Byla C‑808/18

Europos Komisija

prieš

Vengriją

2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politika – Direktyvos 2008/115/EB, 2013/32/ES ir 2013/33/ES – Tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra – Galimybė veiksmingai pasinaudoti – Pasienio procedūra – Procedūrinės garantijos – Privalomas apgyvendinimas tranzito zonose – Sulaikymas – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Skundai, pateikti dėl administracinių sprendimų atmesti tarptautinės apsaugos prašymus – Teisė likti teritorijoje“

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas – Padėtis, į kurią reikia atsižvelgti – Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje

   (SESV 258 straipsnis)

   (žr. 68, 156 punktus)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašytojo statuso įgijimo momentas – Tarptautinės apsaugos prašymo momentas – Administracinių formalumų nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktas ir 6 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 97–100 punktus)

3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Galimybė naudotis procedūra – Nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys prašytojus pateikti jų prašymus vienoje iš pasienyje esančių tranzito zonų – Nacionalinių valdžios institucijų drastiškas prašytojų, kuriems kasdien leidžiama patekti į šias zonas, skaičiaus ribojimas – Sąjungos teisei prieštaraujanti administracinė praktika – Komisijos įrodytas minėtos praktikos egzistavimas ir jam paneigti nepakankami apkaltintos valstybės narės argumentai – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (SESV 258 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 3 ir 6 straipsniai)

   (žr. 93, 94, 102, 103, 106-108, 110, 114-128, 315 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas – Komisijai tenkanti pareiga – Prezumpcijos – Neleistinumas – Iš Sąjungos teisei prieštaraujančios administracinės praktikos kylantis įsipareigojimų neįvykdymas – Specifiniai įrodymams keliami reikalavimai – Apkaltintos valstybės narės pareiga įrodyti priešingai

   (SESV 258 straipsnis)

   (žr. 111–113 punktus)

5. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikymo sąvoka – Autonomiška Sąjungos teisės sąvoka – Prašytojui nustatyta pareiga likti tranzito zonoje – Įtraukimas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktas)

   (žr. 159, 160 ir 162–166 punktus)

6. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikymas – Motyvai – Prašytojas, kuris privalo likti tranzito zonoje per jo prašymo nagrinėjimo procedūrą – Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalyje nenumatytas pagrindas – Neleistinumas – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 43 straipsnis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa)

   (žr. 168, 170-180, 185, 186, 209, 226, 315 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

7. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – 43 straipsnis – Specialios procedūros, kurias valstybės narės gali nustatyti savo pasienyje arba tranzito zonose – Prašytojo sulaikymas tranzito zonoje vykstant tokiai procedūrai – Leistinumas – Apribojimas – Sulaikymo maksimali trukmė ir tikslas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 31 straipsnio 8 dalis, 33 ir 43 straipsniai)

   (žr. 181–185 punktus)

8. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Prašytojai, kuriems reikia s specialių procesinių garantijų – Sulaikymo taikymas per valstybių narių numatytas pasienio procedūras arba procedūras tranzito zonose – Leistinumas – Apribojimas – Pareiga išnagrinėti, ar šis sulaikymas suderinamas su specifiniais minėtų prašytojų poreikiais ir jiems suteiktiną tinkamą paramą – Pažeidimas – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 24 straipsnio 3 dalis)

   (žr. 191–199, 209, 226, 315 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

9. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Pažeidžiamų asmenų ir prašytojų, turinčių specialių priėmimo poreikių, sulaikymas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nepilnamečiai prašytojai, išskyrus jaunesnius nei 14 metų nelydimus nepilnamečius, privalo likti tranzito zonoje per jų prašymo nagrinėjimo procedūrą – Neleistinumas – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 11 straipsnis)

   (žr. 201, 203, 209, 226, 315 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

10. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33 – Sulaikytiems prašytojams suteiktos garantijos – Pareiga priimti rašytinį motyvuotą sprendimą dėl tokio sulaikymo taikymo – Pažeidimas – Įsipareigojimų neįvykdymas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 9 straipsnis)

    (žr. 205, 208, 209, 226, 315 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

11. Europos Sąjungos teisė – Taikymo sritis – Bendros išimties dėl visuomenės saugumui užtikrinti skirtų priemonių netaikymo nebuvimas – Valstybių narių kompetencija imtis priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti esminius jų saugumo interesus – Atitinkamai valstybei narei tenkanti pareiga įrodyti būtinybę jomis pasinaudoti – Apimtis – Prieglobsčio politika –Dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio kylanti rizika, kad bus sutrikdyta viešoji tvarka ir vidaus saugumas – Įrodymų dėl būtinybės nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2008/115 nuostatų nebuvimas – Neleistinumas – Veiksminga galimybė valstybėms narėms taikyti direktyvose 2013/32 ir 2013/33 numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas – Sąlygos

