Keywords
Summary

Keywords

1. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalies „status quo“ taisyklė

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis)

2. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalies „status quo“ taisyklė

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis)

Summary

1. EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis, kuri draudžia Susitariančiosioms Šalims nuo šio protokolo įsigaliojimo datos nustatyti naujus įsisteigimo laisvės apribojimus, turi tiesioginį poveikį valstybėse narėse, todėl nacionaliniuose teismuose gali būti remiamasi teisėmis, kurias ji suteikia į jos taikymo sritį patenkantiems Turkijos piliečiams, siekiant, kad būtų netaikomos jai prieštaraujančios vidaus teisės normos. Šioje nuostatoje aiškiais, tiksliais ir besąlygiškais žodžiais iš tikrųjų įtvirtinta nedviprasmiška status quo sąlyga, kuri išreiškia Susitariančiųjų Šalių prisiimtą įsipareigojimą, teisiškai suformuluotą kaip paprasčiausią susilaikymą.

Ši sąlyga veikia ne kaip pagrindinė taisyklė, dėl kurios su atvykimu į valstybės narės teritoriją susijusi materialinė teisė, kurią ji pakeičia, tampa netaikytina, bet kaip kvaziprocedūrinė taisyklė, kuri laiko atžvilgiu nustato, pagal kurias valstybės narės imigracijos teisės aktų nuostatas reikia vertinti Turkijos piliečio, pageidaujančio pasinaudoti įsisteigimo laisve valstybėje narėje, padėtį.

Taigi ši sąlyga nepaneigia principinės valstybių narių kompetencijos spręsti dėl nacionalinės imigracijos politikos. Vien tai, kad įsigaliojusi tokia sąlyga reikalauja iš šių valstybių susilaikyti, taip tam tikru mastu apribodama jų diskreciją šioje srityje, neleidžia manyti, kad tai pažeidžia pačią šių valstybių suverenios kompetencijos užsieniečių politikos srityje esmę.

(žr. 46, 55, 58 punktus)

2. EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalimi siekiama sukurti palankias sąlygas laipsniškai įgyvendinti įsisteigimo laisvę absoliučiai uždraudžiant nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti bet kokią naują naudojimosi šia laisve kliūtį, sugriežtinančią tam tikru metu egzistuojančias sąlygas tam, kad nebūtų sugriežtintos sąlygos laipsniškai įgyvendinti šią laisvę tarp valstybių narių ir Turkijos Respublikos. Ši Papildomo protokolo nuostata yra išankstinė sąlyga, būtina Asociacijos susitarimo 13 straipsniui įgyvendinti, nors šis straipsnis ir neturi tiesioginio poveikio, o Asociacijos taryba iki šiol nepriėmė nė vienos priemonės Papildomo protokolo 41 straipsnio 2 dalies, kuri taip pat neturi tiesioginio poveikio, pagrindu tam, kad Susitariančiosios Šalys realiai panaikintų egzistuojančias įsisteigimo laisvės kliūtis. Be to, ji taikoma visiems naujai nustatytiems įsisteigimo laisvės apribojimams ir, kitaip nei Turkijos darbuotojams taikoma status quo sąlyga, jos taikymo sritis nėra apribota iš taip pripažintos apsaugos srities pašalinant tam tikrus specifinius aspektus.

Dėl šių priežasčių Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti įsigaliojus šiam Protokolui atitinkamoje valstybėje narėje nustatyti bet kokius naujus apribojimus naudotis įsisteigimo laisve, įskaitant tuos, kurie susiję su materialinėmis ir (arba) procedūrinėmis Turkijos piliečių pirmojo įsileidimo į šios valstybės narės teritoriją, kur jie ketina užsiimti profesine savarankiškai dirbančių asmenų veikla, sąlygomis.

(žr. 60–62, 69 punktus ir rezoliucinę dalį)