείσδυσης στις αναπνευστικές οδούς. |
||
|
EN |
May be fatal if swallowed and enters airways. |
||
|
FR |
Peut être mortel en cas d'ingestion et de pénétration dans les voies respiratoires. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith marfach má shlogtar é agus má théann sé isteach sna haerbhealaí. |
||
|
HU |
Lenyelve és a légutakba kerülve halálos lehet. |
||
|
IT |
Può essere letale in caso di ingestione e di penetrazione nelle vie respiratorie. |
||
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norij vai iekļūst elpceļos. |
||
|
LT |
Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį. |
||
|
MT |
Jista’ jkun fatali jekk jinbela’ u jidħol fil-pajpijiet tan-nifs. |
||
|
NL |
Kan dodelijk zijn als de stof bij inslikken in de luchtwegen terechtkomt. |
||
|
PL |
Połknięcie i dostanie się przez drogi oddechowe może grozić śmiercią. |
||
|
PT |
Pode ser mortal por ingestão e penetração nas vias respiratórias. |
||
|
RO |
Poate fi mortal în caz de înghiţire şi de pătrundere în căile respiratorii. |
||
|
SK |
Môže byť smrteľný po požití a vniknutí do dýchacích ciest. |
||
|
SL |
Pri zaužitju in vstopu v dihalne poti je lahko smrtno. |
||
|
FI |
Voi olla tappavaa nieltynä ja joutuessaan hengitysteihin. |
||
|
SV |
Kan vara dödligt vid förtäring om det kommer ner i luftvägarna. |
H310 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Смъртоносeн при контакт с кожата. |
||
|
ES |
Mortal en contacto con la piel. |
||
|
CS |
Při styku s kůží může způsobit smrt. |
||
|
DA |
Livsfarlig ved hudkontakt. |
||
|
DE |
Lebensgefahr bei Hautkontakt. |
||
|
ET |
Nahale sattumisel surmav. |
||
|
EL |
Θανατηφόρο σε επαφή με το δέρμα. |
||
|
EN |
Fatal in contact with skin. |
||
|
FR |
Mortel par contact cutané. |
||
|
GA |
Marfach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
||
|
HU |
Bőrrel érintkezve halálos. |
||
|
IT |
Letale per contatto con la pelle. |
||
|
LV |
Nonākot saskarē ar ādu, iestājas nāve. |
||
|
LT |
Mirtina susilietus su oda. |
||
|
MT |
Fatali jekk imiss mal-ġilda. |
||
|
NL |
Dodelijk bij contact met de huid. |
||
|
PL |
Grozi śmiercią w kontacie ze skórą. |
||
|
PT |
Mortal em contacto com a pele. |
||
|
RO |
Mortal în contact cu pielea. |
||
|
SK |
Smrteľný pri kontakte s pokožkou. |
||
|
SL |
Smrtno v stiku s kožo. |
||
|
FI |
Tappavaa joutuessaan iholle. |
||
|
SV |
Dödligt vid hudkontakt. |
H311 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Токсичен при контакт с кожата. |
||
|
ES |
Tóxico en contacto con la piel. |
||
|
CS |
Toxický při styku s kůží. |
||
|
DA |
Giftig ved hudkontakt. |
||
|
DE |
Giftig bei Hautkontakt. |
||
|
ET |
Nahale sattumisel mürgine. |
||
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με το δέρμα. |
||
|
EN |
Toxic in contact with skin. |
||
|
FR |
Toxique par contact cutané. |
||
|
GA |
Tocsaineach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
||
|
IT |
Tossico per contatto con la pelle. |
||
|
LV |
Toksisks, ja nonāk saskarē ar ādu. |
||
|
LT |
Toksiška susilietus su oda. |
||
|
HU |
Bőrrel érintkezve mérgező. |
||
|
MT |
Tossiku meta jmiss mal-ġilda. |
||
|
NL |
Giftig bij contact met de huid. |
||
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie ze skórą. |
||
|
PT |
Tóxico em contacto com a pele. |
||
|
RO |
Toxic în contact cu pielea. |
||
|
SK |
Toxický pri kontakte s pokožkou. |
||
|
SL |
Strupeno v stiku s kožo. |
||
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan iholle. |
||
|
SV |
Giftigt vid hudkontakt. |
H312 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Вреден при контакт с кожата. |
||
|
ES |
Nocivo en contacto con la piel. |
||
|
CS |
Zdraví škodlivý při styku s kůží. |
||
|
DA |
Farlig ved hudkontakt. |
||
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Hautkontakt. |
||
|
ET |
Nahale sattumisel kahjulik. |
||
|
EL |
Επιβλαβές σε επαφή με το δέρμα. |
||
|
EN |
Harmful in contact with skin. |
||
|
FR |
Nocif par contact cutané. |
||
|
GA |
Díobhálach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
||
|
IT |
Nocivo per contatto con la pelle. |
||
|
LV |
Kaitīgs, ja nonāk saskarē ar ādu. |
||
|
LT |
Kenksminga susilietus su oda. |
||
|
HU |
Bőrrel érintkezve ártalmas. |
||
|
MT |
Jagħmel il-ħsara meta jmiss mal-ġilda. |
||
|
NL |
Schadelijk bij contact met de huid. |
||
|
PL |
Działa szkodliwie w kontakcie ze skórą. |
||
|
PT |
Nocivo em contacto com a pele. |
||
|
RO |
Nociv în contact cu pielea. |
||
|
SK |
Škodlivý pri kontakte s pokožkou. |
||
|
SL |
Zdravju škodljivo v stiku s kožo. |
||
|
FI |
Haitallista joutuessaan iholle. |
||
|
SV |
Skadligt vid hudkontakt. |
H314 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Причинява тежки изгаряния на кожата и сериозно увреждане на очите. |
||
|
ES |
Provoca quemaduras graves en la piel y lesiones oculares graves. |
||
|
CS |
Způsobuje těžké poleptání kůže a poškození očí. |
||
|
DA |
Forårsager svære forbrændinger af huden og øjenskader. |
||
|
DE |
Verursacht schwere Verätzungen der Haut und schwere Augenschäden. |
||
|
ET |
Põhjustab rasket nahasöövitust ja silmakahjustusi. |
||
|
EL |
Προκαλεί σοβαρά δερματικά εγκαύματα και οφθαλμικές βλάβες. |
||
|
EN |
Causes severe skin burns and eye damage. |
||
|
FR |
Provoque des brûlures de la peau et des lésions oculaires graves. |
||
|
GA |
Ina chúis le dónna tromchúiseacha craicinn agus le damáiste don tsúil. |
||
|
IT |
Provoca gravi ustioni cutanee e gravi lesioni oculari. |
||
|
LV |
Izraisa smagus ādas apdegumus un acu bojājumus. |
||
|
LT |
Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis. |
||
|
HU |
Súlyos égési sérülést és szemkárosodást okoz. |
||
|
MT |
Jagħmel ħruq serju lill-ġilda u ħsara lill-għajnejn. |
||
|
NL |
Veroorzaakt ernstige brandwonden en oogletsel. |
||
|
PL |
Powoduje poważne oparzenia skóry oraz uszkodzenia oczu . |
||
|
PT |
Provoca queimaduras na pele e lesões oculares graves. |
||
|
RO |
Provoacă arsuri grave ale pielii şi lezarea ochilor. |
||
|
SK |
Spôsobuje vážne poleptanie kože a poškodenie očí. |
||
|
SL |
Povzroča hude opekline kože in poškodbe oči. |
||
|
FI |
Voimakkaasti ihoa syövyttävää ja silmiä vaurioittavaa. |
||
|
SV |
Orsakar allvarliga frätskador på hud och ögon. |
H315 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предизвиква дразнене на кожата. |
||
|
ES |
Provoca irritación cutánea. |
||
|
CS |
Dráždí kůži. |
||
|
DA |
Forårsager hudirritation. |
||
|
DE |
Verursacht Hautreizungen. |
||
|
ET |
Põhjustab nahaärritust. |
||
|
EL |
Προκαλεί ερεθισμό του δέρματος. |
||
|
EN |
Causes skin irritation. |
||
|
FR |
Provoque une irritation cutanée. |
||
|
GA |
Ina chúis le greannú craicinn. |
||
|
IT |
Provoca irritazione cutanea. |
||
|
LV |
Kairina ādu. |
||
|
LT |
Dirgina odą. |
||
|
HU |
Bőrirritáló hatású. |
||
|
MT |
Jagħmel irritazzjoni tal-ġilda. |
||
|
NL |
Veroorzaakt huidirritatie. |
||
|
PL |
Działa drażniąco na skórę. |
||
|
PT |
Provoca irritação cutânea. |
||
|
RO |
Provoacă iritarea pielii. |
||
|
SK |
Dráždi kožu. |
||
|
SL |
Povzroča draženje kože. |
||
|
FI |
Ärsyttää ihoa. |
||
|
SV |
Irriterar huden. |
H317 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини алергична кожна реакция. |
||
|
ES |
Puede provocar una reacción alérgica en la piel. |
||
|
CS |
Může vyvolat alergickou kožní reakci. |
||
|
DA |
Kan forårsage allergisk hudreaktion. |
||
|
DE |
Kann allergische Hautreaktionen verursachen. |
||
|
ET |
Võib põhjustada allergilist nahareaktsiooni. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική δερματική αντίδραση. |
||
|
EN |
May cause an allergic skin reaction. |
||
|
FR |
Peut provoquer une allergie cutanée. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach craicinn. |
||
|
IT |
Può provocare una reazione allergica cutanea. |
||
|
LV |
Var izraisīt alerģisku ādas reakciju. |
||
|
LT |
Gali sukelti alerginę odos reakciją. |
||
|
HU |
Allergiás bőrreakciót válthat ki. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża reazzjoni allerġika tal-ġilda. |
||
|
NL |
Kan een allergische huidreactie veroorzaken. |
||
|
PL |
Może powodować reakcję alergiczną skóry. |
||
|
PT |
Pode provocar uma reacção alérgica cutânea. |
||
|
RO |
Poate provoca o reacţie alergică a pielii. |
||
|
SK |
Môže vyvolať alergickú kožnú reakciu. |
||
|
SL |
Lahko povzroči alergijski odziv kože. |
||
|
FI |
Voi aiheuttaa allergisen ihoreaktion. |
||
|
SV |
Kan orsaka allergisk hudreaktion. |
H318 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предизвиква сериозно увреждане на очите. |
||
|
ES |
Provoca lesiones oculares graves. |
||
|
CS |
Způsobuje vážné poškození očí. |
||
|
DA |
Forårsager alvorlig øjenskade. |
||
|
DE |
Verursacht schwere Augenschäden. |
||
|
ET |
Põhjustab raskeid silmakahjustusi. |
||
|
EL |
Προκαλεί σοβαρή οφθαλμική βλάβη. |
||
|
EN |
Causes serious eye damage. |
||
|
FR |
Provoque des lésions oculaires graves. |
||
|
GA |
Ina chúis le damáiste tromchúiseach don tsúil. |
||
|
IT |
Provoca gravi lesioni oculari. |
||
|
LV |
Izraisa nopietnus acu bojājumus. |
||
|
LT |
Smarkiai pažeidžia akis. |
||
|
HU |
Súlyos szemkárosodást okoz. |
||
|
MT |
Jagħmel ħsara serja lill-għajnejn. |
||
|
NL |
Veroorzaakt ernstig oogletsel. |
||
|
PL |
Powoduje poważne uszkodzenie oczu. |
||
|
PT |
Provoca lesões oculares graves. |
||
|
RO |
Provoacă leziuni oculare grave. |
||
|
SK |
Spôsobuje vážne poškodenie očí. |
||
|
SL |
Povzroča hude poškodbe oči. |
||
|
FI |
Vaurioittaa vakavasti silmiä. |
||
|
SV |
Orsakar allvarliga ögonskador. |
H319 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предизвиква сериозно дразнене на очите. |
||
|
ES |
Provoca irritación ocular grave. |
||
|
CS |
Způsobuje vážné podráždění očí. |
||
|
DA |
Forårsager alvorlig øjenirritation. |
||
|
DE |
Verursacht schwere Augenreizung. |
||
|
ET |
Põhjustab tugevat silmade ärritust. |
||
|
EL |
Προκαλεί σοβαρό οφθαλμικό ερεθισμό. |
||
|
EN |
Causes serious eye irritation. |
||
|
FR |
Provoque une sévère irritation des yeux. |
||
|
GA |
Ina chúis le greannú tromchúiseach don tsúil. |
||
|
IT |
Provoca grave irritazione oculare. |
||
|
LV |
Izraisa nopietnu acu kairinājumu. |
||
|
LT |
Sukelia smarkų akių dirginimą. |
||
|
HU |
Súlyos szemirritációt okoz. |
||
|
MT |
Jagħmel irritazzjoni serja lill-għajnejn. |
||
|
NL |
Veroorzaakt ernstige oogirritatie. |
||
|
PL |
Działa drażniąco na oczy. |
||
|
PT |
Provoca irritação ocular grave. |
||
|
RO |
Provoacă o iritare gravă a ochilor. |
||
|
SK |
Spôsobuje vážne podráždenie očí. |
||
|
SL |
Povzroča hudo draženje oči. |
||
|
FI |
Ärsyttää voimakkaasti silmiä. |
||
|
SV |
Orsakar allvarlig ögonirritation. |
H330 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Смъртоносен при вдишване. |
||
|
ES |
Mortal en caso de inhalación. |
||
|
CS |
Při vdechování může způsobit smrt. |
||
|
DA |
Livsfarlig ved indånding. |
||
|
DE |
Lebensgefahr bei Einatmen. |
||
|
ET |
Sissehingamisel surmav. |
||
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση εισπνοής. |
||
|
EN |
Fatal if inhaled. |
||
|
FR |
Mortel par inhalation. |
||
|
GA |
Marfach má ionanálaítear. |
||
|
IT |
Letale se inalato. |
||
|
LV |
Ieelpojot, iestājas nāve. |
||
|
LT |
Mirtina įkvėpus. |
||
|
HU |
Belélegezve halálos. |
||
|
MT |
Fatali jekk jinxtamm. |
||
|
NL |
Dodelijk bij inademing. |
||
|
PL |
Wdychanie grozi śmiercią. |
||
|
PT |
Mortal por inalação. |
||
|
RO |
Mortal în caz de inhalare. |
||
|
SK |
Smrteľný pri vdýchnutí. |
||
|
SL |
Smrtno pri vdihavanju. |
||
|
FI |
Tappavaa hengitettynä. |
||
|
SV |
Dödligt vid inandning. |
H331 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Токсичен при вдишване. |
||
|
ES |
Tóxico en caso de inhalación. |
||
|
CS |
Toxický při vdechování. |
||
|
DA |
Giftig ved indånding. |
||
|
DE |
Giftig bei Einatmen. |
||
|
ET |
Sissehingamisel mürgine. |
||
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση εισπνοής. |
||
|
EN |
Toxic if inhaled. |
||
|
FR |
Toxique par inhalation. |
||
|
GA |
Tocsaineach má ionanálaítear. |
||
|
IT |
Tossico se inalato. |
||
|
LV |
Toksisks ieelpojot. |
||
|
LT |
Toksiška įkvėpus. |
||
|
HU |
Belélegezve mérgező. |
||
|
MT |
Tossiku jekk jinxtamm. |
||
|
NL |
Giftig bij inademing. |
||
|
PL |
Działa toksycznie w następstwie wdychania. |
||
|
PT |
Tóxico por inalação. |
||
|
RO |
Toxic în caz de inhalare. |
||
|
SK |
Toxický pri vdýchnutí. |
||
|
SL |
Strupeno pri vdihavanju. |
||
|
FI |
Myrkyllistä hengitettynä. |
||
|
SV |
Giftigt vid inandning. |
H332 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Вреден при вдишване. |
||
|
ES |
Nocivo en caso de inhalación. |
||
|
CS |
Zdraví škodlivý při vdechování. |
||
|
DA |
Farlig ved indånding. |
||
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Einatmen. |
||
|
ET |
Sissehingamisel kahjulik. |
||
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση εισπνοής. |
||
|
EN |
Harmful if inhaled. |
||
|
FR |
Nocif par inhalation. |
||
|
GA |
Díobhálach má ionanálaítear. |
||
|
IT |
Nocivo se inalato. |
||
|
LV |
Kaitīgs ieelpojot. |
||
|
LT |
Kenksminga įkvėpus. |
||
|
HU |
Belélegezve ártalmas. |
||
|
MT |
Jagħmel il-ħsara jekk jinxtamm. |
||
|
NL |
Schadelijk bij inademing. |
||
|
PL |
Działa szkodliwie w następstwie wdychania. |
||
|
PT |
Nocivo por inalação. |
||
|
RO |
Nociv în caz de inhalare. |
||
|
SK |
Škodlivý pri vdýchnutí. |
||
|
SL |
Zdravju škodljivo pri vdihavanju. |
||
|
FI |
Haitallista hengitettynä. |
||
|
SV |
Skadligt vid inandning. |
H334 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини алергични или астматични симптоми или затруднения в дишането при вдишване. |
||
|
ES |
Puede provocar síntomas de alergia o asma o dificultades respiratorias en caso de inhalación. |
||
|
CS |
Při vdechování může vyvolat příznaky alergie nebo astmatu nebo dýchací potíže. |
||
|
DA |
Kan forårsage allergi- eller astmasymptomer eller åndedrætsbesvær ved indånding. |
||
|
DE |
Kann bei Einatmen Allergie, asthmaartige Symptome oder Atembeschwerden verursachen. |
||
|
ET |
Sissehingamisel võib põhjustada allergia- või astma sümptomeid või hingamisraskusi. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει αλλεργία ή συμπτώματα άσθματος ή δύσπνοια σε περίπτωση εισπνοής. |
||
|
EN |
May cause allergy or asthma symptoms or breathing difficulties if inhaled. |
||
|
FR |
Peut provoquer des symptômes allergiques ou d’asthme ou des difficultés respiratoires par inhalation. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le siomptóim ailléirge nó asma nó le deacrachtaí análaithe má ionanálaítear é. |
||
|
IT |
Può provocare sintomi allergici o asmatici o difficoltà respiratorie se inalato. |
||
|
LV |
Ja ieelpo, var izraisīt alerģiju vai astmas simptomus, vai apgrūtināt elpošanu. |
||
|
LT |
Įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą. |
||
|
HU |
Belélegezve allergiás és asztmás tüneteket, és nehéz légzést okozhat. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża sintomi ta' allerġija jew ta’ ażma jew diffikultajiet biex jittieħed in-nifs jekk jinxtamm. |
||
|
NL |
Kan bij inademing allergie- of astmasymptomen of ademhalingsmoeilijkheden veroorzaken. |
||
|
PL |
Może powodować objawy alergii lub astmy lub trudności w oddychaniu w następstwie wdychania. |
||
|
PT |
Quando inalado, pode provocar sintomas de alergia ou de asma ou dificuldades respiratórias. |
||
|
RO |
Poate provoca simptome de alergie sau astm sau dificultăţi de respiraţie în caz de inhalare. |
||
|
SK |
Pri vdýchnutí môže vyvolať alergiu alebo príznaky astmy, alebo dýchacie ťažkosti. |
||
|
SL |
Lahko povzroči simptome alergije ali astme ali težave z dihanjem pri vdihavanju. |
||
|
FI |
Voi aiheuttaa hengitettynä allergia- tai astmaoireita tai hengitysvaikeuksia. |
||
|
SV |
Kan orsaka allergi- eller astmasymtom eller andningssvårigheter vid inandning. |
H335 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да предизвика дразнене на дихателните пътища. |
||
|
ES |
Puede irritar las vías respiratorias. |
||
|
CS |
Může způsobit podráždění dýchacích cest. |
||
|
DA |
Kan forårsage irritation af luftvejene. |
||
|
DE |
Kann die Atemwege reizen. |
||
|
ET |
Võib põhjustada hingamisteede ärritust. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει ερεθισμό της αναπνευστικής οδού. |
||
|
EN |
May cause respiratory irritation. |
||
|
FR |
Peut irriter les voies respiratoires. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le greannú riospráide. |
||
|
IT |
Può irritare le vie respiratorie. |
||
|
LV |
Var izraisīt elpceļu kairinājumu. |
||
|
LT |
Gali dirginti kvėpavimo takus. |
||
|
HU |
Légúti irritációt okozhat. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża irritazzjoni respiratorja. |
||
|
NL |
Kan irritatie van de luchtwegen veroorzaken. |
||
|
PL |
Może powodować podrażnienie dróg oddechowych. |
||
|
PT |
Pode provocar irritação das vias respiratórias. |
||
|
RO |
Poate provoca iritarea căilor respiratorii. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť podráždenie dýchacích ciest. |
||
|
SL |
Lahko povzroči draženje dihalnih poti. |
||
|
FI |
Saattaa aiheuttaa hengitysteiden ärsytystä. |
||
|
SV |
Kan orsaka irritation i luftvägarna. |
H336 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да предизвика сънливост или световъртеж. |
||
|
ES |
Puede provocar somnolencia o vértigo. |
||
|
CS |
Může způsobit ospalost nebo závratě. |
||
|
DA |
Kan forårsage sløvhed eller svimmelhed. |
||
|
DE |
Kann Schläfrigkeit und Benommenheit verursachen. |
||
|
ET |
Võib põhjustada unisust või peapööritust. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει υπνηλία ή ζάλη. |
||
|
EN |
May cause drowsiness or dizziness. |
||
|
FR |
Peut provoquer somnolence ou vertiges. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le codlatacht nó le meadhrán. |
||
|
IT |
Può provocare sonnolenza o vertigini. |
||
|
LV |
Var izraisīt miegainību vai reiboņus. |
||
|
LT |
Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą. |
||
|
HU |
Álmosságot vagy szédülést okozhat. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża ħedla jew sturdament. |
||
|
NL |
Kan slaperigheid of duizeligheid veroorzaken. |
||
|
PL |
Może wywoływać uczucie senności lub zawroty głowy. |
||
|
PT |
Pode provocar sonolência ou vertigens. |
||
|
RO |
Poate provoca somnolenţă sau ameţeală. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť ospalosť alebo závraty. |
||
|
SL |
Lahko povzroči zaspanost ali omotico. |
||
|
FI |
Saattaa aiheuttaa uneliaisuutta ja huimausta. |
||
|
SV |
Kan göra att man blir dåsig eller omtöcknad. |
H340 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини генетични дефекти < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Puede provocar defectos genéticos <Indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía >. |
||
|
CS |
Může vyvolat genetické poškození <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Kan forårsage genetiske defekter <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann genetische Defekte verursachen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Võib põhjustada geneetilisi defekte <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει γενετικά ελαττώματα < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
||
|
EN |
May cause genetic defects <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Peut induire des anomalies génétiques <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le héalanga géiniteacha <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Può provocare alterazioni genetiche <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Var izraisīt ģenētiskus bojājumus <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Gali sukelti genetinius defektus <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Genetikai károsodást okozhat < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża difetti ġenetiċi <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Kan genetische schade veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Może powodować wady genetyczne <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
||
|
PT |
Pode provocar anomalias genéticas <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Poate provoca anomalii genetice <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Môže spôsobovať genetické poškodenie <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Lahko povzroči genetske okvare <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Saattaa aiheuttaa perimävaurioita <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Kan orsaka genetiska defekter <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H341 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предполага се, че причинява генетични дефекти < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Se sospecha que provoca defectos genéticos <Indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Podezření na genetické poškození <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Mistænkt for at forårsage genetiske defekter <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann vermutlich genetische Defekte verursachen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Arvatavasti põhjustab geneetilisi defekte <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση γενετικών ελαττωμάτων <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
Suspected of causing genetic defects <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Susceptible d’induire des anomalies génétiques <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé a bheith ina chúis le héalanga géiniteacha <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Sospettato di provocare alterazioni genetiche <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Ir aizdomas, ka var izraisīt ģenētiskus bojājumus <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Įtariama, kad gali sukelti genetinius defektus <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Feltehetően genetikai károsodást okoz < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Suspettat li jikkawża difetti ġenetiċi <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Verdacht van het veroorzaken van genetische schade <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Podejrzewa się, że powoduje wady genetyczne <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
||
|
PT |
Suspeito de provocar anomalias genéticas <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Susceptibil de a provoca anomalii genetice < indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje genetické poškodenie <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Sum povzročitve genetskih okvar <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Epäillään aiheuttavan perimävaurioita <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Misstänks kunna orsaka genetiska defekter <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H350 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини рак < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Puede provocar cáncer <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Může vyvolat rakovinu <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Kan fremkalde kræft <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann Krebs erzeugen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Võib põhjustada vähktõbe <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει καρκίνο <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
May cause cancer <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Peut provoquer le cancer <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le hailse <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Può provocare il cancro<indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Var izraisīt vēzi <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Gali sukelti vėžį <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Rákot okozhat < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża l-kanċer <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Kan kanker veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is> |
||
|
PL |
Może powodować raka <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
||
|
PT |
Pode provocar cancro <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Poate provoca cancer <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť rakovinu <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Lahko povzroči raka <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Saattaa aiheuttaa syöpää <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Kan orsaka cancer <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H351 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предполага се, че причинява рак < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Se sospecha que provoca cáncer <indíquese la vía de exposición si se se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Podezření na vyvolání rakoviny <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Mistænkt for at fremkalde kræft <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann vermutlich Krebs erzeugen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Arvatavasti põhjustab vähktõbe <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση καρκίνου <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
Suspected of causing cancer <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routs of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Susceptible de provoquer le cancer <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé a bheith ina chúis le hailse <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Sospettato di provocare il cancro <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Ir aizdomas, ka var izraisīt vēzi <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Įtariama, kad sukelia vėžį <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Feltehetően rákot okoz < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Suspettat li jikkawża l-kanċer <ara l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu >. |
||
|
NL |
Verdacht van het veroorzaken van kanker <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Podejrzewa się, że powoduje raka <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
||
|
PT |
Suspeito de provocar cancro <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Susceptibil de a provoca cancer <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje rakovinu <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Sum povzročitve raka <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Epäillään aiheuttavan syöpää <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Misstänks kunna orsaka cancer <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H360 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да увреди оплодителната способност или плода < да се посочи конкретното въздействие, ако е известно > < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Puede perjudicar la fertilidad o dañar al feto <indíquese el efecto específico si se conoce> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Může poškodit reprodukční schopnost nebo plod v těle matky <uveďte specifický účinek, je-li znám> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Kan skade forplantningsevnen eller det ufødte barn <angiv specifik effekt, hvis kendt> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann die Fruchtbarkeit beeinträchtigen oder das Kind im Mutterleib schädigen <konkrete Wirkung angeben, sofern bekannt> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass die Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Võib kahjustada viljakust või loodet <märkida spetsiifiline toime, kui see on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Μπορεί να βλάψει τη γονιμότητα ή το έμβρυο <αναφέρεται η ειδική επίπτωση εάν είναι γνωστή> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
May damage fertility or the unborn child <state specific effect if known > <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Peut nuire à la fertilité ou au fœtus <indiquer l’effet spécifique s’il est connu> <indiquer la voie d’exposition s’il est formellement prouvé qu’aucune autre voie d’exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé damáiste a dhéanamh do thorthúlacht nó don leanbh sa bhroinn <tabhair an tsainéifeacht más eol > <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Può nuocere alla fertilità o al feto <indicare l'effetto specifico, se noto><indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Var kaitēt auglībai vai nedzimušajam bērnam <norādīt īpašo ietekmi, ja tā ir zināma> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui <nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Károsíthatja a termékenységet vagy a születendő gyermeket < ha ismert, meg kell adni a konkrét hatást > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Jista' jagħmel ħsara lill-fertilità jew lit-tarbija li għadha fil-ġuf <semmi l-effett speċifiku jekk ikun magħruf> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Kan de vruchtbaarheid of het ongeboren kind schaden <specifiek effect vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Może działać szkodliwie na płodność lub na dziecko w łonie matki <podać szczególny skutek, jeżeli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Pode afectar a fertilidade ou o nascituro <indicar o efeito específico se este for conhecido> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Poate dăuna fertilităţii sau fătului <indicaţi efectul specific, dacă este cunoscut><indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie plodnosti alebo nenarodeného dieťaťa <uveďte konkrétny účinok, ak je známy > <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Lahko škoduje plodnosti ali nerojenemu otroku <navesti posebni učinek, če je znan> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Saattaa heikentää hedelmällisyyttä tai vaurioittaa sikiötä <mainitaan tiedetty spesifinen vaikutus> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Kan skada fertiliteten eller det ofödda barnet <ange specifik effekt om denna är känd> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H361 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Предполага се, че уврежда оплодителната способност или плода < да се посочи конкретното въздействие, ако е известно > < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Se sospecha que perjudica la fertilidad o daña al feto <indíquese el efecto específico si se conoce> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Podezření na poškození reprodukční schopnosti nebo plodu v těle matky <uveďte specifický účinek, je-li znám> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Mistænkt for at skade forplantningsevnen eller det ufødte barn <angiv specifik effekt, hvis kendt> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann vermutlich die Fruchtbarkeit beeinträchtigen oder das Kind im Mutterleib schädigen < konkrete Wirkung angebe, n sofern bekannt > <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass die Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht> |
||
|
ET |
Arvatavasti kahjustab viljakust või loodet <märkida spetsiifiline toime, kui see on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση βλάβης στη γονιμότητα ή στο έμβρυο <αναφέρεται η ειδική επίπτωση εάν είναι γνωστή> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
Suspected of damaging fertility or the unborn child <state specific effect if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Susceptible de nuire à la fertilité ou au fœtus <indiquer l'effet s'il est connu> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé damáiste a dhéanamh do thorthúlacht nó don leanbh sa bhroinn <tabhair an tsainéifeacht más eol > <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Sospettato di nuocere alla fertilità o al feto <indicare l'effetto specifico, se noto> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Ir aizdomas, ka var kaitēt auglībai vai nedzimušajam bērnam <norādīt īpašo ietekmi, ja tā ir zināma> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Įtariama, kad kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui <nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Feltehetően károsítja a termékenységet vagy a születendő gyermeket < ha ismert, meg kell adni a konkrét hatást > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Suspettat li jagħmel ħsara lill-fertilità jew lit-tarbija li għadha fil-ġuf <semmi l-effett speċifiku jekk ikun magħruf> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu >. |
||
|
NL |
Kan mogelijks de vruchtbaarheid of het ongeboren kind schaden <specifiek effect vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Podejrzewa się, że działa szkodliwie na płodność lub na dziecko w łonie matki <podać szczególny skutek, jeżeli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Suspeito de afectar a fertilidade ou o nascituro <indicar o efeito específico se este for conhecido> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Susceptibil de a dăuna fertilităţii sau fătului <indicaţi efectul specific, dacă este cunoscut><indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje poškodenie plodnosti alebo nenarodeného dieťaťa <uveďte konkrétny účinok, ak je známy > <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Sum škodljivosti za plodnost ali nerojenega otroka <navesti posebni učinek, če je znan> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Epäillään heikentävän hedelmällisyyttä tai vaurioittavan sikiötä <mainitaan tiedetty spesifinen vaikutus> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Misstänks kunna skada fertiliteten eller det ofödda barnet <ange specifik effekt om denna är känd> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H362 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да бъде вреден за кърмачета. |
||
|
ES |
Puede perjudicar a los niños alimentados con leche materna. |
||
|
CS |
Může poškodit kojence prostřednictvím mateřského mléka. |
||
|
DA |
Kan skade børn, der ammes. |
||
|
DE |
Kann Säuglinge über die Muttermilch schädigen. |
||
|
ET |
Võib kahjustada rinnaga toidetavat last. |
||
|
EL |
Μπορεί να βλάψει τα βρέφη που τρέφονται με μητρικό γάλα. |
||
|
EN |
May cause harm to breast-fed children. |
||
|
FR |
Peut être nocif pour les bébés nourris au lait maternel. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé díobháil a dhéanamh do leanaí diúil. |
||
|
IT |
Può essere nocivo per i lattanti allattati al seno. |
||
|
LV |
Var radīt kaitējumu ar krūti barotam bērnam. |
||
|
LT |
Gali pakenkti žindomam vaikui. |
||
|
HU |
A szoptatott gyermeket károsíthatja. |
||
|
MT |
Jista’ jagħmel ħsara lit-tfal imreddgħa. |
||
|
NL |
Kan schadelijk zijn via borstvoeding. |
||
|
PL |
Może działać szkodliwie na dzieci karmione piersią. |
||
|
PT |
Pode ser nocivo para as crianças alimentadas com leite materno. |
||
|
RO |
Poate dăuna copiilor alăptaţi la sân. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie u dojčených detí. |
||
|
SL |
Lahko škoduje dojenim otrokom. |
||
|
FI |
Saattaa aiheuttaa haittaa rintaruokinnassa oleville lapsille. |
||
|
SV |
Kan skada spädbarn som ammas. |
H370 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Причинява увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни> < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Provoca daños en los órganos <o indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Způsobuje poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Forårsager organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Schädigt die Organe <oder alle betroffenen Organe nennen, sofern bekannt> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Kahjustab elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Προκαλεί βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
||
|
EN |
Causes damage to organs <or state all organs affected, if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Risque avéré d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
Déanann sé damáiste d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Provoca danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Rada orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Kenkia organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Károsítja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Jagħmel ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Veroorzaakt schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Powoduje uszkodzenie narządów <podać szczególny skutek, jeśli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Afecta os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Provoacă leziuni ale organelor <sau indicaţi toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Spôsobuje poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe> <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Orsakar organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H371 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни> < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Puede provocar daños en los órganos <o indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Může způsobit poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Kan forårsage organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann die Organe schädigen <oder alle betroffenen Organe nennen, sofern bekann> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Võib kahjustada elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
May cause damage to organs <or state all organs affected, if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Risque présumé d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh damáiste a dhéanamh d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Può provocare danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Var izraisīt orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Gali pakenkti organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Károsíthatja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Kan schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Może powodować uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy> <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Pode afectar os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Poate provoca leziuni ale organelor <sau indicaţi toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe> <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Lahko škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Saattaa vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Kan orsaka organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H372 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Причинява увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни > посредством продължителна или повтаряща се експозиция < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Provoca daños en los órganos <indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> tras exposiciones prolongadas o repetidas <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Způsobuje poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> při prodloužené nebo opakované expozici <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Forårsager organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> ved længerevarende eller gentagen eksponering <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Schädigt die Organe <alle betroffenen Organe nennen> bei längerer oder wiederholter Exposition <Expositionsweg angeben, wenn schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Kahjustab elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> pikaajalisel või korduval kokkupuutel <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Προκαλεί βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> ύστερα από παρατεταμένη ή επανειλημμένη έκθεση < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
||
|
EN |
Causes damage to organs <or state all organs affected, if known> through prolonged or repeated exposure <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Risque avéré d'effets graves pour les organes <indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> à la suite d'expositions répétées ou d'une exposition prolongée <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
Déanann damáiste d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> trí nochtadh fada nó ilnochtadh <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Provoca danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> in caso di esposizione prolungata o ripetuta <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Izraisa orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> ilgstošas vai atkārtotas iedarbības rezultātā <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Kenkia organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma>, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Ismétlődő vagy hosszabb expozíció esetén < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt > károsítja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek >. |
||
|
MT |
Jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> minħabba espożizzjoni fit-tul jew ripetuta <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Veroorzaakt schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> bij langdurige of herhaalde blootstelling <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Powoduje uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy > poprzez długotrwałe lub powtarzane narażenie <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Afecta os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> após exposição prolongada ou repetida <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Provoacă leziuni ale organelor <sau indicaţi toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> în caz de expunere prelungită sau repetată <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Spôsobuje poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe>pri dlhšej alebo opakovanej expozícii <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> pri dolgotrajni ali ponavljajoči se izpostavljenosti <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> pitkäaikaisessa tai toistuvassa altistumisessa <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
||
|
SV |
Orsakar organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> genom lång eller upprepad exponering <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
H373 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни > при продължителна или повтаряща се експозиция < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
||
|
ES |
Puede provocar daños en los órganos <indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> tras exposiciones prolongadas o repetidas <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
||
|
CS |
Může způsobit poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> při prodloužené nebo opakované expozici <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
||
|
DA |
Kan forårsage organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> ved længerevarende eller gentagen eksponering <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
||
|
DE |
Kann die Organe schädigen <alle betroffenen Organe nennen, sofern bekannt> bei längerer oder wiederholter Exposition <Expositionsweg angeben, wenn schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
||
|
ET |
Võib kahjustada elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> pikaajalisel või korduval kokkupuutel <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> ύστερα από παρατεταμένη ή επανειλημμένη έκθεση <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
||
|
EN |
May cause damage to organs <or state all organs affected, if known> through prolonged or repeated exposure <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
||
|
FR |
Risque présumé d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> à la suite d'expositions répétées ou d'une exposition prolongée <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé damáiste a dhéanamh d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> trí nochtadh fada nó ilnochtadh <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
||
|
IT |
Può provocare danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> in caso di esposizione prolungata o ripetuta <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
||
|
LV |
Var izraisīt orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> ilgstošas vai atkārtotas iedarbības rezultātā <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
||
|
LT |
Gali pakenkti organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi>, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
||
|
HU |
Ismétlődő vagy hosszabb expozíció esetén < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt > károsíthatja a szerveket > vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek >. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> minħabba espożizzjoni fit-tul jew ripetuta <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
||
|
NL |
Kan schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> veroorzaken bij langdurige of herhaalde blootstelling <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
||
|
PL |
Może powodować uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy > poprzez długotrwałe lub narażenie powtarzane <podać drogę narażenia, jeśli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
||
|
PT |
Pode afectar os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> após exposição prolongada ou repetida <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
||
|
RO |
Poate provoca leziuni ale organelor <sau indicaţi toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> în caz de expunere prelungită sau repetată <indicaţi calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
||
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe>pri dlhšej alebo opakovanej expozícii <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
||
|
SL |
Lahko škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> pri dolgotrajni ali ponavljajoči se izpostavljenosti <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
||
|
FI |
Saattaa vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> pitkäaikaisessa tai toistuvassa altistumisessa <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta> |
||
|
SV |
Kan orsaka organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> genom lång eller upprepad exponering <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
1.3 lentelė
Pavojų aplinkai apibūdinančios pavojingumo frazės
H400 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Силно токсичен за водните организми. |
||
|
ES |
Muy tóxico para los organismos acuáticos. |
||
|
CS |
Vysoce toxický pro vodní organismy. |
||
|
DA |
Meget giftig for vandlevende organismer. |
||
|
DE |
Sehr giftig für Wasserorganismen. |
||
|
ET |
Väga mürgine veeorganismidele. |
||
|
EL |
Πολύ τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς. |
||
|
EN |
Very toxic to aquatic life. |
||
|
FR |
Très toxique pour les organismes aquatiques. |
||
|
GA |
An-tocsaineach don saol uisceach. |
||
|
IT |
Molto tossico per gli organismi acquatici. |
||
|
LV |
Ļoti toksisks ūdens organismiem. |
||
|
LT |
Labai toksiška vandens organizmams. |
||
|
HU |
Nagyon mérgező a vízi élővilágra. |
||
|
MT |
Tossiku ħafna għall-organiżmi akwatiċi. |
||
|
NL |
Zeer giftig voor in het water levende organismen. |
||
|
PL |
Działa bardzo toksycznie na organizmy wodne. |
||
|
PT |
Muito tóxico para os organismos aquáticos. |
||
|
RO |
Foarte toxic pentru mediul acvatic. |
||
|
SK |
Veľmi toxický pre vodné organizmy. |
||
|
SL |
Zelo strupeno za vodne organizme. |
||
|
FI |
Erittäin myrkyllistä vesieliöille. |
||
|
SV |
Mycket giftigt för vattenlevande organismer. |
H410 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Силно токсичен за водните организми, с дълготраен ефект. |
||
|
ES |
Muy tóxico para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
||
|
CS |
Vysoce toxický pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
||
|
DA |
Meget giftig med langvarige virkninger for vandlevende organismer. |
||
|
DE |
Sehr giftig für Wasserorganismen mit langfristiger Wirkung. |
||
|
ET |
Väga mürgine veeorganismidele, pikaajaline toime. |
||
|
EL |
Πολύ τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
||
|
EN |
Very toxic to aquatic life with long lasting effects. |
||
|
FR |
Très toxique pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
||
|
GA |
An-tocsaineach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
||
|
IT |
Molto tossico per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
||
|
LV |
Ļoti toksisks ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
||
|
LT |
Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
||
|
HU |
Nagyon mérgező a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
||
|
MT |
Tossiku ħafna għall-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
||
|
NL |
Zeer giftig voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
||
|
PL |
Działa bardzo toksycznie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
||
|
PT |
Muito tóxico para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
||
|
RO |
Foarte toxic pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
||
|
SK |
Veľmi toxický pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
||
|
SL |
Zelo strupeno za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
||
|
FI |
Erittäin myrkyllistä vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
||
|
SV |
Mycket giftigt för vattenlevande organismer med långtidseffekter. |
H411 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Токсичен за водните организми, с дълготраен ефект. |
||
|
ES |
Tóxico para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
||
|
CS |
Toxický pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
||
|
DA |
Giftig for vandlevende organismer, med langvarige virkninger. |
||
|
DE |
Giftig für Wasserorganismen, mit langfristiger Wirkung. |
||
|
ET |
Mürgine veeorganismidele, pikaajaline toime. |
||
|
EL |
Τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
||
|
EN |
Toxic to aquatic life with long lasting effects. |
||
|
FR |
Toxique pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
||
|
GA |
Tocsaineach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
||
|
IT |
Tossico per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
||
|
LV |
Toksisks ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
||
|
LT |
Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
||
|
HU |
Mérgező a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
||
|
MT |
Tossiku għall-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
||
|
NL |
Giftig voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
||
|
PL |
Działa toksycznie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
||
|
PT |
Tóxico para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
||
|
RO |
Toxic pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
||
|
SK |
Toxický pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
||
|
SL |
Strupeno za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
||
|
FI |
Myrkyllistä vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
||
|
SV |
Giftigt för vattenlevande organismer med långtidseffekter. |
H412 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Вреден за водните организми, с дълготраен ефект. |
||
|
ES |
Nocivo para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
||
|
CS |
Škodlivý pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
||
|
DA |
Skadelig for vandlevende organismer, med langvarige virkninger. |
||
|
DE |
Schädlich für Wasserorganismen, mit langfristiger Wirkung. |
||
|
ET |
Ohtlik veeorganismidele, pikaajaline toime. |
||
|
EL |
Επιβλαβές για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
||
|
EN |
Harmful to aquatic life with long lasting effects. |
||
|
FR |
Nocif pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
||
|
GA |
Díobhálach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
||
|
IT |
Nocivo per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
||
|
LV |
Kaitīgs ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
||
|
LT |
Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
||
|
HU |
Ártalmas a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
||
|
MT |
Jagħmel ħsara lill-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
||
|
NL |
Schadelijk voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
||
|
PL |
Działa szkodliwie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
||
|
PT |
Nocivo para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
||
|
RO |
Nociv pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
||
|
SK |
Škodlivý pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
||
|
SL |
Škodljivo za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
||
|
FI |
Haitallista vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
||
|
SV |
Skadliga långtidseffekter för vattenlevande organismer. |
H413 |
Kalba |
|
||
|
BG |
Може да причини дълготраен вреден ефект за водните организми. |
||
|
ES |
Puede ser nocivo para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
||
|
CS |
Může vyvolat dlouhodobé škodlivé účinky pro vodní organismy. |
||
|
DA |
Kan forårsage langvarige skadelige virkninger for vandlevende organismer. |
||
|
DE |
Kann für Wasserorganismen schädlich sein, mit langfristiger Wirkung. |
||
|
ET |
Võib avaldada veeorganismidele pikaajalist kahjulikku toimet. |
||
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει μακροχρόνιες επιπτώσεις στους υδρόβιους οργανισμούς. |
||
|
EN |
May cause long lasting harmful effects to aquatic life. |
||
|
FR |
Peut être nocif à long terme pour les organismes aquatiques. |
||
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le héifeachtaí fadtréimhseacha díobhálacha ar an saol uisceach. |
||
|
IT |
Può essere nocivo per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
||
|
LV |
Var radīt ilgstošas kaitīgas sekas ūdens organismiem. |
||
|
LT |
Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams. |
||
|
HU |
Hosszan tartó ártalmas hatást gyakorolhat a vízi élővilágra. |
||
|
MT |
Jista’ jikkawża effetti ta' ħsara dejjiema lill-organiżmi akwatiċi. |
||
|
NL |
Kan langdurige schadelijke gevolgen voor in het water levende organismen hebben. |
||
|
PL |
Może powodować długotrwałe szkodliwe skutki dla organizmów wodnych. |
||
|
PT |
Pode provocar efeitos nocivos duradouros nos organismos aquáticos. |
||
|
RO |
Poate provoca efecte nocive pe termen lung asupra mediului acvatic. |
||
|
SK |
Môže mať dlhodobé škodlivé účinky na vodné organizmy. |
||
|
SL |
Lahko ima dolgotrajne škodljive učinke na vodne organizme. |
||
|
FI |
Voi aiheuttaa pitkäaikaisia haittavaikutuksia vesieliöille. |
||
|
SV |
Kan ge skadliga långtidseffekter på vattenlevande organismer. |
2. 2 dalis: papildoma informacija apie pavojų
2.1 lentelė
Fizinės savybės
EUH 001 |
Kalba |
|
|
BG |
Експлозивен в сухо състояние. |
|
ES |
Explosivo en estado seco. |
|
CS |
Výbušný v suchém stavu. |
|
DA |
Eksplosiv i tør tilstand. |
|
DE |
In trockenem Zustand explosionsgefährlich. |
|
ET |
Plahvatusohtlik kuivana. |
|
EL |
Εκρηκτικό σε ξηρή κατάσταση. |
|
EN |
Explosive when dry. |
|
FR |
Explosif à l'état sec. |
|
GA |
Pléascach agus é tirim. |
|
IT |
Esplosivo allo stato secco. |
|
LV |
Sprādzienbīstams sausā veidā. |
|
LT |
Sausos būsenos gali sprogti. |
|
HU |
Száraz állapotban robbanásveszélyes. |
|
MT |
Jisplodi meta jinxef. |
|
NL |
In droge toestand ontplofbaar. |
|
PL |
Produkt wybuchowy w stanie suchym. |
|
PT |
Explosivo no estado seco. |
|
RO |
Exploziv în stare uscată. |
|
SK |
V suchom stave výbušný. |
|
SL |
Eksplozivno v suhem stanju. |
|
FI |
Räjähtävää kuivana. |
|
SV |
Explosivt i torrt tillstånd. |
EUH 006 |
Kalba |
|
|
BG |
Експлозивен при или без контакт с въздуха. |
|
ES |
Explosivo en contacto o sin contacto con el aire. |
|
CS |
Výbušný za přístupu i bez přístupu vzduchu. |
|
DA |
Eksplosiv ved og uden kontakt med luft. |
|
DE |
Mit und ohne Luft explosionsfähig. |
|
ET |
Plahvatusohtlik õhuga kokkupuutel või kokkupuuteta. |
|
EL |
Εκρηκτικό σε επαφή ή χωρίς επαφή με τον αέρα. |
|
EN |
Explosive with or without contact with air. |
|
FR |
Danger d'explosion en contact ou sans contact avec l'air. |
|
GA |
Pléascach i dteagmháil le haer nó gan é. |
|
IT |
Esplosivo a contatto o senza contatto con l'aria. |
|
LV |
Sprādzienbīstams gaisa un bezgaisa vidē. |
|
LT |
Gali sprogti ore arba beorėje erdvėje. |
|
HU |
Levegővel érintkezve vagy anélkül is robbanásveszélyes. |
|
MT |
Jista' jisplodi b'kuntatt jew bla kuntatt ma' l-ajra. |
|
NL |
Ontplofbaar met en zonder lucht. |
|
PL |
Produkt wybuchowy z dostępem lub bez dostępu powietrza. |
|
PT |
Perigo de explosão com ou sem contacto com o ar. |
|
RO |
Exploziv în contact sau fără contactul cu aerul. |
|
SK |
Výbušné pri kontakte alebo bez kontaktu so vzduchom. |
|
SL |
Eksplozivno v stiku z zrakom ali brez stika z zrakom. |
|
FI |
Räjähtävää sellaisenaan tai ilman kanssa. |
|
SV |
Explosivt vid eller utan kontakt med luft. |
EUH 014 |
Kalba |
|
|
BG |
Реагира бурно с вода. |
|
ES |
Reacciona violentamente con el agua. |
|
CS |
Prudce reaguje s vodou. |
|
DA |
Reagerer voldsomt med vand. |
|
DE |
Reagiert heftig mit Wasser. |
|
ET |
Reageerib ägedalt veega. |
|
EL |
Αντιδρά βίαια με νερό. |
|
EN |
Reacts violently with water. |
|
FR |
Réagit violemment au contact de l'eau. |
|
GA |
Imoibríonn go foirtil le huisce. |
|
IT |
Reagisce violentemente con l'acqua. |
|
LV |
Aktīvi reaģē ar ūdeni. |
|
LT |
Smarkiai reaguoja su vandeniu. |
|
HU |
Vízzel hevesen reagál. |
|
MT |
Jirreaġixxi bil-qawwa meta jmiss l-ilma. |
|
NL |
Reageert heftig met water. |
|
PL |
Reaguje gwałtownie z wodą. |
|
PT |
Reage violentamente em contacto com a água. |
|
RO |
Reacţionează violent în contact cu apa. |
|
SK |
Prudko reaguje s vodou. |
|
SL |
Burno reagira z vodo. |
|
FI |
Reagoi voimakkaasti veden kanssa. |
|
SV |
Reagerar häftigt med vatten. |
EUH 018 |
Kalba |
|
|
BG |
При употреба може да се образува запалима/експлозивна паровъздушнa смес. |
|
ES |
Al usarlo pueden formarse mezclas aire-vapor explosivas o inflamables. |
|
CS |
Při používání může vytvářet hořlavé nebo výbušné směsi par se vzduchem. |
|
DA |
Ved brug kan brandbarlige dampe/eksplosive damp-luftblandinger dannes. |
|
DE |
Kann bei Verwendung explosionsfähige/entzündbare Dampf/Luft-Gemische bilden. |
|
ET |
Kasutamisel võib moodustuda tule-/plahvatusohtlik auru-õhu segu. |
|
EL |
Κατά τη χρήση μπορεί να σχηματίσει εύφλεκτα/εκρηκτικά μείγματα ατμού-αέρος. |
|
EN |
In use may form flammable/explosive vapour-air mixture. |
|
FR |
Lors de l'utilisation, formation possible de mélange vapeur-air inflammable/explosif. |
|
GA |
Agus é á úsáid d’fhéadfaí meascán inadhainte/pléascach gaile-aeir a chruthú. |
|
IT |
Durante l'uso può formarsi una miscela vapore-aria esplosiva/infiammabile. |
|
LV |
Izmantojot var veidot uzliesmojošu vai sprādzienbīstamu tvaiku un gaisa maisījumu. |
|
LT |
Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius. |
|
HU |
A használat során tűzveszélyes/robbanásveszélyes gőz/levegő elegy keletkezhet. |
|
MT |
Meta jintuża jista' jifforma taħlitiet esplussivi jew li jaqbdu jekk jitħallat ma' l-arja. |
|
NL |
Kan bij gebruik een ontvlambaar/ontplofbaar damp-luchtmengsel vormen. |
|
PL |
Podczas stosowania mogą powstawać łatwopalne lub wybuchowe mieszaniny par z powietrzem. |
