Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02007R1234-20131231

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 2007 m. spalio 22 d. nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas ( Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas )

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1234/2013-12-31

02007R1234 — LT — 31.12.2013 — 015.005


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1234/2007

2007 m. spalio 22 d.

nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“)

(OL L 299 2007.11.16, p. 1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 247/2008 2008 m. kovo 17 d.

  L 76

1

19.3.2008

 M2

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 248/2008 2008 m. kovo 17 d.

  L 76

6

19.3.2008

►M3

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 361/2008 2008 m. balandžio 14 d.

  L 121

1

7.5.2008

►M4

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 470/2008 2008 m. gegužės 26 d.

  L 140

1

30.5.2008

 M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2008 2008 m. birželio 6 d.

  L 149

61

7.6.2008

►M6

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 13/2009 2008 m. gruodžio 18 d.

  L 5

1

9.1.2009

►M7

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 72/2009 2009 m. sausio 19 d.

  L 30

1

31.1.2009

 M8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 183/2009 2009 m. kovo 6 d.

  L 63

9

7.3.2009

►M9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 435/2009 2009 m. gegužės 26 d.

  L 128

12

27.5.2009

►M10

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 491/2009 2009 m. gegužės 25 d.

  L 154

1

17.6.2009

►M11

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1047/2009 2009 m. spalio 19 d.

  L 290

1

6.11.2009

►M12

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1140/2009 2009 m. lapkričio 20 d.

  L 312

4

27.11.2009

 M13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 513/2010 2010 m. birželio 15 d.

  L 150

40

16.6.2010

►M14

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1234/2010 2010 m. gruodžio 15 d.

  L 346

11

30.12.2010

►M15

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 121/2012 2012 m. vasario 15 d.

  L 44

1

16.2.2012

►M16

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 261/2012 2012 m. kovo 14 d.

  L 94

38

30.3.2012

►M17

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1028/2012 2012 m. spalio 25 d.

  L 316

41

14.11.2012

►M18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 52/2013 2013 m. sausio 22 d.

  L 20

44

23.1.2013

►M19

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

1

10.6.2013


iš dalies keičiamas:

►A1

BELGIJOS KARALYSTĖS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS, DANIJOS KARALYSTĖS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, AIRIJOS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS, ISPANIJOS KARALYSTĖS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS, ITALIJOS RESPUBLIKOS, KIPRO RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS, MALTOS RESPUBLIKOS, NYDERLANDŲ KARALYSTĖS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, RUMUNIJOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS, JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS SUTARTIS DĖL KROATIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ

  L 112

21

24.4.2012


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 230, 2.9.2009, p.  6 (72/2009)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 220, 21.8.2010, p.  76 (72/2009)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 276, 21.10.2011, p.  63 (361/2008,)

►C4

Klaidų ištaisymas, OL L 313, 26.11.2011, p.  47 (491/2009,)




▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1234/2007

2007 m. spalio 22 d.

nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“)



TURINYS

I DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

II DALIS

VIDAUS RINKA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

RINKOS INTERVENCIJA

I SKYRIUS

Valstybės intervencija ir privatus sandėliavimas

I skirsnis

Bendrosios nuostatos

II skirsnis

Valstybės intervencija

I poskirsnis

Bendrosios nuostatos

II poskirsnis

Supirkimo pradžia ir jo sustabdymas

III poskirsnis

Intervencinė kaina

IV poskirsnis

Taikant intervenciją supirktų produktų realizavimas

III skirsnis

Privatus sandėliavimas

I poskirsnis

Privaloma pagalba

II poskirsnis

Neprivaloma pagalba

IV skirsnis

Bendrosios nuostatos

II SKYRIUS

Specialios intervencinės priemonės

I skirsnis

Išskirtinės rinkos rėmimo priemonės

II skirsnis

Priemonės grūdų ir ryžių sektoriuose

III skirsnis

Priemonės cukraus sektoriuje

IV skirsnis

Pasiūlos pritaikymas

III SKYRIUS

Gamybos apribojimo sistemos

I skirsnis

Bendrosios nuostatos

II skirsnis

Cukrus

I poskirsnis

Kvotų skyrimas ir administravimas

II poskirsnis

Kvotos perviršis

III skirsnis

Pienas

I poskirsnis

Bendrosios nuostatos

II poskirsnis

Kvotų skyrimas ir administravimas

III poskirsnis

Kvotos perviršis

IIIa skirsnis

Bulvių krakmolo kvotos

IV skirsnis

Cukraus, pieno ir bulvių krakmolo kvotų skyrimo tvarkos taisyklės

IVa skirsnis

Vyno sektoriaus gamybos potencialas

I poskirsnis

Sodinimas be sodinimo teisių

II poskirsnis

Laikinoji vynmedžių sodinimo tvarka

III poskirsnis

Vynmedžių išnaikinimo schema

IV SKYRIUS

Pagalbos schemos

I skirsnis

Pagalba už perdirbimą

I poskirsnis

Sausieji pašarai

II poskirsnis

Pluoštiniai linai ir kanapės

III poskirsnis

Bulvių krakmolas

II skirsnis

Gamybos grąžinamoji išmoka

III skirsnis

Pagalba pieno ir pieno produktų sektoriui

IIIa skirsnis

Pagalba apynių sektoriuje

IV skirsnis

Pagalba alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui

4a SKIRSNIS

Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje

1 poskirsnis

Gamintojų Grupės

2 poskirsnis

Veiklos fondai ir veiklos programos

IIa poskirsnis

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa

III poskirsnis

Procedūrinės nuostatos

IVb skirsnis

Vyno sektoriuje taikomos paramos programos

I poskirsnis

Įvadinės nuostatos

II poskirsnis

Paramos programų teikimas ir turinys

III poskirsnis

Specialiosios paramos priemonės

IV poskirsnis

Procedūrinės nuostatos

V skirsnis

Bendrijos tabako fondas

VI skirsnis

Specialios nuostatos bitininkystės sektoriui

VII skirsnis

Pagalba šilkaverpių sektoriui

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBOS IR GAMYBOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Prekybos standartai ir gamybos sąlygos

I skirsnis

Prekybos standartai

Ia skirsnis

Vyno sektoriuje taikomi kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

I poskirsnis

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

II poskirsnis

Tradiciniai terminai

Ib skirsnis

Vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir pateikimas

II skirsnis

Gamybos sąlygos

IIa skirsnis

Vyno sektoriuje taikomos gamybos taisyklės

I poskirsnis

Vyninių vynuogių veislės

II poskirsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

III skirsnis

Procedūrinės taisyklės

II SKYRIUS

Gamintojų organizacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos

I skirsnis

Bendrosios nuostatos

Ia skirsnis

Taisyklės dėl gamintojų organizacijų, tarpšakinių organizacijų ir gamintojų grupių vaisių ir daržovių sektoriuje

1 poskirsnis

Gamintojų organizacijų įstatai ir pripažinimas

2 poskirsnis

Gamintojų organizacijų ir gamintojų grupių asociacija

3 poskirsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams

4 poskirsnis

Tarpšakinės organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje

Ib skirsnis

Taisyklės dėl vyno sektoriaus gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms taikomos taisyklės

II skirsnis

Taisyklės dėl tarpšakinių organizacijų tabako sektoriuje

IIa skirsnis

Taisyklės dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pieno ir pieno produktų sektoriuje

III skirsnis

Procedūrinės taisyklės

III DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

II SKYRIUS

Importas

I skirsnis

Importo licencijos

II skirsnis

Importo muitai ir rinkliavos

III skirsnis

Importo kvotos administravimas

IV skirsnis

Specialios nuostatos dėl tam tikrų produktų

I poskirsnis

Specialios nuostatos dėl grūdų ir ryžių sektorių produktų importo

II poskirsnis

Lengvatinė cukraus importo tvarka

III poskirsnis

Specialios nuostatos dėl kanapių importo

IV poskirsnis

Specialios nuostatos dėl apynių importo

V poskirsnis

Specialios vynų importo nuostatos

V skirsnis

Apsaugos priemonės ir laikinasis įvežimas perdirbti

III SKYRIUS

Eksportas

I skirsnis

Eksporto licencijos

II skirsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos

III skirsnis

Eksporto kvotos administravimas pieno ir pieno produktų sektoriuje

IV skirsnis

Speciali importo tvarka trečiosiose šalyse

V skirsnis

Specialios nuostatos dėl gyvų augalų

VI skirsnis

Laikinasis išvežimas perdirbti

IV DALIS

KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Įmonėms taikomos taisyklės

II SKYRIUS

Valstybės pagalbos taisyklės

V DALIS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ

VI DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

VII DALIS

ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Įgyvendinimo nuostatos

II SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

I PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

I dalis.

Javai

II dalis.

Ryžiai

III dalis.

Cukrus

IV dalis.

Sausieji pašarai

V dalis.

Sėklos

VI dalis.

Apyniai

VII dalis.

Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės

VIII dalis.

Pluoštiniai linai ir kanapės

IX dalis.

Vaisiai ir daržovės

X dalis.

Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai

XI dalis.

Bananai

XII dalis.

Vynas

XIII dalis.

Augantys medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

XIV dalis.

Žaliavinis tabakas

XV dalis.

Galvijiena

XVI dalis.

Pienas ir pieno produktai

XVII dalis.

Kiauliena

XVIII dalis.

Aviena ir ožkiena

XIX dalis.

Kiaušiniai

XX dalis.

Paukštiena

XXI dalis.

Kiti produktai

II PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

I dalis.

Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis

II dalis.

Bitininkystės produktai

III dalis.

Šilkaverpiai

III PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

I dalis.

Ryžių sektoriui taikomos apibrėžtys

II dalis.

Cukraus sektoriui taikomos apibrėžtys

III dalis.

Apynių sektoriui taikomos apibrėžtys

IIIa dalis.

Vyno sektoriui taikomos apibrėžtys

IV dalis.

Galvijienos sektoriui taikomos apibrėžtys

V dalis.

Pieno ir pieno produktų sektoriui taikomos apibrėžtys

VI dalis.

Kiaušinių sektoriui taikomos apibrėžtys

VII dalis.

Paukštienos sektoriui taikomos apibrėžtys

VIII dalis.

Bitininkystės sektoriui taikomos apibrėžtys

IV PRIEDAS

RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ

A.

Žaliavinių ryžių standartinė kokybė

B.

Cukraus standartinė kokybė

V PRIEDAS

BENDRIJOS SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO SKALĖS, NURODYTOS 42 STRAIPSNYJE

A.

Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalė

B.

Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalė

C.

Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skalė

VI PRIEDAS

VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS

kvotos, taikomos nuo 2010–2011 prekybos metų

VII PRIEDAS

PAPILDOMOS IZOGLIUKOZĖS KVOTOS, NURODYTOS 58 STRAIPSNIO 2 DALYJE

VIIa PRIEDAS

PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ NUSTATYTINOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS

VIIb PRIEDAS

PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ ĮMONĖMS TAIKOMOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS

VIIc PRIEDAS

PAGAL 52A STRAIPSNIO 1 DALĮ NUSTATYTINO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS

VIII PRIEDAS

IŠSAMIOS CUKRAUS AR IZOGLIUKOZĖS KVOTŲ PERDAVIMO TAISYKLĖS PAGAL 60 STRAIPSNĮ

IX PRIEDAS

NACIONALINĖS KVOTOS IR RESTRUKTŪRIZAVIMO REZERVO KIEKIAI, NURODYTI 66 STRAIPSNYJE

X PRIEDAS

NUSTATYTASIS RIEBALŲ KIEKIS, NURODYTAS 70 STRAIPSNYJE

Xa PRIEDAS

84A STRAIPSNYJE NURODYTOS BULVIŲ KRAKMOLO KVOTOS KIEKVIENIEMS PREKYBOS METAMS

Xb PRIEDAS

PARAMOS PROGRAMŲ BIUDŽETAS (NURODYTAS 103N STRAIPSNIO 1 DALYJE)

Xc PRIEDAS

BIUDŽETO ASIGNAVIMAI KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖMS, KAIP NURODYTA 190A STRAIPSNIO 3 DALYJE

Xd PRIEDAS

VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS BIUDŽETAS

Xe PRIEDAS

TERITORIJOS, KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI PASKELBTI NEATITINKANČIOMIS VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS REIKALAVIMŲ (NURODYTOS 85U STRAIPSNIO 1, 2 IR 5 DALYSE)

XI PRIEDAS

A.I.

Ilgo linų pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1 dalyje

A.II.

Trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas 2008–2009 prekybos metais valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1a dalyje

A.III.

Zonos, kuriose gali būti skiriama 94a straipsnyje nurodyta pagalba

B.

Didžiausio garantuoto kiekio paskirstymas valstybėms narėms, nurodytas 89 straipsnyje

XIa PRIEDAS

PREKYBA DVYLIKOS MĖNESIŲ IR JAUNESNIŲ GALVIJŲ MĖSA PAGAL 113B STRAIPSNĮ

I.

Sąvokos apibrėžtis

II.

Dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų skirstymas į kategorijas skerdykloje

III.

Prekiniai pavadinimai

IV.

Privaloma informacija etiketėje

V.

Neprivaloma informacija etiketėje

VI.

Registravimas

VII.

Oficialūs patikrinimai

VIII.

Iš trečiųjų šalių importuojama mėsa

IX.

Sankcijos

XIb PRIEDAS

VYNUOGIŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS

1.

Vynas

2.

Jaunas rauginamas vynas

3.

Likerinis vynas

4.

Putojantis vynas

5.

Rūšinis putojantis vynas

6.

Rūšinis aromatinis putojantis vynas

7.

Gazuotas putojantis vynas

8.

Pusiau putojantis vynas

9.

Gazuotas pusiau putojantis vynas

10.

Vynuogių misa

11.

Iš dalies rauginta vynuogių misa

12.

Iš dalies rauginta vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių

13.

Koncentruota vynuogių misa

14.

Rektifikuota koncentruota vynuogių misa

15.

Vynas iš vytintų vynuogių

16.

Vynas iš pernokusių vynuogių

17.

Vyno actas

XIb Priedo Priedėlis

Vynuogių auginimo zonos

XII PRIEDAS

PIENO IR PIENO PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS IR PAVADINIMAI, NURODYTI 114 STRAIPSNIO 1 DALYJE

XIII PRIEDAS

PREKYBA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTU PIENU NURODYTU 114 STRAIPSNIO 2 DALYJE

XIV PRIEDAS

PREKYBOS KIAUŠINI IR PAUKŠTIENOS SEKTORI PRODUKTAIS STANDARTAI, NURODYTI 116 STRAIPSNYJE

A.

Prekybos Gallus gallus veislės vištų kiaušiniais standartai

B.

Prekybos paukštiena standartai

C.

Perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos standartai

XV PRIEDAS

STANDARTAI, TAIKOMI TEPIESIEMS RIEBALAMS, NURODYTIEMS 115 STRAIPSNYJE

XV priedo priedėlis

XVa PRIEDAS

SODRINIMAS, RŪGŠTINIMAS IR RŪGŠTINGUMO MAŽINIMAS TAM TIKROSE VYNUOGIŲ AUGINIMO ZONOSE

A.

Sodrinimo ribos

B.

Sodrinimo procesai

C.

Rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas

D.

Procesai

XVb PRIEDAS

APRIBOJIMAI

A.

Bendrosios nuostatos

B.

Šviežios vynuogės, vynuogių misa ir vynuogių sultys

C.

Vyno kupažavimas (maišymas)

D.

Šalutiniai produktai

XVI PRIEDAS

ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJAUS, NURODYTŲ 118 STRAIPSNYJE, APRAŠAI IR APIBRĖŽTYS

XVIa PRIEDAS

IŠSAMUS TAISYKLIŲ SĄRAŠAS, KURIO TAIKYMĄ PAGAL 125F IR 125L STRAIPSNIUS GALIMA IŠPLĖSTI NARIAIS NESANTIEMS GAMINTOJAMS

XVII PRIEDAS

RYŽIŲ, NURODYTŲ 137 IR 139 STRAIPSNIUOSE, IMPORTO MUITAI

XVIII PRIEDAS

BASMATI RYŽIŲ, NURODYTŲ 138 STRAIPSNYJE, RŪŠYS

XIX PRIEDAS

153 STRAIPSNIO 3 DALYJE, 154 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTE IR III PRIEDO II DALIES 12 PUNKTE NURODYTOS VALSTYBĖS

XX PRIEDAS

GRŪDŲ, RYŽIŲ, CUKRAUS, PIENO IR KIAUŠINIŲ SEKTORIŲ PREKIŲ SĄRAŠAS, SKIRTAS TAIKYTI 26 STRAIPSNIO A PUNKTO II PAPUNKTĮ IR SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS

I dalis.

Javai

II dalis.

Ryžiai

III dalis.

Cukrus

IV dalis.

Pienas

V dalis.

Kiaušiniai

XXI PRIEDAS

TAM TIKRŲ PREKIŲ, KURIOSE YRA CUKRAUS, SĄRAŠAS, SIEKIANT SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS

XXII PRIEDAS

202 STRAIPSNYJE NURODYTOS KORELIACIJOS LENTELĖS



I

DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame reglamente nustatomas bendras šių sektorių produktų, toliau nurodytų I priede, rinkų organizavimas:

a) grūdų, I priedo I dalis;

b) ryžių, I priedo II dalis;

c) cukraus, I priedo III dalis;

d) sausųjų pašarų, I priedo IV dalis;

e) sėklų, I priedo V dalis;

f) apynių, I priedo VI dalis;

g) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, I priedo VII dalis;

h) linų ir kanapių, I priedo VIII dalis;

i) vaisių ir daržovių, I priedo IX dalis;

j) perdirbtų vaisių ir daržovių, I priedo X dalis;

k) bananų, I priedo XI dalis;

l) vyno, I priedo XII dalis;

m) gyvų augalų ir gėlininkystės produktų, I priedo XIII dalis (toliau – gyvų augalų sektorius);

n) žaliavinio tabako, I priedo XIV dalis;

o) galvijienos, I priedo XV dalis;

p) pieno ir pieno produktų, I priedo XVI dalis;

q) kiaulienos, I priedo XVII dalis;

r) avienos ir ožkienos, I priedo XVIII dalis;

s) kiaušinių, I priedo XIX dalis;

t) paukštienos, I priedo XX dalis;

u) kitų produktų, I priedo XXI dalis.

▼M10 —————

▼B

3.  Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios priemonės, taikomos toliau išvardytuose sektoriuose ir, jeigu taikoma, išsamiau apibrėžtuose II priede:

a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, II priedo I dalis (toliau – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorius);

b) bitininkystės produktų, II priedo II dalis (toliau – bitininkystės sektorius);

c) šilkaverpių, II priedo III dalis.

▼M3

4.  Bulvėms, šviežioms arba šaldytoms, klasifikuojamoms KN 0701 pozicijoje, taikomas IV dalies II skyrius.

▼B

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente taikomos su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys, išdėstytos III priede.

2.  Šiame reglamente:

a) „ūkininkas“ – ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1782/2003;

b) „mokėjimo agentūra“ – įstaiga arba įstaigos, kurias valstybė narė paskiria remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005;

c) „intervencinė kaina“ – kaina, kuria produktai superkami taikant valstybės intervenciją.

3 straipsnis

Prekybos metai

Nustatomi tokie prekybos metai:

a) nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bananų sektoriuje;

b) nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.:

i) sausųjų pašarų sektoriuje;

ii) šilkaverpių sektoriuje;

c) nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

i) grūdų sektoriuje;

ii) sėklos sektoriuje;

iii) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje;

iv) linų ir kanapių sektoriuje;

v) pieno ir pieno produktų sektoriuje;

▼M10

ca) nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. vyno sektoriuje;

▼B

d) nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. ryžių sektoriuje;

e) nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. cukraus sektoriuje.

▼M3

Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių produktų sektoriams prekybos metus prireikus nustato Komisija.

▼B

4 straipsnis

Komisijos kompetencija

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nurodyta kitaip, tai atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai, ji veikia laikydamasi 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija gali priimti išsamias 2 straipsnio įgyvendinimo taisykles.

Komisija gali iš dalies keisti III priedo I dalyje išdėstytas su ryžiais susijusias apibrėžtis ir to priedo II dalies 12 punkte išdėstytą „AKR ir (arba) Indijos kilmės cukraus“ apibrėžtį.

Komisija gali tai pat nustatyti perskaičiavimo kursus, taikomus įvairiais ryžių perdirbimo etapais, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę.



II

DALIS

VIDAUS RINKA



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

RINKOS INTERVENCIJA



I

SKYRIUS

Valstybės intervencija ir privatus sandėliavimas



I

skirsnis

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, susijusios su, jeigu taikoma, valstybės intervenciniu supirkimu ir pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimu šiuose sektoriuose:

a) grūdų;

b) ryžių;

c) cukraus;

d) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;

e) galvijienos;

f) pieno ir pieno produktų;

g) kiaulienos;

h) avienos ir ožkienos.

2.  Šiame skyriuje vartojamos šios apibrėžtys:

a) „grūdai“ – Bendrijoje išauginti grūdai;

b) „pienas“ – Bendrijoje pagamintas karvės pienas;

▼M3 —————

▼B

d) „grietinėlė“ – tiesiogiai ir tik iš pieno gauta grietinėlė.

7 straipsnis

Bendrijos kilmė

Nepažeidžiant 6 straipsnio 2 dalies nuostatų taikant valstybės intervenciją galima supirkti tik Bendrijos kilmės produktus, o pagalbą galima skirti tik už Bendrijos kilmės produktų privatų sandėliavimą.

8 straipsnis

Referencinės kainos

1.  6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams, kuriems taikomos intervencinės priemonės, nustatomos šios referencinės kainos:

▼M7

a) grūdų sektoriuje — 101,31 EUR už toną;

▼B

b) standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo A dalyje, žaliavinių ryžių kaina nustatoma 150 EUR už toną;

c) cukraus:

i) baltojo cukraus:

 541,5 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,

 404,4 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;

ii) žaliavinio cukraus:

 448,8 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,

 335,2 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;

ir ii papunkčiuose nustatytos referencinės kainos taikomos standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo B dalyje, iš fabriko tiekiamam nefasuotam cukrui,

d) galvijienos sektoriuje jaučių R3 klasės, kaip nustatyta Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalėje, numatytoje 42 straipsnio 1 dalies a punkte, skerdenų kaina nustatoma 2 224 EUR už toną;

e) pieno ir pieno produktų sektoriuje:

i) sviesto 246,39 EUR už 100 kg;

▼M3

ii) 169,80 EUR už 100 kg nugriebto pieno miltelių;

▼B

f) kiaulienos sektoriuje kiaulių standartinės kokybės, apibrėžtos pagal masę ir raumeningumą, laikantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės, numatytos 42 straipsnio 1 dalies b punkte, skerdenų kaina nustatoma 1 509,39 EUR už toną taip:

i) nuo 60 kg iki mažesnės kaip 120 kg masės skerdenos: E klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte;

ii) 120–180 kg masės skerdenos: R klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte.

2.  Grūdų ir ryžių referencinės kainos, nustatytos atitinkamai 1 dalies a ir b punktuose, yra susijusios su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes. Šios referencinės kainos galioja visuose Bendrijos intervenciniuose centruose, paskirtuose pagal 41 straipsnį.

3.  Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas referencines kainas, atsižvelgdama į gamybos ir rinkų pokyčius.

9 straipsnis

Pranešimas apie cukraus rinkos kainas

Komisija įkuria cukraus rinkos kainų informacinę sistemą, įskaitant kainos lygių cukraus rinkoje skelbimo sistemą.

Ši sistema grindžiama informacija, kurią pateikia baltąjį cukrų gaminančios įmonės ar kiti cukraus verslu užsiimantys ūkio subjektai. Ši informacija yra konfidenciali.

Komisija užtikrina, kad naudojant paskelbtą informaciją nebūtų įmanoma nustatyti atskirų įmonių ar ūkio subjektų kainas.



II

skirsnis

Valstybės intervencija



I

poskirsnis

Bendrosios nuostatos

10 straipsnis

Produktai, atitinkantys valstybės intervencijos reikalavimus

1.  Valstybės intervencija taikoma šiems produktams, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:

a) paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgui;

b) žaliaviniams ryžiams;

c) baltajam ar žaliaviniam cukrui, jeigu tas cukrus buvo gaminamas pagal kvotą ir yra pagamintas iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių arba cukranendrių;

d) šviežiai arba atšaldytai galvijienai, klasifikuojamai 0201 10 00 ir 0201 20 20 –0201 20 50 KN subpozicijose;

e) sviestui, pagamintam patvirtintoje Bendrijos įmonėje tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, o drėgmė – ne didesnė kaip 16 % masės;

▼M3

f) aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, kurie patvirtintoje Bendrijos įmonėje pagaminti iš pieno purškimo būdu ir kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 34,0 % neriebalinės sausosios medžiagos masės.



▼M7

II

poskirsnis

Supirkimo pradžia

11 straipsnis

Valstybės intervencijos laikotarpiai

Valstybės intervencija taikoma:

a) grūdams — nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.;

b) žaliaviniams ryžiams — nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d.;

c) cukrui — visus 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metus;

d) galvijienai — bet kuriuos visus prekybos metus;

e) sviestui ir nugriebto pieno milteliams — nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

12 straipsnis

Valstybės intervencijos taikymo pradžia

1.  11 straipsnyje nurodytais laikotarpiais valstybės intervencija:

a) taikoma paprastiesiems kviečiams;

b) taikoma kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams, sorgams, žaliaviniams ryžiams, cukrui, sviestui ir nugriebto pieno milteliams neviršijant 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų intervencinių kiekių;

c) Komisijos sprendimu, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, taikoma galvijienai, jeigu atitinkamu laikotarpiu valstybėje narėje arba jos regione galvijienos vidutinė rinkos kaina, užregistruota pagal 42 straipsnio 1 dalyje numatytą Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalę, yra mažesnė nei 1 560  EUR už toną.

2.  Komisija be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos sustabdo 1 dalies c punkte nurodytos valstybės intervencijos taikymą galvijienai, jei atitinkamu laikotarpiu nebevykdomos tame punkte nurodytos sąlygos.

13 straipsnis

Intervenciniai kiekiai

1.  Vykdant intervencinį pirkimą neviršijami šie supirkimo kiekiai:

a) kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, sorgų ir žaliavinių ryžių — 0 tonų 11 straipsnio atitinkamai a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais;

b) cukraus (baltojo cukraus) — 600 000 tonų kiekvienais prekybos metais;

c) sviesto — 30 000 tonų kiekvienu 11 straipsnio e punkte nurodytu laikotarpiu;

d) nugriebto pieno miltelių — 109 000 tonų kiekvienu 11 straipsnio e punkte nurodytu laikotarpiu.

2.  Cukrui, sandėliuojamam laikantis šio straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, numatytos 32, 52 ir 63 straipsniuose.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti toliau tos dalies a, c ir d punktuose išvardytiems produktams taikyti valstybės intervenciją viršijant toje dalyje nurodytus kiekius, jei tai būtina atsižvelgiant į padėtį rinkoje, visų pirma į rinkos kainų kitimo tendencijas.



III

poskirsnis

Intervencinės kainos

18 straipsnis

Intervencinės kainos

1.  Intervencinė kaina:

a) paprastųjų kviečių — lygi referencinei kainai už pasiūlytą didžiausią 3 mln. tonų kiekį, vienam valstybės intervencijos laikotarpiui, nustatytam 11 straipsnio a punkte;

b) sviesto — lygi 90 % referencinės kainos už pasiūlytus kiekius, kurie neviršija 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto kiekio;

c) nugriebto pieno miltelių — lygi referencinei kainai už pasiūlytus kiekius, kurie neviršija 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto kiekio.

2.  Toliau nurodytų produktų intervencines kainas ir kiekius nustato Komisija taikydama konkurso procedūrą:

a) paprastųjų kviečių, kurių kiekiai viršija didžiausią siūlomą 3 mln. tonų kiekį, vienam valstybės intervencijos laikotarpiui, nustatytam 11 straipsnio a punkte;

b) kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, sorgų ir žaliavinių ryžių, taikant 13 straipsnio 3 dalį;

c) galvijienos;

d) sviesto, kurio pasiūlyti kiekiai viršija 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kiekį, taikant 13 straipsnio 3 dalį; ir

e) nugriebto pieno miltelių, kurių pasiūlyti kiekiai viršija 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą kiekį, taikant 13 straipsnio 3 dalį.

Ypatingoms aplinkybėms gali būti apribotos konkurso procedūros arba intervenciniai kiekiai gali būti nustatyti kiekvienai valstybei narei arba valstybės narės regionui, remiantis registruotomis vidutinėmis rinkos kainomis.

3.  Pagal 2 dalį taikant konkurso procedūrą nustatyta didžiausia supirkimo kaina negali būti didesnė:

a) grūdų ir žaliavinių ryžių — nei atitinkama referencinė kaina;

b) galvijienos — nei vidutinė rinkos kaina valstybėje narėje arba jos regione, padidinta tokia suma, kurią turi nustatyti Komisija remdamasi objektyviais kriterijais;

c) sviesto — nei 90 % referencinės kainos;

d) nugriebto pieno miltelių — nei referencinė kaina.

4.  1–3 dalyse nurodytos intervencinės kainos:

a) grūdų — neturi įtakos kainų padidinimui ar sumažinimui dėl su kokybe susijusių priežasčių; ir

b) žaliavinių ryžių — atitinkamai didinamos ar mažinamos, jei mokėjimo agentūrai pasiūlytų produktų kokybė skiriasi nuo IV priedo A dalyje apibrėžtos standartinės kokybės. Be to, Komisija gali padidinti ir sumažinti intervencinę kainą, siekdama užtikrinti, kad gamyba būtų orientuojama į tam tikrus produktus.

5.  Cukraus intervencinė kaina sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos prekybos metams, einančių po prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas. Tačiau jei mokėjimo agentūrai pasiūlyto cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės cukraus, kuriam yra nustatyta referencinė kaina, kokybės, apibrėžtos IV priedo B dalyje, intervencinė kaina yra atitinkamai didinama arba mažinama.

▼B



IV

poskirsnis

Taikant intervenciją supirktų produktų realizavimas

25 straipsnis

Bendrieji principai

Taikant valstybės intervenciją supirkti produktai realizuojami taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimo ir būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios pirkėjų teisės bei laikantis įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

26 straipsnis

Cukraus realizavimas

Taikant valstybės intervenciją supirktą cukrų mokėjimo agentūros gali parduoti tik kaina, kuri yra didesnė už referencinę kainą, nustatytą prekybos metams, kuriais atliekamas pardavimas.

Tačiau Komisija gali nuspręsti, kad mokėjimo agentūros:

a) gali parduoti cukrų kaina, kuri yra lygi pirmoje pastraipoje nurodytai referencinei kainai arba už ją mažesnė, jei cukrus yra skirtas:

i) naudoti pašarams arba

▼M3

ii) eksportuoti toliau jo neperdirbant arba perdirbus į Sutarties I priede išvardytus produktus ar šio reglamento XX priedo III dalyje išvardytas prekes, arba;

▼M3

iii) pramoninėms reikmėms, nurodytoms 62 straipsnyje;

▼B

b) turi suteikti galimybę atitinkamos valstybės narės pripažintoms labdaros organizacijoms arba, jeigu valstybė narė jų nepripažįsta, Komisijos pripažintoms labdaros organizacijoms įsigyti mokėjimo agentūrų turimą neperdirbtą cukrų, skirtą žmonėms vartoti Bendrijos vidaus rinkoje, mažesne nei taikoma referencinė kaina arba nemokamai, kurį jos paskirstytų vykdydamos atskiras skubios pagalbos operacijas.

▼M15

27 straipsnis

Paskirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje

1.  Produktai iš intervencinių atsargų tiekiami tam tikroms paskirtoms organizacijoms, kurios pagal metinį planą paskirstytų maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje.

Skirstoma:

a) nemokamai arba

b) kaina, kuri jokiu būdu negali viršyti tos, kuri pagrįsta paskirtų organizacijų įgyvendinant šią akciją patirtomis išlaidomis.

2.  Produktas gali būti kaupiamas Bendrijos rinkoje, jeigu:

a) įgyvendinant 1 dalyje minimą metinį planą šio produkto laikinai nėra Bendrijos intervencinėse atsargose tiek, kiek reikia, kad vienoje arba daugiau valstybių narių planas būtų įgyvendintas, ir jei išlaidos neviršija Bendrijos biudžete tuo tikslu numatytų išlaidų, arba

b) įgyvendinant planą reikėtų valstybėms narėms keistis nedideliais intervencinių produktų kiekiais, kuriuos intervencinėse atsargose turi ne ta valstybė (-ės) narė (-ės), kuriai (-ioms) to produkto reikia.

3.  Atitinkamos valstybės narės paskiria 1 dalyje minimas organizacijas ir kasmet laiku praneša Komisijai apie tai, kad nori taikyti šią schemą.

4.  1 ir 2 dalyse minimi produktai paskirtoms organizacijoms perduodami nemokamai. Apskaitinė tokių produktų vertė yra lygi intervencinei kainai, kuri prireikus koreguojama koeficientais atsižvelgiant į kokybės skirtumus.

5.  Nedarant poveikio 190 straipsnio taikymui, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tiekiami produktai yra finansuojami iš Europos Bendrijų biudžeto atitinkamos EŽŪOGF išlaidų kategorijos asignavimų. Taip pat gali būti numatyta, kad šiuo finansavimu būtų dengiamos produktų iš intervencijos centrų išvežimo išlaidos ir paskirtų organizacijų administracinės išlaidos, patiriamos įgyvendinant šiame straipsnyje apibrėžtą schemą, išskyrus bet kurias išlaidas, kurias galėtų padengti naudos gavėjai taikant 1 ir 2 dalis.

▼B



III

skirsnis

Privatus sandėliavimas



I

poskirsnis

Privaloma pagalba

28 straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys produktai

Pagalba skiriama už privatų šių produktų sandėliavimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:

▼M3

a) šių produktų:

i) nesūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, o drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės;

ii) sūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 80 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės, o druskos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės.

▼M7 —————

▼M3

29 straipsnis

Už sviestą skiriamos pagalbos sąlygos ir dydis

Pagalbos už sviestą dydį nustato Komisija, atsižvelgdama į sandėliavimo išlaidas ir šviežio sviesto bei sviesto atsargų kainų tikėtinas tendencijas.

Jei išvežant sviestą iš sandėlių rinkoje atsirado neigiamų pokyčių, nenumatytų įvežant į sandėlius, pagalba gali būti padidinta.

▼M7 —————

▼B



II

poskirsnis

Neprivaloma pagalba

31 straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys produktai

1.  Pagalba gali būti skiriama už privatų šių produktų sandėliavimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:

a) baltojo cukraus;

b) alyvuogių aliejaus;

c) šviežios arba atšaldytos suaugusių galvijų mėsos skerdenų, skerdenų pusių, kompensuotų ketvirčių, priekinių ir užpakalinių ketvirčių pavidalu, klasifikuotų pagal Bendrijos sumitusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę, numatytą 42 straipsnio 1 dalyje;

▼M3 —————

▼M7 —————

▼B

f) kiaulienos;

g) avienos ir ožkienos.

Komisija gali iš dalies keisti pirmos pastraipos c punkte nurodytų produktų sąrašą, jeigu tai yra būtina dėl rinkoje susidariusios padėties.

▼M3

2.  1 dalyje nurodytą pagalbą už privatų sandėliavimą Komisija nustato iš anksto arba konkurso tvarka.

▼M7 —————

▼B

32 straipsnis

Pagalbos už baltąjį cukrų skyrimo sąlygos

1.  Jeigu užregistruota vidutinė baltojo cukraus kaina Bendrijoje yra mažesnė už referencinę kainą tipišku laikotarpiu ir, atsižvelgus į padėtį rinkoje, yra tikėtina, kad ji tokia liks, Komisija gali nuspręsti, kad įmonėms, kurioms yra paskirta cukraus kvota, gali būti suteikta pagalba už privatų baltojo cukraus sandėliavimą.

2.  Cukrui, sandėliuojamam laikantis 1 dalies nuostatų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, nurodytos 13, 52 arba 63 straipsniuose.

33 straipsnis

Pagalbos už alyvuogių aliejų skyrimas

Komisija gali nuspręsti įgalioti įstaigas, kurios suteikia pakankamas garantijas ir yra patvirtintos valstybių narių, sudaryti jų prekiaujamo alyvuogių aliejaus saugojimo sutartis, jeigu atsiranda rimtų rinkos sutrikimų tam tikruose Bendrijos regionuose, inter alia, jeigu tipišku laikotarpiu vidutinė rinkos kaina yra mažesnė nei:

a) 1 779 EUR už toną ypač gryno alyvuogių aliejaus, arba

b) 1 710 EUR už toną gryno alyvuogių aliejaus, arba

c) 1 524 EUR už toną paprasto alyvuogių (lampante) aliejaus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra 2 g/100 g, šią sumą už kiekvieną papildomą rūgštingumo laipsnį mažinant 36,70 EUR už toną.

34 straipsnis

Pagalbos už galvijienos sektoriaus produktus skyrimo sąlygos

Jeigu vidutinė kaina Bendrijos rinkoje, užregistruota remiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skale, numatyta 42 straipsnio 1 dalyje, yra mažesnė kaip 103 % referencinės kainos ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.

▼M3 —————

▼M7 —————

▼B

37 straipsnis

Pagalbos už kiaulieną skyrimo sąlygos

Jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visose valstybėse narėse Bendrijos tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % referencinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.

38 straipsnis

Pagalbos už avieną ir ožkieną skyrimo sąlygos

Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą, jeigu avienos ir ožkienos rinkose susiklosto itin sunki padėtis vienoje ar keliose iš šių kainų teritorijų:

a) Didžiojoje Britanijoje;

b) Šiaurės Airijoje;

c) kiekvienoje iš atskirų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę.



IV

skirsnis

Bendrosios nuostatos

39 straipsnis

Su sandėliavimu susijusios taisyklės

1.  Mokėjimo agentūros negali sandėliuoti savo supirktų produktų už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų, nebent Komisija joms yra davusi išankstinį leidimą.

Šiame straipsnyje Belgijos ir Liuksemburgo teritorijos laikomos viena valstybe nare.

2.  Leidimas suteikiamas, jeigu sandėliavimas yra tikrai būtinas ir atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a) produktų sandėliavimo galimybes ir reikalavimus valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir kitose valstybėse narėse;

b) bet kokias papildomas sandėliavimo išlaidas valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir vežimo išlaidas.

3.  Leidimas produktus sandėliuoti trečiojoje šalyje suteikiamas tik tuomet, jei remiantis 2 dalyje išdėstytais kriterijais produktų sandėliavimas kitoje valstybėje narėje keltų didelių sunkumų.

4.  2 dalies a punkte minima informacija rengiama pasikonsultavus su visomis valstybėmis narėmis.

5.  Muitai ir kitos pagal bendrąją žemės ūkio politiką skirtinos ar mokėtinos sumos netaikomi produktams:

a) vežamiems gavus leidimą, išduodamą pagal 1, 2 ir 3 dalis, arba

b) perkeliamiems iš vienos mokėjimo agentūros į kitą.

6.  Mokėjimo agentūros, veikiančios pagal 1, 2 ir 3 dalis, lieka atsakingos už produktus, sandėliuojamus už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų.

7.  Jei mokėjimo agentūros saugomi produktai už valstybės narės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, teritorijos ribų nėra grąžinami į tą valstybę narę, jie realizuojami tokiomis kainomis ir tokiomis sąlygomis, kurios yra nustatytos ar turi būti nustatytos jų sandėliavimo vietoje.

40 straipsnis

Konkursų tvarkos taisyklės

Konkursų tvarka visiems suinteresuotiems asmenims užtikrinamos lygios teisės dalyvauti konkurse.

Atrenkant konkursui pateiktas paraiškas, pirmenybė teikiama toms, kurios yra naudingiausios Bendrijai. Tačiau įsipareigojimo sudaryti sutartį nėra.

41 straipsnis

Intervenciniai centrai

1.  Komisija skiria intervencinius centrus grūdų ir ryžių sektoriuose bei nustato jiems taikomas sąlygas.

Grūdų sektoriaus produktų atžvilgiu Komisija gali skirti kiekvienos grūdų rūšies intervencinius centrus.

2.  Sudarydama intervencinių centrų sąrašą Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) padėtį intervenciniuose centruose atitinkamų produktų perteklių turinčiose vietovėse;

b) į tai, ar yra pakankamai patalpų ir techninių įrenginių;

c) ar jų padėtis yra palanki transporto priemonių atžvilgiu.

42 straipsnis

Skerdenų klasifikavimas

1.  Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės pagal V priede nustatytas taisykles taikomos šiuose sektoriuose:

a) galvijienos – sumitusių galvijų skerdenos;

b) kiaulienos – kiaulių, išskyrus veisimui naudotas kiaules, skerdenos.

Avienos ir ožkienos sektoriuje valstybės narės gali taikyti Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skalės pagal V priedo C punkte nustatytas taisykles.

2.  Bendrijos tikrinimų komitetas, sudarytas iš Komisijos ekspertų ir valstybių narių paskirtų ekspertų, Bendrijos vardu vykdo patikrinimus vietoje, susijusius su sumitusių galvijų ir avių skerdenų klasifikavimu. Šis komitetas praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie atliktus patikrinimus.

Bendrija padengia atliktų patikrinimų išlaidas.

43 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Nedarant poveikio jokiems konkretiems įgaliojimams, kurie Komisijai buvo suteikti šio skyriaus nuostatomis, Komisija priima išsamias jų įgyvendinimo taisykles, kurios visų pirma gali būti susijusios su:

▼M7

a) reikalavimais ir sąlygomis, kuriuos turi atitikti produktai, kad juos būtų galima supirkti taikant intervencinį pirkimą, kaip nurodyta 10 straipsnyje, arba už kurių privatų sandėliavimą skiriama pagalba, kaip nurodyta 28 ir 31 straipsniuose, visų pirma atsižvelgiant į kokybę, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, įskaitant jų ženklinimą etiketėmis, didžiausią amžių, konservavimą, produktų, su kuriais susijusi intervencinė kaina, gamybos stadiją ir privataus sandėliavimo trukmę;

▼M7

aa) didžiausių kiekių ir kiekybinių normų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalies a punkte, reikalavimų laikymusi; todėl įgyvendinamosiomis taisyklėmis Komisija gali būti įgaliota užbaigti supirkimą nustatyta kaina, nustatyti paskirstymo koeficientus, o paprastųjų kviečių atveju — taikyti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą konkurso procedūrą be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos;

▼B

b) IV priedo B dalies pakeitimais;

c) jeigu taikoma, taikomo kainų padidinimo ir sumažinimo skale;

d) mokėjimo agentūrų vykdomo perėmimo taikant valstybės intervenciją bei pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimo tvarka ir sąlygomis, visų pirma:

i) atsižvelgiant į sutarčių sudarymą ir jų turinį;

ii) privataus sandėliavimo laikotarpio trukme ir sąlygomis, pagal kurias tokie sutartyse nustatyti laikotarpiai gali būti sutrumpinti arba pratęsti;

iii) sąlygomis, pagal kurias gali būti nuspręsta, kad produktai, kuriems taikomos privataus sandėliavimo sutartys, gali būti pakartotinai parduodami arba kitaip realizuojami;

iv) valstybe nare, kurioje gali būti pateikta privataus sandėliavimo paraiška;

e) 17 ir 37 straipsniuose minimo tipinio rinkų sąrašo patvirtinimu;

f) taisyklėmis, susijusiomis su taikant valstybės intervenciją supirktų produktų realizavimo sąlygomis, visų pirma pardavimo kainomis, paėmimo iš sandėlių sąlygomis ir prireikus su vėlesniu šių iš sandėlių paimtų produktų naudojimu ar jų paskirtimi, vykdytinais patikrinimais arba taikytina užstatų sistema;

g) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyto metinio plano rengimu;

h) 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto kaupimo Bendrijos rinkoje sąlygomis;

i) taisyklėmis dėl 39 straipsnyje nurodytų leidimų, įskaitant, jeigu tai yra tikrai būtina, leidžiančias nukrypti nuo prekybos taisyklių nuostatas;

j) taisyklėmis, susijusiomis su tvarka, kurios reikia laikytis organizuojant konkursus;

k) 41 straipsnyje minimų intervencinių centrų skyrimo taisyklėmis;

l) taisyklėmis, kurias turi atitikti sandėliai, kuriuose gali būti sandėliuojami produktai;

m) 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėmis, visų pirma dėl:

i) sąvokų apibrėžčių;

ii) skerdenų pateikimo pranešimo apie kainas tikslais, susijusiais su suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skale;

iii) dėl priemonių, kurių turi imtis skerdyklos, kaip numatyta V priedo A punkto III papunktyje:

 bet kokių Direktyvos 88/409/EEB 5 straipsnyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų skerdykloms, pageidaujančioms apriboti savo gamybą vietine rinka,

 bet kokių leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios gali būti taikomos to prašančioms valstybėms narėms dėl skerdyklų, kuriose skerdžiama nedaug galvijų,

iv) leidimo valstybėms narėms netaikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės arba naudoti įvertinimo kriterijus kartu su svorio ir apskaičiuoto raumeningumo kriterijais;

v) valstybių narių pranešimų apie tam tikrų produktų kainas taisyklių.



