Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014TJ0671

    2017 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
    Bayerische Motoren Werke AG prieš Europos Komisiją.
    Valstybės pagalba – Regioninė investicinė pagalba – Vokietijos pagalba dideliam investiciniam BMW projektui Leipcige, susijusiam su dviejų modelių elektrinių transporto priemonių (i3 ir i8) gamyba – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys – Skatinamasis pagalbos poveikis – Pagalbos būtinumas.
    Byla T-671/14.

    Byla T‑671/14

    Bayerische Motoren Werke AG

    prieš

    Europos Komisiją

    „Valstybės pagalba – Regioninė investicinė pagalba – Vokietijos pagalba dideliam investiciniam BMW projektui Leipcige, susijusiam su dviejų modelių elektrinių transporto priemonių (i3 ir i8) gamyba – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys – Skatinamasis pagalbos poveikis – Pagalbos būtinumas“

    Santrauka – 2017 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

    1. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo etapas ir ginčo etapas – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Rimti sunkumai – Sąvoka – Objektyvus pobūdis – Aplinkybės, leidžiančios patvirtinti tokių sunkumų egzistavimą

      (SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys)

    2. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba regiono plėtrai – Vertinimo kriterijai – Nagrinėjamos priemonės privalumų ir trūkumų įvertinimas – Regioninės valstybės pagalbos teikimo gairės – Apimtis

      (SESV 107straipsnio 3 dalis ir 108 straipsnio 2 dalis; Komisijos komunikato 2006/C 54/08 68 punktas)

    3. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Jos priimtos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka tikrinimo gairės – Pasekmės – Savo diskrecijos apribojimas – Pareiga laikytis vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų

      (SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikatas 2006/C 54/08)

    4. Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimas, grindžiamas keliais pagrindais, iš kurių pakanka bent vieno, kad jo rezoliucinė dalis būtų pagrįsta – Tokio sprendimo panaikinimas – Sąlygos

      (SESV 263 straipsnis)

    5. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Valstybės pagalba regionams – Kriterijai – Skatinamasis poveikis

      (SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikato 2009/C 223/02 22 punktas)

    6. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba regiono plėtrai – Kriterijai – Proporcingumo principo paisymas

      (SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikato 2006/C 54/08 68–70 punktai ir Komisijos komunikato 2009/C 223/02 30 ir 33 punktai)

    7. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba regiono plėtrai – Kriterijai – Vertinimo momentas

      (SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikato 2006/C 54/08 68 punktas ir Komisijos komunikato 2009/C 223/02 21, 22, 26 ir 29 punktai)

    8. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Pareiga pranešti iš anksto ir laikinai sustabdyti pagalbos įgyvendinimą – Apimtis

      (SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 2 straipsnis)

    9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Teisės aktuose apibrėžtos pagalbos rūšys, kurias galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka – Reglamentas Nr. 800/2008 – Pareigos pranešti išimties taikymo sąlygos

      (SESV 107 straipsnio 3 dalis ir 108 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 994/98 4 ir 5 konstatuojamosios dalys; Komisijos reglamento Nr. 800/2008 7 konstatuojamoji dalis ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalys; Komisijos komunikato 2006/C 54/08 64 punktas ir Komisijos komunikato 2009/C 223/02 56 punktas)

    1.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 33–40 punktus)

    2.  Kai Komisija vertina valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ji turi atsižvelgti į Sąjungos interesą ir negali nevertinti šių priemonių poveikio atitinkamai rinkai arba rinkoms visoje Europos ekonominėje erdvėje. Tokiu atveju Komisija privalo ne tik patikrinti, ar šiomis priemonėmis bus veiksmingai prisidėta prie atitinkamų regionų ekonomikos plėtros, bet ir įvertinti šios pagalbos poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir, be kita ko, įtaką, kurią ji gali daryti Sąjungoje.

      2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkte, be kita ko, nustatyta rinkos dalies riba (25 %), kurią viršijus Komisija privalo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, net jeigu a priori ji mano, kad nagrinėjama pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, nepaisant to, iš šios taisyklės nematyti, kad formalios tyrimo procedūros negalima pradėti, jeigu šios ribos nėra viršytos, ir kad Komisija tokiu atveju privalo vertinti pagalbą tiesiogiai kaip suderinamą su vidaus rinka. Iš tiesų tokiu atveju Komisija, žinoma, turi galimybę nepradėti formalios tyrimo procedūros, tačiau negali pateisinti tokio sprendimo tuo, kad yra priversta padaryti tai pagal Gairių 68 punktą.

      Todėl esant rimtų sunkumų Komisija turi teisę pradėti formalią tyrimo procedūrą, neatsižvelgdama į tai, ar viršyta Gairių 68 punkto a papunktyje nustatyta 25 % rinkos dalies riba.

      Iš tiesų vien tai, kad Gairėse numatytos ribos nėra viršytos, automatiškai nereiškia, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Priešingai, net tuo atveju, jeigu minėtos ribos nėra viršytos ir tenkinamos kitos sąlygos, numatytos regioninėse gairėse, Komisija turi teisę patikrinti, ar nauda regioninei plėtrai yra didesnė nei atitinkamo projekto sukelti neigiami veiksniai, susiję su konkurencijos iškraipymu, todėl reikia, be kita ko, tikrinti, ar atitinkama pagalba yra būtina.

