Byla C‑176/19 P

Europos Komisija

prieš

Servier SAS ir kt.

2024 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Farmacijos produktai – Perindoprilio rinka – SESV 101 straipsnis – Karteliai – Rinkos pasidalijimas – Potenciali konkurencija – Konkurencijos ribojimas dėl tikslo – Strategija, kuria siekiama pavėlinti generinių perindoprilio versijų pateikimą rinkai – Susitarimas dėl taikaus ginčų patentų srityje sprendimo – Patento licencinė sutartis – Technologijos perleidimo ir licencinė sutartis – SESV 102 straipsnis – Atitinkama rinka – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“

1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Teisingumo Teismo atliekama faktinių bylos aplinkybių teisinio kvalifikavimo kontrolė – Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

   (žr. 69–75 punktus)

2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas – Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas ir 169 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 77–79 punktus)

3. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Realios ir konkrečios galimybės įeiti į rinką – Kriterijai – Įmonės tvirtas apsisprendimas ir pajėgumas patekti į atitinkamą rinką – Neįveikiamų kliūčių nebuvimas – Vertinimas – Patentų, kuriais saugomas originalus vaistas ar vienas iš jo gamybos procesų, buvimas – Generinių vaistų gamintojo kvalifikavimas kaip potencialaus originalių vaistų gamintojo, kuris yra patentų savininkas, konkurento

   (SESV 101 straipsnis)

   (žr. 91, 92, 100–103, 130–135, 425 ir 427–440 punktus)

4. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Susitarimas dėl taikaus ginčų patentų srityje sprendimo ir patento licencinė sutartis – Originalių vaistų gamintojo ir generinių vaistų gamintojo susitarimai – Susitarimai, kuriuose generinių vaistų gamintojui nustatytos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais tam tikrose rinkose sąlygos – Kvalifikavimas kaip ribojimo dėl tikslo – Kriterijai – Susitarimų žalos konkurencijai atitinkamoje rinkoje dydis – Vertinimas atsižvelgiant į atitinkamų susitarimų turinį, genezę ir teisinį bei ekonominį kontekstą – Poreikis išnagrinėti antikonkurencinių veiksmų poveikį konkurencijai – Nebuvimas – Dalyvavusios įmonės, kurios veikė neturėdamos tikslo užkirsti, apriboti ar iškraipyti konkurenciją – Nereikšmingos aplinkybės

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 93–96, 104–108, 174–184, 196–200, 223–226 ir 236–244 punktus)

5. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Susitarimai dėl rinkų pasidalijimo – Pažeidimas dėl tikslo – Aiškaus rinkų pasidalijimo nebuvimas – Nereikšmingumas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 97 ir 215–219 punktus)

6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Kritika motyvams, turintiems įtakos skundžiamo sprendimo rezoliucinei daliai – Reikšmingas pagrindas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

   (žr. 111–120 punktus)

7. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Įrodymų iškraipymu grindžiamas pagrindas – Bendrojo Teismo atliktas įrodymų aiškinimas, kuris yra akivaizdžiai priešingas jų formuluotei

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

   (žr. 145–154 ir 230–232 punktus)

8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visuma – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Bendro įrodymų visumos vertinimo priimtinumas – Komisija, žinanti antikonkurencinių susitarimų turinį – Poveikio nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 271–276 punktus)

9. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Skirtumas tarp ribojimo dėl tikslo ir ribojimo dėl poveikio – Ribojimas dėl tikslo – Pakankamas žalos dydis – Vertinimas – Konkurenciją skatinančio poveikio nebuvimas rinkose, kurios nepatenka į pažeidimo geografinę sritį

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 288–290, 452, 453 ir 489 punktus)

10. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Skirtumas tarp ribojimo dėl tikslo ir ribojimo dėl poveikio – Ribojimas dėl poveikio – Konkurencijos nagrinėjimas nesant ginčijamo susitarimo – Atsižvelgimas į esamą ir potencialią konkurenciją – Patentuotų vaistų laboratorijos ir generinių vaistų įmonės sudarytas susitarimas dėl taikaus patentų ginčų sprendimo – Komisijos pareiga nustatyti galimą konkurencinę padėtį nagrinėjamo produkto rinkose nesant susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo – Realaus ir patikimo priešingos padėties scenarijaus parengimas – Būtinybė nustatyti vienodą laiko atskaitos tašką stebimai padėčiai ir priešingos padėties scenarijui – Priešingos padėties scenarijus, kuris negali būti grindžiamas įvykiais, susiklosčiusiais po susitarimo sudarymo dienos – Priešingos padėties scenarijus, pagal kurį reikia nustatyti realias generinių vaistų įmonės veiksmų galimybes

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 338–356 ir 482–486 punktus)

11. Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai – Farmacijos produktai – Tarpusavio pakeičiamumas – Vertinimo kriterijai – Farmacijos produkto paklausos lankstumas, palyginti su kitų produktų, skirtų tai pačiai terapinei indikacijai, pasikeitusiomis kainomis

    (SESV 102 straipsnis)

    (žr. 381–390 punktus)

12. Apeliacinis skundas – Pagrįstu laikomas apeliacinis skundas – Apeliacinės instancijos teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės – Sąlyga – Bylos stadija, kai galima priimti sprendimą – Nebuvimas – Bylos grąžinimas nagrinėti Bendrajam Teismui – Pareiga perduoti bylą atskirai sudarytai teismo kolegijai – Nebuvimas

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 216 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 417 punktą)

13. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Susitarimas dėl taikaus ginčų patentų srityje sprendimo ir patento licencinė sutartis – Originalių vaistų gamintojo ir generinių vaistų gamintojo susitarimai – Susitarimai, kuriuose generinių vaistų gamintojui nustatytos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais tam tikrose rinkose sąlygos – Atlygis, kurį sudaro licencijos, pagal kurią generinių vaistų gamintojui leidžiama prekiauti nagrinėjamu vaistu savo pagrindinėse rinkose, suteikimas – Susitarimų dėl rinkų pasidalijimo, kuriais konkurencija ribojama dėl tikslo, kvalifikavimas – Kriterijai – Licencijos suteikimo generinių vaistų gamintojui paskata, kiek tai susiję su jo atsisakymu prekiauti savo produktu originalių vaistų gamintojui skirtose rinkose

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 447–473 punktus)

Santrauka

Teisingumo Teismas patenkino Europos Komisijos apeliacinius skundus dėl dviejų Bendrojo Teismo sprendimų ( 1 ) – jais iš dalies panaikintas sprendimas, kuriuo Komisija konstatavo kartelių buvimą ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi farmacijos produkto perindoprilio rinkoje ir skyrė baudas kartelyje dalyvavusiems vaistų gamintojams ( 2 ). Taip Teisingumo Teismas patikslino skiriamąją liniją tarp, viena vertus, teisėtų vaistų gamintojų veiksmų, kuriais siekiama taikiai išspręsti realius ginčus farmacijos sektoriuje, ir, kita vertus, susitarimų, kuriais neteisėtai pasidalijama farmacijos produkto rinka prisidengiant taikiu susitarimu dėl patentų ginčų sprendimo.

Farmacijos grupė Servier, kurios patronuojančioji bendrovė Servier SAS įsteigta Prancūzijoje (toliau atskirai arba kartu – Servier), sukūrė perindoprilį – vaistą, priskiriamą prie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, naudojamą širdies ir kraujagyslių medicinos srityje ir iš esmės skirtą padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies nepakankamumui gydyti. Perindoprilio molekulės patentas, užregistruotas Europos patentų biure (EPT) 1981 m., nustojo galioti 2000 m.

Perindoprilio veiklioji medžiaga yra druskos pavidalo – erbuminas. 1988 m. Servier EPT užregistravo kelis patentus, susijusius su minėtos veikliosios medžiagos gamybos procesais, jų galiojimas baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d.

2001 m. Servier pateikė EPT paraišką dėl naujo perindoprilio ir jo gamybos proceso patento; jis buvo išduotas 2004 m. (toliau – patentas 947). Be to, Servier pateikė patentą 947 atitinkančias patentų paraiškas keliose valstybėse narėse dar prieš joms tampant Europos patentų išdavimo konvencijos šalimis.