|
PT |
Pode formar mistura vapor-ar explosiva/inflamável durante a utilização. |
|
RO |
În timpul utilizării poate forma un amestec vapori-aer, inflamabil/exploziv. |
|
SK |
Pri použití môže vytvárat’ horľavú/výbušnú zmes pár so vzduchom. |
|
SL |
Pri uporabi lahko tvori vnetljivo/eksplozivno zmes hlapi-zrak. |
|
FI |
Käytössä voi muodostua syttyvä/räjähtävä höyry-ilmaseos. |
|
SV |
Vid användning kan brännbara/explosiva ång-luftblandningar bildas. |
EUH 019 |
Kalba |
|
|
BG |
Може да образува експлозивни пероксиди. |
|
ES |
Puede formar peróxidos explosivos. |
|
CS |
Může vytvářet výbušné peroxidy. |
|
DA |
Kan danne eksplosive peroxider. |
|
DE |
Kann explosionsfähige Peroxide bilden. |
|
ET |
Võib moodustada plahvatusohtlikke peroksiide. |
|
EL |
Μπορεί να σχηματίσει εκρηκτικά υπεροξείδια. |
|
EN |
May form explosive peroxides. |
|
FR |
Peut former des peroxydes explosifs. |
|
GA |
D’fhéadfadh sé sárocsaídí pléascacha a chruthú. |
|
IT |
Può formare perossidi esplosivi. |
|
LV |
Var veidot sprādzienbīstamus peroksīdus. |
|
LT |
Gali sudaryti sprogius peroksidus. |
|
HU |
Robbanásveszélyes peroxidokat képezhet. |
|
MT |
Jista' jifforma perossidi esplussivi. |
|
NL |
Kan ontplofbare peroxiden vormen. |
|
PL |
Może tworzyć wybuchowe nadtlenki. |
|
PT |
Pode formar peróxidos explosivos. |
|
RO |
Poate forma peroxizi explozivi. |
|
SK |
Môže vytvárat’ výbušné peroxidy. |
|
SL |
Lahko tvori eksplozivne perokside. |
|
FI |
Saattaa muodostaa räjähtäviä peroksideja. |
|
SV |
Kan bilda explosiva peroxider. |
EUH 044 |
Kalba |
|
|
BG |
Риск от експлозия при нагряване в затворено пространство. |
|
ES |
Riesgo de explosión al calentarlo en ambiente confinado. |
|
CS |
Nebezpečí výbuchu při zahřátí v uzavřeném obalu. |
|
DA |
Eksplosionsfarlig ved opvarmning under indeslutning. |
|
DE |
Explosionsgefahr bei Erhitzen unter Einschluss. |
|
ET |
Plahvatusohtlik kuumutamisel kinnises mahutis. |
|
EL |
Κίνδυνος εκρήξεως εάν θερμανθεί υπό περιορισμό. |
|
EN |
Risk of explosion if heated under confinement. |
|
FR |
Risque d'explosion si chauffé en ambiance confinée. |
|
GA |
Baol pléasctha arna théamh i limistéar iata. |
|
IT |
Rischio di esplosione per riscaldamento in ambiente confinato. |
|
LV |
Sprādziena draudi, karsējot slēgtā vidē. |
|
LT |
Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta. |
|
HU |
Zárt térben hő hatására robbanhat. |
|
MT |
Riskju ta' splużjoni jekk jissaħħan fil-magħluq. |
|
NL |
Ontploffingsgevaar bij verwarming in afgesloten toestand. |
|
PL |
Zagrożenie wybuchem po ogrzaniu w zamkniętym pojemniku. |
|
PT |
Risco de explosão se aquecido em ambiente fechado. |
|
RO |
Risc de explozie, dacă este încălzit în spaţiu închis. |
|
SK |
Riziko výbuchu pri zahrievaní v uzavretom priestore. |
|
SL |
Nevarnost eksplozije ob segrevanju v zaprtem prostoru. |
|
FI |
Räjähdysvaara kuumennettaessa suljetussa astiassa. |
|
SV |
Explosionsrisk vid uppvärmning i sluten behållare. |
2.2 lentelė
Savybės, turinčios įtakos sveikatai
EUH 029 |
Kalba |
|
|
BG |
При контакт с вода се отделя токсичен газ. |
|
ES |
En contacto con agua libera gases tóxicos. |
|
CS |
Uvolňuje toxický plyn při styku s vodou. |
|
DA |
Udvikler giftig gas ved kontakt med vand. |
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Wasser giftige Gase. |
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldub mürgine gaas. |
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνονται τοξικά αέρια. |
|
EN |
Contact with water liberates toxic gas. |
|
FR |
Au contact de l'eau, dégage des gaz toxiques. |
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gás tocsaineach. |
|
IT |
A contatto con l'acqua libera un gas tossico. |
|
LV |
Saskaroties ar ūdeni, izdala toksiskas gāzes. |
|
LT |
Kontaktuodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas. |
|
HU |
Vízzel érintkezve mérgező gázok képződnek. |
|
MT |
Jitfa' gass tossiku meta jmiss l-ilma. |
|
NL |
Vormt giftig gas in contact met water. |
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalnia toksyczne gazy. |
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases tóxicos. |
|
RO |
În contact cu apa, degajă un gaz toxic. |
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje toxický plyn. |
|
SL |
V stiku z vodo se sprošča strupen plin. |
|
FI |
Kehittää myrkyllistä kaasua veden kanssa. |
|
SV |
Utvecklar giftig gas vid kontakt med vatten. |
EUH 031 |
Kalba |
|
|
BG |
При контакт с киселини се отделя токсичен газ. |
|
ES |
En contacto con ácidos libera gases tóxicos. |
|
CS |
Uvolňuje toxický plyn při styku s kyselinami. |
|
DA |
Udvikler giftig gas ved kontakt med syre. |
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Säure giftige Gase. |
|
ET |
Kokkupuutel hapetega eraldub mürgine gaas. |
|
EL |
Σε επαφή με οξέα ελευθερώνονται τοξικά αέρια. |
|
EN |
Contact with acids liberates toxic gas. |
|
FR |
Au contact d'un acide, dégage un gaz toxique. |
|
GA |
I dteagmháil le haigéid scaoiltear gás tocsaineach. |
|
IT |
A contatto con acidi libera gas tossici. |
|
LV |
Saskaroties ar skābēm, izdala toksiskas gāzes. |
|
LT |
Kontaktuodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas. |
|
HU |
Savval érintkezve mérgező gázok képződnek. |
|
MT |
Jitfa' gass tossiku meta jmiss l-aċidi. |
|
NL |
Vormt giftig gas in contact met zuren. |
|
PL |
W kontakcie z kwasami uwalnia toksyczne gazy. |
|
PT |
Em contacto com ácidos liberta gases tóxicos. |
|
RO |
În contact cu acizi, degajă un gaz toxic. |
|
SK |
Pri kontakte s kyselinami uvoľňuje toxický plyn. |
|
SL |
V stiku s kislinami se sprošča strupen plin. |
|
FI |
Kehittää myrkyllistä kaasua hapon kanssa. |
|
SV |
Utvecklar giftig gas vid kontakt med syra. |
EUH 032 |
Kalba |
|
|
BG |
При контакт с киселини се отделя силно токсичен газ. |
|
ES |
En contacto con ácidos libera gases muy tóxicos. |
|
CS |
Uvolňuje vysoce toxický plyn při styku s kyselinami. |
|
DA |
Udvikler meget giftig gas ved kontakt med syre. |
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Säure sehr giftige Gase. |
|
ET |
Kokkupuutel hapetega eraldub väga mürgine gaas. |
|
EL |
Σε επαφή με οξέα ελευθερώνονται πολύ τοξικά αέρια. |
|
EN |
Contact with acids liberates very toxic gas. |
|
FR |
Au contact d'un acide, dégage un gaz très toxique. |
|
GA |
I dteagmháil le haigéid scaoiltear gás an-tocsaineach. |
|
IT |
A contatto con acidi libera gas molto tossici. |
|
LV |
Saskaroties ar skābēm, izdala ļoti toksiskas gāzes. |
|
LT |
Kontaktuodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas. |
|
HU |
Savval érintkezve nagyon mérgező gázok képződnek. |
|
MT |
Jitfa' gass tossiku ħafna meta jmiss l-aċidi. |
|
NL |
Vormt zeer giftig gas in contact met zuren. |
|
PL |
W kontakcie z kwasami uwalnia bardzo toksyczne gazy. |
|
PT |
Em contacto com ácidos liberta gases muito tóxicos. |
|
RO |
În contact cu acizi, degajă un gaz foarte toxic. |
|
SK |
Pri kontakte s kyselinami uvoľňuje veľmi toxický plyn. |
|
SL |
V stiku s kislinami se sprošča zelo strupen plin. |
|
FI |
Kehittää erittäin myrkyllistä kaasua hapon kanssa. |
|
SV |
Utvecklar mycket giftig gas vid kontakt med syra. |
EUH 066 |
Kalba |
|
|
BG |
Повтарящата се експозиция може да предизвика изсушаване или напукване на кожата. |
|
ES |
La exposición repetida puede provocar sequedad o formación de grietas en la piel. |
|
CS |
Opakovaná expozice může způsobit vysušení nebo popraskání kůže. |
|
DA |
Gentagen kontakt kan give tør eller revnet hud. |
|
DE |
Wiederholter Kontakt kann zu spröder oder rissiger Haut führen. |
|
ET |
Korduv kokkupuude võib põhjustada naha kuivust või lõhenemist. |
|
EL |
Παρατεταμένη έκθεση μπορεί να προκαλέσει ξηρότητα δέρματος ή σκάσιμο. |
|
EN |
Repeated exposure may cause skin dryness or cracking. |
|
FR |
L'exposition répétée peut provoquer dessèchement ou gerçures de la peau. |
|
GA |
D’fhéadfadh tirimeacht chraicinn nó scoilteadh craicinn a bheith mar thoradh ar ilnochtadh. |
|
IT |
L'esposizione ripetuta può provocare secchezza o screpolature della pelle. |
|
LV |
Atkārtota iedarbība var radīt sausu ādu vai izraisīt tās sprēgāšanu. |
|
LT |
Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą. |
|
HU |
Ismétlődő expozíció a bőr kiszáradását vagy megrepedezését okozhatja. |
|
MT |
Espożizzjoni ripetuta tista' tikkaġuna nxif jew qsim tal-ġilda. |
|
NL |
Herhaalde blootstelling kan een droge of een gebarsten huid veroorzaken. |
|
PL |
Powtarzające się narażenie może powodować wysuszanie lub pękanie skóry. |
|
PT |
Pode provocar pele seca ou gretada, por exposição repetida. |
|
RO |
Expunerea repetată poate provoca uscarea sau crăparea pielii. |
|
SK |
Opakovaná expozícia môže spôsobit’ vysušenie alebo popraskanie pokožky. |
|
SL |
Ponavljajoča izpostavljenost lahko povzroči nastanek suhe ali razpokane kože. |
|
FI |
Toistuva altistus voi aiheuttaa ihon kuivumista tai halkeilua. |
|
SV |
Upprepad kontakt kan ge torr hud eller hudsprickor. |
EUH 070 |
Kalba |
|
|
BG |
Токсично при контакт с очите. |
|
ES |
Tóxico en contacto con los ojos. |
|
CS |
Toxický při styku s očima. |
|
DA |
Giftig ved kontakt med øjnene. |
|
DE |
Giftig bei Berührung mit den Augen. |
|
ET |
Silma sattumisel mürgine. |
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με τα μάτια. |
|
EN |
Toxic by eye contact. |
|
FR |
Toxique par contact oculaire. |
|
GA |
Tocsaineach trí theagmháil leis an tsúil. |
|
IT |
Tossico per contatto oculare. |
|
LV |
Toksisks saskarē ar acīm. |
|
LT |
Toksiška patekus į akis. |
|
HU |
Szembe kerülve mérgező. |
|
MT |
Tossiku meta jmiss ma’ l-għajnejn. |
|
NL |
Giftig bij oogcontact. |
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie z oczami. |
|
PT |
Tóxico por contacto com os olhos. |
|
RO |
Toxic în caz de contact cu ochii. |
|
SK |
Toxické pri kontakte s očami. |
|
SL |
Strupeno ob stiku z očmi. |
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan silmään. |
|
SV |
Giftigt vid kontakt med ögonen. |
EUH 071 |
Kalba |
|
|
BG |
Корозивен за дихателните пътища. |
|
ES |
Corrosivo para las vías respiratorias. |
|
CS |
Způsobuje poleptání dýchacích cest. |
|
DA |
Ætsende for luftvejene. |
|
DE |
Wirkt ätzend auf die Atemwege. |
|
ET |
Söövitav hingamisteedele. |
|
EL |
Διαβρωτικό της αναπνευστικής οδού. |
|
EN |
Corrosive to the respiratory tract. |
|
FR |
Corrosif pour les voies respiratoires. |
|
GA |
Creimneach don chonair riospráide. |
|
IT |
Corrosivo per le vie respiratorie. |
|
LV |
Kodīgs elpceļiem. |
|
LT |
Ėsdina kvėpavimo takus. |
|
HU |
Maró hatású a légutakra. |
|
MT |
Korrużiv għas-sistema respiratorja. |
|
NL |
Bijtend voor de luchtwegen. |
|
PL |
Działa żrąco na drogi oddechowe. |
|
PT |
Corrosivo para as vias respiratórias. |
|
RO |
Corosiv pentru căile respiratorii. |
|
SK |
Žieravé pre dýchacie cesty. |
|
SL |
Jedko za dihalne poti. |
|
FI |
Hengityselimiä syövyttävää. |
|
SV |
Frätande på luftvägarna. |
2.3 lentelė
Savybės, turinčios įtakos aplinkai
EUH 059 |
Kalba |
Additional EU Hazard Class |
|
BG |
Опасно за озоновия слой. |
|
ES |
Peligroso para la capa de ozono. |
|
CS |
Nebezpečný pro ozonovou vrstvu. |
|
DA |
Farlig for ozonlaget. |
|
DE |
Die Ozonschicht schädigend. |
|
ET |
Ohtlik osoonikihile. |
|
EL |
Επικίνδυνο για τη στιβάδα του όζοντος. |
|
EN |
Hazardous to the ozone layer. |
|
FR |
Dangereux pour la couche d’ozone. |
|
GA |
Guaiseach don chiseal ózóin. |
|
IT |
Pericoloso per lo strato di ozono. |
|
LV |
Bīstams ozona slānim. |
|
LT |
Pavojinga ozono sluoksniui. |
|
HU |
Veszélyes az ózonrétegre. |
|
MT |
Perikoluż għas-saff ta' l-ożonu. |
|
NL |
Gevaarlijk voor de ozonlaag. |
|
PL |
Stwarza zagrożenie dla warstwy ozonowej. |
|
PT |
Perigoso para a camada de ozono. |
|
RO |
Periculos pentru stratul de ozon. |
|
SK |
Nebezpečný pre ozónovú vrstvu. |
|
SL |
Nevarno za ozonski plašč. |
|
FI |
Vaarallista otsonikerrokselle. |
|
SV |
Farligt för ozonskiktet. |
3. 3 dalis: tam tikroms medžiagoms ir mišiniams skirti papildomi ženklinimo elementai ir (ARBA) informacija
EUH 201/ 201A |
Kalba |
|
201 201A |
BG |
Съдържа олово. Да не се използва върху повърхност, която евентуално може да се дъвче или смуче от деца. Внимание! Съдържа олово. |
201 201A |
ES |
Contiene plomo. No utilizar en objetos que los niños puedan masticar o chupar. ¡Atención! Contiene plomo. |
201 201A |
CS |
Obsahuje olovo. Nemá se používat na povrchy, které mohou okusovat nebo olizovat děti. Pozor! Obsahuje olovo. |
201 201A |
DA |
Indeholder bly. Må ikke anvendes på genstande, som børn vil kunne tygge eller sutte på. Advarsel! Indeholder bly. |
201 201A |
DE |
Enthält Blei. Nicht für den Anstrich von Gegenständen verwenden, die von Kindern gekaut oder gelutscht werden könnten. Achtung! Enthält Blei. |
201 201A |
ET |
Sisaldab pliid. Mitte kasutada pindadel, mida lapsed võivad närida või imeda. Ettevaatust! Sisaldab pliid. |
201 201A |
EL |
Περιέχει μόλυβδο. Να μη χρησιμοποιείται σε επιφάνειες που είναι πιθανόν να μασήσουν ή να πιπιλίσουν τα παιδιά. Προσοχή! Περιέχει μόλυβδο. |
201 201A |
EN |
Contains lead. Should not be used on surfaces liable to be chewed or sucked by children. Warning! Contains lead. |
201 201A |
FR |
Contient du plomb. Ne pas utiliser sur les objets susceptibles d’être mâchés ou sucés par des enfants. Attention! Contient du plomb. |
201 201A |
GA |
Luaidhe ann. Níor chóir a úsáid ar dhromchlaí a d'fhéadfadh a bheith á gcogaint nó á sú ag leanaí. Rabhadh! Luaidhe ann. |
201 201A |
IT |
Contiene piombo. Non utilizzare su oggetti che possono essere masticati o succhiati dai bambini. Attenzione! Contiene piombo. |
201 201A |
LV |
Satur svinu. Nedrīkst lietot uz virsmām, kuras var nonākt bērnam mutē. Brīdinājums! Satur svinu. |
201 201A |
LT |
Sudėtyje yra švino. Nenaudoti paviršiams, kurie gali būti vaikų kramtomi arba čiulpiami. Atsargiai! Sudėtyje yra švino. |
201 201A |
HU |
Ólmot tartalmaz. Tilos olyan felületeken használni, amelyeket gyermekek szájukba vehetnek. Figyelem! Ólmot tartalmaz. |
201 201A |
MT |
Fih iċ-ċomb. M'għandux jintuża' fuq uċuh li x'aktarx jomogħduhom jew jerdgħuhom it-tfal. Twissija! Fih iċ-ċomb. |
201 201A |
NL |
Bevat lood. Mag niet worden gebruikt voor voorwerpen waarin kinderen kunnen bijten of waaraan kinderen kunnen zuigen. Let op! Bevat lood. |
201 201A |
PL |
Zawiera ołów. Nie należy stosować na powierzchniach, które mogą być gryzione lub ssane przez dzieci. Uwaga! Zawiera ołów. |
201 201A |
PT |
Contém chumbo. Não utilizar em superfícies que possam ser mordidas ou chupadas por crianças. Atenção! Contém chumbo. |
201 201A |
RO |
Conţine plumb. A nu se utiliza pe obiecte care pot fi mestecate sau supte de copii. Atenţie! Conţine plumb. |
201 201A |
SK |
Obsahuje olovo. Nepoužívajte na povrchy, ktoré by mohli žuť alebo oblizovať deti. Pozor! Obsahuje olovo. |
201 201A |
SL |
Vsebuje svinec. Ne sme se nanašati na površine, ki bi jih lahko žvečili ali sesali otroci. Pozor! Vsebuje svinec. |
201 201A |
FI |
Sisältää lyijyä. Ei saa käyttää pintoihin, joita lapset voivat pureskella tai imeä. Varoitus! Sisältää lyijyä. |
201 201A |
SV |
Innehåller bly. Bör inte användas på ytor där barn kan komma åt att tugga eller suga. Varning! Innehåller bly. |
EUH 202 |
Kalba |
|
|
BG |
Цианокрилат. Опасно. Залепва кожата и очите за секунди. Да се съхранява извън обсега на деца. |
|
ES |
Cianoacrilato. Peligro. Se adhiere a la piel y a los ojos en pocos segundos. Mantener fuera del alcance de los niños. |
|
CS |
Kyanoakrylát. Nebezpečí. Okamžitě slepuje kůži a oči. Uchovávejte mimo dosah dětí. |
|
DA |
Cyanoacrylat. Farligt. Klæber til huden og øjnene på få sekunder. Opbevares utilgængeligt for børn. |
|
DE |
Cyanacrylat. Gefahr. Klebt innerhalb von Sekunden Haut und Augenlider zusammen. Darf nicht in die Hände von Kindern gelangen. |
|
ET |
Tsüanoakrülaat. Ohtlik. Liimib naha ja silmad hetkega. Hoida lastele kättesaamatus kohas. |
|
EL |
Κυανοακρυλική ένωση. Κίνδυνος. Κολλάει στην επιδερμίδα και στα μάτια μέσα σε λίγα δευτερόλεπτα. Να φυλάσσεται μακριά από παιδιά. |
|
EN |
Cyanoacrylate. Danger. Bonds skin and eyes in seconds. Keep out of the reach of children. |
|
FR |
Cyanoacrylate. Danger. Colle à la peau et aux yeux en quelques secondes. À conserver hors de portée des enfants. |
|
GA |
Cianaicrioláit. Contúirt. Nascann craiceann agus súile laistigh de shoicindí. Coimeád as aimsiú leanaí. |
|
IT |
Cianoacrilato. Pericolo. Incolla la pelle e gli occhi in pochi secondi. Tenere fuori dalla portata dei bambini. |
|
LV |
Ciānakrilāts. Bīstami. Iedarbība uz acīm un ādu tūlītēja. Sargāt no bērniem. |
|
LT |
Cianakrilatas. Pavojinga. Staigiai suklijuoja odą ir akis. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
|
HU |
Cianoakrilát. Veszély! Néhány másodperc alatt a bőrre és a szembe ragad. Gyermekektől elzárva tartandó. |
|
MT |
Cyanoacrylate. Periklu. Iwaħħal il-ġilda u l-għajnejn fi ftit sekondi. Żomm ‘il bogħod minn fejn jistgħu jilħquh it-tfal. |
|
NL |
Cyanoacrylaat. Gevaarlijk. Kleeft binnen enkele seconden aan huid en oogleden. Buiten het bereik van kinderen houden. |
|
PL |
Cyjanoakrylany. Niebezpieczeństwo. Skleja skórę i powieki w ciągu kilku sekund. Chronić przed dziećmi. |
|
PT |
Cianoacrilato. Perigo. Cola à pele e aos olhos em poucos segundos. Manter fora do alcance das crianças. |
|
RO |
Cianoacrilat. Pericol. Se lipeşte de piele şi ochi în câteva secunde. A nu se lăsa la îndemâna copiilor. |
|
SK |
Kyanoakrylát. Nebezpečenstvo. V priebehu niekoľkých sekúnd zlepí pokožku a oči. Uchovávajte mimo dosahu detí. |
|
SL |
Cianoakrilat. Nevarno. Kožo in oči zlepi v nekaj sekundah. Hraniti zunaj dosega otrok. |
|
FI |
Syanoakrylaattia. Vaara. Liimaa ihon ja silmät hetkessä. Säilytettävä lasten ulottumattomissa. |
|
SV |
Cyanoakrylat. Fara. Fäster snabbt på hud och ögon. Förvaras oåtkomligt för barn. |
EUH 203 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържа хром (VI). Може да причини алергична реакция. |
|
ES |
Contiene cromo (VI). Puede provocar una reacción alérgica. |
|
CS |
Obsahuje chrom (VI). Může vyvolat alergickou reakci. |
|
DA |
Indeholder krom (VI). Kan udløse allergisk reaktion. |
|
DE |
Enthält Chrom (VI). Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
ET |
Sisaldab kroomi (VI). Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
EL |
Περιέχει χρώμιο (VI). Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
EN |
Contains chromium (VI). May produce an allergic reaction. |
|
FR |
Contient du chrome (VI). Peut produire une réaction allergique. |
|
GA |
Cróimiam (VI) ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
IT |
Contiene cromo (VI). Può provocare una reazione allergica. |
|
LV |
Satur hromu (VI). Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
LT |
Sudėtyje yra chromo (VI). Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
HU |
Krómot (VI) tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
MT |
Fih il-kromju (VI). Jista’ joħloq reazzjoni allerġika. |
|
NL |
Bevat zeswaardig chroom. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
PL |
Zawiera chrom (VI). Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
PT |
Contém crómio (VI). Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
RO |
Conţine crom (VI). Poate provoca o reacţie alergică. |
|
SK |
Obsahuje chróm (VI). Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
SL |
Vsebuje krom (VI). Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
FI |
Sisältää kromi(VI)-yhdisteitä. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
SV |
Innehåller krom (VI). Kan orsaka en allergisk reaktion. |
EUH 204 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържа изоцианати. Може да причини алергична реакция. |
|
ES |
Contiene isocianatos. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
CS |
Obsahuje isokyanáty. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
DA |
Indeholder isocyanater. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
DE |
Enthält Isocyanate. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
ET |
Sisaldab isotsüanaate. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
EL |
Περιέχει ισοκυανικές ενώσεις. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
EN |
Contains isocyanates. May produce an allergic reaction. |
|
FR |
Contient des isocyanates. Peut produire une réaction allergique. |
|
GA |
Isicianaítí ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
IT |
Contiene isocianati. Può provocare una reazione allergica. |
|
LV |
Satur izocianātus. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
LT |
Sudėtyje yra izocianatų. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
HU |
Izocianátokat tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
MT |
Fih l-isocyanates. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
NL |
Bevat isocyanaten. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
PL |
Zawiera izocyjaniany. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
PT |
Contém isocianatos. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
RO |
Conţine izocianaţi. Poate provoca o reacţie alergică. |
|
SK |
Obsahuje izokyanáty. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
SL |
Vsebuje izocianate. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
FI |
Sisältää isosyanaatteja. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
SV |
Innehåller isocyanater. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
EUH 205 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържа епоксидни съставки. Може да причини алергична реакция. |
|
ES |
Contiene componentes epoxídicos. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
CS |
Obsahuje epoxidové složky. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
DA |
Indeholder epoxyforbindelser. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
DE |
Enthält epoxidhaltige Verbindungen. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
ET |
Sisaldab epoksükomponente. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
EL |
Περιέχει εποξειδικές ενώσεις. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
EN |
Contains epoxy constituents. May produce an allergic reaction. |
|
FR |
Contient des composés époxydiques. Peut produire une réaction allergique. |
|
GA |
Comhábhair eapocsacha ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
IT |
Contiene componenti epossidici. Può provocare una reazione allergica. |
|
LV |
Satur epoksīda sastāvdaļas. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
LT |
Sudėtyje yra epoksidinių komponentų. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
HU |
Epoxid tartalmú vegyületeket tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
MT |
Fih kostitwenti ta’ l-eposside. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
NL |
Bevat epoxyverbindingen. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
PL |
Zawiera składniki epoksydowe. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
PT |
Contém componentes epoxídicos. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
RO |
Conţine componenţi epoxidici. Poate provoca o reacţie alergică. |
|
SK |
Obsahuje epoxidové zložky. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
SL |
Vsebuje epoksidne sestavine. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
FI |
Sisältää epoksihartseja. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
SV |
Innehåller epoxiförening. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
EUH 206 |
Kalba |
|
|
BG |
Внимание! Да не се използва заедно с други продукти. Може да отдели опасни газове (хлор). |
|
ES |
¡Atención! No utilizar junto con otros productos. Puede desprender gases peligrosos (cloro). |
|
CS |
Pozor! Nepoužívejte společně s jinými výrobky. Může uvolňovat nebezpečné plyny (chlor). |
|
DA |
Advarsel! Må ikke anvendes i forbindelse med andre produkter. Farlige luftarter (chlor) kan frigøres. |
|
DE |
Achtung! Nicht zusammen mit anderen Produkten verwenden, da gefährliche Gase (Chlor) freigesetzt werden können. |
|
ET |
Ettevaatust! Mitte kasutada koos teiste toodetega. Segust võib eralduda ohtlikke gaase (kloori). |
|
EL |
Προσοχή! Να μην χρησιμοποιείται σε συνδυασμό με άλλα προϊόντα. Μπορεί να ελευθερωθούν επικίνδυνα αέρια (χλώριο). |
|
EN |
Warning! Do not use together with other products. May release dangerous gases (chlorine). |
|
FR |
Attention! Ne pas utiliser en combinaison avec d’autres produits. Peut libérer des gaz dangereux (chlore). |
|
GA |
Rabhadh! Ná húsáid in éineacht le táirgí eile. D’fhéadfadh sé go scaoilfí gáis chontúirteacha (clóirín). |
|
IT |
Attenzione! Non utilizzare in combinazione con altri prodotti. Possono liberarsi gas pericolosi (cloro). |
|
LV |
Brīdinājums! Nelietot kopā ar citiem produktiem. Var izdalīt bīstamas gāzes (hloru). |
|
LT |
Atsargiai! Nenaudoti kartu su kitais produktais. Gali išskirti pavojingas dujas (chlorą). |
|
HU |
Figyelem! Tilos más termékekkel együtt használni. Veszélyes gázok (klór) szabadulhatnak fel. |
|
MT |
Twissija! Tużahx flimkien ma’ prodotti oħra. Jista’ jerħi gassijiet perikolużi (kloru). |
|
NL |
Let op! Niet in combinatie met andere producten gebruiken. Er kunnen gevaarlijke gassen (chloor) vrijkomen. |
|
PL |
Uwaga! Nie stosować razem z innymi produktami. Może wydzielać niebezpieczne gazy (chlor). |
|
PT |
Atenção! Não utilizar juntamente com outros produtos. Podem libertar-se gases perigosos (cloro). |
|
RO |
Atenţie! A nu se folosi împreună cu alte produse. Poate elibera gaze periculoase (clor). |
|
SK |
Pozor! Nepoužívajte spolu s inými výrobkami. Môžu uvoľňovať nebezpečné plyny (chlór). |
|
SL |
Pozor! Ne uporabljajte skupaj z drugimi izdelki. Lahko se sproščajo nevarni plini (klor). |
|
FI |
Varoitus! Älä käytä yhdessä muiden tuotteiden kanssa. Tuotteesta voi vapautua vaarallista kaasua (klooria). |
|
SV |
Varning! Får ej användas tillsammans med andra produkter. Kan avge farliga gaser (klor). |
EUH 207 |
Kalba |
|
|
BG |
Внимание! Съдържа кадмий. При употреба се образуват опасни пари. Вижте информацията, предоставена от производителя. Спазвайте инструкциите за безопасност. |
|
ES |
¡Atención! Contiene cadmio. Durante su utilización se desprenden vapores peligrosos. Ver la información facilitada por el fabricante. Seguir las instrucciones de seguridad. |
|
CS |
Pozor! Obsahuje kadmium. Při používání vznikají nebezpečné výpary. Viz informace dodané výrobcem. Dodržujte bezpečnostní pokyny. |
|
DA |
Advarsel! Indeholder cadmium. Der udvikles farlige dampe under anvendelsen. Se producentens oplysninger. Overhold sikkerhedsforskrifterne. |
|
DE |
Achtung! Enthält Cadmium. Bei der Verwendung entstehen gefährliche Dämpfe. Hinweise des Herstellers beachten. Sicherheitsanweisungen einhalten. |
|
ET |
Ettevaatust! Sisaldab kaadmiumi. Kasutamisel moodustuvad ohtlikud aurud. Vt tootja esitatud teavet. Järgida ohutuseeskirju. |
|
EL |
Προσοχή! Περιέχει κάδμιο. Κατά τη χρήση αναπτύσσονται επικίνδυνες αναθυμιάσεις. Βλέπετε πληροφορίες του κατασκευαστή. Τηρείτε τις οδηγίες ασφαλείας. |
|
EN |
Warning! Contains cadmium. Dangerous fumes are formed during use. See information supplied by the manufacturer. Comply with the safety instructions. |
|
FR |
Attention! Contient du cadmium. Des fumées dangereuses se développent pendant l’utilisation. Voir les informations fournies par le fabricant. Respectez les consignes de sécurité. |
|
GA |
Rabhadh! Caidmiam ann. Cruthaítear múch chontúirteach le linn a úsáide. Féach an fhaisnéis atá curtha ar fáil ag an monaróir. Cloígh leis na treoracha sábháilteachta. |
|
IT |
Attenzione! Contiene cadmio. Durante l'uso si sviluppano fumi pericolosi. Leggere le informazioni fornite dal fabbricante. Rispettare le disposizioni di sicurezza. |
|
LV |
Brīdinājums! Satur kadmiju. Lietojot veidojas bīstami izgarojumi. Sk. ražotāja sniegto informāciju. Ievērot drošības instrukcijas. |
|
LT |
Atsargiai! Sudėtyje yra kadmio. Naudojant susidaro pavojingi garai. Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją. Vykdyti saugos instrukcijas. |
|
HU |
Figyelem! Kadmiumot tartalmaz! A használat során veszélyes füstök képződnek. Lásd a gyártó által közölt információt. Be kell tartani a biztonsági előírásokat. |
|
MT |
Twissija! Fih il-kadmju. Waqt li jintuża jiffurmaw dħaħen perikolużi. Ara l-informazzjoni mogħtija mill-fabbrikant. Ħares l-istruzzjonijiet dwar is-sigurtà. |
|
NL |
Let op! Bevat cadmium. Bij het gebruik ontwikkelen zich gevaarlijke dampen. Zie de aanwijzingen van de fabrikant. Neem de veiligheidsvoorschriften in acht. |
|
PL |
Uwaga! Zawiera kadm. Podczas stosowania wydziela niebezpieczne pary. Zapoznaj się z informacją dostarczoną przez producenta. Przestrzegaj instrukcji bezpiecznego stosowania. |
|
PT |
Atenção! Contém cádmio. Libertam-se fumos perigosos durante a utilização. Ver as informações fornecidas pelo fabricante. Respeitar as instruções de segurança. |
|
RO |
Atenţie! Conţine cadmiu. În timpul utilizării se degajă un fum periculos. A se vedea informaţiile furnizate de producător. A se respecta instrucţiunile privind siguranţa. |
|
SK |
Pozor! Obsahuje kadmium. Pri používaní sa tvorí nebezpečný dym. Pozri informácie od výrobcu. Dodržiavajte bezpečnostné pokyny. |
|
SL |
Pozor! Vsebuje kadmij. Med uporabo nastajajo nevarni dimi. Preberite informacije proizvajalca. Upoštevajte navodila za varno uporabo. |
|
FI |
Varoitus! Sisältää kadmiumia. Käytettäessä muodostuu vaarallisia huuruja. Noudata valmistajan antamia ohjeita. Noudata turvallisuusohjeita. |
|
SV |
Varning! Innehåller kadmium. Farliga ångor bildas vid användning. Se information från tillverkaren. Följ skyddsanvisningarna. |
EUH 208 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържа < наименование на сенсибилизиращото вещество>. Може да предизвика алергична реакция. |
|
ES |
Contiene <nombre de la sustancia sensibilizante>. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
CS |
Obsahuje <název senzibilizující látky>. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
DA |
Indeholder <navn på det sensibiliserende stof>. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
DE |
Enthält <Name des sensibilisierenden Stoffes>. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
ET |
Sisaldab <sensibiliseeriva aine nimetus>. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
EL |
Περιέχει <όνομα της ευαισθητοποιητικής ουσίας>. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
EN |
Contains <name of sensitising substance>. May produce an allergic reaction. |
|
FR |
Contient <nom de la substance sensibilisante>. Peut produire une réaction allergique. |
|
GA |
<Ainm na substainte íograithe> ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
IT |
Contiene <denominazione della sostanza sensibilizzante>. Può provocare una reazione allergica. |
|
LV |
Satur <sensibilizējošās vielas nosaukums>. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
LT |
Sudėtyje yra <jautrinančios medžiagos pavadinimas>. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
HU |
<Allergén anyag neve>-t tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
MT |
Fih <l-isem tas-sustanza sensibbli>. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
NL |
Bevat <naam van de sensibiliserende stof>. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
PL |
Zawiera <nazwa substancji uczulającej>. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
PT |
Contém <nome da substância sensibilizante em questão>. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
RO |
Conţine <denumirea substanţei sensibilizante>. Poate provoca o reacţie alergică. |
|
SK |
Obsahuje <názov senzibilizujúcej látky>. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
SL |
Vsebuje <ime snovi, ki povzroča preobčutljivost>. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
FI |
Sisältää <herkistävän aineen nimi>. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
SV |
Innehåller <namnet på det sensibiliserande ämnet>. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
EUH 209/ 209A |
Kalba |
|
209 209A |
BG |
При употреба може да стане силно запалимо. При употреба може да стане запалимо. |
209 209A |
ES |
Puede inflamarse fácilmente al usarlo Puede inflamarse al usarlo. |
209 209A |
CS |
Při používání se může stát vysoce hořlavým. Při používání se může stát hořlavým. |
209 209A |
DA |
Kan blive meget brandfarlig ved brug. Kan blive brandfarlig ved brug. |
209 209A |
DE |
Kann bei Verwendung leicht entzündbar werden. Kann bei Verwendung entzündbar werden. |
209 209A |
ET |
Kasutamisel võib muutuda väga tuleohtlikuks. Kasutamisel võib muutuda tuleohtlikuks. |
209 209A |
EL |
Μπορεί να γίνει πολύ εύφλεκτο κατά τη χρήση. Mπορεί να γίνει εύφλεκτο κατά τη χρήση. |
209 209A |
EN |
Can become highly flammable in use. Can become flammable in use. |
209 209A |
FR |
Peut devenir facilement inflammable en cours d’utilisation. Peut devenir inflammable en cours d’utilisation. |
209 209A |
GA |
D’fhéadfadh sé éirí an-inadhainte agus é á úsáid. D’fhéadfadh sé éirí inadhainte agus é á úsáid. |
209 209A |
IT |
Può diventare facilmente infiammabile durante l'uso. Può diventare infiammabile durante l'uso. |
209 209A |
LV |
Lietojot var viegli uzliesmot. Kļūt uzliesmojošs. |
209 209A |
LT |
Naudojama gali tapti labai degi. Naudojama gali tapti degi. |
209 209A |
HU |
A használat során fokozottan tűzveszélyessé válhat. A használat során tűzveszélyessé válhat. |
209 209A |
MT |
Jista’ jieħu n-nar faċilment meta jintuża. Jista’ jieħu n-nar meta jintuża. |
209 209A |
NL |
Kan bij gebruik licht ontvlambaar worden. Kan bij gebruik ontvlambaar worden. |
209 209A |
PL |
Podczas stosowania może przekształcić się w substancję wysoce łatwopalną. Podczas stosowania może przekształcić się w substancję łatwopalną. |
209 209A |
PT |
Pode tornar-se facilmente inflamável durante o uso. Pode tornar-se inflamável durante o uso. |
209 209A |
RO |
Poate deveni foarte inflamabil în timpul utilizării. Poate deveni inflamabil în timpul utilizării. |
209 209A |
SK |
Pri používaní sa môže stať veľmi horľavou. Pri používaní sa môže stať horľavou. |
209 209A |
SL |
Med uporabo utegne postati lahko vnetljivo. Med uporabo utegne postati vnetljivo. |
209 209A |
FI |
Voi muuttua helposti syttyväksi käytössä. Voi muuttua syttyväksi käytössä. |
209 209A |
SV |
Kan bli mycket brandfarligt vid användning. Kan bli brandfarligt vid användning. |
EUH 210 |
Kalba |
|
|
BG |
Информационен лист за безопасност ще бъде представен при поискване. |
|
ES |
Puede solicitarse la ficha de datos de seguridad. |
|
CS |
Na vyžádání je kodispozici bezpečnostní list. |
|
DA |
Sikkerhedsdatablad kan på anmodning rekvireres. |
|
DE |
Sicherheitsdatenblatt auf Anfrage erhältlich. |
|
ET |
Ohutuskaart nõudmisel kättesaadav. |
|
EL |
Δελτίο δεδομένων ασφαλείας παρέχεται εφόσον ζητηθεί. |
|
EN |
Safety data sheet available on request. |
|
FR |
Fiche de données de sécurité disponible sur demande. |
|
GA |
Bileog sonraí sábháilteachta ar fáil arna iarraidh sin. |
|
IT |
Scheda dati di sicurezza disponibile su richiesta. |
|
LV |
Drošības datu lapa ir pieejama pēc pieprasījuma. |
|
LT |
Saugos duomenų lapą galima gauti paprašius. |
|
HU |
Kérésre biztonsági adatlap kapható. |
|
MT |
Il-karta tad-data dwar is-sikurezza hija disponibbli meta tintalab. |
|
NL |
Veiligheidsinformatieblad op verzoek verkrijgbaar. |
|
PL |
Karta charakterystyki dostępna na żądanie. |
|
PT |
Ficha de segurança fornecida a pedido. |
|
RO |
Fişa cu date de securitate disponibilă la cerere. |
|
SK |
Na požiadanie možno poskytnúť kartu bezpečnostných údajov. |
|
SL |
Varnosti list na voljo na zahtevo. |
|
FI |
Käyttöturvallisuustiedote toimitetaan pyynnöstä. |
|
SV |
Säkerhetsdatablad finns att rekvirera. |
EUH 401 |
Kalba |
|
|
BG |
За да се избегнат рискове за човешкото здраве и околната среда, спазвайте инструкциите за употреба. |
|
ES |
A fin de evitar riesgos para las personas y el medio ambiente, siga las instrucciones de uso. |
|
CS |
Dodržujte pokyny pro používání, abyste se vyvarovali rizik pro lidské zdraví a životní prostředí. |
|
DA |
Brugsanvisningen skal følges for ikke at bringe menneskers sundhed og miljøet i fare. |
|
DE |
Zur Vermeidung von Risiken für Mensch und Umwelt die Gebrauchsanleitung einhalten. |
|
ET |
Inimeste tervise ja keskkonna ohustamise vältimiseks järgida kasutusjuhendit. |
|
EL |
Για να αποφύγετε τους κινδύνους για την ανθρώπινη υγεία και το περιβάλλον, ακολουθήστε τις οδηγίες χρήσης. |
|
EN |
To avoid risks to human health and the environment, comply with the instructions for use. |
|
FR |
Respectez les instructions d’utilisation pour éviter les risques pour la santé humaine et l’environnement. |
|
GA |
Chun priacail do shláinte an duine agus don chomhshaol a sheachaint, cloígh leis na treoracha maidir le húsáid. |
|
IT |
Per evitare rischi per la salute umana e per l'ambiente, seguire le istruzioni per l'uso. |
|
LT |
Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos rizikos, būtina vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus. |
|
LV |
Lai izvairītos no riska cilvēku veselībai un videi, ievērojiet lietošanas pamācību. |
|
HU |
Az emberi egészség és a környezet veszélyeztetésének elkerülése érdekében be kell tartani a használati utasítás előírásait. |
|
MT |
Biex jiġu evitati r-riskji għal saħħet il-bniedem u għall-ambjent, ħares l-istruzzjonijiet dwar l-użu. |
|
NL |
Volg de gebruiksaanwijzing om gevaar voor de menselijke gezondheid en het milieu te voorkomen. |
|
PL |
W celu uniknięcia zagrożeń dla zdrowia ludzi i środowiska, należy postępować zgodnie z instrukcją użycia. |
|
PT |
Para evitar riscos para a saúde humana e para o ambiente, respeitar as instruções de utilização. |
|
RO |
Pentru a evita riscurile pentru sănătatea umană şi mediu, a se respecta instrucţiunile de utilizare. |
|
SK |
Dodržiavajte návod na používanie, aby ste zabránili vzniku rizík pre zdravie ľudí a životné prostredie. |
|
SL |
Da bi se izognili tveganjem za ljudi in okolje, ravnajte v skladu z navodili za uporabo. |
|
FI |
Noudata käyttöohjeita ihmisen terveydelle ja ympäristölle aiheutuvien vaarojen välttämiseksi. |
|
SV |
För att undvika risker för människors hälsa och för miljön, följ bruksanvisningen. |
(1) JT ekspertų komitete vis dar svarstoma GHS teiginių apie pavojų kodifikavimo sistema, todėl gali prireikti pataisų.
IV PRIEDAS
ATSARGUMO FRAZIŲ SĄRAŠAS
Pagal 22 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį rinkdami atsargumo frazes tiekėjai, atsižvelgdami į įspėjimo aiškumą ir suprantamumą, gali derinti žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytas atsargumo frazes.
1. 1 dalis: Atsargumo frazių atrankos kriterijai
6.1 lentelė
Atsargumo frazės – bendrosios
Kodas |
Atsargumo frazės – bendrosios |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
P101 |
Jeigu reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
P102 |
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
P103 |
Prieš naudojimą perskaityti etiketę. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
6.2 lentelė
Atsargumo frazės – prevencinės
Kodas |
Atsargumo frazės – prevencinės |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
||||
P201 |
Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
||||
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||||
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai(3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
||||
P202 |
Nenaudoti, jeigu neperskaityti ar nesuprasti visi saugos įspėjimai. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
||||
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||||
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai(3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
P210 |
Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių/žiežirbų/atviros liepsnos/karštų paviršių. – Nerūkyti. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo degimo šaltinį (-us), kuriam taikytina |
||||
Degiosios dujos (2.2 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
|
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||||
|
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||||
|
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
||||
|
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||||
P211 |
Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius. |
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
P220 |
Laikyti/sandėliuoti atokiau nuo drabužių/…/degių medžiagų. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas |
||||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas
|
||||
2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas |
|||||||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas
|
||||
2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas |
|||||||
|
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||
P221 |
Imtis visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sumaišyta su degiomis medžiagomis… |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo nesuderinamas medžiagas |
||||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||||||
P222 |
Saugoti nuo kontakto su oru. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||||
P223 |
Saugoti nuo bet kokio galimo kontakto su vandeniu, nes smarkiai reaguoja ir gali susidaryti ugnies pliūpsnis. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
P230 |
Laikyti sudrėkintą (kuo) |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamas medžiagas
|
||||
P231 |
Tvarkyti inertinėse dujose. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
P232 |
Saugoti nuo drėgmės. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
P233 |
Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||||
P234 |
Laikyti tik originalioje talpykloje. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||||
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||||
Medžiagos ir mišiniai, ėsdinančios metalus (2.16 skirsnis) |
1 |
|||||||
P235 |
Laikyti vėsioje vietoje. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||||
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||||
P240 |
Įžeminti/įtvirtinti talpyklą ir priėmimo įrangą. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
|
||||
|
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
P241 |
Naudoti sprogimui atsparią elektros/ventiliacijos/apšvietimo/…/įrangą. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo kitą įrangą |
||||
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo kitą įrangą
|
||||||
P242 |
Naudoti tik kibirkščių nekeliančius įrankius. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
P243 |
Imtis atsargumo priemonių statinei iškrovai išvengti. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
P244 |
Saugoti, kad ant redukcinių vožtuvų nepatektų riebalų ir tepalų. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
||||
P250 |
Nešlifuoti/netrankyti/…/netrinti. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytiną grubaus tvarkymo būdą. |
||||
P251 |
Slėginis indas. Nepradurti ir nedeginti net panaudoto. |
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
P260 |
Neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytinas sąlygas. |
||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||||
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||||||
P261 |
Stenkitės neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytinas sąlygas. |
||||
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||||
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||||
P262 |
Saugotis, kad nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
P263 |
Vengti kontakto nėštumometu/maitinant krūtimi. |
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
||||
P264 |
Po naudojimo kruopščiai nuplauti … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo kūno dalis, kurias reikia nuplauti po naudojimo |
||||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||||
|
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|
||||
|
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1 |
|
||||
P270 |
Naudojant šį produktą, nevalgyti, negerti ir nerūkyti. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1 |
|
||||
P271 |
Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||||
P272 |
Užterštų darbo drabužių negalima išnešti iš darbo vietos. |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||||
P273 |
Saugoti, kad nepatektų į aplinką. |
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|
||||
Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||||||
|
|
Pavojinga ozono sluoksniui (5.1 skirsnis) |
1 |
|
||||
P280 |
Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
|
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||||||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||||||
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||||||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||||
|
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
||||
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
|
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|
||||
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
|
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||||
|
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą.
|
||||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||||
P281 |
Naudoti reikalaujamas asmenines apsaugos priemones. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
||||
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||||
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||||
P282 |
Mūvėti nuo šalčio izoliuojančias pirštines/naudoti veido skydelį/akių apsaugos priemones. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
||||
P283 |
Dėvėti ugniai/liepsnai atsparius/antipireninius drabužius. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||||
P284 |
Naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangą. |
||||
P285 |
Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangą. |
||||
P231 + P232 |
Tvarkyti inertinėse dujose. Saugoti nuo drėgmės. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||||
P235 + P410 |
Laikyti vėsioje vietoje. Saugoti nuo saulės šviesos. |
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
6.3 lentelė
Atsargumo frazės – atoveikis
Kodas |
Atsargumo frazės – atoveikis |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
||
P301 |
PRARIJUS: |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||||
P302 |
PATEKUS ANT ODOS: |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||||
|
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|
||
|
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P303 |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
P304 |
ĮKVĖPUS: |
Ūmus toksiškumas įkvėpus(3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
|
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
P305 |
PATEKUS Į AKIS: |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||
P306 |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||
P307 |
Esant sąlyčiui: |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1 |
|
||
P308 |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: |
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||||
P309 |
Esant sąlyčiui arba blogai pasijutus: |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
2 |
|
||
P310 |
Nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
|
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|
||
P311 |
Skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
|
||
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
P312 |
Pasijutus blogai, skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
4 |
|
||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
|||||
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
4 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
P313 |
Kreiptis į gydytoją. |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2, 3 |
|
||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||
|
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
||
P314 |
Pasijutus blogai, kreiptis į gydytoją. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P315 |
Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
||
P320 |
Būtinas skubus specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
P321 |
Specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
|
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||
P322 |
Specialios priemonės (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją.
|
||
P330 |
Išskalauti burną. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
P331 |
NESKATINTI vėmimo. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||||
P332 |
Jeigu sudirginama oda: |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2, 3 |
|
||
P333 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia. |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P334 |
Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
P335 |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. |
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
||
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
P336 |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
||
P337 |
Jei akių dirginimas nepraeina: |
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
||
P338 |
Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||
P340 |
Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
P341 |
Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P342 |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P350 |
Atsargiai nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P351 |
Atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||
P352 |
Plauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
|
||
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||||
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||
P353 |
Odą nuplauti vandeniu/čiurkšle. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
P360 |
Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||
P361 |
Nedelsiant nuvilkti/pašalinti visus užterštus drabužius. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
P362 |
Nusivilkti užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|
||
P363 |
Užterštus drabužius išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||
P370 |
Gaisro atveju: |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poklasiai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
|
||
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|||||
|
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|
||
|
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P371 |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||
P372 |
Sprogimo pavojus gaisro atveju. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poklasiai |
|
||
P373 |
NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poskyriai |
|
||
P374 |
Gaisrą gesinti laikantis įprastinio atsargumo pakankamu atstumu. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poklasis 1.4 |
|
||
P375 |
Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B tipai |
|
||
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|||||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||
P376 |
Sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P377 |
Dujų nuotėkio sukeltas gaisras: Negesinti, nebent nuotėkį būtų galima saugiai sustabdyti. |
Degiosios dujos (3.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P378 |
Gesinimui naudoti … |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamas terpes
|
||
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||||
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P380 |
Evakuoti zoną. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
||
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poklasiai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
|||||
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B tipai |
|
||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|
||
P381 |
Pašalinti visus uždegimo šaltinius, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
Degiosios dujos (3.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P390 |
Absorbuokite išsiliejusią medžiagą, siekiant išvengti materialinės žalos. |
Metalus ėsdinančios medžiagos (2.16 skirsnis) |
1 |
|
||
P391 |
Surinkti ištekėjusią medžiagą. |
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|
||
Pavojinga vandens aplinkai – lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
P301 + P310 |
PRARIJUS: Nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||||
P301 + P312 |
PRARIJUS: Pasijutus blogai, skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
4 |
|
||
P301 + P330 + P331 |
PRARIJUS: išskalauti burną. NESKATINTI vėmimo. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
P302 + P334 |
PATEKUS ANT ODOS: Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||
P302 + P350 |
PATEKUS ANT ODOS: Atsargiai nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P302 + P352 |
PATEKUS ANT ODOS: Nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
|
||
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||||
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||||
P303 + P361 + P353 |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): Nedelsiant nuvilkti/pašalinti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu/čiurkšle. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
P304 + P340 |
ĮKVĖPUS: Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
||
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
P304 + P341 |
ĮKVĖPUS: Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P305 + P351 + P338 |
PATEKUS Į AKIS: Kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
Smarkus akių pažeidimas/dirginimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||||
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||||
P306 + P360 |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||||
P307 + P311 |
Esant sąlyčiui: Skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1 |
|
||
P308 + P313 |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: kreiptis į gydytoją. |
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||||
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||||
P309 + P311 |
Esant sąlyčiui arba pasijutus blogai: Skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
2 |
|
||
P332 + P313 |
Jeigu sudirginama oda: kreiptis į gydytoją. |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|
||
P333 + P313 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: kreiptis į gydytoją. |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P335 + P334 |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
||
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
P337 + P313 |
Jei akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją. |
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
||
P342 + P311 |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P370 + P376 |
Gaisro atveju: sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
||
P370 + P378 |
Gaisro atveju: gesinimui naudoti … |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamas terpes
|
||
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||||
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P370 + P380 |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poklasiai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
|
||
P370 + P380 + P375 |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B tipai |
|
||
P371 + P380 + P375 |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
||
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
6.4 lentelė
Atsargumo frazės – Sandėliavimas
Kodas |
Atsargumo frazės – Sandėliavimas |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
||
P401 |
Laikyti……. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poklasiai |
… Pagal vietinius/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus (nurodyti) |
||
P402 |
Laikyti sausoje vietoje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P403 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
Degiosios dujos (3.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|||||
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos |
|||||
Suskystintosios dujos |
||||||
Atšaldytos suskystintosios dujos |
||||||
Ištirpintosios dujos |
||||||
|
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|
||
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartiniam poveikiui); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
P404 |
Laikyti uždaroje talpykloje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P405 |
Laikyti užrakintą. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||||
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
||
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
||
|
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|
||
P406 |
Laikyti korozijai atsparioje talpykloje/…, turinčioje atsparią vidinę dangą. |
Ėsdinantys metalus (2.16 skirsnis) |
1 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo kitas suderinamas medžiagas |
||
P407 |
Palikti oro tarpą tarp eilių/palečių. |
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P410 |
Saugoti nuo saulės šviesos. |
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos |
|||||
Suskystintosios dujos |
||||||
Ištirpintosios dujos |
||||||
|
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
|
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||
P411 |
Laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo temperatūrą. |
||
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||
P412 |
Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122 oF temperatūroje. |
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P413 |
Didesnius kaip … kg/… lbs medžiagos kiekius laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo masę ir temperatūrą. |
||
P420 |
Laikyti atokiau nuo kitų medžiagų. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|||||
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||||
P422 |
Turinį laikyti … |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamus skysčius ar inertines dujas. |
||
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||||
P402 + P404 |
Laikyti sausoje vietoje. Laikyti uždaroje talpykloje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
P403 + P233 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||||
P403 + P235 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti vėsioje vietoje. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||||
P410 + P403 |
Saugoti nuo saulės šviesos. Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos |
|
||
Suskystintosios dujos |
||||||
Ištirpintosios dujos |
||||||
P410 + P412 |
Saugoti nuo saulės šviesos. Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122 oF temperatūroje. |
Degieji aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
P411 + P235 |
Laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. Laikyti vėsioje vietoje. |
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo temperatūrą. |
6.5 lentelė
Atsargumo frazės – šalinimas
Kodas |
Atsargumo frazės – šalinimas |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
P501 |
Turinį/talpyklą išpilti (išmesti) į … |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poklasiai |
… Pagal vietinius/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus (nurodyti) |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
|
|
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1 |
|||
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|
|
|
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|
|
|
Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
|
Pavojinga ozono sluoksniui |
1 |
|
2. 2 dalis: Atsargumo frazės
Atsargumo frazės formuluojamos pagal šią IV priedo dalį ir atrenkamos pagal 1 dalį.
