Keywords
Summary

Keywords

1. Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7

(Tarybos direktyva 79/7)

2. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Bendrijos teisės įgyvendinimas

(EB 10 straipsnis)

Summary

1. Direktyva 79/7 dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje nedraudžia valstybei narei priimant teisės aktus, kuriais siekiama konkrečios diskriminuojamos lyties asmenims visą pensijos trukmę taikyti pensijų sistemą, taikomą kitos lyties asmenims, tokio taikymo sieti su reikalavimu sumokėti ištaisymo įmoką, kurią sudaro skirtumas tarp iš pradžių diskriminuotų asmenų įmokų, sumokėtų tuo laikotarpiu, kai buvo diskriminuojama, ir tuo pačiu metu sumokėtų didesnių kitų asmenų įmokų, kartu su palūkanomis, kurios kompensuoja pinigų nuvertėjimą.

Tačiau bet kokia valstybės narės priimta priemonė, kuria siekiama įgyvendinti Bendrijos teisės normas, pavyzdžiui, vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, turi būti veiksminga. Tuo atžvilgiu minėta direktyva draudžia šiai valstybei narei reikalauti, kad ši ištaisymo įmoka būtų didinama kitomis palūkanomis nei tos, kuriomis siekiama kompensuoti pinigų nuvertėjimą. Ši direktyva taip pat draudžia reikalauti, kad šis mokėjimas būtų vienkartinis, jei ši sąlyga nurodytą ištaisymą padaro praktiškai neįmanomą arba pernelyg sunkų. Taip yra būtent tada, kai mokėtina suma viršija suinteresuotojo asmens metinę pensiją.

(žr. 27–28, 35 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Jei dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas priima sprendimą, iš kurio išplaukia nacionalinės teisės akto nuostatos nesuderinamumas su Bendrijos teise, atitinkamos valstybės narės institucijoms kyla pareiga imtis bendrų arba konkrečių priemonių, kad būtų užtikrintas Bendrijos teisės laikymasis, ir jos, be kita ko, turi užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų kuo skubiau suderinta su Bendrijos teise ir kad teisės subjektai galėtų visiškai naudotis iš Bendrijos teisės kylančiomis teisėmis.

Nustačius Bendrijos teisei prieštaraujančią diskriminaciją, tol, kol nėra priimtos vienodą požiūrį atkuriančios priemonės, nacionalinis teismas turi netaikyti jokios diskriminacinės nacionalinės nuostatos, neprašydamas ar nelaukdamas, kad įstatymų leidėjas ją pirmiau panaikintų, ir neprivilegijuotos grupės nariams turi taikyti tą pačią tvarką, kuri taikoma kitos kategorijos asmenims.

(žr. 41 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)