Nuo 2003 m. tarp Servier ir generinių vaistų gamintojų, ketinusių prekiauti generine perindoprilio versija, kilo keli ginčai. Šiomis aplinkybėmis dešimt generinių vaistų gamintojų pateikė EPT protestą dėl patento 947; 2009 m. gegužės mėn. EPT techninė apeliacinė taryba atšaukė ginčijamą patentą. Keli generinių vaistų gamintojai taip pat ginčijo patento 947 galiojimą tam tikruose nacionaliniuose teismuose. Servier savo ruožtu pareiškė ieškinius dėl patento pažeidimo ir pateikė prašymus nustatyti laikinus įpareigojimus nagrinėjamų generinių vaistų gamintojams, tarp jų – Slovėnijos bendrovei KRKA, tovarna zdravil, d.d. (toliau – Krka).

Siekdama užbaigti minėtus ginčus Servier 2005–2007 m. su keliomis generinių vaistų gamintojomis sudarė susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo. Taigi Servier ir Krka sudarė susitarimą dėl taikaus ginčų dėl patento 947 ir lygiaverčių nacionalinių patentų sprendimo, licencinę sutartį, taip pat perleidimo ir licencinę sutartį (toliau – Krka susitarimai). Šie susitarimai apėmė visas valstybes, kurios faktinių aplinkybių susiklostymo metu buvo Europos Sąjungos narės, taip pat ne Sąjungos nares, sudarančias pagrindines Krka rinkas.

Komisijos teigimu, Servier ir Krka sudarė šiuos susitarimus siekdamos neteisėto tikslo – padalyti atitinkamų šalių teritoriją į dvi įtakos zonas, kurių kiekviena apima pagrindines jų rinkas ir kuriose jos galėjo vykdyti savo veiklą, užtikrindamos, kad, kiek tai susiję su Servier, ši nepatirs Krka konkurencinio spaudimo, viršijančio šiuose susitarimuose nustatytas ribas, o kiek tai susiję su Krka, ši nepatirs rizikos būti Servier persekiojamai dėl patento pažeidimo.

2014 m. liepos 9 d. sprendime ( 3 ) Komisija konstatavo, kad Servier susitarimai, sudaryti su Krka ir kitomis generinių vaistų gamintojomis, yra pagal SESV 101 straipsnį draudžiamas konkurencijos ribojimas. Be to, ji nusprendė, kad Servier pažeidė SESV 102 straipsnį, nes parengė ir įgyvendino išstūmimo iš rinkos strategiją, apimančią perindoprilio ir technologijos, susijusios su šio vaisto veikliąja medžiaga, rinką Prancūzijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Taigi Komisija skyrė Servier iš viso 289727200 EUR siekiančias baudas už SESV 101 straipsnio pažeidimus, iš kurių 37661800 EUR – už jos dalyvavimą Krka susitarimuose, o 41270000 EUR – už SESV 102 straipsnio pažeidimą. Krka buvo skirta 10 mln. EUR bauda už SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Gavęs Servier ir Krka pareikštus ieškinius Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė teisės klaidų, kai Krka susitarimus kvalifikavo kaip SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau neįrodė konkurencijos ribojimo dėl tikslo ar poveikio buvimo. Dėl Servier inkriminuojamo SESV 102 straipsnio pažeidimo Bendrasis Teismas nusprendė, kad apibrėždama perindoprilio rinką Komisija padarė vertinimo klaidų, dėl kurių jos išvados, susijusios su Servier dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, yra neteisėtos.

Taigi dviem 2018 m. gruodžio 12 d. priimtais sprendimais ( 4 ) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame konstatuotas SESV 101 straipsnio pažeidimas, susijęs su Krka susitarimais, ir SESV 102 straipsnio pažeidimas, taip pat Servier ir Krka už šiuos pažeidimus atitinkamai skirtas baudas.

Dėl šių Bendrojo Teismo sprendimų Komisija pateikė Teisingumo Teismui du apeliacinius skundus.

