Keywords
Summary

Keywords

1. Socialinė darbuotojų migrantų apsauga — Taikytini teisės aktai — Asmuo, nutraukęs bet kokią profesinę veiklą vienos valstybės narės teritorijoje ir persikėlęs gyventi į kitą valstybę narę — Pirmosios valstybės narės teisės aktai, leidžiantys savanoriškai draustis tam tikrose šios valstybės sistemos srityse — Vientisumo principo pažeidimas — Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnis)

2. Socialinė darbuotojų migrantų apsauga — Valstybių narių kompetencija tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas — Ribos — Bendrijos teisės laikymasis — Sutarties taisyklės, susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu

(EB 39 straipsnis)

3. Socialinė darbuotojų migrantų apsauga — Apdraudimas pagal socialinės apsaugos sistemą — Asmuo, nutraukęs bet kokią profesinę veiklą vienos valstybės narės teritorijoje ir persikėlęs gyventi į kitą valstybę narę — Pirmosios valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos privalomajam draudimui tam tikrose minėtos sistemos srityse keliamas gyvenamosios vietos reikalavimas — Už privalomojo draudimo sąlygas mažiau palankios savanoriškojo draudimo sąlygos — Nepriimtinumas

(EB 39 straipsnis)

Summary

1. Valstybės narės teisės aktų, suteikiančių šioje valstybėje narėje negyvenantiems ir nutraukusiems bet kokią profesinę veiklą joje asmenims galimybę ir toliau būti pagal šios valstybės teisės aktus apsidraudusiems savanoriškuoju draudimu srityse, kuriose jie nustoja būti apdrausti privalomuoju draudimu, taikymas nepažeidžia Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pakeistoje Reglamentu Nr. 2195/91, įtvirtinto socialinės apsaugos sistemos vientisumo principo.

Iš tiesų šio reglamento II antraštinės dalies nuostatų, tarp jų ir 13 straipsnio, tikslas yra ne tik išvengti kelių nacionalinės teisės aktų vienalaikio taikymo ir iš to galinčių kilti sunkumų, bet taip pat užkirsti kelią tam, kad nesant taikytinos teisės asmenims, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, būtų panaikinta socialinė apsauga. Teisės ar pareigos draustis pagal socialinės apsaugos sistemą arba vienoje ar kitoje šios sistemos srityje egzistavimo sąlygas turi nustatyti kiekvienos valstybės narės teisės aktai, įskaitant susijusiuosius su draudimo taikymo nutraukimu.

(žr. 33–34 ir 37–38 punktus)

2. Nors valstybės narės išlaiko kompetenciją tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas, vis dėlto ją vykdydamos jos turi laikytis Bendrijos teisės, ypač EB sutarties nuostatų, susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu.

(žr. 39 punktą)

3. EB 39 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos nutraukęs jos teritorijoje bet kokią profesinę veiklą asmuo išlieka privalomai apdraustas tam tikrose socialinės apsaugos srityse, tik jei jis lieka joje gyventi, nors šis asmuo tebėra privalomai apdraustas remiantis šios valstybės narės teisės aktais kitose socialinės apsaugos srityse, net jeigu jo gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, tuo atveju, kai savanoriškojo draudimo tose srityse, kuriose nebetaikomas privalomasis draudimas, sąlygos yra mažiau palankios už privalomojo draudimo sąlygas.

Iš tiesų pagal tokius teisės aktus šioje valstybėje negyvenantys asmenys atsiduria mažiau palankioje padėtyje už čia gyvenančius asmenis jų socialinio draudimo atžvilgiu, ir todėl šie aktai pažeidžia EB 39 straipsnyje užtikrintą laisvo judėjimo principą.

(žr. 44–45 punktus ir rezoliucinę dalį)