1.1 lentelė
Atsargumo frazės – bendrosios
P101 |
Kalba |
|
|
BG |
При необходимост от медицинска помощ, носете опаковката или етикета на продукта. |
|
ES |
Si se necesita consejo médico, tener a mano el envase o la etiqueta. |
|
CS |
Je-li nutná lékařská pomoc, mějte po ruce obal nebo štítek výrobku. |
|
DA |
Hvis der er brug for lægehjælp, medbring da beholderen eller etiketten. |
|
DE |
Ist ärztlicher Rat erforderlich, Verpackung oder Kennzeichnungsetikett bereithalten. |
|
ET |
Arsti poole pöördudes võtta kaasa toote pakend või etikett. |
|
EL |
Εάν ζητήσετε ιατρική συμβουλή, να έχετε μαζί σας τον περιέκτη του προϊόντος ή την ετικέτα. |
|
EN |
If medical advice is needed, have product container or label at hand. |
|
FR |
En cas de consultation d'un médecin, garder à disposition le récipient ou l'étiquette. |
|
GA |
Más gá comhairle liachta, bíodh coimeádán nó lipéad an táirge ina aice láimhe. |
|
IT |
In caso di consultazione di un medico, tenere a disposizione il contenitore o l'etichetta del prodotto. |
|
LV |
Medicīniska padoma nepieciešamības gadījumā attiecīgā informācija ir norādīta uz iepakojuma vai etiķetes. |
|
LT |
Jei reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę. |
|
HU |
Orvosi tanácsadás esetén tartsa kéznél a termék edényét vagy címkéjét. |
|
MT |
Jekk ikun meħtieġ parir mediku, ara li jkollok il-kontenitur jew it-tikketta tal-prodott fil-qrib. |
|
NL |
Bij het inwinnen van medisch advies, de verpakking of het etiket ter beschikking houden. |
|
PL |
W razie konieczności zasięgnięcia porady lekarza należy pokazać pojemnik lub etykietę. |
|
PT |
Se for necessário consultar um médico, mostre-lhe a embalagem ou o rótulo. |
|
RO |
Dacă este necesară consultarea medicului, țineți la îndemână recipientul sau eticheta produsului. |
|
SK |
Ak je potrebná lekárska pomoc, majte k dispozícii obal alebo etiketu výrobku. |
|
SL |
Če je potreben zdravniški nasvet, mora biti na voljo posoda ali etiketa proizvoda. |
|
FI |
Jos tarvitaan lääkinnällistä apua, näytä pakkaus tai varoitusetiketti. |
|
SV |
Ha förpackningen eller etiketten till hands om du måste söka läkarvård. |
P102 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява извън обсега на деца. |
|
ES |
Mantener fuera del alcance de los niños. |
|
CS |
Uchovávejte mimo dosah dětí. |
|
DA |
Opbevares utilgængeligt for børn. |
|
DE |
Darf nicht in die Hände von Kindern gelangen. |
|
ET |
Hoida lastele kättesaamatus kohas. |
|
EL |
Μακριά από παιδιά. |
|
EN |
Keep out of reach of children. |
|
FR |
Tenir hors de portée des enfants. |
|
GA |
Coimeád as aimsiú leanaí. |
|
IT |
Tenere fuori dalla portata dei bambini. |
|
LV |
Sargāt no bērniem. |
|
LT |
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
|
HU |
Gyermekektől elzárva tartandó. |
|
MT |
Żommu 'l bogħod minn fejn jistgħu jilħquh it-tfal. |
|
NL |
Buiten het bereik van kinderen houden. |
|
PL |
Chronić przed dziećmi. |
|
PT |
Manter fora do alcance das crianças. |
|
RO |
A nu se lăsa la îndemâna copiilor. |
|
SK |
Uchovávajte mimo dosahu detí. |
|
SL |
Hraniti zunaj dosega otrok. |
|
FI |
Säilytä lasten ulottumattomissa. |
|
SV |
Förvaras oåtkomligt för barn. |
P103 |
Kalba |
|
|
BG |
Преди употреба прочетете етикета. |
|
ES |
Leer la etiqueta antes del uso. |
|
CS |
Před použitím si přečtěte údaje na štítku. |
|
DA |
Læs etiketten før brug. |
|
DE |
Vor Gebrauch Kennzeichnungsetikett lesen. |
|
ET |
Enne kasutamist tutvuda etiketil oleva infoga. |
|
EL |
Διαβάστε την ετικέτα πριν από τη χρήση. |
|
EN |
Read label before use. |
|
FR |
Lire l'étiquette avant utilisation. |
|
GA |
Léigh an lipéad roimh úsáid. |
|
IT |
Leggere l'etichetta prima dell'uso. |
|
LV |
Pirms izmantošanas izlasīt etiķeti. |
|
LT |
Prieš naudojimą perskaityti etiketę. |
|
HU |
Használat előtt olvassa el a címkén közölt információkat. |
|
MT |
Aqra t-tikketta qabel l-użu. |
|
NL |
Alvorens te gebruiken, het etiket lezen. |
|
PL |
Przed użyciem przeczytać etykietę. |
|
PT |
Ler o rótulo antes da utilização. |
|
RO |
Citiţi eticheta înainte de utilizare. |
|
SK |
Pred použitím si prečítajte etiketu. |
|
SL |
Pred uporabo preberite etiketo. |
|
FI |
Lue merkinnät ennen käyttöä. |
|
SV |
Läs etiketten före användning. |
1.2 lentelė
Atsargumo frazės – prevencinės
P201 |
Kalba |
|
|
BG |
Преди употреба се снабдете със специални инструкции. |
|
ES |
Pedir instrucciones especiales antes del uso. |
|
CS |
Před použitím si obstarejte speciální instrukce. |
|
DA |
Indhent særlige anvisninger før brug. |
|
DE |
Vor Gebrauch besondere Anweisungen einholen. |
|
ET |
Enne kasutamist tutvuda erijuhistega. |
|
EL |
Εφοδιαστείτε με τις ειδικές οδηγίες πριν από τη χρήση. |
|
EN |
Obtain special instructions before use. |
|
FR |
Se procurer les instructions avant utilisation. |
|
GA |
Faigh treoracha speisialta roimh úsáid. |
|
IT |
Procurarsi istruzioni specifiche prima dell'uso. |
|
LV |
Pirms lietošanas saņemt speciālu instruktāžu. |
|
LT |
Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. |
|
HU |
Használat előtt ismerje meg az anyagra vonatkozó különleges utasításokat. |
|
MT |
Ikseb struzzjonijiet speċjali qabel l-użu. |
|
NL |
Alvorens te gebruiken de speciale aanwijzingen raadplegen. |
|
PL |
Przed użyciem zapoznać się ze specjalnymi środkami ostrożności. |
|
PT |
Pedir instruções específicas antes da utilização. |
|
RO |
Procuraţi instrucţiuni speciale înainte de utilizare. |
|
SK |
Pred použitím sa oboznámte s osobitnými pokynmi. |
|
SL |
Pred uporabo pridobiti posebna navodila. |
|
FI |
Lue erityisohjeet ennen käyttöä. |
|
SV |
Inhämta särskilda instruktioner före användning. |
P202 |
Kalba |
|
|
BG |
Не използвайте преди да сте прочели и разбрали всички предпазни мерки за безопасност. |
|
ES |
No manipular la sustancia antes de haber leído y comprendido todas las instrucciones de seguridad. |
|
CS |
Nepoužívejte, dokud jste si nepřečetli všechny bezpečnostní pokyny a neporozuměli jim. |
|
DA |
Anvend ikke produktet, før alle advarsler er læst og forstået. |
|
DE |
Vor Gebrauch alle Sicherheitshinweise lesen und verstehen. |
|
ET |
Mitte käidelda enne ohutusnõuetega tutvumist ja nendest arusaamist. |
|
EL |
Μην το χρησιμοποιήσετε πριν διαβάσετε και κατανοήσετε τις οδηγίες προφύλαξης. |
|
EN |
Do not handle until all safety precautions have been read and understood. |
|
FR |
Ne pas manipuler avant d'avoir lu et compris toutes les précautions de sécurité. |
|
GA |
Ná láimhsigh go dtí go léifear agus go dtuigfear gach ráiteas réamhchúraim sábháilteachta. |
|
IT |
Non manipolare prima di avere letto e compreso tutte le avvertenze. |
|
LV |
Neizmantot pirms nav izlasīti un saprasti visi apzīmējumi. |
|
LT |
Nenaudoti, jeigu neperskaityti ar nesuprasti visi saugos įspėjimai. |
|
HU |
Ne használja addig, amíg az összes biztonsági óvintézkedést el nem olvasta és meg nem értette. |
|
MT |
Tmissux qabel ma tkun qrajt u fhimt l-istruzzjonijiet kollha ta' prekawzjoni. |
|
NL |
Pas gebruiken nadat u alle veiligheidsvoorschriften gelezen en begrepen heeft |
|
PL |
Nie używać przed zapoznaniem się i zrozumieniem wszystkich środków bezpieczeństwa. |
|
PT |
Não manuseie o produto antes de ter lido e percebido todas as precauções de segurança. |
|
RO |
A nu se manipula decât după ce au fost citite şi înţelese toate măsurile de securitate. |
|
SK |
Nepoužívajte, kým si neprečítate a nepochopíte všetky bezpečnostné opatrenia. |
|
SL |
Ne uporabljajte, dokler se ne seznanite z vsemi varnostnimi ukrepi. |
|
FI |
Lue varoitukset huolellisesti ennen käsittelyä. |
|
SV |
Använd inte produkten innan du har läst och förstått säkerhetsanvisningarna |
P210 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се пази от топлина/искри/открит пламък/нагорещени повърхности. – Тютюнопушенето забранено. |
|
ES |
Mantener alejado de fuentes de calor, chispas, llama abierta o superficies calientes. – No fumar. |
|
CS |
Chraňte před teplem/jiskrami/otevřeným plamenem/horkými povrchy. – Zákaz kouření. |
|
DA |
Holdes væk fra varme/gnister/åben ild/varme overflader. Rygning forbudt. |
|
DE |
Von Hitze/Funken/offener Flamme/heißen Oberflächen fernhalten. Nicht rauchen. |
|
ET |
Hoida eemal soojusallikast/sädemetest/leekidest/kuumadest pindadest. – Mitte suitsetada. |
|
EL |
Μακριά από θερμότητα/σπινθήρες/γυμνές φλόγες/θερμές επιφάνειες. – Μην καπνίζετε. |
|
EN |
Keep away from heat/sparks/open flames/hot surfaces. – No smoking. |
|
FR |
Tenir à l'écart de la chaleur/des étincelles/des flammes nues/des surfaces chaudes. – Ne pas fumer. |
|
GA |
Coimeád ó theas/splancacha/lasair gan chosaint/dromchlaí te. – Ná caitear tobac. |
|
IT |
Tenere lontano da fonti di calore/scintille/fiamme libere/superfici riscaldate. – Non fumare. |
|
LV |
Nelietot vietās, kur ir sastopams karstums/dzirksteles/atklāta uguns/…/karstas virsmas. Nesmēķēt. |
|
LT |
Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių/žiežirbų/atviros liepsnos/karštų paviršių. – Nerūkyti. |
|
HU |
Hőtől/szikrától/nyílt lángtól/…/forró felületektől távol tartandó. Tilos a dohányzás. |
|
MT |
Żomm 'il bogħod mis-sħana/xrar tan-nar/fjammiet mikxufa/uċuħ jaħarqu. – Tpejjipx. |
|
NL |
Verwijderd houden van warmte/vonken/open vuur/hete oppervlakken. – Niet roken. |
|
PL |
Przechowywać z dala od źródeł ciepła/iskrzenia/otwartego ognia/gorących powierzchni. Palenie wzbronione. |
|
PT |
Manter afastado do calor/faísca/chama aberta/superfícies quentes. – Não fumar. |
|
RO |
A se păstra departe de surse de căldură/scântei/flăcări deschise/suprafeţe încinse. – Fumatul interzis. |
|
SK |
Uchovávajte mimo dosahu tepla/iskier/otvoreného ohňa/horúcich povrchov. Nefajčite. |
|
SL |
Hraniti ločeno od vročine/isker/odprtega ognja/vročih površin. – Kajenje prepovedano. |
|
FI |
Suojaa lämmöltä/kipinöiltä/avotulelta/kuumilta pinnoilta. – Tupakointi kielletty. |
|
SV |
Får inte utsättas för värme/gnistor/öppen låga/heta ytor. – Rökning förbjuden. |
P211 |
Kalba |
|
|
BG |
Да не се пръска към открит пламък или друг източник на запалване. |
|
ES |
No pulverizar sobre una llama abierta u otra fuente de ignición. |
|
CS |
Nestříkejte do otevřeného ohně nebo jiných zdrojů zapálení. |
|
DA |
Spray ikke mod åben ild eller andre antændelseskilder. |
|
DE |
Nicht gegen offene Flamme oder andere Zündquelle sprühen. |
|
ET |
Mitte pihustada leekidesse või muusse süüteallikasse. |
|
EL |
Μην ψεκάζετε κοντά σε γυμνή φλόγα ή άλλη πηγή ανάφλεξης. |
|
EN |
Do not spray on an open flame or other ignition source. |
|
FR |
Ne pas vaporiser sur une flamme nue ou sur toute autre source d'ignition. |
|
GA |
Ná spraeáil ar lasair gan chosaint ná ar fhoinse eile adhainte. |
|
IT |
Non vaporizzare su una fiamma libera o altra fonte di accensione. |
|
LV |
Neizsmidzināt uz atklātas uguns vai citiem aizdegšanās avotiem. |
|
LT |
Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius. |
|
HU |
Tilos nyílt lángra vagy más gyújtóforrásra permetezni. |
|
MT |
Tisprejjax fuq fjamma mikxufa jew sors ieħor li jaqbad. |
|
NL |
Niet in een open vuur of op andere ontstekingsbronnen spuiten. |
|
PL |
Nie rozpylać nad otwartym ogniem lub innym źródłem zapłonu. |
|
PT |
Não pulverizar sobre chama aberta ou outra fonte de ignição. |
|
RO |
Nu pulverizaţi deasupra unei flăcări deschise sau unei alte surse de aprindere. |
|
SK |
Nestriekajte na otvorený oheň ani iný zdroj zapálenia. |
|
SL |
Ne pršiti proti odprtemu ognju ali drugemu viru vžiga. |
|
FI |
Ei saa suihkuttaa avotuleen tai muuhun sytytyslähteeseen. |
|
SV |
Spreja inte över öppen låga eller andra antändningskällor. |
P220 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се държи/съхранява далеч от облекло/…/горими материали |
|
ES |
Mantener o almacenar alejado de la ropa/…/materiales combustibles. |
|
CS |
Uchovávejte/skladujte odděleně od oděvů/…/hořlavých materiálů. |
|
DA |
Må ikke anvendes/opbevares i nærheden af tøj/…/brændbare materialer. |
|
DE |
Von Kleidung/…/brennbaren Materialien fernhalten/entfernt aufbewahren. |
|
ET |
Hoida eemal rõivastest/…/süttivast materjalist. |
|
EL |
Διατηρείται/Φυλάσσεται μακριά από ενδύματα/…/καύσιμα υλικά. |
|
EN |
Keep/Store away from clothing/…/combustible materials. |
|
FR |
Tenir/stocker à l'écart des vêtements/…/matières combustibles |
|
GA |
Coimeád/Stóráil glan ar éadaí/…/ábhair indóite. |
|
IT |
Tenere/conservare lontano da indumenti/……./materiali combustibili. |
|
LV |
Turēt/uzglabāt vietās, kur nav piekļuves drēbēm/…/uzliesmojošiem materiāliem. |
|
LT |
Laikyti/sandėliuoti atokiau nuo drabužių/…/degių medžiagų. |
|
HU |
Ruhától/…/éghető anyagtól távol tartandó/tárolandó. |
|
MT |
Żomm/Aħżen 'il bogħod mill-ħwejjeġ/…/materjali li jaqbdu. |
|
NL |
Van kleding/…/brandbare stoffen verwijderd houden/bewaren. |
|
PL |
Trzymać/przechowywać z dala od odzieży/…/materiałów zapalnych. |
|
PT |
Manter/guardar afastado de roupa/…/matérias combustíveis. |
|
RO |
A se păstra/depozita departe de îmbrăcăminte/…/materiale combustibile. |
|
SK |
Uchovávajte/skladujte mimo odevov/…/horľavých materiálov. |
|
SL |
Hraniti ločeno od oblačil/…/vnetljivih materialov. |
|
FI |
Pidä/Varastoi erillään vaatetuksesta/…/syttyvistä materiaaleista. |
|
SV |
Hålls/förvarad åtskilt från kläder/…/brännbara material. |
P221 |
Kalba |
|
|
BG |
Вземете всички предпазни мерки за избягване на смесването с горими материали… |
|
ES |
Tomar todas las precauciones necesarias para no mezclar con materias combustibles… |
|
CS |
Proveďte preventivní opatření proti smíchání s hořlavými materiály… |
|
DA |
Undgå at blande med brændbare materialer… |
|
DE |
Mischen mit brennbaren Stoffen/… unbedingt verhindern. |
|
ET |
Rakendada ettevaatusabinõusid, et vältida segunemist põlevainetega… |
|
EL |
Λάβετε κάθε προφύλαξη ώστε να μην αναμειχθεί με καύσιμα… |
|
EN |
Take any precaution to avoid mixing with combustibles… |
|
FR |
Prendre toutes précautions pour éviter de mélanger avec des matières combustibles… |
|
GA |
Déan gach réamhchúram chun meascadh le hábhair indóite a sheachaint… |
|
IT |
Prendere ogni precauzione per evitare di miscelare con sostanze combustibili…. |
|
LV |
Nekādā gadījumā nemaisīt ar viegli uzliesmojošām vielām… |
|
LT |
Imtis visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sumaišyta su degiomis medžiagomis… |
|
HU |
Minden óvintézkedést meg kell tenni, hogy ne keveredjen éghető anyagokkal. |
|
MT |
Ħu kull prekawzjoni biex tevita li jitħallat mal-kombustibbli… |
|
NL |
Vermenging met brandbare stoffen… absoluut vermijden. |
|
PL |
Zastosować wszelkie środki ostrożności w celu uniknięcia mieszania z innymi materiałami zapalnymi … |
|
PT |
Tomar todas as precauções para não misturar com combustíveis… |
|
RO |
Luaţi toate măsurile de precauţie pentru a evita amestecul cu combustibili… |
|
SK |
Prijmite opatrenia na zabránenie zmiešania s horľavými materiálmi… |
|
SL |
Preprečiti mešanje z vnetljivimi snovmi … |
|
FI |
Varo sekoittamasta syttyvien materiaalien… kanssa. |
|
SV |
Undvik att blanda med med brännbara ämnen… |
P222 |
Kalba |
|
|
BG |
Не допускайте конктакт с въздух. |
|
ES |
No dejar que entre en contacto con el aire. |
|
CS |
Zabraňte styku se vzduchem. |
|
DA |
Undgå kontakt med luft. |
|
DE |
Kontakt mit Luft nicht zulassen. |
|
ET |
Hoida õhuga kokkupuute eest. |
|
EL |
Να μην έρθει σε επαφή με τον αέρα. |
|
EN |
Do not allow contact with air. |
|
FR |
Ne pas laisser au contact de l'air. |
|
GA |
Ná ceadaigh teagmháil le haer. |
|
IT |
Evitare il contatto con l'aria. |
|
LV |
Nepieļaut kontaktu ar gaisu. |
|
LT |
Saugoti nuo kontakto su oru. |
|
HU |
Nem érintkezhet levegővel. |
|
MT |
Tħallix li jkun hemm kuntatt ma' l-arja. |
|
NL |
Contact met de lucht vermijden. |
|
PL |
Nie dopuszczać do kontaktu z powietrzem. |
|
PT |
Não deixar entrar em contacto com o ar. |
|
RO |
A nu se lăsa în contact cu aerul. |
|
SK |
Zabráňte kontaktu so vzduchom. |
|
SL |
Preprečiti stik z zrakom. |
|
FI |
Ei saa joutua kosketuksiin ilman kanssa. |
|
SV |
Undvik kontakt med luft. |
P223 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се избягва всякакъв възможен контакт с вода поради бурна реакция и възможно внезапно запалване. |
|
ES |
Mantener alejado de cualquier posible contacto con el agua, pues reacciona violentamente y puede provocar una llamarada. |
|
CS |
Chraňte před možným stykem s vodou kvůli prudké reakci a možnému náhlému vzplanutí. |
|
DA |
Undgå enhver kontakt med vand, da dette kan fremkalde voldsom reaktion og risiko for eksplosionsagtig brand. |
|
DE |
Kontakt mit Wasser wegen heftiger Reaktion und möglichem Aufflammen unbedingt verhindern. |
|
ET |
Hoida igasuguse kokkupuute eest veega, vastasel juhul reageerib ägedalt ja võib põhjustada hetkpõlemise. |
|
EL |
Αποφύγετε κάθε πιθανή επαφή με το νερό, διότι αντιδρά βίαια και μπορεί να προκληθεί ανάφλεξη. |
|
EN |
Keep away from any possible contact with water, because of violent reaction and possible flash fire. |
|
FR |
Éviter tout contact avec l'eau, à cause du risque de réaction violente et d'inflammation spontanée. |
|
GA |
Ná ceadaigh teagmháil de shaghas ar bith le huisce, mar gheall ar imoibriú foirtil agus splancthine a d'fhéadfadh a bheith ann. |
|
IT |
Evitare qualsiasi contatto con l'acqua: pericolo di reazione violenta e di infiammazione spontanea. |
|
LV |
Nepieļaut kontaktu ar ūdeni īpaši stipras reakcijas un iespējamas eksplozijas dēļ. |
|
LT |
Saugoti nuo bet kokio galimo kontakto su vandeniu, nes smarkiai reaguoja ir gali susidaryti ugnies pliūpsnis. |
|
HU |
Vízzel semmilyen formában nem érintkezhet, ellenkező esetben heves reakció és belobbanás fordulhat elő. |
|
MT |
Żomm 'il bogħod minn kull kuntatt possibbli ma' l-ilma, minħabba li jirreaġġixxi bil-qawwa u jista' jkun hemm fjamma nar. |
|
NL |
Contact met water vermijden in verband met een heftige reactie en een mogelijke wolkbrand. |
|
PL |
Chronić przed wszelkim kontaktem z wodą z powodu gwałtownej reakcji i możliwości wystąpienia błyskawicznego pożaru. |
|
PT |
Não deixar entrar em contacto com a água: risco de reacção violenta e possibilidade de formação de chama súbita. |
|
RO |
A se evita orice contact cu apa, din cauza reacţiei violente şi a riscului de aprindere spontană. |
|
SK |
Zabráňte akémukoľvek kontaktu s vodou, aby nedošlo k prudkej reakcii a prípadnému zapáleniu. |
|
SL |
Hraniti ločeno od možnega stika z vodo zaradi burne reakcije in možnega bliskovitega požara. |
|
FI |
Ei saa joutua kosketuksiin veden kanssa voimakkaan reaktion ja mahdollisen leimahduksen takia. |
|
SV |
Undvik all kontakt med vatten eftersom det kan framkalla en våldsam reaktion och explosionsartad brand. |
P230 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се държи навлажнен с… |
|
ES |
Mantener humedecido con… |
|
CS |
Uchovávejte ve zvlhčeném stavu … |
|
DA |
Holdes befugtet med… |
|
DE |
Feucht halten mit … |
|
ET |
Niisutada …-ga. |
|
EL |
Να διατηρείται υγρό με … |
|
EN |
Keep wetted with… |
|
FR |
Maintenir humidifié avec… |
|
GA |
Coimeád fliuchta le… |
|
IT |
Mantenere umido con…. |
|
LV |
Vienmēr samitrināt ar … |
|
LT |
Laikyti sudrėkintą (kuo) |
|
HU |
…-val/-vel nedvesítve tartandó. |
|
MT |
Żommu mxarrab bi … |
|
NL |
Vochtig houden met… |
|
PL |
Przechowywać produkt zwilżony…. |
|
PT |
Manter húmido com… |
|
RO |
A se păstra umezit cu… |
|
SK |
Uchovávajte zvlhčené … |
|
SL |
Hraniti prepojeno z … |
|
FI |
Säilytä kostutettuna … |
|
SV |
Ska hållas fuktigt med… |
P231 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се използва под инертен газ. |
|
ES |
Manipular en gas inerte. |
|
CS |
Manipulace pod inertním plynem. |
|
DA |
Håndteres under inaktiv gas. |
|
DE |
Unter inertem Gas handhaben. |
|
ET |
Käidelda inertgaasis. |
|
EL |
Χειρισμός σε αδρανή ατμόσφαιρα. |
|
EN |
Handle under inert gas. |
|
FR |
Manipuler sous gaz inerte. |
|
GA |
Láimhsigh faoi thriathghás. |
|
IT |
Manipolare in atmosfera di gas inerte. |
|
LV |
Rīkoties tikai inertas gāzes apstākļos. |
|
LT |
Tvarkyti inertinėse dujose. |
|
HU |
Inert gázban használandó. |
|
MT |
Immaniġġja taħt gass inerti. |
|
NL |
Onder inert gas werken. |
|
PL |
Używać w atmosferze obojętnego gazu. |
|
PT |
Manusear em atmosfera de gás inerte. |
|
RO |
A se manipula sub un gaz inert. |
|
SK |
Manipulujte v prostredí s inertným plynom. |
|
SL |
Hraniti v ustreznem inertnem plinu. |
|
FI |
Käsittele inertissä kaasussa. |
|
SV |
Hanteras under inert gas. |
P232 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се пази от влага. |
|
ES |
Proteger de la humedad. |
|
CS |
Chraňte před vlhkem. |
|
DA |
Beskyttes mod fugt. |
|
DE |
Vor Feuchtigkeit schützen. |
|
ET |
Hoida niiskuse eest. |
|
EL |
Προστετέψτε από την υγρασία. |
|
EN |
Protect from moisture. |
|
FR |
Protéger de l'humidité. |
|
GA |
Cosain ar thaise. |
|
IT |
Proteggere dall'umidità. |
|
LV |
Aizsargāt no mitruma. |
|
LT |
Saugoti nuo drėgmės. |
|
HU |
Nedvességtől védendő. |
|
MT |
Ipproteġi mill-umdità. |
|
NL |
Tegen vocht beschermen. |
|
PL |
Chronić przed wilgocią. |
|
PT |
Manter ao abrigo da humidade. |
|
RO |
A se proteja de umiditate. |
|
SK |
Chráňte pred vlhkosťou. |
|
SL |
Zaščititi pred vlago. |
|
FI |
Suojaa kosteudelta. |
|
SV |
Skyddas från fukt. |
P233 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдът да се съхранява плътно затворен. |
|
ES |
Mantener el recipiente herméticamente cerrado. |
|
CS |
Uchovávejte obal těsně uzavřený. |
|
DA |
Hold beholderen tæt lukket. |
|
DE |
Behälter dicht verschlossen halten. |
|
ET |
Hoida pakend tihedalt suletuna. |
|
EL |
Να διατηρείται ο περιέκτης ερμητικά κλειστός. |
|
EN |
Keep container tightly closed. |
|
FR |
Maintenir le récipient fermé de manière étanche. |
|
GA |
Coimeád an coimeádán dúnta go docht. |
|
IT |
Tenere il recipiente ben chiuso. |
|
LV |
Tvertni stingri noslēgt. |
|
LT |
Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
|
HU |
Az edény szorosan lezárva tartandó. |
|
MT |
Żomm il-kontenitur magħluq sew. |
|
NL |
In goed gesloten verpakking bewaren. |
|
PL |
Przechowywać pojemnik szczelnie zamknięty. |
|
PT |
Manter o recipiente bem fechado. |
|
RO |
Păstraţi recipientul închis etanş. |
|
SK |
Nádobu uchovávajte tesne uzavretú. |
|
SL |
Hraniti v tesno zaprti posodi. |
|
FI |
Säilytä tiiviisti suljettuna. |
|
SV |
Behållaren ska vara väl tillsluten. |
P234 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява само в оригиналната опаковка. |
|
ES |
Conservar únicamente en el recipiente original. |
|
CS |
Uchovávejte pouze v původním obalu. |
|
DA |
Opbevares kun i den originale beholder. |
|
DE |
Nur im Originalbehälter aufbewahren. |
|
ET |
Hoida üksnes originaalpakendis. |
|
EL |
Να διατηρείται μόνο στον αρχικό περιέκτη. |
|
EN |
Keep only in original container. |
|
FR |
Conserver uniquement dans le récipient d'origine. |
|
GA |
Coimeád sa choimeádán bunaidh amháin. |
|
IT |
Conservare soltanto nel contenitore originale. |
|
LV |
Turēt tikai oriģinālā iepakojumā. |
|
LT |
Laikyti tik originalioje talpykloje. |
|
HU |
Az eredeti edényben tartandó. |
|
MT |
Żomm biss fil-kontenitur oriġinali. |
|
NL |
Uitsluitend in de oorspronkelijke verpakking bewaren. |
|
PL |
Przechowywać wyłącznie w oryginalnym pojemniku. |
|
PT |
Conservar unicamente no recipiente de origem. |
|
RO |
Păstraţi numai în recipientul original. |
|
SK |
Uchovávajte iba v pôvodnej nádobe. |
|
SL |
Hraniti samo v originalni posodi. |
|
FI |
Säilytä alkuperäispakkauksessa. |
|
SV |
Förvaras endast i originalbehållaren. |
P235 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се държи на хладно. |
|
ES |
Mantener en lugar fresco. |
|
CS |
Uchovávejte v chladu. |
|
DA |
Opbevares køligt. |
|
DE |
Kühl halten. |
|
ET |
Hoida jahedas. |
|
EL |
Να διατηρείται δροσερό. |
|
EN |
Keep cool. |
|
FR |
Tenir au frais. |
|
GA |
Coimeád fionnuar é |
|
IT |
Conservare in luogo fresco. |
|
LV |
Turēt vēsumā. |
|
LT |
Laikyti vėsioje vietoje. |
|
HU |
Hűvös helyen tartandó. |
|
MT |
Żomm frisk. |
|
NL |
Koel bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w chłodnym miejscu. |
|
PT |
Conservar em ambiente fresco. |
|
RO |
A se păstra la rece. |
|
SK |
Uchovávajte v chlade. |
|
SL |
Hraniti na hladnem. |
|
FI |
Säilytä viileässä. |
|
SV |
Förvaras svalt. |
P240 |
Kalba |
|
|
BG |
Заземяване/еквипотенциална връзка на съда и приемателното устройство. |
|
ES |
Conectar a tierra/enlace equipotencial del recipiente y del equipo de recepción. |
|
CS |
Uzemněte obal a odběrové zařízení. |
|
DA |
Beholder og modtageudstyr jordforbindes/potentialudlignes. |
|
DE |
Behälter und zu befüllende Anlage erden. |
|
ET |
Mahuti ja vastuvõtuseade maandada/ühendada. |
|
EL |
Γείωση/ισοδυναμική σύνδεση του περιέκτη και του εξοπλισμού δέκτη. |
|
EN |
Ground/bond container and receiving equipment. |
|
FR |
Mise à la terre/liaison équipotentielle du récipient et du matériel de réception. |
|
GA |
Nasc an coimeádán agus an trealamh glactha leis an talamh. |
|
IT |
Mettere a terra/massa il contenitore e il dispositivo ricevente. |
|
LV |
Tvertnes un iekārtas saņemšanai ievietot zemē/sasaistīt |
|
LT |
Įžeminti/įtvirtinti talpyklą ir priėmimo įrangą. |
|
HU |
A tárolóedényt és a fogadóedényt le kell földelni/át kell kötni. |
|
MT |
Poġġi ma' l-art/waħħal il-kontenitur u t-tagħmir li jirċievi. |
|
NL |
Opslag- en opvangreservoir aarden. |
|
PL |
Uziemić/połączyć pojemnik i sprzęt odbiorczy. |
|
PT |
Ligação à terra/equipotencial do recipiente e do equipamento receptor. |
|
RO |
Legătură la pământ/conexiune echipotenţială cu recipientul şi cu echipamentul de recepţie. |
|
SK |
Uzemnite/upevnite nádobu a plniace zariadenie. |
|
SL |
Ozemljiti posodo in opremo za sprejem tekočine. |
|
FI |
Säiliö ja vastaanottavat laitteet on maadoitettava/yhdistettävä. |
|
SV |
Jorda/potentialförbind behållare och mottagarutrustning. |
P241 |
Kalba |
|
|
BG |
Използвайте електрическо/проветряващо/осветително/…/оборудване, обезопасено срещу експлозия |
|
ES |
Utilizar un material eléctrico, de ventilación o de iluminación/…/antideflagrante. |
|
CS |
Používejte elektrické/ventilační/osvětlovací/…/zařízení do výbušného prostředí. |
|
DA |
Anvend eksplosionssikkert elektrisk/ventilations-/lys-/…/udstyr. |
|
DE |
Explosionsgeschützte elektrische Betriebsmittel/Lüftungsanlagen/Beleuchtung/… verwenden. |
|
ET |
Kasutada plahvatuskindlaid elektri-/ventilatsiooni-/valgustus-/…/seadmeid. |
|
EL |
Να χρησιμοποιείται αντιεκρηκτικός ηλεκτρολογικός/εξαερισμού/φωτιστικός/…/εξοπλισμός. |
|
EN |
Use explosion-proof electrical/ventilating/lighting/…/equipment. |
|
FR |
Utiliser du matériel électrique/de ventilation/d'éclairage/…/antidéflagrant. |
|
GA |
Bain úsáid as trealamh pléascdhíonach leictreach/aerála/soilsiúcháin/…. |
|
IT |
Utilizzare impianti elettrici/di ventilazione/d'illuminazione/…/a prova di esplosione. |
|
LV |
Izmantot sprādziendrošas elektriskas/ar ventilāciju/izgaismotas/…/iekārtas |
|
LT |
Naudoti sprogimui atsparią elektros/ventiliacijos/apšvietimo/…/įrangą. |
|
HU |
Robbanásbiztos elektromos/szellőztető/világító/…/berendezés használandó. |
|
MT |
Uża' tagħmir elettriku/ta' ventilazzjoni/ta' dawl/…/li jiflaħ għal splużjoni. |
|
NL |
Explosieveilige elektrische/ventilatie-/verlichtings-/…apparatuur gebruiken. |
|
PL |
Używać elektrycznego/wentylującego/oświetleniowego/…/. przeciwwybuchowego sprzętu. |
|
PT |
Utilizar equipamento eléctrico/de ventilação/de iluminação/…/à prova de explosão. |
|
RO |
Utilizaţi echipamente electrice/de ventilare/de iluminat/…/antideflagrante. |
|
SK |
Používajte elektrické/ventilačné/osvetľovacie/…/zariadenie do výbušného prostredia. |
|
SL |
Uporabiti električno/prezračevalno opremo, opremo za razsvetljavo/…/, odporno proti eksplozijam. |
|
FI |
Käytä räjähdysturvallisia sähkö/ilmanvaihto/valaisin/…/laitteita. |
|
SV |
Använd explosionssäker elektrisk/ventilations-/belysnings-/…/utrustning. |
P242 |
Kalba |
|
|
BG |
Използвайте само инструменти, които не предизвикват искри. |
|
ES |
Utilizar únicamente herramientas que no produzcan chispas. |
|
CS |
Používejte pouze nářadí z nejiskřícího kovu. |
|
DA |
Anvend kun værktøj, som ikke frembringer gnister. |
|
DE |
Nur funkenfreies Werkzeug verwenden. |
|
ET |
Mitte kasutada seadmeid, mis võivad tekitada sädemeid. |
|
EL |
Να χρησιμοποιούνται μόνο εργαλεία που δεν παράγουν σπινθήρες. |
|
EN |
Use only non-sparking tools. |
|
FR |
Ne pas utiliser d'outils produisant des étincelles. |
|
GA |
Bain úsáid as uirlisí neamhspréachta amháin. |
|
IT |
Utilizzare solo utensili antiscintillamento. |
|
LV |
Izmantot instrumentus, kas nerada dzirksteles. |
|
LT |
Naudoti tik kibirkščių nekeliančius įrankius. |
|
HU |
Szikramentes eszközök használandók. |
|
MT |
Uża' biss għodda li ma jtajrux żnied. |
|
NL |
Uitsluitend vonkvrij gereedschap gebruiken. |
|
PL |
Używać wyłącznie nieiskrzących narzędzi. |
|
PT |
Utilizar apenas ferramentas antichispa. |
|
RO |
Nu utilizaţi unelte care produc scântei. |
|
SK |
Používajte iba neiskriace prístroje. |
|
SL |
Uporabiti le orodje, ki ne povzroča isker. |
|
FI |
Käytä ainoastaan kipinöimättömiä työkaluja. |
|
SV |
Använd endast verktyg som inte ger upphov till gnistor. |
P243 |
Kalba |
|
|
BG |
Вземете предпазни мерки срещу освобождаване на статично електричество. |
|
ES |
Tomar medidas de precaución contra descargas electrostáticas. |
|
CS |
Proveďte preventivní opatření proti výbojům statické elektřiny. |
|
DA |
Træf foranstaltninger mod statisk elektricitet. |
|
DE |
Maßnahmen gegen elektrostatische Aufladungen treffen. |
|
ET |
Rakendada ettevaatusabinõusid staatilise elektri vastu. |
|
EL |
Λάβετε προστατευτικά μέτρα έναντι ηλεκτροστατικών εκκενώσεων. |
|
EN |
Take precautionary measures against static discharge. |
|
FR |
Prendre des mesures de précaution contre les décharges électrostatiques. |
|
GA |
Déan bearta réamhchúraim in aghaidh díluchtú statach. |
|
IT |
Prendere precauzioni contro le scariche elettrostatiche. |
|
LV |
Nodrošināties pret statiskās enerģijas izlādi. |
|
LT |
Imtis atsargumo priemonių statinei iškrovai išvengti. |
|
HU |
Az elektrosztatikus kisülés megakadályozására óvintézkedéseket kell tenni. |
|
MT |
Ħu miżuri ta' prekawzjoni kontra l-ħruġ ta' elettriku statiku. |
|
NL |
Voorzorgsmaatregelen treffen tegen ontladingen van statische elektriciteit. |
|
PL |
Przedsięwziąć środki ostrożności zapobiegające statycznemu rozładowaniu. |
|
PT |
Evitar acumulação de cargas electrostáticas. |
|
RO |
Luaţi măsuri de precauţie împotriva descărcărilor electrostatice. |
|
SK |
Urobte preventívne opatrenia proti výbojom statickej elektriny. |
|
SL |
Preprečiti statično naelektrenje. |
|
FI |
Estä staattisen sähkön aiheuttama kipinöinti. |
|
SV |
Vidta åtgärder mot statisk elektricitet. |
P244 |
Kalba |
|
|
BG |
Почиствайте редуциращите вентили от смазка и масло |
|
ES |
Mantener las válvulas de reducción limpias de grasa y aceite. |
|
CS |
Udržujte redukční ventily bez maziva a oleje. |
|
DA |
Reduktionsventilerne holdes fri for fedt og olie. |
|
DE |
Druckminderer frei von Fett und Öl halten. |
|
ET |
Hoida reduktsiooniklapid rasvast ja õlist puhtad. |
|
EL |
Να διατηρούνται καθαρές από γράσα και λάδια οι βαλβίδες μείωσης. |
|
EN |
Keep reduction valves free from grease and oil. |
|
FR |
S'assurer de l'absence de graisse ou d'huile sur les soupapes de réduction. |
|
GA |
Coimeád comhlaí brúlaghdaithe saor ó ghréisc agus ó ola. |
|
IT |
Mantenere le valvole di riduzione libere da grasso e olio. |
|
LV |
Turēt reducēšanās vārstus tīrus no taukiem un eļļas. |
|
LT |
Saugoti, kad ant redukcinių vožtuvų nepatektų riebalų ir tepalų. |
|
HU |
A nyomáscsökkentő szelepeket zsírtól és olajtól mentesen kell tartani. |
|
MT |
Żomm il-valvs ta' tnaqqis ħielsa mill-griż u ż-żejt. |
|
NL |
Reduceerventielen vrij van olie en vet houden. |
|
PL |
Chronić zawory redukcyjne przed tłuszczem i olejem. |
|
PT |
Manter as válvulas de redução isentas de óleo e massa lubrificantes. |
|
RO |
Protejaţi supapele reductoare de grăsimi și ulei. |
|
SK |
Redukčné ventily udržiavajte bez mazadiel a oleja. |
|
SL |
Preprečiti stik reducirnih ventilov z mastjo in oljem. |
|
FI |
Pidä paineenalennusventtiilit vapaana rasvasta ja öljystä. |
|
SV |
Reducerventilerna ska hållas fria från fett och olja. |
P250 |
Kalba |
|
|
BG |
Да не се подлага на стържене/удар/…/триене |
|
ES |
Evitar la abrasión/el choque/…/la fricción. |
|
CS |
Nevystavujte obrušování/nárazům/…/tření. |
|
DA |
Må ikke udsættes for slibning/stød/…/gnidning. |
|
DE |
Nicht schleifen/stoßen/…/reiben. |
|
ET |
Hoida kriimustamise/põrutuse/…/hõõrdumise eest. |
|
EL |
Να αποφεύγεται άλεση/κρούση/…/τριβή. |
|
EN |
Do not subject to grinding/shock/…/friction. |
|
FR |
Éviter les abrasions/les chocs/…/les frottements. |
|
GA |
Ná nocht do mheilt/do thurraing/…/do fhrithchuimilt. |
|
IT |
Evitare le abrasioni/gli urti/…./gli attriti. |
|
LV |
Nepakļaut drupināšanai/triecienam/…/berzei |
|
LT |
Nešlifuoti/netrankyti/…/netrinti. |
|
HU |
Tilos csiszolásnak/ütésnek/…/súrlódásnak kitenni. |
|
MT |
Tissottoponihomx għal brix/xokk/…/frizzjoni. |
|
NL |
Malen/schokken/…/wrijving vermijden. |
|
PL |
Nie poddawać szlifowaniu/wstrząsom/…/tarciu. |
|
PT |
Não submeter a trituração/choque/…/fricção. |
|
RO |
A nu supune la abraziuni/şocuri/…/frecare. |
|
SK |
Nevystavujte brúseniu/nárazu/…/treniu. |
|
SL |
Ne izpostavljati drgnjenju/udarcem/…/trenju. |
|
FI |
Suojele rasitukselta/iskuilta/…/hankaukselta. |
|
SV |
Får inte utsättas för gnidning/stötar/…/friktion. |
P251 |
Kalba |
|
|
BG |
Съд под налягане: да не се пробива и изгаря дори след употреба. |
|
ES |
Recipiente a presión: no perforar ni quemar, aun después del uso. |
|
CS |
Tlakový obal: nepropichujte nebo nespalujte ani po použití. |
|
DA |
Beholder under tryk: Må ikke punkteres eller brændes, heller ikke efter brug. |
|
DE |
Behälter steht unter Druck: Nicht durchstechen oder verbrennen, auch nicht nach der Verwendung. |
|
ET |
Mahuti on rõhu all: mitte purustada ega põletada isegi pärast kasutamist. |
|
EL |
Περιέκτης υπό πίεση. Να μην τρυπηθεί ή καεί ακόμη και μετά τη χρήση. |
|
EN |
Pressurized container: Do not pierce or burn, even after use. |
|
FR |
Récipient sous pression: ne pas perforer, ni brûler, même après usage. |
|
GA |
Coimeádán brúchóirithe: Ná toll agus ná dóigh, fiú tar éis úsáide. |
|
IT |
Recipiente sotto pressione: non perforare né bruciare, neppure dopo l'uso. |
|
LV |
Tvertne zem spiediena: nedurt vai nededzināt, arī pēc izlietošanas. |
|
LT |
Slėginis indas. Nepradurti ir nedeginti net panaudoto. |
|
HU |
Nyomás alatti edény: ne lyukassza ki vagy égesse el, még használat után sem. |
|
MT |
Kontenitur taħt pressjoni: Ittaqqbux jew taħarqux, anki wara li tużah. |
|
NL |
Houder onder druk: ook na gebruik niet doorboren of verbranden. |
|
PL |
Pojemnik pod ciśnieniem. Nie przekłuwać ani nie spalać, nawet po zużyciu. |
|
PT |
Recipiente sob pressão. Não furar nem queimar, mesmo após utilização. |
|
RO |
Recipient sub presiune. Nu perforaţi sau ardeţi, chiar şi după utilizare. |
|
SK |
Nádoba je pod tlakom: neprepichujte alebo nespaľujte ju, a to ani po spotrebovaní obsahu. |
|
SL |
Posoda je pod tlakom: ne preluknjajte ali sežigajte je niti, ko je prazna. |
|
FI |
Painesäiliö: Ei saa puhkaista tai polttaa edes tyhjänä. |
|
SV |
Tryckbehållare: Får inte punkteras eller brännas, gäller även tömd behållare. |
P260 |
Kalba |
|
|
BG |
Не вдишвайте прах/пушек/газ/дим/изпарения/аерозоли |
|
ES |
No respirar el polvo/el humo/el gas/la niebla/los vapores/el aerosol. |
|
CS |
Nevdechujte prach/dým/plyn/mlhu/páry/aerosoly. |
|
DA |
Indånd ikke pulver/røg/gas/tåge/damp/spray. |
|
DE |
Staub/Rauch/Gas/Nebel/Dampf/Aerosol nicht einatmen. |
|
ET |
Tolmu/suitsu/gaasi/udu/auru/pihustatud ainet mitte sisse hingata. |
|
EL |
Μην αναπνέετε σκόνη/αναθυμιάσεις/αέρια/σταγονίδια/ατμούς/εκνεφώματα |
|
EN |
Do not breathe dust/fume/gas/mist/vapours/spray. |
|
FR |
Ne pas respirer les poussières/fumées/gaz/brouillards/vapeurs/aérosols. |
|
GA |
Ná hanálaigh deannach/múch/gás/ceo/gala/sprae. |
|
IT |
Non respirare la polvere/i fumi/i gas/la nebbia/i vapori/gli aerosol. |
|
LV |
Neieelpot putekļus/tvaikus/gāzi/dūmus/izgarojumus/smidzinājumu. |
|
LT |
Neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
|
HU |
A por/füst/gáz/köd/gőzök/permet belélegzése tilos. |
|
MT |
Tiblax bin-nifs trabijiet/dħaħen/gass/raxx/fwar/sprej. |
|
NL |
Stof/rook/gas/nevel/damp/spuitnevel niet inademen. |
|
PL |
Nie wdychać pyłu/dymu/gazu/mgły/par/rozpylonej cieczy. |
|
PT |
Não respirar as poeiras/fumos/gases/névoas/vapores/aerossóis. |
|
RO |
Nu inspiraţi praful/fumul/gazul/ceața/vaporii/spray-ul. |
|
SK |
Nevdychujte prach/dym/plyn/hmlu/pary/aerosóly. |
|
SL |
Ne vdihavati prahu/dima/plina/meglice/hlapov/razpršila. |
|
FI |
Älä hengitä pölyä/savua/kaasua/sumua/höyryä/suihketta. |
|
SV |
Inandas inte damm/rök/gaser/dimma/ångor/sprej. |
P261 |
Kalba |
|
|
BG |
Избягвайте вдишване на прах/пушек/газ/дим/изпарения/аерозоли |
|
ES |
Evitar respirar el polvo/el humo/el gas/la niebla/los vapores/el aerosol. |
|
CS |
Zamezte vdechování prachu/dýmu/plynu/mlhy/par/aerosolů. |
|
DA |
Undgå indånding af pulver/røg/gas/tåge/damp/spray. |
|
DE |
Einatmen von Staub/Rauch/Gas/Nebel/Dampf/Aerosol vermeiden. |
|
ET |
Vältida tolmu/suitsu/gaasi/udu/auru/pihustatud aine sissehingamist. |
|
EL |
Aποφεύγετε να αναπνέετε σκόνη/αναθυμιάσεις/αέρια/σταγονίδια/ατμούς/εκνεφώματα. |
|
EN |
Avoid breathing dust/fume/gas/mist/vapours/spray. |
|
FR |
Éviter de respirer les poussières/fumées/gaz/brouillards/vapeurs/aérosols. |
|
GA |
Seachain deannach/múch/gás/ceo/gala/sprae a análú. |
|
IT |
Evitare di respirare la polvere/i fumi/i gas/la nebbia/i vapori/gli aerosol. |
|
LV |
Izvairīties ieelpot putekļus/tvaikus/gāzi/dūmus/izgarojumus/smidzinājumu. |
|
LT |
Stengtis neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
|
HU |
Kerülje a por/füst/gáz/köd/gőzök/permet belélegzését. |
|
MT |
Evita li tibla' bin-nifs trabijiet/dħaħen/gass/raxx/fwar/sprej. |
|
NL |
Inademing van stof/rook/gas/nevel/damp/spuitnevel vermijden. |
|
PL |
Unikać wdychania pyłu/dymu/gazu/mgły/par/rozpylonej cieczy. |
|
PT |
Evitar respirar as poeiras/fumos/gases/névoas/vapores/aerossóis. |
|
RO |
Evitaţi să inspirați praful/fumul/gazul/ceața/vaporii/spray-ul. |
|
SK |
Zabráňte vdychovaniu prachu/dymu/plynu/hmly/pár/aerosólov. |
|
SL |
Ne vdihavati prahu/dima/plina/meglice/hlapov/razpršila. |
|
FI |
Vältä pölyn/savun/kaasun/sumun/höyryn/suihkeen hengittämistä. |
|
SV |
Undvik att inandas damm/rök/gaser/dimma/ångor/sprej. |
P262 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се избягва контакт с очите, кожата или облеклото. |
|
ES |
Evitar el contacto con los ojos, la piel o la ropa. |
|
CS |
Zabraňte styku s očima, kůží nebo oděvem. |
|
DA |
Må ikke komme i kontakt med øjne, hud eller tøj. |
|
DE |
Nicht in die Augen, auf die Haut oder auf die Kleidung gelangen lassen. |
|
ET |
Vältida silma, nahale või rõivastele sattumist. |
|
EL |
Να μην έρθει σε επαφή με τα μάτια, με το δέρμα ή με τα ρούχα. |
|
EN |
Do not get in eyes, on skin, or on clothing. |
|
FR |
Éviter tout contact avec les yeux, la peau ou les vêtements. |
|
GA |
Ná lig sna súile, ar an gcraiceann, ná ar éadaí. |
|
IT |
Evitare il contatto con gli occhi, la pelle o gli indumenti. |
|
LV |
Nepieļaut nokļūšanu acīs, uz ādas vai uz drēbēm. |
|
LT |
Saugotis, kad nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. |
|
HU |
Szembe, bőrre vagy ruhára nem kerülhet. |
|
MT |
Iddaħħalx fl-għajnejn, fuq il-ġilda, jew fuq il-ħwejjeġ. |
|
NL |
Contact met de ogen, de huid of de kleding vermijden. |
|
PL |
Nie wprowadzać do oczu, na skórę lub na odzież. |
|
PT |
Não pode entrar em contacto com os olhos, a pele ou a roupa. |
|
RO |
Evitaţi orice contact cu ochii, pielea sau îmbrăcămintea. |
|
SK |
Zabráňte kontaktu s očami, pokožkou alebo odevom. |
|
SL |
Preprečiti stik z očmi, kožo ali oblačili. |
|
FI |
Varo kemikaalin joutumista silmiin, iholle tai vaatteisiin. |
|
SV |
Får inte komma i kontakt med ögonen, huden eller kläderna. |
P263 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се избягва контакт по време на бременност/при кърмене. |
|
ES |
Evitar el contacto durante el embarazo/la lactancia. |
|
CS |
Zabraňte styku během těhotenství/kojení. |
|
DA |
Undgå kontakt under graviditet/amning. |
|
DE |
Kontakt während der Schwangerschaft/und der Stillzeit vermeiden. |
|
ET |
Vältida kokkupuudet raseduse/imetamise ajal. |
|
EL |
Aποφεύγετε την επαφή στη διάρκεια της εγκυμοσύνης/γαλουχίας. |
|
EN |
Avoid contact during pregnancy/while nursing. |
|
FR |
Éviter tout contact avec la substance au cours de la grossesse/pendant l'allaitement. |
|
GA |
Seachain teagmháil le linn toirchis/agus an chíoch á tabhairt. |
|
IT |
Evitare il contatto durante la gravidanza/l'allattamento. |
|
LV |
Izvairīties no saskares grūtniecības laikā/barojot bērnu ar krūti. |
|
LT |
Vengti kontakto nėštumo metu/maitinant krūtimi. |
|
HU |
A terhesség/szoptatás alatt kerülni kell az anyaggal való érintkezést. |
|
MT |
Evita l-kuntatt waqt it-tqala/waqt it-treddigħ. |
|
NL |
Bij zwangerschap of borstvoeding aanraking vermijden. |
|
PL |
Unikać kontaktu w czasie ciąży/karmienia piersią. |
|
PT |
Evitar o contacto durante a gravidez/o aleitamento. |
|
RO |
Evitaţi contactul în timpul sarcinii/alăptării. |
|
SK |
Zabráňte kontaktu počas tehotenstva a dojčenia. |
|
SL |
Preprečiti stik med nosečnostjo/dojenjem. |
|
FI |
Vältä kosketusta raskauden tai imetyksen aikana. |
|
SV |
Undvik kontakt under graviditet eller amning. |
P264 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се измие… старателно след употреба. |
|
ES |
Lavarse … concienzudamente tras la manipulación. |
|
CS |
Po manipulaci důkladně omyjte …. |
|
DA |
Vask … grundigt efter brug. |
|
DE |
Nach Gebrauch … gründlich waschen. |
|
ET |
Pärast käitlemist pesta hoolega …. |
|
EL |
Πλύνετε … σχολαστικά μετά το χειρισμό. |
|
EN |
Wash … thoroughly after handling. |
|
FR |
Se laver … soigneusement après manipulation. |
|
GA |
Nigh … go lánchúramach tar éis láimhsithe. |
|
IT |
Lavare accuratamente … dopo l'uso. |
|
LV |
Pēc izmantošanas … kārtīgi nomazgāt. |
|
LT |
Po naudojimo kruopščiai nuplauti … |
|
HU |
A használatot követően a(z) … -t alaposan meg kell mosni. |
|
MT |
Aħsel … sew wara li timmaniġġjah. |
|
NL |
Na het werken met dit product … grondig wassen. |
|
PL |
Dokładnie umyć … po użyciu. |
|
PT |
Lavar … cuidadosamente após manuseamento. |
|
RO |
Spălaţi-vă … bine după utilizare. |
|
SK |
Po manipulácii starostlivo umyte… |
|
SL |
Po uporabi temeljito umiti … |
|
FI |
Pese … huolellisesti käsittelyn jälkeen. |
|
SV |
Tvätta … grundligt efter användning. |
P270 |
Kalba |
|
|
BG |
Да не се яде, пие или пуши при употреба на продукта. |
|
ES |
No comer, beber ni fumar durante su utilización. |
|
CS |
Při používání tohoto výrobku nejezte, nepijte ani nekuřte. |
|
DA |
Der må ikke spises, drikkes eller ryges under brugen af dette produkt. |
|
DE |
Bei Gebrauch nicht essen, trinken oder rauchen. |
|
ET |
Toote käitlemise ajal mitte süüa, juua ega suitsetada. |
|
EL |
Μην τρώτε, πίνετεή καπνίζετε, όταν χρησιμοποιείτε αυτό το προϊόν. |
|
EN |
Do no eat, drink or smoke when using this product. |
|
FR |
Ne pas manger, boire ou fumer en manipulant ce produit. |
|
GA |
Ná hith, ná hól agus ná caitear tobac agus an táirge seo á úsáid. |
|
IT |
Non mangiare, né bere, né fumare durante l'uso. |
|
LV |
Neēst, nedzert un nesmēķēt produkta izmantošanas laikā. |
|
LT |
Naudojant šį produktą, nevalgyti, negerti ir nerūkyti. |
|
HU |
A termék használata közben tilos enni, inni vagy dohányozni. |
|
MT |
Tikolx, tixrobx u tpejjipx waqt li tuża' dan il-prodott. |
|
NL |
Niet eten, drinken of roken tijdens het gebruik van dit product. |
|
PL |
Nie jeść, nie pić i nie palić podczas używania produktu. |
|
PT |
Não comer, beber ou fumar durante a utilização deste produto. |
|
RO |
A nu mânca, bea sau fuma în timpul utilizării produsului. |
|
SK |
Pri používaní výrobku nejedzte, nepite ani nefajčite. |
|
SL |
Ne jesti, piti ali kaditi med uporabo tega izdelka. |
|
FI |
Syöminen, juominen ja tupakointi kielletty kemikaalia käytettäessä. |
|
SV |
Ät inte, drick inte och rök inte när du använder produkten. |
P271 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се използва само на открито или на добре проветривомясто. |
|
ES |
Utilizar únicamente en exteriores o en un lugar bien ventilado. |
|
CS |
Používejte pouze venku nebo v dobře větraných prostorách. |
|
DA |
Brug kun udendørs eller i et rum med god udluftning. |
|
DE |
Nur im Freien oder in gut belüfteten Räumen verwenden. |
|
ET |
Käidelda üksnes välitingimustes või hästi ventileeritavas kohas. |
|
EL |
Να χρησιμοποιείται μόνο σε ανοικτό ή καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
EN |
Use only outdoors or in a well-ventilated area. |
|
FR |
Utiliser seulement en plein air ou dans un endroit bien ventilé. |
|
GA |
Úsáid amuigh faoin aer nó i limistéar dea-aerálaithe amháin. |
|
IT |
Utilizzare soltanto all'aperto o in luogo ben ventilato. |
|
LV |
Izmantot tikai ārā vai labi vēdināmās telpās. |
|
LT |
Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. |
|
HU |
Kizárólag szabadban vagy jól szellőző helyiségben használható. |
|
MT |
Uża biss barra jew f'post ventilat sew. |
|
NL |
Alleen buiten of in een goed geventileerde ruimte gebruiken. |
|
PL |
Stosować wyłącznie na zewnątrz lub w dobrze wentylowanym pomieszczeniu |
|
PT |
Utilizar apenas ao ar livre ou em locais bem ventilados. |
|
RO |
A se utiliza numai în aer liber sau în spaţii bine ventilate. |
|
SK |
Používajte iba na voľnom priestranstve alebo v dobre vetranom priestore. |
|
SL |
Uporabljati le zunaj ali v dobro prezračevanem prostoru. |
|
FI |
Käytä ainoastaan ulkona tai tiloissa, joissa on hyvä ilmanvaihto. |
|
SV |
Används endast utomhus eller i väl ventilerade utrymmen. |
P272 |
Kalba |
|
|
BG |
Да не се изнася замърсено работно облекло извън работното помещение. |
|
ES |
Las prendas de trabajo contaminadas no podrán sacarse del lugar de trabajo. |
|
CS |
Kontaminovaný pracovní oděv neodnášejte z pracoviště. |
|
DA |
Tilsmudset arbejdstøj bør ikke fjernes fra arbejdspladsen. |
|
DE |
Kontaminierte Arbeitskleidung nicht außerhalb des Arbeitsplatzes tragen. |
|
ET |
Saastunud töörõivaid töökohast mitte välja viia. |
|
EL |
Τα μολυσμένα ενδύματα εργασίας δεν πρέπει να βγαίνουν από το χώρο εργασίας. |
|
EN |
Contaminated work clothing should not be allowed out of the workplace. |
|
FR |
Les vêtements de travail contaminés ne devraient pas sortir du lieu de travail. |
|
GA |
Níor chóir éadaí éillithe oibre a ligean amach as an láthair oibre. |
|
IT |
Gli indumenti da lavoro contaminati non devono essere portati fuori dal luogo di lavoro. |
|
LV |
Piesārņoto darba apģērbu neiznest ārpus darba telpām. |
|
LT |
Užterštų darbo drabužių negalima išnešti iš darbo vietos. |
|
HU |
Szennyezett munkaruhát tilos kivinni a munkahely területéről. |
|
MT |
Ilbies tax-xogħol kontaminat m'għandux jitħalla joħroġ mill-post tax-xogħol. |
|
NL |
Verontreinigde werkkleding mag de werkruimte niet verlaten. |
|
PL |
Zanieczyszczonej odzieży ochronnej nie wynosić poza miejsce pracy. |
|
PT |
A roupa de trabalho contaminada não pode sair do local de trabalho. |
|
RO |
Nu scoateţi îmbrăcămintea de lucru contaminată în afara locului de muncă. |
|
SK |
Je zakázané vyniesť kontaminovaný pracovný odev z pracoviska. |
|
SL |
Kontaminirana delovna oblačila niso dovoljena zunaj delovnega mesta. |
|
FI |
Saastuneita työvaatteita ei saa viedä työpaikalta. |
|
SV |
Nedstänkta arbetskläder får inte avlägsnas från arbetsplatsen. |
P273 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се избягва изпускане в околната среда. |
|
ES |
Evitar su liberación al medio ambiente. |
|
CS |
Zabraňte uvolnění do životního prostředí. |
|
DA |
Undgå udledning til miljøet. |
|
DE |
Freisetzung in die Umwelt vermeiden. |
|
ET |
Vältida sattumist keskkonda. |
|
EL |
Να αποφεύγεται η ελευθέρωση στο περιβάλλον. |
|
EN |
Avoid release to the environment. |
|
FR |
Éviter le rejet dans l'environnement. |
|
GA |
Ná scaoiltear amach sa chomhshaol. |
|
IT |
Non disperdere nell'ambiente. |
|
LV |
Izvairīties no izplatīšanas apkārtējā vidē. |
|
LT |
Saugoti, kad nepatektų į aplinką. |
|
HU |
Kerülni kell az anyagnak a környezetbe való kijutását. |
|
MT |
Evita r-rilaxx fl-ambjent. |
|
NL |
Voorkom lozing in het milieu. |
|
PL |
Unikać uwolnienia do środowiska. |
|
PT |
Evitar a libertação para o ambiente. |
|
RO |
Evitaţi dispersarea în mediu. |
|
SK |
Zabráňte uvoľneniu do životného prostredia. |
|
SL |
Preprečiti sproščanje v okolje. |
|
FI |
Vältettävä päästämistä ympäristöön. |
|
SV |
Undvik utsläpp till miljön. |
P280 |
Kalba |
|
|
BG |
Използвайте предпазни ръкавици/предпазно облекло/предпазни очила/предпазна маска за лице. |
|
ES |
Llevar guantes/prendas/gafas/máscara de protección. |
|
CS |
Používejte ochranné rukavice/ochranný oděv/ochranné brýle/obličejový štít. |
|
DA |
Bær beskyttelseshandsker/beskyttelsestøj/øjenbeskyttelse/ansigtsbeskyttelse |
|
DE |
Schutzhandschuhe/Schutzkleidung/Augenschutz/Gesichtsschutz tragen. |
|
ET |
Kanda kaitsekindaid/kaitserõivastust/kaitseprille/kaitsemaski. |
|
EL |
Να φοράτε προστατευτικά γάντια/προστατευτικά ενδύματα/μέσα ατομικής προστασίας για τα μάτια/πρόσωπο. |
|
EN |
Wear protective gloves/protective clothing/eye protection/face protection. |
|
FR |
Porter des gants de protection/des vêtements de protection/un équipement de protection des yeux/du visage. |
|
GA |
Caith lámhainní cosanta/éadaí cosanta/cosaint súile/cosaint aghaidhe. |
|
IT |
Indossare guanti/indumenti protettivi/Proteggere gli occhi/il viso. |
|
LV |
Izmantot aizsargcimdus/aizsargdrēbes/acu aizsargus/sejas aizsargus. |
|
LT |
Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones. |
|
HU |
Védőkesztyű/védőruha/szemvédő/arcvédő használata kötelező. |
|
MT |
Ilbes ingwanti protettivi/ilbies protettiv/protezzjoni għall-għajnejn/protezzjoni għall-wiċċ. |
|
NL |
Beschermende handschoenen/beschermende kleding/oogbescherming/gelaatsbescherming dragen. |
|
PL |
Stosować rękawice ochronne/odzież ochronną/ochronę oczu/ochronę twarzy. |
|
PT |
Usar luvas de protecção/vestuário de protecção/protecção ocular/protecção facial. |
|
RO |
Purtaţi mănuşi de protecţie/îmbrăcăminte de protecţie/echipament de protecţie a ochilor/echipament de protecţie a feţei. |
|
SK |
Noste ochranné rukavice/ochranný odev/ochranné okuliare/ochranu tváre. |
|
SL |
Nositi zaščitne rokavice/zaščitno obleko/zaščito za oči/zaščito za obraz. |
|
FI |
Käytä suojakäsineitä/suojavaatetusta/silmiensuojainta/kasvonsuojainta. |
|
SV |
Använd skyddshandskar/skyddskläder/ögonskydd/ansiktsskydd. |
P281 |
Kalba |
|
|
BG |
Използвайте предписаните лични предпазни средства. |
|
ES |
Utilizar el equipo de protección individual obligatorio. |
|
CS |
Používejte požadované osobní ochranné prostředky. |
|
DA |
Anvend de påkrævede personlige værnemidler. |
|
DE |
Vorgeschriebene persönliche Schutzausrüstung verwenden. |
|
ET |
Kasutada vajalikke isikukaitsevahendeid. |
|
EL |
Χρησιμοποιείτε μέσα ατομικής προστασίας όταν απαιτείται. |
|
EN |
Use personal protective equipment as required. |
|
FR |
Utiliser l'équipement de protection individuel requis. |
|
GA |
Bain úsáid as an trealamh cosanta pearsanta faoi mar a éilítear. |
|
IT |
Utilizzare il dispositivo di protezione individuale richiesto. |
|
LV |
Izmantot personisko aizsargaprīkojumu atbilstoši prasībām. |
|
LT |
Naudoti reikalaujamas asmenines apsaugos priemones. |
|
HU |
Az előírt egyéni védőfelszerelés használata kötelező. |
|
MT |
Uża' t-tagħmir personali protettiv kif meħtieġ. |
|
NL |
De nodige persoonlijke beschermingsuitrusting gebruiken. |
|
PL |
Stosować wymagane środki ochrony indywidualnej. |
|
PT |
Usar o equipamento de protecção individual exigido. |
|
RO |
Utilizaţi echipamentul de protecţie individuală conform cerinţelor. |
|
SK |
Používajte predpísané osobné ochranné prostriedky. |
|
SL |
Uporabiti predpisano osebno zaščitno opremo. |
|
FI |
Käytä vaadittuja henkilönsuojaimia. |
|
SV |
Använd föreskriven personlig skyddsutrustning. |
P282 |
Kalba |
|
|
BG |
Носете предпазващи от студ ръкавици/маска за лице/защитни очила. |
|
ES |
Llevar guantes que aíslen del frío/gafas/máscara. |
|
CS |
Používejte ochranné rukavice proti chladu/obličejový štít/ochranné brýle. |
|
DA |
Bær kuldeisolerende handsker/ansigtsskærm/øjenbeskyttelse. |
|
DE |
Schutzhandschuhe/Gesichtsschild/Augenschutz mit Kälteisolierung tragen. |
|
ET |
Kanda külmakaitsekindaid/kaitsemaski/kaitseprille. |
|
EL |
Φοράτε μονωτικά γάντια προστασίας από το ψύχος/προστατευτική μάσκα/προστατευτικά γυαλιά. |
|
EN |
Wear cold insulating gloves/face shield/eye protection. |
|
FR |
Porter des gants isolants contre le froid/un équipement de protection du visage/des yeux. |
|
GA |
Caith lámhainní inslithe fuachta/aghaidhsciath/cosaint súile. |
|
IT |
Utilizzare guanti termici/schermo facciale/Proteggere gli occhi. |
|
LV |
Izmantot aizsargcimdus/sejas aizsargus/acu aizsargus ar aukstuma izolāciju. |
|
LT |
Mūvėti nuo šalčio izoliuojančias pirštines/naudoti veido skydelį/akių apsaugos priemones. |
|
HU |
Hidegszigetelő kesztyű/arcvédő/szemvédő használata kötelező. |
|
MT |
Ilbies ingwanti kiesħa li ma jinfedx minnhom/ilqugħ għall-wiċċ/protezzjoni għall-għajnejn. |
|
NL |
Koude-isolerende handschoenen/gelaatsbescherming/oogbescherming dragen. |
|
PL |
Nosić rękawice izolujące od zimna/maski na twarz/ochronę oczu. |
|
PT |
Usar luvas de protecção contra o frio/escudo facial/protecção ocular. |
|
RO |
Purtaţi mănuşi izolante împotriva frigului/echipament de protecţie a feţei/ochilor. |
|
SK |
Používajte termostabilné rukavice/ochranný štít/ochranné okuliare. |
|
SL |
Nositi hladne izolirne rokavice/zaščito za obraz/zaščito za oči. |
|
FI |
Käytä kylmäeristäviä suojakäsineitä/kasvonsuojainta/silmiensuojainta. |
|
SV |
Använd köldisolerande handskar/visir/ögonskydd. |
P283 |
Kalba |
|
|
BG |
Носете огнеупорно/огнезащитно облекло. |
|
ES |
Llevar prendas ignífugas/resistentes al fuego/resistentes a las llamas. |
|
CS |
Používejte ohnivzdorný/nehořlavý oděv. |
|
DA |
Bær brandbestandig/brandhæmmende beklædning. |
|
DE |
Schwer entflammbare/flammhemmende Kleidung tragen. |
|
ET |
Kanda tule-/leegikindlat/tule levikut aeglustavat rõivastust. |
|
EL |
Φοράτε αντιπυρικά/αλεξίφλογα πυράντοχα/βραδυφλεγή ενδύματα. |
|
EN |
Wear fire/flame resistant/retardant clothing. |
|
FR |
Porter des vêtements résistant au feu/aux flammes/ignifuges. |
|
GA |
Caith éadaí dódhíonacha/lasairdhíonacha nó dómhoillitheacha/lasairmhoillitheacha. |
|