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo

A. Potencialios Servier ir Krka konkurencijos buvimas

Teisingumo Teismas pirmiausia išnagrinėjo Komisijos prieštaravimus, grindžiamus Bendrojo Teismo padarytomis klaidomis aiškinant ir taikant potencialios konkurencijos sąvoką.

Visų pirma Teisingumo Teismas pažymėjo, kad siekiant pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį išnagrinėti slaptus susitarimus – veiksmus, kurie pasireiškia horizontaliais įmonių bendradarbiavimo susitarimais, kaip antai Krka susitarimus, pirmajame etape reikia nustatyti, ar šiuos veiksmus įmonės, kurios konkuruoja, net jei tik potencialiai, gali apibūdinti kaip ribojančius konkurenciją. Tokiu atveju antrajame etape reikia patikrinti, ar minėti veiksmai, atsižvelgiant į jų ekonominius požymius, gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Jei šių veiksmų antikonkurencinis tikslas nenustatytas, reikia išnagrinėti jų poveikį.

Pateikęs šį patikslinimą Teisingumo Teismas pripažino prieštaravimus, grindžiamus potencialios konkurencijos sąvokos aiškinimo ir taikymo klaidomis, reikšmingais, nes Bendrasis Teismas išnagrinėjo kelias ginčijamo sprendimo konstatuojamąsias dalis, susijusias su Krka ir Servier potencialios konkurencijos klausimu, ir tam tikrus jos šiuo klausimu pateiktus prieštaravimus.

Dėl esmės Teisingumo Teismas konstatavo, kad nusprendęs, jog Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties sudarymo momentu buvo neprieštaringų įrodymų, galėjusių leisti Servier ir Krka manyti, kad patentas 947 galiojo, Bendrasis Teismas, remdamasis šiais įrodymais, padarė išvadą, kad nuo šiol šių įmonių konkurencija nacionalinėse rinkose Sąjungos viduje nebeegzistavo, todėl tarp jų nebebuvo potencialios konkurencijos.

Tam, kad padarytų tokią išvadą dėl potencialios konkurencijos nebuvimo, Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar Komisija įrodė, ar ne, kad Krka susitarimų sudarymo dieną Krka turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į atitinkamą rinką ir konkuruoti su Servier, atsižvelgiant į pakankamus parengiamuosius veiksmus ir į tai, kad nebuvo neįveikiamų kliūčių tokiam įėjimui į rinką.

Vis dėlto, užuot atlikęs reikiamus patikrinimus šiuo klausimu, Bendrasis Teismas tik tvirtino, kad Servier ir Krka buvo įsitikinusios, jog patentas 947 galioja, ir kad Krka elgesys, pasireiškęs konkurencinio spaudimo Servier darymu, galėjo būti paaiškinamas jos siekiu sustiprinti savo poziciją derybose, kurias ji galėjo pradėti, siekdama sudaryti susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį. Taip Bendrasis Teismas suklydo dėl nustatytos patento situacijos atitinkamose rinkose ir šalių ketinimų teisinės reikšmės. Be to, jis nemotyvavo savo numanomos išvados, kad Servier ir Krka nebebuvo potencialios konkurentės, nepaisant ginčijamo sprendimo įrodymų, kuriais siekta įrodyti priešingai.

Dar daugiau, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nagrinėdamas aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis, Bendrasis Teismas ne tik iškraipė aiškią ir tikslią Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, susijusio su Krka pareikštu priešieškiniu dėl patento 947 panaikinimo, formuluotę, bet ir ginčijamo sprendimo prasmę ir apimtį, kiek tai susiję su EPT Protestų skyriaus sprendimo, kuriuo šis patentas buvo patvirtintas, pasekmėmis.

Taigi Teisingumo Teismas pritarė Komisijos prieštaravimams, grindžiamiems Bendrojo Teismo padarytomis klaidomis aiškinant ir taikant potencialios konkurencijos sąvoką.

B. Krka susitarimų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

Antra, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai nusprendė, kad konkurencija nebuvo ribojama dėl tikslo.

Skundžiamuose sprendimuose Bendrasis Teismas nusprendė: kai kyla tikras ginčas dėl patento, susitarimas dėl taikaus šio ginčo sprendimo, numatantis konkurenciją ribojančias sąlygas, susietas su licencine sutartimi dėl šio patento, gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo tik tuo atveju, jei Komisija gali įrodyti, kad ši licencinė sutartis nėra įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas sandoris, taigi slepia kompensacinį mokėjimą.

