Byla C‑625/13 P

Villeroy & Boch AG

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų koordinavimas ir keitimasis neskelbtina komercine informacija – Vienas pažeidimas – Įrodymai – Baudos – Neribota jurisdikcija – Protingas terminas – Proporcingumas“

Santrauka – 2017 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas–Nepriimtinumas–Teisingumo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė–Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį–Teisingumo Teismo atliekama pareigos motyvuoti laikymosi kontrolė–Įtraukimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

2. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Nepakankamas motyvavimas–Pareigos motyvuoti apimtis–Bendrojo Teismo pareiga pagrįsti sprendimų dėl to paties Komisijos sprendimo skirtumus–Nebuvimas

   (Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)

3. Karteliai–Draudimas–Pažeidimai–Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą–Atsakomybės įmonei priskyrimas už visą pažeidimą–Sąlygos–Neteisėti veiksmai, kurie yra bendro plano dalis–Vertinimas–Konkurencijos tarp dalyvaujančių įmonių būtinybė–Nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

4. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas–Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas–Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalis)

5. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Nepakankamas motyvavimas–Pareigos motyvuoti apimtis

   (Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)

6. Teismo procesas–Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui–Sąlygos–Bendrojo Teismo vertinimas–Tvarka

   (Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 48 straipsnio 2 dalis)

7. Konkurencija–Administracinė procedūra–Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas–Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę–Įrodinėjimo naštos apimtis–Įrodymas, nurodant tam tikrus požymius ir sutapimus, patvirtinančius tęstinį antikonkurencinį elgesį ir jo trukmę–Leistinumas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

8. Konkurencija–Administracinė procedūra–Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas–Įrodinėjimo priemonė–Dokumentiniai įrodymai–Dokumento įrodomosios galios vertinimas–Kriterijai–Kitų bendrovių kartelio narių pareiškimai

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)

9. Konkurencija–Sąjungos taisyklės–Pažeidimai–Inkriminavimas–Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės–Ekonominis vienetas–Vertinimo kriterijai–Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai visiškai ar beveik visiškai priklausančioms dukterinėms bendrovėms, prezumpcija–Nuginčijamumas–Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas–Nebuvimas–Principų „in dubio pro reo“ ir „nullum crimen, nulla poena sine lege“ pažeidimas–Nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis)

10. Konkurencija–Įmonė–Sąvoka–Ekonominis vienetas–Pažeidimų priskyrimas–Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės–Solidarioji atitinkamų bendrovių atsakomybė–Komisijos pareiga nustatyti solidarių bendraskolių mokėtinas dalis–Nebuvimas

    (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

11. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Teisminė kontrolė–Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija–Apimtis–Pareiga „ex officio“ atlikti sprendimo, kuriuo skiriama bauda, kontrolę–Nebuvimas–Teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas–Nebuvimas

    (SESV 261 ir 263 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

12. Apeliacinis skundas–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Komisijos atliekama pažeidimo sunkumo vertinimo nustatant baudos dydį kontrolė–Netaikymas–Kontrolė, apsiribojanti vertinimu, ar Bendrasis Teismas atsižvelgė į esminius pažeidimo sunkumo vertinimo veiksnius ir į visus nurodytus argumentus, kuriais ginčijama skirta bauda

    (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)

13. Apeliacinis skundas–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Bendrojo Teismo atlikto vertinimo dėl įmonėms, pažeidusioms Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles, skirtos baudos dydžio ginčijimas remiantis teisingumo motyvais–Netaikymas–Šio vertinimo ginčijimas remiantis motyvais, susijusiais su proporcingumo principo pažeidimu–Leistinumas

    (SESV 256 ir 261 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

14. Konkurencija–Baudos–Nustatymas–Administracinės procedūros ir teismo proceso protingos trukmės principo nesilaikymas–Pažeidimas, kuris savaime nepateisina baudos dydžio sumažinimo

    (SESV 101 ir 102 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 38, 39, 96, 107, 135 ir 138 punktus)

2.  Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus iš principo negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje padarytą išvadą, atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią išnagrinėjo, padarytą išvadą, net jeigu ji susijusi su tuo pačiu Komisijos sprendimu dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį.

