Byla C‑157/14

Neptune Distribution SNC

prieš

Ministre de l’Économie ir des Finances

(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 — Direktyva 2009/54/EB — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnis — Vartotojų apsauga — Teiginiai apie maistingumą ir sveikumą — Natūralus mineralinis vanduo — Natrio arba druskos kiekis — Skaičiavimas — Natrio chloridas (valgomoji druska) arba bendras natrio kiekis — Saviraiškos ir informacijos laisvė — Laisvė užsiimti verslu“

Santrauka – 2015 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas — Klausimų performulavimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas — Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą — Reglamentas Nr. 1924/2006 — Teiginiai apie natrio arba druskos kiekį natūraliame mineraliniame vandenyje — Etiketės, leidžiančios manyti, kad mineraliniame vandenyje yra mažai natrio ar druskos, nors iš tikrųjų kiekis yra 20 mg/l arba daugiau — Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 107/2008, 8 straipsnio 1 dalis ir priedas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/54 9 straipsnio 2 dalis ir III priedas)

3. Teisės aktų derinimas — Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą — Reglamentas Nr. 1924/2006 — Draudimas naudoti etiketes, galinčias suklaidinti vartotoją dėl natrio ar druskos kiekio natūraliame mineraliniame vandenyje — Neproporcingas saviraiškos ir informacijos laisvės bei laisvės užsiimti verslu ribojimas — Nebuvimas — Atsižvelgimas į atsargumo principą

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 107/2008, 8 straipsnio 1 dalis ir priedas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/54 9 straipsnio 2 dalis ir III priedas)

4. Teisės aktų derinimas — Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą — Reglamentas Nr. 1924/2006 — Minėtų teiginių vartojimo sąlygos — Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija — Teisminė kontrolė — Ribos

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 107/2008, 8 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 33 ir 34 punktus)

2.  Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 107/2008, 8 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento priedu, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama natūraliam mineraliniam vandeniui ir kitam vandeniui vartoti teiginį „labai mažai natrio ar druskos“ ir bet kurį kitą teiginį, kuris vartotojui gali reikšti tą patį.

   Direktyvos 2009/54 dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką 9 straipsnio 2 dalį, siejamą su šios direktyvos III priedu, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama ant natūralaus mineralinio vandens pakuočių, etikečių ar jo reklamoje pateikti teiginius arba įrašus, dėl kurių vartotojas gali manyti, kad aptariamame vandenyje yra mažai natrio ar druskos arba kad jis tinka sumažinto natrio kiekio dietai, jeigu bendras visų esamų cheminių formų natrio kiekis yra 20 mg/l arba daugiau.

   (žr. 56 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Draudimas ant natūralaus mineralinio vandens pakuočių, etikečių ir jo reklamoje vartoti bet kokį teiginį ar įrašą, kuriame minimas mažas natrio tokiame vandenyje kiekis, kaip kad numatyta Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 107/2008, 8 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento priedu, ir Direktyvos 2009/54 dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką 9 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su šios direktyvos III priedu, yra kišimasis į verslininko saviraiškos ir informacijos laisvę ir jo laisvę užsiimti verslu.

   Vis dėl to, pirma, toks kišimasis numatytas teisės akte ir, antra, šiomis nuostatomis nekeičiama verslininko saviraiškos ir informacijos laisvės esmė, nes jomis tik nustatytos tam tikros sąlygos, kurias turi atitikti vartotojui teikiama informacija apie natrio ar druskos kiekį natūraliame mineraliniame vandenyje. Nagrinėjamomis teisės aktų nuostatomis tikrai nedraudžiama natūralaus mineralinio vandens gamyba ir prekyba juo, o tik aiškiai apibrėžtoje srityje nustatomi tam tikri jo ženklinimo ir reklamavimo ribojimai. Taigi minėtos teisės aktų nuostatos nedaro įtakos laisvės užsiimti verslu esmei. Būtinybė užtikrinti, kad vartotojas turėtų kuo tikslesnę ir skaidresnę informaciją apie produkto charakteristikas, išlieka glaudžiai susijusi su žmonių sveikatos apsauga ir yra bendrojo intereso klausimas, o tai gali pateisinti verslininko saviraiškos ir informacijos laisvės bei laisvės užsiimti verslu ribojimus.

   Dėl proporcingumo principo laikymosi pažymėtina, kad neatrodo, jog būtų pašalinta įvairiuose cheminiuose junginiuose, visų pirma natrio bikarbonate, esančio natrio perteklinio vartojimo rizika žmonių sveikatai, todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad Reglamento Nr. 1924/2006 8 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2009/54 9 straipsnio 2 dalyje esantys suvaržymai ir apribojimai, susiję su teiginių ir įrašų, kuriuose minimas mažas natūraliame mineraliniame vandenyje esančio natrio kiekis, vartojimu, yra tinkami ir būtini žmonių sveikatai Sąjungoje apsaugoti. Iš tikrųjų Sąjungos teisės aktų leidėjas turi laikytis apdairumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad, kilus abejonių dėl rizikos egzistavimo ir jos poveikio žmonių sveikatai, būtų imamasi apsaugos priemonių nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas rizikos egzistavimas ar jos apimtis. Ribojančių priemonių priėmimą pateisina apdairumo principas, jei neįmanoma patikimai nustatyti tariamo pavojaus buvimo ar jo apimties dėl nepakankamo, negalutinio ar netikslaus rezultatų ar tyrimų pobūdžio, tačiau išlieka realios žalos visuomenei atsiradimo tikimybė. Todėl kišimasis į verslininko saviraiškos ir informacijos laisvę ir jo laisvę užsiimti verslu šiuo atveju proporcingas siekiamiems tikslams.

   (žr. 67, 69–71, 74 ir 81–85 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 76 punktą)