II

SKYRIUS

Specialios intervencinės priemonės



I

skirsnis

Išskirtinės rinkos rėmimo priemonės

44 straipsnis

Gyvūnų ligos

1.  Komisija gali patvirtinti išskirtines paveiktos rinkos rėmimo priemones, siekdama atsižvelgti į prekybos Bendrijos viduje ir prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimus, kurie gali atsirasti dėl kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonių taikymo.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės taikomos šiuose sektoriuose:

a) galvijienos;

b) pieno ir pieno produktų;

c) kiaulienos;

d) avienos ir ožkienos;

e) kiaušinių;

f) paukštienos.

2.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybė (-ių) narės (-ių) prašymu.

Jų galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) ėmėsi veterinarijos ir sanitarijos priemonių, skirtų greitai likviduoti ligas, ir tik tokiu mastu ir per tokį laikotarpį, kurie yra būtini atitinkamai rinkai remti.

45 straipsnis

Vartotojų pasitikėjimo praradimas

Komisija gali patvirtinti išskirtines rinkos rėmimo priemones paukštienos ir kiaušinių sektoriuose, siekdama atsižvelgti į didelius rinkos sutrikimus, tiesiogiai susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

Šių priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu.

46 straipsnis

Finansavimas

1.  Bendrija iš dalies finansuoja 44 ir 45 straipsniuose nurodytas išskirtines priemones, t. y. 50 % valstybių narių patirtų išlaidų.

Tačiau galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose, kovojant su snukio ir nagų liga Bendrija iš dalies finansuoja 60 % tokių išlaidų.

2.  Jeigu gamintojai prisideda prie valstybių narių patirtų išlaidų, pastarosios užtikrina, kad nebūtų iškraipoma konkurencija tarp skirtingų valstybių narių gamintojų.

▼M7 —————

▼B



II

skirsnis

Priemonės grūdų ir ryžių sektoriuose

47 straipsnis

Specialios rinkos priemonės grūdų sektoriuje

1.  Komisija gali imtis specialių intervencinių priemonių grūdų sektoriuje, jeigu tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties. Tokių intervencinių priemonių gali būti imamasi pirmiausia, jeigu viename ar keliuose Bendrijos regionuose dėl intervencinių kainų sumažėja rinkos kainos arba atsiranda grėsmė, kad jos gali sumažėti.

2.  Specialių intervencinių priemonių pobūdį ir taikymą nustato bei produktų, kuriems taikomos šios priemonės, pardavimo ar kitokio realizavimo sąlygas ir tvarką priima Komisija.

48 straipsnis

Specialios rinkos priemonės ryžių sektoriuje

1.  Komisija gali imtis specialių priemonių tam, kad:

a) būtų išvengta didelio masto valstybės intervencijos taikymo, kaip numatyta šios dalies I skyriaus II skirsnyje, ryžių sektoriuje tam tikruose Bendrijos regionuose;

b) būtų kompensuotas dėl stichinių nelaimių atsiradęs žaliavinių ryžių trūkumas.

2.  Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.



III

skirsnis

Priemonės cukraus sektoriuje

49 straipsnis

Minimali runkelių kaina

1.  Minimali kvotinių runkelių kaina yra:

a) 27,83 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;

b) 26,29 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

2.  1 dalyje nurodyta minimali kaina taikoma IV priedo B dalyje apibrėžtos standartinės kokybės cukriniams runkeliams.

3.  Cukraus įmonės, perkančios į cukrų perdirbti tinkamus kvotinius runkelius, skirtus perdirbti į kvotinį cukrų, turi sumokėti bent minimalią kainą, padidintą ar sumažintą atsižvelgiant į nukrypimus nuo standartinės kokybės.

Pirmoje pastraipoje nurodytas padidinimas arba sumažinimas taikomas laikantis įgyvendinimo taisyklių, kurias turi nustatyti Komisija.

4.  Cukrinių runkelių, kurių kiekis atitinka pramoninio cukraus arba perteklinio cukraus kiekį, kuriam taikomas 64 straipsnyje numatytas pertekliaus mokestis, supirkimo kainą atitinkama cukraus gamybos įmonė koreguoja taip, kad ji būtų bent jau lygi minimaliai kvotinių runkelių kainai.

50 straipsnis

Tarpšakiniai susitarimai

1.  Tarpšakiniai prekybos susitarimai ir tiekimo sutartys turi atitikti 3 dalį ir pirkimo sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija, visų pirma runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančias sąlygas.

2.  Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos reglamentuojamos šias žaliavas auginančių Bendrijos augintojų ir Bendrijos cukraus gamybos įmonių sudarytais tarpšakiniais prekybos susitarimais.

3.  Tiekimo sutartyse nurodoma, ar iš cukrinių runkelių pagamintas cukraus kiekis bus:

a) kvotinis cukrus;

b) nekvotinis cukrus.

4.  Kiekviena cukraus gamybos įmonė valstybei narei, kurioje ji gamina cukrų, pateikia šią informaciją:

a) 3 dalies a punkte nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius ir cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;

b) atitinkamą numatomą išeigą.

Valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.

▼M3

5.  Cukraus gamybos įmonės, prieš sėją nesudariusios kvotinių runkelių tiekimo minimalia kaina sutarčių dėl runkelių kiekio, lygiaverčio iš jų pagamintam kvotiniam cukrui, kurio kvota kiekvienu konkrečiu atveju gali būti patikslinta taikant prevencinio pašalinimo koeficientą, nustatytą pagal 52 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, turės mokėti bent minimalią kvotinių runkelių kainą už visus cukrinius runkelius, kuriuos jos perdirba į cukrų.

6.  Atitinkamai valstybei narei pritarus, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nukrypstama nuo 3, 4 ir 5 dalių.

▼B

7.  Jeigu nėra sudaryta tarpšakinių prekybos susitarimų, atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą imasi būtinų priemonių atitinkamų šalių interesams apginti.

51 straipsnis

Gamybos mokestis

1.  56 straipsnio 2 dalyje nurodytų cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.

2.  Nustatomas 12,00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50 % cukrui taikomo mokesčio dydžio gamybos mokestis.

3.  Visą gamybos mokesčio, mokamo pagal 1 dalį, sumą valstybė narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.

Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario mėn. pabaigos.

4.  Bendrijos cukraus ir inulino sirupo gamybos įmonės gali reikalauti, kad cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai arba cikorijų tiekėjai padengtų iki 50 % atitinkamo gamybos mokesčio.

▼M3

52 straipsnis

Cukraus atšaukimas iš rinkos

1.  Siekiant išsaugoti struktūrinę rinkos pusiausvyrą išlaikant referencinei kainai artimą kainų lygį, atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, Komisija gali nuspręsti atitinkamais prekybos metais atšaukti iš rinkos kvotinio cukraus ar izogliukozės kiekį, viršijantį pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotą ribą.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atšaukimo riba kiekvienai kvotą turinčiai įmonei apskaičiuojama padauginant jai skirtą kvotą iš koeficiento, kurį Komisija, atsižvelgdama į numatomas rinkos tendencijas, nustato ne vėliau kaip praeitų prekybos metų kovo 16 d. 2008–2009 prekybos metais koeficientas kvotai taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 320/2006 atsisakius kvotų ir atsisakymą patenkinus ne vėliau kaip 2008 m. kovo 15 d.

Remdamasi naujausiais duomenimis apie rinkos tendencijas, Komisija gali iki atitinkamų prekybos metų spalio 31 d. nuspręsti patikslinti koeficientą arba, jeigu toks sprendimas pagal šios dalies pirmą pastraipą nebuvo priimtas, tokį koeficientą nustatyti.

3.  Kiekviena įmonė, kuriai paskirta kvota, iki kitų prekybos metų pradžios savo sąskaita sandėliuoja pagal 2 dalį apskaičiuotą ribą viršijantį kvotinio cukraus kiekį. Prekybos metais atšauktas cukraus ar izogliukozės kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Komisija, atsižvelgdama į numatomas cukraus rinkos tendencijas, gali nuspręsti visą atšauktą cukraus ar izogliukozės kiekį arba jo dalį laikyti einamųjų ir (arba) kitų prekybos metų:

a) cukraus ar izogliukozės pertekliumi, iš kurio gali būti gaminamas pramoninis cukrus ar pramoninė izogliukozė; arba

b) produkcija pagal laikiną kvotą, kurios dalis gali būti skirta eksportui laikantis Bendrijos įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

4.  Jeigu cukraus pasiūla Bendrijoje yra nepakankama, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikras atšaukto cukraus kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos.

5.  Tais atvejais, kai atšauktas cukrus laikomas pirmuoju cukraus kiekiu, pagamintu kitais prekybos metais, cukrinių runkelių augintojams mokama minimali tų prekybos metų kaina.

Tais atvejais, kai atšauktas cukrus tampa pramoniniu cukrumi arba yra eksportuojamas pagal šio straipsnio 3 dalies a ir b punktus, 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl minimalios kainos netaikomi.

Tais atvejais, kai atšauktas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos pagal 4 dalį, cukrinių runkelių augintojams mokama einamųjų prekybos metų minimali kaina.

▼M3

52a straipsnis

Cukraus atšaukimas 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metais

1.  Nukrypstant nuo šio Reglamento 52 straipsnio 2 dalies, valstybėms narėms, kurių nacionalinės cukraus kvotos buvo sumažintos jų atsisakius pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnį ir 4a straipsnio 4 dalį, Komisija 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metams nustato koeficientą, taikydama šio reglamento VIIc priedą.

2.  Įmonei, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a ar b punktus nuo kitų prekybos metų atsisako visos jai paskirtos kvotos, jos prašymu netaikomi koeficientai, nurodyti šio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje. Toks prašymas pateikiamas iki prekybos metų, kuriais taikomas atšaukimas, pabaigos.

▼B

53 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija gali priimti išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) kriterijais, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekius, kuriems turi būti taikomos 50 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

b) 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta iš rinkos pašalinto kvotinio cukraus procentine dalimi;

c) minimalios kainos mokėjimo sąlygomis tuo atveju, kai iš rinkos pašalintas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 52 straipsnio 4 dalį.



IV

skirsnis

Pasiūlos pritaikymas

54 straipsnis

Priemonės, skirtos palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų

Siekdama paskatinti prekybos ir bendros prekybos organizacijas palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija gali imtis tokių priemonių gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos sektoriuose:

a) priemonių kokybei gerinti;

b) priemonių, kuriomis skatinamas geresnis gamybos, perdirbimo ir prekybos organizavimas;

c) priemonių, skirtų palengvinti rinkos kainų tendencijų registravimą;

d) priemonių, skirtų padėti nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomomis gamybos priemonėmis.



III

SKYRIUS

Gamybos apribojimo sistemos



I

skirsnis

Bendrosios nuostatos

▼M10

55 straipsnis

Kvotų sistemos ir gamybos potencialas

▼M7

1.  Kvotų sistema taikoma šiems produktams:

a) pienui ir kitiems pieno produktams, kaip nurodyta 65 straipsnio a ir b punktuose;

b) cukrui, izogliukozei ir inulino sirupui;

c) bulvių krakmolui, už kurį gali būti skiriama Bendrijos pagalba.

2.  Jei taikant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas kvotų sistemas gamintojas viršija nustatytą kvotą ir nepasinaudoja leistinais cukraus pertekliaus kiekiais, kaip numatyta 61 straipsnyje, už tokius kiekius mokamas pertekliaus mokestis laikantis II ir III skirsniuose nustatytų sąlygų.

▼M10

2a.  Vyno sektoriuje gamybos potencialo taisyklės dėl neteisėto sodinimo, pereinamojo laikotarpio sodinimo teisės ir vynmedžių išnaikinimo schema taikomos pagal IVa skirsnio nuostatas.

▼B



II

skirsnis

Cukrus



I

poskirsnis

Kvotų skyrimas ir administravimas

56 straipsnis

Kvotų skyrimas

1.  Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos nacionaliniu ar regioniniu lygiu kvotos nustatytos VI priede.

2.  Valstybės narės skiria kvotą kiekvienai jos teritorijoje įsisteigusiai ir pagal 57 straipsnį patvirtintai įmonei, gaminančiai cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.

Kiekvienai įmonei skiriama kvota yra lygi įmonei 2007–2008 prekybos metais paskirtai kvotai pagal Reglamentą (EB) Nr. 318/2006.

3.  Jeigu kvota skiriama cukraus gamybos įmonei, turinčiai daugiau nei vieną gamybos ūkinį vienetą, valstybės narės patvirtina priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų interesus.

57 straipsnis

Patvirtintos įmonės

1.  Gavusi prašymą, valstybė narė patvirtina cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančią įmonę ar įmonę, perdirbančią šiuos produktus į produktą, įtrauktą į 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu ta įmonė:

a) įrodo savo profesinius pajėgumus gamybos srityje;

b) sutinka teikti informaciją ir sutinka, kad jai būtų taikoma šiame reglamente numatyta kontrolė;

c) patvirtinimo galiojimas nėra sustabdytas ar patvirtinimas nėra atšauktas.

2.  Patvirtintos įmonės valstybei narei, kurios teritorijoje nuimamas runkelių ar cukranendrių derlius arba vyksta rafinavimas, teikia šią informaciją apie:

a) runkelių ar cukranendrių kiekį, dėl kurio sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus išeigą iš hektaro;

b) pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;

c) parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.

58 straipsnis

Papildoma ir pridėtinė izogliukozės kvota

1.  2008–2009 prekybos metais praėjusių prekybos metų izogliukozės kvota padidinama papildoma 100 000 tonų izogliukozės kvota. Šis padidinimas netaikomas Bulgarijai ir Rumunijai.

2008–2009 prekybos metais praėjusių prekybos metų izogliukozės kvota padidinama papildoma 11 045 tonų izogliukozės kvota Bulgarijai ir 1 966 tonų – Rumunijai.

Valstybės narės papildomas kvotas įmonėms skiria proporcingai izogliukozės kvotoms, skirtoms pagal 56 straipsnio 2 dalį.

2.  2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metais Italija, Lietuva ir Švedija, jų teritorijose įsisteigusiai įmonei pateikus prašymą, gali skirti pridėtinę izogliukozės kvotą. Maksimalios pridėtinės kvotos kiekvienai valstybei narei yra nustatytos VII priede.

3.  Už kvotas, paskirtas įmonėms pagal 2 dalį, imamas vienkartinis 730 EUR mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos pridėtinės kvotos toną.

▼M3

59 straipsnis

Kvotų valdymas

1.  VI priede 2008–2009 prekybos metams nustatytas kvotas Komisija patikslina iki 2008 m. balandžio 30 d., o 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metams – atitinkamai iki 2009 ir 2010 m. vasario 28 d. Šie patikslinimai atliekami atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies, šio reglamento 58 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio ir 4a straipsnio 4 dalies taikymą.

2.  Atsižvelgdama į Reglamente (EB) Nr. 320/2006 numatytos restruktūrizavimo schemos įgyvendinimo rezultatus, Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 28 d. nustato bendrą procentinę dalį, kuria kiekvienai valstybei narei ar regionui reikia sumažinti esamas cukraus ir izogliukozės kvotas, kad būtų išvengta rinkos pusiausvyros sutrikimų nuo 2010–2011 prekybos metų. Valstybės narės atitinkamai patikslina kiekvienos įmonės kvotą.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybėms narėms, kurių nacionalinės kvotos buvo sumažintos jų atsisakius pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnį ir 4a straipsnio 4 dalį, Komisija nustato procentinę dalį, taikydama šio reglamento VIIa priedą. Šios valstybės narės patikslina kiekvienos jų teritorijoje esančios įmonės, kuriai paskirta kvota, procentinę dalį pagal šio reglamento VIIb priedą.

Šios dalies pirma ir antra pastraipos netaikomos atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.

60 straipsnis

Nacionalinių kvotų perskirstymas ir kvotų sumažinimas

1.  2008–2009 ir po jų einantiems prekybos metams valstybės narės gali iki 10 % sumažinti cukraus ar izogliukozės kvotą, paskirtą jos teritorijoje įsisteigusiai įmonei, nepažeisdama įmonių teisės laisvai dalyvauti mechanizmuose, nustatytuose Reglamentu (EB) Nr. 320/2006. Tai darydamos valstybės narės taiko objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus.;

▼B

2.  Valstybės narės pagal VIII priede nustatytas taisykles ir atsižvelgdamos į kiekvienos suinteresuotosios šalies, visų pirma cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus, gali perduoti vienos įmonės kvotas kitai įmonei.

3.  Pagal 1 ir 2 dalis sumažintus kiekius atitinkama valstybė narė paskirsto vienai ar daugiau jos teritorijoje esančių įmonių, jau turinčių kvotą ar jos neturinčių.

▼M3

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 320/2006 4a straipsnis, valstybės narės patikslina atitinkamai įmonei skirtą kvotą ją sumažindamos, kaip apibrėžta to straipsnio 4 dalyje, neviršydamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos procentinės dalies.

▼B



II

poskirsnis

Kvotos perviršis

61 straipsnis

Taikymo sritis

Prekybos metais viršijus 56 straipsnyje minėtą kvotą pagamintas cukrus, izogliukozė ar inulino sirupas gali būti:

a) naudojamas gaminant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 62 straipsnyje;

b) perkeliamas į kitų prekybos metų kvotinę produkciją pagal 63 straipsnį;

c) naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 ( 1 ) II antraštinę dalį; arba

d) eksportuojamas neviršijant Komisijos nustatytų kiekybinių apribojimų, laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytų susitarimų įsipareigojimų.

Kitam kiekiui taikomas 64 straipsnyje nurodytas pertekliaus mokestis.

62 straipsnis

Pramoninis cukrus

1.  Pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas skiriami vieno iš 2 dalyje nurodytų produktų gamybai, jeigu:

a) jis pagamintas pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 57 straipsnį; ir

b) pristatytas naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.

2.  Komisija sudaro produktų, kurių gamybai yra naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, sąrašą.

Šis sąrašas visų pirma apima:

a) bioetanolį, spiritą, romą, gyvas mieles ir sirupus, skirtus tepti bei perdirbti į „Rinse appelstroop“;

b) tam tikrus pramoninius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus, bet kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, izogliukozė arba inulino sirupas;

c) tam tikrus chemijos arba farmacijos pramonės produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo.

63 straipsnis

Cukraus pertekliaus perkėlimas į kitus metus

1.  Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perteklių ar jo dalį, viršijančią jos cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kvotą, kad ji būtų laikoma kitų prekybos metų produkcijos dalimi. Nepažeidžiant 3 dalies, tas sprendimas yra neatšaukiamas.

2.  1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusios įmonės:

a) informuoja atitinkamą valstybę narę iki tos valstybės narės nustatytinos datos:

 apie į kitus metus perkeliamą cukranendrių cukraus kiekį – nuo einamųjų prekybos metų vasario 1 d. iki birželio 30 d.,

 apie į kitus metus perkeliamą cukraus arba inulino sirupo kitą kiekį – nuo einamųjų prekybos metų vasario 1 d. iki balandžio 15 d.;

b) įsipareigoja šį kiekį saugoti savo lėšomis iki einamųjų prekybos metų pabaigos.

3.  Jeigu atitinkamais prekybos metais galutinė įmonės produkcija buvo mažesnė nei numatyta priimant sprendimą pagal 1 dalį, perkeltą kiekį ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 31 d. galima pakoreguoti atgaline data.

4.  Į kitus metus perkeltas kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.

5.  Cukrui, sandėliuojamam laikantis šio straipsnio nuostatų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, nurodytos 13, 32 arba 52 straipsniuose.

64 straipsnis

Pertekliaus mokestis

1.  Pertekliaus mokestis imamas už:

a) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo perteklių, pagamintą bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltus kiekius, priskirtus kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir sandėliuojamus pagal 63 straipsnį, arba 61 straipsnio c ir d punktuose nurodytus kiekius;

b) pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekį, dėl kurio iki datos, kurią turi nustatyti Komisija, nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirbtas į vieną iš 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;

▼M3

c) cukraus ir izogliukozės kiekiui, atšauktam iš rinkos pagal 52 ir 52a straipsnius, dėl kurio nėra įvykdyti 52 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.

▼B

2.  Siekdama išvengti 1 dalyje nurodytų kiekių kaupimosi, Komisija nustato pakankamai didelį pertekliaus mokestį.

3.  1 dalyje nurodytą pertekliaus mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtos produkcijos kiekius, toms įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.



III

skirsnis

Pienas



I

poskirsnis

Bendrosios nuostatos

65 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame skirsnyje:

a) „pienas“ – iš vienos ar keleto karvių primelžta produkcija;

b) „kiti pieno produktai“ – bet kuris pieno produktas, išskyrus pieną, visų pirma nugriebtas pienas, grietinėlė, sviestas, jogurtas ir sūris; prireikus jie perskaičiuojami į „pieno ekvivalentus“, taikant koeficientus, kuriuos turi nustatyti Komisija;

c) „gamintojas“ – ūkininkas, turintis ūkį geografinėje valstybės narės teritorijoje ir gaminantis pieną bei juo prekiaujantis arba ketinantis tai daryti artimiausiu metu;

d) „ūkis“ – ūkis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnyje;

e) „supirkėjas“ – įmonės arba grupės, kurios superka pieną iš gamintojų, tam kad:

 jis būtų surenkamas, pakuojamas, laikomas, atšaldomas ar perdirbamas, taip pat pateikiamas pagal sutartį,

 jį parduotų vienai ar daugiau įmonių, apdorojančių arba perdirbančių pieną ar kitus pieno produktus.

Tačiau supirkėju laikoma ir bet kuri supirkėjų grupė toje pačioje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdomos administravimo ir apskaitos operacijos, būtinos pertekliaus mokesčiui mokėti jų narių vardu. Taikant šios pastraipos pirmą sakinį, Graikija laikoma viena geografine teritorija ir oficialią įstaigą ji gali laikyti supirkėjų grupe;

f) „pristatymas“ – pristatymas pieno, kurį be jokių kitų pieno produktų gamintojas pristato supirkėjui nepaisant, ar jį veža pats gamintojas, supirkėjas, tokius produktus gaminanti ar apdorojanti įmonė ar trečioji šalis;

g) „tiesioginis pardavimas“ – bet koks pardavimas ar perdavimas, kai gamintojas pieną parduoda ar perduoda tiesiai vartotojui, taip pat bet kuris gamintojo vykdomas kitų pieno produktų pardavimas ar perdavimas. Komisija, nepažeisdama šio straipsnio f punkte pateiktos sąvokos „pristatymas“ apibrėžties, gali pakoreguoti sąvokos „tiesioginis pardavimas“ apibrėžtį, siekdama visų pirma užtikrinti, kad jokiam parduodamo pieno ar kitų parduodamų pieno produktų kiekiui nebūtų daroma išimtis iš kvotų tvarkos;

h) „pardavimas“ – pieno pristatymas arba pieno ar kitų pieno produktų tiesioginis pardavimas;

i) „individuali kvota“ – gamintojo kvota bet kurio dvylikos mėnesių laikotarpio balandžio 1 d.;

j) „nacionalinė kvota“ – kiekvienai valstybei narei nustatyta ir 66 straipsnyje nurodyta kvota;

k) „turima kvota“ – kvota, kurią gamintojas turi dvylikos mėnesių laikotarpio, už kurį skaičiuojamas pertekliaus mokestis, kovo 31 d., atsižvelgus į visą šiame reglamente numatytą perdavimą, pardavimą, perskaičiavimą ir laikinai pakeistą paskirstymą, kurie buvo vykdomi per tą dvylikos mėnesių laikotarpį.



II

poskirsnis

Kvotų skyrimas ir administravimas

66 straipsnis

Nacionalinės kvotos

1.  Nacionalinės pieno ir kitų pieno produktų, kuriais iš dvylikos mėnesių laikotarpių, skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 1 d. (toliau – dvylikos mėnesių laikotarpiai), prekiaujama septynis iš eilės, gamybos kvotos nustatomos IX priedo 1 punkte.

2.  1 dalyje nurodytos kvotos padalinamos gamintojams pagal 67 straipsnį, atskiriant pristatymą ir tiesioginį pardavimą. Bet koks nacionalinių kvotų perviršis nustatomas kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu lygiu pagal šį skirsnį ir atskiriant pristatymą bei tiesioginį pardavimą.

3.  IX priedo 1 punkte nurodytos nacionalinės kvotos nustatomos nepažeidžiant galimo jų peržiūrėjimo atsižvelgiant į bendrą padėtį rinkoje ir konkrečias sąlygas tam tikrose valstybėse narėse.

4.  Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta IX priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek nuo 2002 m. bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas kiekvienos iš tų šalių ūkiuose.

Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir sprendimą dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas priima Komisija, remdamasi Bulgarijos ir Rumunijos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikta ataskaita. Šioje ataskaitoje išsamiai aprašomi kiekvienos šalies pieno sektoriaus realaus restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo vartojimui ūkio viduje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos.

▼A1

4a.  Kroatijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta IX priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo pirmųjų kvotos metų po įstojimo balandžio 1 d. tiek, kiek 2008–2012 m. laikotarpiu bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas Kroatijos ūkiuose.

Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir sprendimą dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas laikydamasi 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos priima Komisija, remdamasi Kroatijos iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktina įvertinimo ataskaita. Toje ataskaitoje pateikiami Kroatijos pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso, visų pirma perėjimo nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos, rezultatai ir kryptys.

▼B

5.  Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nustatytos nacionalinės kvotos apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą pieną ar pieno ekvivalentą nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.

67 straipsnis

Individualios kvotos

1.  Gamintojo individuali kvota arba kvotos 2008 m. balandžio 1 d. lygios jam skirtam individualiam nustatytajam kiekiui arba kiekiams 2008 m. kovo 31 d., nepažeidžiant kvotų perdavimo, pardavimo ir perskaičiavimo, kuris įsigalioja 2008 m. balandžio 1 d.

2.  Gamintojai gali turėti vieną ar dvi individualias kvotas, vieną – pristatymui, kitą – tiesioginiam pardavimui. Gamintojo kiekius iš vieno kvotos rūšies į kitą gali perkelti tik valstybės narės kompetentinga institucija, gamintojui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą.

3.  Jei gamintojas turi dviejų rūšių kvotas, jo bet kurio mokėtino pertekliaus mokesčio dalis apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną kvotos rūšį.

4.  Komisija, siekdama suteikti kompensaciją Suomijos SLOM gamintojams, gali padidinti Suomijai skirtą nacionalinę kvotą, paskirstytą 66 straipsnyje nurodytam pristatymui, iki 200 000 tonų. Šis rezervas, kuris turi būti paskirtas laikantis Bendrijos teisės aktų, turi būti naudojamas išskirtinai gamintojams, kurių teisė vėl imtis gamybos buvo paveikta šalies stojimo į ES.

5.  Individualios kiekvieno atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio kvotos prireikus gali būti keičiamos taip, kad kiekvienos valstybės narės individualių kvotų, skirtų pristatymui ir tiesioginiam pardavimui, suma neviršytų atitinkamos nacionalinės kvotos dalies, pakoreguotos pagal 69 straipsnį, atsižvelgiant į bet kurį sumažinimą, kuris buvo atliktas skiriant kvotą į nacionalinį rezervą, kaip numatyta 71 straipsnyje.

68 straipsnis

Kvotų iš nacionalinio rezervo paskirstymas

Valstybės narės priima taisykles, pagal kurias gamintojams būtų skiriama visa arba dalis kvotos iš nacionalinio rezervo, numatyto 71 straipsnyje, remiantis objektyviais kriterijais, apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai.

69 straipsnis

Kvotų administravimas

1.  Komisija pakoreguoja kiekvienos valstybės narės kiekvieno atitinkamo laikotarpio nacionalinių kvotų suskirstymą į „pristatymą“ ir „tiesioginį pardavimą“ prieš baigiantis tokiam laikotarpiui, atsižvelgdama į gamintojų pageidavimus dėl individualių kvotų pristatymui ir tiesioginiam pardavimui suskirstymo.

2.  Valstybės narės kasmet, iki tam tikros datos ir laikydamosi taisyklių, kurias turi nustatyti Komisija pagal 192 straipsnio 2 dalį, pateikia informaciją, būtiną:

a) šio straipsnio 1 dalyje nurodytam koregavimui atlikti;

b) pertekliaus mokesčiui, kurį jos turi sumokėti, apskaičiuoti.

70 straipsnis

Riebumas

1.  Kiekvienam gamintojui nustatomas nustatytasis pieno riebumas, taikytinas tam gamintojui paskirtai individualiai kvotai, skirtai pristatymui.

2.  Kvotų, kurios gamintojams buvo paskirtos 2008 m. kovo 31 d. pagal 67 straipsnio 1 dalį, nustatytasis pieno riebumas, nurodytas 1 dalyje, yra su ta kvota susijęs nustatytasis pieno riebumas tą dieną.

3.  Nustatytasis pieno riebumas keičiamas atliekant 67 straipsnio 2 dalyje nurodytus perskaičiavimus, arba įsigyjant, perduodant ar laikinai perduodant kvotas pagal taisykles, kurias turi nustatyti Komisija.

4.  Naujiems gamintojams, kuriems individuali pristatymo kvota buvo skirta tik iš bendro nacionalinio rezervo, riebumas nustatomas pagal taisykles, kurias turi nustatyti Komisija.

5.  Individualus nustatytasis pieno riebumas, nurodytas 1 dalyje, yra prireikus koreguojamas įsigaliojus šiam reglamentui ir, jei būtina, vėliau kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje, kad kiekvienos valstybės narės individualaus faktinio pieno riebumo svertinis vidurkis neviršytų daugiau kaip 0,1  g/kg nustatytojo pieno riebumo, nurodyto X priede.

Komisija, remdamasi visų 2004 m. skaičiais, peržiūri X priede nurodytą Rumunijai nustatytą nustatytąjį pieno riebumą ir prireikus jį koreguoja.

71 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą kaip nacionalinių kvotų, nustatytų IX priede, dalį, visų pirma kad galėtų vykdyti 68 straipsnyje numatytus paskirstymus. Nacionalinis rezervas prireikus papildomas atšaukiant tam tikrus kiekius, kaip numatyta 72 straipsnyje, išlaikant dalį perduotų kiekių, kaip numatyta 76 straipsnyje, arba tolygiai mažinant visas individualias kvotas. Tokių kvotų pirminė paskirtis lieka tokia pati, t. y. pristatymui arba tiesioginiam pardavimui.

2.  Bet kuri valstybei narei paskirta papildoma kvota automatiškai patenka į nacionalinį rezervą ir priskiriama pristatymui bei tiesioginiam pardavimui, atsižvelgiant į iš anksto numatomus poreikius.

3.  Į nacionalinį rezervą skiriamoms kvotoms taikomas nustatytasis pieno riebumas nenurodomas.

72 straipsnis

Veiklos nevykdymo atvejai

1.  Jei individualias kvotas turintis fizinis ar juridinis asmuo dvylikos mėnesių laikotarpiu nebeatitinka 65 straipsnio c punkte nurodytų sąlygų, atitinkami kiekiai grąžinami į nacionalinį rezervą ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai toks asmuo iki tos datos dar kartą tampa gamintoju, kaip apibrėžta 65 straipsnio c punkte.

Jei tas asmuo ar ūkio subjektas iš naujo tampa gamintoju ne vėliau kaip iki antrojo dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos, visa individuali kvota, paimta iš to asmens ar ūkio, ar jos dalis grąžinama tam asmeniui ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. po atitinkamos paraiškos pateikimo datos.

2.  Jei gamintojai neparduoda kiekio, kuris sudaro ne mažiau kaip ►M7  85 % ◄ jų individualios kvotos bent vienu dvylikos mėnesių laikotarpiu, valstybės narės gali priimti sprendimą dėl to, ar į nacionalinį rezervą turi būti grąžinta ir kokiomis sąlygomis turi būti grąžinta visa nepanaudota kvota ar jos dalis.

Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kuriomis kvota yra perskirstoma gamintojui, jei jis vėl pradeda prekiauti.

3.  1 ir 2 dalys netaikomos force majeure atvejais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kurie laikinai turi įtakos atitinkamų gamintojų gamybos pajėgumui ir yra pripažinti kompetentingos institucijos.

73 straipsnis

Laikini perdavimai

1.  Iki kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos valstybės narės leidžia tą laikotarpį laikinai perduoti dalį individualių kvotų, kurių, nors ir turi tam teisę, gamintojai neketina išnaudoti.

Valstybės narės gali reguliuoti perdavimo operacijas pagal gamintojų kategorijas arba atitinkamas pieno gamybos struktūras, gali jas apriboti iki supirkėjo arba regionų lygmens, leisti užbaigti perdavimus 72 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir nustatyti, kokia apimtimi perdavėjas gali kartoti perdavimo operacijas.

2.  Bet kuri valstybė narė gali priimti sprendimą neįgyvendinti 1 dalies, remdamasi vienu ar abiem iš šių kriterijų:

a) būtinybe palengvinti struktūrinius pakeitimus ir pertvarkymus;

b) svarbiais administraciniais poreikiais.

74 straipsnis

Kvotų perdavimas kartu su žeme

1.  Individualios kvotos perduodamos kartu su parduodamu, išnuomojamu, perleidžiamu (pagal faktinį arba numatomą paveldėjimą) ūkiu jį perimantiems gamintojams, ar kitais, panašias teisines pasekmes gamintojams turinčiais būdais, laikantis išsamių taisyklių, kurias turi nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į pieno produktų gamybai naudojamą plotą ar kitus objektyvius kriterijus ir prireikus į bet kurį šalių susitarimą. Kvotos dalis, kuri, jei tokia yra, nebuvo perduota kartu su ūkiu, patenka į nacionalinį rezervą.

2.  Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 1 dalį pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis arba kitas, panašias teisines pasekmes turinčias priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, kad kvota nebūtų perduodama kartu su ūkiu.

3.  Tais atvejais, jei žemė perduodama valdžios institucijoms ir (arba) naudoti visuomenės interesams, arba jei perdavimas vykdomas ne žemės ūkio tikslais, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi būtinų priemonių teisėtiems šalių interesams apsaugoti, ir visų pirma, kad žemės atsisakantys gamintojai turėtų galimybę tęsti pieno gamybą, jei to pageidautų.

4.  Nesant šalių susitarimo, jei nuoma pasibaigia ir nėra jokios galimybės ją atnaujinti panašiomis sąlygomis, arba yra susiklosčiusios panašias teisines pasekmes turinčios situacijos, paskirtos individualios kvotos arba jų dalis yra perduodamos jas perimančiam gamintojui laikantis valstybės narės patvirtintų nuostatų, atsižvelgiant į teisėtus šalių interesus.

75 straipsnis

Specialios perdavimo priemonės

1.  Siekdamos sėkmingai restruktūrizuoti pieno gamybą arba gerinti aplinkos apsaugą, valstybės narės, vadovaudamosi išsamiomis taisyklėmis, kurias jos nustato atsižvelgusios į teisėtus atitinkamų šalių interesus, gali:

a) teikti vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją gamintojams, kurie įsipareigoja visiškai ar iš dalies nevykdyti pieno gamybos ir atiduoti dėl to neišnaudotas individualias kvotas į nacionalinį rezervą;

b) pagal objektyvius kriterijus nustatyti sąlygas, kuriomis gamintojai dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje mainais į išmoką gali gauti individualias kvotas, perskirstytas kompetentingos institucijos arba tos institucijos paskirtos įstaigos, kurių kiti gamintojai atsisakė praėjusio dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje mainais į vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją, lygią pirmiau minimai išmokai;

c) centralizuoti ir kontroliuoti be žemės perduotas kvotas;

d) jei žemė perduodama siekiant gerinti aplinkos apsaugą, numatyti, kad atitinkamos individualios kvotos būtų skiriamos gamintojui, kuris atsisakė žemės, bet nori tęsti pieno gamybą;

e) remiantis objektyviais kriterijais nustatyti regionus arba supirkimo zonas, kuriose, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą, leidžiama nuolat perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės;

f) gamintojui pateikus paraišką kompetentingai institucijai arba tos institucijos paskirtai įstaigai, leisti galutinai perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės arba atvirkščiai, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą tame ūkyje arba sudaryti galimybes gamybai plėsti.

2.  1 dalis gali būti įgyvendinta nacionaliniu lygiu, atitinkamu teritoriniu lygiu arba nustatytose surinkimo zonose.

76 straipsnis

Kvotų išlaikymas

1.  Perdavimų, nurodytų 74 ir 75 straipsniuose, atveju valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, dalį individualių kvotų gali palikti savo nacionaliniame rezerve.

2.  Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 74 ir 75 straipsnius kartu su atitinkama žeme arba be jos pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis arba kitas, panašias teisines pasekmes turinčias priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, gali priimti sprendimą dėl to, ar į nacionalinį rezervą turi būti grąžinta ir kokiomis sąlygomis turi būti grąžinta visa perduota kvota ar jos dalis.

77 straipsnis

Pagalba kvotoms įsigyti

Jokia valdžios institucija negali skirti finansinės paramos, tiesiogiai susijusios su kvotų įsigijimu parduodant, perduodant arba paskirstant kvotas pagal šį skirsnį.



III

poskirsnis

Kvotos perviršis

78 straipsnis

Pertekliaus mokestis

1.  Pertekliaus mokestis mokamas už pieno ir kitus pieno produktus, parduotus viršijus pagal II poskirsnį nustatytą nacionalinę kvotą.

Nustatomas 27,83 EUR už 100 kg pieno mokestis.

▼M7

Tačiau dvylikos mėnesių laikotarpiams, skaičiuojamiems nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., nustatomas pertekliaus mokestis už pieną, kurio pristatytas kiekis sudaro daugiau 106 % pristatymui skirtos nacionalinės kvotos, taikomos dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2008 m. balandžio 1 d., yra lygus 150 % antroje pastraipoje nurodyto mokesčio.

▼M12

1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, dvylikos mėnesių laikotarpiais, kurie prasideda 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., pardavimo perdirbti atveju pertekliaus mokestis mokamas už pieną, parduotą viršijant pagal II poskirsnį nustatytą nacionalinę kvotą atėmus individualias pristatymo kvotas, atiduotas į nacionalinį rezervą pagal 75 straipsnio 1 dalies a punktą nuo 2009 m. lapkričio 30 d., ir ten laikomas iki atitinkamo dvylikos mėnesių laikotarpio kovo 31 d.

▼B

2.  Valstybės narės privalo Bendrijai mokėti pertekliaus mokestį už nacionalinės kvotos perviršį, kuris nustatomas nacionaliniu lygiu ir atskirai už pristatymą bei tiesioginį pardavimą, ir spalio 16 d.–lapkričio 30 d. laikotarpiu, einančiu po atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio, įmoka į EŽŪGF 99 % mokėtinos sumos.

▼M12

2a.  Taikant 1a dalį surinkto pertekliaus mokesčio sumos ir taikant 1 dalies pirmą pastraipą surinkto pertekliaus mokesčio sumos skirtumą valstybės narės panaudoja pieno sektoriaus restruktūrizavimo priemonėms finansuoti.

▼B

3.  Jei 1 dalyje nurodytas pertekliaus mokestis nesumokamas iki nustatytos datos, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, nesumokėtam pertekliaus mokesčiui lygią sumą išskaito iš mėnesinių išmokų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalyje. Prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija perspėja atitinkamą valstybę narę, kuri apie savo poziciją praneša per vieną savaitę. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 ( 2 ) 14 straipsnis netaikomas.

4.  Komisija nustato šio straipsnio įgyvendinimo tvarką.

79 straipsnis

Gamintojų įnašas į mokėtiną pertekliaus mokestį

Visas pertekliaus mokestis paskirstomas pagal 80 ir 83 straipsnių nuostatas gamintojams, kurie viršijo bet kuriuos nacionalinės kvotos tipus, nurodytus 66 straipsnio 2 dalyje.

Nepažeidžiant 80 straipsnio 3 dalies ir 83 straipsnio 1 dalies, gamintojai įsipareigoja valstybei narei mokėti įnašą į pertekliaus mokestį, apskaičiuotą pagal 69, 70 ir 80 straipsnius, vien dėl to, kad viršijo turimas kvotas.

▼M12

Dvylikos mėnesių laikotarpiais, kurie prasideda 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., pardavimo perdirbti atveju visas pertekliaus mokestis pagal 80 ir 83 straipsnius paskirstomas gamintojams, kurie prisidėjo prie nacionalinės kvotos viršijimo kaip nustatyta taikant 78 straipsnio 1a dalį.

▼B

80 straipsnis

Pertekliaus mokestis už pristatymą

1.  Siekiant sudaryti galutinę pertekliaus mokesčio ataskaitą, kiekvieno gamintojo pristatyti kiekiai yra didinami arba mažinami, siekiant atspindėti skirtumą tarp realaus riebalų kiekio ir nustatytojo riebalų kiekio, pagal koeficientus ir sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija.

▼M7

Nacionaliniu lygiu pertekliaus mokestis skaičiuojamas remiantis pristatymo, pakoreguoto pagal pirmą pastraipą, suma.

▼M7 —————

▼B

3.  Kiekvieno gamintojo įnašas į mokėtiną pertekliaus mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu po to, kai visos nepanaudoto nacionalinės kvotos kiekio, skirto pristatymui, dalys perskirstomos arba neperskirstomos proporcingai individualioms kiekvieno gamintojo kvotoms arba pagal objektyvius kriterijus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės:

a) nacionaliniu lygiu – remiantis dydžiu, kuriuo buvo viršyta kiekvieno gamintojo kvota, arba

b) pirmiausia supirkėjui, o vėliau prireikus nacionaliniu lygiu.

▼M7

Tais atvejais, kai taikoma 78 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, valstybės narės, nustatydamos kiekvieno gamintojo įnašą į mokestį, mokėtiną taikant toje pastraipoje nurodytą didesnį tarifą, užtikrina, kad šį įnašą proporcingai mokėtų atsakingi gamintojai pagal valstybės narės nustatytus objektyvius kriterijus.

▼B

81 straipsnis

Supirkėjų vaidmuo

1.  Supirkėjai atsako už įnašo iš gamintojų surinkimą, kuris iš pastarųjų renkamas kaip pertekliaus mokestis ir sumokamas valstybės narės kompetentingai institucijai iki tam tikros datos bei Komisijos nustatyta tvarka, šių įnašų sumą išskaitant iš pieno kainos, mokamos atsakingiems už perviršį gamintojams, arba, jei tai nepadaroma, ją surenkant kokiu kitu tinkamu būdu.

