Byla T‑188/24

Compagnie générale des établissements Michelin

prieš

Europos Komisiją

2025 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Konkurencija – Karteliai – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis – Patikrinimo dalykas ir tikslas – Pareiga motyvuoti – Pakankamai svarūs požymiai – Privatumo apsauga – Teisminė kontrolė“

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėtumo kontrolė – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Įgyvendinant tą sprendimą padarytas pažeidimas – Poveikio sprendimo, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, teisėtumui nebuvimas

   (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 19 ir 20 punktus)

2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Pareiga nurodyti patikrinimo dalyką ir tikslą – Pareiga nurodyti tikslų rinkos apibrėžimą – Nebuvimas – Pareiga teisiškai kvalifikuoti preziumuojamus pažeidimus – Nebuvimas – Pareiga nurodyti įtariamą pažeidimo laikotarpį – Nebuvimas

   (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 24–48 punktus)

3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Teisė į būsto neliečiamybę – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Proporcingumo principo paisymas – Komisijos pareiga turėti pakankamai svarių požymių, leidžiančių įtarti pažeidimą – Pareiga atskleisti šiuos požymius – Nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 51–58 ir 74–84 punktus)

4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Aiškus svarių požymių, leidžiančių įtarti pažeidimą, nurodymas – Teisminė kontrolė

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 78–84 punktus)

5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Teisė į būsto neliečiamybę – Komisijos pareiga turėti pakankamai svarių požymių, leidžiančių įtarti pažeidimą – Požymių, kuriais grindžiamas sprendimas atlikti patikrinimą, turinys – Įmonės vieši pareiškimai, kuriais pagrindiniams konkurentams siūlomos kainų strategijos, kurių reikia laikytis – Pakankamai svarūs kainų derinimo požymiai pagrindiniu laikotarpiu – Su ankstesniu laikotarpiu susijusių pakankamai svarių požymių nebuvimas – Teisės į būsto neliečiamybę pažeidimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 106–154 ir 190 punktus)

6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimo atlikti patikrinimą priėmimas – Komisijos diskrecija – Ribos – Proporcingumo principo paisymas – Pavojus, jog įrodymai gali būti paslėpti arba sunaikinti – Patikrinimo reikalingumas

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

   (žr. 156–158, 162–172, 176 ir 177 punktus)

Santrauka

Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Europos Komisijos sprendimą ( 1 ), kuriuo Compagnie générale des établissements Michelin (toliau – Michelin) nurodyta leisti atlikti jos patikrinimą dėl galimo jos dalyvavimo susitarimuose ar antikonkurenciniuose veiksmuose padangų sektoriuje. Naudodamasis proga jis priminė kriterijus, leidžiančius įvertinti požymių, galinčių pagrįsti tokį sprendimą, rimtumą.

Įtarusi, kad pagrindiniai padangų gamintojai ėmėsi antikonkurencinių veiksmų dėl kainų derinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), 2024 m. sausio 10 d. Komisija, atlikusi savo iniciatyva pradėtą tyrimą, priėmė sprendimą, kuriuo bendrovei Michelin nurodoma leisti atlikti jos patikrinimą (toliau – ginčijamas sprendimas). Šis sprendimas buvo priimtas pagal Reglamento Nr. 1/2003 ( 2 ) dėl konkurencijos taisyklių įgyvendinimo 20 straipsnio, kuriame nustatomi Komisijos įgaliojimai patikrinimų srityje, 4 dalį.

2024 m. sausio–kovo mėn. Komisija atliko patikrinimą Michelin patalpose. Šiuo tikslu apsilankė biuruose, paėmė įrangą (nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, išorines laikmenas), apklausė kelis asmenis ir padarė paimtos įrangos turinio kopiją.

Michelin Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą remdamasi, viena vertus, pareigos motyvuoti pažeidimu ir, kita vertus, teisės į būsto neliečiamybę pažeidimu.

Bendrojo Teismo vertinimas

Iš pradžių Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tam tikri ieškovės argumentai susiję su patikrinimo, kurį Komisija atliko vykdydama ginčijamą sprendimą, eiga. Šiuo klausimu jis konstatavo, kad įmonė negali remtis patikrinimo procedūros eigos neteisėtumu, kad užginčytų akto teisėtumą, kuriuo remdamasi Komisija atliko tą patikrinimą.