Vis dėlto, Teisingumo Teismo teigimu, šiais argumentais neatsižvelgiama į patį nagrinėjamų susitarimų, kuriuos sudaro ne paprastas susitarimas dėl taikaus patentų ginčų sprendimo mainais už kompensacinį mokėjimą, o susitarimas dėl rinkų pasidalijimo į dvi zonas, iš kurių viena, be kita ko, nepatenka į SESV 101 straipsnio pažeidimo sritį, pobūdį.

Dėl šios teisės klaidos Bendrasis Teismas patikrino Servier ir Krka inkriminuojamų neteisėtų veiksmų kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, analizuodamas šiems veiksmams įgyvendinti skirtų susitarimų formą ir teisinius požymius, nors turėjo įvertinti šių susitarimų ekonominės žalos dydį, išsamiai išanalizuodamas jų savybes, tikslus ir ekonominį bei teisinį kontekstą.

Be to, nusprendęs, kad dėl Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties Krka nebuvo priskirta dalis jos rinkos, todėl nebuvo galima daryti išvados, kad egzistavo rinkos pasidalijimas, Bendrasis Teismas taip pat padarė SESV 101 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimo klaidą, nes šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas sudaryti susitarimus dėl rinkų pasidalijimo neapsiriboja tik susitarimais, kuriais nustatomas „aiškus“ rinkų pasidalijimas.

Maža to, Bendrasis Teismas padarė kitą teisės klaidą, kai savo argumentuose, susijusiuose su konkurencijos ribojimo dėl tikslo nebuvimu, pateikė svarstymų dėl tariamai hipotetinio nagrinėjamų susitarimų galimo poveikio pobūdžio, nors nereikia nei ieškoti, nei juo labiau įrodyti veiksmų, kvalifikuojamų kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, poveikio konkurencijai, įskaitant galimą nagrinėjimą, ar atitinkamas elgesys yra toks žalingas, kaip to reikalaujama tokiam kvalifikavimui.

Be to, priekaištaudamas Komisijai iš esmės neįrodžius, kad Servier ar Krka ketino riboti konkurenciją, nors tokio įrodinėjimo nebuvo reikalaujama siekiant nustatyti konkurencijos ribojimą dėl tikslo, Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą.

Bendrasis Teismas pažeidė ir laisvo įrodymų pateikimo principą, kai nusprendė, kad, kiek tai susiję su atsižvelgimu į fragmentiškus ir pavienius įrodymus, siekiant nustatyti pažeidimo buvimą, yra teisinis skirtumas tarp situacijų, kai Komisija žino antikonkurencinių susitarimų turinį, ir situacijų, kai ji tokių susitarimų turinio nežino. Be to, Bendrasis Teismas padarė dar vieną teisės klaidą, kai nusprendė, kad iš elektroninių laiškų ištraukų ar kitų dokumentų dedukcijos būdu padarytos išvados, kuriomis siekiama įrodyti šalių ketinimus, nepaneigia išvados, kuri grindžiama būtent nagrinėjamų susitarimų turiniu.

Galiausiai Teisingumo Teismas priminė, kad galimybė, jog patento licencija tam tikrose geografinėse rinkose gali daryti konkurenciją skatinantį poveikį, visiškai neturi reikšmės vertinant, ar ją reikia kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Taigi, atsižvelgdamas į Krka licencinės sutarties konkurenciją skatinantį poveikį pagrindinėms Krka rinkoms, Bendrasis Teismas padarė SESV 101 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo klaidą, juo labiau kad pagrindinės Krka rinkos nepatenka į SESV 101 straipsnio pažeidimo geografinę taikymo sritį.

Atsižvelgdamas į minėtas klaidas Teisingumo Teismas nusprendė, kad visi Bendrojo Teismo argumentai, susiję su tuo, kad Krka susitarimais konkurencija nebuvo ribojama dėl tikslo, yra neteisėti.