2.  Tais atvejais, jei supirkėjas visiškai arba iš dalies pakeičia vieną ar daugiau kitų supirkėjų, į gamintojų turimas individualias kvotas sudaro likusi dar nepasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio kvotos dalis, išskaičiavus jau pristatytus kiekius ir atsižvelgus į jų riebalų kiekį. Ši dalis taip pat taikoma tais atvejais, jei gamintojas pakeičia supirkėją.

3.  Jei nustatytuoju laikotarpiu kiekiai, kuriuos pristatė gamintojas, viršija to gamintojo turimą kvotą, atitinkama valstybė narė gali priimti sprendimą, kad bet kurio tokio gamintojo vykdomo tiekimo atveju dalį kvotą viršijančio pieno kainos supirkėjas išskaitytų kaip gamintojo įnašo avansą, laikydamasis išsamių valstybės narės nustatytų taisyklių. Valstybė narė gali nustatyti konkrečias priemones, kad supirkėjai galėtų šį avansą išskaityti tais atvejais, jei gamintojai pieną pristato keletui supirkėjų.

82 straipsnis

Patvirtinimas

Supirkėjo statusą iš anksto patvirtina valstybė narė pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija.

Komisija nustato tiesioginio pardavimo atveju gamintojams taikomas sąlygas ir jų pateikiamą informaciją.

83 straipsnis

Pertekliaus mokestis už tiesioginį pardavimą

1.  Tiesioginio pardavimo atveju kiekvieno gamintojo įnašas į mokamą pertekliaus mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu po to, kai visa nepanaudota nacionalinės kvotos dalis, skirta tiesioginiam pardavimui perskirstoma arba neperskirstoma atitinkamu teritoriniu arba nacionaliniu lygiu.

2.  Valstybės narės nustato gamintojo įnašo į pertekliaus mokestį apskaičiavimo pagrindą pagal visą parduoto, perduoto arba pieno produktams, kurie buvo parduoti arba perduoti, gaminti sunaudoto pieno kiekį, taikydamos Komisijos nustatytus kriterijus.

3.  Sudarant galutinę pertekliaus mokesčio ataskaitą, neatsižvelgiama į jokius koregavimus, susijusius su riebalų kiekiu.

4.  Komisija nustato, kaip ir kada pertekliaus mokestis turi būti sumokėtas valstybės narės kompetentingai institucijai.

84 straipsnis

Sumokėtas per didelis arba visai nesumokėtas pertekliaus mokestis

1.  Jeigu pristatymo arba tiesioginio pardavimo atveju nustatoma, kad reikia mokėti pertekliaus mokestį ir iš gamintojų surinktas įnašas yra didesnis nei tas mokestis, valstybė narė gali:

a) visą perviršį arba jo dalį panaudoti 75 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms priemonėms finansuoti ir (arba)

b) visą arba jo dalį perskirstyti gamintojams:

 kurie atitinka valstybių narių remiantis objektyviais kriterijais nustatytas prioritetines kategorijas per laikotarpį, kurį turi nustatyti Komisija, arba

 kuriems poveikį daro išimtinės aplinkybės, atsiradusios dėl kurios nors nacionalinės taisyklės, nesusijusios su pieno ir kitų pieno produktų kvotų sistema, nustatyta šiame skyriuje.

2.  Jei nustatoma, kad pertekliaus mokesčio mokėti nereikia, bet kuris supirkėjų ar valstybės narės surinktas avansas grąžinamas ne vėliau kaip iki kito dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos.

3.  Jei supirkėjas nevykdo įsipareigojimo surinkti gamintojų įnašą į mokestį pagal 81 straipsnį, valstybė narė gali surinkti nesumokėtas sumas tiesiai iš gamintojo, netaikant jokių apribojimų dėl sankcijų, kurias ji gali taikyti įsipareigojimų nevykdančiam supirkėjui.

4.  Jei gamintojas ar supirkėjas nesilaiko mokėjimo termino, įsiskolinimo palūkanos, kurias turi nustatyti Komisija, mokamos valstybei narei.

▼M7



IIIa

skirsnis

Bulvių krakmolo kvotos

84a straipsnis

Bulvių krakmolo kvotos

1.  Bulvių krakmolą gaminančioms valstybėms narėms kvotos skiriamos tiems prekybos metams, kuriais pagal 204 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Xa priedu taikoma kvotų sistema.

2.  Kiekviena Xa priede nurodyta valstybė narė gamintoja jai skirtą kvotą paskirsto savo bulvių krakmolo gamintojams, kad šie galėtų naudotis kvota atitinkamais prekybos metais pagal kiekvienam gamintojui 2007–2008 m. skirtas kvotos dalis.

3.  Bulvių krakmolo gamybos įmonė nesudaro auginimo sutarčių su bulvių augintojais tokiam bulvių kiekiui, iš kurio pagamintas krakmolas viršytų 2 dalyje minimą kvotą.

4.  Visas bulvių krakmolas, pagamintas viršijant 2 dalyje nustatytą kvotą, eksportuojamas iš Bendrijos iki sausio 1 d., pasibaigus atitinkamiems prekybos metams. Šiam krakmolo kiekiui eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos.

5.  Nepaisant 4 dalies, bulvių krakmolo gamybos įmonė bet kuriais prekybos metais, be tiems metams jai nustatytos kvotos, gali išnaudoti ne daugiau kaip 5 % savo kvotos, nustatytos kitiems prekybos metams. Tokiu atveju kitų prekybos metų kvota yra atitinkamai sumažinama.

6.  Šio skirsnio nuostatos netaikomos bulvių krakmolo gamybai tose įmonėse, kurioms netaikoma šio straipsnio 2 dalis ir kurios perka bulves, už kurias augintojams nemokamos išmokos, 2009 m. sausio 19 d. numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams ( 3 ) 77 straipsnyje.



▼M10

IV

skirsnis

Cukraus, pieno ir bulvių krakmolo kvotų skyrimo tvarkos taisyklės

▼B

85 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

►M10  Komisija priima išsamias I-IIIa skirsnių taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su: ◄

a) 57 straipsnyje nurodytų patvirtintų įmonių pateiktina informacija bei su administracinių nuobaudų taikymo, įmonių patvirtinimo sustabdymo arba panaikinimo kriterijais;

b) 58 straipsnyje nurodytų dydžių ir 64 straipsnyje nurodyto pertekliaus mokesčio nustatymu ir pranešimu apie juos;

c) leidžiančiomis nukrypti nuo 63 straipsnyje nustatytų datų nuostatomis;

▼M7

d) IIIa skirsnyje nurodytų bulvių krakmolo gamintojų susijungimu, nuosavybės pasikeitimu ir prekybos pradėjimu arba nutraukimu.

▼M10



IVa

skirsnis

Vyno sektoriaus gamybos potencialas



I

poskirsnis

Sodinimas be sodinimo teisių

85a straipsnis

Sodinimas be sodinimo teisių po 1998 m. rugpjūčio 31 d.

1.  Augintojai savo sąskaita išnaikina vynmedžius be atitinkamos sodinimo teisės, kai taikytina, po 1998 m. rugpjūčio 31 d. vynmedžiais apsodintuose plotuose.

2.  Kol tokie vynmedžių plotai bus išnaikinti, kaip nurodyta 1 dalyje, toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintas vynuoges ir iš tokių vynuogių pagamintus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais ir tik gamintojo sąskaita. Distiliuojant gautų produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

3.  Nepanaikindamos, jei taikytina, valstybių narių anksčiau nustatytų sankcijų, valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams baudas taiko, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

4.  Pereinamuoju laikotarpiu taikomo draudimo sodinti naujus vynmedžius galiojimo pabaiga – 2015 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta 85g straipsnio 1 dalyje, neturės poveikio šiame straipsnyje numatytiems įsipareigojimams.

85b straipsnis

Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai apsodintų plotų privalomas sureguliavimas

1.  Augintojai, sumokėję mokestį ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. sureguliuoja plotus, be atitinkamos sodinimo teisės, jei taikytina, vynmedžiais apsodintus iki 1998 m. rugsėjo 1 d.

Nepažeidžiant sąskaitų patvirtinimo procedūrų, pirmos pastraipos nuostatos netaikomos plotams, sureguliuotiems remiantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalimi.

2.  1 dalyje nurodytą mokestį nustato valstybės narės. Jis yra mažiausiai du kartus didesnis už vidutinę tam tikros sodinimo teisės atitinkamame regione vertę.

3.  Kol tokie plotai bus pradėti reguliuoti, kaip nurodyta 1 dalyje, toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintas vynuoges arba iš tokių vynuogių pagamintus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais ir tik gamintojo sąskaita. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

4.  1 dalyje nurodytus neteisėtai apsodintus plotus, kurie nėra sureguliuoti pagal tos dalies nuostatas iki 2009 m. gruodžio 31 d., atitinkami augintojai išnaikina savo sąskaita.

Valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems augintojams baudas taiko, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

Kol bus pradėtas vykdyti pirmoje pastraipoje nurodytas vynmedžių plotų išnaikinimas, mutatis mutandis taikoma 3 dalis.

5.  Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta 85g straipsnio 1 dalyje, netaikoma 3 ir 4 dalyse nurodytiems įsipareigojimams.

85c straipsnis

Neišleidimo į apyvartą arba distiliavimo tikrinimas

1.  Atsižvelgdamos į 85a straipsnio 2 dalies ir 85b straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas valstybės narės reikalauja, kad būtų pateiktas įrodymas, kad atitinkami produktai nebuvo išleisti į apyvartą arba, kai atitinkami produktai distiliuojami, kad būtų pateiktos distiliavimo sutartys.

2.  Valstybės narės patikrina 1 dalyje nurodytus neišleidimo į apyvartą ir distiliavimo atvejus. Nustačiusios reikalavimų nesilaikymą, jos taiko baudas.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, kuriuose gauta produkcija turi būti distiliuojama, ir atitinkamą alkoholio kiekį.

85d straipsnis

Papildomos priemonės

Už 85b straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus, kol jie nėra sureguliuoti, ir už 85a straipsnio 1 dalyje nurodytus plotus negali būti skiriamos jokios nacionalinės ar Bendrijos paramos priemonės.

85e straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.

Į šias priemones gali būti įtraukta:

a) informacija apie reikalavimus, kurie keliami valstybėms narėms pateikiant pranešimus, įskaitant galimą Xb priede nurodytų biudžeto asignavimų sumažinimą reikalavimų nesilaikymo atvejais;

b) informacija apie baudas, kurias valstybės narės gali skirti 85a, 85b ir 85c straipsniuose nustatytų įpareigojimų nesilaikymo atvejais.



II

poskirsnis

Laikinoji vynmedžių sodinimo tvarka

85f straipsnis

Trukmė

Šis poskirsnis taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

85g straipsnis

Draudimas sodinti vynmedžius, kai taikoma laikinoji vynmedžių sodinimo tvarka

1.  Nepažeidžiant 120a straipsnio 1–6 dalių ir ypač jo 4 dalies nuostatų, pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamų vyninių vynuogių rūšių vynmedžių sodinimas yra draudžiamas.

2.  Taip pat draudžiama pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamų rūšių vyninius vynmedžius skiepyti į kitų rūšių vyninius vynmedžius, išskyrus tuos, kurie nurodyti tame straipsnyje.

3.  Nepaisant 1 ir 2 dalies nuostatų, sodinti ir skiepyti, kaip nurodyta tose dalyse, leidžiama, jei suteikta:

a) nauja sodinimo teisė, kaip numatyta 85h straipsnyje;

b) atsodinimo teisė, kaip numatyta 85i straipsnyje;

c) iš rezervo suteikta sodinimo teisė, kaip numatyta 85j ir 85k straipsniuose.

4.  3 dalyje nurodytos sodinimo teisės suteikiamos hektarais.

5.  Valstybės narės gali nuspręsti toliau taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą savo teritorijoje arba atskirose teritorijos dalyse ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiais atvejais šiame poskirsnyje, įskaitant šį straipsnį, išdėstytos draudimą sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu reglamentuojančios taisyklės atitinkamai taikomos konkrečioje valstybėje narėje.

85h straipsnis

Naujos sodinimo teisės

1.  Valstybės narės gali suteikti augintojams naujas sodinimo teises šiuose plotuose:

a) skirtuose naujam apsodinimui, vykdomam pagal žemės stambinimo arba privalomojo pirkimo dėl viešųjų interesų priemones, priimtas pagal nacionalinę teisę;

b) skirtuose eksperimentinėms reikmėms;

c) skirtuose skiepų daigynams; arba

d) iš kurių gautas vynas arba vyno produktai skirti tik vynuogių augintojo namų ūkio reikmėms.

2.  Naujai suteiktos sodinimo teisės:

a) yra naudojamos to augintojo, kuriam jos buvo suteiktos;

b) turi būti panaudotos iki antrų vyno metų pabaigos, skaičiuojant nuo tų metų, kai tokios teisės buvo suteiktos;

c) turi būti panaudotos tuo tikslu, kuriuo jos buvo suteiktos.

85i straipsnis

Atsodinimo teisės

1.  Valstybės narės suteikia atsodinimo teises vynuogynų plotą jau išnaikinusiems augintojams.

Tačiau atsodinimo teisė nesuteikiama už tuos išnaikintus plotus, už kuriuos yra skirta vynmedžių išnaikinimo priemoka pagal III poskirsnį.

2.  Valstybės narės gali suteikti atsodinimo teises augintojams, kurie įsipareigoja išnaikinti vynmedžiais apsodintą plotą. Tokiais atvejais įsipareigotas išnaikinti plotas yra išnaikinamas ne vėliau kaip iki trečiųjų metų po naujųjų vynmedžių, kuriems pasodinti buvo suteiktos atsodinimo teisės, pasodinimo pabaigos.

3.  Atsodinimo teisės suteikiamos plotui, kuris pagal gaunamą derlių prilygsta išnaikintam plotui.

4.  Atsodinimo teisėmis naudojamasi valdoje, kuriai jos buvo suteiktos. Valstybės narės gali papildomai numatyti, kad tokiomis atsodinimo teisėmis būtų naudojamasi tik plote, kuriame vynmedžiai buvo išnaikinti.

5.  Valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 dalies, gali nuspręsti, kad visas atsodinimo teises ar tik jų dalį galima perleisti kitai valdai toje pačioje valstybėje narėje šiais atvejais:

a) kai dalis atitinkamos valdos yra perleidžiama tai kitai valdai;

b) kai plotai toje kitoje valdoje yra skirti:

i) vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda gaminti; arba

ii) skiepų daigynams.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje bendras gamybos potencialas dėl pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo nepadidės, visų pirma tais atvejais, kai atsodinimo teisės iš nedrėkinamų plotų perkeliamos drėkinamiems plotams.

6.  Į atsodinimo teises panašioms teisėms, įgytoms pagal ankstesnius Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus, 1–5 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

7.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnio 5 dalį suteiktomis atsodinimo teisėmis pasinaudojama per toje dalyje numatytus laikotarpius.

85j straipsnis

Nacionalinis ir regioninis sodinimo teisių rezervas

1.  Siekdamos pagerinti gamybos potencialo valdymą, valstybės narės sudaro nacionalinį sodinimo teisių rezervą arba regioninius rezervus.

2.  Valstybės narės, kurios sudarė nacionalinį arba regioninius sodinimo teisių rezervus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1 493/1999, gali jais naudotis tol, kol taiko pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarką pagal šį poskirsnį.

3.  Tokios toliau nurodytos sodinimo teisės, jei jos nepanaudojamos per nurodytą laikotarpį, perduodamos nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams:

a) naujos sodinimo teisės;

b) atsodinimo teisės;

c) iš rezervo suteiktos sodinimo teisės.

4.  Augintojai gali perleisti atsodinimo teises nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams. Valstybė narė, atsižvelgdama į šalių teisėtus interesus, nustato tokio perleidimo (prireikus – už užmokestį iš nacionalinių fondų) sąlygas.

5.  Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti rezervų sistemos, jeigu jos gali įrodyti, kad jų teritorijoje egzistuoja veiksminga alternatyvi sodinimo teisių valdymo sistema. Taikant tą sistemą, prireikus, gali būti nukrypta nuo atitinkamų šio poskirsnio nuostatų.

Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos toms valstybėms narėms, kurios nutraukia nacionalinių arba regioninių rezervų naudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999.

85k straipsnis

Sodinimo teisių suteikimas iš rezervo

1.  Valstybės narės gali suteikti teises iš rezervo:

a) nemokamai jaunesniems kaip 40 metų augintojams, kurie turi atitinkamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją, pirmą kartą kuriasi valdoje ir yra tokios valdos vadovai;

b) už užmokestį į nacionalinį arba, atitinkamai, regioninį fondą augintojams, kurie ketina panaudoti teises vynuogynams, kurių produkcija atiduodama į garantuotas pardavimo rinkas, sodinti.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytų mokamų sumų dydžiui nustatyti valstybės narės apibrėžia kriterijus, kurie gali skirtis priklausomai nuo galutinio atitinkamų vynuogynų produkto ir nuo likusio pereinamojo laikotarpio, kuriuo taikomas draudimas sodinti naujus vynmedžius, kaip numatyta 85 g straipsnio 1 ir 2 dalyje.

2.  Kai išnaudojamos rezervo sodinimo teisės, valstybės narės užtikrina, kad:

a) vieta, naudojamos veislės ir auginimo metodika leistų užtikrinti, jog galutinė produkcija bus pritaikyta rinkos poreikiams;

b) derlius būtų tipiškas to regiono vidutinis derlius, visų pirma kai nedrėkinamiems plotams suteiktos sodinimo teisės naudojamos drėkinamuose plotuose.

3.  Iš rezervo suteiktos ir nuo suteikimo iki antrų vyno metų pabaigos nepanaudotos sodinimo teisės panaikinamos ir grąžinamos į rezervą.

4.  Rezerve turimos ir nuo skyrimo iki penktų vyno metų pabaigos nepanaudotos sodinimo teisės panaikinamos.

5.  Jei valstybėje narėje egzistuoja regioniniai rezervai, ji gali nustatyti taisykles, pagal kurias vieno regioninio rezervo sodinimo teisės gali būti perleistos kitam regioniniam rezervui. Jei valstybė narė turi nacionalinį rezervą ir regioninius rezervus, ji taip pat gali leisti vieno rezervo sodinimo teises perleisti kitam (kitiems).

Perleidžiamoms teisėms gali būti taikomas sumažinimo koeficientas.

85l straipsnis

De minimis

Šis poskirsnis netaikomas tose valstybėse narėse, kuriose Bendrijos sodinimo teisių tvarka iki 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma.

85m straipsnis

Griežtesnės nacionalinės taisyklės

Valstybės narės gali priimti griežtesnes nacionalines naujų sodinimo teisių arba atsodinimo teisių suteikimo taisykles. Jos gali reikalauti, kad atitinkamos teiktinos paraiškos ir susijusi informacija būtų pateikiamos kartu su papildoma informacija, būtina vykdant gamybos potencialo vystymo monitoringą.

85n straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.

Į šias priemones gali būti įtraukta:

a) nuostatos, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelių administracinių mokesčių, susijusių su šio poskirsnio nuostatų taikymu;

b) 85i straipsnio 2 dalyje numatytas vynmedžių koegzistavimas;

c) 85k straipsnio 5 dalyje nurodytas sumažinimo koeficiento taikymas.



III

poskirsnis

Vynmedžių išnaikinimo schema

85o straipsnis

Trukmė

Šio poskirsnio nuostatos taikomos iki 2010–2011 m. vyno metų pabaigos.

85p straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžtis

Šiame poskirsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis vynmedžių augintojai gauna išmokas už vynmedžių išnaikinimą (toliau – vynmedžių išnaikinimo priemoka).

85q straipsnis

Atitikties reikalavimams sąlygos

Vynmedžių išnaikinimo išmoka gali būti išmokama, jei tokiais vynmedžiais apsodintas plotas atitinka šias sąlygas.

a) per 10 vyno metų iki reikalavimo išnaikinti vynmedžius už jį nebuvo sumokėta Bendrijos ar valstybės parama restruktūrizavimo ar konversijos tipo priemonėms;

b) per penkerius vyno metus iki prašymo dėl išnaikinimo pateikimo už tą plotą nebuvo gauta Bendrijos parama pagal jokią kitą bendro rinkos organizavimo schemą;

c) jis yra apdirbamas;

d) jis yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro. Tačiau valstybei narei nusprendus, tos valstybės narės konkrečiuose administraciniuose regionuose, kuriuose vyną gaminančio ūkio vidutinis vynmedžiais užsodintas plotas yra didesnis nei vienas hektaras, mažiausias ploto dydis gali būti 0,3 hektaro;

e) jis buvo apsodintas nepažeidžiant jokių taikomų Bendrijos ar nacionalinių teisės aktų; ir

f) jis apsodintas pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamos rūšies vynmedžiais.

Nepaisant 1 dalies e punkto nuostatų, už plotą, reguliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalį ir šio reglamento 85b straipsnio 1 dalį, skiriama vynmedžių išnaikinimo išmoka.

85r straipsnis

Vynmedžių išnaikinimo išmokos suma

1.  Išmokamų vynmedžių išnaikinimo išmokos sumų skalę nustato Komisija.

2.  Konkrečią vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą nustato valstybės narės pagal 1 dalyje nurodytą skalę ir remdamosi ankstesniais derliais atitinkamoje valdoje.

85s straipsnis

Tvarka ir biudžetas

1.  Suinteresuoti augintojai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pateikia vynmedžių išnaikinimo priemokų paraiškas atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnę datą nei rugsėjo 15 d., su sąlyga, kad ji bus vėlesnė nei birželio 30 d. ir kad jos prireikus deramai atsižvelgs į jų taikomas 85u straipsnyje nustatytas išimtis.

2.  Valstybės narės vykdo gautų paraiškų administracinę kontrolę, išnagrinėja reikalavimus atitinkančias paraiškas ir iki kiekvienų metų spalio 15 d. praneša Komisijai apie visą tokiose paraiškose nurodytą plotą ir sumas, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas.

3.  Didžiausias leistinas metinis vynmedžių išnaikinimo išmokos schemos biudžetas nustatytas Xc priede.

4.  Iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Komisija nustato bendrą išmokėtinos sumos procentą, jei visa suma, apie kurią valstybės narės praneša Komisijai, viršija biudžeto išteklius, jei reikėtų, atsižvelgiant į 85u straipsnio 2 dalies ir 3 dalies taikymą.

5.  Iki kiekvienų metų vasario 1 d. valstybės narės priima paraiškas:

a) išmokoms, nurodant visą plotų dydį, jei Komisija nenustatė 4 dalyje nurodyto procentinio dydžio; arba

b) išmokoms, nurodant plotus, nustatytus pritaikius 4 dalyje nurodytą procentinį dydį, remiantis objektyviais nediskriminaciniais kriterijais ir laikantis toliau išvardytų prioritetų:

i) valstybės narės teikia pirmenybę pareiškėjams, kurie pateikia išmokų už vynmedžių išnaikinimą visame vynuogyne paraiškas;

ii) valstybės narės suteikia antrą pirmumo teisę ne vyresniems nei 55 metų amžiaus pareiškėjams, arba vyresniems, jeigu valstybės narės tai numato.

85t straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Kai nustatoma, kad ūkininkai bet kuriuo metu per trejus metus nuo vynmedžių išnaikinimo išmokos išmokėjimo nesilaikė valdoje įstatymais numatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose numatytų geros žemės ūkio ir aplinkosaugos būklės sąlygų, išmokos suma, kai pažeidimas yra ūkininko tyčinių veiksmų arba neveikimo rezultatas, yra sumažinama arba panaikinama visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą; prireikus, ūkininkui nurodoma ją grąžinti pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.

85u straipsnis

Išimtys

1.  Valstybė narė gali nuspręsti atmesti visas vėlesnes 85s straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškas, kai visas jos teritorijoje išnaikintų vynmedžių plotas pasiekia 8 % jos vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.

Jeigu bendras išnaikinamų vynmedžių plotas regione pasiekia 10 % to regiono vynmedžiais apsodinto ploto, valstybė narė gali nuspręsti nebepriimti paraiškų, nurodytų 85s straipsnio 1 dalyje, susijusių su tuo regionu.

2.  Komisija gali nuspręsti sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į naujai pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas viršytų 15 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.

3.  Komisija gali nuspręsti konkrečiais metais sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į naujai pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas tais konkrečiais schemos taikymo metais viršytų 6 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.

4.  Valstybės narės, laikydamosi Komisijos nustatytų sąlygų, gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vynmedžiams kalnuotose ir stačių nuokalnių vietovėse.

5.  Valstybės narės gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vietovėse, kuriose jos taikymas būtų nesuderinamas su aplinkosaugos reikalavimais. Tokiomis laikomose vietovėse plotas, kuriame netaikoma vynmedžių išnaikinimo schema, negali viršyti 3 % viso vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.

6.  Vynmedžiais apsodintus plotus Egėjo jūros salose ir Graikijos Jonijos jūros salose, išskyrus Kretą ir Euboją, Graikija gali paskelbti neatitinkančiais vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų.

7.  Šiame poskirsnyje nustatyta vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų salose.

8.  Valstybės narės, taikydamos kitas šiame reglamente nurodytas paramos priemones, visų pirma, jei reikėtų, taikydamos perplanavimo ir konversijos priemonę, kuri yra įgyvendinamos paramos programos dalis, ir kaimo plėtros priemones, pirmenybę teiktų augintojams, vykdantiems veiklą vietovėse, neatitinkančiose vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų arba yra paskelbtos vietovėmis, kuriose vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma pagal 4–7 dalių nuostatas.

85v straipsnis

De minimis

Šio poskirsnio nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose vyno gamyba neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus. Šios gamybos apimtys apskaičiuojamos remiantis ankstesnių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu.

85w straipsnis

Papildoma valstybės pagalba

Kartu su išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmoka valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinę pagalbą, neviršijančią 75 % taikomos vynmedžių išnaikinimo išmokos.

85x straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.

Į šias priemones gali būti įtraukta:

a) informacija apie 85q straipsnyje nurodytas atitikties reikalavimams sąlygas, visų pirma susijusias su įrodymu, kad plotai buvo tinkamai apdirbami 2006 ir 2007 m.;

b) 85r straipsnyje nurodyta išmokų skalė ir sumos;

c) kriterijai, leidžiantys netaikyti schemos, kaip nurodyta 85u straipsnyje;

d) valstybių narių vynmedžių išnaikinimo plano įgyvendinimo ataskaitoms keliami reikalavimai, įskaitant baudas, kai vėluojama pateikti ataskaitas, ir valstybėms narėms vėluojant pateikti informaciją augintojams apie galimybę taikyti schemą;

e) ataskaitų apie papildomą nacionalinę pagalbą reikalavimai;

f) išmokų mokėjimo terminai.

▼B



IV

SKYRIUS

Pagalbos schemos



I

skirsnis

Pagalba už perdirbimą



▼M1

II

poskirsnis

Pluoštiniai linai ir kanapės

▼B

91 straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

1.   ►M7  Pagalba už ilgo linų pluošto šiaudelių, trumpo linų pluošto šiaudelių ir pluoštinių kanapių šiaudelių perdirbimą skiriama nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų leidimus turintiems pirminiams perdirbėjams pagal pluošto kiekį, faktiškai gautą iš šiaudelių, dėl kurių su ūkininku buvo sudaryta pardavimo sutartis. ◄

Tačiau tais atvejais, kai ūkininkai išlaiko šiaudelių, kuriuos jiems pagal sutartį perdirbo leidimą turintis pirminis perdirbėjas, nuosavybės teisę ir įrodo, kad gautą pluoštą jie yra pateikę į rinką, pagalba skiriama ūkininkams.

Tais atvejais, kai leidimą turintis pirminis perdirbėjas ir ūkininkas yra tas pats asmuo, pardavimo sutartį pakeičia atitinkamos šalies įsipareigojimas perdirbimą atlikti pačiai.

▼M1

2.  Šiame poskirsnyje „leidimą turintis pirminis perdirbėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į jos arba jos narių teisinį statusą pagal nacionalinę teisę, kuriems valstybės narės, kurios teritorijoje yra jų linų arba kanapių pluošto gamybos įrenginiai, kompetentingos institucijos yra išdavusios leidimą gaminti linų ar kanapių pluoštą.

▼B

92 straipsnis

Pagalbos dydis

▼M1

1.  91 straipsnyje numatytos pagalbos suma yra:

a) už ilgą linų pluoštą:

 2008–2009 prekybos metais – 160 EUR už toną,

▼M7

 200 EUR už toną 2009–2010 prekybos metais; ir

 160 EUR už toną 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais;

b) 90 EUR už toną 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais už trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą, kuriame yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių.

▼M1

Tačiau valstybė narė, atsižvelgdama į tradicines rinkas, taip pat gali nuspręsti teikti pagalbą:

a) už trumpą linų pluoštą, kuriame yra 7,5–15 % priemaišų ir spalių;

b) už kanapių pluoštą, kuriame yra 7,5–25 % priemaišų ir spalių.

Antroje pastraipoje numatytais atvejais valstybė narė pagalbą teikia už tokį kiekį, kuris yra ne didesnis už pagamintą kiekį, kuriame yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių.

▼B

2.  Pluošto kiekiai, už kuriuos galima gauti pagalbą, ribojami remiantis plotais, kurie yra vienos iš 91 straipsnyje paminėtų sutarčių arba įsipareigojimų objektas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas ribas nustato valstybės narės, kad galėtų laikytis 94 straipsnyje nurodytų nacionalinių garantuotų kiekių.

93 straipsnis

Išankstinis mokėjimas

Leidimą turinčių pirminių perdirbėjų prašymu 91 straipsnyje nurodytos pagalbos išankstinis mokėjimas mokamas remiantis gauto pluošto kiekiu.

94 straipsnis

Garantuotas kiekis

▼M7

1.  Ilgam linų pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.I punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.

1a.  Trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.II punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.

▼B

2.  Tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje gautas pluoštas yra kilęs iš kitoje valstybėje narėje užaugintų šiaudelių, atitinkami pluošto kiekiai įskaičiuojami į valstybės narės, kurioje tų šiaudelių derlius buvo nuimtas, nacionalinį garantuotą kiekį. Pagalbą moka valstybė narė, į kurios nacionalinį garantuotą kiekį atitinkamo pluošto kiekis buvo įskaičiuotas.

▼M1

3.  Kiekviena valstybė narė gali dalį 1 dalyje nurodyto savo nacionalinio garantuojamo kiekio perkelti į 1a dalyje nurodytą savo nacionalinį garantuojamą kiekį, ir atvirkščiai.

Atliekant pirmoje pastraipoje minėtus perkėlimus vieną toną ilgo linų pluošto atitinka 2,2 tonos trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto.

Perdirbimo pagalba teikiama tik už 1 ir 1a dalyse atitinkamai nurodytus kiekius, pakoreguotus pagal šios dalies pirmąsias dvi pastraipas.

94a straipsnis

Papildoma pagalba

2008–2009 prekybos metais leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams teikiama papildoma pagalba už XI priedo A.III punkte aprašytus I ir II zonose auginamų linų plotus, jei šių perdirbėjų šiaudelių produkcijai:

a) taikoma 91 straipsnio 1 dalyje minima pardavimo ir (arba) pirkimo sutartis arba įsipareigojimas ir

b) taikoma pagalba už perdirbimą į ilgą pluoštą.

Papildomos pagalbos dydis yra 120 EUR už hektarą I zonoje ir 50 EUR už hektarą II zonoje.

▼B

95 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) leidimų suteikimo 91 straipsnyje nurodytiems pirminiams perdirbėjams sąlygomis;

b) 91 straipsnio 1 dalyje minėtų pardavimo sutarčių ir įsipareigojimų sąlygomis, kurių turi laikytis patvirtinti pirminiai perdirbėjai;

c) ūkininkams keliamais reikalavimais dėl 91 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje minėto atvejo;

d) kriterijais, kuriuos turi atitikti ilgas linų pluoštas;

e) pagalbos skyrimo ir išankstinio mokėjimo sąlygomis, ir visų pirma su įrodymu, kad šiaudeliai buvo perdirbti;

f) sąlygomis, kurių reikia laikytis nustatant 92 straipsnio 2 dalyje minėtas ribas.

▼M7



III

poskirsnis

Bulvių krakmolas

95a straipsnis

Priemoka už bulvių krakmolą

1.  22,25 EUR priemoka už toną pagaminto krakmolo 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais yra mokama bulvių krakmolo gamintojams už bulvių krakmolo kiekį, pagamintą neviršijant 84a straipsnio 2 dalyje nurodytų kvotų, jei šios įmonės bulvių augintojams yra sumokėjusios mažiausią kainą už visas bulves, reikalingas pagaminti krakmolo kiekį, kuris neviršytų minėtų kvotų.

2.  Mažiausia bulvių, skirtų bulvių krakmolui gaminti, kaina atitinkamais prekybos metais yra 178,31 EUR už toną.

Ši kaina taikoma pristatytam į gamyklą bulvių kiekiui, reikalingam vienai tonai krakmolo pagaminti.

Mažiausia kaina tikslinama pagal bulvių krakmolingumą.

3.  Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.

▼B



II

skirsnis

Gamybos grąžinamoji išmoka

▼M7 —————

▼B

97 straipsnis

Gamybos grąžinamoji išmoka cukraus sektoriuje

1.  Už I priedo III dalies b–e punktuose išvardytus cukraus sektoriaus produktus gali būti skiriama gamybos grąžinamoji išmoka, jeigu cukraus, importuoto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus negalima įsigyti kaina, atitinkančia 62 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose išvardytų produktų pasaulinę gamybos kainą.

2.  1 dalyje nurodyta gamybos grąžinamoji išmoka nustatoma visų pirma atsižvelgiant į importuoto cukraus naudojimo išlaidas, kurias pramonės įmonės būtų patyrusios, jeigu būtų pirkusios pasaulinėje rinkoje, Bendrijos rinkoje parduodamo cukraus pertekliaus kainą arba referencinę kainą, jei cukraus pertekliaus nėra.

98 straipsnis

Išmokos skyrimo sąlygos

Komisija patvirtina šiame skirsnyje nurodytų gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo sąlygas, tokių išmokų dydžius ir 97 straipsnyje nurodytos cukraus gamybos grąžinamosios išmokos atveju kiekius, už kuriuos išmokos gali būti skiriamos.



III

skirsnis

Pagalba pieno ir pieno produktų sektoriui

▼M7

99 straipsnis

Pagalba už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, naudojamus pašarams

1.  Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius pagal reikalavimus ir produktų standartus, kuriuos nustatyto Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.

Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu ir nugriebto pieno milteliais.

2.  Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą ir į padėtį nugriebto pieno bei nugriebto pieno miltelių rinkoje.

100 straipsnis

Pagalba už nugriebtą pieną perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus

1.  Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus, pagal tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui ar kazeinatams taikomus reikalavimus ir standartus, kuriuos turi nustatyti Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.

2.  Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į nugriebto pieno miltelių rinkos pokyčius ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą.

Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.

▼M7 —————

▼B

102 straipsnis

Pagalba tiekiant pieno produktus moksleiviams

1.  Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti Komisija, Bendrijos pagalba skiriama švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui tam tikrais perdirbtais pieno produktais, kuriuos turi nustatyti Komisija, klasifikuojamais 0401 , 0403 , 0404 90 ir 0406 KN pozicijose arba 2202 90 KN pozicijoje.

▼M7

2.  Be Bendrijos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui 1 dalyje nurodytais produktais. Valstybės narės gali finansuoti savo nacionalinę pagalbą taikydamos pieno sektoriaus mokestį arba kitas įmokas pieno sektoriui.

▼M3

3.  Bendrijos pagalbos už bet kurios rūšies pieną dydis yra 18,15 EUR/100 kg.

Kitiems reikalavimus atitinkantiems pieno produktams pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų produktų pieno komponentus.

▼B

4.  1 dalyje nurodyta pagalba skiriama už maksimalų 0,25 litro pieno kiekio ekvivalentą vienam mokiniui per dieną.

▼M7



IIIa

skirsnis

Pagalba apynių sektoriuje

102a straipsnis

Pagalba gamintojų organizacijoms

1.  Bendrija padengia išmokas gamintojų organizacijoms apynių sektoriuje, pripažintoms pagal 122 straipsnį; išmokos skirtos tame straipsnyje nurodytiems tikslams finansuoti.

2.  Bendrijos metinis finansavimas, skiriamas išmokoms gamintojų organizacijoms Vokietijoje, yra 2 277 000 EUR.

3.  Komisija priima išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles.

▼B



IV

skirsnis

Pagalba alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui

103 straipsnis

Pagalba ūkio subjektų organizacijoms

▼M7

1.  Bendrija finansuoja trejų metų darbo programas, kurias parengia 125 straipsnyje nurodytos ūkio subjektų organizacijos vienoje ar keliose iš šių sričių:

▼B

a) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos tyrimai ir administracinis valdymas;

b) alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimas;

c) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimas;

d) atsekamumo sistema, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimas ir apsauga, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamo alyvuogių aliejaus kontrolė pagal nacionalinių administracijų įgaliojimus;

e) informacijos platinimas apie ūkio subjektų organizacijų vykdomą veiklą siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus kokybę.

▼M7

1a.  Bendrijos metinis finansavimas, skirtas darbo programoms:

a) 11 098 000 EUR Graikijai;

b) 576 000 EUR Prancūzijai; ir

c) 35 991 000 EUR Italijai..

▼B

2.  Didžiausiasis 1 dalyje nurodytų darbo programoms skirtas Bendrijos finansavimas yra lygus valstybių narių išlaikytų sumų daliai. Toks finansavimas skiriamas reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, kurios yra ne didesnės kaip:

a) 100 % – 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sričių veiklai;

b) 100 % – investicijoms į ilgalaikį turtą ir 75 % kitai 1 dalies c punkte nurodytai veiklai;

c) 75 % – darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trijose trečiosiose šalyse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies d ir e punktuose nurodytose srityse vykdo patvirtintos ūkio subjektų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.

Valstybės narės užtikrina papildomą finansavimą, dengiantį iki 50 % Bendrijos nefinansuojamų išlaidų.

Komisija nustato išsamias šio straipsnio taikymo taisykles ir visų pirma valstybių narių darbo programų patvirtinimo tvarką bei pagal tokias programas galimos veiklos rūšis.

3.  Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal 194 straipsnį, valstybės narės tikrina, ar yra įvykdytos Bendrijos finansavimo skyrimo sąlygos. Tuo tikslu jos vykdo darbo programų auditą ir įgyvendina kontrolės planą, kuriame remiantis rizikos analize nustatytas mėginių ėmimas ir kuris per metus apima ne mažiau kaip 30 % gamintojų organizacijų ir visų kitų ūkio subjektų organizacijų, gaunančių Bendrijos finansavimą pagal šį straipsnį.

▼M3



4a

skirsnis

Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje



1

poskirsnis

Gamintojų Grupės

103a straipsnis

Pagalba gamintojų grupėms

1.  Pereinamuoju laikotarpiu, kurį leidžiama taikyti pagal 125e straipsnį, valstybės narės gali suteikti gamintojų grupėms vaisių ir daržovių sektoriuje, kurios buvo sudarytos tam, kad būtų pripažintos gamintojų organizacija:

a) pagalbą jų kūrimuisi skatinti ir palankesnėms sąlygoms jų administracinei veiklai sudaryti;

b) pagalbą, teikiamą tiesiogiai arba per kredito įstaigas, daliai investicijų, reikalingų pripažinimui gauti ir numatytų 125e straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytame pripažinimo plane, padengti.

2.  Bendrija kompensuoja 1 dalyje nurodytą pagalbą pagal tokių priemonių finansavimo taisykles, kurias turi patvirtinti Komisija, įskaitant žemutines bei viršutines ribas ir Bendrijos finansavimo lygį.

3.  1 dalies a punkte nurodyta pagalba kiekvienai gamintojų grupei nustatoma remiantis jos parduodama produkcija ir pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro:

a) valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atitinkamai 10 %, 10 %, 8 %, 6 % ir 4 % gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertės; ir

b) atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta 2006 m. rugsėjo 18 d. Reglamento (EB) Nr. 1405/2006, nustatančio konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms ( 4 ) 1 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertės.

Šios procentinės normos gali būti sumažintos ribą viršijančios parduodamos produkcijos vertei. Pagalbai, mokamai gamintojų grupei bet kuriais nurodytais metais, gali būti taikoma viršutinė riba.



2

poskirsnis

Veiklos fondai ir veiklos programos

103b straipsnis

Veiklos fondai

1.  Gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:

a) gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos finansiniais įnašais;

b) iš Bendrijos finansinės pagalbos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijoms.

2.  Veiklos fondai naudojami tik valstybių narių pagal 103g straipsnį patvirtintoms veiklos programoms finansuoti.

103c straipsnis

Veiklos programos

1.  Veiklos programomis vaisių ir daržovių sektoriuje turi būti siekiama dviejų ar daugiau 122 straipsnio c punkte nurodytų tikslų ar toliau nurodytų tikslų:

a) gamybos planavimo;

b) produktų kokybės gerinimo;

c) produktų komercinės vertės didinimo;

d) šviežių arba perdirbtų produktų pardavimo skatinimo;

e) aplinkos apsaugos priemonių ir aplinką tausojančių gamybos būdų, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;

f) krizių prevencijos ir valdymo.

2.  Krizių prevencija ir valdymu siekiama išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba jas įveikti; šioje srityje tai apima:

a) pašalinimą iš rinkos;

b) neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;

c) pardavimo skatinimą ir informavimą;

d) mokymo priemones;

e) derliaus draudimą;

▼C3

f) paramą savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

▼M3

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą ir palūkanas, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, neskiriama daugiau nei trečdalis išlaidų pagal veiklos programą.

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti gamintojų organizacijos gali imti paskolas komercinėmis sąlygomis. Šiuo atveju pagrindinės sumos grąžinimas ir šių paskolų palūkanos gali sudaryti veiklos programos dalį ir todėl jiems gali būti taikoma Bendrijos finansinė pagalba pagal 103d straipsnį. Konkretūs veiksmai, susiję su krizių prevencija ir valdymu, finansuojami iš tokių paskolų arba tiesiogiai, bet ne abiem būdais.

3.  Valstybės narės numato, kad:

a) veiklos programos apima du ar daugiau aplinkosaugos veiksmų; arba

b) ne mažiau nei 10 % išlaidų pagal veiklos programas tenka aplinkosaugos veiksmams.

Aplinkosaugos veiksmais laikomasi agrarinės aplinkosaugos išmokoms taikomų reikalavimų, nustatytų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ( 5 ) 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

Jeigu ne mažiau nei 80 % gamintojų organizacijos gamintojų narių pagal tą nuostatą turi vieną ar daugiau su agrarine aplinkosauga susijusių vienodų įsipareigojimų, tuomet kiekvienas iš šių įsipareigojimų laikomas aplinkosaugos veiksmu, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte.

Iš paramos pirmoje pastraipoje nurodytiems aplinkosaugos veiksmams padengiamos su veiksmu susijusios papildomos išlaidos ir prarastos pajamos.

4.  3 dalis taikoma tik Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo 2011 m. sausio 1 d.

5.  Investicijos, kurios didina poveikį aplinkai, leidžiamos tik tais atvejais, kai įdiegiamos veiksmingos aplinkos apsaugos nuo tokio poveikio priemonės.

103d straipsnis

Bendrijos finansinė pagalba

1.  Bendrijos finansinė pagalba yra lygi 103b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų faktiškai sumokėtų finansinių įnašų sumai, tačiau negali viršyti 50 % faktiškai patirtų išlaidų.

2.  Bendrijos finansinė pagalba negali viršyti 4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės.

Tačiau ta procentinė dalis gali būti padidinta iki 4,6 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 % parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms.

