Byla C‑557/13

Hermann Lutz

prieš

Elke Bäuerle

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 — 4 ir 13 straipsniai — Bankroto byla — Iškėlus bankroto bylą išmokėta suma, areštuota iki bylos iškėlimo dienos — Ieškinys dėl kreditorių interesams žalingo akto nuginčijimo — Senaties, nuginčijimo ir naikinamieji terminai — Ieškinio dėl nuginčijimo formos reikalavimai — Taikytina teisė“

Santrauka – 2015 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto bylos – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Žalingi aktai – Taikytina teisė – Bendros taisyklės dėl „lex fori concursus“ taikymo išimtis – Apimtis – Aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys dėl nuginčijimo, įvykdytas remiantis daiktine teise, atsiradusia iki bankroto bylos iškėlimo – Galimybė įgyvendinti šią teisę po bankroto bylos iškėlimo – „Lex causae“ taikymas

   (Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto bylos – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Žalingi aktai – Taikytina teisė – Bendros taisyklės dėl „lex fori concursus“ taikymo išimtis – Taikymo sritis – Procesiniai terminai – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnis)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto bylos – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Žalingi aktai – Taikytina teisė – Bendros taisyklės dėl „lex fori concursus“ taikymo išimtis – Taikymo sritis – Ieškinio dėl nuginčijimo formos reikalavimai – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnis)

1.  Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 13 straipsnis aiškintinas taip, kad jis taikytinas tuo atveju, kai bankroto administratoriaus ginčijamas prieš bankroto bylos iškėlimą areštuotos pinigų sumos mokėjimas atliktas tik iškėlus šią bylą.

   Reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnyje numatyta bendros taisyklės, pagal kurią bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma lex fori concursus, išimtis turi būti aiškinama griežtai ir jos taikymo sritis negali būti išplėsta labiau, nei tai būtina jos tikslui pasiekti. Šio straipsnio aiškinimas, kuris leistų jį taikyti taip pat po bankroto bylos iškėlimo įvykdytiems aktams, viršytų tai, kas būtina siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius ir tikrumą dėl kitose valstybėse narėse nei ta, kur iškelta byla, sudarytų sandorių. Taigi darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnis iš esmės netaikomas po bankroto bylos iškėlimo įvykdytiems aktams.

   Vis dėlto, nepaisant šios išvados, pažymėtina, kad minėtas mokėjimas atliktas remiantis daiktine teise, o kadangi ši daiktinė teisė atsirado iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei skolininkei, remiantis, be kita ko, Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalimi šiam mokėjimui galėtų būti taikoma ypatinga apsauga. Tam, kad kreditorius galėtų veiksmingai pasiremti savo daiktine teise, būtina, kad po bankroto bylos iškėlimo jis galėtų įgyvendinti šią teisę iš esmės remdamasis lex causae.

   (žr. 34–37, 40, 43 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 13 straipsnis aiškintinas taip, kad jame numatyta išimtis taip pat apima senaties, ieškinio dėl nuginčijimo pareiškimo ir naikinamuosius terminus, nustatytus pagal bankroto administratoriaus ginčijamam aktui taikomą teisę.

   Iš tiesų, kadangi šiame 13 straipsnyje nedaromas skirtumas tarp materialinės ir procesinės teisės nuostatų ir jame neįtvirtintas joks kriterijus, leidžiantis iš terminų išskirti procesinio pobūdžio terminus, termino pripažinimą procesiniu ar materialiniu neišvengiamai reglamentuoja lex causae. Jei Reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį nepatenka terminai, pagal lex causae pripažinti procesiniais, kiltų savavališka diskriminacija, nulemta valstybių narių pasirinkto teorinio modelio, ir būtų aiškiai kliudoma vienodai taikyti šį straipsnį.

   (žr. 47–49 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Formos reikalavimai, taikomi pareiškiant ieškinį dėl nuginčijimo, siekiant taikyti Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 13 straipsnį nustatomi pagal bankroto administratoriaus ginčijamam aktui taikomą teisę.

   Reglamento Nr. 1346/2000 13 straipsnio tekste nėra jokios nuorodos, kuri leistų pašalinti formos reikalavimus iš šios nuostatos taikymo srities. Be to, šiame straipsnyje nedaromas skirtumas tarp materialinės ir procesinės teisės nuostatų. Jei šis 13 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį nepatenka taisyklės, pagal lex causae pripažintos formos reikalavimais, kiltų savavališka diskriminacija, nulemta valstybių narių pasirinkto teorinio modelio, ir būtų kliudoma vienodai taikyti šį straipsnį.

   (žr. 51, 53, 55, 56 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)