    (SESV 72 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 24 straipsnio 3 dalis ir 43 straipsnis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktas, 10 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 9 dalis)

    (žr. 212, 214–225 punktus)

12. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama priverstinai išsiųsti tokį pilietį, patenkantį į minėtos direktyvos taikymo sritį, prieš tai netaikius joje numatytų procedūrų ir garantijų – Neleistinumas – Įsipareigojimų neįvykdymas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 248–254, 266, 315 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

13. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Išsiuntimas – Sąvoka – Tokio piliečio priverstinis palydėjimas iki už atitinkamos valstybės narės teritorijoje įrengtos pasienio užkardos esančio siauro žemės ruožo, kuriame nėra jokios infrastruktūros – Įtraukimas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 3 straipsnio 5 punktas)

    (žr. 255–260 punktus)

14. Europos Sąjungos teisė – Taikymo sritis – Bendros išimties dėl visuomenės saugumui užtikrinti skirtų priemonių netaikymo nebuvimas – Valstybių narių kompetencija imtis priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti esminius jų saugumo interesus – Atitinkamai valstybei narei tenkanti pareiga įrodyti būtinybę jomis pasinaudoti – Apimtis – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Rėmimasis rizika, kad gali būti sutrikdyti viešoji tvarka ir nacionalinis saugumas – Įrodymų dėl būtinybės nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2008/115 nuostatų nebuvimas – Neleistinumas – Veiksminga galimybė valstybėms narėms taikyti minėtoje direktyvoje numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas – Sąlygos

    (ESS 4 straipsnio 2 dalis; SESV 72 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 18 straipsnis)

    (žr. 261–264 punktus)

15. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Skundas dėl sprendimo atmesti tarptautinės pagalbos prašymą – Teisė likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje iki termino, per kurį galima pateikti tokį skundą, pabaigos arba laukiant, kol bus išnagrinėtas skundas – Šios valstybės narės nustatyta įgyvendinimo tvarka – Sąlygos – Direktyvose 2013/32 ir 2013/33 garantuojamas teises atitinkanti tvarka – Pakankamai aiški ir tiksli tvarka – Nebuvimas – Įsipareigojimų neįvykdymas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 46 straipsnio 5 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33)

    (žr. 286, 287, 289, 291–302, 314, 315 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

16. Institucijų aktai – Direktyvos – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Būtinybė aiškiai ir tiksliai perkelti į nacionalinę teisę

    (SESV 288 straipsnio trečia pastraipa)

    (žr. 288 punktą)

Santrauka

Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos suteikimo ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūromis. Galimybės pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra apribojimas, neteisėtas šios apsaugos prašytojų sulaikymas tranzito zonose ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių palydėjimas iki pasienio ruožo nesilaikant grąžinimo procedūrai taikomų garantijų yra Sąjungos teisės pažeidimai.

Reaguodama į migracijos krizę ir ą atitinkamai daugybės tarptautinės apsaugos prašytojų atvykimą Vengrija iš dalies pakeitė savo teisės aktus, susijusius su prieglobsčio teise ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimu. Taip 2015 m. įstatyme ( 1 ), be kita ko, numatyta Serbijos ir Vengrijos pasienyje ( 2 ) sukurti tranzito zonas, kuriose taikomos prieglobsčio procedūros. Šiuo įstatymu įvesta sąvoka „krizė, susidariusi dėl masinės imigracijos“; vyriausybei paskelbus tokią situaciją nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kaip bendrosios taisyklės. 2017 m. naujame įstatyme ( 3 ) numatyta daugiau atvejų, kai leidžiama paskelbti apie tokią krizinę situaciją, ir iš dalies pakeistos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrųjų taisyklių.

2015 m. Europos Komisija jau buvo pranešusi Vengrijai apie savo abejones dėl jos teisės aktų prieglobsčio srityje atitikties Sąjungos teisei. Priėmus 2017 m. įstatymą atsirado papildomų problemų. Ji, be kita ko, kaltina Vengriją, kad ši, nepaisydama materialinių ir procedūrinių garantijų, numatytų direktyvose dėl procedūrų ( 4 ), „priėmimo“ ( 5 ) ir „grąžinimo“ ( 6 ), apribojo galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, nustatė bendrą šios apsaugos prašytojų sulaikymo sistemą, taip pat neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai priverstinai buvo palydimi iki pasienio ruožo, nesilaikant Grąžinimo direktyvoje numatytų garantijų. Šiomis aplinkybėmis Komisija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, siekdama, kad būtų pripažinta, jog didelė Vengrijos teisės aktų šioje srityje dalis pažeidžia kai kurias šių direktyvų nuostatas.

Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas didžiosios kolegijos sudėties, iš esmės patenkino Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas pabrėžė, kad jis jau išsprendė kai kurias šiame ieškinyje iškeltas problemas neseniai paskelbtame sprendime ( 7 ), priimtame išnagrinėjus Vengrijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Jis taip pat pažymėjo, kad siekdama įvykdyti šį sprendimą Vengrija nuo to laiko uždarė dvi tranzito zonas. Vis dėlto Teisingumo Teismas patikslino, kad šis uždarymas neturi įtakos šiam ieškiniui, nes situacija turi būti vertinama tą Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatytą dieną, iki kurios turi būti pašalinti konstatuoti trūkumai, t. y. 2018 m. vasario 8 d.

Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra ( 8 ), nes perėję Serbijos ir Vengrijos sieną ir šia procedūra norintys pasinaudoti trečiųjų šalių piliečiai faktiškai beveik negalėjo pateikti savo prašymo. Šį įsipareigojimų neįvykdymą lėmė nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tarptautinės apsaugos prašymai paprastai gali būti teikiami tik vienoje iš dviejų tranzito zonų, ir Vengrijos valdžios institucijų nusistovėjusios ir bendros administracinės praktikos, pagal kurią drastiškai ribojamas prašytojų, kuriems leidžiama kasdien patekti į šias zonas, skaičius. Teisingumo Teismo nuomone, Komisija įrodė, kad tokia praktika egzistuoja, pasirėmusi keliomis tarptautinėmis ataskaitomis. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas primena, kad tarptautinės apsaugos paprašymas iki tarptautinės apsaugos prašymo registracijos, pateikimo ir nagrinėjimo yra esminis šios apsaugos suteikimo procedūros etapas ir kad valstybės narės negali nepagrįstai jo uždelsti. Priešingai, jie turi užtikrinti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų jos prašyti, įskaitant ir pasienyje, kai tik išreiškia savo norą.

Antra, Teisingumo Teismas patvirtino, kaip jau neseniai nusprendė ( 9 ), kad tarptautinės apsaugos prašytojams nustatyta pareiga visą prašymo nagrinėjimo procedūrą likti vienoje iš tranzito zonų yra sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Priėmimo direktyvą ( 10 ). Teisingumo Teismas konstatavo, kad ši sulaikymo sistema buvo sukurta neatsižvelgiant į Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus ir nepaisant garantijų, kurios paprastai turėtų būti užtikrinamos tais atvejais.

Teisingumo Teismas priminė, kad atvejai, kai leidžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, yra išsamiai išvardyti Priėmimo direktyvoje ( 11 ). Tačiau išanalizavęs kiekvieną iš šių atvejų jis padarė išvadą, kad Vengrijos sistema nepatenka nė į vieną iš jų. Teisingumo Teismas visų pirma nagrinėjo atvejį, kai valstybė narė gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, kad priimtų sprendimą dėl jo teisės atvykti į savo teritoriją; šis sulaikymas gali būti taikomas vykstant pasienio procedūrai, siekiant prieš suteikiant teisę atvykti patikrinti, ar prašymas nėra nepriimtinas arba ar jis nėra nepagrįstas dėl tam tikrų nustatytų pagrindų ( 12 ). Teisingumo Teismas manė, kad nagrinėjamu atveju sąlygos, kuriomis leidžiama sulaikyti vykdant šias pasienio procedūras, nėra įvykdytos.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Procedūrų ir Priėmimo direktyvose, be kita ko, reikalaujama, kad sulaikymas būtų skirtas raštu ir motyvuotas ( 13 ), būtų atsižvelgta į specialius prašytojų, kurie yra pažeidžiami ir kuriems reikia specialių procesinių garantijų, poreikius, siekiant jiems suteikti „tinkamą paramą“ ( 14 ) arba kad nepilnamečiams sulaikymas būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ( 15 ). Tačiau dėl Vengrijos teisės aktuose nustatytos visuotinai ir automatiškai visiems prašytojams, išskyrus jaunesnius nei 14 metų nelydimus nepilnamečius, taikomo sulaikymo tranzito zonose tvarkos prašytojai negali pasinaudoti šiomis garantijomis.

Be to, Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos argumentą, kad migracijos krizė pateisino nukrypimą nuo tam tikrų Procedūrų ir Priėmimo direktyvų taisyklių, siekiant palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą, vadovaujantis SESV 72 straipsniu ( 16 ). Šiuo klausimu jis priminė, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas griežtai, ir konstatavo, kad Vengrija neįrodė būtinybės to imtis. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Procedūrų ir Priėmimo direktyvose jau atsižvelgta į situaciją, kai valstybė narė susiduria su ypač išaugusiu tarptautinės apsaugos prašymų skaičiumi, nes specialiose nuostatose numatyta galimybė netaikyti tam tikrų įprastai privalomų taisyklių.