Vis dėlto dėmesį į patikrinimo eigą Michelin atkreipė tik tam, kad iliustruotų aiškumo ar tikslumo trūkumus, kiek tai susiję su motyvavimu ar sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, suteikto leidimo kištis mastu. Taigi būtent iš šio požiūrio taško Bendrasis Teismas įvertino argumentus, pateiktus pagrindams dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrįsti.

Pirma, Bendrasis Teismas išnagrinėjo pagrindą, kad ginčijamame sprendime neįvykdyta SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti. Pradžioje jis priminė, kad Sąjungos teisės akto motyvavimas turi atitikti to akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti jį priėmusios institucijos argumentus. Nereikalaujama motyvuose nurodyti visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes motyvai turi būti vertinami atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Konkurencijos srityje Reglamentu Nr. 1/2003 Komisijai suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus, kad ji įgyvendintų jai patikėtą užduotį apsaugoti vidaus rinką nuo konkurencijos iškraipymų ir taikyti sankcijas už galimus konkurencijos teisės pažeidimus toje rinkoje. To reglamento 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimuose atlikti patikrinimą, be kita ko, turi būti nurodytas patikrinimo objektas ir tikslas. Ši pareiga nurodyti konkrečius motyvus yra esminis reikalavimas siekiant ne tik parodyti numatomo įsikišimo į atitinkamų įmonių patalpas pagrįstumą, bet taip pat sudaryti galimybę joms suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jų teisę į gynybą.

Tačiau, jeigu tame sprendime dėl patikrinimo išdėstyti pirmiau nurodyti svarbiausi duomenys, jame nebūtina tiksliai apibrėžti nagrinėjamos rinkos, tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamų pažeidimų arba nurodyti laikotarpio, kuriuo tie pažeidimai buvo padaryti. Iš tiesų, kadangi patikrinimai atliekami tyrimo pradžioje, Komisija paprastai dar neturi tikslios informacijos, kad galėtų pateikti konkretų teisinį vertinimą, ir iš pradžių turi patikrinti savo įtarimų pagrįstumą ir atliktų veiksmų apimtį.

Atsižvelgdamas į šiuos principus, Bendrasis Teismas išanalizavo Michelin teiginius, kad dėl ginčijamame sprendime vartojamų žodžių „ir (arba)“, „be kita ko“, „įskaitant“ ir „ne vėliau kaip“ įtariamo pažeidimo materialinė aprėptis ir aprėptis laiko atžvilgiu tampa dviprasmiška, nepateisinama ir nepagrįsta.

Jis pažymėjo, kad alternatyvos „ir (arba)“ vartojimas aprašant, kokia forma vyksta įtariamas derinimas (antikonkurencinės sutartys ir (arba) suderinti veiksmai), ieškovei nesukelia jokių ypatingų pasekmių, nes tikslus teisinis įtariamo derinimo kvalifikavimas kaip įmonių susitarimo ar suderintų veiksmų priklauso nuo vertinimo, kurio negali būti reikalaujama rengiant sprendimą dėl patikrinimo.

Pažymėtina, kad žodžių „be kita ko“ arba „įskaitant“ vartojimas aprašant Komisijos įtarimus leidžia lengviau suprasti požymius, apie kuriuos kalbant jie vartojami, t. y. kainų derinimą, „be kita ko, didmeninės kainos“, ir keitimąsi neskelbtina komercine informaciją, „įskaitant keitimąsi visiems pasiekiamais viešais kanalais“. Šie žodžiai suteikia galimybę ieškovei tiksliau nustatyti, dėl ko jai priekaištaujama. Jie iliustruoja įtariamo derinimo turinį ir paaiškina, kad pateikti pavyzdžiai nėra išsamūs įtariamo pažeidimo materialinės apimties požymiai.