C. Krka susitarimų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio

Trečia, Teisingumo Teismas kritikavo Bendrąjį Teismą padarius išvadą, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, jog Krka susitarimai ribojo konkurenciją, nes šiai institucijai pritrūko įrodymų, kad, nesant šių susitarimų, Krka tikriausiai būtų įėjusi į pagrindines Servier rinkas.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad siekiant įvertinti, ar įmonių susitarimas daro antikonkurencinį poveikį, reikia palyginti dėl šio susitarimo susidariusią konkurencinę padėtį su padėtimi, kuri būtų susiklosčiusi nesant šio susitarimo. Šis metodas, vadinamas „priešingos padėties“ metodu, reikalauja atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, kuriomis šis susitarimas sudarytas. Taigi priešingos padėties scenarijus, numatomas remiantis šio susitarimo nebuvimu, turi būti realistiškas ir patikimas.

Atsižvelgdamas į šį patikslinimą Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas trimis pagrindiniais aspektais neatsižvelgė į priešingos padėties metodo, siekiant taikyti SESV 101 straipsnį, savybes.

Pirma, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo antikonkurencinio poveikio vertinimas buvo grindžiamas hipotetiniu požiūriu ir neišsamiu šio poveikio nagrinėjimu, nes Komisija į priešingos padėties scenarijų neįtraukė realios įvykių eigos, susiklosčiusios po šio susitarimo. Vis dėlto šiuose Bendrojo Teismo argumentuose neatsižvelgiama į aplinkybę, kad priešingos padėties scenarijus, kuris pats savaime yra hipotetinis, t. y. jis neįvyko, negali būti grindžiamas veiksniais, susiklosčiusiais po minėto susitarimo sudarymo.

Antra, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad jurisprudencija, pagal kurią įmonių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl poveikio dėl jo potencialių pasekmių, nebetaikoma, kai šis susitarimas įgyvendinamas, nes galima pastebėti realų minėto susitarimo poveikį konkurencijai. Kai, kaip šioje byloje, susitarimu siekiama ne pakeisti šioje rinkoje jau veikiančių konkuruojančių įmonių skaičių ar elgesį, o atvirkščiai, juos išlaikyti, paprasto situacijų, susiklosčiusių šioje rinkoje prieš ir po šio susitarimo įgyvendinimo, palyginimo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog nebuvo jokio antikonkurencinio poveikio, nes antikonkurencinis poveikis atsiranda dėl to, kad dėl minėto susitarimo neabejotinai išnyksta konkurencijos šaltinis, kuris šio susitarimo sudarymo momentu išlieka potencialus.

Trečia, iš jurisprudencijos matyti, kad nustatydama priešingos padėties scenarijų, kurio tikslas – išnagrinėti susitarimą dėl taikaus originalių vaistų gamintojo ir generinių vaistų gamintojo ginčo dėl patento sprendimo, Komisija neprivalo daryti galutinės išvados dėl generinių vaistų gamintojo galimybių pasiekti, kad ginčas dėl patento bus sėkmingas, arba tikimybės, kad bus sudarytas mažiau ribojantis susitarimas. Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė SESV 101 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo klaidą, kai nusprendė, kad Komisija neįrodė, kad, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo, Krka tikriausiai būtų įėjusi į atitinkamas rinkas, ir kad teismo procesų, kuriais ginčijamas patento 947 galiojimas, tęsimas būtų leidęs greičiau pripažinti šį patentą negaliojančiu ar tokio pripažinimo apimtis būtų buvusi didesnė.

Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad dėl nustatytų teisės klaidų visi Bendrojo Teismo argumentai, kuriais atmestas Krka susitarimų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio, yra neteisėti.

Dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo

Ketvirta, Teisingumo Teismas atmetė Bendrojo Teismo išvadą, kad Komisija, apibrėždama atitinkamo produkto rinką, kad išnagrinėtų, ar Servier piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, padarė klaidų, dėl kurių šis nagrinėjimas yra neteisėtas. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas, be kita ko, priekaištavo Komisijai, kad ši klaidingai apribojo atitinkamą rinką tik perindopriliu, neįtraukdama kitų vaistų, priskiriamų prie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (toliau – AKF inhibitoriai).