IT |
Indossare indumenti completamente ignifughi o in tessuti ritardanti di fiamma. |
|
LV |
Izmantot aizsargapģērbu pret uguni/liesmām. |
|
LT |
Dėvėti ugniai/liepsnai atsparius/antipireninius drabužius. |
|
HU |
Tűz-/lángálló/-késleltető ruházat viselése kötelező. |
|
MT |
Ilbies ħwejjeġ reżistenti għan-nar/fjammi. |
|
NL |
Vuur/vlambestendige/brandwerende kleding dragen. |
|
PL |
Nosić odzież ognioodporną/płomienioodporną/opóźniającą zapalenie. |
|
PT |
Usar vestuário ignífugo/retardador de fogo/chamas. |
|
RO |
Purtaţi îmbrăcăminte rezistentă la foc/flacără/ignifugă. |
|
SK |
Noste ohňovzdorný odev/odev so zníženou horľavosťou. |
|
SL |
Nositi negorljiva oblačila in oblačila, odporna proti ognju. |
|
FI |
Käytä palosuojattua/paloturvallista vaatetusta. |
|
SV |
Använd brand-/flamsäkra eller brand-/flamhämmande kläder. |
P284 |
Kalba |
|
|
BG |
Носете респираторни предпазни средства. |
|
ES |
Llevar equipo de protección respiratoria. |
|
CS |
Používejte vybavení pro ochranu dýchacích cest. |
|
DA |
Anvend åndedrætsværn. |
|
DE |
Atemschutz tragen. |
|
ET |
Kanda hingamisteede kaitsevahendeid. |
|
EL |
Φοράτε μέσα ατομικής προστασίας της αναπνοής. |
|
EN |
Wear respiratory protection. |
|
FR |
Porter un équipement de protection respiratoire. |
|
GA |
Caith cosaint riospráide. |
|
IT |
Utilizzare un apparecchio respiratorio. |
|
LV |
Izmantot gāzmasku. |
|
LT |
Naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
|
HU |
Légzésvédelem használata kötelező. |
|
MT |
Ilbes protezzjoni respiratorja. |
|
NL |
Adembescherming dragen. |
|
PL |
Stosować indywidualne środki ochrony dróg oddechowych. |
|
PT |
Usar protecção respiratória. |
|
RO |
Purtaţi echipament de protecţie respiratorie. |
|
SK |
Používajte ochranu dýchacích ciest. |
|
SL |
Nositi opremo za zaščito dihal. |
|
FI |
Käytä hengityksensuojainta. |
|
SV |
Använd andningsskydd. |
P285 |
Kalba |
|
|
BG |
В случай на лоша вентилация носете респираторни предпазни средства. |
|
ES |
En caso de ventilación insuficiente, llevar equipo de protección respiratoria. |
|
CS |
V případě nedostatečného větrání používejte vybavení pro ochranu dýchacích cest. |
|
DA |
Ved utilstrækkelig udluftning anvendes åndedrætsværn. |
|
DE |
Bei unzureichender Belüfung Atemschutz tragen. |
|
ET |
Ebapiisava ventilatsiooni korral kanda hingamisteede kaitsevahendeid. |
|
EL |
Σε περίπτωση ανεπαρκούς αερισμού, να φοράτε μέσα ατομικής προστασίας της αναπνοής. |
|
EN |
In case of inadequate ventilation wear respiratory protection. |
|
FR |
Lorsque la ventilation du local est insuffisante, porter un équipement de protection respiratoire. |
|
GA |
I gcás aerála uireasaigh caith cosaint riospráide. |
|
IT |
In caso di ventilazione insufficiente utilizzare un apparecchio respiratorio. |
|
LV |
Neatbilstošas ventilācijas gadījumā izmantot gāzmasku. |
|
LT |
Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
|
HU |
Nem megfelelő szellőzés esetén légzésvédelem kötelező. |
|
MT |
F'każ ta' ventilazzjoni inadegwata ilbes protezzjoni respiratorja. |
|
NL |
Bij ontoereikende ventilatie een geschikte adembescherming dragen. |
|
PL |
W przypadku niedostatecznej wentylacji stosować indywidualne środki ochrony dróg oddechowych. |
|
PT |
Em caso de ventilação inadequada, usar protecção respiratória. |
|
RO |
În cazul în care ventilarea este insuficientă, purtaţi echipament de protecţie respiratorie. |
|
SK |
V prípade nedostatočného vetrania, používajte ochranu dýchacích ciest. |
|
SL |
Ob nezadostnem prezračevanju nositi opremo za zaščito dihal. |
|
FI |
Käytä hengityksensuojainta, jos ilmanvaihto on riittämätön. |
|
SV |
Använd andningsskydd vid otillräcklig ventilation. |
P231+P232 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се използва под инертен газ. Да се пази от влага. |
|
ES |
Manipular en gas inerte. Proteger de la humedad. |
|
CS |
Manipulace pod inertním plynem. Chraňte před vlhkem. |
|
DA |
Anvendes under inaktiv gas. Beskyttes mod fugt. |
|
DE |
Unter inertem Gas handhaben. Vor Feuchtigkeit schützen. |
|
ET |
Käidelda inertgaasis. Hoida niiskuse eest. |
|
EL |
Χειρισμός σε αδρανή ατμόσφαιρα. Προστατέψτε από την υγρασία. |
|
EN |
Handle under inert gas. Protect from moisture. |
|
FR |
Manipuler sous gaz inerte. Protéger de l'humidité. |
|
GA |
Láimhsigh faoi thriathghás. Cosain ó thaise. |
|
IT |
Manipolare in atmosfera di gas inerte. Tenere al riparo dall'umidità. |
|
LV |
Izmantot tikai inertas gāzes apstākļos. Aizsargāt no mitruma. |
|
LT |
Tvarkyti inertinėse dujose. Saugoti nuo drėgmės. |
|
HU |
Inert gázban használandó. Nedvességtől védendő. |
|
MT |
Uża' taħt gass inerti. Ipproteġi mill-umdità. |
|
NL |
Onder inert gas werken. Tegen vocht beschermen. |
|
PL |
Używać w atmosferze obojętnego gazu Chronić przed wilgocią. |
|
PT |
Manusear em atmosfera de gás inerte. Manter ao abrigo da humidade. |
|
RO |
A se manipula sub un gaz inert. A se proteja de umiditate. |
|
SK |
Manipulujte v prostredí s inertným plynom. Chráňte pred vlhkosťou. |
|
SL |
Hraniti v ustreznem inertnem plinu. Zaščititi pred vlago. |
|
FI |
Käsittele inertissä kaasussa. Suojaa kosteudelta. |
|
SV |
Hanteras under inert gas. Skyddas från fukt. |
P235+P410 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се държи на хладно. Да се пази от пряка слънчева светлина. |
|
ES |
Conservar en un lugar fresco. Proteger de la luz del sol. |
|
CS |
Uchovávejte v chladu. Chraňte před slunečním zářením. |
|
DA |
Opbevares køligt. Beskyttes mod sollys. |
|
DE |
Kühl halten. Vor Sonnenbestrahlung schützen. |
|
ET |
Hoida jahedas. Hoida päikesevalguse eest. |
|
EL |
Να διατηρείται δροσερό. Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. |
|
EN |
Keep cool. Protect from sunlight. |
|
FR |
Tenir au frais. Protéger du rayonnement solaire. |
|
GA |
Coimeád fionnuar. Cosain ó sholas na gréine. |
|
IT |
Tenere in luogo fresco. Proteggere dai raggi solari. |
|
LV |
Turēt vēsumā. Aizsargāt no saules gaismas. |
|
LT |
Laikyti vėsioje vietoje. Saugoti nuo saulės šviesos. |
|
HU |
Hűvös helyen tartandó. Napfénytől védendő. |
|
MT |
Żomm frisk. Ipproteġi mir-raġġi tax-xemx. |
|
NL |
Koel bewaren. Tegen zonlicht beschermen. |
|
PL |
Przechowywać w chłodnym miejscu. Chronić przed światłem słonecznym. |
|
PT |
Conservar em ambiente fresco. Manter ao abrigo da luz solar. |
|
RO |
A se păstra la rece. A se proteja de lumina solară. |
|
SK |
Uchovávajte v chlade. Chráňte pred slnečným žiarením. |
|
SL |
Hraniti na hladnem. Zaščititi pred sončno svetlobo. |
|
FI |
Säilytä viileässä. Suojaa auringonvalolta. |
|
SV |
Förvaras svalt. Skyddas från solljus. |
1.3 lentelė
Atsargumo frazės – atoveikis
P301 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: |
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: |
|
CS |
PŘI POŽITÍ: |
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: |
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: |
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: |
|
EN |
IF SWALLOWED: |
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: |
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: |
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: |
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: |
|
LT |
PRARIJUS: |
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: |
|
MT |
JEKK JINBELA': |
|
NL |
NA INSLIKKEN: |
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: |
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: |
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIŢIRE: |
|
SK |
PO POŽITÍ: |
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: |
|
SV |
VID FÖRTÄRING: |
P302 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: |
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT: |
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: |
|
EN |
IF ON SKIN: |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: |
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: |
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MAL-ĠILDA: |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: |
|
SV |
VID HUDKONTAKT: |
P303 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА (или косата): |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL (o el pelo): |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ (nebo s vlasy): |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN (eller håret): |
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT (oder dem Haar): |
|
ET |
NAHALE (või juustele) SATTUMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ (ή με τα μαλλιά): |
|
EN |
IF ON SKIN (or hair): |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU (ou les cheveux): |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN (nó le gruaig): |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE (o con i capelli): |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU (vai matiem): |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): |
|
HU |
HA BŐRRE (vagy hajra) KERÜL: |
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MAL-ĠILDA (jew ix-xagħar): |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID (of het haar): |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ (lub z włosami): |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE (ou o cabelo): |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA (sau părul): |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU (alebo vlasmi): |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO (ali lasmi): |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE (tai hiuksiin): |
|
SV |
VID HUDKONTAKT (även håret): |
P304 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ВДИШВАНЕ: |
|
ES |
EN CASO DE INHALACIÓN: |
|
CS |
PŘI VDECHNUTÍ: |
|
DA |
VED INDÅNDING: |
|
DE |
BEI EINATMEN: |
|
ET |
SISSEHINGAMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΙΣΠΝΟΗΣ: |
|
EN |
IF INHALED: |
|
FR |
EN CAS D'INHALATION: |
|
GA |
MÁ IONANÁLAÍTEAR: |
|
IT |
IN CASO DI INALAZIONE: |
|
LV |
IEELPOJOT: |
|
LT |
ĮKVĖPUS: |
|
HU |
BELÉLEGZÉS ESETÉN: |
|
MT |
JEKK JINĠIBED MAN-NIFS: |
|
NL |
NA INADEMING: |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO DRÓG ODDECHOWYCH: |
|
PT |
EM CASO DE INALAÇÃO: |
|
RO |
ÎN CAZ DE INHALARE: |
|
SK |
PO VDÝCHNUTÍ: |
|
SL |
PRI VDIHAVANJU: |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON HENGITETTY: |
|
SV |
VID INANDNING: |
P305 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С ОЧИТЕ: |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LOS OJOS: |
|
CS |
PŘI ZASAŽENÍ OČÍ: |
|
DA |
VED KONTAKT MED ØJNENE: |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DEN AUGEN: |
|
ET |
SILMA SATTUMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΜΑΤΙΑ: |
|
EN |
IF IN EYES: |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES YEUX: |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS NA SÚILE: |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI OCCHI: |
|
LV |
IEKĻŪSTOT ACĪS: |
|
LT |
PATEKUS Į AKIS: |
|
HU |
SZEMBE KERÜLÉS ESETÉN: |
|
MT |
JEKK JIDĦOL FL-GĦAJNEJN: |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE OGEN: |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO OCZU: |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM OS OLHOS: |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU OCHII: |
|
SK |
PO ZASIAHNUTÍ OČÍ: |
|
SL |
PRI STIKU Z OČMI: |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU SILMIIN: |
|
SV |
VID KONTAKT MED ÖGONEN: |
P306 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОПАДАНЕ ВЪРХУ ОБЛЕКЛОТО: |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA ROPA: |
|
CS |
PŘI STYKU S ODĚVEM: |
|
DA |
VED KONTAKT MED TØJET: |
|
DE |
BEI KONTAMINIERTER KLEIDUNG: |
|
ET |
RÕIVASTELE SATTUMISE KORRAL: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΡΟΥΧΑ: |
|
EN |
IF ON CLOTHING: |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES VÊTEMENTS: |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LE hÉADAÍ: |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI INDUMENTI: |
|
LV |
SASKARĒ AR APĢĒRBU: |
|
LT |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: |
|
HU |
HA RUHÁRA KERÜL: |
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MA' L-ILBIES: |
|
NL |
NA MORSEN OP KLEDING: |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU Z ODZIEŻĄ: |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A ROUPA: |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU ÎMBRĂCĂMINTEA: |
|
SK |
PRI KONTAKTE S ODEVOM: |
|
SL |
PRI STIKU Z OBLAČILI: |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU VAATTEISIIN: |
|
SV |
VID KONTAKT MED KLÄDERNA: |
P307 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ експозиция: |
|
ES |
EN CASO DE exposición: |
|
CS |
PŘI expozici: |
|
DA |
VED eksponering: |
|
DE |
BEI Exposition: |
|
ET |
Kokkupuute korral: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης: |
|
EN |
IF exposed: |
|
FR |
EN CAS d'exposition: |
|
GA |
I gCÁS nochta: |
|
IT |
IN CASO di esposizione: |
|
LV |
JA saskaras: |
|
LT |
Esant sąlyčiui: |
|
HU |
Expozíció esetén: |
|
MT |
JEKK espost: |
|
NL |
NA blootstelling: |
|
PL |
W PRZYPADKU narażenia: |
|
PT |
EM CASO DE exposição: |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere: |
|
SK |
PO expozícii: |
|
SL |
PRI izpostavljenosti: |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua: |
|
SV |
Om du exponerats: |
P308 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ явна или предполагаема експозиция: |
|
ES |
EN CASO DE exposición manifiesta o presunta: |
|
CS |
PŘI expozici nebo podezření na ni: |
|
DA |
VED eksponering eller mistanke om eksponering: |
|
DE |
BEI Exposition oder falls betroffen |
|
ET |
Kokkupuute või kokkupuutekahtluse korral: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή πιθανής έκθεσης: |
|
EN |
IF exposed or concerned: |
|
FR |
EN CAS d'exposition prouvée ou suspectée: |
|
GA |
I gCÁS nochta nó má mheastar a bheith nochtaithe: |
|
IT |
IN CASO di esposizione o di possibile esposizione: |
|
LV |
Ja saskaras vai saistīts ar: |
|
LT |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: |
|
HU |
Expozíció vagy annak gyanúja esetén: |
|
MT |
JEKK espost jew konċernat: |
|
NL |
NA (mogelijke) blootstelling: |
|
PL |
W PRZYPADKU narażenia lub styczności: |
|
PT |
EM CASO DE exposição ou suspeita de exposição: |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau de posibilă expunere: |
|
SK |
Po expozícii alebo podozrení z nej: |
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali sumu izpostavljenosti: |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos epäillään altistumista: |
|
SV |
Vid exponering eller misstanke om exponering: |
P309 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ експозиция или при неразположение: |
|
ES |
EN CASO DE exposición o malestar: |
|
CS |
PŘI expozici nebo necítíte-li se dobře: |
|
DA |
VED eksponering eller ubehag: |
|
DE |
BEI Exposition oder Unwohlsein: |
|
ET |
Kokkupuute või halva enesetunde korral: |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή αδιαθεσίας: |
|
EN |
IF exposed or if you feel unwell: |
|
FR |
EN CAS d'exposition ou d'un malaise: |
|
GA |
I gCÁS nochta nó má bhraitear tinn: |
|
IT |
IN CASO di esposizione o di malessere: |
|
LV |
JA saskaras vai ja jums ir slikta pašsajūta: |
|
LT |
Esant sąlyčiui arba blogai pasijutus: |
|
HU |
Expozíció vagy rosszullét esetén: |
|
MT |
JEKK espost jew tħossok ma tiflaħx: |
|
NL |
NA blootstelling of bij onwel voelen: |
|
PL |
W PRZYPADKU narażenia lub złego samopoczucia: |
|
PT |
EM CASO DE exposição ou de indisposição: |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau dacă nu vă simţiţi bine: |
|
SK |
Po expozícii alebo pri zdravotných problémoch. |
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali slabem počutju: |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos ilmenee pahoinvointia: |
|
SV |
Vid exponering eller obehag: |
P310 |
Kalba |
|
|
BG |
Незабавно се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
Llamar inmediatamente a un CENTRO DE INFORMACION TOXICOLOGICA o a un médico. |
|
CS |
Okamžitě volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
Ring omgående til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
Sofort GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Võtta viivitamata ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
Καλέστε αμέσως το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
Immediately call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
Appeler immédiatement un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
Cuir glao láithreach ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
Contattare immediatamente un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Nekavējoties sazinieties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
Nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Azonnal forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
Onmiddellijk een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
Natychmiast skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub lekarzem. |
|
PT |
Contacte imediatamente um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
Sunaţi imediat la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
Okamžite volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
Takoj pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Ota välittömästi yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
Kontakta genast GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P311 |
Kalba |
|
|
BG |
Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
Llamar a un CENTRO DE INFORMACION TOXICOLOGICA o a un médico. |
|
CS |
Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
Ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
Call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
Appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
Contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Sazinieties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
Skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
Een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub lekarzem. |
|
PT |
Contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
Sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
Volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
Pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P312 |
Kalba |
|
|
BG |
При неразположение се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
Llamar a un CENTRO DE INFORMACION TOXICOLOGICA o a un médico en caso de malestar. |
|
CS |
Necítíte-li se dobře, volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
I tilfælde af ubehag ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
Bei Unwohlsein GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Halva enesetunde korral võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό εάν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
EN |
Call a POISON CENTER or doctor/physician if you feel unwell. |
|
FR |
Appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin en cas de malaise. |
|
GA |
Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia má bhraitheann tú tinn. |
|
IT |
In caso di malessere, contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Sazinieties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
LT |
Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Rosszullét esetén forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
NL |
Bij onwel voelen een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku złego samopoczucia skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
Caso sinta indisposição, contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
Sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic, dacă nu vă simţiţi bine. |
|
SK |
Pri zdravotných problémoch, volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
Ob slabem počutju pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
SV |
Vid obehag, kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P313 |
Kalba |
|
|
BG |
Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
Consultar a un médico. |
|
CS |
Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Søg lægehjælp. |
|
DE |
Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Pöörduda arsti poole. |
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
EN |
Get medical advice/attention. |
|
FR |
Consulter un médecin. |
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
IT |
Consultare un medico. |
|
LV |
Lūdziet palīdzību mediķiem. |
|
LT |
Kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Ikkonsulta tabib. |
|
NL |
Een arts raadplegen. |
|
PL |
Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Consulte um médico. |
|
RO |
Consultaţi medicul. |
|
SK |
Vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Hakeudu lääkäriin. |
|
SV |
Sök läkarhjälp. |
P314 |
Kalba |
|
|
BG |
При неразположение потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
Consultar a un médico en caso de malestar. |
|
CS |
Necítíte-li se dobře, vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Søg lægehjælp ved ubehag. |
|
DE |
Bei Unwohlsein ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Halva enesetunde korral pöörduda arsti poole. |
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό εάν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
EN |
Get medical advice/attention if you feel unwell. |
|
FR |
Consulter un médecin en cas de malaise. |
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta má bhraitheann tú tinn. |
|
IT |
In caso di malessere, consultare un medico. |
|
LV |
Lūdziet palīdzību mediķiem, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
LT |
Pasijutus blogai, kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Rosszullét esetén orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Ikkonsulta tabib jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
NL |
Bij onwel voelen een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku złego samopoczucia zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Em caso de indisposição, consulte um médico. |
|
RO |
Consultaţi medicul, dacă nu vă simţiţi bine. |
|
SK |
Ak pociťujete zdravotné problémy, vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Ob slabem počutju poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Hakeudu lääkäriin, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
SV |
Sök läkarhjälp vid obehag |
P315 |
Kalba |
|
|
BG |
Незабавно потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
Consultar a un médico inmediatamente. |
|
CS |
Okamžitě vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Søg omgående lægehjælp. |
|
DE |
Sofort ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Pöörduda viivitamata arsti poole. |
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε αμέσως γιατρό. |
|
EN |
Get immediate medical advice/attention. |
|
FR |
Consulter immédiatement un médecin. |
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta láithreach. |
|
IT |
Consultare immediatamente un medico. |
|
LV |
Nekavējoties lūdziet palīdzību mediķiem. |
|
LT |
Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Azonnal orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Ikkonsulta tabib minnufih. |
|
NL |
Onmiddellijk een arts raadplegen. |
|
PL |
Natychmiast zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Consulte imediatamente um médico. |
|
RO |
Consultaţi imediat medicul. |
|
SK |
Okamžite vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Takoj poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Hakeudu välittömästi lääkäriin. |
|
SV |
Sök omedelbart läkarhjälp. |
P320 |
Kalba |
|
|
BG |
Спешна нужда от специализирано лечение (вж… на този етикет). |
|
ES |
Se necesita urgentemente un tratamiento específico (ver … en esta etiqueta). |
|
CS |
Je nutné odborné ošetření (viz … na tomto štítku). |
|
DA |
Særlig behandling straks påkrævet (se … på denne etiket). |
|
DE |
Besondere Behandlung dringend erforderlich (siehe … auf diesem Kennzeichnungsetikett). |
|
ET |
Nõuab viivitamatut eriravi (vt … käesoleval etiketil). |
|
EL |
Χρειάζεται επειγόντως ειδική αγωγή (βλέπε … στην ετικέτα). |
|
EN |
Specific treatment is urgent (see … on this label). |
|
FR |
Un traitement spécifique est urgent (voir … sur cette étiquette). |
|
GA |
Tá sé práinneach go bhfaightear cóir leighis ar leith (féach … ar an lipéad seo). |
|
IT |
Trattamento specifico urgente (vedere……. su questa etichetta). |
|
LV |
Steidzami nepieciešama īpaša medicīniskā palīdzība (skat. … uz šīs etiķetes). |
|
LT |
Būtinas skubus specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
|
HU |
Sürgős szakellátás szükséges (lásd … a címkén). |
|
MT |
Trattament speċifiku hu urġenti (ara … fuq din it-tikketta). |
|
NL |
Specifieke behandeling dringend vereist (zie … op dit etiket). |
|
PL |
Pilnie zastosować określone leczenie (patrz … na etykiecie). |
|
PT |
É urgente um tratamento específico (ver … no presente rótulo). |
|
RO |
Un tratament specific este urgent (a se vedea … de pe această etichetă). |
|
SK |
Odborné ošetrenie je naliehavé (pozri … na etikete). |
|
SL |
Posebno zdravljenje je nujno (glejte … na tej etiketi). |
|
FI |
Erityishoitoa tarvitaan välittömästi (katso … pakkauksen merkinnöissä). |
|
SV |
Särskild behandling krävs omedelbart (se … på etiketten). |
P321 |
Kalba |
|
|
BG |
Специализирано лечение (вж… на този етикет). |
|
ES |
Se necesita un tratamiento específico (ver … en esta etiqueta). |
|
CS |
Odborné ošetření (viz … na tomto štítku). |
|
DA |
Særlig behandling (se … på denne etiket). |
|
DE |
Besondere Behandlung (siehe … auf diesem Kennzeichnungsetikett). |
|
ET |
Nõuab eriravi (vt … käesoleval etiketil). |
|
EL |
Χρειάζεται ειδική αγωγή (βλέπε … στην ετικέτα). |
|
EN |
Specific treatment (see … on this label). |
|
FR |
Traitement spécifique (voir … sur cette étiquette). |
|
GA |
Cóir liachta ar leith (féach … ar an lipéad seo). |
|
IT |
Trattamento specifico (vedere …….su questa etichetta). |
|
LV |
Īpaša medicīniskā palīdzība (skat. … uz šīs etiķetes). |
|
LT |
Specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
|
HU |
Szakellátás (lásd … a címkén). |
|
MT |
Trattament speċifiku (ara … fuq din it-tikketta). |
|
NL |
Specifieke behandeling vereist (zie … op dit etiket). |
|
PL |
Zastosować określone leczenie (patrz … na etykiecie). |
|
PT |
Tratamento específico (ver … no presente rótulo). |
|
RO |
Tratament specific (a se vedea … de pe această etichetă). |
|
SK |
Odborné ošetrenie (pozri … na etikete). |
|
SL |
Posebno zdravljenje (glejte … na tej etiketi). |
|
FI |
Erityishoitoa tarvitaan (katso … pakkauksen merkinnöissä). |
|
SV |
Särskild behandling (se … på etiketten). |
P322 |
Kalba |
|
|
BG |
Специални мерки (вж… на този етикет). |
|
ES |
Se necesitan medidas específicas (ver … en esta etiqueta). |
|
CS |
Specifické opatření (viz … na tomto štítku). |
|
DA |
Særlige foranstaltninger (se … på denne etiket). |
|
DE |
Gezielte Maßnahmen (siehe … auf diesem Kennzeichnungsetikett). |
|
ET |
Nõuab erimeetmeid (vt … käesoleval etiketil). |
|
EL |
Χρειάζονται ειδικά μέτρα (βλέπε … στην ετικέτα). |
|
EN |
Specific measures (see … on this label). |
|
FR |
Mesures spécifiques (voir … sur cette étiquette). |
|
GA |
Bearta ar leith (féach … ar an lipéad seo). |
|
IT |
Misure specifiche (vedere …su questa etichetta). |
|
LV |
Īpaši pasākumi (skat. … uz šīs etiķetes). |
|
LT |
Specialios priemonės (žr. … šioje etiketėje). |
|
HU |
Különleges intézkedések (lásd … a címkén). |
|
MT |
Miżuri speċifiċi (ara … fuq din it-tikketta). |
|
NL |
Specifieke maatregelen (zie … op dit etiket). |
|
PL |
Środki szczególne (patrz … na etykiecie). |
|
PT |
Medidas específicas (ver … no presente rótulo). |
|
RO |
Măsuri specifice (a se vedea … de pe această etichetă). |
|
SK |
Osobitné opatrenia (pozri … na etikete). |
|
SL |
Posebni ukrepi (glejte … na tej etiketi). |
|
FI |
Erityistoimenpiteitä tarvitaan (katso … pakkauksen merkinnöissä). |
|
SV |
Särskilda åtgärder (se … på etiketten). |
P330 |
Kalba |
|
|
BG |
Изплакнете устата. |
|
ES |
Enjuagarse la boca. |
|
CS |
Vypláchněte ústa. |
|
DA |
Skyl munden. |
|
DE |
Mund ausspülen. |
|
ET |
Loputada suud. |
|
EL |
Ξεπλύνετε το στόμα. |
|
EN |
Rinse mouth. |
|
FR |
Rincer la bouche. |
|
GA |
Sruthlaítear an béal. |
|
IT |
Sciacquare la bocca. |
|
LV |
Izskalot muti. |
|
LT |
Išskalauti burną. |
|
HU |
A szájat ki kell öblíteni. |
|
MT |
Laħlaħ ħalqek. |
|
NL |
De mond spoelen. |
|
PL |
Wypłukać usta. |
|
PT |
Enxaguar a boca. |
|
RO |
Clătiţi gura. |
|
SK |
Vypláchnite ústa. |
|
SL |
Izprati usta. |
|
FI |
Huuhdo suu. |
|
SV |
Skölj munnen. |
P331 |
Kalba |
|
|
BG |
НЕ предизвиквайте повръщане. |
|
ES |
NO provocar el vómito. |
|
CS |
NEVYVOLÁVEJTE zvracení. |
|
DA |
Fremkald IKKE opkastning. |
|
DE |
KEIN Erbrechen herbeiführen. |
|
ET |
MITTE kutsuda esile oksendamist. |
|
EL |
ΜΗΝ προκαλέσετε εμετό. |
|
EN |
Do NOT induce vomiting. |
|
FR |
NE PAS faire vomir. |
|
GA |
NÁ spreagtar urlacan. |
|
IT |
NON provocare il vomito. |
|
LV |
NEIZRAISĪT vemšanu. |
|
LT |
NESKATINTI vėmimo. |
|
HU |
TILOS hánytatni. |
|
MT |
TIPPROVOKAX ir-remettar. |
|
NL |
GEEN braken opwekken. |
|
PL |
NIE wywoływać wymiotów. |
|
PT |
NÃO provocar o vómito. |
|
RO |
NU provocaţi voma. |
|
SK |
Nevyvolávajte zvracanie. |
|
SL |
NE izzvati bruhanja. |
|
FI |
EI saa oksennuttaa. |
|
SV |
Framkalla INTE kräkning. |
P332 |
Kalba |
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене: |
|
ES |
En caso de irritación cutánea: |
|
CS |
Při podráždění kůže: |
|
DA |
Ved hudirritation: |
|
DE |
Bei Hautreizung: |
|
ET |
Nahaärrituse korral: |
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος: |
|
EN |
If skin irritation occurs: |
|
FR |
En cas d'irritation cutanée: |
|
GA |
I gcás greannú craicinn: |
|
IT |
In caso di irritazione della pelle: |
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums: |
|
LT |
Jeigu sudirginama oda: |
|
HU |
Bőrirritáció esetén: |
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni tal-ġilda: |
|
NL |
Bij huidirritatie: |
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry: |
|
PT |
Em caso de irritação cutânea: |
|
RO |
În caz de iritare a pielii: |
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky: |
|
SL |
Če nastopi draženje kože: |
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä: |
|
SV |
Vid hudirritation: |
P333 |
Kalba |
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене или обрив на кожата: |
|
ES |
En caso de irritación o erupción cutánea: |
|
CS |
Při podráždění kůže nebo vyrážce: |
|
DA |
Ved hudirritation eller udslet: |
|
DE |
Bei Hautreizung oder -ausschlag: |
|
ET |
Nahaärrituse või _obe korral: |
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος ή εμφανιστεί εξάνθημα: |
|
EN |
If skin irritation or rash occurs: |
|
FR |
En cas d'irritation ou d'éruption cutanée: |
|
GA |
I gcás greannú nó grís craicinn: |
|
IT |
In caso di irritazione o eruzione della pelle: |
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums vai izsitumi: |
|
LT |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia. |
|
HU |
Bőrirritáció vagy kiütések megjelenése esetén: |
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni jew raxx tal-ġilda: |
|
NL |
Bij huidirritatie of uitslag: |
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry lub wysypki: |
|
PT |
Em caso de irritação ou erupção cutânea: |
|
RO |
În caz de iritare a pielii sau de erupţie cutanată: |
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky alebo sa vytvoria vyrážky: |
|
SL |
Če nastopi draženje kože ali se pojavi izpuščaj: |
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä tai ihottumaa: |
|
SV |
Vid hudirritation eller utslag: |
P334 |
Kalba |
|
|
BG |
Потопете в хладка вода/сложете мокри компреси. |
|
ES |
Sumergir en agua fresca/aplicar compresas húmedas. |
|
CS |
Ponořte do studené vody/zabalte do vlhkého obvazu. |
|
DA |
Skyl under koldt vand/anvend våde omslag. |
|
DE |
In kaltes Wasser tauchen/nassen Verband anlegen. |
|
ET |
Hoida jahedas vees/panna peale niiske kompress. |
|
EL |
Βυθίστε σε δροσερό νερό/τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους. |
|
EN |
Immerse in cool water/wrap in wet bandages. |
|
FR |
Rincer à l'eau fraîche/poser une compresse humide. |
|
GA |
Tum in uisce fionnuar/cuir bréid fliuch air. |
|
IT |
Immergere in acqua fredda/avvolgere con un bendaggio umido. |
|
LV |
Iegremdēt vēsā ūdenī/ietīt mitros apsējos. |
|
LT |
Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
|
HU |
Hideg vízzel/nedves kötéssel kell hűteni. |
|
MT |
Daħħal fl-ilma kiesaħ/kebbeb f'faxex imxarrbin. |
|
NL |
In koud water onderdompelen/nat verband aanbrengen. |
|
PL |
Zanurzyć w zimnej wodzie/owinąć mokrym bandażem. |
|
PT |
Mergulhar em água fria/aplicar compressas húmidas. |
|
RO |
Introduceţi în apă rece/acoperiţi cu o compresă umedă. |
|
SK |
Ponorte do studenej vody/obviažte mokrými obväzmi. |
|
SL |
Potopiti v hladno vodo/zaviti v mokre povoje. |
|
FI |
Upota kylmään veteen/kääri märkiin siteisiin. |
|
SV |
Skölj under kallt vatten/använd våta omslag. |
P335 |
Kalba |
|
|
BG |
Отстранете от кожата посипаните частици. |
|
ES |
Sacudir las partículas que se hayan depositado en la piel. |
|
CS |
Volné částice odstraňte z kůže. |
|
DA |
Børst løse partikler bort fra huden. |
|
DE |
Lose Partikel von der Haut abbürsten. |
|
ET |
Pühkida lahtised osakesed nahalt maha. |
|
EL |
Αφαιρέστε προσεκτικά τα σωματίδια που έχουν μείνει στο δέρμα. |
|
EN |
Brush off loose particles from skin. |
|
FR |
Enlever avec précaution les particules déposées sur la peau. |
|
GA |
Glan cáithníní scaoilte den chraiceann. |
|
IT |
Rimuovere le particelle depositate sulla pelle. |
|
LV |
Noberzt no ādas nepiestiprinātās daļiņas. |
|
LT |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. |
|
HU |
A bőrre lazán tapadó szemcséket óvatosan le kell kefélni. |
|
MT |
Farfar il-frak mhux imwaħħla minn fuq il-ġilda. |
|
NL |
Losse deeltjes van de huid afvegen. |
|
PL |
Nie związaną pozostałość strzepnąć ze skóry. |
|
PT |
Sacudir da pele as partículas soltas. |
|
RO |
Îndepărtaţi particulele depuse pe piele. |
|
SK |
Z pokožky oprášte sypké čiastočky. |
|
SL |
S krtačo odstraniti razsute delce s kože. |
|
FI |
Poista irtohiukkaset iholta. |
|
SV |
Borsta bort lösa partiklar från huden. |
P336 |
Kalba |
|
|
BG |
Размразете замръзналите части в хладка вода. Не разтривайте засегнатото място. |
|
ES |
Descongelar las partes heladas con agua tibia. No frotar la zona afectada. |
|
CS |
Omrzlá místa ošetřete vlažnou vodou. Postižené místo netřete. |
|
DA |
Forsigtig opvarmning af frostskadede legemsdele i lunkent vand. Gnid ikke det angrebne område. |
|
DE |
Vereiste Bereiche mit lauwarmem Wasser auftauen. Betroffenen Bereich nicht reiben. |
|
ET |
Sulatada külmunud piirkonnad leige veega. Kannatada saanud piirkonda mitte hõõruda. |
|
EL |
Ξεπαγώστε τα παγωμένα μέρη με χλιαρό νερό. Μην τρίβετε την περιοχή που πάγωσε. |
|
EN |
Thaw frosted parts with lukewarm water. Do no rub affected area. |
|
FR |
Dégeler les parties gelées avec de l'eau tiède. Ne pas frotter les zones touchées. |
|
GA |
Leáigh codanna sioctha le huisce alabhog. Ná cuimil an réimse lena mbaineann. |
|
IT |
Sgelare le parti congelate usando acqua tiepida. Non sfregare la parte interessata. |
|
LV |
Atkausēt sasalušās daļas ar remdenu ūdeni. Skarto zonu neberzt. |
|
LT |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. |
|
HU |
A fagyott részeket langyos vízzel fel kell melegíteni. Tilos az érintett terület dörzsölése. |
|
MT |
Ħoll il-partijiet kiesħa bl-ilma fietel. Togħrokx il-parti affettwata. |
|
NL |
Bevroren lichaamsdelen met lauw water ontdooien. Niet wrijven op de betrokken plaatsen. |
|
PL |
Rozmrozić oszronione obszary letnią wodą. Nie trzeć oszronionego obszaru. |
|
PT |
Derreter as zonas congeladas com água morna. Não friccionar a zona afectada. |
|
RO |
Dezgheţaţi părţile degerate cu apă călduţă. Nu frecaţi zona afectată. |
|
SK |
Zmrznuté časti ošetrite vlažnou vodou. Postihnuté miesto netrite. |
|
SL |
Zamrznjene dele odtaliti z mlačno vodo. Ne drgniti prizadetega mesta. |
|
FI |
Sulata jäätyneet alueet haalealla vedellä. Vahingoittunutta aluetta ei saa hangata. |
|
SV |
Värm det köldskadade området med ljummet vatten. Gnid inte det skadade området. |
P337 |
Kalba |
|
|
BG |
При продължително дразнене на очите: |
|
ES |
Si persiste la irritación ocular: |
|
CS |
Přetrvává-li podráždění očí: |
|
DA |
Ved vedvarende øjenirritation: |
|
DE |
Bei anhaltender Augenreizung: |
|
ET |
Kui silmade ärritus ei möödu: |
|
EL |
Εάν δεν υποχωρεί ο οφθαλμικός ερεθισμός: |
|
EN |
If eye irritation persists: |
|
FR |
Si l'irritation oculaire persiste: |
|
GA |
Má mhaireann an greannú súile: |
|
IT |
Se l'irritazione degli occhi persiste: |
|
LV |
Ja acu iekaisums nepāriet: |
|
LT |
Jei akių dirginimas nepraeina: |
|
HU |
Ha a szemirritáció nem múlik el: |
|
MT |
Jekk l-irritazzjoni ta' l-għajnejn tibqa': |
|
NL |
Bij aanhoudende oogirritatie: |
|
PL |
przypadku utrzymywania się działania drażniącego na oczy: |
|
PT |
Caso a irritação ocular persista: |
|
RO |
Dacă iritarea ochilor persistă: |
|
SK |
Ak podráždenie očí pretrváva: |
|
SL |
Če draženje oči ne preneha: |
|
FI |
Jos silmä-ärsytys jatkuu: |
|
SV |
Vid bestående ögonirritation: |
P338 |
Kalba |
|
|
BG |
Свалете контактните лещи, ако има такива и доколкото това е възможно. Продължете с изплакването. |
|
ES |
Quitar las lentes de contacto, si lleva y resulta fácil. Seguir aclarando. |
|
CS |
Vyjměte kontaktní čočky, jsou-li nasazeny a pokud je lze vyjmout snadno. Pokračujte ve vyplachování. |
|
DA |
Fjern eventuelle kontaktlinser, hvis dette kan gøres let. Fortsæt skylning. |
|
DE |
Eventuell Vorhandene Kontaktlinsen nach Möglichkeit entfernen. Weiter ausspülen. |
|
ET |
Eemaldada kontaktläätsed, kui neid kasutatakse ja kui neid on kerge eemaldada. Loputada veel kord. |
|
EL |
Εάν υπάρχουν φακοί επαφής, αφαιρέστε τους, εφόσον είναι εύκολο. Συνεχίστε να ξεπλένετε. |
|
EN |
Remove contact lenses, if present and easy to do. Continue rinsing. |
|
FR |
Enlever les lentilles de contact si la victime en porte et si elles peuvent être facilement enlevées. Continuer à rincer. |
|
GA |
Tóg amach na tadhall-lionsaí, más ann dóibh agus más furasta é sin a dhéanamh. Lean den sruthlú. |
|
IT |
Togliere le eventuali lenti a contatto se è agevole farlo. Continuare a sciacquare. |
|
LV |
Izņemiet kontaktlēcas, ja tās ir ievietotas un to ir viegli izdarīt. Turpiniet skalot. |
|
LT |
Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
|
HU |
Adott esetben kontaktlencsék eltávolítása, ha könnyen megoldható. Az öblítés folytatása. |
|
MT |
Neħħi l-lentijiet tal-kuntatt, jekk ikun hemm u jkunu faċli biex tneħħihom. Kompli laħlaħ. |
|
NL |
Contactlenzen verwijderen, indien mogelijk. Blijven spoelen. |
|
PL |
Wyjąć soczewki kontaktowe, jeżeli są i można je łatwo usunąć. Nadal płukać. |
|
PT |
Se usar lentes de contacto, retire-as, se tal lhe for possível. Continue a enxaguar. |
|
RO |
Scoateţi lentilele de contact, dacă este cazul şi dacă acest lucru se poate face cu uşurinţă. Continuaţi să clătiţi. |
|
SK |
Ak používate kontaktné šošovky a ak je to možné, odstráňte ich. Pokračujte vo vyplachovaní. |
|
SL |
Odstranite kontaktne leče, če jih imate in če to lahko storite brez težav. Nadaljujte z izpiranjem. |
|
FI |
Poista piilolinssit, jos sen voi tehdä helposti. Jatka huuhtomista. |
|
SV |
Ta ur eventuella kontaktlinser om det går lätt. Fortsätt att skölja. |
P340 |
Kalba |
|
|
BG |
Изведете пострадалия на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
ES |
Transportar a la víctima al exterior y mantenerla en reposo en una posición confortable para respirar. |
|
CS |
Přeneste postiženého na čerstvý vzduch a ponechte jej v klidu v poloze usnadňující dýchání. |
|
DA |
Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vedkommende hviler i en stilling, som letter vejrtrækningen. |
|
DE |
Die betroffene Person an die frische Luft bringen und in einer Position ruhigstellen, die das Atmen erleichtert. |
|
ET |
Toimetada kannatanu värske õhu kätte ja asetada mugavasse puhkeasendisse, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
EL |
Μεταφέρετε τον παθόντα στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
EN |
Remove victim to fresh air and keep at rest in a position comfortable for breathing. |
|
FR |
Transporter la victime à l'extérieur et la maintenir au repos dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
GA |
Tabhair amach faoin aer an duine agus coimeád socair é, i riocht ina bhféadfaidh sé anáil a tharraingt go réidh. |
|
IT |
Trasportare l'infortunato all'aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
LV |
Izvest cietušo svaigā gaisā un turēt miera stāvoklī, lai būtu ērti elpot. |
|
LT |
Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
HU |
Az érintett személyt friss levegőre kell vinni és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
MT |
Esponi lill-vittma għall-arja friska u żommha mistrieħa f'pożizzjoni komda biex tkun tista' tieħu n-nifs. |
|
NL |
Het slachtoffer in de frisse lucht brengen en laten rusten in een houding die het ademen vergemakkelijkt. |
|
PL |
Wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić warunki do odpoczynku w pozycji umożliwiającej swobodne oddychanie. |
|
PT |
Retirar a vítima para uma zona ao ar livre e mantê-la em repouso numa posição que não dificulte a respiração. |
|
RO |
Transportaţi victima la aer liber şi menţineţi-o în stare de repaus într-o poziţie confortabilă pentru respiraţie. |
|
SK |
Presuňte postihnutého na čerstvý vzduch a nechajte ho oddychovať v polohe, ktorá mu umožní pohodlné dýchanie. |
|
SL |
Prenesti žrtev na svež zrak in jo pustiti počivati v položaju, ki olajša dihanje. |
|
FI |
Siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja pidä lepoasennossa, jossa on helppo hengittää. |
|
SV |
Flytta personen till frisk luft och se till att han eller hon vilar i en ställning som underlättar andningen |
P341 |
Kalba |
|
|
BG |
При затруднено дишане изведете пострадалия на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
ES |
Si respira con dificultad, transportar a la víctima al exterior y mantenerla en reposo en una posición confortable para respirar. |
|
CS |
Při obtížném dýchání přeneste postiženého na čerstvý vzduch a ponechte jej v klidu v poloze usnadňující dýchání. |
|
DA |
Ved vejrtrækningsbesvær: Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vedkommende hviler i en stilling, som letter vejrtrækningen. |
|
DE |
Bei Atembeschwerden an die frische Luft bringen und in einer Position ruhigstellen, die das Atmen erleichtert. |
|
ET |
Hingamisraskuste korral toimetada kannatanu värske õhu kätte ja asetada mugavasse puhkeasendisse, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
EL |
Εάν ο παθών έχει δύσπνοια, μεταφέρετέ τον στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
EN |
If breathing is difficult, remove victim to fresh air and keep at rest in a position comfortable for breathing. |
|
FR |
S'il y a difficulté à respirer, transporter la victime à l'extérieur et la maintenir au repos dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
GA |
Más deacair don duine análú, tabhair amach faoin aer é agus coimeád socair é, i riocht ina bhféadfaidh sé anáil a tharraingt go réidh. |
|
IT |
Se la respirazione è difficile, trasportare l'infortunato all'aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
LV |
Ja elpošana ir apgrūtināta, izvest cietušo svaigā gaisā un turēt miera stāvoklī, lai būtu ērti elpot. |
|
LT |
Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
HU |
Légzési nehézségek esetén az érintett személyt friss levegőre kell vinni és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
MT |
Jekk in-nifs ikun diffiċli, esponi lill-vittma għall-arja friska u żommha mistrieħa f'pożizzjoni komda biex tkun tista' tieħu n-nifs. |
|
NL |
Bij ademhalingsmoeilijkheden het slachtoffer in de frisse lucht brengen en laten rusten in een houding die het ademen vergemakkelijkt. |
|
PL |
W przypadku trudności z oddychaniem, wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić warunki do odpoczynku w pozycji umożliwiającej swobodne oddychanie. |
|
PT |
Em caso de dificuldade respiratória, retirar a vítima para uma zona ao ar livre e mantê-la em repouso numa posição que não dificulte a respiração. |
|
RO |
Dacă respiraţia este dificilă, transportaţi victima la aer liber şi menţineţi-o în stare de repaus într-o poziţie confortabilă pentru respiraţie. |
|
SK |
Ak nastanú ťažkosti s dýchaním, presuňte postihnutého na čerstvý vzduch a nechajte ho oddychovať v polohe, ktorá mu umožní pohodlné dýchanie. |
|
SL |
Pri oteženem dihanju prenesti žrtev na svež zrak in jo pustiti počivati v položaju, ki olajša dihanje. |
|
FI |
Jos hengitysvaikeuksia, siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja pidä lepoasennossa, jossa on helppo hengittää. |
|
SV |
Vid andningsbesvär, flytta personen till frisk luft och se till att han eller hon vilar i en ställning som underlättar andningen. |
P342 |
Kalba |
|
|
BG |
При симптоми на затруднено дишане: |
|
ES |
En caso de síntomas respiratorios: |
|
CS |
Při dýchacích potížích: |
|
DA |
Ved luftvejssymptomer: |
|
DE |
Bei Symptomen der Atemwege: |
|
ET |
Hingamisteede probleemide ilmnemise korral: |
|
EL |
Εάν παρουσιάζονται αναπνευστικά συμπτώματα: |
|
EN |
If experiencing respiratory symptoms: |
|
FR |
En cas de symptômes respiratoires: |
|
GA |
I gcás siomptóm riospráide: |
|
IT |
In caso di sintomi respiratori: |
|
LV |
Ja rodas elpošanas traucējumu simptomi: |
|
LT |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: |
|
HU |
Légzési problémák esetén: |
|
MT |
Jekk tkun qed tbati minn sintomi respiratorji: |
|
NL |
Bij ademhalingssymptomen: |
|
PL |
W przypadku wystąpienia objawów ze strony układu oddechowego: |
|
PT |
Em caso de sintomas respiratórios: |
|
RO |
În caz de simptome respiratorii: |
|
SK |
Pri sťaženom dýchaní: |
|
SL |
Pri respiratornih simptomih: |
|
FI |
Jos ilmenee hengitysoireita: |
|
SV |
Vid besvär i luftvägarna: |
P350 |
Kalba |
|
|
BG |
Измийте внимателно и обилно със сапун и вода. |
|
ES |
Lavar suavemente con agua y jabón abundantes. |
|
CS |
Jemně omyjte velkým množstvím vody a mýdla. |
|
DA |
Vask forsigtigt med rigeligt sæbe og vand. |
|
DE |
Behutsam mit viel Wasser und Seife waschen. |
|
ET |
Pesta õrnalt rohke vee ja seebiga. |
|
EL |
Πλύνετε απαλά με άφθονο νερό και σαπούνι. |
|
EN |
Gently wash with plenty of soap and water. |
|
FR |
Laver avec précaution et abondamment à l'eau et au savon. |
|
GA |
Nigh go bog le neart gallúnaí agus uisce. |
|
IT |
Lavare delicatamente e abbondantemente con acqua e sapone. |
|
LV |
Maigi izskalot ar lielu daudzumu ziepēm un ūdeni. |
|
LT |
Atsargiai nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
|
HU |
Óvatos lemosás bő szappanos vízzel. |
|
MT |
Aħsel bil-mod b'ħafna sapun u ilma. |
|
NL |
Voorzichtig wassen met veel water en zeep. |
|
PL |
Delikatnie umyć dużą ilością wody z mydłem. |
|
PT |
Lavar suavemente com sabonete e água abundantes. |
|
RO |
Spălaţi uşor cu multă apă și săpun. |
|
SK |
Opatrne umyte veľkým množstvom vody a mydla. |
|
SL |
Nežno umiti z veliko mila in vode. |
|
FI |
Pese varovasti runsaalla vedellä ja saippualla. |
|
SV |
Tvätta försiktigt med mycket tvål och vatten. |
P351 |
Kalba |
|
|
BG |
Промивайте внимателно с вода в продължение на няколко минути. |
|
ES |
Aclarar cuidadosamente con agua durante varios minutos. |
|
CS |
Několik minut opatrně oplachujte vodou. |
|
DA |
Skyl forsigtigt med vand i flere minutter. |
|
DE |
Einige Minuten lang behutsam mit Wasser ausspülen. |
|
ET |
Loputada mitme minuti jooksul ettevaatlikult veega. |
|
EL |
Ξεπλύνετε προσεκτικά με νερό για αρκετά λεπτά. |
|
EN |
Rinse cautiously with water for several minutes. |
|
FR |
Rincer avec précaution à l'eau pendant plusieurs minutes. |
|
GA |
Sruthlaítear go faichilleach le huisce ar feadh roinnt nóiméad. |
|
IT |
Sciacquare accuratamente per parecchi minuti. |
|
LV |
Uzmanīgi skalot ar ūdeni vairākas minūtes. |
|
LT |
Atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. |
|
HU |
Óvatos öblítés vízzel több percen keresztül. |
|
MT |
Laħlaħ b'attenzjoni bl-ilma għal diversi minuti. |
|
NL |
Voorzichtig afspoelen met water gedurende een aantal minuten. |
|
PL |
Ostrożnie płukać wodą przez kilka minut. |
|
PT |
Enxaguar cuidadosamente com água durante vários minutos. |
|
RO |
Clătiţi cu atenţie cu apă, timp de mai multe minute. |
|
SK |
Opatrne niekoľko minút oplachujte vodou. |
|
SL |
Previdno izpirati z vodo nekaj minut. |
|
FI |
Huuhdo huolellisesti vedellä usean minuutin ajan. |
|
SV |
Skölj försiktigt med vatten i flera minuter. |
P352 |
Kalba |
|
|
BG |
Измийте обилно със сапун и вода. |
|
ES |
Lavar con agua y jabón abundantes. |
|
CS |
Omyjte velkým množstvím vody a mýdla. |
|
DA |
Vask med rigeligt sæbe og vand. |
|
DE |
Mit viel Wasser und Seife waschen. |
|
ET |
Pesta rohke vee ja seebiga. |
|
EL |
Πλύνετε με άφθονο σαπούνι και νερό. |
|
EN |
Wash with plenty of soap and water. |
|
FR |
Laver abondamment à l'eau et au savon. |
|
GA |
Nigh le neart gallúnaí agus uisce. |
|
IT |
Lavare abbondantemente con acqua e sapone. |
|
LV |
Mazgāt ar lielu daudzmu ziepēm un ūdeni. |
|
LT |
Plauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
|
HU |
Lemosás bő szappanos vízzel. |
|
MT |
Aħsel b'ħafna sapun u ilma. |
|
NL |
Met veel water en zeep wassen. |
|
PL |
Umyć dużą ilością wody z mydłem. |
|
PT |
Lavar com sabonete e água abundantes. |
|
RO |
Spălaţi cu multă apă și săpun. |
|
SK |
Umyte veľkým množstvom vody a mydla. |
|
SL |
Umiti z veliko mila in vode. |
|
FI |
Pese runsaalla vedellä ja saippualla. |
|
SV |
Tvätta med mycket tvål och vatten. |
P353 |
Kalba |
|
|
BG |
Облейте кожата с вода/вземете душ. |
|
ES |
Aclararse la piel con agua/ducharse. |
|
CS |
Opláchněte kůži vodou/osprchujte. |
|
DA |
Skyl/brus huden med vand. |
|
DE |
Haut mit Wasser abwaschen/duschen. |
|
ET |
Loputada nahka veega/loputada duši all. |
|
EL |
Ξεπλύνετε την επιδερμίδα με νερό/στο ντους. |
|
EN |
Rinse skin with water/shower. |
|
FR |
Rincer la peau à l'eau/se doucher. |
|
GA |
Sruthlaítear an craiceann le huisce/glac cithfholcadh. |
|
IT |
Sciacquare la pelle/fare una doccia. |
|
LV |
Noskalot ādu ar ūdeni/dušā. |
|
LT |
Odą nuplauti vandeniu/čiurkšle. |
|
HU |
A bőrt le kell öblíteni vízzel/zuhanyozás. |
|
MT |
Laħlaħ il-ġilda bl-ilma/bix-xawer. |
|
NL |
Huid met water afspoelen/afdouchen. |
|
PL |
Spłukać skórę pod strumieniem wody/prysznicem. |
|
PT |
Enxaguar a pele com água/tomar um duche. |
|
RO |
Clătiţi pielea cu apă/faceţi duş. |
|
SK |
Pokožku opláchnite vodou/sprchou. |
|
SL |
Kožo izprati z vodo/prho. |
|
FI |
Huuhdo/suihkuta iho vedellä. |
|
SV |
Skölj huden med vatten/duscha. |
P360 |
Kalba |
|
|
BG |
Незабавно облейте замърсеното облекло и кожата обилно с вода, преди да свалите дрехите. |
|
ES |
Aclarar inmediatamente con agua abundante las prendas y la piel contaminadas antes de quitarse la ropa. |
|
CS |
Kontaminovaný oděv a kůži okamžitě omyjte velkým množstvím vody a potom oděv odložte. |
|
DA |
Skyl omgående tilsmudset tøj og hud med rigeligt vand, før tøjet fjernes. |
|
DE |
Kontaminierte Kleidung und Haut sofort mit viel Wasser abwaschen und danach Kleidung ausziehen. |
|
ET |
Saastunud rõivad ja nahk loputada viivitamata rohke veega ning alles seejärel rõivad eemaldada. |
|
EL |
Ξεπλύνετε αμέσως τα μολυσμένα ρούχα και την επιδερμίδα με άφθονο νερό πριν αφαιρέσετε τα ρούχα. |
|
EN |
Rinse immediately contaminated clothing and skin with plenty of water before removing clothes. |
|
FR |
Rincer immédiatement et abondamment avec de l'eau les vêtements contaminés et la peau avant de les enlever. |
|
GA |
Sruthlaítear éadaí éillithe agus an craiceann láithreach le neart uisce sula mbaineann an duine na héadaí de. |
|
IT |
Sciacquare immediatamente e abbondantemente gli indumenti contaminati e la pelle prima di togliersi gli indumenti. |
|
LV |
Nekavējoties noskalot piesārņoto apģērbu un skarto ādu ar lielu daudzumu ūdens pirms apģērba novilkšanas. |
|
LT |
Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
|
HU |
A ruhák levetése előtt a szennyezett ruházatot és a bőrt bő vízzel azonnal le kell öblíteni. |
|
MT |
Laħlaħ mall-ewwel l-ilbies ikkontaminat u l-ġilda b'ħafna ilma qabel ma tneħħi l-ilbies. |
|
NL |
Verontreinigde kleding en huid onmiddellijk met veel water afspoelen en pas daarna kleding uittrekken. |
|
PL |
Natychmiast spłukać zanieczyszczoną odzież i skórę dużą ilością wody przed zdjęciem odzieży. |
|
PT |
Enxaguar imediatamente com muita água a roupa e a pele contaminadas antes de se despir. |
|
RO |
Clătiţi imediat îmbrăcămintea contaminată şi pielea cu multă apă, înainte de scoaterea îmbrăcămintei. |
|
SK |
Kontaminovaný odev a pokožku ihneď opláchnite veľkým množstvom vody a potom odev odstráňte. |
|
SL |
Takoj izprati kontaminirana oblačila in kožo z veliko vode pred odstranitvijo oblačil. |
|
FI |
Huuhdo saastunut vaatetus ja iho välittömästi runsaalla vedellä ennen vaatetuksen riisumista. |
|
SV |
Skölj genast nedstänkta kläder och hud med mycket vatten innan du tar av dig kläderna. |
P361 |
Kalba |
|
|
BG |
Незабавно свалете цялото замърсено облекло. |
|
ES |
Quitarse inmediatamente las prendas contaminadas. |
|
CS |
Veškeré kontaminované části oděvu okamžitě svlékněte. |
|
DA |
Tilsmudset tøj tages straks af/fjernes. |
|
DE |
Alle kontaminierten Kleidungsstücke sofort ausziehen. |
|
ET |
Kõik saastunud rõivad viivitamata seljast võtta. |
|
EL |
Αφαιρέστε/Βγάλτε αμέσως όλα τα μολυσμένα ρούχα. |
|
EN |
Remove/Take off immediately all contaminated clothing. |
|
FR |
Enlever immédiatement les vêtements contaminés. |
|
GA |
Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir. |
|
IT |
Togliersi di dosso immediatamente tutti gli indumenti contaminati. |
|
LV |
Noņemt/Novilkt nekavējoties visu piesārņoto apģērbu. |
|
LT |
Nedelsiant nuvilkti/pašalinti visus užterštus drabužius. |
|
HU |
Az összes szennyezett ruhadarabot azonnal el kell távolítani/le kell vetni. |
|
MT |
Neħħi/Inża' mall-ewwel l-ilbies ikkontaminat. |
|
NL |
Verontreinigde kleding onmiddellijk uittrekken. |
|
PL |
Natychmiast usunąć/zdjąć całą zanieczyszczoną odzież. |
|
PT |
Despir/retirar imediatamente toda a roupa contaminada. |
|
RO |
Scoateţi imediat toată îmbrăcămintea contaminată. |
|
SK |
