Byla C‑16/15

María Elena Pérez López

prieš

Servicio Madrileño de Salud (Comunidad de Madrid)

(Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 4 de Madrid (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 1999/70/EB — Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis — 3 5 punktai — Visuomenės sveikatos priežiūros sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys — Piktnaudžiavimo paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos priemonės — Sankcijos — Darbo santykių perkvalifikavimas — Teisė į kompensaciją“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

1. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Taikymo sritis – Terminuotos darbo sutartys viešajame sektoriuje – Darbuotojas, priimtas į slaugytojo, priskirtino prie visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pagalbinių statutinių darbuotojų, pareigas – Įtraukimas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 2 punkto 1 dalis ir 3 punkto 1 dalis)

2. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias sveikatos priežiūros tarnyboms leidžiama įdarbinti laikinuosius statutinius darbuotojus – Nuostatos, leidžiančios atnaujinti paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis, siekiant užtikrinti konkrečių laikinojo, pagalbinio ar išimtinio pobūdžio paslaugų teikimą – Minėtų nuostatų taikymas nuolatiniams ir ilgalaikiams poreikiams tenkinti – Neleistinumas – Pareigos įsteigti nuolatinius etatus nebuvimas, kai tam tikrame sektoriuje egzistuoja nuolatinis etatinių darbuotojų darbo vietų trūkumas – Neleistinumas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punkto 1 dalies a punktas)

3. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Tikslas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama, kad sutartiniai santykiai pasibaigtų terminuotoje darbo sutartyje nurodytu laiku ir kad būtų atliktas galutinis mokėjimas, nedarant poveikio galimam naujam paskyrimui – Leistinumas – Sąlyga – Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punktas)

4. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Taikymo sritis – Skirtingas tam tikrų kategorijų pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų vertinimas – Neįtraukimas – Klausimas, patenkantis į nacionalinės, o ne Sąjungos teisės taikymo sritį – Akivaizdus Teisingumo Teismo kompetencijos nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punktas)

1.  Iš Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 2 punkto 1 dalies formuluotės matyti, kad jo taikymo sritis apibrėžta plačiai, nes jame bendrai kalbama apie „pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus, kurių darbo sutartis sudaryta arba darbo santykiai reglamentuojami pagal teisės aktus, kolektyvines sutartis arba remiantis kiekvienoje valstybėje narėje galiojančia praktika“. Be to, Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalyje esanti sąvokos „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai“ apibrėžtis pagal šį susitarimą apima visus darbuotojus, nedarant skirtumo, ar jų darbdavys yra privatus, ar viešasis subjektas, ir kaip jų darbo sutartys kvalifikuojamos pagal vidaus teisę.

   Kadangi iš Bendrojo susitarimo neišbraukiamas joks konkretus sektorius, darbuotojas, kuris buvo priimtas į slaugytojo, priskirtino prie visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pagalbinių statutinių darbuotojų, pareigas, patenka į Bendrojo susitarimo taikymo sritį.

   (žr. 24, 25 punktus)

2.  Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punkto 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog juo draudžiama, kad atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos taikytų nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias sveikatos priežiūros tarnyboms leidžiama įdarbinti laikinuosius statutinius darbuotojus, taip, kad:

   —

   paeiliui sudarytų terminuotų darbo sutarčių atnaujinimas visuomenės sveikatos priežiūros sektoriuje būtų laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“, kaip tai suprantama pagal minėtą punktą, dėl to, kad šios sutartys grindžiamos teisės aktuose numatytomis nuostatomis, pagal kurias leidžiama atnaujinti darbo sutartis, siekiant užtikrinti konkrečių laikinojo, pagalbinio ar išimtinio pobūdžio paslaugų teikimą, nors realiai tokie poreikiai yra nuolatiniai ir ilgalaikiai;

   —

   nenumatyta jokia kompetentingos administracijos pareiga įsteigti nuolatinius etatus nutraukiant pagalbinių statutinių darbuotojų darbo sutartis, bet jai leidžiama į įsteigtus nuolatinius etatus priimti „laikinus“ darbuotojus, todėl darbuotojų padėtis išlieka nestabili, nors atitinkamoje valstybėje šiame sektoriuje patiriamas nuolatinis etatinių darbuotojų darbo vietų trūkumas.

   Laikinas darbuotojo pakeitimas, siekiant iš esmės patenkinti laikinus darbdavio poreikius, susijusius su darbuotojais, iš principo gali būti „objektyvi priežastis“ pagal šio Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą.