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad nustatant atitinkamą rinką, prieš vertinant galimą dominuojančią padėtį, kaip ji suprantama pagal SESV 102 straipsnį, pirmiausia reikia apibrėžti produktų rinką, paskui – geografinę rinką.

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad atitinkamos rinkos sąvoka reiškia ją sudarančių prekių ar paslaugų pakankamą tarpusavio pakeičiamumo laipsnį. Kiek tai konkrečiai susiję su vaistų ekonominio pakeičiamumo analize, pažymėtina, kad toks pakeičiamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai pačiai terapinei indikacijai skirtų vaistų pardavimų dalies perėjimą, kurį lėmė pasikeitusios šių vaistų santykinės kainos. Konstatavimas, kad tokio pakeičiamumo nėra, parodo, jog egzistuoja atskira rinka, nesvarbu, kokios būtų to priežastys.

Kadangi Komisija nusprendė, kad perindoprilis ir kiti AKF inhibitoriai negali būti tarpusavyje pakeičiami, atsižvelgiant į Servier neginčytą išvadą dėl santykinio perindoprilio paklausos nelankstumo, palyginti su smarkiai sumažėjusiomis kitų AKF inhibitorių vaistų kainomis atitinkamose rinkose, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai kritikavo Komisiją už tai, kad atitinkama rinka apėmė tik perindoprilį.

Toliau Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos išvada dėl Servier dominuojančios padėties technologijos, susijusios su perindoprilio veikliąja medžiaga, rinkoje buvo grindžiama neteisėtu atitinkamos rinkos apibrėžimu, todėl Teisingumo Teismas konstatavo, kad šie Bendrojo Teismo vertinimai grindžiami klaidinga prielaida, taigi taip pat yra neteisėti.

Kadangi Komisijos pagrindai, susiję su minėtomis klaidomis, buvo pripažinti pagrįstais, Teisingumo Teismas iš dalies panaikino skundžiamus sprendimus.

Dėl „Servier“ ir „Krka“ pareikštų ieškinių dėl panaikinimo

Penkta, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą dėl Servier ir Krka Bendrajame Teisme pateiktų pagrindų, kuriais siekta ginčyti ginčijamame sprendime atliktą Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, taip pat Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir Krka perleidimo ir licencinės sutarties kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio.

Kiek tai susiję, viena vertus, su Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, Teisingumo Teismas pirmiausia patikrino, ar Komisija galėjo pagrįstai kvalifikuoti šiuos susitarimus kaip Krka keliamos potencialios konkurencijos Servier ribojimą. Šiuo tikslu ji išnagrinėjo, ar minėtų susitarimų sudarymo dieną Krka turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į perindoprilio rinką ir konkuruoti su Servier.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pabrėžė, kad viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos gamybos procesą saugančio patento buvimas savaime neturi būti laikomas patekimo į generinių vaistų, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, rinką neįveikiama kliūtimi. Darytina išvada, kad tokio patento egzistavimas netrukdo atitinkamo originalių vaistų gamintojo potencialiu konkurentu pripažinti generinių vaistų gamintojo, kuris iš tikrųjų yra tvirtai apsisprendęs ir pajėgus patekti į rinką ir kuris savo veiksmais parodo, kad yra pasirengęs ginčyti šio patento galiojimą ir prisiimti riziką, kad jam įėjus į rinką šio patento savininkas gali pareikšti jam ieškinį dėl patento pažeidimo.

Dėl tvirto Krka apsisprendimo toliau dėti pastangas prekiauti savo perindopriliu, nepaisant teisinių nesėkmių, kurių ji patyrė 2006 m. su Servier susijusiuose ginčuose dėl patentų, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamame sprendime Komisijos nurodytų įrodymų matyti, jog Krka nenutraukė pastangų įeiti į pagrindines Servier rinkas.

Be to, aplinkybės, kad Krka derėjosi su Servier, siekdama sudaryti Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį, taip pat nepakanka siekiant įrodyti, kad Krka nebeturėjo tvirto apsisprendimo konkuruoti su Servier.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties sudarymo dieną Krka buvo potenciali Servier konkurentė.

