Byla T‑89/09

(ištraukų skelbimas)

Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba — Valstybės priemonės, susijusios su lentpjūvės įkūrimu Land Hessen — Ieškinys dėl panaikinimo — Ieškovams skirtas raštas — Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio — Nepriimtinumas — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas — Formalios tyrimo procedūros nepradėjimas — Dideli sunkumai — Valstybės garantijų pagalbos elemento apskaičiavimas — Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos garantijų forma — Sunkumų patirianti įmonė — Valstybei priklausančio sklypo pardavimas — Teisė į gynybą — Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo schema – Pranešimas apie individualias įgyvendinimo priemones – Pareiga – Nebuvimas

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo schema – Atskira valstybės pagalba, apie kurią buvo pranešta kaip apie tenkinančią patvirtinimo reikalavimus – Komisijos tyrimas – Vertinimas, visų pirma atsižvelgiant į patvirtinamąjį sprendimą ir, subsidiariai, atsižvelgiant į Sutartį

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Teisinė sistema, taikoma ratione temporis – Nustatymas, ar priemonė pagal savo pobūdį yra esama pagalba ar nauja pagalba – Teisėkūros poveikio neturintis pranešimas

   (EB 88 straipsnio 3 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Visapusiška kontrolė – Rimti sunkumai – Teisminė kontrolė – Apimtis – Kontrolė, aprėpianti daugiau nei patikrinimą, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 3 dalis)

5. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Gairės, priimtos Komisijai naudojantis savo diskrecija – Teisinis pobūdis – Orientacinės elgesio taisyklės, kuriomis Komisija apriboja savo diskreciją – Pareiga laikytis vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 3 dalis)

6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Nedidelė pagalba – Garantijomis suteikiama pagalba – Valstybės garantijos pagalbos elemento apskaičiavimas – Komisijos diskrecija – Pranešimo dėl garantijų taikymas – Šio pranešimo netaikymas, lėmęs formalios tyrimo procedūros nepradėjimą – Nepriimtinumas

   (EB 87 ir 88 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 69/2001 2 straipsnio 1–3 dalys; Komisijos pranešimo 2000/C 71/14 1.4, 3.2, 3.5 ir 4.5 punktai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 65 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 66, 67 punktus)

3.  Priemonei ratione temporis taikytiną teisinę sistemą lemia ne pranešimas apie šią priemonę, o tai, ar priemonė yra esama pagalba, kuriai iš esmės netaikoma pareiga pranešti, ar nauja pagalba, kuriai taikoma pareiga pranešti ir draudimas įgyvendinti pagal EB 88 straipsnio 3 dalį. Pranešimas yra tik procedūrinė priemonė, padėsianti sudaryti sąlygas Komisijai patikrinti atitinkamą priemonę, ir neturi teisėkūros poveikio.

   (žr. 70 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 150 punktą)

5.  Priimdama elgesio taisykles ir viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti skirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą, nebent atsižvelgdama į tuos pačius principus nurodytų priežastis, pateisinančias, tai, kodėl ji nesilaiko savo taisyklių. Konkrečioje valstybės pagalbos srityje Komisija gali nusistatyti gaires, kuriomis vadovausis naudodamasi savo diskrecija, ir ši institucija turi laikytis šių gairių tiek, kiek jos neprieštarauja Sutarties normoms.

   (žr. 151, 152 punktus)

6.  Valstybės pagalbos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantijos yra pagalba, suteikta kitaip nei skiriant subsidijas, remiantis Reglamento Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikia apskaičiuoti šių garantijų pagalbos elementą. Būtent šio pagalbos elemento dydis lems tai, ar šios garantijos patenka į de minimis taisyklės, taikomos jų suteikimo momentu, taikymo sritį.

   Savo praktiką, susijusią su garantijos pagalbos elemento apskaičiavimu, Komisija išdėstė savo Pranešime dėl ES sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (2000 m. pranešimas dėl garantijų).

   2000 m. pranešimas dėl garantijų priklauso teisinei sistemai, pagal kurią Komisija turi vertinti ginčijamas garantijas, o konkrečiai tai, kaip nacionalinės valdžios institucijos taikė 0,5 % garantuojamos sumos fiksuoto dydžio normą, siekdamos apskaičiuoti šių garantijų pagalbos elementą. Šio pranešimo netaikymo negalima pateisinti tuo, kad atitinkama pagalba neviršija de minimis ribos. Išvada, kad ginčijamoms garantijoms taikoma de minimis taisyklė, suponuoja, kad prieš tai yra išnagrinėtas minėtos fiksuoto dydžio normos taikymo teisėtumas padarant išvadą, kad minėtų garantijų pagalbos elementas neviršijo de minimis ribos.

   Darytina išvada, jog tai, kad Komisija neišnagrinėjo garantuojamos sumos normos naudojimo teisėtumo, siekdama nustatyti ginčijamų garantijų pagalbos elementą pagal 2000 m. pranešimą dėl garantijų, yra požymis, kad klausimas, ar tokias garantijas galima kvalifikuoti kaip de minimis pagalbą, kelia didelių sunkumų. Dėl tokių sunkumų buvimo Komisija turi pradėti formalią tyrimo procedūrą.

   (žr. 157, 158, 167–169, 186 punktus)