Byla T‑585/14

Slovėnijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo — Sąjungos nuosavi ištekliai — Valstybių narių finansinė atsakomybė — Pareiga sumokėti Komisijai sumą, atitinkančią prarastus nuosavus išteklius — Komisijos raštas — Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys — Nepriimtinumas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) nutartis

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos raštas, kuriame ji neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius– Netaikymas – Privalomų teisinių padarinių nesukeliantis raštas – Ieškinio nepriimtinumas

   (SESV 258 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000; Tarybos sprendimas 2007/436)

2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir perdavimas – Valstybių narių atsakomybė – Apimtis

   (Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos sprendimo 2007/436 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 straipsnio 1 dalis)

1.  Nagrinėjant valstybių narių ar institucijų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, galintys turėti privalomų teisinių padarinių.

   Taip nėra Komisijos rašto, kuriame ji neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius, atveju. Iš tikrųjų už Sąjungos teisės nuostatų dėl nuosavų išteklių perdavimo taikymą yra atsakingos valstybės narės. Jokia šioje srityje priimta Sprendimo 2007/436 dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos ir Reglamento Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436, nuostata nesuteikia Komisijai kompetencijos priimti sprendimų dėl jų aiškinimo. Be to, Komisija negali pažeisti išimtinės Teisingumo Teismo kompetencijos priimti sprendimą dėl valstybės narės veiksmų atitikties Reglamentui Nr. 1150/2000. Taigi, Komisija visuomet turi tik galimybę pareikšti savo nuomonę, kuri jokiais atvejais nesaisto nacionalinės valdžios institucijų.

   Be to, kadangi SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ikiteismine stadija siekiama tik suteikti valstybei narei galimybę savanoriškai įvykdyti Sutarties reikalavimus ar prireikus pateisinti savo poziciją, nė vienas šioje srityje Komisijos priimtas aktas, įskaitant raštą, kuriame ši institucija neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius, nėra privalomas.

   (žr. 25, 34, 38, 40, 43, 46, 48 punktus)

2.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 29–35 punktus)

Byla T‑585/14

Slovėnijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo — Sąjungos nuosavi ištekliai — Valstybių narių finansinė atsakomybė — Pareiga sumokėti Komisijai sumą, atitinkančią prarastus nuosavus išteklius — Komisijos raštas — Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys — Nepriimtinumas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) nutartis

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos raštas, kuriame ji neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius– Netaikymas – Privalomų teisinių padarinių nesukeliantis raštas – Ieškinio nepriimtinumas

   (SESV 258 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000; Tarybos sprendimas 2007/436)

2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir perdavimas – Valstybių narių atsakomybė – Apimtis

   (Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos sprendimo 2007/436 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 straipsnio 1 dalis)

1.  Nagrinėjant valstybių narių ar institucijų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, galintys turėti privalomų teisinių padarinių.

   Taip nėra Komisijos rašto, kuriame ji neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius, atveju. Iš tikrųjų už Sąjungos teisės nuostatų dėl nuosavų išteklių perdavimo taikymą yra atsakingos valstybės narės. Jokia šioje srityje priimta Sprendimo 2007/436 dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos ir Reglamento Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436, nuostata nesuteikia Komisijai kompetencijos priimti sprendimų dėl jų aiškinimo. Be to, Komisija negali pažeisti išimtinės Teisingumo Teismo kompetencijos priimti sprendimą dėl valstybės narės veiksmų atitikties Reglamentui Nr. 1150/2000. Taigi, Komisija visuomet turi tik galimybę pareikšti savo nuomonę, kuri jokiais atvejais nesaisto nacionalinės valdžios institucijų.

   Be to, kadangi SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ikiteismine stadija siekiama tik suteikti valstybei narei galimybę savanoriškai įvykdyti Sutarties reikalavimus ar prireikus pateisinti savo poziciją, nė vienas šioje srityje Komisijos priimtas aktas, įskaitant raštą, kuriame ši institucija neformaliai paragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius, nėra privalomas.

   (žr. 25, 34, 38, 40, 43, 46, 48 punktus)

2.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 29–35 punktus)