Galiausiai, nurodžiusi, kad veiksmai prasidėjo „ne vėliau kaip“ pagrindiniu laikotarpiu ir kad duomenys rodo, jog išankstinis derinimas vyko „ne vėliau kaip“ ankstesniu laikotarpiu, Komisija savo iniciatyva pateikė tam tikrų požymių dėl įtariamo derinimo laiko aspekto. Tokie požymiai, kurie yra motyvų dalis, leidžia pripažinti, kad ieškovė nebuvo tokioje padėtyje, jog būtų aiškiai nesupratusi Komisijos įtarimų ir dėl tos priežasties nebūtų turėjusi galimybės visiškai apsaugoti savo teisės į gynybą.

Taigi remiantis SESV 196 straipsniu, ginčijamo sprendimo motyvai leidžia ieškovei susipažinti su pritaikytos priemonės pagrindimu, o Bendrajam Teismui – vykdyti jos kontrolę. Laikantis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies tuose motyvuose taip pat pakankamai nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas.

Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo pagrindą, grindžiamą teisės į ieškovės būsto neliečiamybę pažeidimu.

Pradžioje jis priminė, kad juridinis asmuo gali remtis ta teise, kuri priskiriama prie privatumo apsaugos. Reikalavimas saugoti asmens privačios veiklos sferą nuo valstybės institucijų savavališko ar neproporcingo kišimosi yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris yra įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje. Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu nustatyta, kad bet koks šios teisės įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šios teisės esmės, taip pat proporcingumo principo.

Praktikoje sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, turi būti siekiama surinkti dokumentus, reikalingus konkrečių faktinių ir teisinių aplinkybių, apie kurias Komisija jau turi informacijos, tikrumui ir apimčiai patikrinti, o tos aplinkybės laikomos pakankamai svariais požymiais, leidžiančiais įtarti, jog buvo pažeistos konkurencijos taisyklės. Taigi tokių požymių turėjimas yra sąlyga sine qua non, kad Komisija galėtų nurodyti atlikti tyrimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį.

Be to, kadangi sprendimo nurodyti atlikti patikrinimą motyvuose apibrėžiama Komisijos pareigūnams suteiktų įgaliojimų apimtis, gali būti ieškoma tik su patikrinimo objektu susijusių dokumentų. Taigi toks sprendimas negali būti suformuluotas taip, kad ta apimtis būtų išplėsta plačiau, nei reikia atsižvelgiant į pakankamai svarius požymius, kuriuos Komisija turi to sprendimo priėmimo momentu.

Visa tai priminęs, Bendrasis Teismas patikrino, ar ginčijamas sprendimas yra savavališkas, kaip teigia ieškovė.

Šiuo klausimu jis iš pradžių pažymėjo, kad sprendime atlikti patikrinimą nebūtina pateikti visos toje tyrimo stadijoje Komisijos turimos informacijos, nes turi būti rasta tyrimo veiksmingumo ir suinteresuotosios įmonės teisės į gynybą apsaugos pusiausvyra.

Taigi sprendime dėl patikrinimo Komisija turi kaip įmanoma tiksliau nurodyti, kokius įtarimus ketina tikrinti, t. y. nurodyti, ko ieškoma ir su kokiais klausimais turi būti susijęs patikrinimas. Tačiau iš jos negalima reikalauti taip pat nurodyti požymių, kitaip tariant, duomenų, kuriais remdamasi ji numato prielaidą, kad buvo pažeistas SESV 101 straipsnis.

Taigi šioje byloje Komisijai negalima priekaištauti, kad ji nurodė, jog „turi informacijos“ ir „įrodymų“ dėl įtariamo derinimo ar tam tikrų jo aspektų, tačiau nepateikė daugiau informacijos dėl jų pobūdžio, formos, datos ar autoriaus.

Paskui Bendrasis Teismas išanalizavo Komisijos pateiktų požymių pakankamą svarumą ginčijamam sprendimui pagrįsti.

Iš pradžių Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jeigu įmonė, kuriai skirtas sprendimas dėl patikrinimo, pateikia tam tikrų įrodymų, kurie sukelia abejonių dėl Komisijos turimų požymių pakankamo svarumo, Bendrasis Teismas turi nagrinėti šiuos požymius ir tikrinti, ar jie pakankamai svarūs.