3.  Gamintojų organizacijos prašymu 1 dalyje numatyta procentinė dalis yra 60 % veiklos programai arba veiklos programos daliai, kai ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) ją pateikia kelios Bendrijos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines schemas;

b) ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose schemose;

c) joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai iki 2008 m. gruodžio 31 d. taikomas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų ( 6 ), o nuo 2009 m. sausio 1 d.–2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ( 7 );

d) ją pateikia vienos iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų organizacija, o pagal ją įgyvendinamos priemonės bus vykdomos ne ilgiau kaip iki 2013 m. pabaigos;

e) ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacija, susijungusi su kita pripažinta gamintojų organizacija;

f) ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;

g) ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;

h) ją pateikia viename iš atokiausių Bendrijos regionų esanti gamintojų organizacija;

i) ji apima tik konkrečią paramą veiksmams, skirtiems vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves mokymo įstaigose.

4.  1 dalyje nurodyta procentinė dalis yra 100 % tais atvejais, kai vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % rinkoje kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos apimties ir yra pašalinami iš rinkos vienu iš šių būdų:

a) nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisę į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyvenimui būtinų lėšų;

b) nemokamai paskirstomi bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir viešosioms švietimo įstaigoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams, kuriuos nurodo valstybės narės, kurios imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai perkamus kiekius.

103e straipsnis

Nacionalinė finansinė pagalba

1.  Valstybių narių regionuose, kuriuose gamintojų organizavimo lygis vaisių ir daržovių sektoriuje yra ypač žemas, Komisija gali leisti valstybėms narėms, pateikus deramai pagrįstą prašymą, gamintojų organizacijoms suteikti nacionalinę finansinę pagalbą, kuri negali būti didesnė nei 80 % gamintojų finansinių įnašų, nurodytų 103b straipsnio 1 dalies a punkte. Ši pagalba yra papildoma veiklos fondui. Valstybių narių regionuose, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 15 % užaugintų vaisių ir daržovių vertės, o vaisių ir daržovių produkcija sudaro bent 15 % jų bendros žemės ūkio produkcijos, suinteresuotos valstybės narės prašymu Bendrija gali kompensuoti pirmoje pastraipoje nurodytą pagalbą.

▼M7 —————

▼M3

103f straipsnis

Nacionalinė sistema ir nacionalinė strategija veiklos programoms rengti

1.  Valstybės narės nustato nacionalinę sistemą bendroms sąlygoms, susijusioms su 103c straipsnio 3 dalyje nurodytais veiksmais, parengti. Šioje sistemoje visų pirma numatoma, kad tokie veiksmai atitinka atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 reikalavimus, įskaitant to reglamento 5 straipsnyje išdėstytus reikalavimus dėl papildomumo, darnos ir atitikties.

Valstybės narės savo siūlomą sistemą pateikia Komisijai, kuri gali pareikalauti per tris mėnesius ją pakeisti, jei ji nustato, kad tas pasiūlymas neleidžia pasiekti tikslų, išdėstytų Sutarties 174 straipsnyje ir šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje ( 8 ). Pagal veiklos programas remiamomis investicijomis į atskirus ūkius taip pat turi būti siekiama šių tikslų.

2.  Valstybės narės parengia nacionalinę tvarių veiklos programų vaisių ir daržovių rinkoje strategiją. Tokioje strategijoje numatomos šios dalys:

a) padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir vystymosi potencialą;

b) pasirinktų prioritetų pagrindimas;

c) veiklos programų tikslai bei priemonės ir veiklos rodikliai;

d) veiklos programų vertinimas;

e) gamintojų organizacijų atsiskaitymo įsipareigojimai.

Nacionalinė strategija taip pat apima 1 dalyje nurodytą nacionalinę sistemą.

3.  1 ir 2 dalys netaikomos valstybėms narėms, kuriose nėra pripažintų gamintojų organizacijų.

103g straipsnis

Veiklos programų tvirtinimas

1.  Veiklos programų projektai pateikiami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios jas patvirtina, atmeta arba prašo pakeisti atsižvelgiant į šio poskirsnio nuostatas.

2.  Gamintojų organizacijos valstybei narei praneša kiekvieniems metams apskaičiuotą veiklos fondo dydį ir nurodo atitinkamus motyvus, pagrįstus veiklos programos sąmata, einamųjų ir galbūt ankstesnių metų išlaidomis ir, prireikus, numatomais kitų metų produkcijos kiekiais.

3.  Valstybė narė gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai praneša Bendrijos finansinės pagalbos, atitinkančios 103d straipsnyje nustatytas ribas, numatomą dydį.

4.  Bendrijos finansinės pagalbos išmokos mokamos remiantis išlaidomis, patirtomis vykdant veiklos programoje numatytas schemas. Avansiniai mokėjimai gali būti atliekami tokių pačių schemų įgyvendinimui tik pateikus garantiją arba užstatą.

5.  Gamintojų organizacija valstybei narei praneša ankstesnių metų galutinę išlaidų sumą, pridėdama reikalingus patvirtinančius dokumentus, kad galėtų gauti likusią Bendrijos finansinės pagalbos dalį.

6.  Veiklos programų ir jų finansavimo iš gamintojų bei gamintojų organizacijų įnašų ir Bendrijos fondų minimali trukmė yra treji, maksimali – penkeri metai.

▼M6



IIa

poskirsnis

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa

103ga straipsnis

Pagalba vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų produktų tiekimui vaikams

1.  Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti Komisija, nuo 2009–2010 mokslo metų Bendrijos pagalba skiriama:

a) vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų tiekimui vaikams į švietimo įstaigas, įskaitant vaikų lopšelius, kitas ikimokyklines įstaigas, pradines ir vidurines mokyklas; ir

b) tam tikroms susijusioms logistikos ir platinimo, įrangos, informavimo, stebėsenos ir vertinimo išlaidoms finansuoti.

2.  Programoje pageidaujančios dalyvauti valstybės narės nacionaliniu arba regionų lygiu parengia programos įgyvendinimo išankstinę strategiją, kurioje visų pirma pateikiamas jų programos biudžetas, įskaitant Bendrijos ir nacionalinius įnašus, trukmę, tikslinę grupę, reikalavimus atitinkančius produktus ir atitinkamų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą. Jos taip pat numato papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų veiksminga.

3.  Rengdamos strategijas valstybės narės sudaro vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų, kurie atitinka reikalavimus pagal atitinkamą programą, sąrašą. Tačiau į šį sąrašą neįtraukiami produktai, kurie buvo pašalinti iš sąrašo pagal 103h straipsnio f dalyje Komisijos patvirtintą priemonę. Jos atrenka produktus remdamosi objektyviais kriterijais, įskaitant, be kita ko, sezoniškumą, galimybę gauti tam tikrų produktų ar aplinkosaugos aspektus. Todėl valstybės narės gali teikti pirmenybę Bendrijos kilmės produktams.

4.  1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba neturi:

a) viršyti 90 mln. EUR per vienerius mokslo metus; nei

b) viršyti 50 % 1 dalyje nurodytų tiekimo ir susijusių išlaidų, arba 75 % tokių išlaidų regionuose, regionuose, kurie atitinka reikalavimus pagal konvergencijos tikslą pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 9 ) 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytuose atokiausiuose regionuose, nei

c) dengti kitų išlaidų nei 1 dalyje nurodytos tiekimo ir susijusios išlaidos.

5.  1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba skiriama valstybėms narėms remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į 6–10 metų amžiaus vaikų dalį. Tačiau kiekviena programoje dalyvaujanti valstybė narė gauna ne mažesnę kaip 175 000 EUR Bendrijos pagalbos sumą. Programoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais pateikia paraišką Bendrijos pagalbai gauti remdamosi savo strategija. Atsižvelgdama į valstybių narių prašymus Komisija priima sprendimą dėl galutinio finansavimo, atsižvelgdama į turimus biudžeto asignavimus.

6.  1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba negali būti naudojama pakeisti esamų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo programų ar kitų tiekimo mokykloms programų, pagal kurias tiekiami ir vaisiai, finansavimo. Tačiau jeigu valstybėje narėje jau įgyvendinama programa, atitinkanti reikalavimus Bendrijos pagalbai pagal šį straipsnį gauti, ir ketinama pratęsti šios programos įgyvendinimą arba padaryti ją veiksmingesne, be kita ko, programos tikslinės grupės, jos trukmės ar programos reikalavimus atitinkančių produktų atžvilgiu, Bendrijos pagalba gali būti teikiama, jeigu laikomasi 4 dalies b punkte nurodytų apribojimų, susijusių su Bendrijos pagalbos bendram nacionaliniam finansavimui dalimi. Tokiu atveju valstybė narė savo parengtoje strategijoje nurodo, kaip ji ketina pratęsti savo programą ar padaryti ją veiksmingesnę.

7.  Be Bendrijos pagalbos valstybės narės dar gali skirti nacionalinę pagalbą 1 dalyje paminėtam produktų tiekimui ir susijusioms išlaidoms. Šios išlaidos taip pat gali būti finansuojamos privačiojo sektoriaus įnašais. Valstybės narės taip pat gali skirti nacionalinę pagalbą 2 dalyje nurodytoms papildomoms priemonėms finansuoti.

8.  Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa neturėtų trukdyti įgyvendinti atskiras nacionalines vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė.

9.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį Bendrija taip pat gali finansuoti informavimo, stebėsenos ir vertinimo priemones, susijusias su vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, įskaitant geresnį visuomenės informavimą apie programą ir susijusias ryšių palaikymo priemones.



III

poskirsnis

Procedūrinės nuostatos

▼M3

103h straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, visų pirma:

a) 103a straipsnyje nurodytų priemonių finansavimo taisykles, įskaitant žemutines ir viršutines pagalbos ribas ir Bendrijos bendro finansavimo teikiant pagalbą lygį;

b) 103e straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių apmokėjimo išsamias taisykles ir dalį;

c) taisykles dėl investavimo į atskirus ūkius;

d) 103g straipsnyje nurodytų pranešimų ir informavimo datas;

e) 103g straipsnyje nurodytos Bendrijos finansinės pagalbos dalinius mokėjimus;

▼M6

f) nuostatos dėl 103ga straipsnyje nurodytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos, įskaitant produktų ar ingredientų, kurie turėtų būti pašalinti iš vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos, sąrašą, pagalbos galutinį paskirstymą valstybėms narėms, finansų ir biudžeto valdymą ir susijusias išlaidas, valstybių narių strategijas, papildomas priemones ir informavimo, stebėsenos, vertinimo ir ryšių palaikymo priemones.

▼M10



IVb

skirsnis

Vyno sektoriuje taikomos paramos programos



I

poskirsnis

Įvadinės nuostatos

103i straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Bendrijos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal nacionalines paramos programas (toliau – paramos programos) specifinėms paramos vyno sektoriui priemonėms finansuoti.

103j straipsnis

Atitiktis ir suderinamumas

1.  Paramos programos yra suderinamos su Bendrijos teisės aktais ir atitinka Bendrijos veiklą, politiką ir prioritetus.

2.  Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos būtų darnios ir objektyviai rengiamos bei įgyvendinamos, atsižvelgiant į atitinkamų augintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad augintojams neturi būti nepagrįstai taikomos nevienodos sąlygos.

Valstybės narės atsako už reikiamų patikrinimų ir sankcijų nustatymą bei taikymą, jei nesilaikoma paramos programų reikalavimų.

3.  Parama neteikiama:

a) mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų projektų rėmimo priemonėms;

b) priemonėms, numatytoms valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 nustatytose kaimo plėtros programose.



II

poskirsnis

Paramos programų teikimas ir turinys

103k straipsnis

Paramos programų teikimas

1.  Kiekviena Xb priede nurodyta valstybė narė gamintoja pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos projektą, į kurį yra įtrauktos šio skirsnio nuostatas atitinkančios priemonės.

Paramos programos, pradėtos taikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipą, toliau taikomos pagal šį reglamentą.

Paramos programose numatytų paramos priemonių taikymas nustatomas valstybės narės nuomone tinkamiausiu geografiniu lygmeniu. Prieš pateikiant paramos programą Komisijai, ji atitinkamu teritoriniu lygmeniu aptariama su kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis.

Valstybė narė pateikia vieną paramos programos projektą, kuriame gali būti numatytos regioninės ypatybės.

▼A1

2013 finansiniais metais ši dalis Kroatijai netaikoma. Kroatija pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos, skirtos 2014–2018 m., programos laikotarpiui, projektą.

▼M10

2.  Paramos programos taikomos praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo Komisijai.

Jei valstybės narės pateikta paramos programa neatitinka šio skirsnio sąlygų, Komisija jai apie tai praneša. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai pakeistą paramos programą. Pakeista paramos programa taikoma praėjus dviems mėnesiams nuo jos pateikimo Komisijai dienos, nebent joje vis dar būtų neatitikimų – tokiu atveju taikomos šios pastraipos nuostatos.

3.  Valstybių narių pateiktų paramos programų pakeitimams mutatis mutandis taikoma 2 pastraipa.

4.  103l straipsnis netaikomas, jei vienintelė paramos programoje nustatyta priemonė yra 103o straipsnyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymas. Tokiu atveju 188a straipsnio 5 dalis taikoma tik tiems metams, kuriais įvyksta perleidimas, o 188a straipsnio 6 dalis netaikoma.

103l straipsnis

Paramos programų turinys

Paramos programas sudaro šios sudėtinės dalys:

a) išsamus siūlomų priemonių aprašymas ir jomis siekiami kokybiniai tikslai;

b) surengtų konsultacijų rezultatai;

c) įvertinimas, kuriame numatomas techninis, ekonominis, aplinkos ir socialinis poveikis;

d) priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis; ir

e) bendra finansavimo lentelė, kurioje nurodomi naudotini ištekliai ir numatomas preliminarus šių išteklių paskirstymas priemonėms neviršijant Xb priede numatytų viršutinių ribų;

f) stebėsenai ir vertinimui taikytini kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, taip pat veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas ir veiksmingas paramos programų vykdymas; ir

g) už paramos programos vykdymą atsakingų kompetentingų institucijų ir organizacijų paskyrimas.

103m straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.  Paramos programas sudaro viena ar kelios toliau išvardytos priemonės:

a) bendrosios išmokos schemoje numatyta parama pagal 103o straipsnį;

b) rėmimas pagal 103p straipsnį;

c) vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal 103q straipsnį;

d) neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal 103r straipsnį;

e) savitarpio pagalbos fondai pagal 103s straipsnį;

f) derliaus draudimas pagal 103t straipsnį;

g) investicijos pagal 103u straipsnį;

h) šalutinių produktų distiliavimas pagal 103v straipsnį;

i) geriamojo alkoholio distiliavimas pagal 103w straipsnį;

j) distiliavimas krizės atveju pagal 103x straipsnį;

k) koncentruotos vynuogių misos naudojimas pagal 103y straipsnį.

2.  Paramos programose numatomos tik 103o–103y straipsniuose išvardytos priemonės.

103n straipsnis

Bendrosios paramos programų taisyklės

1.  Turimų Bendrijos lėšų skirstymas ir biudžeto ribos numatyti Xb priede.

▼M17

1a.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti sprendimą nuo 2015 m. sumažinti lėšas, skirtas priede Xb nurodytoms paramos programoms, siekdamos padidinti tiesioginių išmokų nacionalines viršutines ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnyje.

Suma, gauta sumažinus lėšas pagal pirmą pastraipą, galutinai pridedama prie tiesioginių išmokų nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnyje, ir jos nebegalima skirti priemonėms, išvardytoms 103p–103y straipsniuose.

▼M10

2.  Bendrijos parama skiriama tik už reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas po atitinkamos paramos programos pateikimo, kaip nurodyta 103k straipsnio 1 dalyje.

3.  Valstybės narės neprisideda prie priemonių, kurias finansuoja Bendrija pagal paramos programas, išlaidų finansavimo.

4.  Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės pagal atitinkamas Bendrijos valstybės pagalbos taisykles gali suteikti nacionalinę pagalbą 103p, 103t ir 103u straipsniuose nurodytoms priemonėms.

Teikiant visuotinį viešąjį finansavimą iš Bendrijos ir nacionalinių lėšų, taikomas didžiausias paramos dydis, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėse.



III

poskirsnis

Specialiosios paramos priemonės

▼M17

103o straipsnis

Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 1 d. gali nuspręsti 2014 m. teikti paramą vynmedžių augintojams, suteikiant teises į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 1 skyriuje.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytos paramos suma viršija 2013 metams numatytą paramos sumą, atitinkama valstybė narė panaudoja skirtumą teisėms į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 1 skyriuje, paskirstyti vynmedžių augintojams, pagal to reglamento IX priedo C punktą.

2.  Valstybės narės, ketinančios teikti 1 dalyje nurodytą paramą, įtvirtina nuostatas dėl tokios paramos savo paramos programose pagal 103k straipsnio 3 dalį.

3.  2014 m. parama, nurodyta 1 dalyje:

a) įtraukiama į bendrosios išmokos schemą ir daugiau nebeteikiama pagal 103k straipsnio 3 dalį priemonėms, išvardytoms 103p–103y straipsniuose;

b) jos dydžiu proporcingai sumažinama lėšų, kurias galima skirti 103p–103y straipsniuose išvardytoms priemonėms finansuoti pagal paramos programas, suma.

▼M10

103p straipsnis

Rėmimas trečiųjų šalių rinkose

1.  Parama pagal šį straipsnį skiriama informavimo apie Bendrijos vynus trečiosiose šalyse ir jo rėmimo priemonėms, tokiu būdu didinant jų konkurencingumą tose šalyse.

2.  1 dalyje nurodytos priemonės skiriamos vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, arba vynams su vyninės vynuogių veislės nuoroda.

3.  1 dalyje nurodytos priemonės gali būti tik:

a) viešųjų ryšių, rėmimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Bendrijos produktų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu;

b) dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

c) informavimo kampanijos, ypač susijusios su Bendrijos sistemomis, taikomomis kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms ir ekologinei gamybai;

d) naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti;

e) tyrimai informavimo ir rėmimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

4.  Bendrijos parama rėmimo veiklai neviršija 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

103q straipsnis

Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija

1.  Tikslas, kurio siekiama taikant vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtas priemones, – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.

2.  Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai parama skiriama pagal šį straipsnį tik jei valstybės narės pateikia savo gamybos pajėgumų sąrašą remdamosi 185a straipsnio 3 dalimi.

3.  Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti taikoma tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

a) veislių konversijai, įskaitant skiepijimo pagalbą;

b) vynuogynų vietos keitimui;

c) vynuogynų valdymo metodikos patobulinimams.

Įprastam natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimui parama neskiriama.

4.  Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti tik tokia:

a) kompensacija augintojams už pajamų praradimą įgyvendinant priemonę;

b) dalinis restruktūrizavimo ir konversijos išlaidų apmokėjimas.

5.  Kompensacija augintojams už 4 dalies a punkte minimą pajamų praradimą galima padengti iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti tokios formos:

a) nepaisant II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnio nuostatų, nustatančių pereinamuoju laikotarpiu taikomą sodinimo teisių tvarką, – leidimas iki sodinimo teisėms taikomo pereinamojo laikotarpio pabaigos vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius, kuris suteikiamas nustatytam ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiui;

b) finansinė kompensacija.

6.  Bendrijos įnašas apmokant faktines vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neviršija 50 % tokių išlaidų. Regionuose, kurie pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 10 ) priskiriami konvergencijos regionams, Bendrijos įnašas apmokant restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neturi viršyti 75 % visų išlaidų.

103r straipsnis

Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas

1.  Šiame straipsnyje neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas, taip tam tikrame plote sunaikinant visą derlių.

2.  Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui padeda atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Bendrijos vyno rinkoje ir tokiu būdu išvengti rinkos krizių.

3.  Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui gali būti teikiama kaip vienodo dydžio kompensacinė išmoka už hektarą, kurios dydį nustato atitinkama valstybė narė.

Tokia išmoka neviršija 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų sumos ir prarastų pajamų dėl tokio sunaikinimo arba pašalinimo.

4.  Atitinkamos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą siekdamos užtikrinti, kad dėl neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo priemonės atskiri vyno gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas viršutines ribas.

103s straipsnis

Savitarpio pagalbos fondai

1.  Parama savitarpio fondų steigimui skiriama siekiant padėti augintojams, kurie pageidauja apsidrausti nuo rinkos svyravimų.

2.  Parama savitarpio fondų steigimui gali būti skiriama kaip laikina mažėjanti parama fondų administracinėms išlaidoms padengti.

103t straipsnis

Derliaus draudimas

1.  Parama derliaus draudimui padeda apsaugoti augintojų pajamas, kai jos pakinta dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių oro sąlygų, ligų arba kenkėjų antplūdžių.

2.  Parama derliaus draudimui gali būti skiriama kaip finansinis Bendrijos įnašas, kuris neturi viršyti:

a) 80 % draudimo įmokų sumos, kurią moka augintojai už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl gaivalinėms nelaimėms prilygstančių nepalankių oro sąlygų;

b) 50 % draudimo įmokų sumos, kurią augintojai moka už draudimą nuo:

i) a punkte nurodytų nuostolių ir kitų nuostolių, kuriuos sukėlė nepalankios oro sąlygos;

ii) gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių padarytų nuostolių.

3.  Parama derliaus draudimui gali būti skiriama tik jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis augintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias augintojai galėjo būti gavę pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.  Parama derliaus draudimui neturi iškreipti konkurencijos draudimo rinkoje.

103u straipsnis

Investicijos

1.  Parama gali būti teikiama investicijoms į perdirbimo įrengimų materialųjį ir nematerialųjį turtą, vyno gamybos infrastruktūrą ir vyno pardavimą, kuriomis gerinami bendri įmonės ekonominiai rezultatai ir kurios yra susijusios su viena iš šių sričių:

a) XIb priede nurodytų produktų gamyba arba pardavimu;

b) naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su XIb priede nurodytais produktais, kūrimu.

2.  Didžiausios normos parama pagal 1 dalį skiriama tik mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinio dydžio įmonių savokos ( 11 ). Skiriant paramą Azorų, Maderos, Kanarų, mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose, paramos normos dydis nuo įmonių dydžio nepriklauso. Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, didžiausios normos parama mažinama per pusę.

Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumų turinčioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti.

3.  Į reikalavimus atitinkančias išlaidas neįtraukiami elementai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose.

4.  Didžiausia Bendrijos pagalbos dalis, skirta kriterijus atitinkančioms išlaidoms padengti, yra tokia:

a) 50 % regionuose, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 priskiriami konvergencijos regionams;

b) 40 % ne konvergencijos regionuose;

c) 75 % atokiausiuose regionuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 247/2006;

d) 65 % mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1405/2006.

5.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai paramai mutatis mutandis taikomas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 72 straipsnis.

103v straipsnis

Šalutinių produktų distiliavimas

1.  Parama gali būti skiriama vyno gamybos, vykdomos pagal XVb priedo D punkte išdėstytas sąlygas, savanoriškam arba privalomam šalutinių produktų distiliavimui.

Paramos suma nustatoma už pagaminto alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir mokama už hektolitrą. Jei alkoholio koncentracija distiliavimui skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, parama neskiriama.

2.  Didžiausios skiriamos paramos normos grindžiamos surinkimo ir perdirbimo sąnaudomis ir nustatomos Komisijos.

3.  Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.

103w straipsnis

Distiliavimas į geriamąjį alkoholį

1.  Iki 2012 m. liepos 31 d. gamintojams gali būti skiriama parama už vyną, kuris distiliuojamas į geriamąjį alkoholį, paramą skiriant už hektarą.

2.  Prieš suteikiant paramą pateikiamos atitinkamos sutartys dėl vyno distiliavimo ir atitinkami įrodymai, kad vynas distiliavimui buvo pristatytas.

103x straipsnis

Distiliavimas krizės atveju

1.  Siekiant sumažinti arba panaikinti vyno perteklių ir tuo pat metu užtikrinti tiekimo tęstinumą nuo vieno derliaus iki kito, parama už savanorišką arba privalomą vyno pertekliaus distiliavimą pagrįstais krizės atvejais valstybės narės sprendimu gali būti skiriama iki 2012 m. liepos 31 d.

2.  Didžiausią skiriamos paramos normą nustato Komisija.

3.  Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.

4.  Distiliavimo krizės atveju priemonei naudojama turimo biudžeto dalis neturi viršyti toliau nurodytų procentinių dalių, apskaičiuotų atsižvelgiant į visas turimas lėšas, nurodytas Xb priede kiekvienai valstybei narei atitinkamais biudžeto metais:

 20 % – 2009 m.,

 15 % – 2010 m.,

 10 % – 2011 m.,

 5 % – 2012 m.

5.  Valstybės narės distiliavimo krizės atveju priemonei gali skirti daugiau lėšų nei 4 dalyje nustatytos metinės didžiausios normos; papildomas nacionalines lėšas jos skiria neviršydamos toliau nurodytų ribų (išreikštų atitinkamos metinės viršutinės ribos, numatytos 4 dalyje, procentine dalimi):

 5 % – 2010 vyno metais,

 10 % – 2011 vyno metais,

 15 % – 2012 vyno metais.

Prieš skirdamos tokias lėšas, valstybės narės, kai taikoma, praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą papildomų nacionalinių lėšų skyrimą, o Komisija patvirtina sandorį.

103y straipsnis

Koncentruotos vynuogių misos naudojimas

1.  Iki 2012 m. liepos 31 d. gali būti skiriama parama vyno gamintojams, kurie, laikydamiesi XVa priede nustatytų sąlygų, natūraliai produktų alkoholio koncentracijai padidinti naudoja koncentruotą vynuogių misą, įskaitant rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą.

2.  Pagalbos suma nustatoma už potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir sodrinimui naudotos misos hektolitrą.

3.  Didžiausias skiriamos paramos normas šiai priemonei skirtingose vynuogių auginimo zonose nustato Komisija.

103z straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Nustačius, kad ūkininkai savo valdoje bet kuriuo metu per trejus metus nuo išmokos pagal paramos restruktūrizavimui ir konversijai programas gavimo arba bet kada per vienerius metus nuo išmokos pagal paramos neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui programas gavimo nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose nurodytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, o reikalavimų nesilaikymo priežastis yra ūkininko tyčiniai veiksmai arba neveikimas, išmokos suma visiškai arba iš dalies sumažinama arba neišmokama, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, o ūkininkui, kai taikoma, nurodoma grąžinti išmoką pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.



IV

poskirsnis

Procedūrinės nuostatos

103za straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skirsnio įgyvendinimui būtinas priemones nustato Komisija.

Į šias priemones gali būti įtraukta:

a) paramos programų pateikimo forma;

b) taisyklės, taikomos paramos programų pakeitimams jas pradėjus taikyti;

c) išsamios 103p–103y straipsniuose numatytų priemonių įgyvendinimo taisyklės;

d) informavimo ir skelbimo apie paramą iš Bendrijos fondų sąlygos.

▼B



V

skirsnis

Bendrijos tabako fondas

104 straipsnis

Tabako fondas

1.  Sukuriamas Bendrijos tabako fondas (toliau – Fondas), skirtas finansuoti priemones šiose srityse:

a) visuomenės informavimo apie visų formų tabako vartojimo žalą gerinimas, pirmiausia pasitelkiant informavimą ir švietimą, remiant duomenų rinkimą, kad būtų galima nustatyti tabako vartojimo modelius ir atlikti priklausomybės nuo tabako Bendrijoje epidemiologinius tyrimus ir priklausomybės nuo tabako prevencijos tyrimą;

b) konkrečios priemonės, padedančios tabako augintojams persiorientuoti į kitų kultūrų auginimą arba kitą darbo vietas sukuriančią ekonominę veiklą, ir tabako augintojų galimybių taip persiorientuoti tyrimai.

2.  Fondas finansuojamas:

a) atskaitant iš Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 I antraštinėje dalyje nurodytos priemokos, kaip tai taikytina iki 2005 metų derliaus imtinai, 2 % iš 2002 m. derliaus ir 3 % iš 2003, 2004 ir 2005 m. derliaus bet kurios iš 1 dalyje nurodytų priemonių finansavimui;

▼M4

b) už 2006–2009 kalendorinius metus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį.

▼B

3.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.



VI

skirsnis

Specialios nuostatos bitininkystės sektoriui

105 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Siekdamos pagerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, valstybės narės gali parengti trejų metų nacionalinę programą (toliau – bitininkystės programa).

▼M7

2.  Valstybės narės gali teikti specialiąją nacionalinę pagalbą, skirtą apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominės plėtros programos, išskyrus gamybai arba prekybai skirtą nacionalinę pagalbą. Valstybės narės, pagal 109 straipsnį informuodamos Komisiją apie bitininkystės programą, praneša jai ir apie tokią pagalbą.

▼B

106 straipsnis

Priemonės, atitinkančios pagalbos skyrimo reikalavimus

Bitininkystės programoje gali būti numatytos šios priemonės:

a) techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms;

b) varozės kontrolė;

c) sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimas;

d) fizines ir chemines medaus savybes tiriančių laboratorijų rėmimo priemonės;

e) Bendrijos bičių atsargų papildymą remiančios priemonės;

f) bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų taikomųjų tyrimų programas.

Į bitininkystės programą neįtraukiamos iš EŽŪFKP pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 ( 12 ) finansuojamos priemonės.

107 straipsnis

Gamybos ir prekybos struktūros bitininkystės sektoriuje tyrimas

Kad atitiktų 108 straipsnio 1 dalyje numatytos dalinės finansinės pagalbos skyrimo sąlygas, valstybės narės turi atlikti bitininkystės sektoriaus gamybos ir prekybos struktūros jų teritorijoje tyrimą.

108 straipsnis

Finansavimas

1.  Bendrija teikia dalinį bitininkystės programų finansavimą, lygų 50 % valstybių narių išlaidų.

2.  Su priemonėmis, kurių imtasi pagal bitininkystės programas, susijusios išlaidos valstybėse narėse turi būti patirtos iki kiekvienų metų spalio 15 d.

109 straipsnis

Konsultacijos

Bitininkystės programa sudaroma glaudžiai bendradarbiaujant su atstovaujančiomis organizacijomis ir bitininkystės kooperatyvais. Ji pateikiama Komisijai patvirtinti.

110 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles.



VII

skirsnis

Pagalba šilkaverpių sektoriui

111 straipsnis

Šilkaverpių augintojams skirtina pagalba

1.  Pagalba skiriama už Bendrijoje auginamus šilkaverpius, klasifikuojamus ex 0106 90 00 KN pozicijoje, ir šilkaverpių kiaušinius, klasifikuojamus ex 0511 99 85 KN subpozicijoje.

2.  Pagalba šilkaverpių augintojams skiriama už kiekvieną sunaudotą šilkaverpių kiaušinių dėžutę, jei tose dėžutėse yra minimalus kiaušinių kiekis, kuris turi būti nustatytas, ir jei iš jų sėkmingai išauginami šilkaverpiai.

3.  Pagalbos dydis – 133,26 EUR už dėžutę šilkaverpių kiaušinių.

112 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, kurios pirmiausia turi reglamentuoti 111 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų kiaušinių kiekį.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBOS IR GAMYBOS TAISYKLĖS



▼M10

I

SKYRIUS

Prekybos standartai ir gamybos sąlygos



I

skirsnis

Prekybos taisyklės

▼B

113 straipsnis

Prekybos standartai

▼M3

1.  Komisija gali priimti nuostatas dėl prekybos standartų, taikomų vienam ar daugiau produktų šiuose sektoriuose:

a) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje I priedo VII dalies a punkte nurodytiems produktams;

b) vaisių ir daržovių;

c) perdirbtų vaisių ir daržovių;

d) bananų;

e) gyvų augalų.

▼B

2.  1 dalyje nurodyti standartai:

a) nustatomi atsižvelgiant visų pirma į:

i) atitinkamų produktų ypatybes;

ii) poreikį užtikrinti sklandaus tokių produktų realizavimo rinkoje sąlygas;

▼M3

iii) vartotojų norą gauti pakankamą ir skaidrią informaciją apie produktą, visų pirma įskaitant informaciją apie produktus vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose, apie produkto kilmės šalį, klasę ir, atitinkamas atvejais, rūšis (ar prekės rūšį);

▼B

iv) I priedo VII dalies a punkte nurodyto alyvuogių aliejaus atveju jų fizinėms, cheminėms bei organoleptinėms savybėms nustatyti taikomos metodikos pasikeitimus;

▼M3

v) vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose – Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) rekomendacijas dėl standartų.

▼M3

b) visų pirma gali būti susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, tara, pakavimu, sandėliavimu, vežimu, pateikimu, prekyba, kilme ir ženklinimu.

▼B

3.  Išskyrus atvejus, kai Komisija, remdamasi 2 dalies a punkte nurodytais kriterijais, nustato kitaip, produktai, kurių prekybos standartai buvo nustatyti, gali būti parduodami Bendrijoje tik laikantis tokių standartų.

Nepažeisdamos konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 194 straipsnį, valstybės narės tikrina, ar tie produktai atitinka nustatytus standartus, ir prireikus taiko sankcijas.

▼M3

113a straipsnis

Papildomi reikalavimai prekybai vaisių ir daržovių sektoriaus produktais

1.  Vaisių ir daržovių sektoriaus produktai, kurie skirti švieži parduoti vartotojui, gali būti parduodami tik geros ir tinkamos prekinės kokybės ir jei yra nurodyta kilmės šalis.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti prekybos standartai taikomi visais prekybos etapais, įskaitant importo ir eksporto etapus, jeigu Komisija nenumato kitaip.

3.  Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriaus produktų, kuriems taikomi prekybos standartai, turėtojas negali tokių produktų viešai pateikti pardavimui arba siūlyti juos parduoti, arba tiekti ar kitu būdu pateikti juos į rinką Bendrijoje nesilaikydamas tų standartų ir atsako už tai, kad būtų laikomasi tokių standartų.

4.  Atsižvelgdamos 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos reikalavimus ir nepažeisdamos jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 194 straipsnį, visų pirma dėl nuoseklaus atitikties patikrinimų taikymo valstybėse narėse, valstybės narės vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose remdamosi rinkos analize pasirinktinai tikrina, ar atitinkami produktai atitinka tuos prekybos standartus. Vykdant šiuos patikrinimus daugiausia dėmesio skiriama etapui prieš produktų išvežimą iš gamybos vietų, kai tie produktai yra pakuojami arba pakraunami. Produktai iš trečiųjų šalių tikrinami prieš išleidžiant juos į laisvą apyvartą.

113b straipsnis

Prekyba dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa

1.  Nepažeidžiant 42 straipsnio 1 dalies a punkto ir to straipsnio 2 dalies bei V priedo A punkto nuostatų, XIa priede nustatytos sąlygos, visų pirma jo III punkte nurodytos prekinių pavadinimų naudojimo sąlygos, taikomos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų, paskerstų2008 m. liepos 1 d. arba vėliau, mėsai, kuri buvo pagaminta Bendrijoje ar importuota iš trečiųjų šalių.

Tačiau dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų, paskerstų iki 2008 m. liepos 1 d., mėsa gali būti toliau prekiaujama nepaisant XIa priede nustatytų sąlygų.

2.  1 dalyje nurodytos sąlygos netaikomos galvijų, kurių saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda buvo įregistruota pagal 2006 m. kovo 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 13 ) iki 2007 m. birželio 29 d., mėsai.

▼M10

113c straipsnis

Prekybos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti ir stabilizuoti bendrąją vyno rinką

1.  Siekiant pagerinti vyno, įskaitant vynuoges, misą ir iš jų pagamintą vyną, bendrosios rinkos funkcionavimą ir ją stabilizuoti, juos gaminančios valstybės narės gali nustatyti tiekimą reguliuojančias prekybos taisykles, visų pirma įgyvendindamos tarpšakinių organizacijų, nurodytų 123 straipsnio 3 dalyje ir 125o straipsnyje, priimtus sprendimus.

Tokios taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui ir neturi:

a) būti susijusios su jokiu sandoriu po pirmųjų atitinkamos produkcijos pardavimo metų;

b) leisti nustatyti kainų, įskaitant atvejus, kai kainos nustatomos orientaciniais ar rekomendaciniais tikslais;

c) uždrausti naudotis didele derliaus dalimi, kuria įprastai būtų galima naudotis;

d) sudaryti sąlygų atsisakyti išduoti vyno produktų apyvartai ir prekybai reikalingą nacionalinį ir Bendrijos sertifikatą, kai tokia prekyba atitinka tas taisykles.

2.  1 dalyje nurodytos taisyklės paskelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje, kad ūkio subjektai in extenso galėtų su jomis susipažinti.

3.  125o straipsnio 3 dalyje nurodytas įpareigojimas teikti paraiškas taikomas valstybėms narėms ir kai valstybės narės priima sprendimus arba imasi veiksmų pagal šį straipsnį.

113d straipsnis

Specialiosios prekybos vynu nuostatos

1.  XIb priede nurodyta vynuogių produkto kategorijos nuoroda gali būti naudojama Bendrijoje tik parduodant tame priede nurodytas sąlygas atitinkantį produktą.

Tačiau, nepaisant 118y straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės gali leisti vartoti terminą „vynas“, jeigu:

a) jis vartojamas sudėtiniame pavadinime kartu su vaisiaus pavadinimu parduodant produktus, gautus fermentuojant ne vynuoges, o kitus vaisius; arba

b) jis yra sudėtinio pavadinimo dalis.

Vengiama bet kokios painiavos su XIb priede nurodytas vyno kategorijas atitinkančiais produktais.

2.  XIb priede išvardytos vyninių vynuogių produktų kategorijas gali keisti Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Išskyrus į butelius išpilstytą vyną (jei turima įrodymų, kad jis išpilstytas iki 1971 m. rugsėjo 1 d.), vynas, pagamintas iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į sąrašus, sudarytus pagal 120a straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tačiau neatitinkantis vienos iš XIb priede nustatytų kategorijų, turi būti naudojamas tik atskirų vyno gamintojų namų ūkio reikmėms, distiliuoti arba vyno actui gaminti.

▼B

114 straipsnis

Prekybos pienu ir pieno produktais standartai

1.  Žmonėms vartoti skirti maisto gaminiai gali būti parduodami kaip pienas ir pieno produktai tik jei jie atitinka XII priede nustatytas sąvokų apibrėžtis ir pavadinimus.

2.  Nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose numatytų išimčių ir visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, žmonėms vartoti skirtu pienu, klasifikuojamu 0401 KN pozicijoje, gali būti prekiaujama Bendrijoje tik laikantis XIII priedo ir visų pirma jo I punkte nustatytų sąvokų apibrėžčių.

115 straipsnis

Prekybos riebalais standartai

Nedarant poveikio 114 straipsnio 1 dalies ar veterinarijos bei maisto produktų sektoriuose priimtų nuostatų taikymui, siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų higienos ir sveikatos standartus, bei apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, XV priede nustatyti standartai taikomi žmonėms vartoti skirtiems šiems produktams, kurių riebalų kiekis ne mažesnis kaip 10 %, bet ne didesnis kaip 90 % jų svorio:

a) pieno riebalams, klasifikuojamiems 0405 ir ex  21 06 KN subpozicijose;

b) riebalams, klasifikuojamiems ex1517 KN subpozicijoje;

c) riebalams, į kurių sudėtį įeina augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės produktai, klasifikuojamiems ex1517ir ex2106 KN subpozicijose.

Riebalų kiekis, turi būti lygus mažiausiai dviem trečdaliams sausųjų medžiagų, neįskaitant druskos.

Tačiau šie standartai taikomi tik produktams, kurie išlieka kieti 20 oC temperatūroje ir kurie yra tinkami tepimui.

116 straipsnis

Prekybos kiaušinių ir paukštienos sektoriaus produktais standartai

Kiaušinių ir paukštienos sektoriaus produktais prekiaujama laikantis XIV priede nustatytų nuostatų.

117 straipsnis

Apynių sertifikavimas

1.  Apynių sektoriaus produktams, išaugintiems arba paruoštiems Bendrijoje, taikoma sertifikavimo tvarka.

2.  Sertifikatas gali būti išduodamas tik produktams, turintiems tam tikram pardavimo etapui būdingas minimalios kokybės savybes. Apynių miltelių, didesnį lupulino kiekį turinčių apynių miltelių, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju sertifikatas gali būti išduodamas tik tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis ne mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.

3.  Sertifikate nurodoma bent ši informacija:

a) apynių išauginimo vieta (-os);

b) derliaus metai;

c) veislė ar veislės.

4.  Apynių sektoriaus produktai gali būti parduodami arba eksportuojami tik tada, jei buvo išduotas jų sertifikatas, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 dalyse.

Importuotų apynių sektoriaus produktų atveju 158 straipsnio 2 dalyje numatytas atestacijos dokumentas pripažįstamas lygiaverčiu sertifikatui.

5.  Komisija gali priimti nuo 4 dalies leidžiančias nukrypti priemones:

a) tam tikrų trečiųjų šalių prekybos reikalavimams patenkinti; arba

b) specialios paskirties produktams.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės:

a) neturi kenkti įprastai prekybai tais produktais, kuriems išduotas sertifikatas;

b) taikomos kartu su papildomomis garantijomis, kuriomis siekiama išvengti su tokiais produktais susijusios painiavos.

118 straipsnis

Prekybos alyvuogių aliejumi ir alyvuogių išspaudų aliejumi standartai

1.  XVI priede pateiktus alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus aprašymus ir sąvokų apibrėžtis privaloma naudoti prekiaujant šiais produktais Bendrijoje ir, jeigu jie suderinami su tarptautinėmis privalomomis taisyklėmis, prekiaujant su trečiosiomis šalimis.

2.  Mažmeniniu būdu leidžiama prekiauti tik XVI priedo 1 punkto a bei b punktuose, 3 ir 6 punktuose nurodytu aliejumi.

▼M10



Ia

skirsnis

Vyno sektoriuje taikomi kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

118a straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame skirsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais, taikomos produktams, nurodytiems XIb priedo 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 punktuose.

2.  1 dalyje nurodytos taisyklės pagrįstos:

a) toliau nurodytų subjektų teisėtų interesų apsauga:

i) vartotojų ir

ii) gamintojų;

b) atitinkamų produktų bendrosios rinkos sklandaus veikimo užtikrinimu; ir

c) kokybiškų produktų gamybos taikant nacionalines kokybės politikos priemones skatinimu.



I

poskirsnis

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

118b straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame poskirsnyje naudojamos šios apibrėžtys:

a)

„kilmės vietos nuoroda“ –

regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti 118a straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą, atitinkantį šiuos reikalavimus:

i) jo kokybę ir savybes iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais;

ii) vynuogės, iš kurių pagaminti tokie produktai, yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iii) jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir

iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera vynmedžių veislės vynuogių;

b)

„geografinė nuoroda“ –

nuoroda į regioną, konkrečią vietą arba, išimtiniais atvejais, į šalį, naudojama apibūdinant 118a straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

i) jo specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės yra susijusios su ta geografine kilme;

ii) mažiausiai 85 % produkto gamybai naudojamų vynuogių yra tik iš tokios geografinės vietovės;

iii) jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir

iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera veislei priklausančių rūšių arba iš rūšių, išvestų sukryžminant Vitis vinifera rūšis su kitomis Vitis genties rūšimis, vynmedžių.

2.  Tam tikri tradiciškai naudojami pavadinimai laikomi kilmės vietos nuoroda, kai:

a) jie naudojami vynui pavadinti;

b) jais pateikiama nuoroda į geografinį pavadinimą;

c) jie atitinka 1 pastraipos a punkto i–iv dalyse nurodytus reikalavimus; ir

d) jiems taikoma šiame poskirsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos.

