Byla C‑268/15

Fernand Ullens de Schooten

prieš

État belge

(cour d’appel de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pagrindinės laisvės – SESV 49, 56 ir 63 straipsniai – Situacija, kurios visi elementai susiję su viena valstybe nare – Valstybės narės deliktinė atsakomybė už privatiems asmenims padarytą žalą dėl Sąjungos teisės pažeidimų, priskirtinų nacionalinės teisės aktų leidėjui ir nacionaliniams teismams“

Santrauka – 2016 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Ribos–Sąjungai suteikta kompetencija–Klausimas dėl valstybės deliktinės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimus principo–Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Europos Sąjungos teisė–Privatiems asmenims suteiktos teisės–Valstybės narės pažeidimas–Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių pažeidimas dėl nacionalinės teisės aktų, nesukeliančių tarptautinių pasekmių–Pareiga atlyginti privatiems asmenims padarytą žalą–Nebuvimas

   (SESV 49, 56 ir 63 straipsniai)

1.  Vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas gali Sąjungos teisę aiškinti tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

   Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimais privatiems asmenims padarytą žalą reikia pažymėti, kad šis principas neatsiejamas nuo Sąjungos teisinės sistemos. Nukentėję privatūs asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei įvykdytos trys sąlygos: pažeista Sąjungos teisės norma siekiama suteikti jiems teisių, jos pažeidimas yra pakankamai rimtas ir yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp to pažeidimo ir asmenų patirtos žalos. Valstybės narės deliktinei atsakomybei už Sąjungos teisės nuostatą pažeidžiančiu galutinės instancijos teismo sprendimu padarytą žalą taikytinos tos pačios sąlygos. Tad šis valstybės deliktinės atsakomybės principas priskirtinas Teisingumo Teismo aiškinimo jurisdikcijai.

   (žr. 40–43 punktus)

2.  Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės deliktinės atsakomybės režimas už žalą, padarytą dėl šios teisės pažeidimo, netaikytinas esant privatiems asmenims dėl nurodomo SESV 49, 56 ar 63 straipsniuose numatytos pagrindinės laisvės pažeidimo nacionalinės teisės aktu, vienodai taikomu šios valstybės ir kitų valstybių narių piliečiams, tariamai padarytai žalai, jei, esant situacijai, kurios visi elementai susiję su viena valstybe nare, nėra jokio ryšio tarp pagrindinės bylos dalyko ar aplinkybių ir šių straipsnių.

   Atsižvelgiant į tai Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi nacionalinis teismas esant situacijai, kai visi elementai susiję tik su viena valstybe nare, negali, šiam teismui nurodžius tik tai, kad nagrinėjami nacionalinės teisės aktai vienodai taikomi tiek nagrinėjamos valstybės narės, tiek kitų valstybių narių piliečiams, manyti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl ESV sutarties nuostatų, susijusių su pagrindinėmis laisvėmis, išaiškinimo jam yra reikalingas sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti. Iš tiesų konkretūs elementai, leidžiantys nustatyti ryšį tarp ginčo dalyko ar aplinkybių, kurių visi elementai susiję tik su nagrinėjama valstybe nare, ir SESV 49, 56 ar 63 straipsnių, turi išplaukti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Todėl, esant tokiai situacijai, kurios visi elementai susiję tik su viena valstybe nare, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nurodyti Teisingumo Teismui, kaip to reikalaujama Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje, kodėl, nepaisant visiškai vidinio pobūdžio, jo nagrinėjamas ginčas turi sąsają su Sąjungos teisės nuostatomis, susijusiomis su pagrindinėmis laisvėmis, dėl kurios prašomas prejudicinis išaiškinimas tampa būtinas šiai bylai išnagrinėti.

   (žr. 54, 55, 58 punktus ir rezoliucinę dalį)