      (žr. 41, 44, 47, 65 punktus)

    3.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 42, 43 punktus)

    4.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 79 punktą)

    5.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 85–94, 99 punktus)

    6.  Valstybės pagalba neturi pašalinti jokios investavimo rizikos, susijusios su konkrečiu projektu. Priešingai, dėl tokios rizikos yra atsakinga įmonė pagalbos gavėja, juo labiau kad ji nėra įvertinta kiekybiškai ar iš dalies net neapskaičiuota iš anksto. Vertinant pagalbos tinkamumą svarbus kriterijus yra tik klausimas, ar pagalba yra būtina, kad investicijų projektas būtų įgyvendintas atitinkamame remiamame regione.

      Komisija gali pripažinti pagalbą suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalimi tik tuo atveju, jeigu gali konstatuoti, kad ši pagalba skirta vienam iš nurodytų tikslų įgyvendinti, tikslų, kurių pagalbą gaunanti įmonė negalėtų pasiekti savomis jėgomis esant įprastoms rinkos sąlygoms.

      Iš tiesų negalima leisti, kad pagalba apimtų sąlygas, visų pirma jos sumą, kurių ribojamasis poveikis būtų didesnis, nei reikia tam, kad pasinaudojus pagalba būtų galima pasiekti Sutartimi leidžiamus tikslus.

      Be to, išvada, jog nėra būtina gauti pagalbą, gali būti daroma dėl to, kad suinteresuotoji įmonė jau pradėjo ar net baigė vykdyti darbus pagal projektą, kuriam buvo skirta pagalba, iki paraiškos pagalbai gauti pateikimo kompetentingoms valdžios institucijoms, o tai pašalina galimybę, kad atitinkama pagalba gali turėti skatinamąją reikšmę.

      Remiantis proporcingumo principu pagalbos dalis, kuri viršijo būtiną minimalią sumą, reikalingą paskatinti sprendimą investuoti remiamame regione, laikytina pertekline, nes ji priskirtina prie besąlyginės finansinės subsidijos pagalbos gavėjos naudai, nepadedančiai siekti tikslo, kuris būtų suderinamas su valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis.

      Iš tiesų tam, kad regioninė pagalba būtų proporcinga, jos dydis ir intensyvumas turi būti apriboti iki minimumo, kurio reikia, kad investicija būtų įgyvendinta remiamame regione. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komunikato dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės ir tam tikros regioninei pagalbai nustatytos ribos, atsižvelgiant į rimtas minėtus regionus veikiančias problemas. Be to, minėto komunikato 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kokiu atveju pagalba paprastai bus laikoma proporcinga. Nurodyta aplinkybė, kad pagalba yra lygi ją gaunančios bendrovės investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame (-uose) regione (-uose) grynųjų išlaidų skirtumui. Išvardyti įvairūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti šiuo klausimu. Be to, pažymėtina, kad toks proporcingumo principas, pagal kurį pagalba apribojama iki būtino minimumo, kad būtų sumažinti iškraipymai vidaus rinkoje, yra taip pat svarbus kitose valstybės pagalbos teisės srityse.

      (žr. 105, 109–111, 120, 145 punktus)

    7.  Nagrinėjant regioninę pagalbą dideliems investicijų projektams pagalbos proporcingumo analizė taip pat turi būti atlikta sprendimo dėl investicijų dieną, t. y. aplinkybėmis, kuriomis įmonė pagalbos gavėja nusprendžia dėl projekto vietos. Iš tiesų tai matyti jau iš Komunikato dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų 21 dalies, kurioje nurodytas 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punktas ir kuria Komisija įpareigota patikrinti, ar pagalba yra reikalinga paskatinti investicijas, logikos. Taigi, be to, kad skatinamasis poveikis turi būti vertinamas net prieš priimant sprendimą dėl investicijų, reikia pridurti, kad nuoroda į klausimą, ar pagalba yra reikalinga šiuo atžvilgiu, patenka į pagalbos proporcingumo analizę. Negalima atskirti šių kriterijų taip, kad vienas būtų vertinamas a priori, o kitas – a posteriori.

      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kitoks sprendimas vestų prie situacijos, kai net valstybės pagalba, viršijanti tai, kas griežtai būtina, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, galėtų būti laikoma turinčia skatinamąjį poveikį ir proporcinga vien dėl to, kad galėtų leisti įgyvendinti tokį projektą, kaip nurodyta Komunikato dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų 22 dalyje, neatsižvelgiant į tai, ar ši pagalba iš tikrųjų nėra išmoka, kuri pagerina įmonės pagalbos gavėjos finansinę padėtį ir yra nebūtina SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Toks aiškinimas, kuriuo siekiama ir pagalbos būtinumą, ir jos skatinamąjį poveikį analizuoti investicijų momentu, atitinka Komunikato dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų 29 dalį, taip pat jo 26 dalį, nes joje, be kita ko, padaryta nuoroda į investicijų komitetui pateiktus dokumentus, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai.

      (žr. 127–129, 135 punktus)

    8.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 165–169 punktus)

    9.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 170–181 punktus)

    Top