3.  Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas į trečiosiose šalyse esančias geografines vietoves, saugomos Bendrijoje pagal šiame poskirsnyje pateiktas taisykles

118c straipsnis

Saugojimo paraiškų turinys

1.  Į pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškas įtraukiama techninė byla, kurioje nurodoma:

a) pavadinimas, kurį siekiama saugoti;

b) pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

c) 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija; ir

d) bendrasis dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.

2.  Produkto specifikacija suinteresuotosioms šalims suteikia galimybę įvertinti, kaip laikomasi atitinkamų produkto gamybos sąlygų, susijusių su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda.

Ją sudaro bent jau:

a) saugotinas pavadinimas;

b) vyno arba vynų apibūdinimas:

i) vynų su kilmės nuoroda pagrindinių analitinių bei juslinių savybių apibūdinimas;

ii) vynų su geografine nuoroda pagrindinių analitinių savybių apibūdinimas bei jų juslinių savybių įvertinimas ar nurodymas;

c) kai taikoma, specifinių vynininkystės metodų naudojamų vynui (-ams) gaminti, ir atitinkamų vyno (-ų) gamybos apribojimų apibūdinimas;

d) konkrečios geografinės vietovės ribų apibūdinimas;

e) informacija apie didžiausią hektaro derlingumą;

f) vyninių vynuogių, iš kurių pagamintas vynas (-ai), veislės arba veislių pavadinimai;

g) duomenys, kuriais nurodoma 118b straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje arba atitinkamai 118b straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyta sąsaja;

h) Bendrijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti taikomi reikalavimai arba, jeigu tai numato valstybės narės, – saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą administruojančios organizacijos nustatyti Bendrijos teisės aktus atitinkantys objektyvūs nediskriminaciniai reikalavimai;

i) valdžios institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi produktų specifikacijos reikalavimų, pavadinimai, adresai ir konkrečios jų užduotys.

118d straipsnis

Trečiosios šalies geografinės vietovės pavadinimo saugojimo paraiška

1.  Kai pateikiama trečiosios šalies geografinės vietovės pavadinimo saugojimo paraiška, kartu su 118c straipsnyje nurodytais duomenimis pateikiamas įrodymas, kad tokios geografinės vietovės pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2.  Paraišką Komisijai pareiškėjas siunčia tiesiogiai arba per susijusios trečiosios šalies valdžios institucijas.

3.  Saugojimo paraiška pildoma viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų, arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

118e straipsnis

Pareiškėjai

1.  Dėl kilmės vietos arba geografinės nuorodos saugojimo gali kreiptis bet kuri suinteresuota gamintojams atstovaujanti grupė arba, išimtiniais atvejais, atskiras gamintojas. Paraišką kartu gali pateikti kitos suinteresuotosios šalys.

2.  Gamintojai gali pateikti tik jų pačių gaminamų vynų pavadinimų apsaugos paraišką.

3.  Bendra paraiška gali būti pateikiama kai pavadinimu nurodoma kelioms valstybėms bendra geografinė vietovė arba tradicinis pavadinimas, susijęs su kelioms valstybėms bendra geografine vietove.

118f straipsnis

Preliminari nacionalinė procedūra

1.  Bendrijoje pagamintų vynų pavadinimuose naudojamų kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos pagal 118b straipsnį paraiškoms taikoma šiame straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra

2.  Saugojimo paraiška pateikiama toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra vietovė, kurios pavadinimui prašoma kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos saugojimo.

3.  Valstybė narė patikrina, ar saugojimo paraiška atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas.

Valstybė narė taiko nacionalinę procedūrą, pagal kurią užtikrinamas tinkamas paraiškos skelbimas ir užtikrinama, kad mažiausiai per du mėnesius nuo paskelbimo dienos bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs tos valstybės narės teritorijoje, gali nesutikti su siūloma apsauga ir pateikti tokiai valstybei narei tinkamai pagrįstą pareiškimą

4.  Jei valstybė narė mano, kad kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neatitinka keliamų reikalavimų, arba kad tokios nuorodos saugojimas yra nesuderinamas su bendraisiais Bendrijos teisės reikalavimais, ji paraišką atmeta.

5.  Jei valstybė narė mano, kad atitinkamų reikalavimų yra laikomasi, ji:

a) bent internete paskelbia vieną bendrą dokumentą ir produkto specifikaciją; ir

b) siunčia Komisijai saugojimo paraišką su tokia informacija:

i) pareiškėjo pavarde ir (arba) pavadinimu ir adresu;

ii) 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu bendruoju dokumentu;

iii) valstybės narės pareiškimu, kad, jos manymu, pareiškėjo pateikta paraiška atitinka keliamus reikalavimus; ir

iv) nuoroda į a punkte nurodytų dokumentų skelbimą.

Ši informacija pateikiama viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų, arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

6.  Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės priima šio straipsnio nuostatas įgyvendinančius įstatymus arba kitus teisės aktus.

7.  Jeigu valstybėje narėje nėra nacionalinių teisės aktų, susijusių su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų saugojimu, pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygmeniu nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos ji gali suteikti tik laikinai pagal šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas. Tokia pereinamojo laikotarpio nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl pavadinimo įregistravimo ar atsisakymo jo įregistruoti pagal šį poskirsnį priėmimo dieną.

118g straipsnis

Komisijos patikrinimas

1.  Komisija viešai paskelbia kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo datą.

2.  Komisija tikrina, ar 118f straipsnio 5 dalyje nurodytos saugojimo paraiškos atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas.

3.  Jei Komisija mano, kad paraiška atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą bendrąjį dokumentą ir 118f straipsnio 5 dalyje nurodytos produkto specifikacijos paskelbimo nuorodą.

Jei nustatoma, kad paraiška neatitinka šių sąlygų, Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia atmesti paraišką.

118h straipsnis

Prieštaravimų pateikimo tvarka

Per du mėnesius nuo 118g straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos paskelbimo dienos bet kuri valstybė narė arba trečioji šalis arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs bet kurioje valstybėje narėje (išskyrus toje valstybėje narėje, kuri pateikė prašymą saugoti nuorodą) arba trečiojoje šalyje, gali prieštarauti siūlomam nuorodos saugojimui pateikdamas Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą dėl atitikties saugojimo reikalavimams, kaip nustatyta šiame poskirsnyje.

Trečiojoje šalyje gyvenantys ar įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas pateikia per 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį.

118i straipsnis

Sprendimas dėl saugojimo

Komisija, remdamasi turima informacija, 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia saugoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, atitinkančią šiame poskirsnyje nurodytus reikalavimus ir Bendrijos teisės bendruosius reikalavimus, arba atmesti paraišką, jei minėtų reikalavimų nėra laikomasi.

118j straipsnis

Homonimai

1.  Pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška ir kuris visiškai ar iš dalies sutampa su pavadinimu, jau įregistruotu pagal šį reglamentą dėl vyno sektoriaus, įregistruojamas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir bet kokį suklaidinimo pavojų.

Vartotoją klaidinantis sutampantis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka realų vietovės, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie žemės ūkio produktai ar maisto produktai, pavadinimą.

Įregistruotą sutampantį pavadinimą galima naudoti tik jeigu įmanoma pakankamai atskirti vėliau įregistruotą homonimą ir registre jau esantį pavadinimą ir atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotus gamintojus traktuoti laikantis teisingumo principo ir poreikį neklaidinti vartotojo.

2.  1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu pagal valstybių narių teisės aktus pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška, visiškai ar iš dalies sutampa su saugoma geografine nuoroda.

Valstybės narės neregistruoja netapačių geografinių nuorodų saugoti pagal atitinkamus teisės aktus dėl geografinių nuorodų, jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra saugoma Bendrijoje pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis.

3.  Jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba jei jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas ženklinti produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, nebent Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip.

4.  Saugant 118b straipsnyje nurodytų produktų kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, nepažeidžiamos saugomos geografinės nuorodos, taikomos spiritiniams gėrimams pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ( 14 ), ir atvirkščiai.

118k straipsnis

Atsisakymo saugoti priežastys

1.  Bendriniais tapę pavadinimai nesaugomi kaip kilmės vietos ar geografinė nuoroda.

Šiame poskirsnyje „bendriniu tapęs pavadinimas“ – vyno pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis produktas buvo pirmiausia pagamintas ar kuriuose juo buvo pradėta prekiauti, Bendrijoje tapo įprastu vyno pavadinimu.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, visų pirma į:

a) dabartinę padėtį Bendrijoje, visų pirma vartojimo vietose;

b) atitinkamus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus.

2.  Pavadinimas nėra saugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir pripažinimą, vartotojas galėtų susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją taip saugomo vyno tapatybę.

118l straipsnis

Santykis su prekės ženklais

1.  Jei kilmės vietos ar geografinė nuoroda saugoma pagal šį reglamentą, prekės ženklo, atitinkančio vieną iš 118m straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų ir susijusio su vienai iš XIb priede nurodytų kategorijų priklausančiu produktu, registruoti negalima, jei prekės ženklo registravimo paraiška yra pateikta po kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos ir tokia kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda pradėta saugoti.

Prekės ženklų, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, galiojimas panaikinamas.

2.  Nepažeidžiant 118k straipsnio 2 dalies, prekės ženklas, naudojamas vienu iš 118m straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, dėl kurio registracijos buvo kreiptasi, kuris buvo registruotas arba nusistovėjęs (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose) Bendrijos teritorijoje prieš kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo Komisijai datą, gali būti naudojamas toliau ir atnaujinamas nepaisant kilmės vietos nuorodai ar geografinei nuorodai suteikto saugojimo, su sąlyga, kad nėra jokių priežasčių tokį prekės ženklą paskelbti negaliojančiu arba jį atšaukti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ( 15 ) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ( 16 ).

Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu naudoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir atitinkamą prekės ženklą.

118m straipsnis

Saugojimas

1.  Vyną parduodantis ūkio subjektas gali naudoti saugomą kilmės vietos ar saugomą geografinę nuorodą, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.

2.  Saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos ir vynai, kuriems pavadinti naudojami tokie saugomi pavadinimai laikantis produkto specifikacijos, saugomi užtikrinant, kad:

a) saugomas pavadinimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų naudojamas komerciškai:

i) panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos; arba

ii) jeigu taip naudojant išnaudojama kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos reputacija;

b) būtų išvengta netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio atkūrimo, net jeigu yra nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo įrašomi tokie žodžiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

c) ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose nebūtų pateikiama kokia nors kita melaginga ar klaidinanti nuoroda į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines produkto ypatybes ir kad produktai nebūtų pakuojami į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) nebūtų taikoma jokia kita praktika, dėl kurios vartotojai galėtų susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją produkto kilmę.

3.  Saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais Bendrijoje, kaip tai nurodyta 118k straipsnio 1 dalyje.

4.  Valstybės narės imasi reikalingų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos naudojimą, kaip tai nurodyta 2 dalyje.

▼A1

5.  Nukrypstant nuo 1–4 dalių, Kroatijai leidžiama pateikti rinkai Kroatijoje arba eksportuoti į trečiąsias šalis vyną pavadinimu „Mlado vino portugizac“ iki bus išparduotos įstojimo dieną turimos atsargos. Kroatija sukuria kompiuterizuotą duomenų banką, kuriame talpina informaciją apie įstojimo dieną turimas atsargas, ir užtikrina, kad šios atsargos būtų patikrintos ir deklaruotos Komisijai.

▼M10

118n straipsnis

Registras

Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai.

118o straipsnis

Kompetentingos kontrolės institucijos paskyrimas

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už įpareigojimų, nustatytų šiuo skyriumi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 17 ) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, vykdymo kontrolę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šio poskirsnio nuostatų besilaikančiam ūkio subjektui būtų galima taikyti kontrolės sistemą.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją ar institucijas. Komisija viešai paskelbia jų pavadinimus ir adresus, taip pat periodiškai atnaujina jų sąrašą.

118p straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.  Jei tikrinamas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove Bendrijoje, saugojimas, produkto specifikacijos vyno gaminimo ir išpilstymo metu, taip pat po išpilstymo laikymasį kasmet tikrina:

a) 118o straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ar institucijos; arba

b) viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Tokių tikrinimų išlaidas apmoka tikrinamas ūkio subjektas.

2.  Atitiktį produkto specifikacijoms vyno gaminimo bei pakavimo metu ir po pakavimo, ir tai, ar tinkamai naudojamos saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos, susijusios su trečiosios šalies geografinėmis vietovėmis, kasmet užtikrina:

a) viena ar kelios trečiosios šalies paskirtos valdžios institucijos; arba

b) viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

3.  1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. mėn. turi būti pagal juos akredituotos.

4.  Kai 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta institucija ar institucijos tikrina, kaip laikomasi produkto specifikacijos, jos turi suteikti atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų užduotims atlikti.

118q straipsnis

Produkto specifikacijų pakeitimai

1.  118e straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali prašyti, kad būtų patvirtinti produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekdamas atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba iš naujo apibrėžti 118c straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytą geografinę vietovę. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.  Kai siūlomas pakeitimas apima vieną ar daugiau 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto vieno bendro dokumento pakeitimų, paraiškai dėl pakeitimo mutatis mutandis taikomi 118f–118i straipsniai. Tačiau, jeigu siūlomas tik nedidelis pakeitimas, pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą Komisija nusprendžia, ar paraišką galima patvirtinti netaikant 118g straipsnio 2 dalyje ir 118h straipsnyje nustatytos procedūros; jeigu paraiška patvirtinama, Komisija paskelbia 118g straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

3.  Jei siūlomu pakeitimu vienas bendras dokumentas nekeičiamas, taikomos šios taisyklės:

a) kai geografinė vietovė yra tam tikroje valstybėje narėje, ta valstybė narė pareiškia savo poziciją dėl pakeitimo ir, jeigu pozicija yra teigiama, paskelbia iš dalies pakeistą produkto specifikaciją ir informuoja Komisiją apie patvirtintus pakeitimus bei juos pagrindžia;

b) kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, sprendimą dėl siūlomo pakeitimo patvirtinimo priima Komisija.

118r straipsnis

Panaikinimas

Jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis, Komisija savo iniciatyva arba pagal tinkamai pagrįstą valstybės narės, trečiosios šalies ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymą gali nuspręsti panaikinti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimą pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.

118f–118i straipsniai taikomi mutatis mutandis.

118s straipsnis

Šiuo metu saugomi vynų pavadinimai

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių ir 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles ( 18 ) 28 straipsnio nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 118n straipsnyje numatytame registre.

2.  Valstybės narės Komisijai perduoda su 1 dalyje nurodytais esamais saugomų vynų pavadinimais susijusius:

a) 118c straipsnio 1 dalyje numatytas technines bylas;

b) valstybių narių sprendimus dėl patvirtinimo.

3.  1 dalyje nurodytų vynų pavadinimų, apie kuriuos 2 dalyje nurodyta informacija nepateikiama iki 2011 m. gruodžio 31 d., saugojimas pagal šį reglamentą panaikinamas. Komisija imasi atitinkamų oficialių veiksmų tokiems pavadinimams pašalinti iš 118n straipsnyje numatyto registro.

4.  118r straipsnis netaikomas 1 dalyje nurodytiems esamiems saugomiems vynų pavadinimams.

Komisija savo iniciatyva ir pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą gali nuspręsti iki 2014 m. gruodžio 31 d. panaikinti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka 118b straipsnyje nustatytų sąlygų.

▼A1

5.  Kroatijos atžvilgiu vynų pavadinimai, paskelbti 2011 m. balandžio 14 d. OL C 116, saugomi šiuo reglamentu, jeigu gaunami teigiami rezultatai taikant prieštaravimo procedūrą. Komisija juos įtraukia į sąrašą registre, numatytame 118n straipsnyje.

Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos, atsižvelgiant į tai, kad: 3 dalyje nurodytas terminas yra vieneri metai nuo Kroatijos įstojimo dienos. 4 dalyje nurodytas terminas yra ketveri metai nuo Kroatijos įstojimo dienos.

▼M10

118t straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali rinkti mokesčius savo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant saugojimo paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, pakeitimų paraiškas ir prašymus panaikinti saugojimą pagal šį poskirsnį.



II

poskirsnis

Tradiciniai terminai

118u straipsnis

Apibrėžtys

1.  „Tradicinis terminas“ – su 118a straipsnio 1 dalyje nurodytais produktais susijęs terminas, valstybėse narėse tradiciškai vartojamas siekiant nurodyti:

a) kad produktui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę;

b) gamybos ar brandinimo būdą arba kokybę, spalvą, produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, vietovės tipą arba su istorija susijusį ypatingą įvykį.

2.  Tradicinius terminus pripažįsta, apibrėžia ir saugo Komisija.

118v straipsnis

Saugojimas

1.  Saugomas tradicinis terminas gali būti naudojamas tik produktui, kuris buvo pagamintas laikantis 118u straipsnio 2 dalyje nurodytos apibrėžties.

Užtikrinama tradicinių terminų apsauga, kad jie nebūtų naudojami neteisėtai.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių sustabdyti neteisėtą saugomų tradicinių terminų naudojimą.

2.  Bendrijoje tradiciniai terminai negali tapti bendriniais pavadinimais.



Ib

skirsnis

Vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir pateikimas

118w straipsnis

Sąvoka

Šio skirsnio tikslais:

a)

„ženklinimas“ – visi žodžiai, duomenys, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti ant pakuotės arba prie atitinkamo produkto pridedamame ar jį nurodančiame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede ar lankelyje;

b)

„pateikimas“ – informacija, perduodama vartotojams pasitelkiant atitinkamo produkto pakuotę, įskaitant butelių formą ir tipą.

118x straipsnis

Horizontaliųjų taisyklių taikymas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Direktyva 89/104/EEB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti ( 19 ), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo ( 20 ) ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių ( 21 ) taikomos į jų taikymo sritį įeinančių produktų ženklinimui ir pateikimui.

118y straipsnis

Privalomi duomenys

1.  Ženklinant ir pateikiant XIb priedo 1–11, 13, 15 ir 16 dalyse nurodytus Bendrijoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:

a) vynuogių produkto kategorijos paskirties vieta pagal XIb priedą;

b) jei tai vynas su saugoma kilmės vietos ar geografinė nuoroda:

i) terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“; ir

ii) saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

c) faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais;

d) kilmės vieta;

e) išpilstytojo nuoroda arba putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojo ar pardavėjo pavadinimas;

f) importuojamų vynų importuotojo nuoroda; ir

g) putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno cukraus kiekio nuoroda.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynas, kurio etiketėse nurodytą pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, nuoroda į sąvoką „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ gali būti nepateikta šiais atvejais:

a) kai 118u straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas pateikiamas etiketėje;

b) jei Komisijos nustatomais išskirtiniais atvejais etiketėje nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas.

118z straipsnis

Neprivalomi duomenys

1.  Ženklinant ir pateikiant 118y straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus, gali būti pateikiami tokie neprivalomi duomenys:

a) derliaus metai;

b) vienos ar daugiau vyninių vynuogių veislių pavadinimai;

c) terminai, vartojami 118y straipsnio 1 dalies g punkte nenurodytų vynų cukraus kiekiui nurodyti;

d) vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda tradiciniai terminai, kaip nurodyta 118u straipsnio 1 dalies b punkte;

e) Bendrijos sutartinis ženklas, kuriuo žymima saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda;

f) konkretiems gamybos metodams pavadinti naudojami terminai;

g) vynams, kuriems suteikta saugomos kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda – kito geografinio vieneto, kuris yra mažesnis ar didesnis už teritoriją, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda, pavadinimas.

2.  Nepažeidžiant 118j straipsnio 3 dalies, dėl 1 dalies a ir b punktuose nurodytų duomenų naudojimo vynams be saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos:

a) valstybės narės priima įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas, kad užtikrintų sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūras, kurios būtų taikomos atitinkamos informacijos teisingumui garantuoti;

b) valstybės narės, remdamosi objektyviais nediskriminaciniais kriterijais ir deramai atsižvelgdamos į teisingos konkurencijos užtikrinimo principą, gali parengti vyninių vynuogių veislių, iš kurių jų teritorijoje negalima gaminti vyno, sąrašus, visų pirma, jeigu:

i) kyla pavojus, kad vartotojai gali susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją vyno kilmę, nes tam tikra vyninių vynuogių veislė yra neatskiriama šiuo metu saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos dalis;

ii) atitinkama kontrolė nebūtų ekonomiškai naudinga dėl to, kad tam tikros vyninių vynuogių veislės vynuogės auginamos labai mažoje valstybės narės vynuogynų dalyje;

c) jeigu naudojami skirtingų valstybių narių vynų mišiniai, pavadinime vyninių vynuogių veislė ar veislės nežymimos, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip ir užtikrina, kad bus įgyvendintos atitinkamos sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūros.

118za straipsnis

Kalbos

1.  Žodžiais išreikšti privalomi ir neprivalomi duomenys, nurodyti 118y ir 118z straipsniuose, pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba 118u straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas etiketėje pateikiamas kalba ar kalbomis, kurioms taikoma apsauga.

Kai saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos arba saugomas specifinis nacionalinis pavadinimas rašomas ne lotyniška abėcėle, pavadinimas taip pat gali būti rašomas viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

118zb straipsnis

Įgyvendinimo užtikrinimas

Kompetentingos valstybių narių institucijos imasi priemonių užtikrinti, kad pagal šio skirsnio nuostatas nepaženklintas produktas, nurodytas 118y straipsnio 1 dalyje, nebūtų pateiktas į rinką arba būtų iš jos išimtas.

▼B



II

skirsnis

Gamybos sąlygos

▼M7

119 straipsnis

Kazeino ir kazeinatų naudojimas sūrių gamyboje

Jei pagalba teikiama pagal 100 straipsnį, Komisija gali nuspręsti, kad gaminant sūrį galima naudoti kazeiną ir kazeinatus tik gavus išankstinį leidimą, kuris išduodamas tik tuo atveju, jeigu juos naudoti sūrių gamyboje yra būtina.

▼B

120 straipsnis

Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybos būdas

Komisija gali nustatyti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, gauto iš specifinių žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, gamybos būdą ir savybes.

▼M10



IIa

skirsnis

Vyno sektoriuje taikomos gamybos taisyklės



I

poskirsnis

Vyninių vynuogių veislės

120a straipsnis

Vyninių vynuogių veislių klasifikavimas

1.  XIb priede išvardyti ir Bendrijoje gaminami produktai yra pagaminti iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 2 dalį.

2.  Remdamosi 3 dalimi, valstybės narės klasifikuoja, kurias vyninių vynuogių veisles leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos reikmėms.

Valstybės narės gali klasifikuoti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

a) atitinkama veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai arba yra išvesta sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis;

b) veislė nepriklauso vienai iš toliau nurodytų veislių: Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Hebermont.

Kai vyninių vynuogių veislė išbraukiama iš pirmoje pastraipoje nurodytos klasifikacijos, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo dienos.

3.  Valstybėms narėms, kuriose vyno gamyba, apskaičiuojama remiantis paskutinių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu, neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, prievolė vykdyti 2 dalyje nurodytą klasifikaciją netaikoma.

Tačiau ir pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse vyno gamybos reikmėms galima sodinti, atsodinti ar skiepyti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka 2 dalies a ir b punktų reikalavimus.

4.  Nukrypstant nuo 2 dalies pirmos ir antros pastraipų ir 3 dalies antros pastraipos, mokslinių tyrimų ir eksperimentiniais tikslais leidžiama sodinti, atsodinti ar skiepyti toliau nurodytas vyninių vynuogių veisles:

a) 2 dalyje nurodytose valstybėse narėse – neklasifikuotų veislių vynines vynuoges;

b) 2 dalies a ir b punktų nuostatų neatitinkančių veislių vynines vynuoges.

5.  Vynmedžiai išnaikinami plotuose, kurie pažeidžiant 2, 3 ir 4 dalis vyninių vynuogių veislių vynmedžiais buvo apsodinti vyno gamybos reikmėms.

Tačiau nenustatoma pareiga išnaikinti vynmedžių tokiuose plotuose, kai atitinkama produkcija yra skirta išskirtinai vyno gamintojų namų ūkiams.

6.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos patikrinti, ar augintojai laikosi 2–5 dalyse išdėstytų nuostatų.



II

poskirsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

120b straipsnis

Taikymo sritis

Šis poskirsnis susijęs su patvirtintais vynininkystės metodais ir apribojimais, taikomais vyno sektoriaus produktų gamybai ir prekybais jais, ir su sprendimų dėl tokių metodų ir apribojimų priėmimo tvarka.

120c straipsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

1.  Bendrijos vyno sektoriaus produktų gamybos ir laikymui naudojami tik pagal Bendrijos teisės aktus patvirtinti vynininkystės metodai, nurodyti XVa priede, arba metodai, dėl kurių naudojimo sprendimas priimamas pagal 120d ir 120e straipsnius.

Pirma pastraipa netaikoma:

a) vynuogių sultims ir koncentruotoms vynuogių sultims;

b) vynuogių misai ir koncentruotai vynuogių misai, skirtoms vynuogių sultims gaminti.

2.  Patvirtinti vynininkystės metodai naudojami tik siekiant užtikrinti, kad produktas būtų tinkamai fermentuojamas, išlaikomas ar rafinuojamas.

3.  Vyno sektoriaus produktai Bendrijoje gaminami laikantis atitinkamų XVb priede nustatytų apribojimų.

4.  Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, neparduodami Bendrijoje, jeigu jie buvo pagaminti naudojant Bendrijoje nepatvirtintus vynininkystės metodus arba, kai taikoma, nepatvirtintus nacionalinius vynininkystės metodus arba metodus, pažeidžiančius XVb priede nustatytus apribojimus.

120d straipsnis

Valstybių narių nustatytos griežtesnės taisyklės

Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrus pagal Bendrijos teisę patvirtintus vynininkystės metodus ir numatyti griežtesnius apribojimus jų teritorijoje gaminamiems vynams, siekdamos geriau išlaikyti esmines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, ir putojančių vynų bei likerinių vynų savybes.

Valstybės narės apie tokius draudimus ir apribojimus praneša Komisijai, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

120e straipsnis

Vynininkystės metodų patvirtinimas ir taikomi apribojimai

1.  Išskyrus XVa priede nustatytus vynininkystės metodus, susijusius su konkrečių produktų, kuriems tas priedas taikomas, sodrinimu, rūgštinimu ir rūgštingumo sumažinimu, ir XVb priede išvardytus apribojimus, Komisija pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą priima sprendimą dėl leidimo naudoti vynininkystės metodus ir dėl taikomų vyno sektoriaus produktų gamybos ir laikymo apribojimų.

2.  195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka Komisijos nustatytomis sąlygomis valstybės narės gali leisti naudoti neleidžiamus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais.

120f straipsnis

Leidimo suteikimo kriterijai

Komisija, leisdama naudoti vynininkystės metodus 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka:

a) remiasi Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (toliau – OIV) rekomenduojamais ir paskelbtais vynininkystės metodais, taip pat dar neleidžiamų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatais;

b) atsižvelgia į žmonių sveikatos apsaugą;

c) atsižvelgia į pavojų, kad vartotojai gali būti suklaidinti įprastų lūkesčių ir suvokimo, įvertindama, ar esama informacinių priemonių, galinčių panaikinti tokį pavojų, ir ar galima jomis naudotis;

d) leidžia išsaugoti natūralias esmines vyno savybes, labai nekeičiant atitinkamo produkto sudėties;

e) užtikrina priimtiną minimalų aplinkos apsaugos lygį;

f) laikosi bendrųjų vynininkystės metodams ir apribojimams taikomų taisyklių, nustatytų atitinkamai XVa ir XVb prieduose.

120g straipsnis

Analizės metodai

Vyno sektoriaus produktų sudėties nustatymo analizės metodai ir taisyklės, pagal kurias galima nustatyti, ar šiems produktams buvo naudojami leidžiamų vynininkystės metodų neatitinkantys procesai, yra OIV rekomenduojami ir paskelbti metodai ir taisyklės.

Jeigu nėra OIV rekomenduojamų ir paskelbtų metodų ir taisyklių, atitinkamus metodus ir taisykles priima Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.

Kol bus priimtos tokios taisyklės, naudojami tokie metodai ir taisyklės, kuriuos leidžia naudoti atitinkama valstybė narė.

▼B



III

skirsnis

Procedūrinės taisyklės

121 straipsnis

Standartų, įgyvendinimo taisyklių ir leidžiančių nukrypti nuostatų priėmimas

Komisija priima išsamias šio skyriaus nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

▼M3

a) 113 ir 113a straipsniuose nurodytais prekybos standartais, įskaitant taisykles dėl:

i) nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo standartų taikymo, ar standartų taikymo išimčių;

ii) standartuose reikalaujamos informacijos pateikimo ir prekybos bei ženklinimo;

iii) standartų taikymo į Bendriją importuojamiems ir iš jos eksportuojamiems produktams;

iv) 113a straipsnio 1 dalies atveju – siekiant apibrėžti, koks produktas yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

▼B

b) sąvokų apibrėžtimis ir pavadinimais, kurie gali būti vartojami parduodant pieną ir pieno produktus pagal 114 straipsnio 1 dalį:

i) remdamasi valstybių narių jai pateiktais sąrašais, sudarydama XII priedo III punkto 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų produktų sąrašą ir prireikus jį papildydama;

ii) prireikus papildydama XII priedo II punkto 2 dalies antros pastraipos a punkte pateiktų pavadinimų sąrašą;

c) standartais, taikomais 115 straipsnyje nurodytiems tepiesiems riebalams:

i) remdamasi valstybių narių Komisijai pateiktais sąrašais, sudarydama XV priedo I punkto 2 dalies trečios pastraipos a punkte nurodytų produktų sąrašą;

ii) pateikdama 115 straipsnyje nurodytų produktų sudėties ir gamybos charakteristikų analizės metodus;

iii) nustatydama išsamias mėginių ėmimo taisykles;

iv) nustatydama išsamias statistinės informacijos apie 115 straipsnyje nurodytų produktų rinkas rinkimo taisykles;

d) nuostatomis, susijusiomis su prekyba kiaušiniais, išdėstytomis XIV priedo A dalyje dėl:

i) sąvokų apibrėžčių;

ii) kiaušinių surinkimo, pristatymo, konservavimo ir tvarkymo dažnumo;

iii) kokybės kriterijų, visų pirma lukšto vaizdo, baltymo ir trynio konsistencijos ir oro tarpo dydžio;

iv) svorio kategorijų, įskaitant išimtis;

v) kiaušinių žymėjimo ir nuorodų ant pakuočių, įskaitant išimtis ir įskaitant taisykles, taikytinas pakavimo centrams;

vi) prekybos su trečiosiomis šalimis;

vii) ūkininkavimo būdų;

e) nuostatomis, susijusiomis su prekyba paukštiena, išdėstytomis XIV priedo B dalyje dėl:

i) sąvokų apibrėžčių;

ii) naminių paukščių skerdenų sąrašo, tokių skerdenų dalių ir subproduktų, įskaitant foie gras, kuriems taikoma XIV priedo B dalis;

iii) klasifikavimo kriterijų, kaip apibrėžta XIV priedo B dalies III punkto 1 dalyje;

iv) taisyklių, susijusių su tolesnėmis nuorodomis kartu pateikiamuose prekybos dokumentuose, galutiniam vartotojui skirtos paukštienos ženklinimu, pateikimu bei reklamavimu ir pavadinimu, kuriuo produktas parduodamas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

v) neprivalomų nuorodų apie naudotą atšaldymo būdą ir ūkininkavimo būdą;

vi) leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios gali būti taikomos, kai pristatoma pjaustymo ar perdirbimo įmonėms;

vii) taisyklių, taikytinų vandens absorbcijos procentiniam dydžiui ruošiant šviežias, sušaldytas, greitai sušaldytas skerdenas ir jų dalis, bei šiuo atžvilgiu darytinų nuorodų;

f) nuostatomis, susijusiomis su perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos standartais, nustatytais XIV priedo C dalyje dėl:

i) sąvokų apibrėžčių;

ii) įmonių, gaminančių perinti skirtus kiaušinius ar viščiukus arba jais prekiaujančių, registracijos;

iii) nuorodų, darytinų ant perinti skirtų kiaušinių, įskaitant importuotinus iš trečiųjų šalių ar iš jų eksportuotinus, ir ant pakuočių, bei taisyklių, taikytinų trečiųjų šalių kilmės viščiukams;

iv) peryklų registrų;

v) naudojimo būdų, išskyrus žmonėms vartoti, kuriems gali būti skirti iš inkubatoriaus išimti kiaušiniai;

vi) peryklų ir kitų įstaigų pranešimai valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis;

vii) kartu pateikiamų dokumentų;

g) 117 straipsnyje nurodytų apynių sektoriaus produktų minimalios kokybės savybėmis;

h) tam tikrais atvejais naudotinais analizės metodais;

i) kazeino ir kazeinatų naudojimu, kaip nurodyta 119 straipsnyje:

i) sąlygomis, kuriomis valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, nustatytais atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, suteikia leidimus ir nustato didžiausias dedamas procentines dalis;

ii) įsipareigojimais, kurių turi laikyti įmonės, gavusios leidimus pagal i papunktį;

▼M3

j) dėl sąlygų, taikomų prekybai dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa pagal 113b straipsnį:

i) praktiniai XIa priedo II punkte apibrėžtos kategorijos identifikavimo raidės nurodymo būdai, nustatant naudojamų ženklų vietą ir dydį;

ii) XIa priedo VIII punkte nurodytas mėsos importas iš trečiųjų šalių, nustatant atitikties šiam reglamentui tikrinimo būdus;

▼M10

k) taisyklėmis dėl Ia skirsnio I poskirsnyje nurodytų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, visų pirma nuostatos, leidžiančios netaikyti tame poskirsnyje nurodytų taisyklių ir reikalavimų:

i) svarstomoms paraiškoms dėl kilmės vietos arba geografines nuorodos saugojimo;

ii) tam tikrų vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda gamybai geografinėje vietovėje, kuri yra arti vynuogių kilmės geografinės vietovės;

iii) tam tikrų vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda tradiciniams gamybos būdams;

l) taisyklėmis dėl Ia skirsnio II poskirsnyje nurodytų tradicinių terminų, visų pirma dėl:

i) saugojimo suteikimo procedūros;

ii) konkretaus saugojimo lygio;

m) Ib skirsnyje nurodytomis ženklinimo ir pateikimo taisyklėmis, visų pirma susijusioms su:

i) duomenimis apie atitinkamo produkto kilmės vietą;

ii) 118z straipsnyje nurodytų neprivalomų duomenų naudojimo sąlygomis;

iii) konkrečiais reikalavimais, susijusiais su etiketėse nurodytomis derliaus metų ir vyninių vynuogių veislės nuorodomis, kaip nurodyta 118z straipsnio 2 dalyje;

iv) kitomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis (šalia jau 118y straipsnio 2 dalyje nurodytųjų), kuriose būtų numatyta, kad nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta;

v) taisyklių, susijusių su apsauga, kuri turi būti suteikta pateikiant konkretų produktą.

▼M3

Komisija gali iš dalies pakeisti XIa priedo III punkto 2 dalyje pateiktos lentelės B dalį.

▼M10

Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka priima priemones, būtinas nuostatoms dėl IIa skirsnio II poskirsnyje ir XVa bei XVb prieduose nustatytų vynininkystės metodų ir apribojimų įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose numatyta kitaip.

Trečioje dalyje nurodytos priemonės gali apimti visų pirma:

a) nuostatas, kuriose nurodoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 IV priede išvardyti Bendrijos vynininkystės metodai laikomi leidžiamais vynininkystės metodais;

b) leidžiamus vynininkystės metodus ir taikomus apribojimus, įskaitant sodrinimą, rūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą, taikomus putojantiems vynams, rūšiniams putojantiems vynams ir rūšiniams aromatiniams putojantiems vynams;

c) leidžiamus vynininkystės metodus ir apribojimus, susijusius su likeriniais vynais;

d) pagal XVb priedo C punktą, misos, vynų sumaišymą ir kupažavimą reguliuojančias nuostatas;

e) taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijas, jei jos nėra nustatytos Bendrijos taisyklėmis;

f) leidžiamų vynininkystės metodų taikymo administracines taisykles;

g) sąlygas, nuo kurių priklauso 120c straipsnio nuostatų neatitinkančių produktų laikymas, išleidimas į rinką bei naudojimas, ir galimas to straipsnio taikymo išimtis, taip pat kriterijų, kuriais siekiama išvengti sunkumų atskirais atvejais, nustatymą;

h) sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti laikyti, pateikti į apyvartą ir vartoti produktus, neatitinkančius IIa skirsnio II poskirsnio nuostatų, išskyrus 120c straipsnį, ir šio poskirsnio įgyvendinimo nuostatų.

▼B



II

SKYRIUS

Gamintojų organizacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos



I

skirsnis

Bendrosios nuostatos

122 straipsnis

Gamintojų organizacijos

Valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijas:

▼M3

a) kurias sudaro gamintojai iš vieno iš šių sektorių:

i) apynių;

ii) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;

iii) vaisių ir daržovių, kai ūkininkai augina vieną ar daugiau to sektoriaus produktų ir (arba) tokius produktus, kurie skirti tik perdirbimui;

▼M16

iiia) pieno ir pieno produktų;

▼M3

iv) šilkaverpių;

▼B

b) kurios yra sudarytos pačių gamintojų iniciatyva;

▼M3

c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali apimti, arba, vaisių bei daržovių sektoriuje, turi apimti vieną ar kelis toliau nurodytus tikslus:

i) užtikrinimas, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;

ii) savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentracija ir pateikimas į rinką;

iii) gamybos išlaidų optimizavimas ir gamintojo kainų stabilizavimas.

▼M7

Valstybės narės bet kurio 1 straipsnyje nurodyto sektoriaus gamintojų organizacijas, išskyrus pirmos dalies a punkte nurodytų sektorių organizacijas, taip pat gali pripažinti laikydamosi tos dalies b ir c punktuose išdėstytų sąlygų.

▼M10

Valstybės narės vyno sektoriaus gamintojų organizacijas gali pripažinti 1 dalies b ir c punktuose nurodytomis sąlygomis, jei tos organizacijos taiko narystės taisykles, reikalaujančias, kad jų nariai visų pirma:

a) taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;

b) teiktų gamintojo organizacijos statistiniais tikslais prašomą informaciją, visų pirma apie vynmedžiais apsodintus plotus ir rinkos pokyčius;

c) mokėtų baudas už narystės taisyklėse numatytų įsipareigojimų nesilaikymą;

Visų pirma vyno sektoriuje gali būti siekiama, kaip apibrėžta 1 dalies c punkte, šių specifinių tikslų:

a) suteikti ir skatinti techninę pagalbą, naudojant aplinką tausojančius žemdirbystės ir gamybos metodus;

b) skatinti iniciatyvas, susijusias su šalutinių produktų, gautų gaminant vynus, valdymu ir atliekų tvarkymu, visų pirma siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę ir išsaugoti bei skatinti biologinę įvairovę;

c) vykdyti darnių gamybos metodų ir rinkos pokyčių mokslinius tyrimus;

d) padėti įgyvendinti paramos programas, kaip nurodyta II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnyje.

▼B

123 straipsnis

Tarpšakinės organizacijos

►M3  1. ◄   Valstybės narės pripažįsta tarpšakines organizacijas:

a) kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu toliau nurodytuose sektoriuose, atstovai:

i) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje,

ii) tabako sektoriuje;

b) kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali būti susijęs su:

i) organizacijos narių produkcijos pasiūlos sutelkimu ir prekybos ja bei koordinavimu;

ii) kartu atliekamu gamybos ir perdirbimo pritaikymu prie rinkos reikalavimų ir produktų gerinimu;

iii) gamybos ir perdirbimo racionalizavimo bei gerinimo skatinimu;

iv) tvarios gamybos metodų ir rinkos pokyčių tyrimų atlikimu.

▼M3 —————

▼M3

2.  Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytos tarpšakinės organizacijos vykdo veiklą kelių valstybių narių teritorijose, jų pripažinimą svarsto Komisija nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

3.   ►M10  Papildant 1 dalį, valstybės narės taip pat pripažįsta vaisių ir daržovių sektoriaus (ir gali pripažinti vyno sektoriaus) tarpšakines organizacijas:

a) kurias sudaro pradžioje nurodytų sektorių ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu, atstovai;

b) kurios yra suformuotos visų arba kelių a punkte nurodytų atstovų iniciatyva; ◄

c)  ►M10  vienos (o jei tai vaisių ir daržovių sektoriaus tarpšakinė organizacija – dviejų ar daugiau) iš toliau nurodytų veiklos rūšių viename ar daugiau Bendrijos regionų, vykdymu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, ir, nedarant poveikio kitiems sektoriams, vyno sektoriuje – visų pirma atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus: ◄

i) tobulina žinias apie gamybą bei rinką ir jų skaidrumą;

▼M10

ii) pagalba siekiant geriau koordinuoti vaisių ir daržovių ir vyno sektorių produktų pateikimą į rinką, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;

▼M3

iii) parengia tipines sutarčių formas, atitinkančias Bendrijos taisykles;

▼M10

iv) didesniu pagamintų vaisių bei daržovių produktų ir vyno sektorių produkcijos potencialo išnaudojimu;

▼M3

v) teikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, būtinus siekiant orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos reikalavimus ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma susijusius su produkto kokybe ir aplinkos apsauga;

vi) ieško būdų riboti augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą ir užtikrinti produkto kokybę ir vandens bei dirvožemio kokybės išlaikymą;

▼M10

vii) kuria metodus ir priemones produktų kokybei pagerinti visuose gamybos ir pardavimo (o vyno sektoriuje – ir rūgimo) etapuose;

viii) didesniu organinės ūkininkavimo potencialo išnaudojimu ir saugo bei propaguoja tokį ūkininkavimą, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklinimą ir geografines nuorodas;

▼M3

ix) skatina integruotą gamybą ar kitus aplinkosaugos požiūriu patikimus gamybos metodus;

▼M10

x) vaisių ir daržovių sektoriui nustato taisykles, susijusias su XVIa priedo 2 ir 3 punktuose nurodytomis gamybos ir pardavimo taisyklėmis, kurios yra griežtesnės nei Bendrijos ar nacionalinės taisyklės;

▼M10

xi) vyno sektoriuje:

 suteikia informaciją apie konkrečias vyno, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes;

 skatina saikingai ir atsakingai vartoti vyną ir informuoja apie pavojingo vyno vartojimo lygio žalą;

 vykdo vyno rėmimo veiksmus, visų pirma trečiosiose šalyse.

