EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CJ0337

Sprendimo santrauka

2014 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas.
Almos Agrárkülkereskedelmi Kft prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Közép-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága.
Kúria prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Direktyva 2006/112/EB – 90 straipsnis – Apmokestinamosios vertės sumažinimas – Valstybių narių įsipareigojimų apimtis – Tiesioginis veikimas.
Byla C-337/13.

Byla C‑337/13

Almos Agrárkülkereskedelmi Kft

prieš

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Közép-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága

(Kúria prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Direktyva 2006/112/EB — 90 straipsnis — Apmokestinamosios vertės sumažinimas — Valstybių narių įsipareigojimų apimtis — Tiesioginis veikimas“

Santrauka – 2014 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

  1. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamoji vertė – Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą – Nacionalinė nuostata, kurioje nenumatytas sumažinimas kainos nesumokėjimo atveju – Leistinumas – Sąlygos – Valstybės narės nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas visos ar dalies kainos nesumokėjimo atveju

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 ir 2 dalys)

  2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamoji vertė – Direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis – Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą – Tiesioginis veikimas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis)

  3. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamoji vertė – Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytos tam tikros tokio sumažinimo sąlygos – Leistinumas – Sąlygos – Proporcingumas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis ir 273 straipsnis)

  1.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jomis nedraudžiama nacionalinė nuostata, kurioje nenumatytas pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamosios vertės sumažinimas kainos nesumokėjimo atveju, jei tai padaryta pagal šio straipsnio 2 dalyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. Tačiau tuomet šioje nuostatoje turi būti nurodyti visi kiti atvejai, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį po sandorio sudarymo apmokestinamasis asmuo negavo dalies ar viso atlygio, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

    Iš tiesų, šio 90 straipsnio 1 dalimi įtvirtinamas pagrindinis minėtos direktyvos principas, pagal kurį apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai gautas atlygis ir dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės pridėtinės vertės mokesčio sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo.

    Tačiau šio straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo minėtos taisyklės visos ar dalies sandorio kainos nesumokėjimo atvejais. Ši nacionalinė nuostata turi būti laikoma valstybės narės galimybės nukrypti, jai suteiktos pagal šį straipsnį, įgyvendinimo rezultatu.

    Šiuo klausimu jeigu nesumokama visa pirkimo kaina ar jos dalis neatšaukus ar neanuliavus sutarties, pirkėjas lieka skolingas sutartą kainą, o pardavėjas, nors nebėra prekės savininkas, iš esmės vis dar turi skolinį reikalavimą, dėl kurio gali kreiptis į teismą. Tačiau kadangi negalima atmesti galimybės, kad tokia skola iš tikrųjų taps galutinai neatgautina, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė palikti kiekvienai valstybei narei pasirinkimą nustatyti, ar pirkimo kainos nesumokėjimo atvejis, kuris pats savaime, priešingai nei sutarties atšaukimas ar anuliavimas, negrąžina šalių į jų pradinę padėtį, suteikia teisę atitinkamai sumažinti apmokestinamąją vertę jos nustatytomis sąlygomis, ar vis dėlto šiuo atveju toks sumažinimas neleidžiamas.

    (žr. 22–25, 28 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Apmokestinamieji asmenys gali remtis Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalimi nacionaliniuose teismuose prieš valstybę narę, kad galėtų sumažinti savo pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamąją vertę.

    Iš tiesų, visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laiką ji neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę arba ją perkėlė netinkamai.

    Šiuo klausimu Sąjungos teisės nuostata yra besąlygiška, kai joje nustatomas su jokia sąlyga nesiejamas įpareigojimas, kurį įgyvendinant ar kurio poveikiui atsirasti nereikia priimti jokio kito Sąjungos institucijų ar valstybių narių akto.

    Nors šiuo straipsniu valstybėms narėms, kai jos nustato priemones, leidžiančias nustatyti sumažinimo sumą, paliekama tam tikra diskrecija, ši aplinkybė neturi poveikio pareigos šiame straipsnyje nurodytais atvejais suteikti teisę sumažinti apmokestinamąją vertę tikslumui ir besąlygiškumui. Todėl ji atitinka tiesioginio veikimo sąlygas.

    (žr. 31, 32, 34, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Nors valstybės narės gali numatyti, kad pasinaudojimas teise sumažinti tokią apmokestinamąją vertę siejamas su tam tikrų formalumų, būtent leidžiančių pagrįsti, kad sudaręs sandorį apmokestinamasis asmuo galutinai negavo dalies ar viso atlygio ir kad jis gali remtis vienu iš Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, įvykdymu, taip nustatytos priemonės neturi viršyti to, kas būtina šiam pagrindimui, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

    Tiesa, kadangi minėtos direktyvos 90 straipsnio 1 dalies ir 273 straipsnio nuostatose, be jomis nustatytų apribojimų, nepatikslinamos nei sąlygos, nei prievolės, kurias valstybės narės gali nustatyti, reikia pripažinti, kad šiomis nuostatomis valstybėms narėms suteikiama diskrecija, be kita ko, dėl formalumų, kuriuos šių valstybių mokesčių institucijoms turi įvykdyti apmokestinamieji asmenys, kad galėtų sumažinti apmokestinamąją vertę

    Vis dėlto priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui mokesčių srityje ar mokesčių vengimui, iš esmės galima nukrypti nuo taisyklių dėl apmokestinamosios vertės laikymosi tiek, kiek griežtai būtina šiam konkrečiam tikslui pasiekti. Iš tiesų jomis turi būti kuo mažiau paveikiami Direktyvos 2006/112 tikslai ir principai, taigi jos negali būti naudojamos taip, kad jomis būtų pažeistas pridėtinės vertės mokesčio neutralumas.