Ihneď odstráňte/vyzlečte všetky kontaminované časti odevu. |
|
SL |
Takoj odstraniti/sleči vsa kontaminirana oblačila. |
|
FI |
Riisu saastunut vaatetus välittömästi. |
|
SV |
Ta omedelbart av alla nedstänkta kläder. |
P362 |
Kalba |
|
|
BG |
Свалете замърсеното облекло и го изперете преди повторна употреба. |
|
ES |
Quitarse las prendas contaminadas y lavarlas antes de volver a usarlas. |
|
CS |
Kontaminovaný oděv svlékněte a před opětovným použitím ho vyperte. |
|
DA |
Forurenet tøj tages af og vaskes, før det bruges igen. |
|
DE |
Kontaminierte Kleidung ausziehen und vor erneutem Tragen waschen. |
|
ET |
Võtta saastunud rõivad seljast ja pesta neid enne järgmist kasutamist. |
|
EL |
Βγάλτε τα μολυσμένα ρούχα και πλύνετέ τα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
EN |
Take off contaminated clothing and wash before reuse. |
|
FR |
Enlever les vêtements contaminés et les laver avant réutilisation |
|
GA |
Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir agus nigh iad sula ndéanfar iad a athúsáid. |
|
IT |
Togliersi di dosso gli indumenti contaminati e lavarli prima di indossarli nuovamente. |
|
LV |
Novilkt piesārņoto apģērbu un pirms atkārtotas lietošanas izmazgāt. |
|
LT |
Nusivilkti užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
|
HU |
A szennyezett ruhát le kell vetni és az újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
MT |
Inża' l-ħwejjeġ kontaminati u aħsilhom qabel ma terġa' tużahom. |
|
NL |
Verontreinigde kleding uittrekken en wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
PL |
Zanieczyszczoną odzież zdjąć i wyprać przed ponownym użyciem. |
|
PT |
Retirar a roupa contaminada e lavá-la antes de a voltar a usar. |
|
RO |
Scoateţi îmbrăcămintea contaminată şi spălaţi-o înainte de reutilizare. |
|
SK |
Kontaminovaný odev vyzlečte a pred ďalším použitím vyperte. |
|
SL |
Sleči kontaminirana oblačila in jih oprati pred ponovno uporabo. |
|
FI |
Riisu ja pese saastunut vaatetus ennen uudelleenkäyttöä. |
|
SV |
Nedstänkta kläder tas av och tvättas innan de används igen. |
P363 |
Kalba |
|
|
BG |
Изперете замърсеното облекло преди повторна употреба. |
|
ES |
Lavar las prendas contaminadas antes de volver a usarlas. |
|
CS |
Kontaminovaný oděv před opětovným použitím vyperte. |
|
DA |
Tilsmudset tøj skal vaskes, før det kan anvendes igen. |
|
DE |
Kontaminierte Kleidung vor erneutem Tragen waschen. |
|
ET |
Saastunud rõivad enne järgmist kasutamist pesta. |
|
EL |
Πλύνετε τα μολυσμένα ενδύματα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
EN |
Wash contaminated clothing before reuse. |
|
FR |
Laver les vêtements contaminés avant réutilisation. |
|
GA |
Nigh éadaí éillithe sula ndéanfar iad a athúsáid. |
|
IT |
Lavare gli indumenti contaminati prima di indossarli nuovamente. |
|
LV |
Pirms atkārtotas lietošanas piesārņoto apģērbu izmazgāt. |
|
LT |
Užterštus drabužius išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
|
HU |
A szennyezett ruhát újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
MT |
Aħsel il-ħwejjeġ kontaminati qabel terġa' tużahom. |
|
NL |
Verontreinigde kleding wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
PL |
Wyprać zanieczyszczoną odzież przed ponownym użyciem. |
|
PT |
Lavar a roupa contaminada antes de a voltar a usar. |
|
RO |
Spălaţi îmbracămintea contaminată, înainte de reutilizare. |
|
SK |
Kontaminovaný odev pred ďalším použitím vyperte. |
|
SL |
Kontaminirana oblačila oprati pred ponovno uporabo. |
|
FI |
Pese saastunut vaatetus ennen uudelleenkäyttöä. |
|
SV |
Nedstänkta kläder ska tvättas innan de används igen. |
P370 |
Kalba |
|
|
BG |
При пожар: |
|
ES |
En caso de incendio: |
|
CS |
V případě požáru: |
|
DA |
Ved brand: |
|
DE |
Bei Brand: |
|
ET |
Tulekahju korral: |
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: |
|
EN |
In case of fire: |
|
FR |
En cas d'incendie: |
|
GA |
I gcás dóiteáin: |
|
IT |
In caso di incendio: |
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: |
|
LT |
Gaisro atveju: |
|
HU |
Tűz esetén: |
|
MT |
F'każ ta' nar: |
|
NL |
In geval van brand: |
|
PL |
W przypadku pożaru: |
|
PT |
Em caso de incêndio: |
|
RO |
În caz de incendiu: |
|
SK |
V prípade požiaru: |
|
SL |
Ob požaru: |
|
FI |
Tulipalon sattuessa: |
|
SV |
Vid brand: |
P371 |
Kalba |
|
|
BG |
При голям пожар и значителни количества: |
|
ES |
En caso de incendio importante y en grandes cantidades: |
|
CS |
V případě velkého požáru a velkého množství: |
|
DA |
Ved større brand og store mængder: |
|
DE |
Bei Großbrand und großen Mengen: |
|
ET |
Suure tulekahju korral ning kui on tegemist suurte kogustega: |
|
EL |
Σε περίπτωση σοβαρής πυρκαγιάς και εάν πρόκειται για μεγάλες ποσότητες: |
|
EN |
In case of major fire and large quantities: |
|
FR |
En cas d'incendie important et s'il s'agit de grandes quantités: |
|
GA |
I gcás mórdhóiteáin agus má tá cainníochtaí móra i gceist: |
|
IT |
In caso di incendio grave e di quantità rilevanti: |
|
LV |
Ugunsgrēka un lielu apjomu gadījumā: |
|
LT |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: |
|
HU |
Nagyobb tűz és nagy mennyiség esetén: |
|
MT |
F'każ ta' nar kbir u kwantitajiet kbar: |
|
NL |
In geval van grote brand en grote hoeveelheden: |
|
PL |
W przypadku poważnego pożaru i dużych ilości: |
|
PT |
Em caso de incêndio importante e de grandes quantidades: |
|
RO |
În caz de incendiu de proporţii şi de cantităţi mari de produs: |
|
SK |
V prípade veľkého požiaru a veľkého množstva: |
|
SL |
Ob velikem požaru in velikih količinah: |
|
FI |
Jos tulipalo ja ainemäärät ovat suuret: |
|
SV |
Vid större brand och stora mängder: |
P372 |
Kalba |
|
|
BG |
Опасност от експлозия при пожар. |
|
ES |
Riesgo de explosión en caso de incendio. |
|
CS |
Nebezpečí výbuchu v případě požáru. |
|
DA |
Eksplosionsfare ved brand. |
|
DE |
Explosionsgefahr bei Brand. |
|
ET |
Tulekahju korral plahvatusoht. |
|
EL |
Κίνδυνος έκρηξης σε περίπτωση πυρκαγιάς. |
|
EN |
Explosion risk in case of fire. |
|
FR |
Risque d'explosion en cas d'incendie. |
|
GA |
Baol pléasctha i gcás dóiteáin. |
|
IT |
Rischio di esplosione in caso di incendio. |
|
LV |
Eksplozijas risks ugunsgrēka gadījumā: |
|
LT |
Sprogimo pavojus gaisro atveju. |
|
HU |
Tűz esetén robbanásveszély. |
|
MT |
Riskju ta' splużjoni f'każ ta' nar. |
|
NL |
Ontploffingsgevaar in geval van brand. |
|
PL |
Ryzyko wybuchu w razie pożaru. |
|
PT |
Risco de explosão em caso de incêndio. |
|
RO |
Risc de explozie în caz de incendiu. |
|
SK |
V prípade požiaru hrozí riziko výbuchu. |
|
SL |
Nevarnost eksplozije ob požaru. |
|
FI |
Tulipalon sattuessa räjähdysvaara. |
|
SV |
Explosionsrisk vid brand. |
P373 |
Kalba |
|
|
BG |
НЕ се опитвайте да гасите пожара, ако огънят наближи експлозиви. |
|
ES |
NO luchar contra el incendio cuando el fuego llega a los explosivos. |
|
CS |
Požár NEHASTE, dostane-li se k výbušninám. |
|
DA |
BEKÆMP IKKE branden, hvis denne når eksplosiverne. |
|
DE |
KEINE Brandbekämpfung, wenn das Feuer explosive Stoffe/Gemische/Erzeugnisse erreicht. |
|
ET |
Kui tuli jõuab lõhkeaineteni, MITTE teha kustutustöid. |
|
EL |
ΜΗΝ προσπαθείτε να σβήσετε την πυρκαγιά, όταν η φωτιά πλησιάζει σε εκρηκτικά. |
|
EN |
DO NOT fight fire when fire reaches explosives. |
|
FR |
NE PAS combattre l'incendie lorsque le feu atteint les explosifs. |
|
GA |
NÁ DÉAN an dóiteán a chomhrac má shroicheann sé pléascáin. |
|
IT |
NON utilizzare mezzi estinguenti se l'incendio raggiunge materiali esplosivi. |
|
LV |
NECENSTIES dzēst ugunsgrēku, ja uguns piekļūst sprādzienbīstamām vielām. |
|
LT |
NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
|
HU |
TILOS a tűz oltása, ha az robbanóanyagra átterjedt. |
|
MT |
TIPPRUVAX TITFI n-nar meta n-nar jilħaq l-isplussivi. |
|
NL |
NIET blussen wanneer het vuur de ontplofbare stoffen bereikt. |
|
PL |
NIE gasić pożaru, jeżeli ogień dosięgnie materiały wybuchowe |
|
PT |
Se o fogo atingir os explosivos, NÃO tentar combatê-lo. |
|
RO |
NU încercaţi să stingeţi incendiul atunci când focul a ajuns la explozivi. |
|
SK |
Požiar NEHASTE, ak sa oheň priblížil k výbušninám. |
|
SL |
NE gasiti, ko ogenj doseže eksploziv. |
|
FI |
Tulta EI SAA yrittää sammuttaa sen saavutettua räjähteet. |
|
SV |
Försök INTE bekämpa branden när den når explosiva varor. |
P374 |
Kalba |
|
|
BG |
Гасете пожара с обичайните предпазни мерки от разумно разстояние. |
|
ES |
Luchar contra el incendio desde una distancia razonable, tomando las precauciones habituales. |
|
CS |
Haste z přiměřené vzdálenosti a dodržujte běžná opatření. |
|
DA |
Træf normale foranstaltninger mod brand og bekæmp den på en fornuftig afstand. |
|
DE |
Brandbekämpfung mit üblichen Vorsichtsmaßnahmen aus angemessener Entfernung. |
|
ET |
Kustutustöid teha tavaliste ettevaatusabinõudega ja mõistlikust kaugusest. |
|
EL |
Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά λαμβάνοντας τις κατάλληλες προφυλάξεις και από εύλογη απόσταση. |
|
EN |
Fight fire with normal precautions from a reasonable distance. |
|
FR |
Combattre l'incendie à distance en prenant les précautions normales. |
|
GA |
Déan na gnáth-réamhchúraimí chun an dóiteán a chomhrac gan a bheith níos gaire dó ná mar atá réasúnta. |
|
IT |
Utilizzare i mezzi estinguenti con le precauzioni abituali a distanza ragionevole. |
|
LV |
Dzēst ugunsgrēku, ņemot vērā parastos drošības nosacījumus un no saprātīga attāluma. |
|
LT |
Gaisrą gesinti laikantis įprastinio atsargumo pakankamu atstumu. |
|
HU |
Tűzoltás megfelelő távolságból a szokásos óvintézkedések betartásával. |
|
MT |
Itfi n-nar bil-prekawzjonijiet normali minn distanza raġonevoli. |
|
NL |
Met normale voorzorgen vanaf een redelijke afstand blussen. |
|
PL |
Gasić pożar z rozsądnej odległości z zachowaniem zwykłych środków ostrożności. |
|
PT |
Combater o incêndio tomando as precauções normais e a partir de uma distância razoável. |
|
RO |
Stingeţi incendiul de la o distanţă rezonabilă, luând măsuri normale de precauţie. |
|
SK |
Požiar haste z primeranej vzdialenosti pri dodržiavaní bežných bezpečnostných opatrení. |
|
SL |
Gasiti z običajno previdnostjo in s primerne razdalje. |
|
FI |
Sammuta palo kohtuullisen välimatkan päästä tavanomaisin varotoimin. |
|
SV |
Bekämpa branden på vanligt sätt på behörigt avstånd. |
P375 |
Kalba |
|
|
BG |
Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
ES |
Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
CS |
Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
DA |
Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
DE |
Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
ET |
Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
EL |
Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
EN |
Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
FR |
Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
GA |
Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
IT |
Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
LV |
Dzēst ugunsgrēku no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
LT |
Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
HU |
A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
MT |
Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
NL |
Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
PL |
Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
PT |
Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
RO |
Stingeţi incendiul de la distanţă din cauza pericolului de explozie. |
|
SK |
Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
SL |
Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
FI |
Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
SV |
Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
P376 |
Kalba |
|
|
BG |
Спрете теча, ако е безопасно. |
|
ES |
Detener la fuga, si no hay peligro en hacerlo. |
|
CS |
Zastavte únik, můžete-li tak učinit bez rizika. |
|
DA |
Stands lækagen, hvis dette er sikkert. |
|
DE |
Undichtigkeit beseitigen, wenn gefahrlos möglich. |
|
ET |
Leke peatada, kui seda on võimalik teha ohutult. |
|
EL |
Σταματήστε τη διαρροή, εφόσον δεν υπάρχει κίνδυνος. |
|
EN |
Stop leak if safe to do so. |
|
FR |
Obturer la fuite si cela peut se faire sans danger. |
|
GA |
Cuir stop leis an sceitheadh má tá sé sábháilte é sin a dhéanamh. |
|
IT |
Bloccare la perdita se non c'è pericolo. |
|
LV |
Apstādināt noplūdi, ja to var izdarīt drošā veidā. |
|
LT |
Sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
|
HU |
Meg kell szüntetni a szivárgást, ha ez biztonságosan megtehető. |
|
MT |
Waqqaf it-tnixxija jekk ma jkunx hemm periklu. |
|
NL |
Het lek dichten als dat veilig gedaan kan worden. |
|
PL |
Jeżeli jest to bezpieczne zahamować wyciek. |
|
PT |
Deter a fuga se tal puder ser feito em segurança. |
|
RO |
Opriţi scurgerea, dacă acest lucru se poate face în siguranţă. |
|
SK |
Zastavte únik, ak je to bezpečné. |
|
SL |
Zaustaviti puščanje, če je varno. |
|
FI |
Sulje vuoto, jos sen voi tehdä turvallisesti. |
|
SV |
Stoppa läckan om det kan göras på ett säkert sätt. |
P377 |
Kalba |
|
|
BG |
Пожар от изтекъл газ: Не гасете освен при възможност за безопасно отстраняване на теча. |
|
ES |
Fuga de gas en llamas: No apagar, salvo si la fuga puede detenerse sin peligro. |
|
CS |
Požár unikajícího plynu: Nehaste, nelze-li únik bezpečně zastavit. |
|
DA |
Brand fra udsivende gas: Sluk ikke, medmindre det er sikkert at stoppe lækagen. |
|
DE |
Brand von ausströmendem Gas: Nicht löschen, bis Undichtigkeit gefahrlos beseitigt werden kann. |
|
ET |
Lekkiva gaasi põlemise korral mitte kustutada, välja arvatud juhul, kui leket on võimalik ohutult peatada. |
|
EL |
Διαρροή φλεγόμενου αερίου: Μην την σβήσετε, εκτός εάν μπορείτε να σταματήσετε τη διαρροή χωρίς κίνδυνο. |
|
EN |
Leaking gas fire: Do not extinguish, unless leak can be stopped safely. |
|
FR |
Fuite de gaz enflammé: Ne pas éteindre si la fuite ne peut pas être arrêtée sans danger. |
|
GA |
Tine gháis ag sceitheadh: Ná múch, mura i ndán agus gur féidir stop a chur leis an sceitheadh go sábháilte. |
|
IT |
In caso d'incendio dovuto a perdita di gas, non estinguere a meno che non sia possibile bloccare la perdita senza pericolo. |
|
LV |
Degšanas gāzes noplūde: Nedzēst, ja vien noplūdi var apstādināt drošā veidā. |
|
LT |
Dujų nuotėkio sukeltas gaisras: Negesinti, nebent nuotėkį būtų galima saugiai sustabdyti. |
|
HU |
Égő szivárgó gáz: Csak akkor szabad a tüzet oltani, ha a szivárgás biztonságosan megszüntethető. |
|
MT |
Tnixxija ta' gass tan-nar: Tippruvax titfiha, sakemm it-tnixxija ma tkunx tista' titwaqqaf bla periklu. |
|
NL |
Brand door lekkend gas: niet blussen, tenzij het lek veilig gedicht kan worden. |
|
PL |
W przypadku płonięcia wyciekającego gazu: Nie gasić, jeżeli nie można bezpiecznie zahamować wycieku. |
|
PT |
Incêndio por fuga de gás: não apagar, a menos que se possa deter a fuga em segurança. |
|
RO |
Incendiu cauzat de o scurgere de gaz: nu încercaţi să stingeţi, decât dacă scurgerea poate fi oprită în siguranţă. |
|
SK |
Požiar unikajúceho plynu: Nehaste, pokiaľ únik nemožno bezpečne zastaviť. |
|
SL |
Požar zaradi uhajanja plina: Ne gasiti, če puščanja ni mogoče varno zaustaviti. |
|
FI |
Vuotavasta kaasusta johtuva palo: Ei saa sammuttaa, jollei vuotoa voida pysäyttää turvallisesti. |
|
SV |
Läckande gas som brinner: Försök inte släcka branden om inte läckan kan stoppas på ett säkert sätt. |
P378 |
Kalba |
|
|
BG |
Използвайте … за гасене. |
|
ES |
Utilizar … para apagarlo. |
|
CS |
K hašení použijte …. |
|
DA |
Anvend … til brandslukning. |
|
DE |
… zum Löschen verwenden. |
|
ET |
Kustutamiseks kasutada …. |
|
EL |
Χρησιμοποιήστε … για την κατάσβεση. |
|
EN |
Use … for extinction. |
|
FR |
Utiliser … pour l'extinction. |
|
GA |
Úsáid … le haghaidh múchta. |
|
IT |
Estinguere con… |
|
LV |
Nodzēšanai izmantot… |
|
LT |
Gesinimui naudoti … |
|
HU |
Az oltáshoz … használandó. |
|
MT |
Uża' … biex titfi. |
|
NL |
Blussen met … |
|
PL |
Użyć … do gaszenia. |
|
PT |
Para a extinção utilizar … |
|
RO |
Utilizați… pentru stingere. |
|
SK |
Na hasenie použite …. |
|
SL |
Za gašenje uporabiti … |
|
FI |
Käytä palon sammuttamiseen … |
|
SV |
Släck branden med …. |
P380 |
Kalba |
|
|
BG |
Евакуирайте зоната. |
|
ES |
Evacuar la zona. |
|
CS |
Vykliďte _roctor. |
|
DA |
Evakuer området. |
|
DE |
Umgebung räumen. |
|
ET |
Ala evakueerida. |
|
EL |
Εκκενώστε την περιοχή. |
|
EN |
Evacuate area. |
|
FR |
Évacuer la zone. |
|
GA |
Aslonnaigh gach duine as an limistéar. |
|
IT |
Evacuare la zona. |
|
LV |
Evakuēt zonu. |
|
LT |
Evakuoti zoną. |
|
HU |
A területet ki kell üríteni. |
|
MT |
Evakwa ż-żona. |
|
NL |
Evacueren. |
|
PL |
Ewakuować teren. |
|
PT |
Evacuar a zona. |
|
RO |
Evacuaţi zona. |
|
SK |
Priestory evakuujte. |
|
SL |
Izprazniti območje. |
|
FI |
Evakuoi alue. |
|
SV |
Utrym området. |
P381 |
Kalba |
|
|
BG |
Премахнете всички източници на запалване, ако е безопасно. |
|
ES |
Eliminar todas las fuentes de ignición si no hay peligro en hacerlo. |
|
CS |
Odstraňte všechny zdroje zapálení, můžete-li tak učinit bez rizika. |
|
DA |
Fjern alle antændelseskilder, hvis dette kan gøres sikkert. |
|
DE |
Alle Zündquellen entfernen, wenn gefahrlos möglich. |
|
ET |
Eemaldada kõik süüteallikad, kui seda on võimalik teha ohutult. |
|
EL |
Απομακρύνετε τις πηγές ανάφλεξης, εάν αυτό μπορεί να γίνει χωρίς κίνδυνο. |
|
EN |
Eliminate all ignition sources if safe to do so. |
|
FR |
Éliminer toutes les sources d'ignition si cela est faisable sans danger. |
|
GA |
Díothaigh gach foinse adhainte, má tá sé sábháilte é sin a dhéanamh. |
|
IT |
Eliminare ogni fonte di accensione se non c'è pericolo. |
|
LV |
Novērst visus uzliesmošanas avotus, ja to var izdarīt droši. |
|
LT |
Pašalinti visus uždegimo šaltinius, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
|
HU |
Meg kell szüntetni az összes gyújtóforrást, ha ez biztonságosan megtehető. |
|
MT |
Elimina s-sorsi kollha li jqabbdu sakemm ma jkunx perikoluż li tagħmel dan. |
|
NL |
Alle ontstekingsbronnen wegnemen als dat veilig gedaan kan worden. |
|
PL |
Wyeliminować wszystkie źródła zapłonu, jeżeli jest to bezpieczne. |
|
PT |
Eliminar todas as fontes de ignição se tal puder ser feito em segurança. |
|
RO |
Eliminaţi toate sursele de aprindere, dacă acest lucru se poate face în siguranţă. |
|
SK |
Ak je to bezpečné, odstráňte všetky zdroje zapálenia. |
|
SL |
Odstraniti vse vire vžiga, če je varno. |
|
FI |
Poista kaikki sytytyslähteet, jos sen voi tehdä turvallisesti. |
|
SV |
Avlägsna alla antändningskällor om det kan göras på ett säkert sätt. |
P390 |
Kalba |
|
|
BG |
Попийте разлятото, за да се предотвратят материални вреди. |
|
ES |
Absorber el vertido para que no dañe otros materiales. |
|
CS |
Uniklý produkt absorbujte, aby se zabránilo materiálním škodám. |
|
DA |
Absorber udslip for at undgå materielskade. |
|
DE |
Verschüttete Mengen aufnehmen, um Materialschäden zu vermeiden. |
|
ET |
Mahavoolanud toode absorbeerida, et see ei kahjustaks teisi materjale. |
|
EL |
Σκουπίστε τη χυμένη ποσότητα για να προλάβετε υλικές ζημιές. |
|
EN |
Absorb spillage to prevent material damage. |
|
FR |
Absorber toute substance répandue pour éviter qu'elle attaque les matériaux environnants. |
|
GA |
Ionsúigh doirteadh chun damáiste d'ábhar a chosc. |
|
IT |
Assorbire la fuoriuscita per evitare danni materiali. |
|
LV |
Uzsūkt izšļakstījumus, lai novērstu materiālus zaudējumus. |
|
LT |
Absorbuoti išsiliejusią medžiagą, siekiant išvengti materialinės žalos. |
|
HU |
A kiömlött anyagot fel kell itatni a körülvevő anyagok károsodásának megelőzése érdekében. |
|
MT |
Assorbi t-tixrid biex tipprevjeni ħsara fil-materjal. |
|
NL |
Gelekte/gemorste stof opnemen om materiële schade te vermijden. |
|
PL |
Usunąć wyciek, aby zapobiec szkodom materialnym. |
|
PT |
Absorver o produto derramado a fim de evitar danos materiais. |
|
RO |
Absorbiţi scurgerile de produs, pentru a nu afecta materialele din apropiere. |
|
SK |
Absorbujte uniknutý produkt, aby sa zabránilo materiálnym škodám. |
|
SL |
Odpraviti razlitje, da se prepreči materialna škoda. |
|
FI |
Imeytä valumat vahinkojen estämiseksi. |
|
SV |
Sug upp spill för att undvika materiella skador. |
P391 |
Kalba |
|
|
BG |
Съберете разлятото. |
|
ES |
Recoger el vertido. |
|
CS |
Uniklý produkt seberte. |
|
DA |
Udslip opsamles. |
|
DE |
Verschüttete Mengen aufnehmen. |
|
ET |
Mahavoolanud toode kokku koguda. |
|
EL |
Μαζέψτε τη χυμένη ποσότητα. |
|
EN |
Collect spillage. |
|
FR |
Recueillir le produit répandu. |
|
GA |
Bailigh doirteadh. |
|
IT |
Raccogliere il materiale fuoriuscito. |
|
LV |
Savākt izšļakstīto šķidrumu. |
|
LT |
Surinkti ištekėjusią medžiagą. |
|
HU |
A kiömlött anyagot össze kell gyűjteni. |
|
MT |
Iġbor it-tixrid. |
|
NL |
Gelekte/gemorste stof opruimen. |
|
PL |
Zebrać wyciek. |
|
PT |
Recolher o produto derramado. |
|
RO |
Colectaţi scurgerile de produs. |
|
SK |
Zozbierajte uniknutý produkt. |
|
SL |
Prestreči razlito tekočino. |
|
FI |
Valumat on kerättävä. |
|
SV |
Samla upp spill. |
P301+P310 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: Незабавно се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Llamar inmediatamente a un CENTRO DE INFORMACIÓN TOXICOLÓGICA o a un médico. |
|
CS |
PŘI POŽITÍ: Okamžitě volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: Ring omgående til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Sofort GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: võtta viivitamata ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: Καλέστε αμέσως το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
IF SWALLOWED: Immediately call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: appeler immédiatement un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: Cuir glao láithreach ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: contattare immediatamente un CENTRO ANTIVELENI o un medico |
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: Nekavējoties sazināties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
PRARIJUS: Nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: azonnal forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
JEKK JINBELA': Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
NA INSLIKKEN: onmiddellijk een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: Natychmiast skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: contacte imediatamente um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIŢIRE: sunaţi imediat la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
PO POŽITÍ: okamžite volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: takoj pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Ota välittömästi yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Kontakta genast GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P301+P312 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: Незабавно се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОСКИКОЛОГИЯ или на лекар при неразположение. |
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Llamar a un CENTRO DE INFORMACIÓN TOXICOLÓGICA o a un médico si se encuentra mal. |
|
CS |
=PŘI POŽITÍ: Necítíte-li se dobře, volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: I tilfælde af ubehag ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Bei Unwohlsein GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: halva enesetunde korral võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: Καλέστε αμέσως το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό, εάν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
EN |
IF SWALLOWED: Call a POISON CENTER or doctor/physician if you feel unwell. |
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin en cas de malaise. |
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia má bhraitheann tú tinn. |
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE accompagnata da malessere: contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: sazināties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
LT |
PRARIJUS: Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: rosszullét esetén azonnal forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
JEKK JINBELA': Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
NL |
NA INSLIKKEN: bij onwel voelen een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: W przypadku złego samopoczucia skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: caso sinta indisposição, contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIŢIRE: sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic, dacă nu vă simţiţi bine. |
|
SK |
PO POŽITÍ: ak máte zdravotné problémy, okamžite volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: ob slabem počutju pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare om du mår dåligt. |
P301+P330+P331 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: изплакнете устата. НЕ предизвиквайте повръщане. |
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Enjuagarse la boca. NO provocar el vómito. |
|
CS |
PŘI POŽITÍ: Vypláchněte ústa. NEVYVOLÁVEJTE zvracení. |
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: Skyl munden. Fremkald IKKE opkastning. |
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Mund ausspülen. KEIN Erbrechen herbeiführen. |
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: loputada suud. MITTE kutsuda esile oksendamist. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: Ξεπλύνετε το στόμα. ΜΗΝ προκαλέσετε εμετό. |
|
EN |
IF SWALLOWED: rinse mouth. Do NOT induce vomiting. |
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: rincer la bouche. NE PAS faire vomir. |
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: sruthlaítear an béal. NÁ déan urlacan a spreagadh. |
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: sciacquare la bocca. NON provocare il vomito. |
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: izskalot muti. NEIZRAISĪT vemšanu. |
|
LT |
PRARIJUS: išskalauti burną. NESKATINTI vėmimo. |
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: a szájat ki kell öblíteni. TILOS hánytatni. |
|
MT |
JEKK JINBELA': laħlaħ il-ħalq. TIPPROVOKAX ir-remettar. |
|
NL |
NA INSLIKKEN: de mond spoelen – GEEN braken opwekken. |
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: wypłukać usta. NIE wywoływać wymiotów. |
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: enxaguar a boca. NÃO provocar o vómito. |
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIŢIRE: clătiţi gura. NU provocaţi voma. |
|
SK |
PO POŽITÍ: vypláchnite ústa. Nevyvolávajte zvracanie. |
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: izprati usta. NE izzvati bruhanja. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Huuhdo suu. EI saa oksennuttaa. |
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Skölj munnen. Framkalla INTE kräkning. |
P302+P334 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: Потопете в студена вода/сложете мокри компреси. |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Sumergir en agua fresca/aplicar compresas húmedas. |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Ponořte do studené vody/zabalte do vlhkého obvazu. |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Skyl under koldt vand/anvend våde omslag. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER HAUT: In kaltes Wasser tauchen/nassen Verband anlegen. |
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: hoida jahedas vees/panna peale niiske kompress. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Πλύντε με άφθονο δροσερό νερό/τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους. |
|
EN |
IF ON SKIN: Immerse in cool water/wrap in wet bandages. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: rincer à l'eau fraîche/poser une compresse humide. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Tum in uisce fionnuar/cuir bréid fliuch air. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: immergere in acqua fredda/avvolgere con un bendaggio umido. |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: iegremdēt vēsā ūdenī/ietīt mitros apsējos. |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: Hideg vízzel/nedves kötéssel kell hűteni. |
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA: Daħħal fl-ilma frisk/kebbeb f'faxex imxarrbin. |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: in koud water onderdompelen/nat verband aanbrengen. |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: Zanurzyć w zimnej wodzie/owinąć mokrym bandażem. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: mergulhar em água fria/aplicar compressas húmidas. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: introduceţi în apă rece/acoperiţi cu o compresă umedă. |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Ponorte do studenej vody/obviažte mokrými obväzmi. |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: potopiti v hladno vodo/zaviti v mokre povoje. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Upota kylmään veteen/kääri märkiin siteisiin. |
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Skölj under kallt vatten/använd våta omslag. |
P302+P350 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: Измийте внимателно и обилно със сапун и вода. |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Lavar suavemente con agua y jabón abundantes. |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Jemně omyjte velkým množstvím vody a mýdla. |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Vask forsigtigt med rigeligt sæbe og vand. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER HAUT: Behutsam mit viel Wasser und Seife waschen. |
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: pesta õrnalt rohke vee ja seebiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Πλύντε απαλά με άφθονο νερό και σαπούνι. |
|
EN |
IF ON SKIN: Gently wash with plenty of soap and water. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: laver avec précaution et abondamment à l'eau et au savon. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Nigh go bog le neart gallúnaí agus uisce. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: lavare delicatamente e abbondantemente con acqua e sapone. |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: maigi nomazgāt ar lielu ziepju un ūdens daudzumu. |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: Atsargiai nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: Óvatos lemosás bő szappanos vízzel. |
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA: Aħsel bil-mod b'ħafna sapun u ilma. |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: voorzichtig wassen met veel water en zeep. |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ NA SKÓRĘ: Delikatnie umyć dużą iloścą wody z mydłem. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: lavar suavemente com sabonete e água abundantes. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: spălaţi uşor cu multă apă şi săpun. |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Opatrne umyte veľkým množstvom vody a mydla. |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: nežno umiti z veliko mila in vode. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Pese varovasti runsaalla vedellä ja saippualla. |
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Tvätta försiktigt med mycket tvål och vatten. |
P302+P352 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: Измийте обилно със сапун и вода. |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Lavar con agua y jabón abundantes. |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Omyjte velkým množstvím vody a mýdla. |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Vask med rigeligt sæbe og vand. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER HAUT: Mit viel Wasser und Seife waschen. |
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: pesta rohke vee ja seebiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Πλύνετε με άφθονο νερό και σαπούνι. |
|
EN |
IF ON SKIN: Wash with plenty of soap and water. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: laver abondamment à l'eau et au savon. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Nigh le neart gallúnaí agus uisce. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: lavare abbondantemente con acqua e sapone. |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: nomazgāt ar lielu ziepju un ūdens daudzumu. |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: Nuplauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: Lemosás bő szappanos vízzel. |
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA: Aħsel b'ħafna sapun u ilma. |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: met veel water en zeep wassen. |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: Umyć dużą ilością wody z mydłem. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: lavar com sabonete e água abundantes. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: spălaţi cu multă apă şi săpun. |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Umyte veľkým množstvom vody a mydla. |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: umiti z veliko mila in vode. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Pese runsaalla vedellä ja saippualla. |
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Tvätta med mycket tvål och vatten. |
P303+P361+P353 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА (или косата): Незабавно свалете цялото замърсено облекло. Облейте кожата с вода/вземете душ |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL (o el pelo): Quitarse inmediatamente las prendas contaminadas. Aclararse la piel con agua o ducharse. |
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ (nebo s vlasy): Veškeré kontaminované části oděvu okamžitě svlékněte. Opláchněte kůži vodou/osprchujte. |
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN (eller håret): Tilsmudset tøj tages straks af/fjernes. Skyl/brus huden med vand. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER HAUT (oder dem Haar): Alle beschmutzten, getränkten Kleidungsstücke sofort ausziehen. Haut mit Wasser abwaschen/duschen. |
|
ET |
NAHALE (või juustele) SATTUMISE KORRAL: võtta viivitamata kõik saastunud rõivad seljast. Loputada nahka veega/loputada duši all. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ (ή με τα μαλλιά): Αφαιρέστε αμέσως όλα τα μολυσμένα ενδύματα. Ξεπλύνετε το δέρμα με νερό/στο ντους. |
|
EN |
IF ON SKIN (or hair): Remove/Take off immediately all contaminated clothing. Rinse skin with water/shower. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU (ou les cheveux): enlever immédiatement les vêtements contaminés. Rincer la peau à l'eau/se doucher. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN(nó le gruaig): Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir. Sruthlaítear an craiceann le huisce/glac cithfholcadh. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE (o con i capelli): togliersi di dosso immediatamente tutti gli indumenti contaminati. Sciacquare la pelle/fare una doccia. |
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU (vai matiem): noģērbt visu piesārņoto apģērbu. Noskalot ādu ar ūdeni/dušā. |
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): Nedelsiant nuvilkti/pašalinti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu/čiurkšle. |
|
HU |
HA BŐRRE (vagy hajra) KERÜL: Az összes szennyezett ruhadarabot azonnal el kell távolítani/le kell vetni. A bőrt le kell öblíteni vízzel/zuhanyozás. |
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA (jew xagħar): Neħħi/inża' minnufih l-ilbies kontaminat. Laħlaħ il-ġilda bl-ilma/bix-xawer. |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID (of het haar): verontreinigde kleding onmiddellijk uittrekken – huid met water afspoelen/afdouchen. |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTATKU ZE SKÓRĄ (lub z włosami): Natychmiast usunąć/zdjąć całą zanieczyszczoną odzież. Spłukać skórę pod strumieniem wody/prysznicem. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE (ou o cabelo): despir/retirar imediatamente toda a roupa contaminada. Enxaguar a pele com água/tomar um duche. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA (sau părul): scoateţi imediat toată îmbrăcămintea contaminată. Clătiţi pielea cu apă/faceţi duş. |
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU (alebo vlasmi): Odstráňte/vyzlečte všetky kontaminované časti odevu. Pokožku ihneď opláchnite vodou/sprchou. |
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO (ali lasmi): takoj odstraniti/sleči vsa kontaminirana oblačila. Izprati kožo z vodo/prho. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE (tai hiuksiin): Riisu saastunut vaatetus välittömästi. Huuhdo/suihkuta iho vedellä. |
|
SV |
VID HUDKONTAKT (även håret): Ta omedelbart av alla nedstänkta kläder. Skölj huden med vatten/duscha. |
P304+P340 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ВДИШВАНЕ: Изведете пострадалия на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
ES |
EN CASO DE INHALACIÓN: Transportar a la víctima al exterior y mantenerla en reposo en una posición confortable para respirar. |
|
CS |
PŘI VDECHNUTÍ: Přeneste postiženého na čerstvý vzduch a ponechte jej v klidu v poloze usnadňující dýchání. |
|
DA |
VED INDÅNDING: Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vedkommende hviler i en stilling, som letter vejrtrækningen. |
|
DE |
BEI EINATMEN: An die frische Luft bringen und in einer Position ruhigstellen, die das Atmen erleichtert. |
|
ET |
SISSEHINGAMISE KORRAL: toimetada kannatanu värske õhu kätte ja asetada mugavasse puhkeasendisse, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΙΣΠΝΟΗΣ: Μεταφέρετε τον παθόντα στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
EN |
IF INHALED: Remove victim to fresh air and keep at rest in a position comfortable for breathing. |
|
FR |
EN CAS D'INHALATION: transporter la victime à l'extérieur et la maintenir au repos dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
GA |
MÁ IONÁLAÍTEAR, tabhair amach faoin aer an duine agus coimeád socair é, i riocht ina bhféadfaidh sé anáil a tharraingt go réidh. |
|
IT |
IN CASO DI INALAZIONE: trasportare l'infortunato all'aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
LV |
IEELPOŠANAS GADĪJUMĀ: izvest cietušo svaigā gaisā un turēt miera stāvoklī, lai būtu ērti elpot. |
|
LT |
ĮKVĖPUS: Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
HU |
BELÉLEGZÉS ESETÉN: Az érintett személyt friss levegőre kell vinni és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
MT |
JEKK JITTIEĦED FIN-NIFS: Esponi lill-vittma għall-arja friska u żommha mistrieħa f'pożizzjoni komda biex tkun tista' tieħu n-nifs. |
|
NL |
NA INADEMING: het slachtoffer in de frisse lucht brengen en laten rusten in een houding die het ademen vergemakkelijkt. |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO DRÓG ODDECHOWYCH: wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić warunki do odpoczynku w pozycji umożliwiającej swobodne oddychanie. |
|
PT |
EM CASO DE INALAÇÃO: retirar a vítima para uma zona ao ar livre e mantê-la em repouso numa posição que não dificulte a respiração. |
|
RO |
ÎN CAZ DE INHALARE: transportaţi victima la aer liber şi menţineţi-o în stare de repaus, într-o poziţie confortabilă pentru respiraţie. |
|
SK |
PO VDÝCHNUTÍ: Presuňte postihnutého na čerstvý vzduch a nechajte ho oddychovať v polohe, ktorá mu umožní pohodlné dýchanie. |
|
SL |
PRI VDIHAVANJU: prenesti žrtev na svež zrak in jo pustiti počivati v položaju, ki olajša dihanje. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON HENGITETTY: Siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja pidä lepoasennossa, jossa on helppo hengittää. |
|
SV |
VID INANDNING: Flytta personen till frisk luft och se till att han eller hon vilar i en ställning som underlättar andningen. |
P304+P341 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ВДИШВАНЕ: При затруднено дишане изведете пострадалия на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
ES |
EN CASO DE INHALACIÓN: Si respira con dificultad, transportar a la víctima al exterior y mantenerla en reposo en una posición confortable para respirar. |
|
CS |
PŘI VDECHNUTÍ: Při obtížném dýchání přeneste postiženého na čerstvý vzduch a ponechte jej v klidu v poloze usnadňující dýchání. |
|
DA |
VED INDÅNDING: Ved vejrtrækningsbesvær: Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vedkommende hviler i en stilling, som letter vejrtrækningen. |
|
DE |
BEI EINATMEN: Bei Atembeschwerden an die frische Luft bringen und in einer Position ruhigstellen, die das Atmen erleichtert. |
|
ET |
SISSEHINGAMISE KORRAL: hingamisraskuste korral toimetada kannatanu värske õhu kätte ja asetada mugavasse puhkeasendisse, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΙΣΠΝΟΗΣ: Εάν ο παθών έχει δύσπνοια, μεταφέρετέ τον στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
EN |
IF INHALED: If breathing is difficult, remove victim to fresh air and keep at rest in a position comfortable for breathing. |
|
FR |
EN CAS D'INHALATION: s'il y a difficulté à respirer, transporter la victime à l'extérieur et la maintenir au repos dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
GA |
MÁ THÉANN AN TÁIRGE SEO LE hANÁIL DUINE, tabhair amach faoin aer an duine agus coimeád socair é, i riocht ina bhféadfaidh sé anáil a tharraingt go réidh. |
|
IT |
IN CASO DI INALAZIONE: se la respirazione è difficile, trasportare l'infortunato all'aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
LV |
IEELPOŠANAS GADĪJUMĀ: ja elpošana ir apgrūtināta, izvest cietušo svaigā gaisā un turēt miera stāvoklī, lai būtu ērti elpot. |
|
LT |
ĮKVĖPUS: Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
HU |
BELÉLEGZÉS ESETÉN: Légzési nehézségek esetén az érintett személyt friss levegőre kell vinni és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
MT |
JEKK JITTIEĦED FIN-NIFS: Jekk in-nifs ikun diffiċli, esponi lill-vittma għall-arja friska u żommha mistrieħa f'pożizzjoni komda biex tkun tista' tieħu n-nifs. |
|
NL |
NA INADEMING: bij ademhalingsmoeilijkheden het slachtoffer in de frisse lucht brengen en laten rusten in een houding die het ademen vergemakkelijkt. |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO DRÓG ODDECHOWYCH: W przypadku trudności z oddychaniem, wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić warunki do odpoczynku w pozycji umożliwiającej swobodne oddychanie. |
|
PT |
EM CASO DE INALAÇÃO: em caso de dificuldade respiratória, retirar a vítima para uma zona ao ar livre e mantê-la em repouso numa posição que não dificulte a respiração. |
|
RO |
ÎN CAZ DE INHALARE: dacă respiraţia este dificilă, transportaţi victima la aer liber şi menţineţi-o în stare de repaus, într-o poziţie confortabilă pentru respiraţie. |
|
SK |
PO VDÝCHNUTÍ: Ak nastanú ťažkosti s dýchaním, presuňte postihnutého na čerstvý vzduch a nechajte ho oddychovať v polohe, ktorá mu umožní pohodlné dýchanie. |
|
SL |
PRI VDIHAVANJU: prenesti žrtev pri oteženem dihanju na svež zrak in jo pustiti počivati v položaju, ki olajša dihanje. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON HENGITETTY: Jos hengitysvaikeuksia, siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja pidä lepoasennossa, jossa on helppo hengittää. |
|
SV |
VID INANDNING: Vid andningsbesvär, flytta personen till frisk luft och se till att han eller hon vilar i en ställning som underlättar andningen. |
P305+P351+P338 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С ОЧИТЕ: Промивайте внимателно с вода в продължение на няколко минути. Свалете контактните лещи, ако има такива и доколкото това е възможно. Продължавайте да промивате. |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LOS OJOS: Aclarar cuidadosamente con agua durante varios minutos. Quitar las lentes de contacto, si lleva y resulta fácil. Seguir aclarando. |
|
CS |
PŘI ZASAŽENÍ OČÍ: Několik minut opatrně vyplachujte vodou. Vyjměte kontaktní čočky, jsou-li nasazeny a pokud je lze vyjmout snadno. Pokračujte ve vyplachování. |
|
DA |
VED KONTAKT MED ØJNENE: Skyl forsigtigt med vand i flere minutter. Fjern eventuelle kontaktlinser, hvis dette kan gøres let. Fortsæt skylning. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DEN AUGEN: Einige Minuten lang behutsam mit Wasser spülen. Vorhandene Kontaktlinsen nach Möglichkeit entfernen. Weiter spülen. |
|
ET |
SILMA SATTUMISE KORRAL: loputada mitme minuti jooksul ettevaatlikult veega. Eemaldada kontaktläätsed, kui neid kasutatakse ja kui neid on kerge eemaldada. Loputada veel kord. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΜΑΤΙΑ: Ξεπλύνετε προσεκτικά με νερό για αρκετά λεπτά. Εάν υπάρχουν φακοί επαφής, αφαιρέστε τους, εφόσον είναι εύκολο. Συνεχίστε να ξεπλένετε. |
|
EN |
IF IN EYES: Rinse cautiously with water for several minutes. Remove contact lenses, if present and easy to do. Continue rinsing. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES YEUX: rincer avec précaution à l'eau pendant plusieurs minutes. Enlever les lentilles de contact si la victime en porte et si elles peuvent être facilement enlevées. Continuer à rincer. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS NA SÚILE: Sruthlaigh go cúramach le huisce ar feadh roinnt nóiméad. Tóg amach na tadhall-lionsaí, más ann dóibh agus más furasta. Lean den sruthlú. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI OCCHI: sciacquare accuratamente per parecchi minuti. Togliere le eventuali lenti a contatto se è agevole farlo. Continuare a sciacquare. |
|
LV |
SASKARĒ AR ACĪM: uzmanīgi izskalot ar ūdeni vairākas minūtes. Izņemt kontaktlēcas, ja tās ir ievietotas un ja to ir viegli izdarīt. Turpināt skalot. |
|
LT |
PATEKUS Į AKIS: Kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
|
HU |
SZEMBE KERÜLÉS esetén: Több percig tartó óvatos öblítés vízzel. Adott esetben a kontaktlencsék eltávolítása, ha könnyen megoldható. Az öblítés folytatása. |
|
MT |
JEKK JIDĦOL FL-GĦAJNEJN: Laħlaħ b'attenzjoni bl-ilma għal diversi minuti. Neħħi l-lentijiet tal-kuntatt, jekk ikun hemm u jkunu faċli biex tneħħihom. Kompli laħlaħ. |
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE OGEN: voorzichtig afspoelen met water gedurende een aantal minuten; contactlenzen verwijderen, indien mogelijk; blijven spoelen. |
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO OCZU: Ostrożnie płukać wodą przez kilka minut. Wyjąć soczewki kontaktowe, jeżeli są i można je łatwo usunąć. Nadal płukać. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM OS OLHOS: enxaguar cuidadosamente com água durante vários minutos. Se usar lentes de contacto, retire-as, se tal lhe for possível. Continuar a enxaguar. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU OCHII: clătiţi cu atenţie cu apă timp de mai multe minute. Scoateţi lentilele de contact, dacă este cazul şi dacă acest lucru se poate face cu uşurinţă. Continuaţi să clătiţi. |
|
SK |
PO ZASIAHNUTÍ OČÍ: Niekoľko minút ich opatrne vyplachujte vodou. Ak používate kontaktné šošovky a ak je to možné, odstráňte ich. Pokračujte vo vyplachovaní. |
|
SL |
PRI STIKU Z OČMI: previdno izpirajte z vodo nekaj minut. Odstranite kontaktne leče, če jih imate in če to lahko storite brez težav. Nadaljujte z izpiranjem. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU SILMIIN: Huuhdo huolellisesti vedellä usean minuutin ajan. Poista piilolinssit, _edical voi tehdä helposti. Jatka huuhtomista. |
|
SV |
VID KONTAKT MED ÖGONEN: Skölj försiktigt med vatten i flera minuter. Ta ur eventuella kontaktlinser om det går lätt. Fortsätt att skölja. |
P306+P360 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ ПОПАДАНЕ ВЪРХУ ОБЛЕКЛОТО: незабавно облейте замърсеното облекло и кожата обилно с вода, преди да свалите дрехите. |
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA ROPA: Aclarar inmediatamente con agua abundante las prendas y la piel contaminadas antes de quitarse la ropa. |
|
CS |
PŘI STYKU S ODĚVEM: Kontaminovaný oděv a kůži oklamžitě omyjte velkým množstvím vody a potom oděv odložte. |
|
DA |
VED KONTAKT MED TØJET: Skyl omgående tilsmudset tøj og hud med rigeligt vand, før tøjet fjernes. |
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER KLEIDUNG: Kontaminierte Kleidung und Haut sofort mit viel Wasser abwaschen und danach Kleidung ausziehen. |
|
ET |
RÕIVASTELE SATTUMISE KORRAL: saastunud rõivad ja nahk loputada viivitamata rohke veega ning alles seejärel rõivad eemaldada. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΡΟΥΧΑ: Ξεπλύντε αμέσως τα μολυσμένα ρούχα και την επιδερμίδα με άφθονο νερό πριν αφαιρέσετε τα ρούχα. |
|
EN |
IF ON CLOTHING: rinse immediately contaminated clothing and skin with plenty of water before removing clothes. |
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES VÊTEMENTS: rincer immédiatement et abondamment avec de l'eau les vêtements contaminés et la peau avant de les enlever. |
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LE hÉADAÍ: sruthlaítear éadaí éillithe agus an craiceann láithreach le neart uisce sula ndéantar na héadaí a bhaint den duine. |
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI INDUMENTI: sciacquare immediatamente e abbondantemente gli indumenti contaminati e la pelle prima di togliersi gli indumenti. |
|
LV |
SASKARĒ AR APĢĒRBU: nekavējoties izskalot piesārņoto apģērbu un ādu ar lielu daudzumu ūdeni, pirms apģērba novilkšanas. |
|
LT |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
|
HU |
HA RUHÁRA KERÜL: A ruhák levetése előtt a szennyezett ruházatot és a bőrt bő vízzel azonnal le kell öblíteni. |
|
MT |
JEKK FUQ L-ILBIES: laħlaħ mall-ewwel l-ilbies ikkontaminat u l-ġilda b'ħafna ilma qabel ma tneħħi l-ilbies. |
|
NL |
NA MORSEN OP KLEDING: verontreinigde kleding en huid onmiddellijk met veel water afspoelen en pas daarna kleding uittrekken. |
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU Z ODZIEŻĄ: natychmiast spłukać zanieczyszczoną odzież i skórę dużą ilością wody przed zdjęciem odzieży. |
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A ROUPA: enxaguar imediatamente com muita água a roupa e a pele contaminadas antes de se despir. |
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU ÎMBRĂCĂMINTEA: clătiţi imediat îmbrăcămintea contaminată şi pielea cu multă apă, înainte de scoaterea îmbrăcămintei. |
|
SK |
PRI KONTAKTE S ODEVOM: kontaminovaný odev a pokožku opláchnite veľkým množstvom vody a potom odev odstráňte. |
|
SL |
PRI STIKU Z OBLAČILI: takoj izprati kontaminirana oblačila in kožo z veliko vode pred odstranitvijo oblačil. |
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU VAATTEISIIN: Huuhdo saastunut vaatetus ja iho välittömästi runsaalla vedellä ennen vaatetuksen riisumista. |
|
SV |
VID KONTAKT MED KLÄDERNA: Skölj omedelbart nedstänkta kläder och hud med mycket vatten innan du tar av dig kläderna. |
P307+P311 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ експозиция: Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
EN CASO DE exposición: Llamar a un CENTRO DE INFORMACIÓN TOXICOLÓGICA o a un médico. |
|
CS |
PŘI expozici: Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
VED eksponering: Ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
BEI Exposition: GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Kokkupuute korral: võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
IF exposed: Call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
EN CAS d'exposition: appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
I gCÁS nochta: Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
IN CASO di esposizione, contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Ja ir saskarē: Sazināties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
Esant sąlyčiui: Skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Expozíció esetén: forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
Jekk espost: Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
NA blootstelling: een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku narażenia: Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
EM CASO DE exposição: contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere: sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
Po expozícii: volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
PRI izpostavljenosti: pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
Om du exponerats: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P308+P313 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ явна или предполагаема експозиция: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
EN CASO DE exposición manifiesta o presunta: Consultar a un médico. |
|
CS |
PŘI expozici nebo podezření na ni: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
VED eksponering eller mistanke om eksponering: Søg lægehjælp. |
|
DE |
BEI Exposition oder falls betroffen: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Kokkupuute või kokkupuutekahtluse korral: pöörduda arsti poole. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή πιθανότητας έκθεσης: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
EN |
IF exposed or concerned: Get medical advice/attention. |
|
FR |
EN CAS d'exposition prouvée ou suspectée: consulter un médecin. |
|
GA |
I gCÀS nochta nó má mheastar a bheith nochtaithe: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
IT |
IN CASO di esposizione o di possibile esposizione, consultare un medico. |
|
LV |
Ja nokļūst saskarē vai saistīts ar to: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
LT |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Expozíció vagy annak gyanúja esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Jekk espost jew konċernat: Ikkonsulta tabib. |
|
NL |
NA (mogelijke) blootstelling: een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku narażenia lub styczności: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
EM CASO DE exposição ou suspeita de exposição: consulte um médico. |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau de posibilă expunere: consultaţi medicul. |
|
SK |
Po expozícii alebo podozrení z nej: Vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali sumu izpostavljenosti: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos epäillään altistumista: Hakeudu lääkäriin. |
|
SV |
Vid exponering eller misstanke om exponering Sök läkarhjälp. |
P309+P311 |
Kalba |
|
|
BG |