▼M16

4.  Be to, valstybės narės gali pripažinti tarpšakines organizacijas, kurios:

a) oficialiai paprašė jas pripažinti ir kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su žalio pieno gamyba ir bent vienu iš šių tiekimo grandinės etapų: pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų perdirbimu arba prekyba, įskaitant paskirstymą, atstovai;

b) yra suformuotos visų arba kelių a punkte nurodytų atstovų iniciatyva;

c) atsižvelgdamos į tų tarpšakinių ir vartotojų organizacijų narių interesus, viename ar keliuose Sąjungos regionuose vykdo vieną ar daugiau toliau nurodytų veiklų:

i) padeda geriau suprasti gamybos bei rinkos padėtį ir didinti jų skaidrumą ir tuo tikslu, be kita ko, skelbia statistinius duomenis apie pristatyto žalio pieno kainas, kiekį ir anksčiau sudarytų žalio pieno sutarčių trukmę, taip pat tiria galimus rinkos pokyčius regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;

ii) padeda geriau koordinuoti pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų pateikimą į rinką, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;

iii) skatina pieno ir pieno produktų vartojimą ir teikia informaciją apie tai vidaus ir išorės rinkose;

iv) tiria potencialias eksporto rinkas;

v) rengia Sąjungos taisykles atitinkančias standartines sutarčių formas, naudojamas parduodant žalią pieną supirkėjams ir (arba) tiekiant perdirbtus produktus platintojams ir mažmenininkams, atsižvelgdamos į tai, kad būtina sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas ir užkirsti kelią rinkos iškraipymui;

vi) teikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, kad gamyba būtų pritaikyta gaminti geriau rinkos reikalavimus, vartotojų skonį ir lūkesčius, visų pirma susijusius su produkto kokybe ir aplinkos apsauga, atitinkančius produktus;

vii) išlaiko ir plėtoja pieno sektoriaus gamybos potencialą, inter alia, skatindamos inovacijas ir remdamos taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, siekdamos išnaudoti visas su pienu ir pieno produktais susijusias galimybes, visų pirma siekiant sukurti pridėtinės vertės produktus, kurie yra patrauklesni vartotojui;

viii) siekia apriboti gyvūnų sveikatos apsaugos produktų naudojimą, gerinti kitų medžiagų tvarkymą ir maisto saugą bei gyvūnų sveikatą;

ix) kuria produkto kokybės gerinimo visuose gamybos ir pardavimo etapuose metodus ir priemones;

x) išnaudoja ekologinio ūkininkavimo galimybes, saugo ir propaguoja tokį ūkininkavimą, taip pat produktų su kilmės vietos nuorodomis, kokybės ženklais ir geografinėmis nuorodomis gamybą ir

xi) skatina integruotą gamybą arba kitus aplinką tausojančius gamybos metodus.

▼B

124 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl gamintojų ir tarpšakinių organizacijų

▼M7

1.  122 straipsnis ir 123 straipsnio 1 dalis taikomi atsižvelgiant į gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų, veikiančių bet kuriame iš 1 straipsnyje nurodytų sektorių, išskyrus 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkte ir 123 straipsnio 1 dalyje nurodytus sektorius, pripažinimą, dėl kurio valstybės narės priima sprendimus pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę.

▼B

2.  Pagal Reglamentus (EB) Nr. 865/2004, (EB) Nr. 1952/2005 ir (EB) Nr. 1544/2006 pripažintos arba patvirtintos gamintojų organizacijos laikomos pagal šio reglamento 122 straipsnį pripažintomis gamintojų organizacijomis.

Pagal Reglamentus (EEB) Nr. 2077/92 ir (EB) Nr. 865/2004 pripažintos arba patvirtintos tarpšakinės organizacijos laikomos pagal šio reglamento 123 straipsnį pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis.

125 straipsnis

Ūkio subjektų organizacijos

Šiame reglamente ūkio subjektų organizacijas sudaro pripažintos gamintojų organizacijos, pripažintos tarpšakinės organizacijos arba pripažintos kitų ūkio subjektų, veikiančių alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, organizacijos arba jų asociacijos.

▼M3



Ia

skirsnis

Taisyklės dėl gamintojų organizacijų, tarpšakinių organizacijų ir gamintojų grupių vaisių ir daržovių sektoriuje



1

poskirsnis

Gamintojų organizacijų įstatai ir pripažinimas

125a straipsnis

Gamintojų organizacijų įstatai

1.  Pagal gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje įstatus reikalaujama, kad jos nariai gamintojai visų pirma:

a) taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;

b) priklausytų tik vienai gamintojų organizacijai atitinkamo ūkio gaminamo 122 straipsnio a punkto iii papunktyje nurodyto produkto atžvilgiu;

c) visą atitinkamą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją;

d) teiktų gamintojų organizacijos statistikos tikslais reikalaujamą informaciją, ypač apie auginimo plotus, užauginamus kiekius, derlingumą ir tiesioginį pardavimą;

e) mokėtų asociacijos įstatuose numatytus finansinius įnašus 103b straipsnyje numatytam veiklos fondui sukurti ir papildyti.

2.  Nepaisant 1 dalies c punkto, jei gamintojų organizacija įgalioja ir jei tai atitinka gamintojų organizacijos nustatytas sąlygas bei nuostatas, gamintojai nariai gali:

a) tiesiogiai savo ūkyje ir (arba) už savo ūkio ribų vartotojų asmeniniam vartojimui parduoti tik nustatytą savo produkcijos ir (arba) produktų procentinę dalį; šią procentinę dalį nustato valstybė narė ir ji negali būti mažesnė negu 10 %;

b) patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius palyginti su savo organizacijos parduodamomis apimtimis produktų kiekius;

c) savarankiškai ar per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurių dėl jų savybių paprastai tos organizacijos komercinė veikla neapima.

3.  Gamintojų organizacijos įstatuose taip pat numatoma:

a) 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatymo, priėmimo ir keitimo tvarka;

b) gamintojų organizacijai finansuoti reikalingi narių finansiniai įnašai;

c) taisyklės, leidžiančios gamintojams nariams demokratiškais būdais kruopščiai tikrinti savo organizaciją ir jos sprendimus;

d) sankcijos už įsipareigojimų pagal įstatus pažeidimus, ypač už finansinių įnašų nesumokėjimą arba gamintojų organizacijos nustatytų taisyklių pažeidimus;

e) naujų narių priėmimo taisyklės, visų pirma minimalus narystės laikotarpis;

f) organizacijos veikimui būtinos apskaitos ir biudžeto taisyklės.

4.  Ekonominių klausimų srityje gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje laikomos veikiančiomis savo narių vardu ir jų naudai.

125b straipsnis

Pripažinimas

1.  Valstybės narės gamintojų organizacijomis vaisių ir daržovių sektoriuje pripažįsta visus dėl tokio pripažinimo besikreipiančius juridinius asmenis arba aiškiai apibrėžtas juridinių asmenų dalis, jeigu:

a) jų tikslas – skatinti aplinkos apsaugos požiūriu patikimos auginimo praktikos, gamybos metodų ir atliekų tvarkymo praktikos naudojimą, visų pirma siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę ir išsaugoti ar puoselėti biologinę įvairovę, ir jei jie atitinka 122 ir 125a straipsniuose nustatytus reikalavimus ir pateikia atitinkamus to įrodymus;

b) jos turi minimalų narių skaičių ir minimalią parduodamos produkcijos apimtį arba vertę, kuriuos nustato valstybės narės, ir pateikia atitinkamus įrodymus;

c) yra pakankamai įrodymų, kad laiko ir efektyvumo bei tiekimo sutelktumo požiūriu jos gali vykdyti savo veiklą tinkamai, todėl valstybės narės gali nuspręsti, kokius 122 straipsnio a punkto iii papunktyje nurodytus produktus ar produktų grupes turėtų apimti gamintojų organizacijos veiklos sritis;

d) jos veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą naudojant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;

e) jos, jei to reikia, veiksmingai aprūpina savo narius techninėmis jų produktų surinkimo, sandėliavimo, pakavimo ir pardavimo priemonėmis;

f) jos užtikrina tinkamą savo veiklos komercinį ir buhalterinį valdymą; ir

g) jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

2.  Valstybės narės:

a) per tris mėnesius nuo prašymo su visais atitinkamais įrodymais pateikimo sprendžia, ar pripažinti gamintojų organizaciją;

b) atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar gamintojų organizacijos laikosi šio skyriaus nuostatų, o jei šio reglamento nuostatų nesilaikoma arba jos pažeidžiamos, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c) apie visus sprendimus dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo suteikti ar panaikinimo kartą per metus praneša Komisijai.



2

poskirsnis

Gamintojų organizacijų ir gamintojų grupių asociacija

125c straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacija vaisių ir daržovių sektoriuje

Gamintojų organizacijų asociacija vaisių ir daržovių sektoriuje įsteigiama pripažintų gamintojų organizacijų iniciatyva ir gali vykdyti bet kokią šiame reglamente nurodytą gamintojų organizacijos veiklą. Šiuo tikslu gavusios prašymą, valstybės narės gali pripažinti gamintojų organizacijų asociaciją, jei:

a) valstybė narė mano, kad asociacija yra pajėgi veiksmingai vykdyti šią veiklą; ir

b) asociacija neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

125a straipsnio 4 dalis taikoma mutatis mutandis.

125d straipsnis

Užsakomosios paslaugos

Valstybės narės gali leisti pripažintai gamintojų organizacijai vaisių ir daržovių sektoriuje ar pripažintai gamintojų organizacijų asociacijai tame sektoriuje naudotis užsakomosiomis paslaugomis, įskaitant dukterinių įmonių paslaugas, jei ji valstybei narei pateikia pakankamai įrodymų, kad tai yra tinkamas būdas siekti atitinkamos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos tikslų.

125e straipsnis

Gamintojų grupės vaisių ir daržovių sektoriuje

1.  Valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 1 straipsnio 2 dalyje, ūkininkų, auginančių vieną ar daugiau vaisių ir daržovių sektoriaus produktų ir (arba) tik perdirbimui skirtus tokius produktus, iniciatyva kaip juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis gali būti steigiamos gamintojų grupės, kad jos būtų pripažintos gamintojų organizacija.

Tokioms gamintojų grupėms gali būti leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį 122 straipsnyje nurodytoms pripažinimo gamintojų organizacija sąlygoms įvykdyti.

Siekdamos įvykdyti pripažinimo reikalavimus, šios gamintojų grupės pateikia atitinkamai valstybei narei etapais išdėstytą pripažinimo planą, kurio priėmimas reiškia antroje pastraipoje nurodyto penkerių metų laikotarpio pradžią ir preliminarų pripažinimą. Pereinamasis laikotarpis trunka ne ilgiau nei penkerius metus.

2.  Prieš priimdamos pripažinimo planą, valstybės narės informuoja Komisiją apie savo ketinimus ir galimą jų finansinį poveikį.



3

poskirsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams

125f straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas

1.  Tais atvejais, kai laikoma, kad gamintojų organizacija vaisių ir daržovių sektoriuje, veikianti konkrečioje ekonominėje zonoje, toje zonoje atstovauja konkretaus produkto gamybai ir gamintojams, atitinkama valstybė narė gamintojų organizacijos prašymu gali nustatyti, kad toje ekonominėje zonoje įsisteigusiems gamintojams, kurie nepriklauso tai gamintojų organizacijai, yra privalomos:

a) 125a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taisyklės;

b) taisyklės, reikalingos 103c straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

Pirma pastraipa taikoma su sąlyga, kad tos taisyklės:

a) galioja bent vienerius prekybos metus;

b) yra įtrauktos į išsamų XVIa priede pateikiamą sąrašą;

c) yra nustatomos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams.

Tačiau antros pastraipos a punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos XVIa priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Šiuo atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.

2.  Šiame poskirsnyje „ekonominė zona“ yra geografinė zona, kurią sudaro gretimi arba kaimyniniai gamybos regionai, kuriuose gamybos ir prekybos sąlygos yra vienodos.

Valstybės narės pateikia Komisijai ekonominių zonų sąrašą.

Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija patvirtina sąrašą arba pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare nusprendžia, kokius pakeitimus pastaroji turi padaryti. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia patvirtintą sąrašą.

3.  Gamintojų organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal 1 dalį, jei jos nariai sudaro ne mažiau kaip 50 % tos ekonominės zonos, kurioje ji veikia, gamintojų ir jai tenka ne mažiau kaip 60 % tos zonos produkcijos apimties. Nepažeidžiant 5 dalies, apskaičiuojant šias procentines dalis neatsižvelgiama į ekologiškų produktų, kuriems iki 2008 m. gruodžio 31 d. taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, gamintojus ar produkciją.

4.  Taisyklės, kurios yra nustatomos privalomomis visiems konkrečios ekonominės zonos gamintojams:

a) nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos gamintojams;

b) jeigu jose aiškiai nenurodoma kitaip, netaikomos produktams, pateiktiems perdirbti pagal sutartį, pasirašytą iki prekybos metų pradžios, išskyrus taisykles, reglamentuojančias duomenų apie gamybą teikimą, nurodytą 125a straipsnio 1 dalies a punkte;

c) neprieštarauja galiojančioms Bendrijos ir nacionalinėms taisyklėms.

5.  Taisyklės negali būti nustatytos privalomomis ekologiškų produktų, kuriuos iki 2008 m. gruodžio 31 d. reglamentuoja Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, gamintojams, išskyrus tuo atveju, kai tokiai priemonei pritaria ne mažiau kaip 50 % ekonominės zonos, kurioje gamintojų organizacija veikia ir kurioje gamintojų organizacijai tenka bent 60 % produkcijos, gamintojų.

125g straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos nustatė privalomomis visiems gamintojams konkrečioje ekonominėje zonoje pagal 125f straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.

125h straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimo panaikinimas

Komisija nusprendžia, kad valstybė narė turi panaikinti taisyklių taikymo išplėtimą, dėl kurio ta valstybė narė pagal 125f straipsnio 1 dalį priėmė sprendimą:

a) jeigu ji nustato, kad tas taikymo išplėtimas didelėje vidaus rinkos dalyje panaikina konkurenciją arba kelia pavojų laisvai prekybai ar kelia grėsmę Sutarties 33 straipsnio tikslams;

b) jeigu ji nustato, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis taikoma taisyklėms, kurių taikymas išplėstas kitiems gamintojams. Komisijos sprendimas dėl tų taisyklių taikomas tik nuo tokio nustatymo datos;

c) jeigu atlikusi patikrinimus ji nustato, kad buvo nesilaikoma šio poskirsnio nuostatų.

125i straipsnis

Nariais nesančių gamintojų finansiniai įnašai

Kai taikoma 125f straipsnio 1 dalis, suinteresuota valstybė narė, išnagrinėjusi pateiktus įrodymus, gali nuspręsti, kad nariais nesantys gamintojai privalo sumokėti gamintojų organizacijai dalį gamintojų narių mokamų finansinių įnašų, naudojamų padengti:

a) administracinėms išlaidoms, atsirandančioms taikant 125f straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles;

b) organizacijos arba asociacijos atliekamų ir visiems tos zonos gamintojams naudingų mokslinių tyrimų, rinkos tyrimų ir pardavimo skatinimo išlaidoms.

125j straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų taisyklių taikymo išplėtimas

Šiame poskirsnyje visos nuorodos į gamintojų organizacijas taip pat suprantamos kaip nuorodos į pripažintas gamintojų organizacijų asociacijas.



4

poskirsnis

Tarpšakinės organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje

125k straipsnis

Pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas

1.  Jei valstybės narės struktūros tai pateisina, valstybės narės tarpšakinėmis organizacijomis vaisių ir daržovių sektoriuje gali pripažinti visus jų teritorijoje įsteigtus ir tinkamą paraišką pateikusius juridinius asmenis, jei jie:

a) savo veiklą vykdo viename ar keliuose atitinkamos valstybės narės regionuose;

b) tame regione ar tuose regionuose atstovauja didelei vaisių bei daržovių ir iš vaisių bei daržovių perdirbtų produktų gamybos ir (arba) prekybos ir (arba) perdirbimo daliai, o daugiau kaip vieno regiono atveju kiekvienos iš jas sudarančių šakų atveju gali įrodyti minimalų atstovavimo mastą kiekviename regione;

c) vykdo dviejų ar daugiau 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų rūšių veiklą;

d) patys nedalyvauja vaisių ir daržovių ar iš vaisių ir daržovių perdirbtų produktų gamyboje, perdirbime arba pardavime;

e) nedalyvauja jokiuose 176a straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose.

2.  Prieš suteikdamos pripažinimą, apie pripažinimo paraiškas pateikusias tarpšakines organizacijas valstybės narės praneša Komisijai ir pateikia visą susijusią informaciją apie jų atstovaujamumą ir įvairių rūšių veiklą bei visą kitą įvertinimui reikalingą informaciją.

Per du mėnesius nuo pranešimo Komisija gali paprieštarauti dėl pripažinimo.

3.  Valstybės narės:

a) per tris mėnesius nuo paraiškos su visais reikalingais patvirtinančiais dokumentais pateikimo nusprendžia, ar suteikti pripažinimą;

b) atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar tarpšakinės organizacijos laikosi pripažinimo nuostatų ir sąlygų, o jei jos nesilaiko šio reglamento nuostatų arba jas pažeidžia, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c) panaikina pripažinimą, jei:

i) nebesilaikoma šiame poskirsnyje nustatytų pripažinimo reikalavimų ir sąlygų;

ii) tarpšakinė organizacija dalyvauja 176a straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ar suderintuose veiksmuose, neapribojant jokių kitų sankcijų, kurios turi būti taikomos pagal nacionalinės teisės aktus;

iii) tarpšakinė organizacija nesilaiko 176a straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos pranešti;

d) per du mėnesius praneša Komisijai apie kiekvieną sprendimą dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti ar jo panaikinimo.

4.  Komisija nustato sąlygas ir nuostatas, pagal kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai apie tarpšakinių organizacijų veiklą ir šių pranešimų dažnumą.

Atlikusi patikrinimus Komisija gali prašyti valstybės narės panaikinti pripažinimą.

5.  Pripažinimą sudaro leidimas vykdyti 123 straipsnio 3 dalies c punkte išvardytą veiklą laikantis šio reglamento sąlygų.

6.  Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia pripažintų tarpšakinių organizacijų sąrašą, nurodydama jų veiklos ekonominę sritį ar zoną ir vykdomą veiklą, kaip apibrėžta 125l straipsnyje. Apie pripažinimo panaikinimą taip pat skelbiama viešai.

125l straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas

1.  Tais atvejais, kai valstybės narės konkrečiame regione ar regionuose tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia tam tikro produkto gamybai, prekybai juo arba jo perdirbimui, atitinkama valstybė narė tos tarpšakinės organizacijos prašymu gali ribotam laikotarpiui nustatyti, kad kai kurie toje organizacijoje sudaryti susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai būtų privalomi kitiems tame regione ar tuose regionuose atskirai ar grupėmis veikiantiems ūkio subjektams, kurie tai organizacijai nepriklauso.

2.  Tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal šio straipsnio 1 dalį, jei atitinkamame valstybės narės regione ar regionuose jai tenka ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamo produkto ar produktų gamybos, prekybos jais arba jų perdirbimo. Jei paraiška dėl jos taisyklių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams pateikiama dėl daugiau kaip vieno regiono, ta tarpšakinė organizacija privalo įrodyti bent minimaliai atstovaujanti kiekvienai iš ją sudarančių šakų kiekviename iš tų regionų.

3.  Taisyklės, kurių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams gali būti prašoma:

a) turi vieną iš šių tikslų:

i) duomenų teikimas apie gamybą ir rinką;

ii) griežtesnės negu Bendrijoje nustatytos ar nacionalinės gamybos taisyklės;

iii) su Bendrijos taisyklėmis suderinamų standartinių sutarčių sudarymas;

iv) pardavimo taisyklės;

v) aplinkos apsaugos taisyklės;

vi) priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir išnaudoti produktų potencialą;

vii) priemonės apsaugoti ekologinę žemdirbystę, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

b) galioja jau bent vienerius prekybos metus;

c) gali būti nustatytos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams;

d) nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos ūkio subjektams.

Tačiau pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos XVIa priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Šiuo atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.

4.  3 dalies a punkto ii, iv ir v papunkčiuose nurodytos taisyklės negali būti kitos nei pateiktos XVIa priede. 3 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos taisyklės netaikomos už 1 dalyje nurodyto konkretaus regiono ar regionų ribų pagamintiems produktams.

125m straipsnis

Pranešimas apie taisyklių taikymo išplėtimą ir taisyklių taikymo išplėtimo panaikinimas

1.  Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie taisykles, kurias jos viename ar keliuose konkrečiuose regionuose yra nustačiusios privalomomis visiems ūkio subjektams pagal 125l straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.

2.  Prieš viešai paskelbdama taisykles Komisija informuoja pagal 195 straipsnį įsteigtą komitetą apie visus pranešimus dėl tarpšakinių susitarimų taikymo išplėtimo.

3.  125h straipsnyje nurodytais atvejais Komisija nusprendžia, kad valstybė narė privalo panaikinti savo nustatytą taisyklių taikymo išplėtimą.

125n straipsnis

Ne narių finansiniai įnašai

Tais atvejais, kai išplečiamas taisyklių dėl vieno ar kelių produktų taikymas ir kai pripažinta tarpšakinė organizacija vykdo vienos ar kelių iš 125l straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų rūšių veiklą, atitinkančią asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu ar keliais atitinkamais produktais, bendrą ekonominį interesą, pripažinimą suteikusi valstybė narė gali nuspręsti, kad tai tarpšakinei organizacijai nepriklausantys, bet iš tos veiklos naudą gaunantys atskiri asmenys ar grupės mokėtų tai organizacijai visus arba dalį jos narių mokamų finansinių įnašų tokiu mastu, kokiu tie įnašai yra skiriami tiesiogiai dėl tos veiklos atsiradusioms išlaidoms padengti.

▼M10



Ib

skirsnis

Taisyklės dėl vyno sektoriaus gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms taikomos taisyklės

125o straipsnis

Pripažinimas

1.  Valstybės narės gali pripažinti tą gamintojo ir tarpšakinę organizaciją, kuri pateikė paraišką dėl jos pripažinimo atitinkamoje valstybėje narėje ir kurios paraiškoje pateikiami įrodymai, kad ji:

a) jei tai gamintojų organizacija:

i) atitinka 122 straipsnio reikalavimus;

ii) turi minimalų narių skaičių, kurį nustato atitinkama valstybė narė;

iii) toje vietovėje, kurioje ši organizacija vykdo veiklą, jos nariai tiekia minimalų rinkai reikalingą produkcijos kiekį, kurį nustato atitinkama valstybė narė;

iv) gali laiku ir veiksmingai vykdyti savo veiklą ir sutelkti atsargas;

v) veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą taikant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;

b) jei tai tarpšakinė organizacija:

i) atitinka 123 straipsnio 3 dalies reikalavimus;

ii) vykdo veiklą viename ar daugiau atitinkamos teritorijos regionų;

iii) jos atstovaujami gamintojai arba prekybininkai parduoda arba pagamina nemažą produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, dalį;

iv) neužsiima vyno sektoriaus produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba jais.

2.  Pagal Reglamentą (EB) 1493/1999 pripažintos gamintojų organizacijos laikomos pagal šį straipsnį pripažintomis gamintojų organizacijomis.

123 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 1 pastraipos b punkte numatytus kriterijus atitinkančios organizacijos, kurias pripažino valstybės narės, laikomos pagal tas nuostatas pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis.

3.  125b straipsnio 2 dalis ir 125k straipsnio 3 dalis taikomos mutatis mutandis atitinkamai vyno sektoriaus gamintojams ir tarpšakinėms organizacijoms. Tačiau:

a) 125b straipsnio 2 dalies a punkte ir 125k straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti laikotarpiai atitinkamai yra keturi mėnesiai;

b) 125b straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos paraiškos dėl pripažinimo pateikiamos valstybėje narėje, kurioje organizacija turi pagrindinę būstinę;

c) 125b straipsnio 2 dalies c punkte ir 125k straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti kasmet teikiami pranešimai atitinkamai teikiami iki kiekvienų metų kovo 1 d.

▼B



II

skirsnis

Taisyklės dėl tarpšakinių organizacijų tabako sektoriuje

126 straipsnis

Ne narių mokamas narystės mokestis

1.  Jei pripažinta tabako sektoriaus tarpšakinė organizacija užsiima viena arba keliomis 2 dalyje nurodytomis veiklos rūšimis, kurios tarnauja bendriems ekonominiams interesams tų asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu arba keliais atitinkamais produktais, pripažinimą suteikusi valstybė narė arba, jei pripažinimą suteikė Komisija, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali nuspręsti, kad pavieniai asmenys arba grupės, kurie nėra organizacijos nariai, bet turi iš šios veiklos naudos, mokėtų organizacijai visą arba dalį jos narių mokamo mokesčio, jei toks mokestis yra skirtas padengti išlaidas, tiesiogiai atsiradusias vykdant aptariamą veiklą, išskyrus bet kokias administracines išlaidas.

2.  1 dalyje nurodytos veiklos rūšys yra susijusios su vienu arba keliais iš toliau išvardytų tikslų:

a) produktų vertės padidinimo moksliniais tyrimais, visų pirma taikant naujus, žmonių sveikatai nepavojingus naudojimo būdus;

b) tabako lapų ir briketų kokybės pagerinimo moksliniais tyrimais;

c) auginimo būdų, leidžiančių sunaudoti mažiau augalų apsaugos produktų ir užtikrinančių dirvos bei aplinkos išsaugojimą, moksliniais tyrimais.

3.  Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, kuriuos jos ketina priimti pagal 1 dalį. Tokie sprendimai gali įsigalioti tik praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo informuota Komisija. Per šį laikotarpį Komisija gali pareikalauti atmesti visą sprendimo projektą arba jo dalį, jei siūlomas bendras ekonominis interesas nėra tinkamai pagrįstas.

4.  Jei pagal šį skyrių Komisijos pripažintos tarpšakinės organizacijos veikla atitinka bendrą ekonominį interesą, Komisija pateikia atitinkamoms valstybėms narėms savo sprendimo projektą, o šios per du mėnesius pateikia pastabas.

▼M16



IIa

skirsnis

Taisyklės dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pieno ir pieno produktų sektoriuje

126a straipsnis

Gamintojų organizacijų ir jų asociacijų pieno ir pieno produktų sektoriuje pripažinimas

1.  Valstybės narės pripažįsta kaip pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacijas visus juridinius asmenis arba aiškiai apibrėžtas juridinių subjektų, kurie kreipiasi dėl tokio pripažinimo, dalis, jeigu:

a) jie atitinka 122 straipsnio pirmos dalies b ir c punktuose nustatytus reikalavimus;

b) teritorijoje, kurioje jie vykdo veiklą, jie turi minimalų narių skaičių ir (arba) tiekia minimalų rinkai reikalingą produkcijos kiekį, kurį nustato atitinkama valstybė narė;

c) yra pakankamai įrodymų, kad jie gali vykdyti savo veiklą tinkamai, laiku, veiksmingai ir reikiamai sutelktu tiekimo lygiu;

d) jų įstatai atitinka šios dalies a, b ir c punktus.

2.  Valstybės narės, atsakydamos į paraišką, gali pripažinti pieno ir pieno produktų sektoriaus pripažintų gamintojų organizacijų asociaciją, jei atitinkama valstybė narė mano, kad ši asociacija gali efektyviai vykdyti bet kurią pripažintos gamintojų organizacijos veiklą ir kad ji atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad gamintojų organizacijos, pripažintos pagal nacionalinę teisę anksčiau nei 2012 m. balandžio 2 d. ir atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, laikomos pripažintomis gamintojų organizacijomis pagal 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkto iiia papunktį.

Gamintojų organizacijos, pripažintos pagal nacionalinę teisę anksčiau nei 2012 m. balandžio 2 d. ir neatitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali tęsti savo veiklą pagal nacionalinę teisę iki 2012 m. spalio 3 d.

4.  Valstybės narės:

a) sprendžia, ar pripažinti gamintojų organizaciją, per keturis mėnesius nuo paraiškos kartu su visais pagrindžiamaisiais dokumentais pateikimo dienos; ši paraiška pateikiama valstybėje narėje, kurioje organizacija turi savo būstinę;

b) tam tikrais laiko tarpais, kuriuos jos pačios nustato, atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, jog pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos atitinka šio skyriaus nuostatas;

c) neatitikties ar šiame skyriuje numatytų priemonių įgyvendinimo pažeidimų atvejais skiria toms organizacijoms ir asociacijoms jų nustatytas taikytinas sankcijas ir sprendžia, ar nereikia panaikinti pripažinimo;

d) kartą per metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. informuoja Komisiją apie visus sprendimus suteikti, atsisakyti suteikti arba panaikinti pripažinimą, kuriuos jos priėmė per praėjusius kalendorinius metus.

126b straipsnis

Tarpšakinių organizacijų pieno ir pieno produktų sektoriuje pripažinimas

1.  Valstybės narės gali pripažinti tarpšakines pieno ir pieno produktų sektoriaus organizacijas, jei tokios organizacijos:

a) atitinka reikalavimus, nustatytus 123 straipsnio 4 dalyje;

b) vykdo veiklą viename ar daugiau atitinkamos teritorijos regionų;

c) didele dalimi prisideda prie ekonominės veiklos, nurodytos 123 straipsnio 4 dalies a punkte;

d) nedalyvauja pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų gamyboje, perdirbime ar prekyboje.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad gamintojų organizacijos, pripažintos pagal nacionalinę teisę anksčiau nei 2012 m. balandžio 2 d. ir atitinkančios 1 dalyje nustatytas sąlygas, laikomos pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis pagal 123 straipsnio 4 dalį.

3.  Kai valstybės narės naudojasi galimybe pripažinti tarpšakinę organizaciją pagal 1 ir (arba) 2 dalį, jos:

a) sprendžia, ar pripažinti tarpšakinę organizaciją, per keturis mėnesius nuo paraiškos kartu su visais pagrindžiamaisiais dokumentais pateikimo datos; ši paraiška pateikiama valstybėje narėje, kurioje organizacija turi savo būstinę;

b) tam tikrais laiko tarpais, kuriuos jos pačios nustato, atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, jog pripažintos tarpšakinės organizacijos atitinka jų pripažinimo sąlygas;

c) neatitikties ar šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo pažeidimų atvejais skiria toms organizacijoms jų nustatytas taikytinas sankcijas ir sprendžia, ar nereikia panaikinti pripažinimo;

d) panaikina pripažinimą, jeigu:

i) organizacija jau nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų pripažinimo reikalavimų ir sąlygų;

ii) tarpšakinės organizacijos dalyvauja bet kokiuose susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose, nurodytuose 177a straipsnio 4 dalyje, nedarant poveikio visoms kitoms sankcijoms, kurios gali būti skiriamos pagal nacionalinę teisę;

iii) tarpšakinė organizacija nesilaiko 177a straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos pranešti;

e) kartą per metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. informuoja Komisiją apie visus per praėjusius kalendorinius metus priimtus sprendimus suteikti, atsisakyti suteikti arba panaikinti pripažinimą.

126c straipsnis

Derybos dėl sutarčių sudarymo pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.  Dėl visai bendrai produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių dėl ūkininkų žalio pieno pristatymo žalio pieno perdirbimo įmonei ar surinkėjui, kaip apibrėžta 185f straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, savo ūkininkų narių vardu gali derėtis pagal 122 straipsnį pripažinta pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojo organizacija.

2.  Gamintojo organizacija gali derėtis:

a) nepaisant to, ar ūkininkai gamintojo organizacijai perduoda nuosavybės teisę į žalią pieną;

b) nepaisant to, ar visų arba kai kurių narių pagamintai produkcijai taikoma tokia pati suderėta kaina;

c) su sąlyga, kad tam tikros gamintojų organizacijos:

i) žalio pieno, dėl kurio deramasi, kiekis neviršija 3,5 % viso Sąjungoje pagaminamo kiekio ir

ii) žalio pieno, dėl kurio deramasi ir kuris gaminamas bet kurioje konkrečioje valstybėje narėje, kiekis neviršija 33 % tos valstybės narės bendro pagaminamo kiekio, ir

iii) žalio pieno, dėl kurio deramasi ir kuris pristatomas bet kurioje konkrečioje valstybėje narėje, kiekis neviršija 33 % tos valstybės narės bendro pagaminamo kiekio;

d) su sąlyga, kad atitinkami ūkininkai nepriklauso jokiai kitai gamintojų organizacijai, kuri taip pat jų vardu derasi dėl tokių sutarčių; vis dėlto tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nukrypti nuo šios sąlygos, jei du atskiri gamybos padaliniai veikia skirtingose geografinėse teritorijose;

e) jei žalias pienas neįtrauktas į pareigą, susijusią su ūkininko naryste kooperatyve, pristatyti pieną laikantis kooperatyvo įstatuose nustatytų sąlygų ar taisyklių ir sprendimų, priimtų šiuose įstatuose arba susijusių su šiais įstatais, ir

f) su sąlyga, kad gamintojų organizacija praneša valstybės narės ar valstybių narių, kuriose ji veikia, kompetentingoms institucijoms apie žalio pieno, dėl kurio vyksta tokios derybos, kiekį.

3.  Nepaisant 2 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytų sąlygų, gamintojų organizacija gali derėtis pagal 1 dalį su sąlyga, kad tos gamintojų organizacijos atžvilgiu pagaminto ar pristatyto žalio pieno, dėl kurio deramasi, bendras kiekis valstybėje narėje, kurioje iš viso per metus žalio pieno pagaminama mažiau kaip 500 000 tonų, neviršija 45 % bendro toje valstybėje narėje pagaminamo kiekio.

4.  Taikant šį straipsnį nuorodos į gamintojų organizacijas apima ir tokių gamintojų organizacijų asociacijas.

5.  Taikydama 2 dalies c punktą ir 3 dalį Komisija, naudodama naujausią turimą informaciją, jai priimtinomis priemonėmis paskelbia, kiek žalio pieno pagaminama Sąjungoje ir valstybėse narėse.

6.  Nukrypstant nuo 2 dalies c punkto ir 3 dalies, net kai juose nustatytos viršutinės ribos neviršijamos, šios dalies antroje pastraipoje nurodyta konkurencijos institucija individualiu atveju gali nuspręsti, kad gamintojo organizacija turėtų vėl pradėti konkrečias derybas arba visai jų nerengtų, jeigu manoma, kad tai yra būtina norint išsaugoti konkurenciją arba kad būtų išvengta didelės žalos jos teritorijoje veikiančioms žalią pieną gaminančioms MVĮ.

Kai derybos apima daugiau nei vieną valstybę narę, pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą priima Komisija, netaikydama 195 straipsnio 2 dalyje arba 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Kitais atvejais tą sprendimą priima valstybės narės, su kuria susijusios derybos, nacionalinė konkurencijos institucija.

Šioje dalyje nurodyti sprendimai nepradedami taikyti anksčiau nei apie juos pranešama atitinkamoms įmonėms.

7.  Taikant šį straipsnį:

a)

nacionalinė konkurencijos institucija – 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 101 ir 102 straipsniuose, įgyvendinimo ( 22 ) 5 straipsnyje nurodyta institucija;

b)

MVI – mikroįmonė, mažoji ar vidutinė įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo ( 23 ).

8.  Valstybės narės, kuriose vyksta pagal šį straipsnį nustatytos derybos, praneša Komisijai apie 2 dalies f punkto ir 6 dalies taikymą.

126d straipsnis

Taisyklės, pagal kurias reguliuojamas sūrio su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, tiekimas

1.  Pagal 122 straipsnio pirmos dalies a punktą pripažintos gamintojų organizacijos, pagal 123 straipsnio 4 dalį pripažintos tarpšakinės organizacijos arba Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos ūkio subjektų grupės prašymu, valstybės narės gali ribotą laikotarpį nustatyti privalomas taisykles, skirtas sūrio su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, tiekimui reguliuoti.

2.  1 dalyje nurodytos taisyklės turi atitikti 4 dalyje nustatytas sąlygas ir joms taikomas esantis išankstinis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų geografinės vietovės šalių sudarytas susitarimas. Tą susitarimą turi sudaryti ne mažiau kaip dvi trečiosios pieno gamintojų arba jų atstovų, kuriems tenka ne mažiau kaip dvi trečiosios žalio pieno, naudojamo 1 dalyje nurodyto sūrio gamybai, ir, prireikus, ne mažiau kaip dvi trečiosios minėto sūrio gamintojų, kuriems tenka ne mažiau kaip dvi trečiosios to sūrio gamybos Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.  Taikant 1 dalį, atsižvelgiant į sūrį su saugoma geografine nuoroda, sūrio produkto specifikacijoje nurodoma žalio pieno geografinė kilmės vietovė turi būti tokia pati, kaip su tuo sūriu susijusi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta geografinė vietovė.

4.  1 dalyje nurodytos taisyklės:

a) taikomos tik atitinkamo produkto tiekimui reguliuoti ir jomis siekiama to sūrio tiekimą suderinti su paklausa;

b) taikomos tik atitinkamo produkto atveju;

c) gali būti taikomos privaloma tvarka ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį ir atnaujinamos šiam laikotarpiui pasibaigus po to, kai pateikiamas 1 dalyje nurodytas naujas prašymas;

d) nedaro neigiamo poveikio produktų, kuriems netaikomos 1 dalyje nurodytos taisyklės, prekybai;

e) nėra susijusios su jokiu sandoriu, atliktu po to, kai pirmą kartą prekiauta atitinkamu sūriu;

f) pagal jas neleidžiama nustatyti kainų, įskaitant kai kainos nustatomos kaip orientacinės arba rekomendacinės kainos;

g) pagal jas negali būti uždrausta naudotis pertekline atitinkamos produkcijos dalimi, kuria paprastai būtų galima naudotis;

h) pagal jas nediskriminuojama, nesudaromos kliūtys naujiems rinkos dalyviams ar nedaromas neigiamas poveikis smulkiems gamintojams;

i) jas taikant prisidedama išlaikant kokybę ir (arba) vystant atitinkamą produktą;

j) jomis nedaromas poveikis 126c straipsniui.

5.  1 dalyje nurodytos taisyklės skelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje.

6.  Valstybės narės atlieka patikrinimus siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 dalyje nustatytų sąlygų, ir, jeigu kompetentingos nacionalinės institucijos nustato, kad nebuvo laikomasi tų sąlygų, panaikina 1 dalyje nurodytas taisykles.

7.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie jų priimtas 1 dalyje nurodytas taisykles. Komisija informuoja valstybes nares apie kiekvieną pranešimą dėl tokių taisyklių.

8.  Komisija gali bet kuriuo metu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais reikalaujama, kad valstybė narė panaikintų tos valstybės narės pagal 1 dalį nustatytas taisykles, jeigu Komisija mano, kad tos taisyklės neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, riboja ar iškreipia konkurenciją didelėje vidaus rinkos dalyje arba kelia pavojų laisvai prekybai ar SESV 39 straipsnio tikslų įgyvendinimui. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 195 straipsnio 2 dalyje ar 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

126e straipsnis

Komisijos įgaliojimai, susiję su gamintojų organizacijomis ir tarpšakinėmis organizacijomis pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.  Siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų pieno ir pieno produktų sektoriuje tikslai ir pareigos būtų aiškiai apibrėžti ir taip būtų prisidedama prie tokių organizacijų veiksmų efektyvumo nesukuriant jiems nereikalingos naštos, Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis 196a straipsnio, kuriuose nustatomos:

a) tarpvalstybinės gamintojų organizacijos ir tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pripažinimo sąlygos;

b) taisyklės, susijusios su administracinės pagalbos, kurią tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju teikia atitinkamos kompetentingos institucijos, nustatymu ir sąlygomis;

c) papildomos taisyklės, susijusios su žalio pieno, dėl kurio vyksta 126c straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 dalyje nurodytos derybos, kiekio apskaičiavimu.

2.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, kurių reikia:

a) įgyvendinti gamintojų organizacijų ir jų asociacijų bei tarpšakinių organizacijų pripažinimo sąlygas, nustatytas 126a ir 126b straipsniuose;

b) teikti 126c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą pranešimą;

c) valstybėms narėms teikti pranešimus Komisijai pagal 126a straipsnio 4 dalies d punktą, 126b straipsnio 3 dalies e punktą, 126c straipsnio 8 dalį ir 126d straipsnio 7 dalį;

d) vykdyti procedūras, susijusias su administracine pagalba tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B



III

skirsnis

Procedūrinės taisyklės

127 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skyriaus taikymo taisykles, visų pirma atskirų sektorių gamintojų, tarpšakinių ir ūkio subjektų organizacijų pripažinimo sąlygas ir procedūras, įskaitant:

a) konkrečius tokių organizacijų siektinus tikslus;

b) tokių organizacijų įstatus;

c) tokių organizacijų veiklą;

d) nuo 122, 123 ir 125 straipsniuose nustatytų reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas;

▼M3

da) taisykles dėl transnacionalinių gamintojų organizacijų ir transnacionalinių gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant dėl atitinkamų kompetentingų institucijų teiktinos administracinės pagalbos transnacionalinio bendradarbiavimo atveju;

▼B

e) prireikus galimą tarpšakinės organizacijos statuso pripažinimo poveikį.



III

DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS



I

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

128 straipsnis

Bendrieji principai

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba pagal jį priimtose nuostatose numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a) apmokestinti mokesčiu, kuris yra muitui lygiaverčio poveikio;

b) taikyti kiekybinį apribojimą ar lygiaverčio poveikio priemonę.

129 straipsnis

Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros, numatytos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo ( 24 ) (toliau – kombinuotoji nomenklatūra) aiškinimo bendrosios taisyklės ir specialios jos taikymo taisyklės. ►M10  Su šio reglamento taikymu susijusi tarifų nomenklatūra, įskaitant prireikus III priede ir XIb priede pateiktas sąvokų apibrėžtis, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą. ◄



II

SKYRIUS

Importas



I

skirsnis

Importo licencijos

130 straipsnis

Importo licencijos

1.  Nepažeidžiant atvejų, kai importo licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, Komisija gali reikalauti importo licencijų į Bendriją importuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:

a) grūdų;

b) ryžių;

c) cukraus;

d) sėklų;

e) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, kai importuojami produktai, klasifikuojami 1509 , 1510 00 , 0709 90 39 , 0711 20 90 , 2306 90 19 , 1522 00 31 ir 1522 00 39 KN pozicijose ar subpozicijose;

f) linų ir kanapių, tiek, kiek tai yra susiję su kanapėmis;

▼M3

fa) vaisių ir daržovių;

fb) perdirbtų vaisių ir daržovių;

▼B

g) bananų;

▼M10

ga) vynas;

▼B

h) gyvų augalų;

i) galvijienos;

j) pieno ir pieno produktų;

k) kiaulienos;

l) avienos ir ožkienos;

m) kiaušinių;

n) paukštienos;

o) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

2.  Taikydama 1 dalį, Komisija atsižvelgia į importo licencijų poreikį siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti konkrečių produktų importą.

131 straipsnis

Licencijų išdavimas

Išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente arba kitame Tarybos teisės akte numatoma kitaip, importo licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Bendrijoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.

132 straipsnis

Galiojimas

Importo licencijos galioja visoje Bendrijoje.

133 straipsnis

Užstatas

1.  Išskyrus atvejus, kai Komisija nurodo kitaip, licencijos išduodamos pateikus užstatą, garantuojantį, kad produktai bus importuojami licencijos galiojimo laikotarpiu.

2.  Išskyrus force majeure atvejus, jeigu importo licencijos galiojimo laikotarpiu importas nėra įvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies, užstatas negrąžinamas arba grąžinama tik dalis užstato.

▼M10

133a straipsnis

Specialūs vyno sektoriuje taikomi saugumo reikalavimai

1.  Sulčių ir misos (klasifikaciniai KN kodai 2009 61 , 2009 69 ir 2204 30 ), kurioms Bendrojo muitų tarifo muitai taikomi atsižvelgiant į produkto importo kainą, faktinė kaina tikrinama tikrinant kiekvieną siuntą arba taikant vienodo dydžio importo vertę, Komisijos apskaičiuotą remiantis tiems patiems produktams nustatyta kaina kilmės šalyse.

Jei siuntos deklaruojamoji įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, jei tokia yra, padidinta Komisijos nustatyta ribine suma, kuri vienodo dydžio vertės negali viršyti 10 %, turi būti pateikiamas užstatas, lygus importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.

Jei siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama, taikoma bendrojo muitų tarifo muito norma priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba yra nustatoma taikant atitinkamas muitų teisės aktų nuostatas pagal Komisijos nustatomas sąlygas.

2.  Jei importuojamiems produktams taikomos XVb priedo B.5 punkto arba C punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, importuotojai, išleisdami tokius produktus į laisvą apyvartą, nurodytoms muitinės įstaigoms pateikia užstatą. Užstatas grąžinamas, kai importuotojas pateikia valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, muitinėms įstaigoms priimtiną įrodymą, kad iš misų buvo pagamintos vynuogių sultys, jos buvo sunaudotos ne vyno sektoriaus produktams arba, jei iš jų buvo pagamintas vynas, jis buvo atitinkamai paženklintas.