Trečia, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Grąžinimo direktyvą, nes pagal Vengrijos teisės aktus leidžiama išsiųsti neteisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius, prieš tai netaikius šioje direktyvoje numatytų procedūrų ir garantijų ( 17 ). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šiuos piliečius policijos pareigūnai priverstinai palydi už užkardos, esančios žemės ruože, kur nėra jokios infrastruktūros, vos keli metrai nuo sienos su Serbija. Teisingumo Teismo teigimu, šis priverstinis palydėjimas prilygintinas išsiuntimui, kaip tai suprantama pagal Grąžinimo direktyvą, nes suinteresuotieji asmenys praktiškai neturi kito pasirinkimo, kaip tik išvykti iš Vengrijos teritorijos į Serbiją. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui, patenkančiam į Grąžinimo direktyvos taikymo sritį, prieš nusprendžiant prireikus jį išsiųsti, turi būti taikoma grąžinimo procedūra, laikantis šioje direktyvoje nustatytų materialinių ir procedūrinių garantijų, turint omenyje, kad priverstinis išsiuntimas vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė. Be to, dėl motyvų, analogiškų jau išdėstytiesiems, Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos argumentus, kad pagal SESV 72 straipsnį jai leidžiama nukrypti nuo Grąžinimo direktyvoje nustatytų materialiųjų ir procedūrinių garantijų.

Ketvirta, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrija nepaisė iš principo Procedūrų direktyva bet kuriam tarptautinės apsaugos prašytojui suteiktos teisės atmetus jo prašymą likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje iki kol sueis terminas skundui dėl tokio sprendimo pateikti arba, jei buvo pateiktas skundas, kol bus priimtas sprendimas dėl jo ( 18 ). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, tuo atveju, jei būtų paskelbta „krizė, susidariusi dėl masinės imigracijos“, pagal Vengrijos teisės aktus numatyta naudojimosi šia teise tvarka, be kita ko, įpareigojimas likti tranzito zonose, kuris prilygintinas Procedūrų ir Priėmimo direktyvoms prieštaraujančiam sulaikymui, neatitinka Sąjungos teisės. Kita vertus, tuo atveju, kai tokia situacija nepaskelbta, naudojimuisi šia teise taikomos sąlygos, kurios, nors ir nebūtinai prieštarauja Sąjungos teisei, nėra nustatytos pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti tikslią savo teisės apimtį ir įvertinti šių sąlygų atitiktį Procedūrų ir Priėmimo direktyvoms.

( 1 ) Egyes törvényeknek a tömeges bevándorlás kezelésével összefüggő módosításáról szóló 2015. évi CXL. törvény (2015 m. Įstatymas Nr. CXL, kuriuo masinės imigracijos valdymo tikslais iš dalies keičiami tam tikri įstatymai; toliau – Masinės imigracijos valdymo įstatymas).

( 2 ) Roskės ir Tompos tranzito zonos.

( 3 ) Hatįőrizeti területen lefolytatott eljįrįs szigorítįsįval kapcsolatos egyes törvények módosítįsįról szóló 2017. évi XX. törvény (2017 m. Įstatymas Nr. XX, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai, susiję su prižiūrimoje pasienio zonoje taikomos procedūros sustiprinimu) (Magyar Közlöny, 2017/39).

( 4 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/E[SESV] dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60) (toliau – Procedūrų direktyva).

( 5 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96) (toliau – Priėmimo direktyva).

( 6 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98) (toliau – Grąžinimo direktyva).

( 7 ) 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság (C‑924/19 PPU ir C-925/19 PPU, EU:C:2020:367).

( 8 ) Ši pareiga kyla iš Procedūrų direktyvos 6 straipsnio, siejamo su jos 3 straipsniu.

( 9 ) Minėtas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas.

( 10 ) Šios direktyvos 2 straipsnio h punktas.

( 11 ) Šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

( 12 ) Priėmimo direktyvos 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punktas ir Procedūrų direktyvos 43 straipsnis.

( 13 ) Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalis.

( 14 ) Procedūrų direktyvos 24 straipsnio 3 dalis.

( 15 ) Priėmimo direktyvos 11 straipsnio 2 dalis.

( 16 ) Šiame straipsnyje numatyta, kad nuostatos, esančios ESV sutarties V antraštinėje dalyje, susijusioje su saugumo, laisvės ir teisingumo erdve, prie kurių priskiriamos taisyklės dėl tarptautinės apsaugos, neatleidžia valstybių narių nuo atsakomybės už viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą.

( 17 ) Šios garantijos, be kita ko, numatytos Grąžinimo direktyvos 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje.

( 18 ) Procedūrų direktyvos 46 straipsnio 5 dalis.