Keywords
Summary

Keywords

Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Dovanojamo turto mokesčiai

(EB 56 ir EB 58 straipsniai)

Summary

EB 56 straipsnio ir EB 58 straipsnio nuostatos aiškintinos kaip draudžiančios tokį valstybės narės reglamentavimą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, kalbant apie dovanojamo turto mokesčio apskaičiavimą, numatyta, kad neapmokestinamoji suma nuo apmokestinimo bazės šios valstybės narės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto dovanojimo atveju, jeigu dovanojimo sandorio įvykdymo momentu dovanotojas ir apdovanotasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei neapmokestinamoji suma, kuri būtų taikoma, jeigu bent vienas jų tuo pačiu metu būtų turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą pirmoje valstybėje narėje.

Kadangi pagal šį nacionalinį reglamentavimą neapmokestinamos sumos atitinkamo nekilnojamojo turto apmokestinimo bazei taikymas priklauso nuo dovanotojo ar apdovanotojo nuolatinės gyvenamosios vietos dovanojimo sandorio įvykdymo momentu, dovanojimui tarp ne rezidentų tenkanti didesnė mokesčių našta yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

Toks skirtingas vertinimas negali būti pateisinamas tuo, kad jis susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis. Jeigu pagal nacionalinį reglamentavimą dovanojimo būdu įgyto ir atitinkamoje valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto apmokestinimo tikslais vienodai traktuojami, viena vertus, tokį turto objektą iš dovanotojo ne rezidento įgiję apdovanotieji ne rezidentai ir, kita vertus, tokį turto objektą iš dovanotojo rezidento įgiję apdovanotieji ne rezidentai arba rezidentai bei tokį turto objektą iš dovanotojo ne rezidento įgiję apdovanotieji rezidentai, to paties apmokestinimo atveju pagal šį reglamentavimą, nepažeidžiant Sąjungos teisės reikalavimų, negalima įtvirtinti skirtingo požiūrio į šiuos apdovanotuosius, kiek tai susiję su neapmokestinamosios sumos taikymu šio nekilnojamojo turto objekto apmokestinimo bazei. Dovanojamo turto mokesčio surinkimo taisyklių ir sąlygų požiūriu tarp šių kategorijų nėra jokio objektyvaus situacijų skirtumo, galinčio pateisinti skirtingą vertinimą.

Be to, siekdama pateisinti savo teisės aktuose nustatyto laisvo kapitalo judėjimo apribojimą, valstybė narė, kurioje yra dovanojamas nekilnojamojo turto objektas, negali remtis nuo jos valios nepriklausančia apdovanotojo galimybe pasinaudoti kitos valstybės narės, kaip antai ta, kurioje dovanojimo momentu nuolat gyvena dovanotojas ir apdovanotasis, pripažįstama panašia neapmokestinamąja suma, kuri visiškai arba iš dalies galėtų kompensuoti nuostolius, apdovanotojo patirtus dėl mažesnės neapmokestinamosios sumos taikymo apskaičiuojant pirmoje valstybėje narėje mokėtiną dovanojamo turto mokestį. Tai juo labiau pasakytina tuo atveju, jei valstybė narė, kurioje nuolat gyvena dovanotojas ir apdovanotasis, taiko mažesnę neapmokestinamąją sumą nei valstybė narė, kurios teritorijoje yra dovanojamas nekilnojamojo turto objektas, arba nustato didesnę šio objekto vertę nei pastaroji valstybė.

Be to, galimas paveldimam turtui taikomų mokesčių teisės nuostatų apėjimas, sudarant kelis lygiagrečius dovanojimo sandorius arba perleidžiant visą tam tikro asmens turtą keliais per tam tikrą laiką paeiliui vykdomais dovanojimo sandoriais, negali pateisinti neapmokestinamosios sumos, taikomos apmokestinimo bazei, sumažinimo, jeigu tokia galimybė pasirodo esanti vien hipotetinė. Kiek tai susiję su galimais vėlesniais dovanojimais, nors valstybė narė, kurios teritorijoje yra dovanojimo sandorio dalyką sudarantis nekilnojamojo turto objektas, iš tiesų turi teisę užtikrinti, kad paveldėjimui galiojančios apmokestinimo taisyklės nebūtų apeinamos suskaidytais dovanojimais tarp tų pačių asmenų, įstatymų apėjimo rizika, kiek tai susiję su dovanojimo sandoriais tarp šioje valstybėje narėje nuolat negyvenančių asmenų, egzistuoja lygiai taip pat, kaip ir dovanojimo sandorių, kuriuose dalyvauja bent vienas rezidentas, atveju. Todėl, siekiant užkirsti kelią tokiems suskaidytiems dovanojimams, dovanojimo sandorių, kuriuose dalyvauja rezidentas, atveju nacionaliniuose teisės aktuose numačius ne sumažintos neapmokestinamosios sumos taikymą, o vien tai, kad tokiems dovanojimams įtvirtinta viso dydžio neapmokestinamoji suma apmokestinimo bazei, gautai susumavus atitinkamų dovanojimo sandorių vertę, taikoma tik vieną kartą, sumažintos neapmokestinamos sumos taikymas, kai dovanojimo sandoris vykdomas tarp ne rezidentų, negali būti laikomas tinkama priemone šiais teisės aktais siekiamam tikslui užkirsti kelią įstatymų apėjimui įgyvendinti.

Nagrinėjami teisės aktai negali būti pateisinti ir būtinybe išsaugoti nacionalinės mokesčių sistemos vientisumą, nes mokestinė nauda, atsirandanti valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra dovanojamas nekilnojamojo turto objektas, dėl visos neapmokestinamosios sumos taikymo apmokestinimo bazei, jeigu dovanojimo sandoryje dalyvauja bent vienas šios valstybės rezidentas, šioje valstybėje nėra kompensuojama jokiu konkrečiu apmokestinimu dovanojamo turto mokesčiu.

(žr. 28, 35, 38, 42, 44, 46, 48–51, 54–56 punktus ir rezoliucinę dalį)