ПРИ експозиция или неразположение: Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
EN CASO DE exposición o si se encuentra mal: Llamar a un CENTRO DE INFORMACIÓN TOXICOLÓGICA o a un médico. |
|
CS |
PŘI expozici nebo necítíte-li se dobře: Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
VED eksponering eller ubehag: Ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
BEI Exposition oder Unwohlsein: GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Kokkupuute või halva enesetunde korral: võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή αδιαθεσίας: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
IF exposed or if you feel unwell: Call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
EN CAS d'exposition ou de malaise: appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
I gCÀS nochta nó má bhraitear tinn: Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
IN CASO di esposizione o di malessere, contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Ja nokļūst saskarē vai jums ir slikta pašsajūta: sazinieties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
Esant sąlyčiui arba pasijutus blogai: Skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Expozíció vagy rosszullét esetén: forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
JEKK espost jew tħossok ma tiflaħx: Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
NA blootstelling of bij onwel voelen: een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku narażenia lub złego samopoczucia: Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
EM CASO DE exposição ou de indisposição: contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau dacă nu vă simţiţi bine: sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
Po expozícii alebo pri zdravotných problémoch: volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali slabem počutju: pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos ilmenee pahoinvointia: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOSKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
Vid exponering eller obehag: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P332+P313 |
Kalba |
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
En caso de irritación cutánea: Consultar a un médico. |
|
CS |
Při podráždění kůže: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Ved hudirritation: Søg lægehjælp. |
|
DE |
Bei Hautreizung: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Nahaärrituse korral: pöörduda arsti poole. |
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
EN |
If skin irritation occurs: Get medical advice/attention. |
|
FR |
En cas d'irritation cutanée: consulter un médecin. |
|
GA |
I gcás greannú craicinn: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
IT |
In caso di irritazione della pelle: consultare un medico. |
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
LT |
Jeigu sudirginama oda: kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Bőrirritáció esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni tal-ġilda: Ikkonsulta tabib. |
|
NL |
Bij huidirritatie: een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Em caso de irritação cutânea: consulte um médico. |
|
RO |
În caz de iritare a pielii: consultaţi medicul. |
|
SK |
Ak sa objaví podráždenie pokožky, vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Če nastopi draženje kože: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä: Hakeudu lääkäriin. |
|
SV |
Vid hudirritation: Sök läkarhjälp. |
P333+P313 |
Kalba |
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене или обрив на кожата: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
En caso de irritación o erupción cutánea: Consultar a un médico. |
|
CS |
Při podráždění kůže nebo vyrážce: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Ved hudirritation eller udslet: Søg lægehjælp. |
|
DE |
Bei Hautreizung oder -ausschlag: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Nahaärrituse või _obe korral: pöörduda arsti poole. |
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος ή εμφανιστεί εξάνθημα: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
EN |
If skin irritation or rash occurs: Get medical advice/attention. |
|
FR |
En cas d'irritation ou d'éruption cutanée: consulter un médecin. |
|
GA |
Má tharlaíonn greannú nó gríos craicinn: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
IT |
In caso di irritazione o eruzione della pelle: consultare un medico. |
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums vai izsitumi: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
LT |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Bőrirritáció vagy kiütések megjelenése esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni jew raxx tal-ġilda: Ikkonsulta tabib. |
|
NL |
Bij huidirritatie of uitslag: een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry lub wysypki: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Em caso de irritação ou erupção cutânea: consulte um médico. |
|
RO |
În caz de iritare a pielii sau de erupţie cutanată: consultaţi medicul. |
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky alebo sa vytvoria vyrážky: vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Če nastopi draženje kože ali se pojavi izpuščaj: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä tai ihottumaa: Hakeudu lääkäriin. |
|
SV |
Vid hudirritation eller utslag: Sök läkarhjälp. |
P335+P334 |
Kalba |
|
|
BG |
Отстранете посипаните частици от кожата. Потопете в хладка вода/сложете мокри компреси. |
|
ES |
Sacudir las partículas que se hayan depositado en la piel. Sumergir en agua fresca/aplicar compresas húmedas. |
|
CS |
Volné částice odstraňte z kůže. Ponořte do studené vody/zabalte do vlhkého obvazu. |
|
DA |
Børst løse partikler bort fra huden. Skyl under koldt vand/anvend våde omslag. |
|
DE |
Lose Partikel von der Haut abbürsten. In kaltes Wasser tauchen/nassen Verband anlegen. |
|
ET |
Pühkida lahtised osakesed nahalt maha. Hoida jahedas vees / panna peale niiske kompress. |
|
EL |
Αφαιρέστε προσεκτικά τα σωματίδια που έχουν μείνει στο δέρμα. Πλύντε με άφθονο δροσερό νερό/τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους. |
|
EN |
Brush off loose particles from skin. Immerse in cool water/wrap in wet bandages. |
|
FR |
Enlever avec précaution les particules déposées sur la peau. Rincer à l'eau fraîche/poser une compresse humide. |
|
GA |
Scuab cáithníní scaoilte den chraiceann. Tum in uisce fionnuar/cuir bréid fliuch air. |
|
IT |
Rimuovere le particelle depositate sulla pelle. Immergere in acqua fredda/avvolgere con un bendaggio umido. |
|
LV |
Noberziet brīvās daļiņas no ādas. Iegremdējiet vēsā ūdenī/ietiniet mitros apsējos. |
|
LT |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. Įmerkti į vėsų vandenį/apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
|
HU |
A bőrre tapadó szemcséket óvatosan le kell kefélni. Hideg vízzel/nedves kötéssel kell hűteni. |
|
MT |
Farfar il-frak mhux imwaħħal minn mal-ġilda. Daħħal fl-ilma frisk/kebbeb f'faxex imxarrbin. |
|
NL |
Losse deeltjes van de huid afvegen. In koud water onderdompelen/nat verband aanbrengen. |
|
PL |
Nie związaną pozostałość strzepnąć ze skóry. Zanurzyć w zimnej wodzie/owinąć mokrym bandażem. |
|
PT |
Sacudir da pele as partículas soltas. Mergulhar em água fria/aplicar compressas húmidas. |
|
RO |
Îndepărtaţi particulele depuse pe piele. Introduceţi în apă rece/acoperiţi cu o compresă umedă. |
|
SK |
Z pokožky oprášte sypké čiastočky. Ponorte do studenej vody/obviažte mokrými obväzmi. |
|
SL |
S krtačo odstraniti razsute delce s kože. Potopiti v hladno vodo/zaviti v mokre povoje. |
|
FI |
Poista irtohiukkaset iholta. Upota kylmään veteen/kääri märkiin siteisiin. |
|
SV |
Borsta bort lösa partiklar från huden. Skölj under kallt vatten/använd våta omslag. |
P337+P313 |
Kalba |
|
|
BG |
При продължително дразнене на очите: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
ES |
Si persiste la irritación ocular: Consultar a un médico. |
|
CS |
Přetrvává-li podráždění očí: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
DA |
Ved vedvarende øjenirritation: Søg lægehjælp. |
|
DE |
Bei anhaltender Augenreizung: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
ET |
Kui silmade ärritus ei möödu: pöörduda arsti poole. |
|
EL |
Εάν δεν υποχωρεί ο οφθαλμικός ερεθισμός: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
EN |
If eye irritation persists: Get medical advice/attention. |
|
FR |
Si l'irritation oculaire persiste: consulter un médecin. |
|
GA |
Má mhaireann an greannú súile: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
IT |
Se l'irritazione degli occhi persiste, consultare un medico. |
|
LV |
Ja acu iekaisums nepāriet: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
LT |
Jei akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Ha a szemirritáció nem múlik el: orvosi ellátást kell kérni. |
|
MT |
Jekk l-irritazzjoni ta' l-għajnejn tippersisti: Ikkonsulta tabib. |
|
NL |
Bij aanhoudende oogirritatie: een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku utrzymywania się działania drażniącego na oczy: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
PT |
Caso a irritação ocular persista: consulte um médico. |
|
RO |
Dacă iritarea ochilor persistă: consultaţi medicul. |
|
SK |
Ak podráždenie očí pretrváva: vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
SL |
Če draženje oči ne preneha: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
FI |
Jos silmä-ärsytys jatkuu: Hakeudu lääkäriin. |
|
SV |
Vid bestående ögonirritation: Sök läkarhjälp. |
P342+P311 |
Kalba |
|
|
BG |
При симптоми на затруднено дишане: Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ или на лекар. |
|
ES |
En caso de síntomas respiratorios: Llamar a un CENTRO DE INFORMACIÓN TOXICOLÓGICA o a un médico. |
|
CS |
Při dýchacích potížích: Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO nebo lékaře. |
|
DA |
Ved luftvejssymptomer: Ring til en GIFTINFORMATION eller en læge. |
|
DE |
Bei Symptomen der Atemwege: GIFTINFORMATIONSZENTRUM oder Arzt anrufen. |
|
ET |
Hingamisteede probleemide ilmnemise korral: võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE või arstiga. |
|
EL |
Εάν παρουσιάζονται αναπνευστικά συμπτώματα: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ ή ένα γιατρό. |
|
EN |
If experiencing respiratory symptoms: Call a POISON CENTER or doctor/physician. |
|
FR |
En cas de symptômes respiratoires: appeler un CENTRE ANTIPOISON ou un médecin. |
|
GA |
I gcás siomptóm riospráide: Cuir glao ar IONAD NIMHE nó ar dhoctúir/lia. |
|
IT |
In caso di sintomi respiratori: contattare un CENTRO ANTIVELENI o un medico. |
|
LV |
Ja rodas elpas trūkuma simptomi: sazinieties ar SAINDĒŠANĀS CENTRU vai ārstu. |
|
LT |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. |
|
HU |
Légzési problémák esetén: forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ vagy orvoshoz. |
|
MT |
Jekk ikollok sintomi respiratorji: Ikkuntattja ĊENTRU TA' L-AVVELENAMENT jew tabib. |
|
NL |
Bij ademhalingssymptomen: een ANTIGIFCENTRUM of een arts raadplegen. |
|
PL |
W przypadku wystąpienia objawów ze strony układu oddechowego: Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ lub z lekarzem. |
|
PT |
Em caso de sintomas respiratórios: contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS ou um médico. |
|
RO |
În caz de simptome respiratorii: sunaţi la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ sau un medic. |
|
SK |
Pri ťažkostiach s dýchaním: volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM alebo lekára. |
|
SL |
Pri respiratornih simptomih: pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE ali zdravnika. |
|
FI |
Jos ilmenee hengitysoireita: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN tai lääkäriin. |
|
SV |
Vid besvär i luftvägarna: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRAL eller läkare. |
P370+P376 |
Kalba |
|
|
BG |
При пожар: Спрете теча, ако е безопасно. |
|
ES |
En caso de incendio: Detener la fuga, si no hay peligro en hacerlo. |
|
CS |
V případě požáru: Zastavte únik, můžete-li tak učinit bez rizika. |
|
DA |
Ved brand: Stands lækagen, hvis dette er sikkert. |
|
DE |
Bei Brand: Undichtigkeit beseitigen, wenn gefahrlos möglich. |
|
ET |
Tulekahju korral: leke peatada, kui seda on võimalik teha ohutult. |
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Σταματήστε τη διαρροή, εφόσον δεν υπάρχει κίνδυνος. |
|
EN |
In case of fire: Stop leak if safe to do so. |
|
FR |
En cas d'incendie: obturer la fuite si cela peut se faire sans danger. |
|
GA |
I gcás dóiteáin: Cuir stop leis an sceitheadh má tá sé sábháilte é sin a dhéanamh. |
|
IT |
In caso di incendio: bloccare la perdita se non c'è pericolo. |
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: apturiet noplūdi, ja to darīt ir droši. |
|
LT |
Gaisro atveju: sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
|
HU |
Tűz esetén: Meg kell szüntetni a szivárgást, ha ez biztonságosan megtehető. |
|
MT |
F'każ ta' nar: Waqqaf it-tnixxija sakemm ma jkunx ta' periklu. |
|
NL |
In geval van brand: het lek dichten als dat veilig gedaan kan worden. |
|
PL |
W przypadku pożaru: Jeżeli jest to bezpieczne zahamować wyciek. |
|
PT |
Em caso de incêndio: deter a fuga se tal puder ser feito em segurança. |
|
RO |
În caz de incendiu: opriţi scurgerea, dacă acest lucru se poate face în siguranţă. |
|
SK |
V prípade požiaru: ak je to bezpečné, zastavte únik. |
|
SL |
Ob požaru: zaustaviti puščanje, če je varno. |
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Sulje vuoto, jos sen voi tehdä turvallisesti. |
|
SV |
Vid brand: Stoppa läckan om det kan göras på ett säkert sätt. |
P370+P378 |
Kalba |
|
|
BG |
При пожар: Използвайте … за гасене. |
|
ES |
En caso de incendio: Utilizar … para apagarlo. |
|
CS |
V případě požáru: K hašení použijte …. |
|
DA |
Ved brand: Anvend … til brandslukning. |
|
DE |
Bei Brand: … zum Löschen verwenden. |
|
ET |
Tulekahju korral: kasutada kustutamiseks …. |
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Χρησιμοποιήστε … για την κατάσβεση. |
|
EN |
In case of fire: Use … for extinction. |
|
FR |
En cas d'incendie: utiliser … pour l'extinction. |
|
GA |
I gcás dóiteáin: Úsáid … le haghaidh múchta. |
|
IT |
In caso di incendio: estinguere con…. |
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: dzēšanai izmantojiet … |
|
LT |
Gaisro atveju: gesinimui naudoti … |
|
HU |
Tűz esetén: az oltáshoz …használandó. |
|
MT |
F'każ ta' nar: Uża' … għat-tifi. |
|
NL |
In geval van brand: blussen met … |
|
PL |
W przypadku pożaru: Użyć … do gaszenia. |
|
PT |
Em caso de incêndio: para a extinção utilizar … |
|
RO |
În caz de incendiu: utilizaţi… pentru stingere. |
|
SK |
V prípade požiaru: na hasenie použite …. |
|
SL |
Ob požaru: za gašenje uporabiti … |
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Käytä palon sammuttamiseen … |
|
SV |
Vid brand: Släck branden med …. |
P370+P380 |
Kalba |
|
|
BG |
При пожар: Евакуирайте зоната. |
|
ES |
En caso de incendio: Evacuar la zona. |
|
CS |
V případě požáru: Vykliďte prostor. |
|
DA |
Ved brand: Evakuer området. |
|
DE |
Bei Brand: Umgebung räumen. |
|
ET |
Tulekahju korral: ala evakueerida. |
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Εκκενώστε την περιοχή. |
|
EN |
In case of fire: Evacuate area. |
|
FR |
En cas d'incendie: évacuer la zone. |
|
GA |
I gcás dóiteáin: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. |
|
IT |
Evacuare la zona in caso di incendio. |
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: evakuēt zonu. |
|
LT |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. |
|
HU |
Tűz esetén: Ki kell üríteni a területet. |
|
MT |
F'każ ta' nar: Evakwa ż-żona. |
|
NL |
In geval van brand: evacueren. |
|
PL |
W przypadku pożaru: Ewakuować teren. |
|
PT |
Em caso de incêndio: evacuar a zona. |
|
RO |
În caz de incendiu: evacuaţi zona. |
|
SK |
V prípade požiaru: priestory evakuujte. |
|
SL |
Ob požaru: izprazniti območje. |
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Evakuoi alue. |
|
SV |
Vid brand: Utrym området. |
P370+P380+P375 |
Kalba |
|
|
BG |
При пожар: Евакуирайте зоната. Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
ES |
En caso de incendio: Evacuar la zona. Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
CS |
V případě požáru: Vykliďte prostor. Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
DA |
Ved brand: Evakuer området. Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
DE |
Bei Brand: Umgebung räumen. Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
ET |
Tulekahju korral: ala evakueerida. Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Εκκενώστε την περιοχή. Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
EN |
In case of fire: Evacuate area. Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
FR |
En cas d'incendie: évacuer la zone. Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
GA |
I gcás dóiteáin: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
IT |
In caso di incendio: evacuare la zona. Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: evakuēt zonu. Dzēst uguni no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
LT |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
HU |
Tűz esetén: Ki kell üríteni a területet. A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
MT |
F'każ ta' nar: Evakwa ż-żona. Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
NL |
In geval van brand: evacueren. Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
PL |
W przypadku pożaru: Ewakuować teren. Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
PT |
Em caso de incêndio: evacuar a zona. Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
RO |
În caz de incendiu: evacuaţi zona. Stingeţi incendiul de la distanţă din cauza pericolului de explozie. |
|
SK |
V prípade požiaru: priestory evakuujte. Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
SL |
Ob požaru: izprazniti območje. Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Evakuoi alue. Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
SV |
Vid brand: Utrym området. Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
P371+P380+P375 |
Kalba |
|
|
BG |
При голям пожар и значителни количества: Евакуирайте зоната. Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
ES |
En caso de incendio importante y en grandes cantidades: Evacuar la zona. Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
CS |
V případě velkého požáru a velkého množství: Vykliďte prostor. Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
DA |
Ved større brand og store mængder: Evakuer området. Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
DE |
Bei Großbrand und großen Mengen: Umgebung räumen. Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
ET |
Suure tulekahju korral ning kui on tegemist suurte kogustega: ala evakueerida. Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
EL |
Σε περίπτωση σοβαρής πυρκαγιάς και εάν πρόκειται για μεγάλες ποσότητες: Εκκενώστε την περιοχή. Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
EN |
In case of major fire and large quantities: Evacuate area. Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
FR |
En cas d'incendie important et s'il s'agit de grandes quantités: évacuer la zone. Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
GA |
I gcás mórdhóiteáin agus mórchainníochtaí: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
IT |
In caso di incendio grave e di grandi quantità: evacuare la zona. Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
LV |
Ugunsgrēka vai liela apjoma gadījumā: evakuēt zonu. Dzēst uguni no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
LT |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
HU |
Nagyobb tűz és nagy mennyiség esetén: Ki kell üríteni a területet. A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
MT |
F'każ ta' nar kbir u kwantitajiet kbar: Evakwa ż-żona. Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
NL |
In geval van grote brand en grote hoeveelheden: evacueren. Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
PL |
W przypadku poważnego pożaru i dużych ilości: Ewakuować teren. Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
PT |
Em caso de incêndio importante e de grandes quantidades: evacuar a zona. Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
RO |
În caz de incendiu de proporţii şi de cantităţi mari de produs: evacuaţi zona. Stingeţi incendiul de la distanţă din cauza pericolului de explozie. |
|
SK |
V prípade veľkého požiaru a značného množstva: priestory evakuujte. Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
SL |
Ob velikem požaru in velikih količinah: izprazniti območje. Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
FI |
Jos tulipalo ja ainemäärät ovat suuret: Evakuoi alue. Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
SV |
Vid större brand och stora mängder: Utrym området. Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
1.4 lentelė
Atsargumo frazės – Sandėliavimas
P401 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява… |
|
ES |
Almacenar … |
|
CS |
Skladujte … |
|
DA |
Opbevares … |
|
DE |
… aufbewahren. |
|
ET |
Hoida … |
|
EL |
Αποθηκεύεται … |
|
EN |
Store … |
|
FR |
Stocker … |
|
GA |
Stóráil … |
|
IT |
Conservare… |
|
LV |
Glabāt… |
|
LT |
Laikyti… |
|
HU |
Tárolás: … . |
|
MT |
Aħżen … |
|
NL |
… bewaren. |
|
PL |
Przechowywać … |
|
PT |
Armazenar … |
|
RO |
A se depozita… |
|
SK |
Uchovávajte … |
|
SL |
Hraniti … |
|
FI |
Varastoi … |
|
SV |
Förvaras … |
P402 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на сухо място. |
|
ES |
Almacenar en un lugar seco. |
|
CS |
Skladujte na suchém místě. |
|
DA |
Opbevares et tørt sted. |
|
DE |
An einem trockenen Ort aufbewahren. |
|
ET |
Hoida kuivas. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε στεγνό μέρος. |
|
EN |
Store in a dry place. |
|
FR |
Stocker dans un endroit sec. |
|
GA |
Stóráil in áit thirim. |
|
IT |
Conservare in luogo asciutto. |
|
LV |
Glabāt sausā vietā. |
|
LT |
Laikyti sausoje vietoje. |
|
HU |
Száraz helyen tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'post niexef. |
|
NL |
Op een droge plaats bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w suchym miejscu. |
|
PT |
Armazenar em local seco. |
|
RO |
A se depozita într-un loc uscat. |
|
SK |
Uchovávajte na suchom mieste. |
|
SL |
Hraniti na suhem. |
|
FI |
Varastoi kuivassa paikassa. |
|
SV |
Förvaras torrt. |
P403 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. |
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. |
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. |
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. |
|
DE |
An einem gut belüfteten Ort aufbewahren. |
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
EN |
Store in a well-ventilated place. |
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. |
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. |
|
IT |
Conservare in luogo ben ventilato. |
|
LV |
Glabāt labi vēdināmā vietā. |
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. |
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. |
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. |
|
RO |
A se depozita într-un spaţiu bine ventilat. |
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. |
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. |
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. |
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. |
P404 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява в затворен съд. |
|
ES |
Almacenar en un recipiente cerrado. |
|
CS |
Skladujte v uzavřeném obalu. |
|
DA |
Opbevares i en lukket beholder. |
|
DE |
In einem geschlossenen Behälter aufbewahren. |
|
ET |
Hoida suletud mahutis. |
|
EL |
Φυλάσσεται σε κλειστό περιέκτη. |
|
EN |
Store in a closed container. |
|
FR |
Stocker dans un récipient fermé. |
|
GA |
Stóráil i gcoimeádán iata. |
|
IT |
Conservare in un recipiente chiuso. |
|
LV |
Glabāt slēgtā tvertnē. |
|
LT |
Laikyti uždaroje talpykloje. |
|
HU |
Zárt edényben tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'kontenitur magħluq. |
|
NL |
In gesloten verpakking bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w zamkniętym pojemniku. |
|
PT |
Armazenar em recipiente fechado. |
|
RO |
A se depozita într-un recipient închis. |
|
SK |
Uchovávajte v uzavretej nádobe. |
|
SL |
Hraniti v zaprti posodi. |
|
FI |
Varastoi suljettuna. |
|
SV |
Förvaras i sluten behållare. |
P405 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява под ключ. |
|
ES |
Guardar bajo llave. |
|
CS |
Skladujte uzamčené. |
|
DA |
Opbevares under lås. |
|
DE |
Unter Verschluss aufbewahren. |
|
ET |
Hoida lukustatult. |
|
EL |
Φυλάσσεται κλειδωμένο. |
|
EN |
Store locked up. |
|
FR |
Garder sous clef. |
|
GA |
Stóráil faoi ghlas. |
|
IT |
Conservare sotto chiave. |
|
LV |
Glabāt slēgtā veidā. |
|
LT |
Laikyti užrakintą. |
|
HU |
Elzárva tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'post imsakkar. |
|
NL |
Achter slot bewaren. |
|
PL |
Przechowywać pod zamknięciem. |
|
PT |
Armazenar em local fechado à chave. |
|
RO |
A se depozita sub cheie. |
|
SK |
Uchovávajte uzamknuté. |
|
SL |
Hraniti zaklenjeno. |
|
FI |
Varastoi lukitussa tilassa. |
|
SV |
Förvaras inlåst. |
P406 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява в устойчив на разяждане съд/… съд с устойчива вътрешна облицовка. |
|
ES |
Almacenar en un recipiente resistente a la corrosión/… con revestimiento interior resistente. |
|
CS |
Skladujte v obalu odolném proti korozi/… obalu s odolnou vnitřní vrstvou. |
|
DA |
Opbevares i ætsningsbestandig/…beholder med modstandsdygtig indvendig belægning. |
|
DE |
In korrosionsbeständigem/… Behälter mit korrosionsbeständiger Auskleidung aufbewahren. |
|
ET |
Hoida sööbekindlas/…sööbekindla sisevooderdisega mahutis. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε ανθεκτικό στη διάβρωση/… περιέκτη με ανθεκτική εσωτερική επένδυση. |
|
EN |
Store in corrosive resistant/… container with a resistant inner liner. |
|
FR |
Stocker dans un récipient résistant à la corrosion/récipient en … avec doublure intérieure résistant à la corrosion. |
|
GA |
Stóráil i gcoimeádán … frithchreimneach/… le líneáil frithchreimneach laistigh. |
|
IT |
Conservare in recipiente resistente alla corrosione/… provvisto di rivestimento interno resistente. |
|
LV |
Glabāt tvertnē, kas aizsargā pret koroziju/… tvertnes ar iekšējo pretkorozijas izolāciju. |
|
LT |
Laikyti korozijai atsparioje talpykloje/…, turinčioje atsparią vidinę dangą. |
|
HU |
Saválló/saválló bélésű … edényben tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'post reżistenti għall-korrużjoni/… kontenitur li huwa infurrat minn ġewwa b'materjal reżistenti. |
|
NL |
In corrosiebestendige/… houder met corrosiebestendige binnenbekleding bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w pojemniku odpornym na korozję / … o odpornej powłoce wewnętrznej. |
|
PT |
Armazenar num recipiente resistente à corrosão/… com um revestimento interior resistente. |
|
RO |
Depozitaţi într-un recipient rezistent la coroziune/recipient din… cu dublură interioară rezistentă la coroziune. |
|
SK |
Uchovávajte v nádobe odolnej proti korózii/… nádobe s odolnou vnútornou vrstvou. |
|
SL |
Hraniti v posodi, odporni proti koroziji/…, z odporno notranjo oblogo. |
|
FI |
Varastoi syöpymättömässä/… säiliössä, jossa on kestävä sisävuoraus. |
|
SV |
Förvaras i korrosionsbeständig/… behållare med beständigt innerhölje. |
P407 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се остави въздушно пространство между купчините/палетите. |
|
ES |
Dejar una separación entre los bloques/los palés de carga. |
|
CS |
Mezi stohy/paletami ponechte vzduchovou mezeru. |
|
DA |
Obevares med luftmellemrum mellem stakkene/pallerne. |
|
DE |
Luftspalt zwischen Stapeln/Paletten lassen. |
|
ET |
Jätta virnade/kaubaaluste vahele õhuvahe. |
|
EL |
Να υπάρχει κενό αέρος μεταξύ των σωρών/παλετών. |
|
EN |
Maintain air gap between stacks/pallets. |
|
FR |
Maintenir un intervalle d'air entre les piles/palettes. |
|
GA |
Coimeád bearna aeir idir chruacha/phailléid. |
|
IT |
Mantenere uno spazio libero tra gli scaffali/i pallet. |
|
LV |
Saglabāt gaisa spraugu starp krāvumiem/paletēm. |
|
LT |
Palikti oro tarpą tarp eilių/palečių. |
|
HU |
A rakatok/raklapok között térközt kell hagyni. |
|
MT |
Ħalli l-arja tgħaddi bejn l-imniezel/il-palits. |
|
NL |
Ruimte laten tussen stapels/pallets. |
|
PL |
Zachować szczelinę powietrzną pomiędzy stosami/paletami. |
|
PT |
Respeitar as distâncias mínimas entre pilhas/paletes. |
|
RO |
Păstraţi un spaţiu gol între stive/paleți. |
|
SK |
Medzi regálmi/paletami ponechajte vzduchovú medzeru. |
|
SL |
Ohraniti zračno režo med skladi/paletami. |
|
FI |
Jätä pinojen/kuormalavojen väliin ilmarako. |
|
SV |
Se till att det finns luft mellan staplar/pallar. |
P410 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. |
|
ES |
Proteger de la luz del sol. |
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. |
|
DA |
Beskyttes mod sollys. |
|
DE |
Vor Sonnenbestrahlung schützen. |
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. |
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. |
|
EN |
Protect from sunlight. |
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. |
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. |
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. |
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. |
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. |
|
HU |
Napfénytől védendő. |
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. |
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. |
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. |
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. |
|
RO |
A se proteja de lumina solară. |
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. |
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. |
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. |
|
SV |
Skyddas från solljus. |
P411 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява при температури, не по-високи от … oC/…oF. |
|
ES |
Almacenar a temperaturas no superiores a … oC/…oF. |
|
CS |
Skladujte při teplotě nepřesahující … oC/…oF. |
|
DA |
Opbevares ved en temperatur, som ikke overstiger … oC/…oF. |
|
DE |
Bei Temperaturen von nicht mehr als … oC/…aufbewahren. |
|
ET |
Hoida temperatuuril mitte üle … oC/… oF. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε θερμοκρασίες που δεν υπερβαίνουν τους … oC/…oF. |
|
EN |
Store at temperatures not exceeding … oC/…oF. |
|
FR |
Stocker à une température ne dépassant pas … oC/… oF. |
|
GA |
Stóráil ag teocht nach airde ná … oC/…oF. |
|
IT |
Conservare a temperature non superiori a … oC/…oF. |
|
LV |
Uzglabāt temperatūrā, kas nepārsniedz … oC/…oF. |
|
LT |
Laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
|
HU |
A tárolási hőmérséklet legfeljebb … oC/…oF lehet. |
|
MT |
Aħżen f'temperaturi li ma jeċċedux … oC/…oF. |
|
NL |
Bij maximaal … oC/…oF bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w temperaturze nieprzekraczającej … oC/…oF. |
|
PT |
Armazenar a uma temperatura não superior a … oC/…oF. |
|
RO |
A se depozita la temperaturi care să nu depăşească … oC/…oF. |
|
SK |
Uchovávajte pri teplotách do … oC/…oF |
|
SL |
Hraniti pri temperaturi do … oC/… oF. |
|
FI |
Varastoi alle … oC/…oF lämpötilassa. |
|
SV |
Förvaras vid högst … oC/…oF. |
P412 |
Kalba |
|
|
BG |
Да не се излага на температури, по-високи от 50 oC/122oF. |
|
ES |
No exponer a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
CS |
Nevystavujte teplotě přesahující 50 oC/122 oF. |
|
DA |
Må ikke udsættes for en temperatur, som overstiger 50 oC/122oF. |
|
DE |
Nicht Temperaturen von mehr als 50 oC aussetzen. |
|
ET |
Mitte hoida temperatuuril üle 50 oC/122 oF. |
|
EL |
Να μην εκτίθεται σε θερμοκρασίες που υπερβαίνουν τους 50 oC/122oF. |
|
EN |
Do not expose to temperatures exceeding 50 oC/122oF. |
|
FR |
Ne pas exposer à une température supérieure à 50 oC/122 oF. |
|
GA |
Ná nocht do theocht níos airde ná 50 oC/122oF. |
|
IT |
Non esporre a temperature superiori a 50 oC/122oF. |
|
LV |
Nepakļaut temperatūrai, kas pārsniedz 50 oC/122oF. |
|
LT |
Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122oF temperatūroje. |
|
HU |
Nem érheti 50 oC/122oF hőmérsékletet meghaladó hő. |
|
MT |
Tesponix għal temperaturi li jeċċedu l-50 oC/122oF. |
|
NL |
Niet blootstellen aan temperaturen boven 50 oC/122oF. |
|
PL |
Nie wystawiać na działanie temperatury przekraczającej 50 oC/122 oF. |
|
PT |
Não expor a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
RO |
Nu expuneţi la temperaturi care depăşesc 50 oC/122 oF. |
|
SK |
Nevystavujte teplotám nad 50 oC/122 oF. |
|
SL |
Ne izpostavljati temperaturam nad 50 oC/122 oF. |
|
FI |
Ei saa altistaa yli 50 oC/122 oF lämpötiloille. |
|
SV |
Får inte utsättas för temperaturer över 50 oC/122 oF. |
P413 |
Kalba |
|
|
BG |
При насипни количества, по-големи от … kg/… фунта, да се съхранява при температури, не по-високи от … oC/…oF. |
|
ES |
Almacenar las cantidades a granel superiores a … kg/… lbs a temperaturas no superiores a … oC/…oF. |
|
CS |
Množství větší než … kg/… liber skladujte při teplotě nepřesahující … oC/…oF. |
|
DA |
Bulkmængder på over … kg/…lbs opbevares ved en temperatur, som ikke overstiger … oC/…oF. |
|
DE |
Schüttgut in Mengen von mehr als … kg bei Temperaturen von nicht mehr als … oC aufbewahren |
|
ET |
Kogust, mis on suurem kui … kg/… naela, hoida temperatuuril mitte üle … oC/… oF. |
|
EL |
Οι σωροί χύδην με βάρος άνω των … kg/… lbs αποθηκεύονται σε θερμοκρασίες που δεν υπερβαίνουν τους … oC/…oF. |
|
EN |
Store bulk masses greater than … kg/… lbs at temperatures not exceeding … oC/…oF. |
|
FR |
Stocker les quantités en vrac de plus de … kg/… lb à une température ne dépassant pas … oC/… oF. |
|
GA |
Stóráil bulcmhaiseanna os cionn … kg/… lb ag teocht nach airde ná … oC/…oF. |
|
IT |
Conservare le rinfuse di peso superiore a ……kg/…lb a temperature non superiori a … oC/…oF. |
|
LV |
Lielus apjomus, kas pārsniedz … kg/… lbs, uzglabāt temperatūrā, kas nepārsniedz … oC/…oF. |
|
LT |
Didesnius kaip … kg/… lbs medžiagos kiekius laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
|
HU |
A … kg/… lb tömeget meghaladó ömlesztett anyag tárolási hőmérséklete legfeljebb … oC/…oF lehet. |
|
MT |
Aħżen il-kwantitajiet f'massa ta' akbar minn … kg/… lbs f'temperaturi ta' mhux aktar minn … oC/…oF. |
|
NL |
Bulkmateriaal, indien meer dan … kg/… lbs, bij temperaturen van maximaal … oC bewaren. |
|
PL |
Przechowywać luzem masy przekraczające … kg/… funtów w temperaturze nieprzekraczającej … oC/…oF. |
|
PT |
Armazenar quantidades a granel superiores a … kg/… lbs a uma temperatura não superior a … oC/…oF. |
|
RO |
Depozitaţi cantităţile în vrac mai mari de … kg/… lbs la temperaturi care să nu depăşească … oC/…oF. |
|
SK |
Veľké množstvo s hmotnosťou nad … kg/… lbs uchovávajte pri teplote do … oC/…oF. |
|
SL |
Razsute količine, večje od … kg/… lbs, hraniti pri temperaturi do … oC/… oF. |
|
FI |
Säilytä yli … kg/…lbs painoinen irtotavara enintään … oC/…oF lämpötilassa. |
|
SV |
Bulkprodukter som väger mer än … kg/… lbs förvaras vid högst … oC/…oF. |
P420 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на разстояние от други материали. |
|
ES |
Almacenar alejado de otros materiales. |
|
CS |
Skladujte odděleně od ostatních materiálů. |
|
DA |
Må ikke opbevares i nærheden af andre materialer. |
|
DE |
Von anderen Materialien entfernt aufbewahren. |
|
ET |
Hoida eemal teistest materjalidest. |
|
EL |
Αποθηκεύεται μακριά από άλλα υλικά. |
|
EN |
Store away from other materials. |
|
FR |
Stocker à l'écart des autres matières. |
|
GA |
Stóráil glan ar ábhair eile. |
|
IT |
Conservare lontano da altri materiali. |
|
LV |
Glabāt atsevišķi no citiem materiāliem. |
|
LT |
Laikyti atokiau nuo kitų medžiagų. |
|
HU |
Más anyagoktól távol tárolandó. |
|
MT |
Aħżen 'l bogħod minn materjal ieħor. |
|
NL |
Gescheiden van ander materiaal bewaren. |
|
PL |
Przechowywać z dala od innych materiałów. |
|
PT |
Armazenar afastado de outros materiais. |
|
RO |
Depozitaţi departe de alte materiale. |
|
SK |
Uchovávajte oddelene od iných materiálov. |
|
SL |
Hraniti ločeno od drugih materialov. |
|
FI |
Varastoi erillään muista materiaaleista. |
|
SV |
Förvaras åtskilt från andra material. |
P422 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържанието да се съхранява при… |
|
ES |
Almacenar el contenido en … |
|
CS |
Skladujte pod … |
|
DA |
Indholdet skal opbevares under … |
|
DE |
Inhalt in/unter … aufbewahren |
|
ET |
Hoida sisu …. |
|
EL |
Το περιεχόμενο αποθηκεύεται σε … |
|
EN |
Store contents under … |
|
FR |
Stocker le contenu sous … |
|
GA |
Stóráil an t-ábhar faoi … |
|
IT |
Conservare sotto… |
|
LV |
Saturu uzglabāt zem… |
|
LT |
Turinį laikyti … |
|
HU |
Tartalma … -ban/-ben tárolandó. |
|
MT |
Aħżen il-kontenut taħt … |
|
NL |
Onder … bewaren. |
|
PL |
Zawartość przechowywać w … |
|
PT |
Armazenar o conteúdo em … |
|
RO |
Depozitaţi conţinutul sub … |
|
SK |
Obsah uchovávajte v …. |
|
SL |
Vsebino hraniti v … |
|
FI |
Varastoi sisältö … |
|
SV |
Förvara innehållet i… |
P402+P404 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на сухо място. Да се съхранява в затворен съд. |
|
ES |
Almacenar en un lugar seco. Almacenar en un recipiente cerrado. |
|
CS |
Skladujte na suchém místě. Skladujte v uzavřeném obalu. |
|
DA |
Opbevares et tørt sted. Opbevares i en lukket beholder. |
|
DE |
In einem geschlossenen Behälter an einem trockenen Ort aufbewahren. |
|
ET |
Hoida kuivas. Hoida suletud mahutis. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε στεγνό μέρος. Φυλάσσεται σε κλειστό περιέκτη. |
|
EN |
Store in a dry place. Store in a closed container. |
|
FR |
Stocker dans un endroit sec. Stocker dans un récipient fermé. |
|
GA |
Stóráil in áit thirim. Stóráil i gcoimeádán iata. |
|
IT |
Conservare in luogo asciutto e in recipiente chiuso. |
|
LV |
Glabāt sausā vietā. Glabāt aizvērtā tvertnē. |
|
LT |
Laikyti sausoje vietoje. Laikyti uždaroje talpykloje. |
|
HU |
Száraz helyen tárolandó. Zárt edényben tárolandó. |
|
MT |
Aħżen f'post niexef. Aħżen f'kontenitur magħluq. |
|
NL |
Op een droge plaats bewaren. In gesloten verpakking bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w suchym miejscu. Przechowywać w zamkniętym pojemniku. |
|
PT |
Armazenar em local seco. Armazenar em recipiente fechado. |
|
RO |
A se depozita într-un loc uscat, într-un recipient închis. |
|
SK |
Uchovávajte na suchom mieste. Uchovávajte v uzavretej nádobe. |
|
SL |
Hraniti na suhem. Hraniti v zaprti posodi. |
|
FI |
Varastoi kuivassa paikassa. Varastoi suljettuna. |
|
SV |
Förvaras torrt. Förvaras i sluten behållare. |
P403+P233 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. Съдът да се съхранява плътно затворен. |
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. Mantener el recipiente cerrado herméticamente. |
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. Uchovávejte obal těsně uzavřený. |
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. Hold beholderen tæt lukket. |
|
DE |
Behälter dicht verschlossen an einem gut belüfteten Ort aufbewahren. |
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. Hoida mahuti tihedalt suletuna. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. Ο περιέκτης διατηρείται ερμητικά κλειστός. |
|
EN |
Store in a well-ventilated place. Keep container tightly closed. |
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. Maintenir le récipient fermé de manière étanche. |
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. Coimeád an coimeádán dúnta go docht. |
|
IT |
Tenere il recipiente ben chiuso e in luogo ben ventilato. |
|
LV |
Glabāt labi vēdināmās telpās. Tvertni turēt cieši noslēgtu. |
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. Az edény szorosan lezárva tartandó. |
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. Żomm il-kontenitur magħluq sew. |
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. In goed gesloten verpakking bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. Przechowywać pojemnik szczelnie zamknięty. |
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. Manter o recipiente bem fechado. |
|
RO |
A se depozita într-un spaţiu bine ventilat. Păstraţi recipientul închis etanş. |
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. Nádobu uchovávajte tesne uzavretú. |
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. Hraniti v tesno zaprti posodi. |
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. Säilytä tiiviisti suljettuna. |
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. Förpackningen ska förvaras väl tillsluten. |
P403+P235 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. Да се съхранява на хладно. |
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. Mantener en lugar fresco. |
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. Uchovávejte v chladu. |
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. Opbevares køligt. |
|
DE |
Kühl an einem gut belüfteten Ort aufgewahren. |
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. Hoida jahedas. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. Διατηρείται δροσερό. |
|
EN |
Store in a well-ventilated place. Keep cool. |
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. Tenir au frais. |
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. Coimeád fionnuar. |
|
IT |
Conservare in luogo fresco e ben ventilato. |
|
LV |
Glabāt labi vēdināmās telpās. Turēt vēsumā. |
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti vėsioje vietoje. |
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. Hűvös helyen tartandó. |
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. Żomm frisk. |
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. Koel bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. Przechowywać w chłodnym miejscu. |
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. Conservar em ambiente fresco. |
|
RO |
A se depozita într-un spaţiu bine ventilat. A se păstra la rece. |
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. Uchovávajte v chlade. |
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. Hraniti na hladnem. |
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. Säilytä viileässä. |
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. Förvaras svalt. |
P410+P403 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. Да се съхранява на добре проветриво място. |
|
ES |
Proteger de la luz del sol. Almacenar en un lugar bien ventilado. |
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. Skladujte na dobře větraném místě. |
|
DA |
Beskyttes mod sollys. Opbevares på et godt ventileret sted. |
|
DE |
Vor Sonnenbestrahlung geschützt an einem gut belüfteten Ort aufbewahren. |
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. Hoida hästi ventileeritavas kohas. |
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
EN |
Protect from sunlight. Store in a well-ventilated place. |
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. Stocker dans un endroit bien ventilé. |
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. Stóráil in áit dhea-aeráilte. |
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. Conservare in luogo ben ventilato. |
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. Glabāt labi vēdināmās telpās. |
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
|
HU |
Napfénytől védendő. Jól szellőző helyen tárolandó. |
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. |
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. Op een goed geventileerde plaats bewaren. |
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. |
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. Armazenar em local bem ventilado. |
|
RO |
A se proteja de lumina solară. A se depozita într-un spaţiu bine ventilat. |
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. Uchovávajte na dobre vetranom mieste. |
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. Hraniti na dobro prezračevanem mestu. |
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. |
|
SV |
Skyddas från solljus. Förvaras på väl ventilerad plats. |
P410+P412 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. Да не се излага на температури, по-високи от 50 oC/122oF. |
|
ES |
Proteger de la luz del sol. No exponer a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. Nevystavujte teplotě přesahující 50 oC/122oF. |
|
DA |
Beskyttes mod sollys. Må ikke udsættes for en temperatur, som overstiger 50 oC/122oF. |
|
DE |
Vor Sonnenbestrahlung schützen und nicht Temperaturen von mehr als 50 oC aussetzen. |
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. Mitte hoida temperatuuril üle 50 oC/122 oF. |
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. Να μην εκτίθεται σε θερμοκρασίες που υπερβαίνουν τους 50 oC/122oF. |
|
EN |
Protect from sunlight. Do no expose to temperatures exceeding 50 oC/122oF. |
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. Ne pas exposer à une température supérieure à 50 oC/122 oF. |
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. Ná nocht do theocht níos airde ná 50 oC/122oF. |
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. Non esporre a temperature superiori a 50 oC/122oF. |
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. Nepakļaut temperatūrai, kas pārsniedz 50 oC/122oF. |
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122oF temperatūroje. |
|
HU |
Napfénytől védendő. Nem érheti 50 oC/122oF hőmérsékletet meghaladó hő. |
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. Tesponix għal temperatura li teċċedi l-50 o C/122oF. |
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. Niet blootstellen aan temperaturen boven 50 oC/122oF. |
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. Nie wystawiać na działanie temperatury przekraczającej 50 oC/122 oF. |
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. Não expor a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
RO |
A se proteja de lumina solară. Nu expuneţi la temperaturi care depăşesc 50 oC/122 oF. |
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. Nevystavujte teplotám nad 50 oC/122 oF. |
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. Ne izpostavljati temperaturam nad 50 oC/122 oF. |
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. Ei saa altistaa yli 50 oC/122 oF lämpötiloille. |
|
SV |
Skyddas från solljus. Får inte utsättas för temperaturer över 50 oC/122 oF. |
P411+235 |
Kalba |
|
|
BG |
Да се съхранява при температури, не по-високи от … oC/…oF. Да се държи на хладно. |
|
ES |
Almacenar a temperaturas no superiores a … oC/…oF. Mantener en lugar fresco. |
|
CS |
Skladujte při teplotě nepřesahující … oC/…oF. Uchovávejte v chladu. |
|
DA |
Opbevares ved en temperatur, som ikke overstiger … oC/…oF. Opbevares køligt. |
|
DE |
Kühl und bei Temperaturen von nicht mehr als … oC aufbewahren. |
|
ET |
Hoida temperatuuril mitte üle … oC/… oF. Hoida jahedas. |
|
EL |
Αποθηκεύεται σε θερμοκρασίες που δεν υπερβαίνουν τους … oC/…oF. Διατηρείται δροσερό. |
|
EN |
Store at temperatures not exceeding … oC/…oF. Keep cool. |
|
FR |
Stocker à une température ne dépassant pas … oC/… oF. Tenir au frais. |
|
GA |
Stóráil ag teocht nach airde ná … oC/…oF. Coimeád fionnuar. |
|
IT |
Conservare in luogo fresco a temperature non superiori a …. oC/…oF. |
|
LV |
Glabāt temperatūrā, kas nepārsniedz … oC/…oF. Turēt vēsumā. |
|
LT |
Laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. Laikyti vėsioje vietoje. |
|
HU |
A tárolási hőmérséklet legfeljebb … oC/…oF lehet. Hűvös helyen tartandó. |
|
MT |
Aħżen f'temperaturi li ma jeċċedux … oC/…oF. Żomm frisk. |
|
NL |
Bij maximaal … oC/…oF bewaren. Koel bewaren. |
|
PL |
Przechowywać w temperaturze nieprzekraczającej … oC/…oF. Przechowywać w chłodnym miejscu. |
|
PT |
Armazenar a uma temperatura não superior a … oC/…oF. Conservar em ambiente fresco. |
|
RO |
A se depozita la temperaturi care să nu depăşească … oC/…oF. A se păstra la rece. |
|
SK |
Uchovávajte pri teplotách do … oC/…oF. Uchovávajte v chlade. |
|
SL |
Hraniti pri temperaturi do … oC/… oF. Hraniti na hladnem. |
|
FI |
Varastoi alle … oC/…oF lämpötilassa. Säilytä viileässä. |
|
SV |
Förvaras vid högst … oC/…oF. Förvaras svalt. |
1.5 lentelė
Atsargumo frazės – šalinimas
P501 |
Kalba |
|
|
BG |
Съдържанието/съдът да се изхвърли в … |
|
ES |
Eliminar el contenido/el recipiente en … |
|
CS |
Odstraňte obsah/obal … |
|
DA |
Indholdet/beholderen bortskaffes i … |
|
DE |
Inhalt/Behälter … zuführen. |
|
ET |
Sisu/mahuti kõrvaldada … |
|
EL |
Διάθεση του περιεχομένου/περιέκτη σε … |
|
EN |
Dispose of contents/container to … |
|
FR |
Éliminer le contenu/récipient dans … |
|
GA |
Diúscair an t-ábhar/an coimeádán i … |
|
IT |
Smaltire il prodotto/recipiente in … |
|
LV |
Atbrīvoties no satura/tvertnes…. |
|
LT |
Turinį/talpyklą išpilti (išmesti) į … |
|
HU |
A tartalom/edény elhelyezése hulladékként: … |
|
MT |
Armi l-kontenut/il-kontenitur fi … |
|
NL |
Inhoud/verpakking afvoeren naar … |
|
PL |
Zawartość/pojemnik usuwać do … |
|
PT |
Eliminar o conteúdo/recipiente em … |
|
RO |
Aruncaţi conţinutul/recipientul la … |
|
SK |
Zneškodnite obsah/nádobu … |
|
SL |
Odstraniti vsebino/posodo … |
|
FI |
Hävitä sisältö/pakkaus … |
|
SV |
Innehållet/behållaren lämnas till… |
V PRIEDAS
PAVOJAUS PIKTOGRAMOS
ĮVADAS
Kiekvienos pavojaus klasės, diferenciacijos ir pavojaus kategorijos piktogramos atitinka šio priedo ir I priedo 1.2 skirsnio nuostatas ir toliau parodytus pavyzdžius spalvos, simbolių ir bendrosios formos atžvilgiu.
1. 1 DALIS: FIZINIS PAVOJUS
1.1. Simbolis: sprogstanti bomba
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS01
|
2.1 skirsnis Nestabilios sprogiosios medžiagos 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poklasių sprogiosios medžiagos 2.8 skirsnis Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, A ir B tipai 2.15 skirsnis Organiniai peroksidai, A ir B tipai |
1.2. Simbolis: liepsna
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS02
|
2.2 skirsnis Degiosios dujos, 1 pavojaus kategorija 2.3 skirsnis Degieji aerozoliai, 1 ir 2 pavojaus kategorijos 2.6 skirsnis Degieji skysčiai, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.7 skirsnis Degiosios kietosios medžiagos, 1 ir 2 pavojaus kategorijos 2.8 skirsnis Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, B, C, D, E, F tipai 2.9 skirsnis Piroforiniai skysčiai, 1 pavojaus kategorija 2.10 skirsnis Piroforinės kietosios medžiagos, 1 pavojaus kategorija 2.11 skirsnis Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai, 1, 2 pavojaus kategorijos 2.12 skirsnis Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.15 skirsnis Organiniai peroksidai, B, C, D, E ir F tipai |
1.3. Simbolis: liepsnojantis lankas
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS03
|
2.4 skirsnis Oksiduojančiosios dujos, 1 pavojaus kategorija 2.13 skirsnis Oksiduojantieji skysčiai, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.14 skirsnis Oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos |
1.4. Simbolis: dujų balionas
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS04
|
2.5 skirsnis Slėgio veikiamos dujos: Suslėgtosios dujos; Suskystintosios dujos; Atšaldytos suskystintosios dujos; Ištirpintosios dujos |
1.5. Simbolis: korozija
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS05
|
2.16 skirsnis Ėsdina metalą, 1 pavojaus kategorija |
1.6. Piktogramos nereikia šioms fizinio pavojaus klasėms ir pavojaus kategorijoms:
2.1 skirsnis: 1.5 poklasio sprogiosios medžiagos
2.1 skirsnis: 1.6 poklasio sprogiosios medžiagos
2.2 skirsnis: Degiosios dujos, 2 pavojaus kategorija
2.8 skirsnis: Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, G tipas
2.15 skirsnis: Organiniai peroksidai, G tipas
2. 2 DALIS: PAVOJAI SVEIKATAI
2.1. Simbolis: kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS06
|
3.1 skirsnis Ūmus toksiškumas (prarijus, per odą, įkvėpus), 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos |
2.2. Simbolis: korozija
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS05
|
3.2 skirsnis Odos ėsdinimas, 1A, 1B ir 1C pavojaus kategorijos 3.3 skirsnis Smarkus akių pažeidimas, 1 pavojaus kategorija |
2.3. Simbolis: šauktukas
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS07
|
3.1 skirsnis Ūmus toksiškumas (prarijus, per odą, įkvėpus), 4 pavojaus kategorija 3.2 skirsnis Odos dirginimas, 2 pavojaus kategorija 3.3 skirsnis Akių dirginimas, 2 pavojaus kategorija 3.4 skirsnis Odos jautrinimas, 1 pavojaus kategorija 3.8 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 pavojaus kategorija Kvėpavimo takų dirginimas Narkotinis poveikis |
2.4. Simbolis: pavojai sveikatai
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
GHS08
|
3.4 skirsnis Kvėpavimo takų jautrinimas, 1 pavojaus kategorija 3.5 skirsnis Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.6 skirsnis Kancerogeniškumas, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.7 skirsnis Toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.8 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 1, 2 pavojaus kategorijos 3.9 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis), 1, 2 pavojaus kategorijos 3.10 skirsnis Plaučių pakenkimo prarijus pavojus, 1 pavojaus kategorija |
2.5. Piktogramos nereikia šioms pavojaus kategorijoms:
3.7 skirsnis: Toksinis poveikis reprodukcijai, papildoma kategorija, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną, papildoma pavojaus kategorija
3. 3 DALIS: PAVOJAI APLINKAI
3.1. Simbolis: aplinka
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
||||
GHS09
|
4.1 skirsnis Pavojinga vandens aplinkai
|
Piktogramos nereikia šioms pavojaus aplinkai klasėms ir pavojaus kategorijoms:
4.1 skirsnis: Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 3 ir 4 pavojaus kategorijos
VI PRIEDAS
Tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas
Šio priedo 1 dalyje pateikiamas įvadas į suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašą, įskaitant kiekviename įraše nurodomą informaciją ir 3.1 lentelėje pateiktas susijusias klasifikacijas ir pavojingumo frazes, atsižvelgiant į tam tikrus motyvus, kylančius dėl Direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytų klasifikacijų vertimo.
