Byla C‑125/14

Iron & Smith kft

prieš

Unilever NV

(Fővárosi Törvényszék prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Prekių ženklai — Tapataus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui ar į jį panašaus nacionalinio prekių ženklo registracija — Gerą vardą Europos Sąjungoje turintis Bendrijos prekių ženklas — Gero vardo geografinė apimtis“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95 – Gerą vardą Sąjungoje turintis Bendrijos prekių ženklas – Sąvoka – Gero vardo geografinė apimtis – Kriterijų dėl Bendrijos prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų reikšmė nustatant gero vardo turėjimą – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95 4 straipsnio 3 dalis)

2. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95 – Bendrijos prekių ženklas, turintis gerą vardą reikšmingoje Sąjungos teritorijos dalyje, bet ne valstybės narės, kurioje pateikta vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos paraiška, atitinkamoje visuomenėje – Direktyvos 2008/95 4 straipsnio 3 dalyje numatytos išplėstinės apsaugos sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95 4 straipsnio 3 dalis)

1.  Direktyvos 2008/95 dėl prekių ženklų 4 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad jeigu įrodytas ankstesnio Bendrijos prekių ženklo geras vardas reikšmingoje Europos Sąjungos teritorijos dalyje, kuri prireikus gali sutapti su vienos valstybės narės, kuri nebūtinai turi būti ta, kurioje pateikta vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos paraiška, teritorija, reikia pripažinti, kad šis prekių ženklas turi gerą vardą Sąjungoje. Teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai dėl Bendrijos prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų savaime neturi reikšmės nustatant „gerą vardą“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį.

   (žr. 25 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Kai ankstesnis Bendrijos prekių ženklas jau įgijo gerą vardą reikšmingoje Europos Sąjungos teritorijos dalyje, bet ne valstybės narės, kurioje pateikta vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos paraiška, o dėl šios paraiškos pareikštas protestas, atitinkamoje visuomenėje, Bendrijos prekių ženklo savininkas gali naudotis Direktyvos 2008/95 dėl prekių ženklų 4 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga, jeigu paaiškėja, kad prekybos požiūriu svarbi šios visuomenės dalis žino šį prekių ženklą ir mato jo ryšį su vėlesniu nacionaliniu prekių ženklu ir kad, atsižvelgiant į visus svarbius su byla susijusius veiksnius, egzistuoja konkreti ir reali žala Bendrijos prekių ženklui, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, arba, to neįrodžius, rimtas pavojus, jog tokia žala atsiras ateityje.

   (žr. 34 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)