Antrajame etape Teisingumo Teismas patikrino, ar Komisija klaidingai nusprendė, jog Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties tikslas buvo pasidalyti perindoprilio rinkas.

Šiuo klausimu ji pabrėžė, jog tai, kad susitarimai dėl taikaus patentų ginčų sprendimo, kaip ir su tokiais susitarimais susijusios licencinės sutartys, gali būti sudaryti siekiant tikslo, kuris gali būti teisėtas, nereiškia, kad jiems netaikomas SESV 101 straipsnis, jei paaiškėja, kad minėtais susitarimais siekiama riboti konkurenciją. Be to, šiuo atveju iš Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties sąlygų bei jų sudarymo aplinkybių aiškiai matyti, kad ekonominiu požiūriu jie yra susiję ir negali būti nagrinėjami atskirai.

Taigi Krka licencinės sutarties, pagal kurią Servier atsisakė prieštarauti tam, kad Krka prekiautų generine perindoprilio versija savo pagrindinėse rinkose, ir susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo, pagal kurį numatyta Krka pareiga nepažeisti patento pagrindinėse Servier rinkose, bendras poveikis ekonominiu požiūriu prilygsta quid pro quo ir leidžia Servier ir Krka atitinkamose jų pagrindinėse rinkose išlaikyti palankesnę padėtį. Tokia susitarimų visuma iš esmės reiškia šių rinkų pasidalijimą, taigi ir konkurencijos ribojimą dėl tikslo, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti galimu teigiamu ar konkurenciją skatinančiu poveikiu kurioje nors rinkoje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ginčijamame sprendime pateikti įrodymai patvirtina Servier ir Krka veiksmus, kuriais jos siekė pasidalyti perindoprilio rinką, sudarydamos Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį, ir jų pakanka, kad būtų pateisintas šių veiksmų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo.

Kita vertus, kiek tai susiję su Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio, Teisingumo Teismas priminė, kad Komisija turėjo palyginti dėl šių susitarimų susidariusią konkurencinę padėtį su konkurencine padėtimi, kuri susiklostytų pagal realų ir patikimą priešingos padėties scenarijų. Kadangi šiuo atveju nagrinėjamas konkurencijos ribojimas buvo susijęs su potencialios konkurencijos, kurią Krka kėlė Servier, šaltinio pašalinimu, priešingos padėties scenarijaus analizė iš esmės atitiko šios potencialios konkurencijos egzistavimo analizę.

Atsižvelgdamas į šiuos patikslinimus Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, jog Krka kėlė vieną iš realiausių grėsmių Servier, nes ji turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkas. Jei Krka susitarimų nebūtų buvę sudaryta, ši Krka galimybė įeiti į rinką su savo perindopriliu nebūtų buvusi pašalinta. Todėl Komisija nustatė, kad įgyvendinant minėtus susitarimus šio potencialios konkurencijos šaltinio pašalinimas reikšmingai ribojo konkurenciją. Šis poveikis, kuris nėra nei hipotetinis, nei potencialus, bet realus, gali pateisinti kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio, pateiktą ginčijamame sprendime.

Taigi priėmęs sprendimą dėl tam tikrų Servier ir Krka Bendrajame Teisme pateiktų pagrindų Teisingumo Teismas konstatavo, kad vis dėlto negalima priimti sprendimo dėl viso ginčo. Todėl jis grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl Krka perleidimo ir licencinės sutarties kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, taip pat dėl byloje Komisija / Servier ir kt. (C‑176/19 P) likusių pagrindų, susijusių su SESV 102 straipsnio pažeidimu, ir dėl subsidiariai pateiktų pagrindų, kuriais ginčijamas baudos dydis.

---

( 1 ) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimai Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14, EU:T:2018:922) ir Krka / Komisija (T‑684/14, EU:T:2018:918; toliau kartu – skundžiami sprendimai).

( 2 ) 2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimas C(2014) 4955 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 ir 102 straipsnius (byla AT.39612) – Perindoprilis (Servier) (toliau – ginčijamas sprendimas).

( 3 ) Žr. 2 išnašą.

( 4 ) Žr. 1 išnašą.