Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62019TJ0502

    2022 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas.
    Francesca Corneli prieš Europos centrinį banką.
    Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų gaivinimas ir pertvarkymas – Ankstyvosios intervencijos priemonės – ECB sprendimas taikyti Banca Carige SpA laikinąjį administravimą – Ieškinys dėl panaikinimo – Akcininko pareikštas ieškinys – Teisė pareikšti ieškinį – Suinteresuotumas, kuris skiriasi nuo banko suinteresuotumo – Priimtinumas – Teisės klaida nustatant teisinį pagrindą – Sąjungos teismo pateiktas Sąjungos teisę atitinkantis nacionalinės teisės aiškinimas – Riba – Draudimas aiškinti nacionalinę teisę contra legem.
    Byla T-502/19.

    ECLI identifier: ECLI:EU:T:2022:627

    Byla T‑502/19

    Francesca Corneli

    prieš

    Europos Centrinį Banką

    2022 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

    „Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų gaivinimas ir pertvarkymas – Ankstyvosios intervencijos priemonės – ECB sprendimas taikyti Banca Carige SpA laikinąjį administravimą – Ieškinys dėl panaikinimo – Akcininko pareikštas ieškinys – Teisė pareikšti ieškinį – Suinteresuotumas, kuris skiriasi nuo banko suinteresuotumo – Priimtinumas – Teisės klaida nustatant teisinį pagrindą – Sąjungos teismo pateiktas Sąjungos teisę atitinkantis nacionalinės teisės aiškinimas – Riba – Draudimas aiškinti nacionalinę teisę contra legem

    1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Sprendimas taikyti kredito įstaigai laikinąjį administravimą – Šio sprendimo tiesioginio poveikio tos įstaigos akcininkų teisinei padėčiai nustatymas – Poveikis akcininkų teisėms dalyvauti valdant tą įstaigą – Tiesioginė sąsaja su ieškove

      (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

      (žr. 33–35, 37, 38, 40, 41, 43, 45, 47–54 punktus)

    2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Sprendimas taikyti kredito įstaigai laikinąjį administravimą – Šio sprendimo konkretaus poveikio tos įstaigos akcininkų teisinei padėčiai nustatymas – Priklausymas asmenų, kuriuos galima identifikuoti, grupei – Įgytos teisės – Konkreti sąsaja su ieškove

      (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

      (žr. 56, 58–64, 70, 74–76 punktus)

    3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl sprendimo taikyti kredito įstaigai laikinąjį administravimą – Reikšmingas teisinės situacijos pakeitimas – Asmeninės akcininkų teisės – Priimtinumas

      (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

      (žr. 78–83 punktus)

    4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas taikyti kredito įstaigai laikinąjį administravimą – Sąlygos, pateisinančios laikinojo administravimo taikymą – Didelis įstaigos situacijos pablogėjimas – Neįtraukimas

      (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59 28 ir 29 straipsniai)

      (žr. 95, 98, 100 punktus)

    5. Institucijų aktai – Direktyvos – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Būtinybė užtikrinti direktyvų veiksmingumą – Nacionalinių teismų pareigos – Tinkamo aiškinimo pareiga – Ribos – Bendrųjų teisės principų laikymasis – Nacionalinės teisės aiškinimas „contra legem“

      (SESV 288 straipsnio 3 pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59)

      (žr. 103–108 punktus)

    Santrauka

    Ieškovė Francesca Corneli yra Banca Carige SpA (toliau – bankas) smulkioji akcininkė. Bankui susidūrus su finansiniais sunkumais, 2019 m. sausio 1 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė taikyti jam laikinąjį administravimą. Šio sprendimo galiojimas buvo pratęstas tris kartus, paskutinį kartą – iki 2020 m. sausio 31 d.

    Gavęs ieškinį dėl panaikinimo, be kita ko, dėl sprendimo taikyti bankui laikinąjį administravimą ir įvairių sprendimų dėl pratęsimo, Bendrasis Teismas, nagrinėdamas bylą išplėstinėje kolegijoje, pareiškė savo poziciją dėl kredito įstaigos akcininkų, pareiškusių ieškinį dėl ECB sprendimo taikyti tai įstaigai laikinąjį administravimą panaikinimo, suinteresuotumo pareikšti ieškinį ir teisės jį pareikšti. Ieškovės ieškinį jis pripažino priimtinu, kiek tai susijęs su sprendimu taikyti laikinąjį administravimą ir pirmuoju sprendimu dėl pratęsimo (toliau – ginčijami sprendimai). Be to, Bendrasis Teismas pirmą kartą aiškino Direktyvos 2014/59 ( 1 ) 28 ir 29 straipsnius, kaip jie buvo įgyvendinti taikant juos perkeliančias nacionalinės teisės normas ( 2 ), ir panaikino ginčijamus sprendimus.

    Bendrojo Teismo vertinimas

    Pirmiausia Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinio priimtinumo klausimą ir nusprendė, kad jis yra priimtinas, nes ji turi ir teisę, ir suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų.

    Pirma, dėl jos teisės pareikšti ieškinį Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie sprendimai yra tiesiogiai susiję su ieškove. Pirma, jis pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais daromas poveikis ieškovės teisinei padėčiai, nepriimant tarpinio akto, nes patys aktai, remiantis taikytinomis taisyklėmis, pakeičia jos turimas teises dalyvauti kaip akcininkei valdant banką.