Šio priedo 2 dalyje išdėstomi bendrieji principai kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūloma arba pagrindžiama cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas Bendrijos lygmeniu.
Šio priedo 3 dalyje išvardijamos pavojingosios cheminės medžiagos, kurių suderinta klasifikacija ir ženklinimas buvo nustatyti Bendrijos mastu. Klasifikacija ir ženklinimas 3.1 lentelėje grindžiami šio reglamento I priede išdėstytais kriterijais. Klasifikacija ir ženklinimas 3.2 lentelėje grindžiami Direktyvos 67/548/EEB VI priede išdėstytais kriterijais.
1. 1 DALIS. SUDERINTŲ KLASIFIKACIJŲ IR ŽENKLINIMO SĄRAŠAS. ĮŽANGA
1.1. Kiekviename įraše nurodoma informacija
1.1.1. Įrašų numeravimas ir cheminės medžiagos identifikavimas
1.1.1.1. Indekso numeriai
3 dalies įrašai yra pateikti pagal cheminės medžiagos savybių būdingiausio elemento atominį skaičių. Dėl organinių cheminių medžiagų įvairovės, jos buvo suskirstytos į klases. Kiekvienos cheminės medžiagos indekso numeris yra pateikiamas kaip skaitmenų seka, kurios tipas ABC-RST-VW-Y. ABC atitinka būdingiausio elemento arba būdingiausios organinių junginių grupės molekulėje atominį skaičių. RST yra cheminės medžiagos eilės numeris ABC serijoje. VW žymi cheminės medžiagos pagaminimo ar pateikimo į rinką formą, Y – kontrolinis skaitmuo, apskaičiuojamas pagal ISBN (tarptautinių standartų registracijos numerį) metodą. Šis numeris nurodomas stulpelyje „Indekso Nr.“.
1.1.1.2. EB numeriai
EB numeris, t. y. EINECS, ELINCS arba NLP numeris, yra oficialus cheminės medžiagos numeris Europos Sąjungoje. EINECS numerį galima rasti Europos esamų komercinių cheminių medžiagų inventorizavimo sąraše (EINECS) (1). ELINCS numerį galima rasti Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (su pakeitimais) (EUR 22543 EN, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2006, ISSN 1018-5593). NLP numerį galima rasti „Polimerais nebelaikomos medžiagų“ sąraše (su pakeitimais) (Dokumentas, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 1997, ISBN 92-827-8995-0). EB numerį sudaro septynių skaitmenų XXX-XXX-X seka, prasidedanti 200-001-8 (EINECS), 400-010-9 (ELINCS) ir 500-001-0 (NLP). Šis numeris nurodomas stulpelyje „EB Nr.“.
1.1.1.3. CAS numeris
Kad būtų galima lengviau identifikuoti įrašą, nurodomas Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeris. Pažymėtina, kad bevandenės cheminės medžiagos ir jos hidratų EINECS numeris yra vienas, o pagal CAS bevandenių cheminių medžiagų ir jų hidratų numeriai dažnai skiriasi. Nurodomas tik bevandenės cheminės medžiagos CAS numeris, taigi pateiktas CAS numeris įrašą apibūdina ne visuomet taip tiksliai kaip EINECS numeris. Šis numeris nurodomas stulpelyje „CAS Nr.“.
1.1.1.4. Tarptautinis cheminis identifikavimas
Kai tik įmanoma, nurodomas pavojingos cheminės medžiagos IUPAC numeris. Jei cheminės medžiagos yra įtrauktos į EINECS, ELINCS arba „Polimerais nebelaikomų medžiagų“ sąrašus, nurodomi tuose sąrašuose pateikti cheminių medžiagų pavadinimai. Tam tikrais atvejais įtraukiami kiti pavadinimai, pvz., įprasti arba bendriniai pavadinimai. Kai tik įmanoma, nurodomi augalų apsaugos produktų ir biocidų ISO pavadinimai.
Priemaišos, priedai ir šalutiniai komponentai paprastai nenurodomi, jei jų įtaka klasifikuojant cheminę medžiagą yra nedidelė.
Kai kurios cheminės medžiagos aprašytos nurodant tam tikrą jų grynumą procentais. Cheminės medžiagos su didesniu aktyviosios medžiagos kiekiu (pvz., organinio peroksido) nei šis procentas į 3 dalies įrašus neįtrauktos ir gali turėti kitų pavojingų savybių (pvz., būti sprogiosios) ir todėl turi būti atitinkamai klasifikuojamos ir ženklinamos.
Jei nurodomos konkrečios koncentracijos ribos, jos taikomos įrašo cheminei medžiagai ar medžiagoms. Būtent jei įraše pateiktas cheminių medžiagų mišinys ar cheminės medžiagos, aprašytos nurodant tam tikrą jų grynumą procentais, ribos taikomos 3 dalyje aprašytai cheminei medžiagai, o ne grynai cheminei medžiagai.
Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, 3 dalyje pateiktų cheminių medžiagų etiketėse turi būti toje priedo dalyje nurodyti pavadinimai. Apie kai kurias chemines medžiagas laužtiniuose skliaustuose pateikta papildoma informacija, kad cheminę medžiagą būtų galima lengviau identifikuoti. Šios papildomos informacijos etiketėse rašyti nereikia.
Kai kuriuose įrašuose nurodomos priemaišos; Šiais atvejais prie cheminės medžiagos pavadinimo pateikiamas toks tekstas: „(turi > xx % priemaišų)“. Nuoroda skliausteliuose laikoma pavadinimo dalimi ir turi būti įrašyta etiketėje.
1.1.1.5. Cheminių medžiagų grupių įrašai
3 dalyje nurodomi keli grupiniai įrašai. Šiais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi visoms į apibūdinimą patenkančioms cheminėms medžiagoms.
Kai kuriais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi atskiroms cheminėms medžiagoms, kurias numatyta įtraukti į grupės įrašą. Šiais atvejais cheminę medžiagą aprašo atskiras 3 dalyje esantis įrašas, o grupės įraše yra frazė: „išskyrus nurodytas kitur šiame priede“.
Kartais atskiros cheminės medžiagos gali patekti daugiau nei į vieną grupės įrašą. Šiais atvejais cheminės medžiagos klasifikavimas atspindi klasifikavimą pagal kiekvienos iš dviejų grupių įrašą. Tais atvejais, kai tas pats pavojus klasifikuojamas skirtingai, taikomas pats griežčiausias klasifikavimas.
3 dalyje druskų įrašai (bet kokio pavadinimo) apima bevandenes druskas ir jų hidratus, jei nėra nurodyta kitaip.
Jei įrašą sudaro daugiau nei keturios atskiros cheminės medžiagos, EB arba CAS numeriai paprastai nenurodomi.
1.1.2. Informacija apie kiekvieno 3.1 lentelės įrašo klasifikaciją ir ženklinimą
1.1.2.1. Klasifikacijos kodai
1.1.2.1.1.
Kiekvieno įrašo klasifikacija pagrįsta I priede nurodytais kriterijais, remiantis 13 straipsnio a punktu, ir pateikiama kaip kodas, atspindintis pavojaus klasę ir kategoriją arba kategorijas/poklasius/tipus šioje pavojaus klasėje.
Kiekvienos pavojaus kategorijos/poklasio/tipo, įtraukto į tam tikrą klasę, pavojaus klasių ir kategorijų kodai nurodomi 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė
Pavojaus klasė |
Pavojaus klasių ir kategorijų kodai |
Sprogiosios |
Unst. Expl. Expl. 1.1 Expl. 1.2 Expl. 1.3 Expl. 1.4 Expl. 1.5 Expl. 1.6 |
Degiosios dujos |
Flam. Gas 1 Flam. Gas 2 |
Degieji aerozoliai |
Flam. Aerosol 1 Flam. Aerosol 2 |
Oksiduojančiosios dujos |
Ox. Gas 1 |
Slėgio veikiamos dujos |
Press. Gas (2) |
Degieji skysčiai |
Flam. Liq. 1 Flam. Liq. 2 Flam. Liq. 3 |
Degiosios kietosios medžiagos |
Flam. Sol. 1 Flam. Sol. 2 |
Savaime reaguojančios medžiagos ar mišiniai |
Self-react. A Self-react. B Self-react. CD Self-react. EF Self-react. G |
Piroforiniai skysčiai |
Pyr. Liq. 1 |
Piroforinės kietos medžiagos |
Pyr. Sol. 1 |
Savaime kaistančios medžiagos ar mišiniai |
Self-heat. 1 Self-heat. 2 |
Medžiagos ar mišiniai, kurie kontaktuodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas |
Water-react. 1 Water-react. 2 Water-react. 3 |
Oksiduojantieji skysčiai |
Ox. Liq. 1 Ox. Liq. 2 Ox. Liq. 3 |
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos |
Ox. Sol. 1 Ox. Sol. 2 Ox. Sol. 3 |
Organiniai peroksidai |
Org. Perox. A Org. Perox. B Org. Perox. CD Org. Perox. EF Org. Perox. G |
Metalus ėsdinančios medžiagos ar mišiniai |
Met. Corr. 1 |
Ūmus toksiškumas |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 |
Odos ėsdinimas/dirginimas |
Skin Corr. 1A Skin Corr. 1B Skin Corr. 1C Skin Irrit. 2 |
Smarkus akių pažeidimas/dirginimas |
Eye Dam. 1 Eye Irrit. 2 |
Kvėpavimo takų/odos jautrinimas |
Resp. Sens. 1 Skin Sens. 1 |
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms |
Muta. 1A Muta. 1B Muta. 2 |
Kancerogeniškumas |
Carc. 1A Carc. 1B Carc. 2 |
Toksinis poveikis reprodukcijai |
Repr. 1A Repr. 1B Repr. 2 Lact. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) |
Stot SE 1 Stot SE 2 Stot SE 3 |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) |
Stot RE 1 Stot RE 2 |
Plaučių pakenkimo prarijus pavojus |
Asp. Tox. 1 |
Pavojinga vandens aplinkai |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 Aquatic Chronic 2 Aquatic Chronic 3 Aquatic Chronic 4 |
Pavojinga ozono sluoksniui |
Ozone |
1.1.2.1.2.
Pagal 13 straipsnio b punktą priskirtos pavojingumo frazės nurodomos remiantis III priedu. Be to, kai kuriose pavojingumo frazėse prie trijų skaitmenų kodo pridedamos raidės. Naudojami tokie papildomi kodai:
H350i |
Gali sukelti vėžį įkvėpus. |
H360F |
Gali pakenkti vaisingumui. |
H360D |
Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
H361f |
Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui. |
H361d |
Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
H360FD |
Gali pakenkti vaisingumui. Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
H361fd |
Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
H360Fd |
Gali pakenkti vaisingumui. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
H360Df |
Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui. |
1.1.2.2. Ženklinimo kodai
Etikečių stulpelyje nurodomi šie elementai:
i) |
pavojaus piktogramų kodai, kaip nurodyta V priede ir laikantis 26 straipsnyje numatytų pirmumo taisyklių; |
ii) |
signalinių žodžių kodas „Dgr“ („pavojus“) arba „Wng“ („įspėjimas“), laikantis 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmumo taisyklės; |
iii) |
pavojingumo frazių kodai, kaip nurodyta III priede, atsižvelgiant į klasifikaciją; |
iv) |
papildomų frazių, priskirtų pagal 25 straipsnio 1 dalį ir II priedo 1 dalyje nustatytas taisykles, kodai. |
1.1.2.3. Konkrečios koncentracijos ribos ir m faktoriai
Atskirame stulpelyje kartu su atitinkama klasifikacija taikant tuos pačius kodus kaip ir pagal 1.1.2.1.1 skirsnį nurodomos konkrečios koncentracijos ribos, jeigu jos skiriasi nuo I priede pateiktų bendrųjų koncentracijos ribų. Jeigu šiame priede nenurodytos tam tikros kategorijos konkrečios koncentracijos ribos, klasifikuojant priemaišų, priedų ar atskirų komponentų turinčias chemines medžiagas arba mišinius taikomos I priede nurodytos bendrosios koncentracijos ribos. Žvaigždutė (*) šiame stulpelyje reiškia, kad įraše numatytos konkrečios koncentracijos ribos ūmiam toksiškumui pagal Direktyvą 67/548/EEB (3.2 lentelė): taip pat žr. 1.2.1 skirsnį.
Jei nenurodyta kitaip, koncentracijos ribos yra medžiagos masės ir viso mišinio masės santykis, išreikštas procentais.
Jeigu m faktorius priderintas pavojingoms vandens aplinkai medžiagoms, priskiriamoms ūmaus toksiškumo vandens organizmams 1 kategorijai arba lėtinio toksiškumo vandens organizmams 1 kategorijai, šis m faktorius nurodomas tame pačiame stulpelyje kaip ir konkrečių koncentracijų ribos. Kai m faktorius 3.1 lentelėje nenurodytas, gamintojas, importuotojas arba galutinis vartotojas nustato m faktorių, remdamasis turimais duomenimis apie cheminę medžiagą. Kai gamintojas, importuotojas arba galutinis vartotojas klasifikuoja mišinį, į kurio sudėtį įeina ši cheminė medžiaga, naudodamas sumavimo metodą, naudojamas šis m faktorius. M faktoriams nustatyti žr. I priedo 4.1.3.5.5.5 paragrafą.
1.1.3. Prie įrašo pateikiamos pastabos
Įrašui priskirta (-os) pastaba (-os) pateikiama (-os) stulpelyje pavadinimu „Pastabos“. Šių pastabų reikšmė yra tokia:
1.1.3.1. Pastabos dėl cheminių medžiagų identifikavimo, klasifikavimo ir ženklinimo
Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, etiketėje cheminės medžiagos pavadinimas turi būti pateikiamas vienu iš 3 dalyje nurodytų pavadinimų.
3 dalyje kartais vartojamas bendras aprašymas, pavyzdžiui: „... junginiai“ arba „... druskos“. Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti tikslų pavadinimą, atsižvelgdamas į 1.1.1.4 skirsnį.
Kai kurios cheminės medžiagos (rūgštys, bazės ir kt.) pateikiamos į rinką kaip įvairios koncentracijos vandens tirpalai, kuriuos reikia klasifikuoti ir ženklinti skirtingai, nes skiriasi skirtingos koncentracijos tirpalų keliamas pavojus.
3 dalies įrašai su B pastaba turi tokio pobūdžio bendrą pavadinimą: „...% azoto rūgštis“.
Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti tirpalo koncentraciją procentais. Jei nenurodyta kitaip, daroma prielaida, kad procentinė koncentracija apskaičiuojama kaip masės/masės santykis.
Kai kurias organines chemines medžiagas galima pateikti į rinką kaip konkretų izomerą arba kaip kelių izomerų mišinį.
Šiuo atveju etiketėje tiekėjas nurodo, ar cheminė medžiaga yra konkretus izomeras ar izomerų mišinys.
Kai kurios cheminės medžiagos, galinčios greitai polimerizuotis arba suirti, paprastai pateikiamos į rinką stabilizuotos. Būtent šiuo pavidalu jos nurodytos 3 dalyje.
Tačiau kartais tokios medžiagos teikiamos į rinką nestabilizuotos. Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti cheminės medžiagos pavadinimą pridėdamas žodį „nestabilizuota“.
Šalia cheminių medžiagų, darančių specifinį poveikį žmonių sveikatai (žr. Direktyvos 67/548/EEB VI priedo 4 skyrių), klasifikuojamų kaip 1 arba 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės ir (arba) toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos, įrašoma E pastaba, jei jos taip pat klasifikuojamos kaip labai toksiškos (T+), toksiškos (T) arba kenksmingos (Xn). Šių medžiagų atveju prieš rizikos frazes R20, R21, R22, R23, R24, R25, R26, R27, R28, R39, R68 (kenksminga), R48 ir R65 ir visus šių rizikos frazių derinius įrašomi žodžiai „taip pat“.
Šioje cheminėje medžiagoje gali būti stabilizatoriaus. Jei stabilizatorius pakeičia pavojingas cheminės medžiagos savybes, nurodytas 3 dalies klasifikacijoje, klasifikacija ir etiketė turėtų būti pateikta laikantis pavojingų mišinių ženklinimo reikalavimų.
Ši cheminė medžiaga gali būti pateikiama į rinką sprogios medžiagos pavidalu, šiuo atveju ji turi būti įvertinta darant atitinkamus bandymus. Klasifikuojant ir ženklinant nurodoma cheminės medžiagos savybė sprogti.
Nurodytas šios cheminės medžiagos klasifikavimas ir etiketė taikoma tik pavojingai (-oms) savybei (-ėms), apibrėžtai (-oms) pavojingumo fraze (-ėmis) kartu su pavojaus klase (-ėmis) ir kategorija (-omis). 4 straipsnio reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti šios cheminės medžiagos gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, taikytini visoms pavojaus klasėms ir kategorijoms. Pavojaus klasėms, kai veikimo būdas arba efektų pobūdis leidžia diferencijuoti pavojaus klases, gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas privalo apsvarstyti veikimo būdus arba efektų pobūdį, kurie dar nenagrinėti.
Galutinė etiketė turi atitikti 17 straipsnio ir I priedo 1.2 skirsnio reikalavimus.
Nurodytas šios cheminės medžiagos klasifikavimas ir etiketė taikoma tik pavojingai (-oms) savybei (-ėms), apibrėžtai (-oms) pavojingumo fraze (-ėmis) kartu su pavojaus kategorija (-omis). Šios cheminės medžiagos gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, norėdami ją klasifikuoti ir ženklinti, privalo atlikti tyrimą, kad susipažintų su svarbiais esamais duomenimis apie visas kitas cheminės medžiagos savybes. Galutinė etiketė turi atitikti Direktyvos 67/548/EEB VI priedo 7 skirsnio reikalavimus.
Klasifikuojant nebūtina priskirti kancerogenams ar mutagenams, jeigu galima įrodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau negu 0,1 % masės benzeno (EINECS Nr. 200-753-7). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglių ir naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė ar mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % 1,3-butadieno (EINECS Nr. 203-450-8). Jei cheminė medžiaga nepriskiriama kancerogeninių arba mutageninių medžiagų kategorijai, turi būti rašomos bent atsargumo frazės (P102-)P210-P403 (3.1 lentelė) arba S frazės (2-)9-16 (3.2 lentelė). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 3 % Dmso ekstrakto, išmatuoto taikant IP 346 metodą „Policiklinių aromatinių junginių nustatymas nenaudotose bazinėse tepamosiose alyvose ir asfaltenų neturinčiose naftos frakcijose – dimetilsulfoksido ekstrahavimas, lūžio rodiklio metodas“, Naftos institutas, Londonas. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,005 % benz[α]pireno (EINECS Nr. 200-028-5). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglies.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei yra žinoma, kaip medžiaga buvo gryninama, ir galima įrodyti, kad medžiagos gamybai naudota pradinė medžiaga nėra kancerogeninė. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Klasifikuojant nebūtina priskirti kancerogenams ar mutagenams, jeigu galima įrodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau negu 0,1 % masės benzeno (EINECS Nr. 200-753-7)
Kai cheminė medžiaga nepriskiriama kancerogeninėms medžiagoms, turi būti rašomos bent atsargumo frazės (P102-)P260-P262-P301 + P310-P331) (3.1 lentelė) arba S frazės (2-)23-24-62 (3.2 lentelė).
Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad ji atitinka vieną šių sąlygų:
— |
ilgesnių nei 20 μm plaušelių svorinė pusėjimo trukmė, nustatyta trumpalaikiu inhaliaciniu biopersistencijos bandymu, yra trumpesnė kaip 10 parų; arba |
— |
ilgesnių nei 20 μm plaušelių svorinė pusėjimo trukmė, nustatyta trumpalaikiu intratrachėjinio instiliato biopersistencijos bandymu, yra trumpesnė kaip 40 dienų; arba |
— |
atitinkamo bandymo duomenys rodo, kad intraperitoninis įvedimas nepadidina cheminės medžiagos kancerogeniškumo; arba |
— |
atitinkamu ilgalaikio inhaliavimo bandymu nenustatyta svarbių patogeninių ar neoplastinių pakitimų. |
Plaušeliai neklasifikuojami kaip kancerogeniški, jei jų ilgio svorinis geometrinis vidutinis skersmuo, atėmus dvigubą standartinę geometrinę paklaidą, yra didesnis kaip 6 μm.
Šiai cheminei medžiagai etiketė pagal 17 straipsnį nebūtina (žr. I priedo 1.3 skirsnį) (3.1 lentelė).
Šiai cheminei medžiagai gali nereikėti etiketės pagal Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnį (žr. tos direktyvos VI priedo 8 skirsnį) (3.2 lentelė).
Šia chemine medžiaga galima prekiauti tokiu pavidalu, kai ji neturi 3 dalies klasifikacijoje pateiktų fizinių pavojų. Jeigu atitinkamo (-ų) pagal šio reglamento I priedo 2 dalį taikomo (-ų) bandymo (-ų) rezultatai rodo, kad konkretus parduodamos cheminės medžiagos pavidalas neturi šio (šių) fizinio (-ių) pavojaus (-ų), cheminė medžiaga klasifikuojama pagal šio bandymo (-ų) rezultatus. Atitinkama informacija, kartu nurodant atitinkamo bandymo metodą (-us), pateikiama saugos duomenų lape.
Pateikiamos į rinką dujos, priklausančios suslėgtųjų, suskystintųjų, atšaldytų suskystintųjų arba ištirpintųjų dujų grupei, turi būti klasifikuojamos kaip „slėgio veikiamos dujos“. Grupė priklauso nuo fizinės būsenos, kurioje dujos pakuojamos, ir todėl turi būti priskiriama kiekvienu atskiru atveju.
1.1.3.2. Pastabos dėl mišinių klasifikavimo ir ženklinimo
Nurodytos koncentracijos, o jei tokios koncentracijos nenurodytos, šiame reglamente nurodytos bendrosios koncentracijos (3.1 lentelė) arba Direktyvoje 1999/45/EB nurodytos bendrosios koncentracijos (3.2 lentelė), yra metalo elemento masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Nurodyta izocianato koncentracija – tai laisvojo monomero masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Nurodyta koncentracija – tai vandenyje ištirpintų chromato jonų masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Dujinių mišinių koncentracijos ribos išreiškiamos tūrio/tūrio procentine dalimi.
Lydiniai, kuriuose yra nikelio, klasifikuojami kaip jautrinantys odą, kai viršijama 0,5 μg Ni/cm2 per savaitę norma, apskaičiuota pagal Europos standartinį pamatinį bandymo metodą EN 1811.
1.1.4. Informacija apie kiekvieno 3.2 lentelės įrašo klasifikaciją ir ženklinimą
1.1.4.1. Klasifikacijos kodai
Klasifikuojant pagal kiekvieną pavojaus kategoriją (kaip apibrėžta Direktyvos 67/548/EEB 2 straipsnio 2 dalyje) paprastai pateikiama kaip pavojaus kategorijos santrumpa kartu su atitinkama (-omis) rizikos fraze (-ėmis). Tačiau kartais (pvz., kai cheminės medžiagos priskiriamos degių, jautrinančių kategorijai, o kai kurios medžiagos – aplinkai pavojingų medžiagų kategorijai) pateikiama tik rizikos frazė;
Kiekvienos pavojaus kategorijos santrumpa pateikiama toliau:
— |
sprogiosios: E |
— |
oksiduojančiosios: O |
— |
ypač degios: F+ |
— |
labai degios: F |
— |
degios: R10 |
— |
labai toksiškos: T+ |
— |
toksiškos: T |
— |
kenksmingos: Xn |
— |
ėsdinančios: C |
— |
dirginančios: Xi |
— |
jautrinančios: R42 ir (arba) R43 |
— |
kancerogeninės: Kancer. Kat. (1, 2 arba 3) |
— |
mutageninio poveikio: Mutag. Kat. (1, 2 arba 3) |
— |
toksiškai veikiančios reprodukciją: Repr. Kat. (1, 2 arba 3) |
— |
pavojingos aplinkai: N arba R52 ir (arba) R53; |
1.1.4.2. Ženklinimo kodai
i) |
cheminei medžiagai priskirta raidė pagal Direktyvos 67/548/EEB II priedą (žr. Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnio 2 dalies c punktą). Tai atitinka ženklo sutrumpinimą ir pavojaus nuorodą (jeigu jie priskiriami); |
ii) |
rizikos frazės, pažymėtos R raide prasidedančia skaičių seka ir nurodančios ypatingų rizikos veiksnių pobūdį pagal Direktyvos 67/548/EEB III priedą (žr. Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnio 2 dalies d punktą). Skaičiai atskiriami brūkšneliu (-), siekiant nurodyti atskirus su ypatingos rizikos veiksniais (R) susijusius teiginius, arba įžambiu brūkšniu (/) jungtiniam ypatingos rizikos veiksnių teiginiui vienu sakiniu, kaip nustatyta Direktyvos 67/548/EEB III priede, nurodyti. |
iii) |
saugos frazės, pažymėtos S raide prasidedančia skaičių seka ir nurodančios rekomenduojamas saugos priemones pagal Direktyvos 67/548/EEB IV priedą (žr. Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnio 2 dalies e punktą). Šie numeriai taip pat atskiriami brūkšniu arba įžambiu brūkšniu; rekomenduojamų saugos priemonių reikšmė nustatyta Direktyvos 67/548/EEB IV priede. Pateiktos saugos frazės taikomos tik cheminėms medžiagoms; saugos frazės mišiniams parenkamos vadovaujantis įprastomis taisyklėmis. Pabrėžtina, kad kai kurios S frazės yra privalomos tam tikroms plačiajai visuomenei parduodamoms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams. S1, S2 ir S45 privalomos visoms plačiajai visuomenei parduodamoms labai toksiškoms, toksiškoms ir ėsdinančioms medžiagoms bei mišiniams. S2 ir S46 privalomos visoms kitoms plačiajai visuomenei parduodamoms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams, išskyrus tuos, kurie buvo priskirti tik aplinkai pavojingų kategorijai. Saugos frazės S1 ir S2 I priede pateikiamos skliausteliuose ir etiketėje jų galima nerašyti tik tais atvejais, kai cheminė medžiaga arba mišinys parduodami tik pramoniniam naudojimui. |
1.1.4.3. Konkrečios koncentracijos ribos
Koncentracijos ribos ir atitinkami klasifikavimo būdai yra būtini pavojingiems mišiniams, į kurių sudėtį įeina cheminė medžiaga, klasifikuoti pagal Direktyvą 1999/45/EB.
Jei nenurodyta kitaip, koncentracijos ribos yra cheminės medžiagos masės ir viso mišinio masės santykis, išreikštas procentais.
Jei koncentracijos ribos nenurodytos, taikomos Direktyvos 1999/45/EB II priede nurodytos ribos pagal įprastą pavojaus sveikatai vertinimo metodą ir III priede nurodytos ribos pagal įprastą pavojaus aplinkai vertinimo metodą.
1.1.4.4. 3.1 lentelės neatitikimas fizinių pavojų atžvilgiu
Rekomenduojama kai kuriuos 3.2 lentelės įrašuose nurodytus fizinius pavojus patikslinti numatytame derinime su technikos pažanga.
Kol šie įrašai bus patikslinti, atitinkamuose abiejų lentelių įrašuose nurodyti fiziniai pavojai bus neatitinkantys. Šie įrašai 3.2 lentelėje pažymėti nuoroda ⊗.
1.2. 3.1 Lentelės klasifikacijos ir pavojingumo frazės, kylančios iš direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytų klasifikacijų vertimo
1.2.1. Minimali klasifikacija
Kai kurių pavojaus klasių, įskaitant ūmų toksiškumą ir specifinį toksiškumą konkrečiam organui (kartotinis poveikis), klasifikavimas pagal Direktyvos 67/548/EEB kriterijus tiesiogiai neatitinka klasifikavimo į pavojaus klases ir kategorijas pagal šį reglamentą. Tokiais atvejais šiame priede pateikta klasifikacija laikoma minimalia klasifikacija. Ši klasifikacija taikoma tada, jei neįvykdyta nė viena iš šių sąlygų:
— |
gamintojas arba importuotojas turi galimybę naudotis duomenimis ar kitokia informacija, kaip nurodyta I priedo 1 dalyje, ir gali chemines medžiagas klasifikuoti į griežtesnes kategorijas, palyginti su minimalia klasifikacija. Tuomet turi būti taikoma klasifikacija į griežtesnes kategorijas. |
— |
minimali klasifikacija gali būti patikslinta pagal VII priede pateiktą vertimo lentelę, jeigu gamintojas arba importuotojas žino cheminės medžiagos, naudojamos ūmaus toksiškumo įkvėpus bandymui atlikti, fizinį pavidalą. Jeigu klasifikacijos skiriasi, VII priede pateikta klasifikacija pakeičia šiame priede nurodytą minimalią klasifikaciją. |
3.1. lentelėje kategorijos minimali klasifikacija stulpelyje „Klasifikacija“ žymima nuoroda *.
Nuorodą * taip pat galima rasti stulpelyje „Konkrečios koncentracijos ribos ir m faktoriai“, kuriame ja nurodoma, kad šiame įraše pagal Direktyvą 67/548/EEB numatytos konkrečios koncentracijos ribos ūmiam toksiškumui (3.2 lentelė). Šios koncentracijos ribos negali būti išverstos į koncentracijos ribas pagal šį reglamentą, ypač kai nurodoma minimali klasifikacija. Tačiau kai pateikiama nuoroda *, į šio įrašo priskyrimą ūmiam toksiškumui reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
1.2.2. Poveikio būdo negalima atmesti
Tam tikrų pavojaus klasių, pvz., STOT, pavojingumo frazėje veikimo būdas turi būti nurodytas tik tada, jeigu įtikinamai nustatyta, kad pagal I priedo kriterijus kiti veikimo būdai pavojaus kelti negali. Pagal Direktyvą 67/548/EEB poveikio būdas yra nurodomas vartojant frazę R48 tada, kai buvo tą poveikio būdo klasifikavimą pagrindžiančių duomenų. Klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB, nurodant veikimo būdą, buvo išversta į atitinkamą klasę ir kategoriją pagal šį reglamentą, tačiau pateikiant bendrąją pavojingumo frazę, kurioje nėra nurodytas veikimo būdas, kadangi nėra būtinos informacijos.
3.1 lentelėje šios pavojingumo frazės žymimos nuoroda **.
1.2.3. Pavojingumo frazės dėl toksinio poveikio reprodukcijai
H360 ir H361 pavojingumo frazės nurodo bendrą susirūpinimą dėl poveikio vaisingumui ir vystymuisi: „Gali pakenkti/Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui“. Pagal kriterijus bendrąją pavojingumo frazę galima pakeisti pavojingumo fraze, kurioje nurodomas tik susirūpinimą keliantis aspektas, jeigu yra įrodyta, kad poveikis vaisingumui arba vystymuisi įtakos neturi.
Kad nebūtų prarasta informacija iš suderintos klasifikacijos apie vaisingumą ir poveikį vystymuisi pagal Direktyvą 67/548/EEB, buvo išverstos tik tų poveikių, klasifikuojamų pagal minėtą direktyvą, klasifikacijos.
3.1 lentelėje šios pavojingumo frazės žymimos nuoroda ***.
1.2.4 Negalima nustatyti tikslios fizinių pavojų klasifikacijos
Kai kuriems įrašams nepavyko nustatyti tikslios fizinių pavojų klasifikacijos, kadangi nepakako duomenų šiame reglamente išdėstytiems klasifikavimo kriterijams pritaikyti. Įrašas galėjo būti priskirtas kitai (taip pat aukštesnei) kategorijai arba netgi kitai pavojaus klasei, nei nurodyta. Tikslus klasifikavimas bus patvirtintas bandymais.
3.1 lentelėje įrašai apie fizinius pavojus, kurie turi būti patvirtinti bandymais, žymimi nuoroda ****.
2. 2 DALIS: DUOMENŲ RINKINIAI, SKIRTI SUDERINTAI KLASIFIKACIJAI IR ŽENKLINIMUI
Šioje dalyje nustatomi bendrieji principai kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūloma arba pagrindžiama suderinta klasifikacija ir ženklinimas.
Bet kurio duomenų rinkinio formai ir metodikai nustatyti naudojamos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalys.
Sudarant duomenų rinkinius turi būti išnagrinėta visa tinkama informacija iš registracijos duomenų rinkinių ir gali būti panaudota visa kita turima informacija. Dėl informacijos apie pavojų, kuri nebuvo pateikta agentūrai – į duomenų rinkinį turi būti įtraukta patikimumo tyrimo suvestinė.
Duomenų rinkinyje dėl suderintos klasifikacijos ir ženklinimo turi būti:
— |
Pasiūlymas Pasiūlymas apima siūlomą atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) identiškumą ir suderintą klasifikaciją bei ženklinimą. |
— |
Siūlomos suderintos klasifikacijos ir ženklinimo pagrindimas Turimos informacijos palyginimas su šio reglamento I priedo 2–5 dalyse nurodytais kriterijais, atsižvelgiant į 1 dalyje išdėstytus bendruosius principus, turi būti atliktas ir dokumentuotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priede pateiktos Cheminės saugos ataskaitos B dalyje pateiktą forma. |
— |
Veiksmų kitų poveikių atveju pagrindimas Bendrijos lygiu Kito poveikio nei kancerogeniškumas, mutageninis poveikis, toksinis poveikis reprodukcijai ir kvėpavimo takų jautrinimas atvejais turi būti pateiktas pagrindimas, kad esama poreikio imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu. Tai netaikoma veikliajai medžiagai, apibrėžtai Direktyvoje 91/414/EEB arba Direktyvoje 98/8/EB. |
3. 3 DALIS: SUDERINTOS KLASIFIKACIJOS IR ŽENKLINIMO LENTELĖS
3.1 lentelė: Suderintų klasifikacijų ir pavojingų cheminių medžiagų ženklinimo sąrašas pateikiamas atskirame IIIa tome.
3.2 lentelė: Suderintų klasifikacijų ir pavojingų cheminių medžiagų ženklinimo sąrašas iš Direktyvos 67/548/EEB I priedo pateikiamas atskirame IIIb tome.
3.1 lentelė
Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas
Indekso Nr. |
Tarptautinė cheminė identifikacija |
EB Nr. |
CAS Nr. |
Klasifikacija |
Ženklinimas |
Konkrečios ribinės koncentracijos, m faktoriai |
Pastabos |
|||||
Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
Piktogramos, signalinio žodžio kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
|
|
|
||||||
001-001-00-9 |
hydrogen |
215-605-7 |
1333-74-0 |
Flam. Gas 1 Press. Gas |
H220 |
GHS02 GHS04 Dgr |
H220 |
|
|
U |
||
001-002-00-4 |
aluminium lithium hydride |
240-877-9 |
16853-85-3 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
|
||
001-003-00-X |
sodium hydride |
231-587-3 |
7646-69-7 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
|
||
001-004-00-5 |
calcium hydride |
232-189-2 |
7789-78-8 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
|
||
003-001-00-4 |
lithium |
231-102-5 |
7439-93-2 |
Water-react. 1 Skin Corr. 1B |
H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H314 |
EUH014 |
|
|
||
003-002-00-X |
n-hexyllithium |
404-950-0 |
21369-64-2 |
Water-react. 1 Pyr. Sol. 1 Skin Corr. 1A |
H260 H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H250 H314 |
EUH014 |
|
|
||
004-001-00-7 |
beryllium |
231-150-7 |
7440-41-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
|
|
|
||
004-002-00-2 |
beryllium compounds with the exception of aluminium beryllium silicates, and with those specified elsewhere in this Annex |
- |
- |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 H411 |
|
|
A |
||
004-003-00-8 |
beryllium oxide |
215-133-1 |
1304-56-9 |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
|
|
|
||
005-001-00-X |
boron trifluoride |
231-569-5 |
7637-07-2 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H314 |
EUH014 |
|
U |
||
005-002-00-5 |
boron trichloride |
233-658-4 |
10294-34-5 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H300 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H300 H314 |
EUH014 |
|
U |
||
005-003-00-0 |
boron tribromide |
233-657-9 |
10294-33-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H300 H314 |
EUH014 |
|
|
||
005-004-00-6 |
trialkylboranes, solid |
- |
- |
Pyr. Sol. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H314 |
|
|
A |
||
005-004-01-3 |
trialkylboranes, liquid |
- |
- |
Pyr. Liq. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H314 |
|
|
A |
||
005-005-00-1 |
trimethyl borate |
204-468-9 |
121-43-7 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 4 * |
H226 H312 |
GHS02 GHS07 Wng |
H226 H312 |
|
|
|
||
005-006-00-7 |
dibutyltin hydrogen borate |
401-040-5 |
75113-37-0 |
STOT RE 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H372 ** H312 H302 H318 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H372 ** H312 H302 H318 H317 H410 |
|
|
|
||
005-009-00-3 |
tetrabutylammonium butyltriphenylborate |
418-080-4 |
120307-06-4 |
Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H317 H410 |
|
|
|
||
005-010-00-9 |
N,N-dimethylanilinium tetrakis(pentafluorophenyl)borate |
422-050-6 |
118612-00-3 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 |
H351 H302 H315 H318 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H351 H302 H315 H318 |
|
|
|
||
005-012-00-X |
diethyl{4-[1,5,5-tris(4-diethylaminophenyl)penta-2,4-dienylidene]cyclohexa-2,5-dienylidene}ammonium butyltriphenylborate |
418-070-1 |
141714-54-7 |
Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H317 H410 |
|
|
|
||
006-001-00-2 |
carbon monoxide |
211-128-3 |
630-08-0 |
Flam. Gas 1 Press. Gas Repr. 1A Acute Tox. 3 * STOT RE 1 |
H220 H360D *** H331 H372 ** |
GHS02 GHS04 GHS06 GHS08 Dgr |
H220 H360D *** H331 H372 ** |
|
|
U |
||
006-002-00-8 |
phosgene; carbonyl chloride |
200-870-3 |
75-44-5 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H314 |
|
|
U |
||
006-003-00-3 |
carbon disulphide |
200-843-6 |
75-15-0 |
Flam. Liq. 2 Repr. 2 STOT RE 1 Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 |
H225 H361fd H372 ** H319 H315 |
GHS02 GHS08 GHS07 Dgr |
H225 H361fd H372 ** H319 H315 |
|
Repr. 2; H361fd: C ≥ 1 % STOT RE 1; H372: C ≥ 1 % STOT RE 2; H373: 0.2 % ≤C < 1 % |
|
||
006-004-00-9 |
calcium carbide |
200-848-3 |
75-20-7 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
T |
||
006-005-00-4 |
thiram (ISO); tetramethylthiuram disulphide |
205-286-2 |
137-26-8 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H302 H373 ** H319 H315 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H332 H302 H373 ** H319 H315 H317 H410 |
|
M=10 |
|
||
006-006-00-X |
hydrogen cyanide; hydrocyanic acid |
200-821-6 |
74-90-8 |
Flam. Liq. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H224 H330 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H224 H330 H410 |
|
|
|
||
006-006-01-7 |
hydrogen cyanide … %; hydrocyanic acid … % |
200-821-6 |
74-90-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H410 |
|
|
B |
||
006-007-00-5 |
salts of hydrogen cyanide with the exception of complex cyanides such as ferrocyanides, ferricyanides and mercuric oxycyanide |
- |
- |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H410 |
EUH032 |
|
A |
||
006-008-00-0 |
antu (ISO); 1-(1-naphthyl)-2-thiourea |
201-706-3 |
86-88-4 |
Acute Tox. 2 * Carc. 2 |
H300 H351 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H300 H351 |
|
|
|
||
006-009-00-6 |
1-isopropyl-3-methylpyrazol-5-yl dimethylcarbamate; isolan |
204-318-2 |
119-38-0 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
006-010-00-1 |
5,5-dimethyl-3-oxocyclohex-1-enyl dimethylcarbamate 5,5-dimethyldihydroresorcinol dimethylcarbamate; dimetan |
204-525-8 |
122-15-6 |
Acute Tox. 3 * |
H301 |
GHS06 Dgr |
H301 |
|
|
|
||
006-011-00-7 |
carbaryl (ISO); 1-naphthyl methylcarbamate |
200-555-0 |
63-25-2 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H351 H302 H400 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H400 |
|
|
|
||
006-012-00-2 |
ziram (ISO); zinc bis dimethyldithiocarbamate |
205-288-3 |
137-30-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H302 H373 ** H335 H318 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H330 H302 H373 ** H335 H318 H317 H410 |
|
M=100 |
|
||
006-013-00-8 |
metam-sodium (ISO); sodium methyldithiocarbamate |
205-293-0 |
137-42-8 |
Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H314 H317 H400 H410 |
GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H302 H314 H317 H410 |
EUH031 |
|
|
||
006-014-00-3 |
nabam (ISO); disodium ethylenebis(N,N'-dithiocarbamate) |
205-547-0 |
142-59-6 |
Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H335 H317 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H335 H317 H410 |
|
|
|
||
006-015-00-9 |
diuron (ISO); 3-(3,4-dichlorophenyl)-1,1-dimethylurea |
206-354-4 |
330-54-1 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H373 ** H410 |
|
|
|
||
006-016-00-4 |
propoxur (ISO); 2-isopropyloxyphenyl N-methylcarbamate; 2-isopropoxyphenyl methylcarbamate |
204-043-8 |
114-26-1 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
||
006-017-00-X |
aldicarb (ISO); 2-methyl-2-(methylthio)propanal-O-(N-methylcarbamoyl)oxime |
204-123-2 |
116-06-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H410 |
|
|
|
||
006-018-00-5 |
aminocarb (ISO); 4-dimethylamino-3-tolyl methylcarbamate |
217-990-7 |
2032-59-9 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
||
006-019-00-0 |
di-allate (ISO); S-(2,3-dichloroallyl)-N,N-diisopropylthiocarbamate |
218-961-1 |
2303-16-4 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H410 |
|
|
|
||
006-020-00-6 |
barban (ISO); 4-chlorbut-2-ynyl N-(3-chlorophenyl)carbamate |
202-930-4 |
101-27-9 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H410 |
|
|
|
||
006-021-00-1 |
linuron (ISO); 3-(3,4-dichlorophenyl)-1-methoxy-1-methylurea |
206-356-5 |
330-55-2 |
Repr. 1B Carc. 2 Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H360Df H351 H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H360Df H351 H302 H373 ** H410 |
|
|
|
||
006-022-00-7 |
decarbofuran (ISO); 2,3-dihydro-2-methylbenzofuran-7-yl methylcarbamate |
- |
1563-67-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
006-023-00-2 |
mercaptodimethur (ISO); methiocarb (ISO); 3,5-dimethyl-4-methylthiophenyl N-methylcarbamate |
217-991-2 |
2032-65-7 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
||
006-024-00-8 |
proxan-sodium (ISO); sodium O-isopropyldithiocarbonate |
205-443-5 |
140-93-2 |
Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H302 H315 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H315 H411 |
|
|
|
||
006-025-00-3 |
allethrin; (RS)-3-allyl-2-methyl-4-oxocyclopent-2-enyl (1RS,3RS;1RS,3SR)-2,2-dimethyl-3-(2-methylprop-1-enyl)cyclopropanecarboxylate; bioallethrin; (RS)-3-allyl-2-methyl-4-oxocyclopent-2-enyl (1R,3R)-2,2-dimethyl-3-(2-methylprop-1-enyl)cyclopropanecarboxylate; [1] S-bioallethrin; (S)-3-allyl-2-methyl-4-oxocyclopent-2-enyl (1R,3R)-2,2-dimethyl-3-(2-methylprop-1-enyl)cyclopropanecarboxylate; [2] esbiothrin; (RS)-3-allyl-2-methyl-4-oxocyclopent-2-enyl (1R,3R)-2,2-dimethyl-3-(2-methylprop-1-enyl)cyclopropanecarboxylate [3] |
209-542-4 [1] 249-013-5 [2]
|
584-79-2 [1] 28434-00-6 [2] 84030-86-4 [3] |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H332 H302 H410 |
|
|
C |
||
006-026-00-9 |
carbofuran (ISO); 2,3-dihydro-2,2-dimethylbenzofuran-7-yl N-methylcarbamate |
216-353-0 |
1563-66-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H410 |
|
|
|
||
006-028-00-X |
dinobuton (ISO); 2-(1-methylpropyl)-4,6-dinitrophenyl isopropyl carbonate |
213-546-1 |
973-21-7 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
||
006-029-00-5 |
dioxacarb (ISO); 2-(1,3-dioxolan-2-yl)phenyl N-methylcarbamate |
230-253-4 |
6988-21-2 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H301 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H411 |
|
|
|
||
006-030-00-0 |
EPTC (ISO); S-ethyl dipropylthiocarbamate |
212-073-8 |
759-94-4 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-031-00-6 |
formetanate (ISO); 3-[(EZ)-dimethylaminomethyleneamino]phenyl methylcarbamate |
244-879-0 |
22259-30-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H317 H410 |
|
|
|
||
006-032-00-1 |
monolinuron (ISO); 3-(4-chlorophenyl)-1-methoxy-1-methylurea |
217-129-5 |
1746-81-2 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H410 |
|
|
|
||
006-033-00-7 |
metoxuron (ISO); 3-(3-chloro-4-methoxyphenyl)-1,1-dimethylurea |
243-433-2 |
19937-59-8 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
||
006-034-00-2 |
pebulate (ISO); N-butyl-N-ethyl-S-propylthiocarbamate |
214-215-4 |
1114-71-2 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
006-035-00-8 |
pirimicarb (ISO); 5,6-dimethyl-2-dimethylamino-pyrimidin-4-yl N,N-dimethylcarbamate |
245-430-1 |
23103-98-2 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
||
006-036-00-3 |
benzthiazuron (ISO); 1-benzothiazol-2-yl-3-methylurea |
217-685-9 |
1929-88-0 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-037-00-9 |
promecarb (ISO); 3-isopropyl-5-methylphenyl N-methylcarbamate |
220-113-0 |
2631-37-0 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
||
006-038-00-4 |
sulfallate (ISO); 2-chloroallyl N,N-dimethyldithiocarbamate |
202-388-9 |
95-06-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H350 H302 H410 |
|
|
|
||
006-039-00-X |
tri-allate (ISO); S-2,3,3-trichloroallyl diisopropylthiocarbamate |
218-962-7 |
2303-17-5 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H317 H410 |
|
|
|
||
006-040-00-5 |
3-methylpyrazol-5-yl-dimethylcarbamate; monometilan |
- |
2532-43-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
006-041-00-0 |
dimethylcarbamoyl chloride |
201-208-6 |
79-44-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 |
H350 H331 H302 H319 H335 H315 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350 H331 H302 H319 H335 H315 |
|
Carc. 1B; H350: C ≥ 0,001 % |
|
||
006-042-00-6 |
monuron (ISO); 3-(4-chlorophenyl)-1,1-dimethylurea |
205-766-1 |
150-68-5 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H410 |
|
|
|
||
006-043-00-1 |
3-(4-chlorophenyl)-1,1-dimethyluronium trichloroacetate; monuron-TCA |
- |
140-41-0 |
Carc. 2 Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H319 H315 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H319 H315 H410 |
|
|
|
||
006-044-00-7 |
isoproturon (ISO); 3-(4-isopropylphenyl)-1,1-dimethylurea |
251-835-4 |
34123-59-6 |
Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H400 H410 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H410 |
|
M=10 |
|
||
006-045-00-2 |
methomyl (ISO); 1-(methylthio)ethylideneamino N-methylcarbamate |
240-815-0 |
16752-77-5 |
Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H410 |
|
|
|
||
006-046-00-8 |
bendiocarb (ISO); 2,2-dimethyl-1,3-benzodioxol-4-yl N-methylcarbamate |
245-216-8 |
22781-23-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H301 H312 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H301 H312 H410 |
|
|
|
||
006-047-00-3 |
bufencarb (ISO); reaction mass of 3-(1-methylbutyl)phenyl N-methylcarbamate and 3-(1-ethylpropyl)phenyl N-methylcarbamate |
- |
8065-36-9 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
||
006-048-00-9 |
ethiofencarb (ISO); 2-(ethylthiomethyl)phenyl N-methylcarbamate |
249-981-9 |
29973-13-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
006-049-00-4 |
dixanthogen; O,O-diethyl dithiobis(thioformate) |
207-944-4 |
502-55-6 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-050-00-X |
1,1-dimethyl-3-phenyluronium trichloroacetate; fenuron-TCA |
- |
4482-55-7 |
Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H315 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H315 H410 |
|
|
|
||
006-051-00-5 |
ferbam (ISO); iron tris(dimethyldithiocarbamate) |
238-484-2 |
14484-64-1 |
Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H319 H335 H315 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H335 H315 H410 |
|
|
|
||
006-052-00-0 |
formetanate hydrochloride; 3-(N,N-dimethylaminomethyleneamino)phenyl N-methylcarbamate |
245-656-0 |
23422-53-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H317 H410 |
|
|
|
||
006-053-00-6 |
isoprocarb (ISO); 2-isopropylphenyl N-methylcarbamate |
220-114-6 |
2631-40-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
006-054-00-1 |
mexacarbate (ISO); 3,5-dimethyl-4-dimethylaminophenyl N-methylcarbamate |
206-249-3 |
315-18-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H312 H410 |
|
|
|
||
006-055-00-7 |
xylylcarb (ISO); 3,4-dimethylphenyl N-methylcarbamate; 3,4-xylyl methylcarbamate; MPMC |
219-364-9 |
2425-10-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
006-056-00-2 |
metolcarb (ISO); m-tolyl methylcarbamate; MTMC |
214-446-0 |
1129-41-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
006-057-00-8 |
nitrapyrin (ISO); 2-chloro-6-trichloromethylpyridine |
217-682-2 |
1929-82-4 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
006-058-00-3 |
noruron (ISO); 1,1-dimethyl-3-(perhydro-4,7-methanoinden-5-yl)urea |
- |
2163-79-3 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-059-00-9 |
oxamyl (ISO); N',N'-dimethylcarbamoyl(methylthio)methylenamine N-methylcarbamate; |
245-445-3 |
23135-22-0 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H330 H300 H312 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H312 H411 |
|
|
|
||
006-060-00-4 |
oxycarboxin (ISO); 2,3-dihydro-6-methyl-5-(N-phenylcarbamoyl)-1,4-oxothiine 4,4-dioxide |
226-066-2 |
5259-88-1 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H412 |
GHS07 Wng |
H302 H412 |
|
|
|
||
006-061-00-X |
S-ethyl N-(dimethylaminopropyl)thiocarbamatehydrochloride; prothiocarb hydrochloride |
243-193-9 |
19622-19-6 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
006-062-00-5 |
methyl 3,4-dichlorophenylcarbanilate; SWEP. |
- |
1918-18-9 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-063-00-0 |
thiobencarb (ISO); S-4-chlorobenzyl diethylthiocarbamate |
248-924-5 |
28249-77-6 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
006-064-00-6 |
thiofanox (ISO); 3,3-dimethyl-1-(methylthio)butanone-O-(N-methylcarbamoyl)oxime |
254-346-4 |
39196-18-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
006-065-00-1 |
3-chloro-6-cyano-bicyclo(2,2,1)heptan-2-one-O-(N-methylcarbamoyl)oxime; triamid |
- |
15271-41-7 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H300 H311 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H411 |
|
|
|
||
006-066-00-7 |
vernolate (ISO); S-propyl dipropylthiocarbamate |
217-681-7 |
1929-77-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
006-067-00-2 |
XMC; 3,5-xylyl methylcarbamate |
- |
2655-14-3 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
006-068-00-8 |
diazomethane |
206-382-7 |
334-88-3 |
Carc. 1B |
H350 |
GHS08 Dgr |
H350 |
|
|
|
||
006-069-00-3 |
thiophanate-methyl (ISO); 1,2-di-(3-methoxycarbonyl-2-thioureido)benzene |
245-740-7 |
23564-05-8 |
Muta. 2 Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H332 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H341 H332 H317 H410 |
|
|
|
||
006-070-00-9 |
furmecyclox (ISO); N-cyclohexyl-N-methoxy-2,5-dimethyl-3-furamide |
262-302-0 |
60568-05-0 |
Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H400 H410 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H410 |
|
|
|
||
006-071-00-4 |
cyclooct-4-en-1-yl methyl carbonate |
401-620-8 |
87731-18-8 |
Skin Sens. 1 |
H317 |
GHS07 Wng |
H317 |
|
|
|
||
006-072-00-X |
prosulfocarb (ISO); S-benzyl N,N-dipropylthiocarbamate |
401-730-6 |
52888-80-9 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H302 H317 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H411 |
|
|
|
||
006-073-00-5 |
3-(dimethylamino)propylurea |
401-950-2 |
31506-43-1 |
Eye Dam. 1 |
H318 |
GHS05 Dgr |
H318 |
|
|
|
||
006-074-00-0 |
2-(3-(prop-1-en-2-yl)phenyl)prop-2-yl isocyanate |
402-440-2 |
2094-99-7 |
Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B STOT RE 2 * Resp. Sens. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H314 H373 ** H334 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H330 H314 H373 ** H334 H317 H410 |
|
|
|
||
006-076-00-1 |
mancozeb (ISO) |
- |
8018-01-7 |
STOT SE 3 Skin Sens. 1 |
H335 H317 |
GHS07 Wng |
H335 H317 |
|
|
|
||
006-077-00-7 |
maneb (ISO) |
235-654-8 |
12427-38-2 |
STOT SE 3 Skin Sens. 1 |
H335 H317 |
GHS07 Wng |
H335 H317 |
|
|
|
||
006-078-00-2 |
zineb (ISO); zinc ethylenebis(dithiocarbamate) (polymeric) |
235-180-1 |
12122-67-7 |
STOT SE 3 Skin Sens. 1 |
H335 H317 |
GHS07 Wng |
H335 H317 |
|
|
|
||
006-079-00-8 |
disulfiram; tetraethylthiuramdisulfide |
202-607-8 |
97-77-8 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H317 H410 |
|
|
|
||
006-080-00-3 |
tetramethylthiuram monosulphide |
202-605-7 |
97-74-5 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H302 H317 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H411 |
|
|
|
||
006-081-00-9 |
zinc bis(dibutyldithiocarbamate) |
205-232-8 |
136-23-2 |
Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H319 H335 H315 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H335 H315 H317 H410 |
|
|
|
||
006-082-00-4 |
zinc bis(diethyldithiocarbamate) |
238-270-9 |
14324-55-1 |
Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H319 H335 H315 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H319 H335 H315 H317 H410 |
|
|
|
||
006-083-00-X |
butocarboxim (ISO); 3-(methylthio)-2-butanone O-[(methylamino)carbonyl]oxime |
252-139-3 |
34681-10-2 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Eye Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H226 H331 H311 H301 H319 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H226 H331 H311 H301 H319 H410 |
|
|
|
||
006-084-00-5 |
carbosulfan (ISO); 2,3-dihydro-2,2-dimethyl-7-benzofuryl [(dibutylamino)thio]methylcarbamate |
259-565-9 |
55285-14-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H301 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H301 H317 H410 |
|
|
|
||
006-085-00-0 |
fenobucarb (ISO); 2-butylphenyl methylcarbamate |
223-188-8 |
3766-81-2 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
006-086-00-6 |
ethyl [2-(4-phenoxyphenoxy)ethyl]carbamate; fenoxycarb |
276-696-7 |
72490-01-8 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
||
006-087-00-1 |
2,3-dihydro-2,2-dimethyl-7-benzofuryl 2,4-dimethyl-6-oxa-5-oxo-3-thia-2,4-diazadecanoate; furathiocarb |
265-974-3 |
65907-30-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H301 H373 ** H319 H315 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H330 H301 H373 ** H319 H315 H317 H410 |
|
|
|
||
006-088-00-7 |
benfuracarb; ethyl N-[2,3-dihydro-2,2-dimethylbenzofuran-7-yloxycarbonyl(methyl)aminothio]-N-isopropyl- β-alaninate |
- |
82560-54-1 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H301 H410 |
|
|
|
||
006-089-00-2 |
chlorine dioxide |
233-162-8 |
10049-04-4 |
Ox. Gas 1 Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H270 H330 H314 H400 |
GHS03 GHS04 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr |
H270 H330 H314 H400 |
EUH006 |
M=1000 |
U |
||
006-089-01-X |
chlorine dioxide . . . % |
233-162-8 |
10049-04-4 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H301 H314 H400 |
GHS06 GHS05 GHS09 Dgr |
H301 H314 H400 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 10 % Skin Irrit. 2; H315: 3 % ≤ C < 10 % Eye Irrit. 2; H319: 0,3 % ≤ C < 10 % STOT SE 3; H335: C ≥ 3 % M=10 |
B |
||
006-090-00-8 |
2-(3-iodoprop-2-yn-1-yloxy)ethyl phenylcarbamate |
408-010-0 |
88558-41-2 |
Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 Aquatic Chronic 3 |
H332 H318 H412 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H332 H318 H412 |
|
|
|
||
007-001-00-5 |
ammonia, anhydrous |
231-635-3 |
7664-41-7 |
Flam. Gas 2 Press. Gas Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H221 H331 H314 H400 |
GHS04 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr |
H221 H331 H314 H400 |
|
|
U |
||
007-001-01-2 |
ammonia …. % |
215-647-6 |
1336-21-6 |
Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H314 H400 |
GHS05 GHS09 Dgr |
H314 H400 |
|
STOT SE 3; H335: C ≥ 5 % |
B |
||
007-002-00-0 |
nitrogen dioxide; [1] dinitrogen tetraoxide [2] |
233-272-6 [1] 234-126-4 [2] |