▼B

134 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius ir užstato dydį.



II

skirsnis

Importo muitai ir rinkliavos

135 straipsnis

Importo muitai

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, 1 straipsnyje nurodytiems produktams taikomi Bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai.

136 straipsnis

Grūdų importo muitų apskaičiavimas

1.  Nepaisant 135 straipsnio, produktams, klasifikuojamiems 1001 10 00 , 1001 90 91 , ex10019099 (aukštos kokybės paprastieji kviečiai), 1002 00 00 , 1005 10 90 , 1055 90 00 ir 1007 00 90 KN subpozicijose, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių produktų importo metu taikomai intervencinei kainai, kuri padidinama 55 % ir iš kurios atimama konkrečiai siuntai taikoma CIF importo kaina. Tačiau tas muitas negali viršyti konvencinės muito normos, nustatytos remiantis kombinuotąja nomenklatūra.

2.  Siekiant apskaičiuoti 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtoje dalyje nurodytų produktų CIF importo kainos.

137 straipsnis

Lukštentų ryžių importo muitų apskaičiavimas

1.  Nepaisant 135 straipsnio, lukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 20 KN pozicijoje, importo muitą Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XVII priedo 1 punktą.

Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia keisti muitą. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, taikomas anksčiau nustatytas muitas.

2.  Apskaičiuojant XVII priedo 1 punkte nurodytą importą, atsižvelgiama į lukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 20 KN pozicijoje, kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį, išskyrus 138 straipsnyje nurodytas Basmati ryžių importo licencijas.

3.  Metinis referencinis kiekis yra 449 678 tonos. Dalinis referencinis kiekis kiekvieniems prekybos metams sudaro pusę metinio referencinio kiekio.

138 straipsnis

Lukštentų Basmati ryžių importo muitų apskaičiavimas

Nepaisant 135 straipsnio, Komisijos nustatytomis sąlygomis lukštentų Basmati ryžių veislėms, klasifikuojamoms 1006 20 17 ir 1006 20 98 KN subpozicijose, nurodytose XVIII priede, yra taikomas nulinis importo muitas.

139 straipsnis

Nulukštentų ryžių importo muitų apskaičiavimas

1.  Nepaisant 135 straipsnio, iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 30 KN subpozicijoje, importo muitą Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XVII priedo 2 punktą.

Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia keisti muitą. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, taikomas anksčiau nustatytas muitas.

2.  Apskaičiuojant XVII priedo 2 punkte nurodytą importą, atsižvelgiama į iš dalies nulukštentų ar visiškai nulukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 30 KN pozicijoje, kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį.

140 straipsnis

Skaldytų ryžių importo muitų apskaičiavimas

Nepaisant 135 straipsnio, skaldytiems ryžiams, klasifikuojamiems 1006 40 00 KN pozicijoje, nustatomas 65 EUR už toną importo muitas.

▼M3

140a straipsnis

Įvežimo kainų vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose sistema

1.  Jei bendrojo muitų tarifo muito normos taikymas priklauso nuo importuotos siuntos įvežimo kainos, šios kainos patikimumas tikrinamas naudojant Komisijos pagal produktą ir kilmę apskaičiuotą vienodo dydžio importo vertę, remiantis to produkto kainų valstybių narių reprezentatyviose importo rinkose arba, kur tinka, kitose rinkose svertiniu vidurkiu.

Tačiau Komisija gali priimti konkrečias nuostatas produktų, importuotų visų pirma perdirbimui, įvežimo kainai patikrinti.

2.  Jei atitinkamos prekių siuntos deklaruota įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, pridėjus Komisijos nustatytą maržą, kuri negali daugiau kaip 10 % viršyti vienodo dydžio importo vertės, reikalaujama pateikti garantiją, lygią importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.

3.  Jei atitinkamos siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama atliekant muitinės formalumus, taikoma bendrojo muitų tarifo muito norma priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba yra nustatoma taikant atitinkamas muitų teisės aktų nuostatas pagal Komisijos nustatomas sąlygas.

▼B

141 straipsnis

Papildomi importo muitai

▼M3

1.   ►M10  Laikantis 135–140a straipsniuose nustatytos muito normos papildomas importo muitas taikomas grūdų, ryžių, cukraus, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir bananų sektorių vieno ar daugiau produktų ir vynuogių sulčių bei vynuogių misos importui, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti toks importas, arba neutralizuoti tokį poveikį, jeigu: ◄

▼B

a) importuojama žemesne kaina nei kaina, kurią Bendrija nurodė PPO („paleidžiamoji kaina“); arba

b) importo apimtys bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį („paleidžiamąjį kiekį“).

Paleidžiamasis kiekis nustatomas remiantis rinkos prieinamumo galimybėmis, prireikus apibrėžiamomis kaip atitinkamą vidaus suvartojimo procentą per trejus ankstesnius metus sudarantis importas.

2.  Papildomi importo muitai netaikomi, kai nėra tikėtina, kad importas galėtų sutrikdyti Bendrijos rinką, arba jei pastangos būtų neproporcingos siekiamam tikslui.

3.  Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

142 straipsnis

Importo muitų taikymo sustabdymas cukraus sektoriuje

Siekdama užtikrinti 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai reikalingą tiekimą, Komisija gali iš dalies arba visiškai sustabdyti importo muitų taikymą tam tikriems šių produktų kiekiams:

a) cukraus, klasifikuojamo 1701 KN pozicijoje;

b) izogliukozės, klasifikuojamos 1702 30 10 , 1702 40 10 , 1702 60 10 ir 1702 90 30 KN pozicijose.

143 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, kuriose visų pirma nurodoma:

a) dėl 136 straipsnio:

i) aukštos kokybės paprastiesiems kviečiams taikomi būtiniausi reikalavimai;

ii) rinkos kainos, į kurias būtina atsižvelgti;

iii) galimybė prireikus konkrečiais atvejais informuoti ūkio subjektus apie taikomą muitą iki konkrečios siuntos pristatymo.

b) dėl 141 straipsnio produktai, kuriems taikomi papildomi importo muitai, ir kiti kriterijai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti to straipsnio 1 dalies taikymą.



III

skirsnis

Importo kvotos administravimas

144 straipsnis

Tarifinės kvotos

1.  Komisija nustato ir administruoja 1 straipsnyje nurodytų produktų importo tarifines kvotas pagal susitarimus, sudarytus remiantis Sutarties 300 straipsniu arba pagal kitus Tarybos teisės aktus, laikydamasi savo priimtų išsamių taisyklių.

2.  Tarifinės kvotos administruojamos vengiant atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);

b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);

c) metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų importuotojų metodą“).

3.  Taikant pasirinktą administravimo metodą, prireikus deramai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir būtinybę išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.

145 straipsnis

Tarifinių kvotų nustatymas

Komisija nustato metines tarifines kvotas, kurios prireikus tinkamai paskirstomos metų laikotarpyje, ir taikytiną administravimo metodą.

146 straipsnis

Konkrečios taisyklės

1.  Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taikydama perskaičiavimo kursą 4,375 , gali nustatyti, kad visas šaldytos ir skirtos perdirbimui galvijienos, klasifikuojamos 0202 20 30 , 0202 30 ir 0206 29 91 KN pozicijose, 54 703 tonų importo kvotos kiekis arba jo dalis atitinka lygiaverčius kokybiškos mėsos kiekius.

2.  2 000 000 tonų kukurūzų ir 300 000 tonų sorgo importo į Ispaniją bei 500 000 tonų kukurūzų importo į Portugaliją tarifinių kvotų atveju 148 straipsnyje nurodytos išsamios taisyklės taip pat apima nuostatas, būtinas importui pagal tarifines kvotas vykdyti ir, atitinkamais atvejais, nuostatas dėl atitinkamų valstybių narių mokėjimo agentūrų importuotų kiekių viešojo sandėliavimo bei jų realizavimo tų valstybių narių rinkose.

147 straipsnis

Bananams taikomos tarifinės kvotos

Šis skyrius taikomas nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 ( 25 ).

148 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia susijusios su:

a) garantijomis dėl produkto pobūdžio, provenencijos ir kilmės;

b) a punkte nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu;

c) importo licencijų išdavimo sąlygomis bei licencijų galiojimo laikotarpiu.



IV

skirsnis

Specialios nuostatos dėl tam tikrų produktų



I

poskirsnis

Specialios nuostatos dėl grūdų ir ryžių sektorių produktų importo

149 straipsnis

Grūdų mišinių importas

Importo muitas, taikomas mišiniams, sudarytiems iš I priedo I dalies a ir b punktuose nurodytų grūdų, nustatomas:

a) tais atvejais, kai mišinį sudaro dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių, importo muitas taikomas:

i) didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tada, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio;

ii) didesniu importo muitu apmokestinamos rūšies grūdams, įeinantiems į mišinį, tais atvejais, jei nė viena iš dviejų rūšių nesudaro bent 90 % mišinio svorio;

b) tais atvejais, kai mišinį sudaro daugiau kaip dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių ir kai kiekviena iš keleto mišinio grūdų rūšių sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas didžiausias į mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviem ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.

Jei mišinyje tik vienos rūšies grūdai sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas toks pat importo muitas, kaip ir tos rūšies grūdams.

c) visais kitais a ir b punktuose neaptartais atvejais taikomas importo muitas yra didžiausias į atitinkamą mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviem ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.

150 straipsnis

Grūdų ir ryžių mišinių importas

Iš vienos ar daugiau grūdų rūšių, nurodytų I priedo I dalies a ir b punktuose, ir iš vieno ar daugiau I priedo II dalies a ir b punktuose nurodytų produktų sudarytiems mišiniams taikomas importo muitas yra į mišinį įeinančiai grūdų rūšiai arba produktui taikomas didžiausias importo muitas.

151 straipsnis

Ryžių mišinių importas

Mišiniams, sudarytiems iš ryžių, priskiriamų keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, arba ryžių, priskiriamų vienai ar keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, ir skaldytų ryžių, taikomas toks importo muitas, kuris:

a) yra taikomas didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tais atvejais, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio;

b) yra taikomas didžiausiu importo muitu apmokestinamam komponentui tais atvejais, kai nė vienas komponentas nesudaro 90 % mišinio svorio.

152 straipsnis

Tarifinės klasifikacijos taikymas

Kai 149–151 straipsniuose nurodyto importo muito nustatymo metodo taikyti negalima, tuose straipsniuose nurodytiems mišiniams taikytinas muitas nustatomas pagal mišiniams taikomą tarifinę klasifikaciją.



II

poskirsnis

Lengvatinė cukraus importo tvarka

153 straipsnis

Tradiciniai tiekimo rafinavimui poreikiai

▼M3

1.  Nustatytas tradicinis rafinuoti skirto cukraus tiekimo poreikis Bendrijoje yra 2 424 735 tonos per prekybos metus, išreiškus baltojo cukraus kiekiu.

▼B

2008–2009 prekybos metais tradicinis tiekimo poreikis paskirstomas taip:

a) 198 748 tonos Bulgarijai;

b) 296 627 tonos Prancūzijai;

c) 100 000 tonų Italijai;

d) 291 633 tonos Portugalijai;

e) 329 636 tonos Rumunijai;

f) 19 585 tonos Slovėnijai;

g) 59 925 tonos Suomijai;

h) 1 128 581 tona Jungtinei Karalystei.

2.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas tradicinis tiekimo poreikis padidinamas 65 000 tonų. Šis kiekis taikomas žaliaviniam cukranendrių cukrui ir 2008–2009 prekybos metais yra skiriamas vienintelei 2005 m. Portugalijoje veikusiai cukrinių runkelių perdirbimo įmonei. Ši perdirbimo įmonė laikoma nuolatine rafinavimo įmone.

3.  Rafinuoti skirto cukraus importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, jeigu atitinkami kiekiai neviršija kiekių, kuriuos galima importuoti pagal 1 dalyje nurodytą tradicinį tiekimo poreikį. Vienos nuolatinės rafinavimo įmonės licencijos gali būti perleidžiamos tik kitai nuolatinei rafinavimo įmonei, o licencijų galiojimo laikotarpis baigiasi prekybos metų, kuriems jos buvo išduotos, pabaigoje.

Ši dalis taikoma 2008–2009 prekybos metams bei pirmiesiems trims kiekvienų kitų prekybos metų mėnesiams.

4.  Importo muitai laikinai netaikomi rafinuoti skirto cukranendrių cukraus, klasifikuojamo 1701 11 10 KN subpozicijoje, kurio kilmės šalis yra viena iš XIX priede nurodytų valstybių, papildomam kiekiui, kurio reikia užtikrinti tinkamą tiekimą nuolatinėms rafinavimo įmonėms 2008–2009 prekybos metais.

Papildomą kiekį nustato Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyto tradicinio tiekimo poreikio ir cukraus tiekimo rafinavimui prognozuojamo poreikio atitinkamais prekybos metais santykiu. Prekybos metais Komisija gali peržiūrėti tokį santykį, remdamasi ankstesniais vartoti skirto žaliavinio cukraus fiksuoto dydžio įvertinimais.

154 straipsnis

Garantuota kaina

1.  AKR ir Indijos cukrui nustatytos garantuotos kainos taikomos standartinės kokybės žaliaviniam ir baltajam cukrui, importuojamam iš:

a) mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 ( 26 ) 12 ir 13 straipsniuose nurodytus susitarimus;

b) XIX priede nurodytų valstybių, kai importuojamas 153 straipsnio 4 dalyje nurodytas papildomas kiekis.

2.  Paraiškos dėl cukraus garantuota kaina importo licencijų pateikiamos kartu su eksportuojančios šalies valdžios institucijų išduota eksporto licencija, patvirtinančia, kad cukrus atitinka atitinkamuose susitarimuose numatytas taisykles.

155 straipsnis

Įsipareigojimai pagal Protokolą dėl cukraus

Komisija gali patvirtinti priemones, užtikrinančias, kad AKR ir Indijos cukrus į Bendriją būtų importuojamas AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokole bei Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarime dėl cukranendrių cukraus nustatytomis sąlygomis. Prireikus šiomis priemonėmis gali būti nukrypstama nuo šio reglamento 153 straipsnio.

156 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio taikymo taisykles, visų pirma siekiant laikytis tarptautinių susitarimų. Jos gali apimti XIX priedo pakeitimus.



III

poskirsnis

Specialios nuostatos dėl kanapių importo

157 straipsnis

Kanapių importas

1.  Šie produktai gali būti importuojami į Bendriją tik jei laikomasi nurodytų sąlygų:

a) tikrųjų kanapių žaliava, klasifikuojama 5302 10 00 KN pozicijoje, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje nustatytas sąlygas;

b) sėjai skirtos kanapių veislių sėklos, klasifikuojamos ex 1207 99 15 KN pozicijoje, jei pateikiamas įrodymas, kad tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija kiekio, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnį;

c) ne sėjai skirtos kanapių sėklos, klasifikuojamos 1207 99 91 KN pozicijoje, kurias importuoja tik valstybių narių įgalioti importuotojai, kad būtų užtikrinta, jog tokios sėklos nėra skirtos sėjai.

2.  Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal 194 straipsnį, teisė importuoti į Bendriją šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus produktus suteikiama tik atlikus patikrinimus, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės yra priėmusios pagal Sutartį, ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal PPO susitarimą dėl žemės.



IV

poskirsnis

Specialios nuostatos dėl apynių importo

158 straipsnis

Apynių importas

1.  Apynių sektoriaus produktus iš trečiųjų šalių galima importuoti tik tuomet, jeigu jų kokybės standartai yra bent lygiaverčiai Bendrijoje išaugintų tokių pačių produktų arba iš jų pagamintų produktų savybėms.

2.  Produktai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nurodytą standartą, jei kilmės šalies valdžios institucijos yra išdavusios atestacijos dokumentą, pripažintą lygiaverčiu 117 straipsnyje nurodytam sertifikatui.

Apynių miltelių, apynių miltelių, turinčių didesnį lupulino kiekį, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju atestacijos dokumentą galima pripažinti lygiaverčiu sertifikatui tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis nėra mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.

Tokių atestacijos dokumentų lygiavertiškumas tikrinamas remiantis išsamiomis Komisijos priimtomis taisyklėmis.

▼M10



V

poskirsnis

Specialios vynų importo nuostatos

158a straipsnis

Specialūs vynų importo reikalavimai

1.  Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, visų pirma pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose, šio reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriaus Ia skirsnio I poskirsnio ir 113d straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų taikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61 , 2009 69 ir 2204 .

2.  Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų arba Bendrijos pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones patvirtintų vynininkystės metodų.

3.  Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, reikia pateikti:

a) kompetentingos įstaigos, įtrauktos į sąrašą, kurį viešai paskelbia Komisija, produkto kilmės šalyje, sudarytą sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad tas produktas atitinka 1 ir 2 dalių nuostatas;

b) produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio analizės ataskaitą apie produkto tinkamumą tiesiogiai žmonėms vartoti.

4.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

▼B



V

skirsnis

Apsaugos priemonės ir laikinasis įvežimas perdirbti

159 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 519/94 ( 27 ) ir (EB) Nr. 3285/94 ( 28 ), taiko importo į Bendriją apsaugos priemones.

2.  Išskyrus atvejus, kai pagal kitus Tarybos teisės aktus numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatytas importo į Bendriją apsaugos priemones.

3.  Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui, gali taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima dėl jo sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos pagal 1 ir 2 dalis priimtų sprendimų per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie juos datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo perduotas sprendimas, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamą sprendimą.

4.  Jei Komisija mano, kad reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti pagal 1 arba 2 dalis priimtą apsaugos priemonę, ji:

a) tuo atveju, jei priemonę patvirtino Taryba, pasiūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies ją pakeisti. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;

b) visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones panaikina arba iš dalies keičia Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

160 straipsnis

Laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

▼M3

1.   ►M10  Tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, vaisų ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių produktams. Gavusi tokį valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. ◄

▼B

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.  Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų BRO, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą 1 dalyje nurodytiems produktams.



III

SKYRIUS

Eksportas



I

skirsnis

Eksporto licencijos

161 straipsnis

Eksporto licencijos

1.  Nepažeidžiant atvejų, kai eksporto licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, Komisija gali reikalauti eksporto licencijų iš Bendrijos eksportuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:

a) grūdų;

b) ryžių;

c) cukraus;

d) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, kai eksportuojamas I priedo VII dalies a punkte nurodytas alyvuogių aliejus;

▼M3

da) vaisių ir daržovių;

db) perdirbtų vaisių ir daržovių;

▼M10

dc) vynas;

▼B

e) galvijienos;

f) pieno ir pieno produktų;

g) kiaulienos;

h) avienos ir ožkienos;

i) kiaušinių;

j) paukštienos;

k) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

Taikydama pirmą pastraipą, Komisija atsižvelgia į eksporto licencijų poreikį siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti konkrečių produktų eksportą.

2.  131–133 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3.  Komisija priima išsamias 1 ir 2 dalių taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius ir užstato dydį.



II

skirsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos

162 straipsnis

Eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritis

1.  Tiek, kiek būtina siekiant sudaryti sąlygas eksportuoti toliau nurodytus produktus pagal pasaulinės rinkos įkainius ar kainas ir laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų kiekių, tokių produktų pasaulinės rinkos įkainių ar kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:

a) už eksportuotinus produktus, kurie nėra skirti tolesniam perdirbimui, kai jie priklauso toliau nurodytiems sektoriams:

i) grūdų;

ii) ryžių;

iii) cukraus, kai eksportuojami I priedo III dalies b, c, d ir g punktuose nurodyti produktai;

iv) galvijienos;

v) pieno ir pieno produktų;

vi) kiaulienos;

vii) kiaušinių;

viii) paukštienos;

b) už a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose nurodytus produktus, eksportuotinus XX ir XXI prieduose išvardytų prekių pavidalu.

Kai eksportuojami pieno ir pieno produktai XX priedo IV dalyje nurodytų produktų pavidalu, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti skirtos tik už I priedo XVI dalies a–e ir g punktuose nurodytus produktus.

2.  Eksporto grąžinamosios išmokos už XX ir XXI prieduose išvardytų perdirbtų produktų pavidalu eksportuojamus produktus negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.

3.  Jeigu būtina atsižvelgti į tam tikrų iš grūdų gaunamų spiritinių gėrimų gamybos ypatumus, Komisija gali konkrečiai padėčiai pritaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo kriterijus ir tikrinimo tvarką.

163 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos paskirstymas

Kiekiai, kurie gali būti eksportuoti gaunant už juos eksporto grąžinamąją išmoką, paskirstomi taikant metodą, kuris:

a) geriausiai tinka atsižvelgiant į produkto savybes ir padėtį atitinkamoje rinkoje, o atsižvelgus į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą – leidžia veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius nediskriminuojant suinteresuotųjų ūkio subjektų, visų pirma smulkių ir stambių ūkio subjektų;

b) administravimo atžvilgiu ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti;

c) nediskriminuoja atitinkamų ūkio subjektų.

164 straipsnis

Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1.  Eksporto grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

2.  Grąžinamųjų išmokų dydį nustato Komisija.

Grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos:

a) reguliariais laiko tarpais;

b) skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems tokia tvarka buvo nustatyta prieš pradedant taikyti šį reglamentą pagal 204 straipsnio 2 dalį.

Produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma konkurso tvarka. Tačiau grąžinamosios išmokos dydis gali išlikti toks pat daugiau nei tris mėnesius, o tam tikrais atvejais intervenciniu laikotarpiu Komisija valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali jį pakoreguoti.

3.  Nustatant grąžinamąsias išmokas už tam tikrą produktą, atsižvelgiama į vieną ar daugiau iš šių aspektų:

a) esamą padėtį ir ateities tendencijas, susijusias su:

 to produkto kainomis ir jo įsigijimo galimybėmis Bendrijos rinkoje,

 to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje.

b) bendro rinkos organizavimo tikslus, kuriais turi būti užtikrinta kainų pusiausvyra ir natūrali jų raida bei prekyba toje rinkoje;

c) poreikį išvengti trikdymų, dėl kurių ilgesniam laikui būtų sutrikdyta pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos Bendrijos rinkoje;

d) siūlomo eksporto ekonominį aspektą;

e) pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytus kiekius;

f) poreikį sudaryti Bendrijos pagrindinių produktų panaudojimo gaminant perdirbtas prekes eksportui į trečiąsias šalis ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų laikinojo įvežimo perdirbti tvarka, panaudojimo pusiausvyrą;

g) mažiausias pardavimo išlaidas ir transporto iš Bendrijos rinkų į Bendrijos uostus ar kitas eksportavimo vietas bei išsiuntimo į paskirties šalis išlaidas;

h) paklausą Bendrijos rinkoje;

i) kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu į Bendrijos kainų ir pasaulinės rinkos kainų už pašarinių grūdų, kurių reikia gaminant tų sektorių produktus Bendrijoje, kiekio skirtumą.

4.  Komisija gali nustatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomą tikslinamąją sumą grūdų ir ryžių sektoriams. Tačiau prireikus Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali keisti tikslinamąsias sumas.

Pirma pastraipa taip pat gali būti taikoma XX priede išvardytų prekių pavidalu eksportuojamiems produktams.

165 straipsnis

Sandėliuojamo salyklo eksporto grąžinamoji išmoka

Per pirmus tris prekybos metų mėnesius, grąžinamoji išmoka, taikoma už ankstesnių prekybos metų pabaigoje sandėliuojamo salyklo arba iš tuo metu turimų miežių pagaminto salyklo eksportą, yra tokia, kokia būtų taikoma konkretaus eksporto licencijos atžvilgiu eksportui per paskutinį ankstesnių prekybos metų mėnesį.

166 straipsnis

Grūdų eksporto grąžinamosios išmokos koregavimas

Išskyrus atvejus, kai Komisija numato kitaip, Komisija koreguoja pagal 167 straipsnio 2 dalį nustatytą grąžinamąją išmoką už I priedo I dalies a ir b punktuose išvardytus produktus, atsižvelgdama į intervencinei kainai taikomus mėnesinius padidinimus ir, atitinkamais atvejais, minėtos kainos pakeitimus.

Pirmos pastraipos nuostatos gali būti taikomos visos arba iš dalies I priedo I dalies c ir d punktuose išvardytiems produktams bei I priedo I dalyje nurodytiems produktams, kurie buvo eksportuoti XX priedo I dalyje nurodytų prekių pavidalu. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas tikslinamas mėnesiniam padidėjimui taikant koeficientą, išreiškiantį pagrindinio produkto kiekio ir jo kiekio eksportuojamame perdirbtame produkte arba naudojamo eksportuojamose prekėse santykį.

167 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos skyrimas

1.  Grąžinamosios išmokos už 162 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, suteikiamos tik pateikus paraišką ir eksporto licenciją.

2.  Už 1 dalyje nurodytus produktus suteikiamos grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal licencijos paraiškos pateikimo dieną taikomą grąžinamąją išmoką arba, jei tai taikoma, atitinkamo konkurso tvarka ir, jei taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka, pagal tą dieną taikomą grąžinamąją išmoką:

a) licencijoje nurodytoje paskirties vietoje arba

b) kai taikytina, faktinėje paskirties vietoje, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos – tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.

Komisija gali imtis atitinkamų priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama šios dalies nuostatų suteikiamu lankstumu.

3.  Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti, kad eksporto licencijos perinti skirtiems kiaušiniams ir vienos dienos amžiaus viščiukams gali būti suteikiamos ex post.

4.  Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 ( 29 ) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali būti nuspręsta šio reglamento 162 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms prekėms taikyti 1 ir 2 dalis.

5.  Komisija gali leisti taikyti nuo 1 ir 2 dalių leidžiančias nukrypti nuostatas tais atvejais, kai eksporto grąžinamosios išmokos už produktus yra mokamos vykdant pagalbos maistu operacijas.

6.  Grąžinamoji išmoka išmokama pateikus įrodymus, kad:

a) produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos;

b) diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju – produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai nustatyta grąžinamoji išmoka, nepažeidžiant 2 dalies b punkto.

Tačiau Komisija gali taikyti išimtis, jei yra nustatytos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.

7.  Komisija gali vienam ar daugiau produktų nustatyti papildomas eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo sąlygas. Jose gali būti reikalaujama, kad:

a) grąžinamosios išmokos būtų išmokamos tik už Bendrijos kilmės produktus;

b) grąžinamosios išmokos už importuotus produktus dydis būtų lygus importo metu surinktiems muitams, kai pastarieji yra mažesni už taikomą grąžinamąją išmoką.

168 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus galvijienos sektoriuje

Galvijienos sektoriaus produktų atveju grąžinamoji išmoka už gyvų galvijų eksportą suteikiama ir išmokama tik tada, jei laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir visų pirma dėl gyvūnų apsaugos gabenimo metu nuostatų.

169 straipsnis

Eksporto kiekiai

Atitinkamų produktų eksporto licencijomis, išduotomis referenciniams laikotarpiams, užtikrinama, kad būtų laikomasi įsipareigojimų dėl apimčių, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais. Pagal PPO susitarimą dėl žemės ūkio kylančių pareigų laikymosi atžvilgiu referencinio laikotarpio pabaiga eksporto licencijų galiojimui įtakos neturi.

170 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, visų pirma:

a) dėl eksportuotinų kiekių, kurie nebuvo paskirstyti ar panaudoti, perskirstymo;

b) dėl kokybės ir kitus konkrečius reikalavimus bei sąlygas, taikomas produktams, už kuriuos gali būti suteikiama eksporto grąžinamoji išmoka;

c) dėl stebėsenos, kurios metu tikrinama, ar veikla, suteikianti teisę gauti grąžinamąsias išmokas ir visas kitas sumas dėl eksporto sandorių, iš tikro buvo vykdoma ir vykdoma teisingai, įskaitant fizinius patikrinimus ir dokumentų patikrinimą.

Komisija atlieka visus būtinus XX priedo pakeitimus, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 3448/93 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.

Tačiau išsamios 167 straipsnio, taikomo 162 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems produktams, taikymo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 3448/93 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.



III

skirsnis

Eksporto kvotos administravimas pieno ir pieno produktų sektoriuje

171 straipsnis

Trečiųjų šalių nustatomų tarifinių kvotų administravimas

1.  Pieno ir pieno produktų atveju kai susitarime, sudarytame pagal Sutarties 300 straipsnį, numatoma visiškai arba iš dalies administruoti trečiosios šalies nustatomą tarifinę kvotą, Komisija nustato taikytiną administravimo metodą ir išsamias to metodo taikymo taisykles.

2.  1 dalyje nurodytos tarifinės kvotos administruojamos taip, kad būtų išvengta atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir kad būtų garantuojamas visapusiškas atitinkama kvota suteikiamų galimybių panaudojimas taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);

b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);

c) metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų ūkio subjektų metodą“).



IV

skirsnis

Speciali importo tvarka trečiosiose šalyse

172 straipsnis

Produktų, kuriems taikoma speciali importo tvarka trečiojoje šalyje, sertifikatai

1.  Kai eksportuojami produktai, kuriems pagal susitarimus, Bendrijos sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, gali būti taikoma speciali importo į trečiąją šalį tvarka, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, valstybių narių kompetentingos institucijos gavusios prašymą ir po atitinkamų patikrinimų išduoda dokumentą, patvirtinantį, kad sąlygos yra vykdomos.

2.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.



V

skirsnis

Specialios nuostatos dėl gyvų augalų

173 straipsnis

Minimalios eksporto kainos

1.  Komisija kiekvienais metais, gerokai prieš prekybos sezoną gali nustatyti kiekvieno gyvų augalų sektoriaus produkto, klasifikuojamo 0601 10 KN pozicijoje, vieną ar daugiau minimalių kainų eksportui į trečiąsias šalis.

Tokių produktų eksportas leidžiamas tik tokia kaina, kuri yra lygi atitinkamo produkto pirmiau minėtai nustatytai minimaliai kainai arba yra už ją didesnė.

2.  Komisija priima išsamias 1 dalies taikymo taisykles, atsižvelgdama į įsipareigojimus, kylančius dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.



VI

skirsnis

Laikinasis išvežimas perdirbti

174 straipsnis

Laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

1.   ►M10  Tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, vaisų ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos bei paukštienos sektorių produktams. Gavusi tokį valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. ◄

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.  Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų BRO, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymą 1 dalyje nurodytiems produktams.



IV

DALIS

KONKURENCIJOS TAISYKLĖS



I

SKYRIUS

Įmonėms taikomos taisyklės

▼M10

175 straipsnis

Sutarties 81–86 straipsnių taikymas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, ►M16  remiantis šio reglamento 176–177a straipsniais ◄ , taikomi visiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su šiame reglamente nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.

▼B

176 straipsnis

Išimtys

1.  Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 175 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Sutarties 81 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma tokiems vienai valstybei narei priklausančių ūkininkų, ūkininkų asociacijų arba tokių asociacijų susivienijimų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįsipareigojama nustatyti vienodas kainas, nebent Komisija nustatytų, kad tuo pašalinama konkurencija arba kyla pavojus Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui.

2.  Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi atitinkamų įmonių arba įmonių asociacijų ar bet kurių kitų, jos manymu, reikalingą fizinių ar juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti, sprendimu, kuris bus paskelbtas viešai, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės ar įmonių asociacijos prašymu.

3.  Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

▼M3

176a straipsnis

Susitarimai ir suderinti veiksmai vaisių ir daržovių sektoriuje

1.  Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių tikslas – vykdyti šio reglamento 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą veiklą.

2.  1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai:

a) apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai;

b) per du mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo Komisija nenustato, kad tie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai yra nesuderinami su Bendrijos taisyklėmis.

3.  Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai negali būti įgyvendinami anksčiau nei baigiasi 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis.

4.  Toliau išvardyti susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai visais atvejais paskelbiami nesuderinamais su Bendrijos taisyklėmis:

a) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių Bendrijoje gali atsirasti bet kokios formos rinkų padalijimas;

b) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali turėti įtakos stabiliam rinkos organizavimui;

c) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;

d) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie apima kainų nustatymą, nedarant poveikio tarpšakinių organizacijų vykdomai veiklai taikant konkrečias Bendrijos taisykles;

e) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.

5.  Jei praėjus 2 dalies b punkte nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad neįvykdytos 1 dalies taikymo sąlygos, ji priima sprendimą, kuriuo paskelbia, kad atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau negu apie jį pranešama atitinkamai tarpšakinei organizacijai, nebent ta tarpšakinė organizacija yra pateikusi neteisingą informaciją ar piktnaudžiavusi 1 dalyje numatyta išimtimi.

6.  Jei sudaromas daugiametis susitarimas, pranešimas pirmaisiais susitarimo metais galioja ir vėlesniems susitarimo taikymo metams. Tačiau tokiu atveju Komisija bet kuriuo metu savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali paskelbti apie nustatytą neatitikimą.

▼B

177 straipsnis

Susitarimai ir suderinta veikla tabako sektoriuje

1.  Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tabako sektoriaus tarpšakinių organizacijų susitarimams ir suderintai veiklai, kuria siekiama šio reglamento 123 straipsnio c punkte nurodytus tikslų, su sąlyga, kad:

a) apie susitarimus ir suderintą veiklą buvo pranešta Komisijai;

b) per tris mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo Komisija nenustatė, kad tie susitarimai ar suderinta veikla yra nesuderinami su Bendrijos konkurencijos taisyklėmis.

Nepasibaigus šiam trijų mėnesių laikotarpiui susitarimai ir suderinta veikla negali būti įgyvendinami.

2.  Susitarimai ir suderinta veikla yra laikomi prieštaraujančiais Bendrijos konkurencijos taisyklėms, kai:

a) jie gali sukelti bet kokios formos rinkų padalijimą Bendrijoje;

b) jie gali paveikti tinkamą rinkos organizavimo veikimą;

c) jie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, kurie nėra esminiai siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų pasinaudojant tarpšakinių organizacijų veiksmais;

d) jais nustatomos kainos ar kvotos, nepažeidžiant priemonių, kurių imasi tarpšakinės organizacijos, taikydamos Bendrijos taisyklių konkrečias nuostatas;

e) jie gali sudaryti sąlygas diskriminacijai arba pašalinti konkurenciją svarbios atitinkamų produktų dalies atžvilgiu.

3.  Jeigu praėjus 1 dalies b punkte nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad nebuvo laikomasi šio skyriaus taikymo sąlygų, ji, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, priima sprendimą, kuriuo pareiškiama, kad atitinkamiems susitarimams ar suderintai veiklai taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau kaip nuo pranešimo atitinkamai tarpšakinei organizacijai datos, jeigu ta tarpšakinė organizacija nėra pateikusi neteisingos informacijos ar neteisingai naudojosi 1 dalyje numatyta išimtimi.

▼M16

177a straipsnis

Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.  SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių tikslas – vykdyti šio reglamento 123 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytą veiklą.

2.  1 dalis taikoma tik tais atvejais, jeigu:

a) apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai ir

b) per tris mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo dienos Komisija, netaikydama 195 straipsnio 2 dalyje arba 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, nenustato, kad susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai nesuderinami su Sąjungos taisyklėmis.

3.  Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai negali būti įgyvendinami anksčiau nei baigiasi 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis.

4.  Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai pripažįstami nesuderinamais su Sąjungos taisyklėmis, jeigu:

a) dėl jų Sąjungoje gali būti bet kokiu būdu pasidalyta rinka;

b) jie gali turėti įtakos tinkamam rinkos organizavimui;

c) dėl jų gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;

d) jie apima kainų nustatymą;

e) dėl jų gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu.

5.  Jei praėjus 2 dalies b punkte nurodytam laikotarpiui Komisija nustato, kad neįvykdytos 1 dalies taikymo sąlygos, netaikydama 195 straipsnio 2 dalyje arba 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, ji priima sprendimą, kuriuo paskelbia, kad atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau negu apie jį pranešama atitinkamai tarpšakinei organizacijai, nebent ta tarpšakinė organizacija yra pateikusi neteisingą informaciją ar piktnaudžiavusi šio straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi.

6.  Jei sudaromas daugiametis susitarimas, pranešimas pirmaisiais susitarimo metais galioja ir vėlesniems susitarimo taikymo metams. Vis dėlto tokiu atveju Komisija bet kuriuo metu savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali paskelbti apie nustatytą neatitikimą.

7.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos priemonės, būtinos šiam straipsniui vienodai taikyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

178 straipsnis

Susitarimų ir suderintos veiklos privalomas pobūdis ne nariams tabako sektoriuje

1.  Tabako sektoriaus tarpšakinės organizacijos gali paprašyti, kad būtų nurodyta, jog tam tikri jų susitarimai ar suderinta veikla taptų ribotą laikotarpį privalomi atitinkamame ekonomikos sektoriuje dirbantiems asmenims ir grupėms, kurie nėra prekybos šakų, kurioms jie atstovauja, nariai tuose regionuose, kuriuose tos šakos veikia.

Kad galėtų išplėsti savo taisyklių taikymą, tarpšakinės organizacijos turi atstovauti ne mažiau kaip dviem trečdaliams atitinkamos gamybos ir (arba) prekybos. Kai siūloma išplėsti taisykles keliems regionams, tarpšakinės organizacijos turi įrodyti, kad jos turi minimalų kiekviename regione esančių šakų grupių atstovų skaičių.

2.  Taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, turi būti galiojusios mažiausiai vienerius metus ir yra susijusios su vienu iš šių tikslų:

a) žiniomis apie gamybą ir rinką;

b) būtiniausios kokybės nustatymu;

c) su aplinkos apsauga suderinamų auginimo būdų taikymu;

d) įpakavimui ir pateikimui taikomų būtiniausių standartų nustatymu;

e) sertifikuotos sėklos naudojimu ir produkto kokybės stebėsena.

3.  Sprendimą dėl taisyklių taikymo srities išplėtimo tvirtina Komisija.

▼M3

179 straipsnis

Susitarimų ir suderintų veiksmų vaisių ir daržovių bei tabako sektoriuose įgyvendinimo taisyklės

Komisija gali priimti išsamias 176a, 177 ir 178 straipsnių taikymo taisykles, įskaitant taisykles dėl pranešimo ir paskelbimo.

▼B



II

SKYRIUS

Valstybės pagalbos taisyklės

▼M10

180 straipsnis

Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas

Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai jais.

Tačiau Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių laikantis šio reglamento mokamoms pagal šio reglamento 44–48, 102, 102a, 103, 103a, 103b, 103e, 103ga 104, 105 ir 182 ir 182a straipsnius, II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio III poskirsnį ir II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnį. Tačiau 103n straipsnio 4 dalies atžvilgiu netaikomas tik Sutarties 88 straipsnis.

▼B

181 straipsnis

Konkrečios nuostatos, taikomos pieno ir pieno produktų sektoriui

Laikantis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies, draudžiama teikti pagalbą, kurios dydis nustatomas pagal šio reglamento I priedo XVI dalyje nurodytų produktų kainą arba kiekį.

Be to, draudžiamos nacionalinės priemonės, leidžiančios suvienodinti šio reglamento I priedo XVI dalyje nurodytų produktų kainas.

182 straipsnis

Specifinės nacionalinės nuostatos

1.  Jei gaunamas Komisijos leidimas, Suomija ir Švedija gali skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą ir šiaurės elnių bei jų produktų (KN ex  02 08 ir ex  02 10 ) gamybą ir pardavimą, jei dėl tokios pagalbos nepadidėja tradicinis jų auginimas arba produktų iš jų gaminimas.

▼M3

2.  Suomija, gavusi Komisijos leidimą, gali skirti pagalbą už tam tikrą tik Suomijoje iki 2010 m., įskaitant tų metų derlių, išaugintų sėklų, išskyrus pašarinio motiejuko (Phleum pratense L.) sėklas, kiekį ir tam tikrą javų sėklų kiekį.

Iki 2008 m. gruodžio 31 d. Suomija pateikia Komisijai išsamią ataskaitą dėl pagalbos, kurią buvo leista teikti, rezultatų.

▼B

3.  Valstybės narės, sumažinusios cukraus kvotą daugiau kaip 50 % Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos cukraus kvotos, gali skirti laikiną valstybės pagalbą laikotarpiu, per kurį runkelių augintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyrių mokama pereinamojo laikotarpio pagalba. Remdamasi atitinkamos valstybės narės paraiška Komisija nusprendžia, kokia yra valstybės pagalbos, kurią galima teikti pagal šią priemonę, bendra suma.

Italijos atveju pirmoje pastraipoje nurodyta laikina pagalba, teikiama cukrinių runkelių augintojams ir cukrinių runkelių transportavimui, neviršija 11 EUR už toną per prekybos metus.

Suomija cukrinių runkelių augintojams gali skirti pagalbą, sudarančią ne daugiau kaip 350 EUR už hektarą per prekybos metus.

Atitinkamos valstybės narės per 30 dienų nuo kiekvienų prekybos metų pabaigos informuoja Komisiją apie tais prekybos metais skiriant valstybės pagalbą realiai išmokėtą sumą.

▼M14

4.  180 straipsnio antroje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma Vokietijos pagalbos išmokoms, paskirtoms pagal esamą nacionalinę Vokietijos alkoholio monopolijos (toliau – monopolija) sistemą, ir teikiamoms produktams, kurie, monopolijai atlikus perdirbimą, parduodami kaip žemės ūko kilmės etilo alkoholis, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) I priede. Ta leidžianti nukrypti nuostata, nedarant poveikio SESV 108 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio taikymui, taikoma tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., jei yra laikomasi šių sąlygų:

a) visas pagaminamas etilo alkoholio kiekis, kuriam pagal monopolijos sistemą skiriama pagalba, laipsniškai mažinamas nuo didžiausio 600 000 hl kiekio (2011 m.) iki 420 000 hl (2012 m.) ir iki 240 000 hl (2013 m.), o nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (dienos, kurią monopolija nustos egzistuoti) didžiausias leidžiamas pagaminti kiekis bus 60 000 hl per metus;

b) žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamyklų, kurioms teikiama pagalba, gamyba turės laipsniškai mažėti nuo 540 000 hl (2011 m.) iki 360 000 hl (2012 m.) ir 180 000 hl (2013 m.). Visos distiliavimo gamyklos turi išstoti iš monopolijos ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Išstodama iš monopolijos, kiekviena žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamykla už nominalių distiliavimo teisių taikomų Vokietijos teisės aktų prasme hektolitrą galės gauti 257,50 EUR kompensacinę pagalbą. Ši kompensacinė pagalba gali būti suteikiama ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau ji gali būti išmokama keliomis dalimis, kurių paskutinė išmokama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.;

c) nedidelės fiksuoto alkoholio kiekio distiliavimo gamyklos, distiliavimo gamyklų naudotojai ir vaisių augintojų kooperatyvų distiliavimo gamyklos gali gauti monopolijos pagalbą iki 2017 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad produkcijos, kuriai skirta pagalba, kiekis neviršys 60 000 hl per metus;

d) visa laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokamos pagalbos suma neturi viršyti 269,9 mln. EUR, o visa laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokamos pagalbos suma neturi viršyti 268 mln. EUR; ir

e) ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Vokietija pateikia Komisijai monopolijos veikimo ir ankstesniais metais pagal monopolijos sistemą paskirtos pagalbos ataskaitą. Komisija perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, su 2013–2016 m. metinėmis ataskaitomis turės būti pateiktas kitų metų metinis pagalbos nedidelėms fiksuoto alkoholio kiekio distiliavimo gamykloms, distiliavimo gamyklų naudotojams ir vaisių augintojų kooperatyvų distiliavimo gamykloms laipsniško mažinimo planas.

