EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2015 m. balandžio 22 d.

ED

prieš

Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA)

„Viešoji tarnyba — Laikinasis tarnautojas — Atrankos procedūra — Išankstinės atrankos etape priimtas spendimas atmesti kandidatūrą, paraišką išnagrinėjus Atrankos komitete — Skundo dėl sprendimo atmesti kandidatūrą nepateikimas per nustatytą terminą — Prašymas pateikti informacijos — Agentūros, įgaliotos sudaryti darbo sutartį (AĮSDS), atsakymas be sprendimo atmesti kandidatūrą peržiūros — Dėl šio atsakymo pateiktas skundas — Ikiteisminės procedūros nesilaikymas — Akivaizdus nepriimtinumas — Procedūros reglamento 81 straipsnis“

Dalykas

:

Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo ED prašo panaikinti 2014 m. kovo 27 d. Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA arba toliau – Agentūra) tariamą sprendimą antrame atrankos procedūros etape nenagrinėti ieškovės kandidatūros administratoriaus pareigų grupės AD 8 lygio teisininko pareigoms užimti.

Sprendimas

:

Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. ED padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1. Teismo procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Apimtis

   (Tarnautojų teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

2. Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sprendimai atmesti kandidatūrą ir paskirti kitą kandidatą į aptariamą darbo vietą – Prašymas panaikinti tik sprendimą atmesti kandidatūrą – Leistinumas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3. Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Imperatyvus pobūdis – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Sprendimas atmesti kandidatūrą – Įtraukimas – Sprendimo nemotyvavimas – Poveikio nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5. Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sprendimo, apie kurį tinkamai pranešta, nemotyvavimas arba nepakankamas motyvavimas – Poveikio nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.  Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 81 straipsnį, jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Tarnautojų teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio.

   Konkrečiai kalbant, atmetant ieškinį motyvuota nutartimi pagal Procedūros reglamento 81 straipsnį ne tik prisidedama prie proceso ekonomijos, bet ir taupomos proceso šalių lėšos, kurias jos skirtų teismo posėdžiui, kai susipažinęs su bylos medžiaga Tarnautojų teismas, manydamas, kad joje yra pakankamai informacijos, visiškai įsitikina, kad ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, ir mano, kad surengęs teismo posėdį negautų jokios naujos informacijos šiam įsitikinimui pakeisti.

   (žr. 15 ir 16 punktus)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Mészáros / Komisija, F‑22/13, EU:F:2014:189, 39 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.  Kalbant apie ieškinius, kuriais siekiama užginčyti įdarbinimo procedūras, pašalintas kandidatas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra pareigūnas, tarnautojas arba institucijoje arba agentūroje nedirbantis kandidatas, neprivalo kartu prašyti panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą laisvai darbo vietai užimti ir sprendimą įrašyti kitą kandidatą į rezervo sąrašą arba sprendimą paskirti kitą kandidatą į norimą darbo vietą. Iš tiesų prieš pašalintą kandidatą, kuris, siekdamas apsaugoti trečiųjų asmenų teises į teisminį procesą, pagal proporcingumo principą prašo tik panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą, negalima remtis jokia pareiga prašyti kartu panaikinti šiuos du sprendimus.

   Be to, dėl požiūrio, kad tuo atveju, kai nagrinėjama darbo vieta ieškinio pareiškimo momentu jau užimta, prašymas panaikinti sprendimą atmesti kandidatūrą yra priimtinas tik tuomet, jeigu pašalintas kandidatas kartu prašo panaikinti sprendimą paskirti kitą kandidatą į darbo vietą, būtų įtvirtinta ieškinių, pareikštų dėl asmens nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, teisėtumo, priimtinumo sąlyga, nenumatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Iš tiesų nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnyje, kuris susijęs su Sąjungos teismui pareikštais pareigūnų ieškiniais dėl jų nenaudai priimtų aktų, nei jokioje kitoje nuostatoje tam, kad ieškinys būtų nepriimtinas, iš atrankos procedūros pašalinto kandidato nereikalaujama būtinai pareikšti ieškinį kartu dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą ir dėl susijusio sprendimo paskirti kitą kandidatą.

   (žr. 22 ir 23 punktus)

   Nuoroda:

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Komisija / Moschonaki, T‑476/11 P, EU:T:2013:557, 35, 44 ir 47 punktai.

