Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvas kapitalo judėjimas — Apribojimai — Mokesčių teisės aktai — Turto mokestis — Nacionalinės teisės normos, nesuteikiančios apmokestinamiesiems nerezidentams neapmokestinamojo minimumo, taikomo šios valstybės apmokestinamiesiems rezidentams, lengvatos — Priimtinumas — Sąlyga

(EB 56 ir 58 straipsniai)

2. Laisvas kapitalo judėjimas — Apribojimai — Dvišalė sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo — Tik susitariančiųjų valstybių narių rezidentų teisė į asmeninio pobūdžio atskaitas — Priimtinumas

(EB 56 ir 58 straipsniai)

Summary

1. EB 56 ir EB 58 straipsniai nedraudžia turto mokestį įtvirtinančių teisės aktų, kuriais apmokestinamiesiems nerezidentams, kurių pagrindinė turto dalis yra jų gyvenamosios vietos valstybėje, atsisakoma suteikti šios valstybės apmokestinamiesiems rezidentams taikomo neapmokestinamojo minimumo lengvatą.

Apmokestinamųjų asmenų, kitoje nei jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje turinčių tik nedidelę savo turto dalį, padėtis paprastai negali būti prilyginama šios kitos valstybės narės rezidentų padėčiai, nes ne vien didžioji jų pajamų dalis, bet ir didžioji turto dalis dažniausiai yra jų gyvenamosios vietos valstybėje. Dėl to ši valstybė narė geriausiai gali atsižvelgti į bendrąjį rezidento mokumą prireikus taikydama jam savo teisės aktuose numatytus neapmokestinamuosius minimumus. Todėl kompetentingų institucijų atsisakymas taikyti nerezidentams neapmokestinamąjį minimumą, kuris taikomas rezidentams, nėra jų diskriminacija.

(žr. 37–38, 43 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. EB 56 ir EB 58 straipsniai nedraudžia to, kad dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostata, pagal kurią vienoje iš šių dviejų valstybių gyvenantys fiziniai asmenys kitoje valstybėje naudojasi asmeninio pobūdžio atskaitomis, kurias ši valstybė taiko savo rezidentams, nėra taikoma valstybės narės, kuri nėra šios sutarties šalis, rezidentui.

Tai, kad iš šios sutarties kylančios dvišalės teisės ir pareigos taikomos tik abiejų sutartį sudariusių valstybių narių rezidentams, yra dvišalėms sutartims dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo būdinga ypatybė.

(žr. 60–61, 63 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)