Byla C‑19/15

Verband Sozialer Wettbewerb eV

prieš

Innova Vital GmbH

(Landgericht München I prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Vartotojų apsauga — Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 — Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą — 1 straipsnio 2 dalis — Taikymo sritis — Galutiniam vartotojui skirti maisto produktai — Išimtinai sveikatos srities specialistams skirtame komerciniame pranešime pateikti teiginiai“

Santrauka – 2016 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis ir teleologinis aiškinimas

2. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Taikymo sritis – Išimtinai sveikatos srities specialistams skirtame komerciniame pranešime pateikti teiginiai – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1047/2012, 1 straipsnio 2 dalis)

3. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Šių teiginių vartojimo sąlygos – Draudimas formuluoti teiginius dėl teigiamo poveikio sveikatai, kurių nesupranta vidutinis vartotojas – Apimtis – Technine ar moksline kalba sveikatos srities specialistams skirtame nekomerciniame pranešime suformuluoti teiginiai – Neįtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1047/2012, 5 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23 punktą)

2.  Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1047/2012, 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka teiginiai apie maistingumą ar sveikatingumą, kurie nurodomi komerciniame pranešime apie galutiniam vartotojui skirtą maisto produktą, jei šis pranešimas skirtas ne galutiniam vartotojui, o išimtinai sveikatos srities specialistams.

   Iš tikrųjų „komercinio pranešimo“ sąvoką pagal Reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnio 2 dalį reikia suprasti taip, kad ji pirmiausia susijusi su reklaminio pobūdžio pranešimu apie maisto produktus, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama reklamuoti šiuos produktus. Tokiu pranešimu taip pat gali būti reklaminis laiškas, kurį maisto verslo operatoriai išsiunčia sveikatos srities specialistams ir kuriame yra teiginių apie maisto produktų maistingumą ar sveikatingumą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, kad šie specialistai atitinkamais atvejais rekomenduotų savo pacientams minėtą produktą įsigyti ir (arba) vartoti. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnio 2 dalyje tiksliai nenurodyta, kas yra komercinio pranešimo adresatas, ir nedaroma jokio skirtumo dėl to, ar tai būtų galutinis vartotojas, ar sveikatos srities specialistas. Darytina išvada, kad pats produktas, o ne pranešimas, kuriame apie jį nurodoma, turi būti skirtas galutiniam vartotojui. Vis dėlto, negalima atmesti, kad patys sveikatos srities specialistai gali būti klaidinami netikslių, dviprasmiškų ar klaidinančių teiginių. Taigi, šie sveikatos srities specialistai gali, nors ir norėdami tik gero, galutiniams vartotojams, su kuriais jie bendrauja, pateikti klaidingos informacijos apie komerciniame pranešime nurodomus maisto produktus. Vadinasi, Reglamento Nr. 1924/2006 taikymas teiginiams apie maistingumą ar sveikatingumą, kurie nurodomi specialistams skirtuose komerciniuose pranešimuose, padeda užtikrinti aukštesnį vartotojų apsaugos lygį vidaus rinkoje.

   (žr. 29–31, 44, 45, 47, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Reglamentas Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1047/2012, nedraudžia sveikatos srities specialistams, pateikiant nekomercinio pobūdžio pranešimą, nurodyti objektyvios informacijos, susijusios su naujais moksliniais pasiekimais, kuriame vartojami techniniai ar moksliniai terminai. Iš tikrųjų, nors iš šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies matyti, kad teiginius apie sveikatingumą leidžiama vartoti tik tuomet, jei teiginiuose nurodytą teigiamą poveikį gali suprasti vidutinis vartotojas, iš to negalima daryti išvados, kad draudžiama bet kokia maisto verslo operatorių sveikatos srities specialistams pateikta informacija apie naujus mokslo pasiekimus, kurioje vartojami techniniai arba moksliniai terminai. Šiuo klausimu šio 5 straipsnio 2 dalis turi būti suprantama taip, kad ji taikoma, kai teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą tiesiogiai pateikiami galutiniam vartotojui, kad jis galėtų rinktis žinodamas situaciją.

   (žr. 49–51, 53 punktus)