This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62002CJ0456
Sprendimo santrauka
Sprendimo santrauka
1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Valstybės narės pilietis, dirbantis globos namams apie 30 val. per savaitę už atlyginimą natūra ir pinigais – Netaikymas
(EB 43 ir 49 str.)
2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Sąvoka – Darbo santykių buvimas – Realios ir efektyvios veiklos vykdymas – Valstybės narės pilietis, dirbantis globos namams apie 30 val. per savaitę ir už tai išmokas gaunantis natūra ir pinigais – Nacionalinio teismo vertinimas
(EB 39 str.)
3. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Teisė apsigyventi – EB 18 straipsnio 1 dalies tiesioginis taikymas – Apribojimai ir sąlygos – Taikymas nepažeidžiant bendrųjų Bendrijos teisės principų ir pirmiausia proporcingumo principo – Ekonomiškai neaktyvus Europos Sąjungos pilietis, turintis priimančios valstybės narės išduotą leidimą apsigyventi – Vienodas požiūris socialinės paramos, užtikrinančios minimalaus pragyvenimo pašalpą, atžvilgiu
(EB 12 str. ir EB 18 str. 1 dalis)
1. Valstybės narės piliečiui, kuris kitoje valstybėje narėje dirba apie 30 val. per savaitę pagal individualią integravimo programą globos namams ir jiems vadovaujant, bei už tai išmokas gauna natūra ir pinigais, nėra taikomi EB 43 ir 49 straipsniai.
Iš tikrųjų įsisteigimo teisė, numatyta EB sutarties 43–48 straipsniuose, apima tik teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ją vykdyti, taip pat steigti ir valdyti įmones, atstovybes, padalinius arba dukterines bendroves. Darbuotojų veiklai (šie straipsniai) netaikomi.
Kita vertus, nuolatinio pobūdžio veiklai arba veiklai, nesusijusiai su jokiais išankstiniais apribojimais laike, netaikomos Bendrijos teisės nuostatos dėl paslaugų teikimo.
(žr. 20, 22, 27–29 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Valstybės narės pilietis, kuris kitoje valstybėje narėje dirba apie 30 val. per savaitę pagal individualią integravimo programą globos namams ir jiems vadovaujant, ir už tai išmokas gauna natūra ir pinigais, gali reikalauti teisės apsigyventi kaip darbuotojas pagal EB 39 straipsnį, tik jeigu veikla, kurią jis vykdo, yra reali ir efektyvi. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar būtent toks atvejis yra byloje, kurioje jis turi priimti sprendimą. Šiuo klausimu remdamasis objektyviais kriterijais jis turi visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su vykdomos veiklos pobūdžiu ir nagrinėjamais darbo santykiais. Šis teismas turi patikrinti, ar atitinkamo asmens teikiamos paslaugos gali būti laikomos įprastine darbo rinkos veikla. Tam tikslui gali būti atsižvelgta į globos įstaigos statusą ir veiklą, socialinės integravimo programos turinį, paslaugų pobūdį ir jų teikimo būdus.
(žr. 17, 20, 22, 24, 29 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Europos Sąjungos pilietis, kuriam nesuteikta teisė apsigyventi priimančioje valstybėje pagal EB 39, 43 ar 49 straipsnius, gali kaip Europos Sąjungos pilietis apsigyventi toje valstybėje tiesiogiai taikant EB 18 straipsnio 1 dalį. Šios teisės įgyvendinimui minėtas straipsnis nustato sąlygas ir apribojimus, inter alia , reikalavimą turėti pakankamai lėšų, tačiau kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šios sąlygos ir apribojimai nepažeistų bendrųjų Bendrijos teisės principų ir pirmiausia proporcingumo principo. Tačiau nustačius, kad ekonomiškai neaktyvus Europos Sąjungos pilietis turi leidimą apsigyventi, šis asmuo gali prašyti socialinės paramos, pavyzdžiui, minimalaus pragyvenimo pašalpos, remdamasis EB 12 straipsniu.
(žr. 33, 43, 46 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)