Tokia a posteriori vykdoma išsami teisėtumo kontrolė leidžia kompensuoti išankstinio teismo leidimo nebuvimą ir užtikrinti patikrinimo priemonės suderinamumą su pagrindine teise į būsto neliečiamybę. Tos kontrolės tikslas nėra nustatyti, ar atitinkami požymiai leidžia įrodyti, o ne tik įtarti antikonkurencinius veiksmus, nes toks klausimas yra pernelyg ankstyvas šioje tyrimo stadijoje.

Skirtingai, nei pažeidimo įrodymai, požymiai, kuriais grindžiamas sprendimas dėl patikrinimo, neturi įrodyti pažeidimo padarymo ir jo turinio, antraip Komisijai suteikti įgaliojimai taptų visiškai neveiksmingi. Taigi aplinkybė, kad turimi duomenys gali būti aiškinami skirtingai, nereiškia, kad jie nėra pakankamai svarūs požymiai, nes Komisijos pateikiamas aiškinimas atrodo įtikinamas.

Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, viena vertus, kad įvairūs požymiai, leidžiantys įtarti pažeidimą, turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, o kaip visuma, nes jie gali papildyti vieni kitus. Kita vertus, ši byla susijusi su išankstinio tyrimo stadija, t. y. su tuo momentu, kai Komisija dar nėra priėmusi pozicijos dėl įtariamo pažeidimo realumo, o ieškovei taikoma nekaltumo prezumpcija.

Šioje byloje atsiliepime į ieškinį Komisija pateikė paaiškinimus ir faktus, kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti, ar ji turėjo pakankamai svarių požymių įtarimams pagrįsti ir patikrinimui pateisinti, o tai palengvino Bendrojo Teismo atliekamą kontrolę. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija turėjo pakankamai svarių požymių tik dėl įtariamo derinimo pagrindiniu laikotarpiu, o ne ankstesniu laikotarpiu, nurodytu ginčijamame sprendime, kuris dėl tos priežasties turi būti iš dalies panaikintas.

Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė priekaištą, grindžiamą proporcingumo principo pažeidimu. Šiuo klausimu jis priminė, kad tas principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pagal kurį Sąjungos institucijų priimtais aktais neturėtų būti viršijama tai, kas tinkama ir būtina užsibrėžtam tikslui pasiekti, o kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi, palyginti su užsibrėžtais tikslais.

Kalbant apie sprendimą dėl patikrinimo pažymėtina, kad šis principas reiškia, jog numatyta priemonė neturi sukelti neproporcingų ir netoleruotinų nepatogumų, palyginti su užsibrėžtu tikslu. Konkrečiai kalbant, Komisijos sprendimas rinktis arba prašymą pateikti informaciją, arba sprendimu nurodytą atlikti patikrinimą priklauso ne nuo tokių aplinkybių, kaip itin sunki padėtis, ypatinga skuba ar būtinybė laikytis visiškos diskrecijos, o nuo būtinybės atlikti tinkamą tyrimą. Todėl, jeigu sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, siekiama tik leisti Komisijai surinkti reikiamus duomenis, kad būtų įmanoma įvertinti galimą Sutarties pažeidimą, toks sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo.

Šiuo atveju Komisija negalėjo paneigti, jog yra pavojus, kad ieškomi įrodymai gali būti paslėpti arba sunaikinti. Taigi ieškovė neįrodė, viena vertus, kad ginčijamas sprendimas yra nereikalingas, nes įrodymams nekyla pavojus, arba kad galima taikyti mažiau suvaržančią priemonę ir, kita vertus, kad tas sprendimas sukėlė pernelyg dideles žalingas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant pakankamai svarių požymių, kuriais būtų galima pagrįsti įtarimus dėl laikotarpio, ankstesnio už pagrindinį laikotarpį, šiuo klausimu Bendrasis Teismas iš dalies panaikino ginčijamą sprendimą dėl jo savavališkumo, o dėl to ir dėl pažeistos ieškovės teisės į būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą. Likusią ieškinio dalį jis atmetė.

( 1 ) 2024 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimas C(2024) 243 final, kuriuo, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalimi, nurodoma atlikti Compagnie générale des établissements Michelin ir visų jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų patronuojamųjų bendrovių patikrinimą (byla AT.40863 – Hoops).

( 2 ) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).