    Antra, jis atmetė ECB ir Komisijos argumentus, grindžiamus atitinkamai laikinu tokio poveikio pobūdžiu, tuo, kad ginčijami sprendimai nedaro poveikio svarbiausioms akcininkų teisėms ir tuo, kad tariamai paveiktos teisės priklauso visuotiniam banko akcininkų susirinkimui, o ne atskirai akcininkams. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad balsavimo teisė leidžia kiekvienam akcininkui individualiai dalyvauti renkant asmenis, kurie taps valdymo ir priežiūros organų nariais, ir kad laikinojo administravimo taikymas neleidžia jiems įgyvendinti šios teisės. Be to, jis atmetė argumentą, kad Sprendimas Trasta ( 3 ) patvirtina ieškovės ieškinio nepriimtinumą, nes šis sprendimas susijęs su kitokia situacija. Toje byloje ECB priimtas sprendimas panaikinti kredito įstaigos leidimą darė tiesioginį poveikį ne akcininkų, o pačios įstaigos teisinei situacijai. Akcininkų situaciją paveikė tik vėliau priimtas ir, leidimo panaikinimo atveju, Sąjungos teisėje nenumatytas nacionalinio teismo sprendimas dėl įstaigos likvidavimo.

    Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami sprendimai, nepriimant jokio tarpinio akto, pakeitė banko ir jo akcininkų, tarp kurių yra ir ieškovė, teisinius santykius ir kad jie yra tiesiogiai su ja susiję.

    Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami sprendimai yra konkrečiai susiję su ieškove, nes ji priklausė grupei, kurios nariai buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti ginčijamų sprendimų priėmimo dieną, nes jie buvo įtraukti į tą dieną uždarytą akcininkų, kurie gali būti paveikti, sąrašą. Be to, jis konstatavo, kad ginčijamais aktais pakeičiamos kai kurios ieškovės prieš priimant šiuos aktus įgytos teisės, t. y. tos teisės, kurios susijusios su jos turimomis banko akcijomis.

    Dėl ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ji remiasi šių sprendimų poveikiu savo teisėms, kurias ji turi asmeniškai kaip banko akcininkė. Jis mano, kad ji remiasi atskiru interesu prašyti panaikinti šiuos sprendimus, kuris nesutampa su banko interesu. Jei ginčijami sprendimai būtų panaikinti, poveikis akcininkų situacijai nebūtų toks pats kaip panaikinimo poveikis banko situacijai.

    Antra, kiek tai susiję su esme, nagrinėdamas ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės klaida nustatant ginčijamų sprendimų priėmimo teisinį pagrindą, Bendrasis Teismas pirmą kartą aiškino Direktyvos 2014/59 28 ir 29 straipsnius, kurių pavadinimai atitinkamai yra „Vyresniosios vadovybės ir valdymo organo pašalinimas“ ir „Laikinasis administratorius“, kaip jie buvo įgyvendinti juos perkeliančių nacionalinės teisės normų ( 4 ).

    Šioje byloje ECB nusprendė paleisti banko valdymo ir kontrolės organus ir pakeisti juos trimis specialiaisiais komisarais ir priežiūros komitetu. Jis nusprendė, kad yra tenkinamos nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis perkelti Direktyvos 2014/59 28 ir 29 straipsniai, numatytos sąlygos, t. y. labai pablogėjusi banko situacija.

    Bendrasis Teismas nusprendė, kad priemonės, apie kurias kalbama Direktyvos 2014/59 28 ir 29 straipsniuose, kaip jie perkelti pagal nacionalinę teisę, t. y. atitinkamai bankų valdymo ar kontrolės organų atleidimas ir paleidimas, negali būti laikomos lygiavertėmis ar alternatyviomis. Jis mano, kad pirmoji yra mažiau intervencinė nei antroji ir gali būti priimta, tik jei bankų valdymo ar kontrolės organų pakeitimą pagal nacionalinės ir Sąjungos teisės procedūras kompetentinga institucija laiko nepakankamu situacijai ištaisyti. Be to, nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis atitinkamai perkeliami šie du straipsniai, taikymo sąlygos taip pat skiriasi. 29 straipsnį perkeliančiose nuostatose nenumatytas nei bankų valdymo ar kontrolės organų paleidimas, nei specialaus administravimo taikymas tuo atveju, kai banko situacija labai pablogėja.

    Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB teisę ginčijamais sprendimais taikyti bankui laikinąjį administravimą ir jį išlaikyti reglamentuoja nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis perkeltas Direktyvos 2014/59 29 straipsnis.

    Darytina išvada, kad ECB pažeidė šias nuostatas, nes paleisdamas banko valdymo ar kontrolės organus, taikydamas laikinąjį administravimą ir pratęsdamas jį jis rėmėsi „dideliu [banko] situacijos pablogėjimu“, nors ši sąlyga jose nenumatyta.

    Šios Bendrojo Teismo išvados negali paneigti ECB ir Komisijos argumentas, kad atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos turi būti skaitomos ir aiškinamos atsižvelgiant į Sąjungos teisę, kurią jos perkelia, taip, kad būtų galima taikyti laikinąjį administravimą, net jei didelis banko padėties pablogėjimas šiose nuostatose nebuvo aiškiai numatytas. Remiantis suformuota jurisprudencija, pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, negali būti pagrindas aiškinti ją nesilaikant direktyvą perkeliančių nacionalinės teisės nuostatų.


    ( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190).

    ( 2 ) 1993 m. rugsėjo 1 d.decreto legislativo n. 385 – Testo unico delle leggi in materia bancaria e creditizia (Įstatyminis dekretas Nr. 385 – Bankininkystės ir kredito teisės aktų sąvadas) (GURI paprastasis priedas, Nr. 230, 1993 m. rugsėjo 30 d.) (toliau – Bankininkystės sąvadas) 69octiesdecies straipsnio 1 dalies b punktas ir 70 straipsnis.

    ( 3 ) 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923).

    ( 4 ) Žr. 2 išnašą.

    Top