▼M3

5.  Iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias schemas valstybės narės gali toliau teikti valstybės pagalbą bulvių, šviežių arba atšaldytų, klasifikuojamų KN 0701 pozicijoje, gamybai ir prekybai jomis.

6.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą vaisių ir daržovių sektoriuje tokiomis sąlygomis:

a) jei valstybės pagalba teikiama tik tiems vaisų ir daržovių augintojams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos nariai, pasirašiusiems sutartį su pripažinta gamintojų organizacija, kuria jie sutinka taikyti atitinkamos gamintojų organizacijos krizių prevencijos ir valdymo priemones;

b) jei tokiems gamintojams teikiama valstybės pagalba neviršija 75 % Bendrijos paramos, kurią gauna atitinkamos gamintojų organizacijos nariai; ir

c) jei iki 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą dėl valstybės pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo, kurioje visų pirma analizuojama, kaip ja buvo paremtas sektoriaus organizavimas. Komisija išnagrinėja ataskaitą ir nusprendžia, ar reikia rengti atitinkamus pasiūlymus.

▼M7

7.  Valstybės narės iki 2014 m. kovo 31 d., be Bendrijos paramos, teikiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą, gali teikti pieno sektoriuje veiklą vykdantiems ūkininkams valstybės pagalbą, kurios bendras metinis dydis neviršytų 55 % viršutinės ribos, nustatytos to reglamento 69 straipsnio 4 ir 5 dalyje. ►C1  Tačiau bendra Bendrijos parama, teikiama pagal to reglamento 69 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, ir valstybės pagalba negali būti didesnė kaip minėto reglamento 69 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta viršutinė riba. ◄

▼M10

182a straipsnis

Nacionalinė pagalba vyno distiliavimui krizės atvejais

1.  Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą vyno gamintojams savanoriškam ar privalomam vyno distiliavimui pagrįstais krizės atvejais.

2.  1 dalyje nurodyta parama yra proporcinga ir padeda panaikinti krizinę padėtį.

3.  Visa paramos suma, kurią gali skirti valstybė narė konkrečiais metais tokiai paramai, neviršija 15 % visų valstybei narei tiems metams skirtų lėšų, nustatytų Xb priede.

4.  Valstybės narės, kurios pageidauja pasinaudoti 1 dalyje nurodyta pagalba, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Komisija nusprendžia, ar galima patvirtinti priemonę ir suteikti pagalbą.

5.  Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, naudojamas tik pramonės ar energijos reikmėms.

6.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

▼B



V

DALIS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ

183 straipsnis

Skatinamasis mokestis pieno ir pieno produktų sektoriuje

Nepažeisdama Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymo, kaip nurodyta šio reglamento 180 straipsnyje, valstybė narė gali nustatyti, kad jos pieno gamintojai už realizuoto pieno arba pieno ekvivalento kiekį mokėtų skatinamąjį mokestį, skirtą finansuoti priemonėms, skatinančioms vartoti pieną Bendrijoje, plėsti pieno ir pieno produktų rinkas bei gerinti kokybę.

184 straipsnis

Pranešimai apie konkrečius sektorius

Komisija pateikia:

1) Tarybai iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi šio reglamento nuostatų įvertinimu, sausųjų pašarų sektoriaus ataskaitą, kurioje visų pirma aptariama ankštinių ir kitų žaliųjų pašarų sričių plėtra, sausųjų pašarų gamyba ir nurodomos lėšos, kurios buvo sutaupytos naudojant iškastinį kurą. Prireikus prie šios ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai;

2) kas trejus metus ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai priemonių, susijusių su II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus VI skirsnyje apibūdintu bitininkystės sektoriumi, įgyvendinimo ataskaitą;

3) iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos 182 straipsnio 4 dalyje ir susijusios su Vokietijos alkoholio monopolio sistema, taikymo, įskaitant pagalbos, skiriamos pagal tą monopolio sistemą, vertinimą kartu su atitinkamais pasiūlymais;

▼M3

4) iki 2013 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio ir II dalies II antraštinės dalies II skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą dėl gamintojų organizacijų, veiklos fondų ir veiklos programų vaisių ir daržovių sektoriuje;

▼M6

5) Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl 103ga straipsnyje numatytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos taikymo prireikus pridedant atitinkamus pasiūlymus. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kokiu mastu programa padėjo propaguoti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų veiksmingą įdiegimą valstybėse narėse ir kaip programa padėjo pagerinti vaikų mitybos įpročius;

▼M16

6) anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir anksčiau nei 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus prie jos pridedant atitinkamus pasiūlymus, dėl padėties rinkoje raidos ir su tuo susijusių sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygų;

▼M10

7) iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 103p straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimo vyno sektoriuje;

8) iki 2012 m. pabaigos apie vyno sektorių, visų pirma atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant reformą;

▼M16

9) ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos, ypatingą dėmesį skiriant 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkto iiia papunkčio, 123 straipsnio 4 dalies, 126c, 126d, 177a, 185e ir 185f straipsnių taikymui, ypač siekiant įvertinti poveikį pieno gamintojams ir pieno gamybai nepalankiuose ūkininkauti regionuose siejant jį su pagrindiniu tikslu – palaikyti gamybą tokiuose regionuose, taip pat nurodant galimas paskatas ūkininkams sudaryti bendros gamybos susitarimus kartu su bet kuriais atitinkamais pasiūlymais.

▼B

185 straipsnis

Apynių sektoriaus sutarčių registravimas

1.  Visas gamintojo ar gamintojų organizacijos ir pirkėjo sudarytas Bendrijoje išaugintų apynių tiekimo sutartis registruoja tam tikslui kiekvienos atitinkamos valstybės narės paskirta įstaiga.

2.  Sutartys dėl konkrečių kiekių sutartomis kainomis tiekimo laikotarpiu, apimančiu vieną ar daugiau derlių, ir sudarytos iki pirmojo atitinkamo derliaus metų rugpjūčio 1 d., vadinamos „iš anksto sudarytomis sutartimis“. Jos registruojamos atskirai.

3.  Duomenys, kurie yra registracijos objektas, gali būti naudojami tik šio reglamento tikslais.

4.  Komisija nustato išsamias apynių tiekimo sutarčių registravimo taisykles.

▼M10

185a straipsnis

Vynuogynų registras ir sąrašas

1.  Valstybės narės veda vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos potencialą.

2.  Valstybėms narėms, kuriose bendras vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 120a straipsnio 2 dalį, vynmedžiais apsodintas plotas yra mažesnis nei 500 hektarų, 1 dalyje nurodytas įpareigojimas netaikomas.

3.  Valstybės narės, kurios pagal 103q straipsnį savo paramos programose numato vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos priemonę, remdamosi vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. pateikia Komisijai atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.

4.  Komisija priima išsamias vynuogynų registrui ir sąrašui taikomas taisykles, visų pirma dėl jų naudojimo vykdant gamybos pajėgumų stebėseną bei kontrolę ir matuojant plotus.

Bet kuriuo metu po 2016 m. sausio 1 d. Komisija gali nuspręsti, kad 1–3 dalys nebetaikomos.

185b straipsnis

Privalomas deklaravimas vyno sektoriuje

1.  Vynuogių, skirtų vyno gamybai, augintojai ir misos bei vyno gamintojai kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja iš paskutiniojo derliaus pagamintą kiekį.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad vynuogių, skirtų vyno gamybai, pardavėjai kiekvienais metais deklaruotų parduotą kiekį iš paskutiniojo derliaus.

3.  Misos ir vyno gamintojai bei pardavėjai, išskyrus mažmenininkus, kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja turimas misos ir vyno atsargas, neatsižvelgdamos į tai, ar jos yra tų ar ankstesniųjų metų derliaus. Atskirai nurodoma misa ir vynas, įvežti iš trečiųjų šalių.

4.  Komisija gali priimti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles ir visų pirma nustatyti taisykles baudoms, taikomoms tais atvejais, jei nesilaikoma pranešimų pateikimo reikalavimų.

185c straipsnis

Vyno sektoriuje naudojami lydraščiai ir registras

1.  Vyno sektoriaus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, galima išleisti į apyvartą Bendrijoje tik su oficialiai patvirtintu lydraščiu.

2.  Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie tokius vyno sektoriaus produktus laiko versdamiesi prekyba, ypač gamintojai, išpilstytojai bei perdirbėjai ir tam tikri Komisijos nustatyti prekiautojai, turi pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą.

3.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

185d straipsnis

Už vyno sektorių atsakingų nacionalinių institucijų paskyrimas

1.  Nepažeisdamos jokių kitų šio reglamento nuostatų dėl atsakingų nacionalinių institucijų nustatymo, valstybės narės paskiria vieną ar kelias institucijas, atsakingas už Bendrijos taisyklių vyno sektoriuje laikymąsi. Valstybės narės visų pirma paskiria laboratorijas, įgaliotas atlikti oficialius tyrimus vyno sektoriuje. Paskirtosios laboratorijos turi atitikti bandymo laboratorijų bendruosius veiklos kriterijus, nustatytus ISO/IEC 17025 standarte.

2.  Valstybės narės Komisijai praneša 1 dalyje nurodytų institucijų ir laboratorijų pavadinimus ir adresus. Komisija šią informaciją paskelbia be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos.

▼M16

185e straipsnis

Privalomas deklaravimas pieno ir pieno produktų sektoriuje

Nuo 2015 m. balandžio 1 d. pirmieji žalio pieno pirkėjai pateikia kompetentingai nacionalinei institucijai deklaraciją apie jiems kas mėnesį pateikto žalio pieno kiekį.

Taikant šį ir 185f straipsnius „pirmasis pirkėjas“ reiškia įmonę ar įmonių grupę, perkančią pieną iš gamintojų, siekiant:

a) pieną surinkti, supakuoti, laikyti, atšaldyti ar perdirbti, taip pat pateikti pagal sutartį;

b) parduoti vienai ar daugiau įmonių, apdorojančių arba perdirbančių pieną ar gaminančių kitus pieno produktus.

Valstybės narės praneša Komisijai žalio pieno kiekį pirmoje pastraipoje nurodyta tvarka.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tokių pranešimų turinio, formos ir pateikimo terminų taisyklės, taip pat priemonės, susijusios su pranešimais, kuriuos valstybės narės turi pateikti pagal šį straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

185f straipsnis

Sutartiniai santykiai pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.  Jei valstybė narė nusprendžia, kad kaskart, kai ūkininkas jos teritorijoje žalią pieną pristato žalio pieno perdirbimo įmonei, privalo būti sudaroma šalių rašytinė sutartis, ir (arba) nusprendžia, kad pirmieji pirkėjai privalo ūkinininkams pateikti rašytinį pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žalio pieno tiekimo, tokia sutartis ir (arba) toks pasiūlymas sudaryti sutartį turi atitikti 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Kai valstybė narė nusprendžia, kad žalio pieno, kurį ūkininkas pristato žalio pieno perdirbimo įmonei, pristatymui turi būti taikoma rašytinė šalių sutartis, ji taip pat nusprendžia, kuriam pristatymo etapui ar etapams tokia sutartis taikoma, jei žalią pieną pristato vienas ar daugiau surinkėjų. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „surinkėjas“ reiškia įmonę, kuri žalią pieną gabena iš ūkininko ar kito surinkėjo žalio pieno perdirbimo įmonei ar kitam surinkėjui, kiekvienu atveju perduodant nuosavybės teisę.

2.  Sutartis ir (arba) pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti:

a) pateikiamas prieš pristatymą;

b) rašytinis ir

c) jame visų pirma nurodoma:

i) už pristatymą mokėtina kaina, kuri:

 yra pastovi ir nustatoma sutartyje ir (arba)

 apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį;

ii) žalio pieno kiekis, kuris gali būti ir (arba) privalo būti pristatomas, taip pat tokių pristatymų laikas;

iii) sutarties trukmė, kuri gali būti terminuota arba neterminuota, – tokiu atveju nustatomos nutraukimo sąlygos;

iv) su mokėjimo laikotarpiais ir tvarka susijusi išsami informacija;

v) žalio pieno surinkimo ar pristatymo tvarka ir

vi)  force majeure atveju taikomos taisyklės.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, sutartis ir (arba) pasiūlymas sudaryti sutartį neprivalomas, jei ūkininkas pristato žalią pieną kooperatyvui, kuriam jis priklauso, jei to kooperatyvo įstatuose arba taisyklėse ir sprendimuose, esančiuose tuose įstatuose arba pagal juos priimtuose taisyklėse ir sprendimuose yra nuostatos, kurių poveikis panašus į nuostatų, nustatytų 2 dalies a, b ir c punktuose.

4.  Dėl visų žalio pieno pristatymo sutarčių, kurias sudaro ūkininkai, surinkėjai ar žalio pieno perdirbimo įmonės, aspektų, įskaitant 2 dalies c punkte nurodytus aspektus, šalys derasi laisvai.

Nepaisant pirmos pastraipos,

i) jei valstybė narė nusprendžia, kad privaloma sudaryti rašytines šalių sutartis dėl žalio pieno pristatymo pagal šio straipsnio 1 dalį, ji gali nustatyti minimalią galiojimo trukmę, kuri būtų taikoma tik ūkininko ir pirmojo žalio pieno supirkėjo sudarytoms rašytinėms sutartims. Tokia minimali trukmė turi būti bent šeši mėnesiai ir nekenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui; ir (arba)

ii) jei valstybė narė nusprendžia, kad pirmasis žalio pieno pirkėjas turi ūkininkui pateikti rašytinį pasiūlymą sudaryti sutartį pagal 1 dalį, ji gali nurodyti, kad pasiūlyme privalo būti nustatyta minimali sutarties galiojimo trukmė remiantis šiuo tikslu taikomais nacionaliniais teisės aktais. Tokia minimali sutarties galiojimo trukmė turi būti šeši mėnesiai, ir nekenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Antra pastraipa nedaromas poveikis ūkininko teisei nesutikti, kad būtų taikoma tokia minimali sutarties galiojimo trukmė, su sąlyga, kad jis nurodo tą raštu. Tokiu atveju šalys derasi dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant tas, kurios nurodytos 2 dalies c punkte.

5.  Valstybės narės, kurios pasinaudoja šiame straipsnyje nustatytomis galimybėmis, apie jų taikymo būdą informuoja Komisiją.

6.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos būtinos vienodo šio straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir 3 dalies taikymo priemonės ir priemonės, susijusios su pranešimais, kuriuos pagal šį straipsnį turi pateikti valstybės narės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 196b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

186 straipsnis

Vidaus rinkos kainų sutrikimai

Komisija gali imtis būtinų priemonių susidarius toliau nurodytoms situacijoms, kai panašu, kad jos nesikeis, ir todėl trikdomos arba gali būti trikdomos rinkos:

▼M12

a) dėl cukraus, apynių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, avienos ir ožkienos sektorių produktų, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga arba sumažėja;

▼B

b) dėl kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių produktų, alyvuogių aliejaus, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga.

187 straipsnis

Sutrikimai, kuriuos lemia įkainiai arba kainos pasaulinėje rinkoje

Kai grūdų, ryžių, cukraus, pieno ir pieno produktų sektorių vieno ar daugiau produktų įkainiai arba kainos pasaulinėje rinkoje pasiekia tokį lygį, kuris trikdo arba gali trikdyti tiekimą Bendrijos rinkai, ir kai panašu, kad tokia situacija tęsis arba blogės, Komisija gali imtis būtinų priemonių dėl atitinkamo sektoriaus. Visų pirma ji gali sustabdyti importo muito taikymą visam tam tikram kiekiui arba jo daliai.

188 straipsnis

Sąlygos dėl priemonių, taikytinų sutrikimų atvejais, ir įgyvendinimo taisyklės

1.  186 ir 187 straipsniuose nurodytos priemonės gali būti patvirtintos:

a) jeigu visų kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka;

b) atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

2.  Komisija gali priimti išsamias 186 ir 187 straipsnių taikymo taisykles.

▼M10

188a straipsnis

Ataskaitos ir vertinimas vyno sektoriuje

1.  Dėl plotų, neteisėtai apsodintų vynmedžiais po 1998 m.: iki kiekvienų metų kovo 1 d. – valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, apsodintus vynmedžiais po 1998 m. rugpjūčio 1 d. be atitinkamos sodinimo teisės, taip pat apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal to straipsnio 1 dalį.

2.  Dėl neteisėtai iki 1998 m. rugsėjo 1 d. apsodintų plotų, kaip nurodyta 85b straipsnyje, privalomo sureguliavimo – iki kiekvienų susijusių metų kovo 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie:

a) plotus, be atitinkamos sodinimo teisės apsodintus vynmedžiais iki 1998 m. rugsėjo 1 d.;

b) plotus, sureguliuotus pagal to straipsnio 1 dalies nuostatas, toje pačioje dalyje numatytus mokesčius ir vidutinę sodinimo teisių regione vertę, kaip tai numatyta to straipsnio 2 dalyje.

Valstybės narės praneša Komisijai (pirmą kartą – iki 2010 m. kovo 1 d.) apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 85b straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.

Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga (2015 m. gruodžio 31 d.), kaip nurodyta 85g straipsnio 1 dalyje, netaikoma šioje dalyje nurodytiems įsipareigojimams.

3.  Dėl pagalbos paraiškų, kai taikoma vynmedžių išnaikinimo schema, nustatyta II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio III poskirsnyje – iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai, kiek paraiškų priimta, suskirstydami informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas, bei visą kiekvienam regionui išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.

Iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. valstybės narės apie praėjusius vyno metus Komisijai pateikia tokią informaciją:

a) išnaikintų vynmedžių plotus pagal regionus ir derlingumo ribas;

b) visą kiekvienam regionui išmokėtą vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.

4.  Tais atvejais, kai laikantis 85u straipsnio sąlygų vynmedžių išnaikinimo schema plotui negali būti taikoma, valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti to straipsnio 4–6 dalyse numatyta galimybe, iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia informaciją, susijusią su ketinama taikyti vynmedžių išnaikinimo priemone:

a) plotus, kurie vynmedžių išnaikinimo schema negali būti taikoma;

b) įrodymą, kad vynmedžių išnaikinimo schema negali būti taikoma, remiantis 85u straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatomis.

5.  Kiekvienais metais iki kovo 1 d. (pirmą kartą – iki 2010 m. kovo 1 d.) valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie jų paramos programose, nurodytose II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnyje, numatytų priemonių įgyvendinimą ankstesniais finansiniais metais.

Šiose ataskaitose išvardijamos ir apibūdinamos priemonės, kurioms buvo suteikta Bendrijos parama pagal paramos programas, ir visų pirma pateikiami duomenys apie 103p straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimą.

6.  Iki 2011 m. kovo 1 d. (antrą kartą – iki 2014 m. kovo 1 d.) valstybės narės pateikia Komisijai paramos programų sąnaudų ir naudos įvertinimą bei rekomendacijas, kaip pagerinti programų veiksmingumą.

7.  Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

▼B

189 straipsnis

Pranešimai etilo alkoholio sektoriuje

1.  Etilo alkoholio sektoriaus produktų atveju valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:

a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybą, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal alkoholio gamybai panaudotus produktus;

b) realizuoto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kiekį, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal paskirties sektorius;

c) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio atsargas valstybėje narėje praėjusių metų pabaigoje;

d) einamųjų metų gamybos prognozes.

Komisija priima šios informacijos pateikimo taisykles ir visų pirma pranešimų pateikimo dažnumą ir paskirties sektorių sąvokos apibrėžtį.

2.  Remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija ir kita turima informacija, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, sudaro Bendrijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinkos praėjusių metų balansą ir prognozuojamą einamųjų metų balansą.

Bendrijos balanse pateikiama informacija ir apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį. Komisija nustato tikslų teiktinos informacijos turinį ir jos rinkimo būdus.

Šios dalies tikslais, „ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis“ reiškia produktus, klasifikuojamus 2207 , 2208 90 91 ir 2208 90 99 KN pozicijose ir gautus ne iš Sutarties I priede išvardytų specifinių žemės ūkio produktų.

3.  Komisija informuoja valstybes nares apie 2 dalyje nurodytus balansus.



VI

DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

190 straipsnis

Finansinės nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 ir jam įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

▼M10

190a straipsnis

Vyno sektoriuje turimų sumų skyrimas kaimo plėtrai

1.  2 dalyje nustatytos sumos, pagrįstos ankstesnėmis išlaidomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, numatytos žemės ūkio rinkų reguliavimo intervencinėms priemonėms, kaip tai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte, skiriamos kaip papildomos Bendrijos lėšos priemonėms tuose vynininkystės regionuose, kuriuose vykdoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 finansuojama kaimo plėtros programa.

2.  Konkrečiais kalendoriniais metais skiriamos tokios sumos:

 2009 m.: 40 660 000 EUR,

 2010 m.: 82 110 000 EUR,

 2011 m. ir vėlesniais metais: 122 610 000 EUR.

3.  2 dalyje nurodytos sumos paskirstomos valstybėms narėms pagal Xc priedą.

▼B

191 straipsnis

Nepaprastoji padėtis

Komisija patvirtina priemones, kurios yra būtinos ir pateisinamos nepaprastosios padėties atvejais siekiant išspręsti konkrečias praktines problemas.

Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tokiu mastu ir tokiam laikui, kuris yra būtinas.

192 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.  Valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti arba rinkos stebėsenai ir analizei atlikti bei siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su 1 straipsnyje nurodytais produktais.

2.  Komisija nustato išsamias taisykles, pagal kurias nustatoma, kokia informacija yra būtina taikant 1 dalį, kokia turi būti teikiamos informacijos forma, turinys, laikas ir terminai bei informacijos ir dokumentų perdavimo ar pateikimo tvarka.

193 straipsnis

Nuostata dėl pažeidimų

Nepažeidžiant jokių specifinių nuostatų, šiuo reglamentu suteikiamos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei yra nustatoma, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, reikalingos tokioms lengvatoms gauti, prieš šio reglamento tikslus.

194 straipsnis

Kontrolė ir administracinės priemonės ir sankcijos bei ataskaitos apie jas

Komisija nustato:

a) valstybių narių atliktinos administracinės ir fizinės kontrolės, kurios metu tikrinamas taikant šį reglamentą prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, taisykles;

b) administracinių priemonių ir administracinių nuobaudų taikymo sistemą tais atvejais, kai nustatomas taikant šį reglamentą kylančių pareigų nevykdymas;

c) dėl šio reglamento taikymo kylančių nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles;

d) ataskaitų apie vykdytą kontrolę ir jos rezultatus pateikimo taisykles.

b punkte nurodytų administracinių sankcijų dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo sunkumo, masto, pastovumo bei pasikartojimo.

▼M10

Komisija taip pat gali nustatyti teritorijų matavimo taisykles vynmo sektoriuje, užtikrinančias šiame reglamente nustatytų Bendrijos nuostatų vienodo taikymo užtikrinimo taisyklės. Tokios taisyklės gali būti visų pirma susijusios su patikrinimais ir taisyklėmis, reglamentuojančiomis konkrečias finansines procedūras, kuriomis siekiama geriau atlikti patikrinimus.

194a straipsnis

Suderinamumas su integruota administravimo ir kontrolės sistema

Taikydamos šį reglamentą vyno sektoriuje valstybės narės užtikrina, kad 94 straipsnio pirmoje ir trečioje dalyje nurodytos administravimo ir kontrolės procedūros, susijusios su plotais, būtų suderintos su Integruotąja administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), suderinant šias sudedamąsias dalis:

a) kompiuterinę duomenų bazę;

b) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemas;

c) administracinius patikrinimus.

Šiomis procedūromis turi būti sudarytos sąlygos bendram, jokių problemų ar konfliktų nesukeliančiam IAKS funkcionavimui arba keitimuisi duomenimis.

▼B



VII

DALIS

ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS



I

SKYRIUS

Įgyvendinimo nuostatos

195 straipsnis

Komitetas

▼M10

1.  Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas (toliau – Vadybos komitetas).

▼B

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

▼M10

3.  Komisijai taip pat padeda Reguliavimo komitetas.

4.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo (EB) 1999/468 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

▼M10

196 straipsnis

Vadybos komiteto organizavimas

Rengiant 195 straipsnio 1 dalyje minimo Vadybos komiteto posėdžius pirmiausia atsižvelgiama į jo pareigų apimtį, nagrinėtino klausimo ypatumus ir poreikį pasinaudoti atitinkamomis ekspertų žiniomis.

▼M16

196a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 126e straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 2 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokių pratęsimų likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 126e straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 126e straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

196b straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, kuris vadinamas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetu. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 30 ).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▼B



II

SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

197 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 74–76 straipsniai išbraukiami.

198 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 ir 47 straipsniai išbraukiami.

199 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2201/96 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2201/96 29 ir 30 straipsniai išbraukiami.

200 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 iš dalies keičiamas taip:

1) pavadinimas pakeičiamas taip:

„2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo tam tikrų žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais“;

2) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos taikytinos taisyklės dėl Sutarties 81–86 straipsnių ir tam tikrų 88 straipsnio nuostatų, susijusių su Sutarties I priede išvardintų produktų, išskyrus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ( *1 ) 1 straipsnio 1 dalies a–h punktuose, k punkte ir m–u punktuose ir 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus produktus, gamyba ir prekyba jais, taikymo.

1a straipsnis

Laikantis šio reglamento 2 straipsnio, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su 1 straipsnyje nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.

3) 2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.  Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma tiems šio reglamento 1a straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir praktikai, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.“;

4) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Sutarties 88 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys taikomi pagalbai, kuri suteikiama 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ar prekybai jais.“

201 straipsnis

Panaikinimas

1.  Atsižvelgiant į 3 dalį panaikinami šie reglamentai:

a) nuo 2008 m. sausio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 234/68, (EEB) Nr. 827/68, (EEB) Nr. 2517/69, (EEB) Nr. 2728/75, (EEB) Nr. 1055/77, (EEB) Nr. 2931/79, (EEB) Nr. 1358/80, (EEB) Nr. 3730/87, (EEB) Nr. 4088/87, (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 670/2003 ir (EB) Nr. 797/2004;

b) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 707/76, (EB) Nr. 1786/2003, (EB) Nr. 1788/2003 ir (EB) Nr. 1544/2006;

c) nuo 2008 m. liepos 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 315/68, (EEB) Nr. 316/68, (EEB) Nr. 2729/75, (EEB) Nr. 2759/75, (EEB) Nr. 2763/75, (EEB) Nr. 2771/75, (EEB) Nr. 2777/75, (EEB) Nr. 2782/75, (EEB) Nr. 1898/87, (EEB) Nr. 1906/90, (EEB) Nr. 2204/90, (EEB) Nr. 2075/92, (EEB) Nr. 2077/92, (EEB) Nr. 2991/94, (EB) Nr. 2597/97 (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1255/1999, (EB) Nr. 2250/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EB) Nr. 2529/2001, (EB) Nr. 1784/2003, (EB) Nr. 865/2004 ir (EB) Nr. 1947/2005 (EB) Nr. 1952/2005 bei (EB) Nr. 1028/2006;

d) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003;

e) nuo 2008 m. spalio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 318/2006;

f) nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 3220/84, (EEB) Nr. 386/90, (EEB) Nr. 1186/90, (EEB) Nr. 2137/92 ir (EB) Nr. 1183/2006.

2.  Nuo 2008 m. sausio 1 d. panaikinamas Sprendimas 74/583/EEB.

3.  1 dalyje minėtų reglamentų panaikinimas neturi įtakos:

a) remiantis šiais reglamentais priimtų Bendrijos teisės aktų galiojimui; ir

b) šiais reglamentais padarytų kitų Bendrijos teisės aktų, kurie nėra panaikinami šiuo reglamentu, pakeitimų tolesniam galiojimui.

202 straipsnis

Nuorodos

Nuorodos į nuostatas ir reglamentus, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 197–201 straipsniais, laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir taikomos naudojantis XXII priede pateiktomis koreliacijos lentelėmis.

203 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taisyklės

Komisija gali patvirtinti priemones, reikalingas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo reglamentais, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 197–201 straipsniais, numatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos.

▼M3

203a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taisyklės vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose

1.  1996 m. spalio 28 d. Reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 nustatančiuose Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams ( 31 ) numatytos ir Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 panaikintos pagalbos schemos kiekvienam atitinkamam produktui galioja prekybos metais, kurie baigiasi 2008 m.

2.  Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 jau yra pripažintos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, toliau pripažįstamos pagal šį reglamentą. Prireikus jos prisitaiko prie šio reglamento reikalavimų iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007 jau pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos toliau pripažįstamos pagal šį reglamentą.

3.  Gamintojų organizacijos prašymu veiksmų programa, pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 patvirtinta iki Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 taikymo pradžios:

a) gali būti tęsiama iki jos pabaigos; arba

b) būti pakeista, kad atitiktų šio Reglamento reikalavimus; arba

c) būti pakeista pagal šį Reglamentą patvirtinta nauja veiksmų programa.

103d straipsnio 3 dalies e ir f punktai taikomi 2007 m. pateiktoms, tačiau šio reglamento taikymo metu dar nepatvirtintoms veiklos programoms, kurios kitais aspektais atitinka šiuose punktuose numatytus kriterijus.

4.  Gamintojų grupėms, kurioms buvo suteiktas preliminarus pripažinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96, pagal šį reglamentą toliau taikomas tas preliminarus pripažinimas. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 priimti pripažinimo planai toliau laikomi priimtais pagal šį reglamentą. Tačiau prireikus planai pakeičiami, kad gamintojų grupės galėtų atitikti šio reglamento 125b straipsnyje nustatytus gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijus. Valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, gamintojų grupių pripažinimo planams 103a straipsnio 3 dalies a punkte nustatytos pagalbos normos taikomos nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

5.  Reglamento (EB) Nr. 2202/96 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos ilgiau nei vieneriems citrusų vaisių perdirbimui taikomos pagalbos schemos prekybos metams ir susijusios su prekybos metais, prasidedančiais 2008 m. spalio 1 d., ar su vėlesniais prekybos metais, abiejų sutarties šalių sutarimu gali būti iš dalies pakeistos ar nutrauktos, kad būtų atsižvelgta į to reglamento panaikinimą Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 ir su tuo susijusį pagalbos panaikinimą. Dėl tokio pakeitimo ar panaikinimo atitinkamoms šalims nebus taikomos jokios sankcijos pagal tą reglamentą ar jo įgyvendinimo taisykles.

6.  Jeigu valstybė narė pasinaudoja pereinamojo laikotarpio priemone pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b ar 143bc straipsnį, pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 2202/96 6 straipsnį priimtos taisyklės dėl perdirbimui pristatomų žaliavų būtiniausių savybių ir galutiniams produktams taikomų būtiniausių kokybės reikalavimų toliau taikomos žaliavoms, kurių derlius nuimamas jos teritorijoje.

7.  Kol pagal 113 ir 113a straipsnius bus priimti nauji vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių prekybos standartai, toliau taikomi prekybos standartai, parengti pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 2201/96.

8.  Komisija gali patvirtinti priemones, kurių reikia perėjimui nuo Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2202/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 numatytos tvarkos prie šiame Reglamente nustatytos tvarkos, įskaitant šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytas priemones, palengvinti.

▼M10

203b straipsnis

Vyno sektoriui taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Komisija gali priimti priemones, kurių reikia perėjimui nuo Reglamente (EB) Nr. 1493/19996 ir Reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos.

▼B

204 straipsnis

Įsigaliojimas

1.  Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Tačiau jis taikomas:

a) nuo 2008 m. liepos 1 d. – grūdų, sėklų, apynių, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, žaliavinio tabako, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektoriams;

b) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – ryžių sektoriui;

c) nuo 2008 m. spalio 1 d. – cukraus sektoriui, išskyrus 59 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.;

d) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – sausųjų pašarų ir šilkaverpių sektoriams;

e) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. – vyno sektoriui ir nuo tos dienos taikomas 197 straipsnis;

f) nuo 2008 m. liepos 1 d. – pieno ir pieno produktų sektoriui, išskyrus II dalies I antraštinės dalies III skyriaus nuostatas;

g) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatytai pieno gamybos apribojimo sistemai;

h) nuo 2009 m. sausio 1 d. – 42 straipsnio 1 dalyje nurodytoms Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėms.

Visiems atitinkamiems produktams 27, 39 ir 172 straipsniai taikomi nuo 2008 m. sausio 1 d., o 149–152 straipsniai – nuo 2008 m. liepos 1 d.

3.  Cukraus sektoriui II dalies I antraštinės dalis taikoma iki 2014–2015 m. cukraus prekybos metų pabaigos.

4.  Nuostatos, susijusios su II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta pieno gamybos apribojimo sistema, taikomos pagal 66 straipsnį iki 2015 m. kovo 31 d.

▼M7

5.  Bulvių krakmolui II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IIIa skirsnis taikomas iki 2011–2012 m. bulvių krakmolo prekybos metų pabaigos.

▼M15 —————

▼M16

7.  Pieno ir pieno produktų sektoriui 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkto iiia papunktis, 123 straipsnio 4 dalis ir 126a, 126b, 126e ir 177a straipsniai taikomi nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. birželio 30 d., o 126c, 126d, 185e ir 185f straipsniai – nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

▼B

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

I   dalis. Javai

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems grūdų produktams:



KN kodas

Aprašymas

a)

0709 90 60

Cukriniai kukurūzai, švieži arba atšaldyti

0712 90 19

Džiovinti cukriniai kukurūzai, sveiki, supjaustyti gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti, išskyrus sėjai skirtus hibridus

1001 90 91

Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių bei rugių mišinio) sėkla

1001 90 99

Spelta, paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys), išskyrus skirtus sėjai

1002 00 00

Rugiai

1003 00

Miežiai

1004 00

Avižos

1005 10 90

Kukurūzų sėkla, išskyrus hibridus

1005 90 00

Kukurūzai, išskyrus skirtus sėjai

1007 00 90

Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

1008

Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai

b)

1001 10

Kietieji kviečiai

c)

1101 00 00

Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai

1102 10 00

Ruginiai miltai

1103 11

Kviečių kruopos ir rupūs miltai

1107

Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

d)

0714

Manijokai, marantos, salepai, topinambai (bulvinės saulėgrąžos), batatai (saldžiosios bulvės) ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais ar nesupjaustyti arba granuliuoti; sago palmės šerdys

 

ex  11 02

Kiti javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

 

1102 20

–  Kukurūziniai miltai

 

1102 90

–  Kiti:

 

1102 90 10

– –  Miežiniai miltai

 

1102 90 30

– –  Avižiniai miltai

 

1102 90 90

– –  Kiti

 

ex  11 03

Javų kruopos, rupiniai ir granulės, išskyrus kviečių kruopas ir rupinius (1103 11 subpozicija), ryžių kruopas ir rupinius (1103 19 50 subpozicija) ir ryžių granules (1103 20 50 subpozicija)

 

ex  11 04

Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje, ir perdirbtus į dribsnius ryžius, klasifikuojamus 1104 19 91 subpozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti

 

1106 20

Sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, miltai, rupiniai ir milteliai

 

ex  11 08

Krakmolas; inulinas:

–  Krakmolas:

 

1108 11 00

– –  Kviečių krakmolas

 

1108 12 00

– –  Kukurūzų krakmolas

 

1108 13 00

– –  Bulvių krakmolas

 

1108 14 00

– –  Manijokų krakmolas

 

ex 1108 19

– –  Kiti krakmolai:

 

1108 19 90

– – –  Kiti

 

1109 00 00

Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

 

1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus):

 

ex 1702 30

–  Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės:

– –  Kiti:

– – –  Kiti:

▼M9

 

ex 1702 30 50

– –  Kiti:

– – –  Baltų kristalinių miltelių, aglomeruotų arba neaglomeruotų, pavidalo, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės

 

ex 1702 30 90

– – –  Kiti, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės

▼B

 

ex 1702 40

–  Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų

 

1702 40 90

– –  Kiti

 

ex 1702 90

–  Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės:

 

1702 90 50

– –  Maltodekstrino arba maltodekstrino sirupas

– –  Karamelė (degintas cukrus):

– – –  Kiti:

 

1702 90 75

– – – –  Turinti aglomeruotų arba neaglomeruotų miltelių pavidalą

 

1702 90 79

– – – –  Kiti

 

2106

Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai:

 

ex 2106 90

–  Kiti

– –  Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai

– – –  Kiti

 

2106 90 55

– – – –  Gliukozės sirupas arba maltodekstrino sirupas

 

ex  23 02

Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

 

ex  23 03

Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai ir kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos:

 

2303 10

–  Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos

 

2303 30 00

–  Žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos

 

ex  23 06

Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos:

–  Kiti

 

2306 90 05

– –  Kukurūzų gemalų

 

ex  23 08

Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje:

 

2308 00 40

–  Gilės ir kaštonai; vaisių, išskyrus vynuoges, išsunkos ar išspaudos

 

2309

Produktai, naudojami gyvūnų pašarams:

 

ex 2309 10

–  Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes:

 

2309 10 11

2309 10 13

2309 10 31

2309 10 33

2309 10 51

2309 10 53

►M9  
– –  Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50 , 1702 30 90 , 1702 40 90 , 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų  ◄

 

ex 2309 90

►M9  Kiti: ◄

 

2309 90 20

►M9  
–  Produktai, nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsnio 5 papildomoje pastaboje  ◄

►M9  
–  Kiti, įskaitant premiksus:  ◄

 

2309 90 31

2309 90 33

2309 90 41

2309 90 43

2309 90 51

2309 90 53

►M9  
– –  Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50 , 1702 30 90 , 1702 40 90 , 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų:  ◄

II   dalis. Ryžiai

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems ryžių produktams:



KN kodas

Aprašymas

a)

1006 10 21 –

1006 10 98

Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti), išskyrus skirtus sėjai

1006 20

Lukštenti (rudieji) ryžiai

1006 30

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti

b)

1006 40 00

Skaldyti ryžiai

c)

1102 90 50

Ryžiniai miltai

1103 19 50

Ryžių kruopos ir rupiniai

1103 20 50

Ryžių granulės

1104 19 91

Perdirbti į dribsnius ryžiai

ex 1104 19 99

Traiškyti ryžių grūdai

1108 19 10

Ryžių krakmolas

III   dalis. Cukrus

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems cukraus produktams:



KN kodas

Aprašymas

a)

1212 91

Cukriniai runkeliai

1212 99 20

Cukranendrės

b)

1701

Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas

c)

1702 20

Klevų cukrus ir klevų sirupas

►M9  
1702 60 95 ir
1702 90 95  ◄

Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, į kuriuos nėra pridėta kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę, maltodekstriną ir izogliukozę

▼M9 —————

▼B

1702 90 71

Karamelė (degintas cukrus), kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės

2106 90 59

Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus

d)

1702 30 10

1702 40 10

1702 60 10

1702 90 30

Izogliukozė

e)

1702 60 80

1702 90 80

Inulino sirupas

f)

1703

Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

g)

2106 90 30

Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai

h)

2303 20

Runkelių masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos

IV   dalis. Sausieji pašarai

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems sausųjų pašarų produktams:



KN kodas

Aprašymas

a)

ex 1214 10 00

–  Dirbtinoje šilumoje džiovintos liucernos rupiniai ir granulės

–  Kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupiniai ir granulės

ex 1214 90 90

–  Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai dirbtinoje šilumoje džiovinti produktai, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei produktus turinčius šieno

–  Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai, barkūnai, sėjamieji pelėžirniai ir paprastieji garždeniai, džiovinti kitu būdu ir susmulkinti

b)

ex 2309 90 99

–  Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus

–  Tik iš kietųjų atliekų ir po pirmiau minėtų koncentratų gamybos likusių sulčių gauti dehidruoti produktai

V   dalis. Sėklos

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytoms sėkloms:



KN kodas

Aprašymas

0712 90 11

Cukrinių kukurūzų hibridai:

–  skirti sėjai

0713 10 10

Žirniai (Pisum sativum):

–  skirti sėjai

ex 0713 20 00

Nutai:

–  skirti sėjai

ex 0713 31 00

Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės:

–  skirti sėjai

ex 0713 32 00

Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis):

–  skirti sėjai

0713 33 10

Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris):

–  skirti sėjai

ex 0713 39 00

Kitos pupos:

–  skirti sėjai

ex 0713 40 00

Lęšiai:

–  skirti sėjai

ex 0713 50 00

Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor):

–  skirti sėjai

ex 0713 90 00

Kitos džiovintos ankštinės daržovės:

–  skirti sėjai

1001 90 10

Kviečiai spelta:

–  skirti sėjai

ex 1005 10

Kukurūzų hibridų sėkla

1006 10 10

Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti)

–  skirti sėjai

1007 00 10

Grūdinio sorgo hibridai:

–  skirti sėjai

1201 00 10

Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos:

–  skirti sėjai

1202 10 10

Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti:

–  skirti sėjai

1204 00 10

Linų sėmenys, skaldyti arba neskaldyti:

–  skirti sėjai

1205 10 10 ir

ex 1205 90 00

Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, skirtos sėjai

–  Kiti

1206 00 10

Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos:

–  skirti sėjai

ex  12 07

Kitų aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti:

–  skirti sėjai

1209

Sėklos, vaisiai ir sporos:

–  skirti sėjai

VI   dalis. Apyniai

1. Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems apynių produktams:



KN kodas

Aprašymas

1210

Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas

2. Be to, prekybai ir prekybai su trečiosiomis šalimis skirtos šio reglamento taisyklės taikomos ir šiems produktams:



KN kodas

Aprašymas

1302 13 00

Apynių syvai ir ekstraktai

VII   dalis. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produktams:



KN kodas

Aprašymas

a)

1509

Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1510 00

Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamais 1509 pozicijoje

b)

0709 90 31

Alyvuogės, šviežios arba atšaldytos, neskirtos aliejaus gamybai

0709 90 39

Kitos alyvuogės, šviežios arba atšaldytos

0710 80 10

Alyvuogės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos

0711 20

Konservuotos alyvuogės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais)

ex 0712 90 90

Alyvuogės, džiovintos, sveikos, supjaustytos gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos

2001 90 65

Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi

ex 2004 90 30

Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos

2005 70

Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos

c)

1522 00 31

1522 00 39

Riebalinės medžiagos arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas

2306 90 11

2306 90 19

Išspaudos ir kitos kietosios alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos

VIII   dalis. Pluoštiniai linai ir kanapės

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems pluoštinių linų ir kanapių produktams:



KN kodas

Aprašymas

5301

Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

5302

Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

IX   dalis. Vaisiai ir daržovės

Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems vaisių ir daržovių produktams:



KN kodas

Aprašymas

0702 00 00

Pomidorai, švieži arba atšaldyti

0703

Svogūnai, askaloniniai česnakai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos

0704

Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės, garbiniuotieji kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos

0705

Salotos (Lactuca sativa) ir trūkažolės (cikorijos) (Cichorium spp.), šviežios arba atšaldytos

0706

Morkos, ropės, burokėliai, pūteliai, salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniastiebiai, švieži arba atšaldyti

0707 00

Agurkai ir dygliuotieji agurkai, švieži arba atšaldyti

0708

Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos

ex  07 09

Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus daržoves, klasifikuojamas 0709 60 91 , 0709 60 95 , 0709 60 99 , 0709 90 31 , 0709 90 39 ir 0709 90 60 subpozicijose

ex  08 02

Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti, išskyrus arekų (arba betelio palmių) riešutus ir kokamedžių riešutus, klasifikuojamus 0802 90 20 subpozicijoje

0803 00 11

Tikrieji bananai (plantanai), švieži

ex 0803 00 90

Tikrieji bananai (plantanai), džiovinti

0804 20 10

Figos, šviežios

0804 30 00

Ananasai

0804 40 00

Avokadai

0804 50 00

Gvajavos, mangai ir garcinijos

0805

Citrusiniai vaisiai, švieži arba džiovinti

0806 10 10

Šviežios valgomosios vynuogės

0807

Melionai (įskaitant arbūzus) ir melionmedžių vaisiai (papayas), švieži

0808

Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži

0809

Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus), slyvos ir dyg