10102-44-0 [1] 10544-72-6 [2] |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H314 |
|
* |
U 5 |
||
007-003-00-6 |
chlormequat chloride (ISO); 2-chloroethyltrimethylammonium chloride |
213-666-4 |
999-81-5 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H312 H302 |
GHS07 Wng |
H312 H302 |
|
|
|
||
007-004-00-1 |
nitric acid … % |
231-714-2 |
7697-37-2 |
Ox. Liq. 3 Skin Corr. 1A |
H272 H314 |
GHS03 GHS05 Dgr |
H272 H314 |
|
Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 20 % Skin Corr. 1B; H314: 5 % ≤ C < 20 % Ox. Liq. 3; H272: C ≥ 65 % |
B |
||
007-006-00-2 |
ethyl nitrite |
203-722-6 |
109-95-5 |
Flam. Gas 1 Press. Gas Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H220 H332 H312 H302 |
GHS02 GHS04 GHS07 Dgr |
H220 H332 H312 H302 |
|
|
U |
||
007-007-00-8 |
ethyl nitrate |
210-903-3 |
625-58-1 |
Unst. Expl. |
H200 |
GHS01 Dgr |
H200 |
|
|
|
||
007-008-00-3 |
hydrazine |
206-114-9 |
302-01-2 |
Flam. Liq. 3 Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H226 H350 H331 H311 H301 H314 H317 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H226 H350 H331 H311 H301 H314 H317 H410 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 10 % Skin Irrit. 2; H315: 3 % ≤ C < 10 % Eye Irrit. 2; H319: 3 % ≤ C < 10 % |
|
||
007-009-00-9 |
dicyclohexylammonium nitrite |
221-515-9 |
3129-91-7 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H332 H302 |
GHS07 Wng |
H332 H302 |
|
* |
|
||
007-010-00-4 |
sodium nitrite |
231-555-9 |
7632-00-0 |
Ox. Sol. 3 Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H272 H301 H400 |
GHS03 GHS06 GHS09 Dgr |
H272 H301 H400 |
|
* |
|
||
007-011-00-X |
potassium nitrite |
231-832-4 |
7758-09-0 |
Ox. Sol. 2 Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H272 H301 H400 |
GHS03 GHS06 GHS09 Dgr |
H272 H301 H400 |
|
* |
|
||
007-012-00-5 |
N,N-dimethylhydrazine |
200-316-0 |
57-14-7 |
Flam. Liq. 2 Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Aquatic Chronic 2 |
H225 H350 H331 H301 H314 H411 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H225 H350 H331 H301 H314 H411 |
|
|
|
||
007-013-00-0 |
1,2-dimethylhydrazine |
- |
540-73-8 |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H350 H331 H311 H301 H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350 H331 H311 H301 H411 |
|
Carc. 1B; H350: C ≥ 0.01 % |
|
||
007-014-00-6 |
salts of hydrazine |
- |
- |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H331 H311 H301 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350 H331 H311 H301 H317 H410 |
|
|
A |
||
007-015-00-1 |
O-ethylhydroxylamine |
402-030-3 |
624-86-2 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H225 H331 H311 H301 H372 ** H319 H317 H400 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H225 H331 H311 H301 H372 ** H319 H317 H400 |
|
|
|
||
007-016-00-7 |
butyl nitrite |
208-862-1 |
544-16-1 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H225 H331 H301 |
GHS02 GHS06 Dgr |
H225 H331 H301 |
|
|
|
||
007-017-00-2 |
isobutyl nitrite |
208-819-7 |
542-56-3 |
Flam. Liq. 2 Carc. 1B Muta. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H350 H341 H332 H302 |
GHS02 GHS08 GHS07 Dgr |
H225 H350 H341 H332 H302 |
|
|
|
||
007-018-00-8 |
sec-butyl nitrite |
213-104-8 |
924-43-6 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
||
007-019-00-3 |
tert-butyl nitrite |
208-757-0 |
540-80-7 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
||
007-020-00-9 |
pentyl nitrite; [1] ’amyl nitrite’, mixed isomers [2] |
207-332-7 [1] 203-770-8 [2] |
463-04-7 [1] 110-46-3 [2] |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
||
007-021-00-4 |
hydrazobenzene; 1,2-diphenylhydrazine |
204-563-5 |
122-66-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H350 H302 H410 |
|
|
|
||
007-022-00-X |
hydrazine bis(3-carboxy-4-hydroxybenzensulfonate) |
405-030-1 |
- |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 3 |
H350 H302 H314 H317 H412 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H350 H302 H314 H317 H412 |
|
|
|
||
007-023-00-5 |
sodium 3,5-bis(3-(2,4-di-tert-pentylphenoxy)propylcarbamoyl)benzenesulfonate |
405-510-0 |
- |
Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H315 H317 |
GHS07 Wng |
H315 H317 |
|
|
|
||
007-024-00-0 |
2-(decylthio)ethylammonium chloride |
405-640-8 |
36362-09-1 |
STOT RE 2 * Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H373 ** H315 H318 H400 H410 |
GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H373 ** H315 H318 H410 |
|
|
|
||
007-025-00-6 |
(4-hydrazinophenyl)-N-methylmethanesulfonamide hydrochloride |
406-090-1 |
81880-96-8 |
Muta. 2 Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H301 H372 ** H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H301 H372 ** H317 H410 |
|
|
|
||
007-026-00-1 |
oxo-((2,2,6,6-tetramethylpiperidin-4-yl)amino)carbonylacetohydrazide |
413-230-5 |
122035-71-6 |
Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 |
H318 H317 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H318 H317 |
|
|
|
||
007-027-00-7 |
1,6-bis(3,3-bis((1-methylpentylidenimino)propyl)ureido)hexane |
420-190-2 |
771478-66-1 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H373 ** H314 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H312 H302 H373 ** H314 H317 H410 |
|
|
|
||
008-001-00-8 |
oxygen |
231-956-9 |
7782-44-7 |
Ox. Gas 1 Press. Gas |
H270 |
GHS03 GHS04 Dgr |
H270 |
|
|
U |
||
008-003-00-9 |
hydrogen peroxide solution ... % |
231-765-0 |
7722-84-1 |
Ox. Liq. 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H271 H332 H302 H314 |
GHS03 GHS05 GHS07 Dgr |
H271 H332 H302 H314 |
|
Ox. Liq. 1; H271: C ≥ 70 %**** Ox. Liq. 2; H272: 50 % ≤ C < 70 %**** * Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 70 % Skin Corr. 1B; H314: 50 % ≤ C < 70 % Skin Irrit. 2; H315: 35 % ≤ C < 50 % Eye Dam. 1; H318: 8 % ≤ C < 50 % Eye Irrit. 2; H319: 5 % ≤ C < 8 % STOT SE 3; H335; C ≥ 35 % |
B |
||
009-001-00-0 |
fluorine |
231-954-8 |
7782-41-4 |
Ox. Gas 1 Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H270 H330 H314 |
GHS03 GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H270 H330 H314 |
|
|
U |
||
009-002-00-6 |
hydrogen fluoride |
231-634-8 |
7664-39-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H310 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H310 H300 H314 |
|
|
|
||
009-003-00-1 |
hydrofluoric acid ... % |
231-634-8 |
7664-39-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H310 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H310 H300 H314 |
|
Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 7 % Skin Corr. 1B; H314: 1 % ≤ C < 7 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
B |
||
009-004-00-7 |
sodium fluoride |
231-667-8 |
7681-49-4 |
Acute Tox. 3 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 |
H301 H319 H315 |
GHS06 Dgr |
H301 H319 H315 |
EUH032 |
|
|
||
009-005-00-2 |
potassium fluoride |
232-151-5 |
7789-23-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
009-006-00-8 |
ammonium fluoride |
235-185-9 |
12125-01-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
009-007-00-3 |
sodium bifluoride; sodium hydrogen difluoride |
215-608-3 |
1333-83-1 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit. 2; H315: 0,1 % ≤ C < 1 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
||
009-008-00-9 |
potassium bifluoride; potassium hydrogen difluoride |
232-156-2 |
7789-29-9 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit. 2; H315: 0,1 % ≤ C < 1 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
||
009-009-00-4 |
ammonium bifluoride; ammonium hydrogen difluoride |
215-676-4 |
1341-49-7 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit. 2; H315: 0,1 % ≤ C < 1 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
||
009-010-00-X |
fluoroboric acid ... % |
240-898-3 |
16872-11-0 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 25 % Skin Irrit. 2; H315: 10 % ≤ C < 25 % Eye Irrit. 2; H319: 10 % ≤ C < 25 % |
B |
||
009-011-00-5 |
fluorosilicic acid ... % |
241-034-8 |
16961-83-4 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
B |
||
009-012-00-0 |
alkali fluorosilicates(Na); [1] alkali fluorosilicates(K); [2] alkali fluorosilicates(NH4) [3] |
240-934-8 [1] 240-896-2 [2] 240-968-3 [3] |
16893-85-9 [1] 16871-90-2 [2] 16919-19-0 [3] |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
* |
A |
||
009-013-00-6 |
fluorosilicates, with the exception of those specified elsewhere in this Annex |
- |
- |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
* |
A |
||
009-014-00-1 |
lead hexafluorosilicate |
247-278-1 |
25808-74-6 |
Repr. 1A Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H360Df H332 H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H360Df H332 H302 H373 ** H410 |
|
|
1 |
||
009-015-00-7 |
sulphuryl difluoride |
220-281-5 |
2699-79-8 |
Press. Gas Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 |
H331 H373 ** H400 |
GHS04 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H331 H373 ** H400 |
|
|
U |
||
009-016-00-2 |
trisodium hexafluoroaluminate; cryolite |
237-410-6 239-148-8 |
13775-53-6 15096-52-3 |
STOT RE 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H372 ** H332 H302 H411 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H372 ** H332 H302 H411 |
|
|
C |
||
009-017-00-8 |
potassium mu-fluoro-bis(triethylaluminium) |
400-040-2 |
12091-08-6 |
Flam. Sol. 1 Water-react. 1 Skin Corr. 1A Acute Tox. 4 * |
H228 H270 H314 H332 |
GHS02 GHS05 GHS07 Dgr |
H228 H270 H314 H332 |
EUH014 |
|
T |
||
009-018-00-3 |
magnesium hexafluorosilicate |
241-022-2 |
16949-65-8 |
Acute Tox. 3 * |
H301 |
GHS06 Dgr |
H301 |
|
* |
|
||
011-001-00-0 |
sodium |
231-132-9 |
7440-23-5 |
Water-react. 1 Skin Corr. 1B |
H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H314 |
EUH014 |
|
|
||
011-002-00-6 |
sodium hydroxide; caustic soda |
215-185-5 |
1310-73-2 |
Skin Corr. 1A |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 5 % Skin Corr. 1B; H314: 2 % ≤ C < 5 % Skin Irrit. 2; H315: 0,5 % ≤ C < 2 % Eye Irrit. 2; H319: 0,5 % ≤ C < 2 % |
|
||
011-003-00-1 |
sodium peroxide |
215-209-4 |
1313-60-6 |
Ox. Sol. 1 Skin Corr. 1A |
H271 H314 |
GHS03 GHS05 Dgr |
H271 H314 |
|
|
|
||
011-004-00-7 |
sodium azide |
247-852-1 |
26628-22-8 |
Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H400 H410 |
EUH032 |
|
|
||
011-005-00-2 |
sodium carbonate |
207-838-8 |
497-19-8 |
Eye Irrit. 2 |
H319 |
GHS07 Wng |
H319 |
|
|
|
||
011-006-00-8 |
sodium cyanate |
213-030-6 |
917-61-3 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H412 |
GHS07 Wng |
H302 H412 |
|
|
|
||
011-007-00-3 |
propoxycarbazone-sodium |
- |
181274-15-7 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
M=10 |
|
||
012-001-00-3 |
magnesium powder (pyrophoric) |
231-104-6 |
7439-95-4 |
Water-react. 1 Pyr. Sol. 1 |
H260 H250 |
GHS02 Dgr |
H260 H250 |
|
|
T |
||
012-002-00-9 |
magnesium, powder or turnings |
231-104-6 |
- |
Flam. Sol. 1 Water-react. 2 Self-heat. 1 |
H228 H261 H252 |
GHS02 Dgr |
H228 H261 H252 |
|
|
T |
||
012-003-00-4 |
magnesium alkyls |
- |
- |
Pyr. Liq. 1 Water-react. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H260 H314 |
EUH014 |
|
A |
||
013-001-00-6 |
aluminium powder (pyrophoric) |
231-072-3 |
7429-90-5 |
Water-react. 2 Pyr. Sol. 1 |
H261 H250 |
GHS02 Dgr |
H261 H250 |
|
|
T |
||
013-002-00-1 |
aluminium powder (stabilised) |
231-072-3 |
- |
Water-react. 2 Flam.Sol. 3 |
H261 H228 |
GHS02 Dgr |
H261 H228 |
|
|
T |
||
013-003-00-7 |
aluminium chloride, anhydrous |
231-208-1 |
7446-70-0 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
|
||
013-004-00-2 |
aluminium alkyls |
- |
- |
Pyr. Liq. 1 Water-react. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H260 H314 |
EUH014 |
|
A |
||
013-005-00-8 |
diethyl(ethyldimethylsilanolato)aluminium |
401-160-8 |
55426-95-4 |
Water-react. 1 Pyr. Liq. 1 Skin Corr. 1A |
H260 H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H250 H314 |
EUH014 |
|
|
||
013-006-00-3 |
(ethyl-3-oxobutanoato-O'1,O'3)(2-dimethylaminoethanolato)(1-methoxypropan-2-olato)aluminium(III), dimerised |
402-370-2 |
- |
Flam. Liq. 3 Eye Dam. 1 |
H226 H318 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H226 H318 |
|
|
|
||
013-007-00-9 |
poly(oxo(2-butoxyethyl-3-oxobutanoato-O'1,O'3)aluminium) |
403-430-0 |
- |
Eye Dam. 1 |
H318 |
GHS05 Dgr |
H318 |
|
|
|
||
013-008-00-4 |
di-n-octylaluminium iodide |
408-190-0 |
7585-14-0 |
Pyr. Liq. 1 Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H250 H314 H400 H410 |
GHS02 GHS05 GHS09 Dgr |
H250 H314 H410 |
EUH014 |
|
|
||
013-009-00-X |
sodium (n-butyl)x(ethyl)y-1,5-dihydro)aluminate x = 0.5 y = 1.5 |
418-720-2 |
- |
Flam. Sol. 1 Water-react. 1 Pyr. Sol. 1 Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H228 H260 H250 H332 H314 |
GHS02 GHS05 GHS07 Dgr |
H228 H260 H250 H332 H314 |
EUH014 |
|
T |
||
014-001-00-9 |
trichlorosilane |
233-042-5 |
10025-78-2 |
Flam. Liq. 1 Pyr. Liq. 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H224 H250 H332 H302 H314 |
GHS02 GHS05 GHS07 Dgr |
H224 H250 H332 H302 H314 |
EUH014 EUH029 |
* STOT SE 3; H335: C ≥ 1 % |
T |
||
014-002-00-4 |
silicon tetrachloride |
233-054-0 |
10026-04-7 |
Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 |
H319 H335 H315 |
GHS07 Wng |
H319 H335 H315 |
EUH014 |
|
|
||
014-003-00-X |
dimethyldichlorosilane |
200-901-0 |
75-78-5 |
Flam. Liq. 2 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 |
H225 H319 H335 H315 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H319 H335 H315 |
|
|
|
||
014-004-00-5 |
trichloro(methyl)silane; methyltrichlorosilane |
200-902-6 |
75-79-6 |
Flam. Liq. 2 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 |
H225 H319 H335 H315 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H319 H335 H315 |
EUH014 |
Skin Irrit. 2; H315: C ≥ 1 % Eye Irrit. 2; H319: C ≥ 1 % STOT SE 3; H335: C ≥ 1 % |
|
||
014-005-00-0 |
tetraethyl silicate; ethyl silicate |
201-083-8 |
78-10-4 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 |
H226 H332 H319 H335 |
GHS02 GHS07 Wng |
H226 H332 H319 H335 |
|
|
|
||
014-006-00-6 |
bis(4-fluorophenyl)-methyl-(1,2,4-triazol-4-ylmethyl)silane hydrochloride |
401-380-4 |
- |
Eye Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H319 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H411 |
|
|
|
||
014-007-00-1 |
triethoxyisobutylsilane |
402-810-3 |
17980-47-1 |
Skin Irrit. 2 |
H315 |
GHS07 Wng |
H315 |
|
|
|
||
014-008-00-7 |
(chloromethyl)bis(4-fluorophenyl)methylsilane |
401-200-4 |
85491-26-5 |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
||
014-009-00-2 |
isobutylisopropyldimethoxysilane |
402-580-4 |
111439-76-0 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 |
H226 H332 H315 |
GHS02 GHS07 Wng |
H226 H332 H315 |
|
|
|
||
014-010-00-8 |
disodium metasilicate |
229-912-9 |
6834-92-0 |
Skin Corr. 1B STOT SE 3 |
H314 H335 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H314 H335 |
|
|
|
||
014-011-00-3 |
cyclohexyldimethoxymethylsilane |
402-140-1 |
17865-32-6 |
Skin Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H315 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H315 H411 |
|
|
|
||
014-012-00-9 |
bis(3-(trimethoxysilyl)propyl)amine |
403-480-3 |
- |
Eye Dam. 1 Aquatic Chronic 2 |
H318 H411 |
GHS05 GHS09 Dgr |
H318 H411 |
|
|
|
||
014-013-00-4 |
α-hydroxypoly(methyl-(3-(2,2,6,6-tetramethylpiperidin-4-yloxy)propyl)siloxane) |
404-920-7 |
- |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Aquatic Chronic 2 |
H312 H302 H314 H411 |
GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H312 H302 H314 H411 |
|
|
|
||
014-014-00-X |
etacelasil (ISO); 6-(2-chloroethyl)-6-(2-methoxyethoxy)-2,5,7,10-tetraoxa-6-silaundecane |
253-704-7 |
37894-46-5 |
Repr. 1B Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * |
H360D *** H302 H373 ** |
GHS08 GHS07 Dgr |
H360D *** H302 H373 ** |
|
|
|
||
014-015-00-5 |
α-trimethylsilanyl-ω-trimethylsiloxypoly[oxy(methyl-3-(2-(2-methoxypropoxy)propoxy)propylsilanediyl]- co-oxy(dimethylsilane)) |
406-420-4 |
69430-40-6 |
Aquatic Chronic 4 |
H413 |
- |
H413 |
|
|
|
||
014-016-00-0 |
reaction mass of: 1,3-dihex-5-en-1-yl-1,1,3,3-tetramethyldisiloxane; 1,3-dihex-n-en-1-yl-1,1,3,3-tetramethyldisiloxane |
406-490-6 |
- |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
||
014-017-00-6 |
flusilazole (ISO); bis(4-fluorophenyl)(methyl)(1H-1,2,4-triazol-1-ylmethyl)silane |
- |
85509-19-9 |
Carc. 2 Repr. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H351 H360D *** H302 H411 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H351 H360D *** H302 H411 |
|
|
|
||
014-018-00-1 |
octamethylcyclotetrasiloxane |
209-136-7 |
556-67-2 |
Repr. 2 Aquatic Chronic 4 |
H361f *** H413 |
GHS08 Wng |
H361f *** H413 |
|
|
|
||
014-019-00-7 |
reaction mass of: 4-[[bis-(4-fluorophenyl)methylsilyl]methyl]-4H-1,2,4-triazole; 1-[[bis-(4-fluorophenyl)methylsilyl]methyl]-1H-1,2,4-triazole |
403-250-2 |
- |
Carc. 2 Repr. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H351 H360D *** H302 H411 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H351 H360D *** H302 H411 |
|
|
|
||
014-020-00-2 |
bis(1,1-dimethyl-2-propynyloxy)dimethylsilane |
414-960-7 |
53863-99-3 |
Acute Tox. 4 * |
H332 |
GHS07 Wng |
H332 |
|
|
|
||
014-021-00-8 |
tris(isopropenyloxy)phenyl silane |
411-340-8 |
52301-18-5 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H400 H410 |
|
|
|
||
014-022-00-3 |
reaction product of: (2-hydroxy-4-(3-propenoxy)benzophenone and triethoxysilane) with (hydrolysis product of silica and methyltrimethoxysilane) |
401-530-9 |
- |
Flam. Sol. 1 STOT SE 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H228 H370 ** H332 H312 H302 |
GHS02 GHS08 GHS07 Dgr |
H228 H370 ** H332 H312 H302 |
|
|
T |
||
014-023-00-9 |
α,ω-dihydroxypoly(hex-5-en-1-ylmethylsiloxane)hoxysilane with (hydrolysis product of silica and methyltrimethoxysilane)iazole |
408-160-7 |
125613-45-8 |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
||
014-024-00-4 |
1-((3-(3-chloro-4-fluorophenyl)propyl)dimethylsilanyl)-4-ethoxybenzene |
412-620-2 |
121626-74-2 |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
||
014-025-00-X |
4-[3-(diethoxymethylsilylpropoxy)-2,2,6,6-tetramethyl]piperidine |
411-400-3 |
102089-33-8 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 Aquatic Chronic 3 |
H302 H373 ** H315 H318 H412 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H302 H373 ** H315 H318 H412 |
|
|
|
||
014-026-00-5 |
dichloro-(3-(3-chloro-4-fluorophenyl)propyl)methylsilane |
407-180-3 |
770722-36-6 |
Skin Corr. 1A |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
|
||
014-027-00-0 |
chloro(3-(3-chloro-4-fluorophenyl)propyl)dimethylsilane |
410-270-5 |
770722-46-8 |
Skin Corr. 1A |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
|
||
014-028-00-6 |
α-[3-(1-oxoprop-2-eny)l-1-oxypropyl]dimethoxysilyloxy-ω-[3(1-oxoprop-2-enyl)-1-oxypropyl]dimethoxysilyl poly(dimethylsiloxane) |
415-290-8 |
193159-06-7 |
Skin Sens. 1 |
H317 |
GHS07 Wng |
H317 |
|
|
|
||
014-029-00-1 |
O,O'-(ethenylmethylsilylene)di[(4-methylpentan-2-one)oxime] |
421-870-1 |
156145-66-3 |
Repr. 2 Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * |
H361f *** H302 H373 ** |
GHS08 GHS07 Wng |
H361f *** H302 H373 ** |
|
|
|
||
014-030-00-7 |
[(dimethylsilylene)bis((1,2,3,3a,7a-η)-1H-inden-1-ylidene)dimethyl]hafnium |
422-060-0 |
137390-08-0 |
Acute Tox. 2 * |
H300 |
GHS06 Dgr |
H300 |
|
|
|
||
014-031-00-2 |
bis(1-methylethyl)-dimethoxysilane |
421-540-7 |
18230-61-0 |
Flam. Liq. 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 3 |
H226 H315 H317 H412 |
GHS02 GHS07 Wng |
H226 H315 H317 H412 |
|
|
|
||
014-032-00-8 |
dicyclopentyldimethoxysilane |
404-370-8 |
126990-35-0 |
Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H315 H318 H400 H410 |
GHS05 GHS09 Dgr |
H315 H318 H410 |
|
|
|
||
015-001-00-1 |
white phosphorus |
231-768-7 |
12185-10-3 |
Pyr. Sol. 1 Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A Aquatic Acute 1 |
H250 H330 H300 H314 H400 |
GHS02 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr |
H250 H330 H300 H314 H400 |
|
|
|
||
015-002-00-7 |
red phosphorus |
231-768-7 |
7723-14-0 |
Flam. Sol. 1 Aquatic Chronic 3 |
H228 H412 |
GHS02 Dgr |
H228 H412 |
|
|
|
||
015-003-00-2 |
calcium phosphide; tricalcium diphosphide |
215-142-0 |
1305-99-3 |
Water-react. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H260 H300 H400 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H260 H300 H400 |
EUH029 |
|
T |
||
015-004-00-8 |
aluminium phosphide |
244-088-0 |
20859-73-8 |
Water-react. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H260 H300 H400 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H260 H300 H400 |
EUH029 EUH032 |
|
T |
||
015-005-00-3 |
magnesium phosphide; trimagnesium diphosphide |
235-023-7 |
12057-74-8 |
Water-react. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H260 H300 H400 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H260 H300 H400 |
EUH029 |
|
T |
||
015-006-00-9 |
trizinc diphosphide; zinc phosphide |
215-244-5 |
1314-84-7 |
Water-react. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H260 H300 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H260 H300 H410 |
EUH029 EUH032 |
|
T |
||
015-007-00-4 |
phosphorus trichloride |
231-749-3 |
7719-12-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * STOT RE 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H300 H373 ** H314 |
GHS06 GHS08 GHS05 Dgr |
H330 H300 H373 ** H314 |
EUH014 EUH029 |
|
|
||
015-008-00-X |
phosphorus pentachloride |
233-060-3 |
10026-13-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H302 H373 ** H314 |
GHS06 GHS08 GHS05 Dgr |
H330 H302 H373 ** H314 |
EUH014 EUH029 |
|
|
||
015-009-00-5 |
phosphoryl trichloride |
233-046-7 |
10025-87-3 |
Acute Tox. 2 * STOT RE 1 Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H330 H372 ** H302 H314 |
GHS06 GHS08 GHS05 Dgr |
H330 H372 ** H302 H314 |
EUH014 EUH029 |
|
|
||
015-010-00-0 |
phosphorus pentoxide |
215-236-1 |
1314-56-3 |
Skin Corr. 1A |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
|
||
015-011-00-6 |
phosphoric acid ... %, orthophosphoric acid ... % |
231-633-2 |
7664-38-2 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 25 % Skin Irrit. 2; H315: 10 % ≤ C < 25 % Eye Irrit. 2; H319: 10 % ≤ C < 25 % |
B |
||
015-012-00-1 |
tetraphosphorus trisulphide; phosphorus sesquisulphid |
215-245-0 |
1314-85-8 |
Flam. Sol. 2 Water-react. 1 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H228 H260 H302 H400 |
GHS02 GHS07 GHS09 Dgr |
H228 H260 H302 H400 |
|
|
T |
||
015-013-00-7 |
triethyl phosphate |
201-114-5 |
78-40-0 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
015-014-00-2 |
tributyl phosphate |
204-800-2 |
126-73-8 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 |
H351 H302 H315 |
GHS08 GHS07 Wng |
H351 H302 H315 |
|
|
|
||
015-015-00-8 |
tricresyl phosphate (o-o-o-, o-o-m-, o-o-p-, o-m-m-, o-m-p-, o-p-p-); tritolyl phosphate (o-o-o-, o-o-m-, o-o-p-, o-m-m-, o-m-p-, o-p-p-); |
201-103-5 |
78-30-8 |
STOT SE 1 Aquatic Chronic 2 |
H370 ** H411 |
GHS08 GHS09 Dgr |
H370 ** H411 |
|
STOT SE 1; H370: C ≥ 1 % STOT SE 2; H371: 0,2 % ≤ C < 1 % |
C |
||
015-016-00-3 |
tricresyl phosphate (m-m-m-, m-m-p-, m-p-p-, p-p-p-); tritolyl phosphate (m-m-m-, m-m-p-, m-p-p-, p-p-p-); |
201-105-6 |
78-32-0 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H312 H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H411 |
|
* |
C |
||
015-019-00-X |
dichlorvos (ISO); 2,2-dichlorovinyl dimethyl phosphate |
200-547-7 |
62-73-7 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H330 H311 H301 H317 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H311 H301 H317 H400 |
|
|
|
||
015-020-00-5 |
mevinphos (ISO); 2-methoxycarbonyl-1-methylvinyl dimethyl phosphate |
232-095-1 |
7786-34-7 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
M=10000 |
|
||
015-021-00-0 |
trichlorfon (ISO); dimethyl 2,2,2-trichloro-1-hydroxyethylphosphonate |
200-149-3 |
52-68-6 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H400 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-022-00-6 |
phosphamidon (ISO); 2-chloro-2-diethylcarbamoyl-1-methylvinyl dimethyl phosphate |
236-116-5 |
13171-21-6 |
Muta. 2 Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-023-00-1 |
pyrazoxon; diethyl 3-methylpyrazol-5-yl phosphate |
- |
108-34-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H330 H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H330 H310 H300 |
|
|
|
||
015-024-00-7 |
triamiphos (ISO); 5-amino-3-phenyl-1,2,4-triazol-1-yl-N,N,N',N'-tetramethylphosphonic diamide |
- |
1031-47-6 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-025-00-2 |
TEPP (ISO); tetraethyl pyrophosphate |
203-495-3 |
107-49-3 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H310 H300 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H400 |
|
|
|
||
015-026-00-8 |
schradan (ISO); octamethylpyrophosphoramide |
205-801-0 |
152-16-9 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-027-00-3 |
sulfotep (ISO); O,O,O,O-tetraethyl dithiopyrophosphate |
222-995-2 |
3689-24-5 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-028-00-9 |
demeton-O (ISO); O,O-diethyl-O-2-ethylthioethyl phosphorothioate |
206-053-8 |
298-03-3 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H310 H300 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H400 |
|
|
|
||
015-029-00-4 |
demeton-S (ISO); diethyl-S-2-ethylthioethyl phosphorothioate |
204-801-8 |
126-75-0 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-030-00-X |
demeton-O-methyl (ISO); O-2-ethylthioethyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
212-758-1 |
867-27-6 |
Acute Tox. 3 * |
H301 |
GHS06 Dgr |
H301 |
|
|
|
||
015-031-00-5 |
demeton-S-methyl (ISO); S-2-ethylthioethyl dimethyl phosphorothioate |
213-052-6 |
919-86-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H311 H301 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H411 |
|
|
|
||
015-032-00-0 |
prothoate (ISO); O,O-diethyl isopropylcarbamoylmethyl phosphorodithioate |
218-893-2 |
2275-18-5 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Chronic 3 |
H310 H300 H412 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 H412 |
|
|
|
||
015-033-00-6 |
phorate (ISO); O,O-diethyl ethylthiomethyl phosphorodithioate |
206-052-2 |
298-02-2 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-034-00-1 |
parathion (ISO); O,O-diethyl O-4-nitrophenyl phosphorothioate |
200-271-7 |
56-38-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H311 H372 ** H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H372 ** H410 |
|
M=100 |
|
||
015-035-00-7 |
parathion - methyl (ISO); O,O-dimethyl O-4-nitrophenyl phosphorothioate |
206-050-1 |
298-00-0 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H226 H330 H300 H311 H373 ** H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H226 H330 H300 H311 H373 ** H410 |
|
M=100 |
|
||
015-036-00-2 |
O-ethyl O-4-nitrophenyl phenylphosphonothioate; EPN |
218-276-8 |
2104-64-5 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-037-00-8 |
phenkapton (ISO); S-(2,5-dichlorophenylthiomethyl) O,O-diethyl phosphorodithioate |
218-892-7 |
2275-14-1 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H311 H301 H410 |
|
|
|
||
015-038-00-3 |
coumaphos (ISO); O-3-chloro-4-methylcoumarin-7-yl O,O-diethyl phosphorothioate |
200-285-3 |
56-72-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H312 H410 |
|
|
|
||
015-039-00-9 |
azinphos-methyl (ISO); O,O-dimethyl-4-oxobenzotriazin-3-ylmethyl phosphorodithioate |
201-676-1 |
86-50-0 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H311 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H317 H410 |
|
|
|
||
015-040-00-4 |
diazinon (ISO); O,O-diethyl O-2-isopropyl-6-methylpyrimidin-4-yl phosphorothioate |
206-373-8 |
333-41-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H400 H410 |
|
|
|
||
015-041-00-X |
malathion (ISO); 1,2-bis (ethoxycarbonyl) ethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate |
204-497-7 |
121-75-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H400 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-042-00-5 |
chlorthion O-(3-chloro-4-nitrophenyl) O,O-dimethyl phosphorothioate |
207-902-5 |
500-28-7 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H332 H312 H302 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-043-00-0 |
phosnichlor (ISO); O-4-chloro-3-nitrophenyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
- |
5826-76-6 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H332 H312 H302 |
GHS07 Wng |
H332 H312 H302 |
|
|
|
||
015-044-00-6 |
carbophenothion (ISO); 4-chlorophenylthiomethyl O,O-diethyl phosphorodithioate |
212-324-1 |
786-19-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
||
015-045-00-1 |
mecarbam (ISO); N-ethoxycarbonyl-N-methylcarbamoylmethyl O,O-diethyl phosphorodithioate |
219-993-9 |
2595-54-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H400 H410 |
|
|
|
||
015-046-00-7 |
oxydemeton-methyl; S-2-(ethylsulphinyl)ethyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
206-110-7 |
301-12-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H311 H301 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H400 |
|
|
|
||
015-047-00-2 |
ethion (ISO); O,O,O',O'-tetraethyl S,S'-methylenedi (phosphorodithioate); diethion |
209-242-3 |
563-12-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H410 |
|
M=10000 |
|
||
015-048-00-8 |
fenthion (ISO); O,O-dimethyl-O-(4-methylthion-m-tolyl) phosphorothioate |
200-231-9 |
55-38-9 |
Muta. 2 Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H331 H372 ** H312 H302 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H331 H372 ** H312 H302 H410 |
|
|
|
||
015-049-00-3 |
endothion (ISO); S-5-methoxy-4-oxopyran-2-ylmethyl dimethyl phosphorothioate |
220-472-3 |
2778-04-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H311 H301 |
|
|
|
||
015-050-00-9 |
thiometon (ISO); S-2-ethylthioethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate |
211-362-6 |
640-15-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * |
H301 H312 |
GHS06 Dgr |
H301 H312 |
|
|
|
||
015-051-00-4 |
dimethoate (ISO); O,O-dimethyl methylcarbamoylmethyl phosphorodithioate |
200-480-3 |
60-51-5 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H312 H302 |
GHS07 Wng |
H312 H302 |
|
|
|
||
015-052-00-X |
fenchlorphos (ISO); O,O-dimethyl O-2,4,5-trichlorophenyl phosphorothioate |
206-082-6 |
299-84-3 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
|
|
||
015-053-00-5 |
menazon (ISO); S-[(4,6-diamino-1,3,5-triazin-2-yl)methyl] O,O-dimethyl phosphorodithioate |
201-123-4 |
78-57-9 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H412 |
GHS07 Wng |
H302 H412 |
|
|
|
||
015-054-00-0 |
fenitrothion (ISO); O,O-dimethyl O-4-nitro-m-tolyl phosphorothioate |
204-524-2 |
122-14-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
015-055-00-6 |
naled (ISO); 1,2-dibromo-2,2-dichloroethyl dimethyl phosphate |
206-098-3 |
300-76-5 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 |
H312 H302 H319 H315 H400 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H319 H315 H400 |
|
M=1000 |
|
||
015-056-00-1 |
azinphos-ethyl (ISO); O,O-diethyl 4-oxobenzotriazin-3-ylmethyl phosphorodithioate |
220-147-6 |
2642-71-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-057-00-7 |
formothion (ISO); N-formyl-N-methylcarbamoylmethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate |
219-818-6 |
2540-82-1 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H312 H302 |
GHS07 Wng |
H312 H302 |
|
|
|
||
015-058-00-2 |
morphothion (ISO); O,O-dimethyl-S-(morpholinocarbonylmethyl) phosphorodithioate |
205-628-0 |
144-41-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H311 H301 H410 |
|
|
|
||
015-059-00-8 |
vamidothion (ISO); O,O-dimethyl S-2-(1-methylcarbamoylethylthio) ethyl phosphorothioate |
218-894-8 |
2275-23-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H301 H312 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H400 |
|
|
|
||
015-060-00-3 |
disulfoton (ISO); O,O-diethyl 2-ethylthioethyl phosphorodithioate |
206-054-3 |
298-04-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-061-00-9 |
dimefox (ISO); tetramethylphosphorodiamidic fluoride |
204-076-8 |
115-26-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-062-00-4 |
mipafox (ISO); N,N'- di-isopropylphosphorodiamidic fluoride |
206-742-3 |
371-86-8 |
STOT SE 1 |
H370 ** |
GHS08 Dgr |
H370 ** |
|
|
|
||
015-063-00-X |
dioxathion (ISO); 1,4-dioxan-2,3-diyl-O,O,O',O'-tetraethyl di(phosphorodithioate) |
201-107-7 |
78-34-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-064-00-5 |
bromophos-ethyl (ISO); O-4-bromo-2,5-dichlorophenyl O,O-diethyl phosphorothioate |
225-399-0 |
4824-78-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H410 |
|
|
|
||
015-065-00-0 |
S-[2-(ethylsulphinyl)ethyl] O,O-dimethyl phosphorodithioate |
- |
2703-37-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Chronic 2 |
H330 H310 H300 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H411 |
|
|
|
||
015-066-00-6 |
omethoate (ISO); O,O-dimethyl S-methylcarbamoylmethyl phosphorothioate |
214-197-8 |
1113-02-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H301 H312 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H400 |
|
|
|
||
015-067-00-1 |
phosalone (ISO); S-(6-chloro-2-oxobenzoxazolin-3-ylmethyl) O,O-diethyl phosphorodithioate |
218-996-2 |
2310-17-0 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H410 |
|
|
|
||
015-068-00-7 |
dichlofenthion (ISO); O-2,4-dichlorophenyl O,O-diethyl phosphorothioate |
202-564-5 |
97-17-6 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H400 H410 |
|
|
|
||
015-069-00-2 |
methidathion (ISO); 2,3-dihydro-5-methoxy-2-oxo-1,3,4-thiadiazol-3-ylmethyl-O,O-dimethylphosphorodithioate |
213-449-4 |
950-37-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H312 H410 |
|
|
|
||
015-070-00-8 |
cyanthoate (ISO); S-(N-(1-cyano-1-methylethyl)carbamoylmethyl) O,O-diethyl phosphorothioate |
223-099-4 |
3734-95-0 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * |
H300 H311 |
GHS06 Dgr |
H300 H311 |
|
|
|
||
015-071-00-3 |
chlorfenvinphos (ISO); 2-chloro-1-(2,4 dichlorophenyl) vinyl diethyl phosphate |
207-432-0 |
470-90-6 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-072-00-9 |
monocrotophos (ISO); dimethyl-1-methyl-2-(methylcarbamoyl)vinyl phosphate |
230-042-7 |
6923-22-4 |
Muta. 2 Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H330 H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H330 H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-073-00-4 |
dicrotophos (ISO); (Z)-2-dimethylcarbamoyl-1-methylvinyl dimethyl phosphate |
205-494-3 |
141-66-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-074-00-X |
crufomate (ISO); 4-tert-butyl-2-chlorophenyl methyl methylphosphoramidate |
206-083-1 |
299-86-5 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
|
|
||
015-075-00-5 |
S-[2-(isopropylsulphinyl)ethyl] O,O-dimethyl phosphorothioate |
- |
2635-50-9 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
015-076-00-0 |
potasan; O,O-diethyl O-(4-methylcoumarin-7-yl) phosphorothioate |
- |
299-45-6 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-077-00-6 |
2,2-dichlorovinyl 2-ethylsulphinylethyl methyl phosphate |
- |
7076-53-1 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
||
015-078-00-1 |
demeton-S-methylsulphon (ISO); S-2-ethylsulphonylethyl dimethyl phosphorothioate |
241-109-5 |
17040-19-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H301 H312 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H411 |
|
|
|
||
015-079-00-7 |
acephate (ISO); O,S-dimethyl acetylphosphoramidothioate |
250-241-2 |
30560-19-1 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
015-080-00-2 |
amidithion (ISO); 2-methoxyethylcarbamoylmethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate |
- |
919-76-6 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
015-081-00-8 |
O,O,O',O'-tetrapropyl dithiopyrophosphate |
221-817-0 |
3244-90-4 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
|
|
||
015-082-00-3 |
azothoate (ISO); O-4-(4-chlorophenylazo)phenyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
227-419-3 |
5834-96-8 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H332 H302 |
GHS07 Wng |
H332 H302 |
|
|
|
||
015-083-00-9 |
bensulide (ISO); O,O-diisopropyl 2-phenylsulphonylaminoethyl phosphorodithioate |
212-010-4 |
741-58-2 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
015-084-00-4 |
chlorpyrifos (ISO); O,O-diethyl O-3,5,6-trichloro-2-pyridyl phosphorothioate |
220-864-4 |
2921-88-2 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H400 H410 |
|
M=10000 |
|
||
015-085-00-X |
chlorphonium chloride (ISO); tributyl (2,4-dichlorobenzyl) phosphonium chloride |
204-105-4 |
115-78-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 |
H301 H312 H319 H315 |
GHS06 Dgr |
H301 H312 H319 H315 |
|
|
|
||
015-086-00-5 |
coumithoate (ISO); O,O-diethyl O-7,8,9,10-tetrahydro-6-oxo-benzo(c)chromen-3-yl phosphorothioate |
- |
572-48-5 |
Acute Tox. 3 * |
H301 |
GHS06 Dgr |
H301 |
|
|
|
||
015-087-00-0 |
cyanophos (ISO); O-4-cyanophenyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
220-130-3 |
2636-26-2 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
|
|
||
015-088-00-6 |
dialifos (ISO); 2-chloro-1-phthalimidoethyl O,O-diethyl phosphorodithioate |
233-689-3 |
10311-84-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H400 H410 |
|
|
|
||
015-089-00-1 |
ethoate-methyl (ISO); ethylcarbamoylmethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate |
204-121-1 |
116-01-8 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H312 H302 |
GHS07 Wng |
H312 H302 |
|
|
|
||
015-090-00-7 |
fensulfothion (ISO); O,O-diethyl O-4-methylsulfinylphenyl phosphorothioate |
204-114-3 |
115-90-2 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-091-00-2 |
fonofos (ISO); O-ethyl phenyl ethylphosphonodithioate |
213-408-0 |
944-22-9 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-092-00-8 |
phosacetim (ISO); O,O-bis(4-chlorophenyl) N-acetimidoylphosphoramidothioate |
223-874-7 |
4104-14-7 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-093-00-3 |
leptophos (ISO); O-4-bromo-2,5-dichlorophenyl O-methyl phenylphosphorothioate |
244-472-8 |
21609-90-5 |
Acute Tox. 3 * STOT SE 1 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H370 ** H312 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H301 H370 ** H312 H410 |
|
|
|
||
015-094-00-9 |
mephosfolan (ISO); diethyl 4-methyl-1,3-dithiolan-2-ylidenephosphoramidate |
213-447-3 |
950-10-7 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Chronic 2 |
H310 H300 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H411 |
|
|
|
||
015-095-00-4 |
methamidophos (ISO); O,S-dimethyl phosphoramidothioate |
233-606-0 |
10265-92-6 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H330 H300 H311 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H400 |
|
|
|
||
015-096-00-X |
oxydisulfoton (ISO); O,O-diethyl S-2-ethylsulphinylethyl phosphorodithioate |
219-679-1 |
2497-07-6 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
M=10 |
|
||
015-097-00-5 |
phenthoate (ISO); ethyl 2-(dimethoxyphosphinothioylthio)-2-phenylacetate |
219-997-0 |
2597-03-7 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-098-00-0 |
trichloronate (ISO); O-ethyl O-2,4,5-trichlorophenyl ethylphosphonothioate |
206-326-1 |
327-98-0 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-099-00-6 |
pirimiphos-ethyl (ISO); O,O-diethyl O-2-diethylamino-6-methylpyrimidin-4-yl phosphorothioate |
245-704-0 |
23505-41-1 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H410 |
|
|
|
||
015-100-00-X |
phoxim (ISO); α-(diethoxyphosphinothioylimino) phenylacetonitrile |
238-887-3 |
14816-18-3 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-101-00-5 |
phosmet (ISO); O,O-dimethyl phthalimidomethyl S-phosphorodithioate |
211-987-4 |
732-11-6 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H312 H302 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-102-00-0 |
tris(2-chloroethyl) phosphate |
204-118-5 |
115-96-8 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H351 H302 H411 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H411 |
|
|
|
||
015-103-00-6 |
phosphorus tribromide |
232-178-2 |
7789-60-8 |
Skin Corr. 1B STOT SE 3 |
H314 H335 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H314 H335 |
EUH014 |
|
|
||
015-104-00-1 |
diphosphorus pentasulphide; phosphorus pentasulphide |
215-242-4 |
1314-80-3 |
Flam. Sol. 1 Water-react. 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H228 H260 H332 H302 H400 |
GHS02 GHS07 GHS09 Dgr |
H228 H260 H332 H302 H400 |
EUH029 |
|
T |
||
015-105-00-7 |
triphenyl phosphite |
202-908-4 |
101-02-0 |
Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H319 H315 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H315 H410 |
|
Skin Irrit. 2; H315: C ≥ 5 % Eye Irrit. 2; H319: C ≥ 5 % |
|
||
015-106-00-2 |
hexamethylphosphoric triamide; hexamethylphosphoramide |
211-653-8 |
680-31-9 |
Carc. 1B Muta. 1B |
H350 H340 |
GHS08 Dgr |
H350 H340 |
|
Carc. 1B; H350: C ≥ 0.01 % |
|
||
015-107-00-8 |
ethoprophos (ISO); ethyl-S,S-dipropyl phosphorodithioate |
236-152-1 |
13194-48-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H301 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H301 H317 H410 |
|
|
|
||
015-108-00-3 |
bromophos (ISO); O-4-bromo-2,5-dichlorophenyl O,O-dimethyl phosphorothioate |
218-277-3 |
2104-96-3 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-109-00-9 |
crotoxyphos (ISO); 1-phenylethyl 3-(dimethoxyphosphinyloxy) isocrotonate |
231-720-5 |
7700-17-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
M=10 |
|
||
015-110-00-4 |
cyanofenphos (ISO); O-4-cyanophenyl O-ethyl phenylphosphonothioate |
- |
13067-93-1 |
Acute Tox. 3 * STOT SE 1 Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H301 H370 ** H312 H319 H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H301 H370 ** H312 H319 H411 |
|
|
|
||
015-111-00-X |
phosfolan (ISO); diethyl 1,3-dithiolan-2-ylidenephosphoramidate |
213-423-2 |
947-02-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-112-00-5 |
thionazin (ISO); O,O-diethyl O-pyrazin-2-yl phosphorothioate; |
206-049-6 |
297-97-2 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-114-00-6 |
chlormephos (ISO); S-chloromethyl O,O-diethyl phosphorodithioate |
246-538-1 |
24934-91-6 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
||
015-115-00-1 |
chlorthiophos (ISO) |
244-663-6 |
21923-23-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
|
|
||
015-116-00-7 |
demephion-O (ISO); O,O-dimethyl O-2-methylthioethyl phosphorothioate |
211-666-9 |
682-80-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * |
H300 H311 |
GHS06 Dgr |
H300 H311 |
|
|
|
||
015-117-00-2 |
demephion-S (ISO); O,O-dimethyl S-2-methylthioethyl phosphorothioate |
219-971-9 |
2587-90-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * |
H300 H311 |
GHS06 Dgr |
H300 H311 |
|
|
|
||
015-118-00-8 |
demeton |
- |
8065-48-3 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 |
H310 H300 H400 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H400 |
|
|
|
||
015-119-00-3 |
dimethyl 4-(methylthio)phenyl phosphate |
- |
3254-63-5 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-120-00-9 |
ditalimfos (ISO); O,O-diethyl phthalimidophosphonothioate |
225-875-8 |
5131-24-8 |
Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H315 H317 |
GHS07 Wng |
H315 H317 |
|
|
|
||
015-121-00-4 |
edifenphos (ISO); O-ethyl S,S-diphenyl phosphorodithioate |
241-178-1 |
17109-49-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H301 H312 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H301 H312 H317 H410 |
|
|
|
||
015-122-00-X |
etrimfos (ISO); O-6-ethoxy-2-ethylpyrimidin-4-yl O,O-dimethylphosphorothioate |
253-855-9 |
38260-54-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
M=10 |
|
||
015-123-00-5 |
fenamiphos (ISO); ethyl-4-methylthio-m-tolyl isopropyl phosphoramidate |
244-848-1 |
22224-92-6 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-124-00-0 |
fosthietan (ISO); diethyl 1,3-dithietan-2-ylidenephosphoramidate |
244-437-7 |
21548-32-3 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
||
015-125-00-6 |
glyphosine (ISO); N,N-bis(phosphonomethyl)glycine |
219-468-4 |
2439-99-8 |
Eye Dam. 1 |
H318 |
GHS05 Dgr |
H318 |
|
|
|
||
015-126-00-1 |
heptenophos (ISO); 7-chlorobicyclo(3.2.0)hepta-2,6-dien-6-yl dimethyl phosphate |
245-737-0 |
23560-59-0 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-127-00-7 |
iprobenfos(ISO); S-benzyl diisopropyl phosphorothioate |
247-449-0 |
26087-47-8 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
||
015-128-00-2 |
IPSP; S-ethylsulphinylmethyl O,O-diisopropylphosphorodithioate |
- |
5827-05-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H301 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-129-00-8 |
isofenphos (ISO); O-ethyl O-2-isopropoxycarbonylphenyl-isopropylphosphoramidothioate |
246-814-1 |
25311-71-1 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-130-00-3 |
isothioate (ISO); S-2-isopropylthioethyl O,O-dimethyl phosphorodithioate; |
- |
36614-38-7 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H311 H301 |
|
|
|
||
015-131-00-9 |
isoxathion (ISO); O,O-diethyl O-5-phenylisoxazol-3-ylphosphorothioate |
242-624-8 |
18854-01-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
||
015-132-00-4 |
S-(chlorophenylthiomethyl) O,O-dimethylphosphorodithioate; methylcarbophenothione |
- |
953-17-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-133-00-X |
piperophos (ISO); S-2-methylpiperidinocarbonylmethyl-O,O-dipropyl phosphorodithioate |
- |
24151-93-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
M=10 |
|
||
015-134-00-5 |
pirimiphos-methyl (ISO); O-(2-diethylamino-6-methylpyrimidin-4-yl) O,O-dimethyl phosphorothioate |
249-528-5 |
29232-93-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
||
015-135-00-0 |
profenofos (ISO) O-(4-bromo-2-chlorophenyl) O-ethyl S-propyl phosphorothioate; |
255-255-2 |
41198-08-7 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H312 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H332 H312 H302 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-136-00-6 |
trans-isopropyl-3-[[(ethylamino)methoxyfosfinothioyl]oxy]crotonate; isopropyl 3-[[(ethylamino)methoxyphosphinothioyl]oxy]isocrotonate; propetamphos (ISO) |
250-517-2 |
31218-83-4 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
M=100 |
|
||
015-137-00-1 |
pyrazophos (ISO); O,O-diethyl O-(6-ethoxycarbonyl-5-methylpyrazolo[2,3-a]pyrimidin-2-yl) phosphorothioate |
236-656-1 |
13457-18-6 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H332 H302 H410 |
|
|
|
||
015-138-00-7 |
quinalphos (ISO); O,O-diethyl-O-quinoxalin-2-yl phosphorothioate |
237-031-6 |
13593-03-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H312 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-139-00-2 |
terbufos (ISO); S-tert-butylthiomethyl O,O-diethylphosphorodithioate; |
235-963-8 |
13071-79-9 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
M=1000 |
|
||
015-140-00-8 |
triazophos (ISO); O,O-diethyl-O-1-phenyl-1H,2,4-triazol-3-yl phosphorothioate |
245-986-5 |
24017-47-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H301 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H301 H312 H410 |
|
|
|
||
015-141-00-3 |
ethylenediammonium O,O-bis(octyl) phosphorodithioate, mixed isomers |
400-520-1 |
- |
Skin Corr. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H314 H302 H400 H410 |
GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H314 H302 H410 |
|
|
|
||
015-142-00-9 |
butyl (dialkyloxy(dibutoxyphosphoryloxy))titanium (trialkyloxy)titanium phosphate |
401-100-0 |
- |
Flam. Liq. 2 Eye Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H225 H319 H411 |
GHS02 GHS07 GHS09 Dgr |
H225 H319 H411 |
|
|
T |
||
015-143-00-4 |
reaction mass of 2-chloroethyl chloropropyl 2-chloroethylphosphonate, reaction mass of isomers and 2-chloroethyl chloropropyl 2-chloropropylphosphonate, reaction mass of isomers |
401-740-0 |
- |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
015-144-00-X |
reaction mass of pentyl methylphosphinate and 2-methylbutyl methylphosphinate |
402-090-0 |
87025-52-3 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
|
||
015-145-00-5 |
reaction mass of copper(I) O,O-diisopropyl phosphorodithioate and copper(I) O-isopropyl O-(4-methylpent-2-yl) phosphorodithioate and copper(I) O,O-bis(4-methylpent-2-yl) phosphorodithioate |
401-520-4 |
- |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
||
015-146-00-0 |
S-(tricyclo(5.2.1.02,6)deca-3-en-8(or 9)-yl O-(isopropyl or isobutyl or 2-ethylhexyl) O-(isopropyl or isobutyl or 2-ethylhexyl) phosphorodithioate |
401-850-9 |
- |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
||
015-147-00-6 |
reaction mass of C12-14-tert-alkylammonium diphenyl phosphorothioate and dinonyl sulphide (or disulphide) |
400-930-0 |
- |
Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H315 H318 H317 H411 |
GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H315 H318 H317 H411 |
|
|
|
||
015-148-00-1 |
2-(diphosphonomethyl)succinic acid |
403-070-4 |
51395-42-7 |
Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 |
H314 H317 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H314 H317 |
|
|
|
||
015-149-00-7 |
reaction mass of: hexyldioctylphosphineoxide; dihexyloctylphosphineoxide; trioctylphosphineoxide |
403-470-9 |
- |
Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H314 H400 H410 |
GHS05 GHS09 Dgr |
H314 H410 |
|
|
|
||
015-150-00-2 |
(2-(1,3-dioxolan-2-yl)ethyl)triphenylphosphonium bromide |
404-940-6 |
86608-70-0 |
Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 STOT RE 2 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H318 H373 ** H412 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H302 H318 H373 ** H412 |
|
|
|
||
015-151-00-8 |
tris(isopropyl/tert-butylphenyl) phosphate |
405-010-2 |
- |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
||
015-152-00-3 |
dioxabenzofos (ISO); 2-methoxy-4H-1,3,2-benzodioxaphosphorin 2-sulphide |
223-292-3 |
3811-49-2 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT SE 1 Aquatic Chronic 2 |
H311 H301 H370 ** H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H311 H301 H370 ** H411 |
|
|
|
||
015-153-00-9 |
isazofos (ISO); O-(5-chloro-1-isopropyl-1,2,4-triazol-3-yl) O,O-diethyl phosphorothioate |
255-863-8 |
42509-80-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H311 H301 H373 ** H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H330 H311 H301 H373 ** H317 H410 |
|
|
|
||
015-154-00-4 |
2-chloroethylphosphonic acid; ethephon |
240-718-3 |
16672-87-0 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Aquatic Chronic 3 |
H332 H312 H314 H412 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H332 H312 H314 H412 |
|
STOT SE 3; H335: C ≥ 5 % |
|
||
015-155-00-X |
ammonium 2-amino-4-(hydroxymethylphosphinyl)butyrate; glufosinate ammonium |
278-636-5 |
77182-82-2 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
||
015-156-00-5 |
methyl 3-[(dimethoxyphosphinothioyl)oxy]methacrylate; [1] methacrifos (ISO); methyl (E)-3-[(dimethoxyphosphinothioyl)oxy]methacrylate [2] |
250-366-9 [1]
|
30864-28-9 [ |