    (žr. 37, 38, 40 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Top

Byla C‑337/13

Almos Agrárkülkereskedelmi Kft

prieš

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Közép-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága

(Kúria prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Direktyva 2006/112/EB — 90 straipsnis — Apmokestinamosios vertės sumažinimas — Valstybių narių įsipareigojimų apimtis — Tiesioginis veikimas“

Santrauka – 2014 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

  1. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamoji vertė — Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą — Nacionalinė nuostata, kurioje nenumatytas sumažinimas kainos nesumokėjimo atveju — Leistinumas — Sąlygos — Valstybės narės nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas visos ar dalies kainos nesumokėjimo atveju

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 ir 2 dalys)

  2. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamoji vertė — Direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis — Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą — Tiesioginis veikimas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis)

  3. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamoji vertė — Sumažinimas nutraukus, atšaukus ar anuliavus sutartį arba sumažinus kainą — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytos tam tikros tokio sumažinimo sąlygos — Leistinumas — Sąlygos — Proporcingumas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis ir 273 straipsnis)

  1.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jomis nedraudžiama nacionalinė nuostata, kurioje nenumatytas pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamosios vertės sumažinimas kainos nesumokėjimo atveju, jei tai padaryta pagal šio straipsnio 2 dalyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. Tačiau tuomet šioje nuostatoje turi būti nurodyti visi kiti atvejai, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį po sandorio sudarymo apmokestinamasis asmuo negavo dalies ar viso atlygio, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

    Iš tiesų, šio 90 straipsnio 1 dalimi įtvirtinamas pagrindinis minėtos direktyvos principas, pagal kurį apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai gautas atlygis ir dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės pridėtinės vertės mokesčio sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo.

    Tačiau šio straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo minėtos taisyklės visos ar dalies sandorio kainos nesumokėjimo atvejais. Ši nacionalinė nuostata turi būti laikoma valstybės narės galimybės nukrypti, jai suteiktos pagal šį straipsnį, įgyvendinimo rezultatu.

    Šiuo klausimu jeigu nesumokama visa pirkimo kaina ar jos dalis neatšaukus ar neanuliavus sutarties, pirkėjas lieka skolingas sutartą kainą, o pardavėjas, nors nebėra prekės savininkas, iš esmės vis dar turi skolinį reikalavimą, dėl kurio gali kreiptis į teismą. Tačiau kadangi negalima atmesti galimybės, kad tokia skola iš tikrųjų taps galutinai neatgautina, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė palikti kiekvienai valstybei narei pasirinkimą nustatyti, ar pirkimo kainos nesumokėjimo atvejis, kuris pats savaime, priešingai nei sutarties atšaukimas ar anuliavimas, negrąžina šalių į jų pradinę padėtį, suteikia teisę atitinkamai sumažinti apmokestinamąją vertę jos nustatytomis sąlygomis, ar vis dėlto šiuo atveju toks sumažinimas neleidžiamas.

    (žr. 22–25, 28 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Apmokestinamieji asmenys gali remtis Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalimi nacionaliniuose teismuose prieš valstybę narę, kad galėtų sumažinti savo pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamąją vertę.

    Iš tiesų, visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laiką ji neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę arba ją perkėlė netinkamai.

    Šiuo klausimu Sąjungos teisės nuostata yra besąlygiška, kai joje nustatomas su jokia sąlyga nesiejamas įpareigojimas, kurį įgyvendinant ar kurio poveikiui atsirasti nereikia priimti jokio kito Sąjungos institucijų ar valstybių narių akto.

    Nors šiuo straipsniu valstybėms narėms, kai jos nustato priemones, leidžiančias nustatyti sumažinimo sumą, paliekama tam tikra diskrecija, ši aplinkybė neturi poveikio pareigos šiame straipsnyje nurodytais atvejais suteikti teisę sumažinti apmokestinamąją vertę tikslumui ir besąlygiškumui. Todėl ji atitinka tiesioginio veikimo sąlygas.

    (žr. 31, 32, 34, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Nors valstybės narės gali numatyti, kad pasinaudojimas teise sumažinti tokią apmokestinamąją vertę siejamas su tam tikrų formalumų, būtent leidžiančių pagrįsti, kad sudaręs sandorį apmokestinamasis asmuo galutinai negavo dalies ar viso atlygio ir kad jis gali remtis vienu iš Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, įvykdymu, taip nustatytos priemonės neturi viršyti to, kas būtina šiam pagrindimui, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

    Tiesa, kadangi minėtos direktyvos 90 straipsnio 1 dalies ir 273 straipsnio nuostatose, be jomis nustatytų apribojimų, nepatikslinamos nei sąlygos, nei prievolės, kurias valstybės narės gali nustatyti, reikia pripažinti, kad šiomis nuostatomis valstybėms narėms suteikiama diskrecija, be kita ko, dėl formalumų, kuriuos šių valstybių mokesčių institucijoms turi įvykdyti apmokestinamieji asmenys, kad galėtų sumažinti apmokestinamąją vertę

    Vis dėlto priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui mokesčių srityje ar mokesčių vengimui, iš esmės galima nukrypti nuo taisyklių dėl apmokestinamosios vertės laikymosi tiek, kiek griežtai būtina šiam konkrečiam tikslui pasiekti. Iš tiesų jomis turi būti kuo mažiau paveikiami Direktyvos 2006/112 tikslai ir principai, taigi jos negali būti naudojamos taip, kad jomis būtų pažeistas pridėtinės vertės mokesčio neutralumas.

    (žr. 37, 38, 40 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Top