   Įstaigoje, turinčioje daug darbuotojų, kaip antai priklausančioje visuomenės sveikatos priežiūros sektoriui, neišvengiamai gali prireikti laikinai pavaduoti darbuotojus, be kita ko, dėl to, kad jie negali dirbti dėl ligos, motinystės, tėvystės ar kitų atostogų. Tokiomis aplinkybėmis laikinas darbuotojų pavadavimas gali būti objektyvi priežastis, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, pateisinanti tiek su pavaduojančiais darbuotojais sudarytų sutarčių terminuotą pobūdį, tiek šių sutarčių atnaujinimą tenkinant poreikius, su sąlyga, kad įvykdyti šiuo klausimu Bendrajame susitarime nustatyti reikalavimai.

   Be to, pareiga organizuoti sveikatos priežiūros tarnybas taip, kad būtų nuolat užtikrinama tinkama sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų skaičiaus pusiausvyra, tenka viešojo administravimo įstaigai ir priklauso nuo daugybės veiksnių, galinčių atspindėti ypatingą lankstumo poreikį, kuris šiame specifiniame sektoriuje gali, atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, objektyviai pateisinti paeiliui sudaromas terminuotas darbo sutartis.

   Tačiau negalima pritarti tam, kad terminuotos darbo sutartys galėtų būti atnaujinamos siekiant nuolat ir ilgą laiką vykdyti sveikatos priežiūros tarnybų užduotis, kurios paprastai priklauso nuolatinių ligoninės darbuotojų veiklai.

   Iš tikrųjų, terminuotų darbo sutarčių arba darbo santykių atnaujinimas siekiant patenkinti poreikius, kurie faktiškai yra ne laikini, bet nuolatiniai ir ilgalaikiai, nėra pateisinamas pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, nes toks terminuotų darbo sutarčių ar darbo santykių naudojimas tiesiogiai prieštarauja prielaidai, kuria pagrįstas šis Bendrasis susitarimas, t. y. kad neterminuotos darbo sutartys yra bendra darbo santykių forma, net jei tam tikriems sektoriams ar profesijoms ir veiklos rūšims būdinga sudaryti terminuotas darbo sutartis.

   Be to, kalbant apie administracijai paliktą diskreciją įsteigti nuolatinius etatus, pažymėtina, kad tokios priemonės, leidžiančios įsteigti nuolatinę darbo vietą, kaip ir galimybės terminuotą darbo sutartį pakeisti į neterminuotus darbo santykius, egzistavimas galėtų būti laikoma veiksminga priemone prieš piktnaudžiavimą sudarant laikinąsias darbo sutartis.

   Nors nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama atnaujinti paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis siekiant pakeisti darbuotojus, kol darbuotojai bus įdarbinti į įsteigtus nuolatinius etatus, iš principo gali būti pateisinamos objektyvia priežastimi, vis dėlto šios priežasties taikymas konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atitinkamos veiklos ypatumus ir į jos vykdymo sąlygas, turi atitikti Bendrojo susitarimo reikalavimus.

   (žr. 44–48, 53, 54, 56 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punktą reikia aiškinti taip, kad juo iš principo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama, kad sutartiniai santykiai pasibaigtų terminuotoje darbo sutartyje nurodytu laiku ir kad būtų atliktas galutinis mokėjimas, nedarant poveikio galimam naujam paskyrimui, su sąlyga, jog tokie teisės aktai nepažeidžia Bendrojo susitarimo tikslo ar veiksmingumo, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   Šio punkto tikslas apriboti atvejus, kai paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys ar paeiliui nustatomi terminuoti darbo santykiai, prarastų savo prasmę, jeigu pagal nacionalinę teisę vien naujas darbo santykių pobūdis galėtų būti laikomas „objektyvia priežastimi“, kaip ji suprantama pagal minėtą punktą, galinčia pateisinti terminuotos darbo sutarties atnaujinimą.

   (žr. 60, 61 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  Nevienodas požiūris į tam tikrų kategorijų darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, kuris pagrįstas ne darbo santykių terminuotu ar neterminuotu pobūdžiu, bet jų statutiniu arba sutartiniu pobūdžiu, nepatenka į Bendrajame susitarime dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, įtvirtinto nediskriminavimo principo taikymo sritį.

   Taigi, nevienodas požiūris į pagalbinius statutinius darbuotojus ir į panašius darbuotojus, dirbančius pagal pagalbinio darbo sutartis, patenka tik į nacionalinės tesės, kurios išaiškinimas išimtinai tenka nacionaliniam teismui, taikymo sritį.

   Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos atsakyt į klausimą, ar Bendrojo susitarimo 4 punktą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias jokia kompensacija nutraukiant darbo sutartį nėra mokama pagalbiniams statutiniams darbuotojams, nors tokia kompensacija vis dėlto skiriama panašiems darbuotojams, dirbantiems pagal pagalbinio darbo sutartis.

   (žr. 62, 66, 68, 69 punktus)