Byla C‑488/16 P

Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise eV

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO)

„Apeliacinis skundas – Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis prekių ženklas NEUSCHWANSTEIN – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis požymis – Geografinės kilmės nuoroda – Skiriamasis požymis – 52 straipsnio 1 dalies b punktas – Nesąžiningumas“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Teisingumo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio 1 dalis)

2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ir nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ir nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai – Prekybos vieta

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Žymens tinkamumo būti įregistruotam vertinimas – Atsižvelgimas į Sąjungos teisę – Nacionalinių institucijų sprendimai, neprivalomi Sąjungos instancijoms

   (Tarybos reglamentas Nr. 207/2009)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29 punktą)

2.  Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendrojo intereso, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti prekių arba paslaugų, dėl kurių prašoma registracijos, kategorijas apibūdinančius žymenis arba nuorodas kaip kolektyvinius prekių ženklus arba sudėtiniuose ar grafiniuose prekių ženkluose. Todėl šia nuostata neleidžiama tokių žymenų ir nuorodų naudoti tik vienai įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip prekių ženklai.

   Kalbant konkrečiai apie žymenis ar nuorodas, galinčius žymėti prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kategorijų geografinę kilmę, ypač apie geografinius pavadinimus, pažymėtina, kad egzistuoja bendrasis interesas išsaugoti teisę nevaržomai juos naudoti, nes jais galima ne tik nurodyti atitinkamų prekių kategorijų kokybę bei kitas savybes, bet ir daryti įvairią įtaką vartotojų pasirinkimui, pavyzdžiui, susiejant prekes ar paslaugas su vieta, kuri gali sukelti teigiamų emocijų.

   Atsisakyti registruoti žymenį pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti galima tik tuomet, jeigu geografinis pavadinimas, kuriam prašoma prekių ženklo registracijos, nurodo vietą, kuri prašymo pateikimo metu atitinkamos visuomenės dalies būtų siejama su nagrinėjamų prekių kategorija, arba jeigu būtų pagrįsta manyti, kad ateityje toks ryšys gali būti nustatytas.

   Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą iš esmės nedraudžiama registruoti geografinių pavadinimų, kurių nežino suinteresuotieji asmenys arba kurie nežinomi bent jau kaip geografinė vietovė, arba pavadinimų, kurių atveju dėl nurodomos vietos požymių nėra tikėtina, jog suinteresuotieji asmenys gali manyti, kad nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorija kilusi iš šios vietovės.

   (žr. 36–39 punktus)

3.  Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nors prekės kilmės nuoroda įprastai yra nuoroda į vietą, kur prekė gaminama ar galėtų būti gaminama, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ryšys tarp prekės ir geografinės vietos gali priklausyti nuo kitų sąsajos elementų, pavyzdžiui, kad prekė buvo sukurta ir suprojektuota atitinkamoje geografinėje vietoje.

   Taigi, Teisingumo Teismas sąsajos elementų neapribojo nagrinėjamų prekių gamybos vieta. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad prekybos vieta gali būti ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų ir atitinkamos vietos sąsajos elementas, tai galioja taip pat ir suvenyrų atveju.

   Iš tiesų vien aplinkybė, kad minėtos prekės ir paslaugos parduodamos nustatytoje vietovėje, negali būti traktuojama kaip apibūdinanti prekių ir paslaugų geografinę kilmę, nes šių prekių ir paslaugų pardavimo vieta negali nurodyti prekių ar paslaugų geografinės kilmės ypatybių, kokybės ir kitų savybių amatų, tradicijų ar klimato aspektu, kuriomis pasižymi konkreti vietovė.

   (žr. 48–50 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 72 punktą)