3.  Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatyti skundo ir ieškinio pateikimo terminai yra imperatyvūs ir nepriklauso nuo šalių ar teismo, kuris turi patikrinti, net ir savo iniciatyva, ar jų buvo laikytasi, valios. Šie terminai atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą.

   Taigi tai, kad sprendime dėl administracinio skundo institucija arba agentūra atsakė į argumentus, pateiktus dėl esmės, neaptarusi galimybės, jog jis pateiktas pavėluotai, todėl yra nepriimtinas, arba tai, kad ji aiškiai nurodė suinteresuotajam asmeniui, jog jis turi teisę skųsti šį sprendimą teisme, neturi įtakos Tarnautojų teismo vertinimui dėl ieškinio, vėliau pateikto dėl šio sprendimo, priimtinumo. Iš tikrųjų tokios aplinkybės negali lemti to, kad būtų nukrypstama nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių terminų sistemos arba juo labiau kad Tarnautojų teismas būtų atleidžiamas nuo jam tenkančios pareigos tikrinti, ar laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų terminų.

   (žr. 28 ir 29 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Müllers / CES, 79/70, EU:C:1971:79, 18 punktas ir Sprendimo Moussis / Komisija, 227/83, EU:C:1984:276, 13 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Offermann / Parlamentas, T‑129/89, EU:T:1991:55, 34 punktas; Sprendimo Rasmussen / Komisija, T‑35/96, EU:T:1997:36, 30 punktas ir Nutarties Braun-Neumann / Parlamentas, T‑306/08 P, EU:T:2009:6, 37 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Schmit / Komisija, F‑3/05, EU:F:2006:31, 24 punktas; Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 36 punktas ir Nutarties Michel / Komisija, F‑44/13, EU:F:2014:40, 68 punktas.

4.  Sprendimas atmesti asmens kandidatūrą neabejotinai yra asmens nenaudai priimtas aktas, nes juo iš šio asmens atėmus galimybę dalyvauti kitame įdarbinimo procedūros etape ir šitaip – bet kokią galimybę būti įdarbintam pagal skelbimą dėl laisvos darbo vietos, sukuriama privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį atitinkamo asmens interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį.

   Net darant prielaidą, kad šis sprendimas galėjo būti nemotyvuotas, ir, esant neginčijamai tiesai, kad apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu sprendimu, vis dėlto toks nemotyvavimas nekeičia fakto, kad sprendimas buvo asmens nenaudai priimtas aktas.

   (žr. 31 ir 39 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Michel / Parlamentas, 195/80, EU:C:1981:284, 22 punktas ir Sprendimo Komisija / Fernández Gómez, C‑417/05 P, EU:C:2006:582, 42 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Hendrickx / Cedefop, T‑87/99, EU:T:2000:191, 37 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Tzirani / Komisija, F‑46/11, EU:F:2013:115, 140 punktas.

5.  Sprendimo nemotyvavimas, kurį administracija gali ištaisyti iki sprendimo dėl skundo priėmimo etapo, neturi įtakos termino apskųsti minėtą sprendimą skaičiavimui, jeigu apie ji tinkamai pranešta arba suinteresuotasis asmuo kitaip veiksmingai su juo supažindinamas.

   Negalima pritarti tam, kad dėl kiekvieno administracijos eksplicitinio arba implicitinio sprendimo, neatsižvelgiant į tai, ar jis nepakankamai motyvuotas arba nemotyvuotas (o tai galima nustatyti išnagrinėjus sprendimą iš esmės), būtų galima pateikti prašymą papildyti motyvus, ir dėl to pareigūnams arba tarnautojams būtų suteikiamas papildomas trijų mėnesių terminas skundui pateikti, skaičiuojant nuo papildomų motyvų gavimo, nes sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, nemotyvavimas arba motyvų trūkumas gali ar net turi būti aiškiai nurodytas skunde ir taip galimai ištaisytas administracijos sprendime dėl šio skundo.

   (žr. 41 ir 42 punktus)

   Nuoroda:

   Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo H / Komisija, T‑196/95, EU:T:1997:79, 35 punktas ir Sprendimo Casini / Komisija, T‑132/03, EU:T:2005:324, 32 punktas.

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Longinidis / Cedefop, T‑283/08 P, EU:T:2011:338, 72 punktas ir Sprendimo Mocová / Komisija, T‑347/12 P, EU:T:2014:268, 35 ir 41 punktai.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Sapara / Eurojust, F‑61/06, EU:F:2008:98, 67 punktas.