   (žr. 42, 61 punktus)

3.  Įmonė, dalyvavusi darant vieną sudėtinį konkurencijos taisyklių pažeidimą savo veiksmais, priskirtinais prie susitarimo ar suderintų veiksmų, turinčių antikonkurencinį tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, kuriais siekiama prisidėti prie bendro pažeidimo darymo, gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus darant tą patį pažeidimą už visą savo dalyvavimo laikotarpį. Taip yra tuo atveju, kai įrodoma, kad minėta įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie visų dalyvių siektų bendrų tikslų ir kad ji žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką.

   Be to, SESV 101 straipsnio 1 dalies tekste nuoroda daroma apskritai į visus susitarimus ir suderintus veiksmus, kurie, esant tiek horizontaliems, tiek vertikaliems santykiams, iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kokioje rinkoje šalys aktyviai vykdo veiklą, ir į tai, kad tik vienos iš jų komercinis elgesys priklauso nuo aptariamų slaptų susitarimų sąlygų.

   Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, gali nuspręsti, jog bendrovė dalyvavo darant vieną pažeidimą, apimantį tam tikrą teritoriją, jei nustatoma, kad ji žinojo apie antikonkurencinius veiksmus šioje teritorijoje, kurie buvo bendro plano apriboti konkurenciją dalis, nepaisant to, kad minėta bendrovė nesiėmė šių veiksmų.

   (žr. 56, 59, 60 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 69, 70, 130 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 72, 73, 137 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 86, 87 punktus)

7.  Daugeliu atveju išvadą apie antikonkurencinius veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru skaičiumi sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas. Kiek tai susiję būtent su kelerius metus trukusiu pažeidimu, pažymėtina, jog tai, kad nepateikta tiesioginių įrodymų dėl bendrovės dalyvavimo darant šį pažeidimą konkrečiu laikotarpiu, netrukdo pripažinti, kad pažeidimas truko ir šį laikotarpį, jei tokia išvada pagrindžiama objektyviais ir nuosekliais duomenimis; taip pat gali būti atsižvelgta į šios bendrovės viešo atsiribojimo nebuvimą.

   (žr. 111 punktą)

8.  Komisija pakankamai įrodė įmonės dalyvavimą darant SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą remdamasi ne tik bendrovės kartelio narės prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, bet ir rankraštinių neteisėto susitikimo protokolu, kurį parengė šios bendrovės atstovas susitikimo dieną ir kurio data nesutampa su šios bendrovės prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju, tačiau kuris parengtas faktinių aplinkybių susiklostymo metu. Tokių įrodymų patvirtinti kitais įrodymais nereikia.

   (žr. 134 punktą)

9.  Suformuotoje jurisprudencijoje, pagal kurią tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visas arba beveik visas jos dukterinės bendrovės, pažeidusios Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kapitalas, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei, nebuvo pažeidžiama nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, nei principai in dubio pro reo ir nullum crimen, nulla poena sine lege. Iš tikrųjų patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos dukterinei bendrovei prezumpcija, kai pirmajai priklauso visas arba beveik visas antrosios kapitalas, nereiškia vienos ar kitos bendrovės kaltės prezumpcijos, todėl nepažeidžiama nei nekaltumo prezumpcija, nei principas in dubio pro reo. Pagal principą nullum crimen, nulla poena sine lege reikalaujama, kad įstatyme būtų aiškiai apibrėžti pažeidimai ir už juos skiriamos bausmės, o ši sąlyga įvykdoma, kai teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus teismų taikyto šios nuostatos aiškinimo gali žinoti, dėl kokių veiksmų ar neveikimo kyla jo baudžiamoji atsakomybė.

   (žr. 146, 147, 149 punktus)

10.  Nors remiantis Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi galima teigti, kad Komisija gali skirti solidariai mokėtiną baudą kelioms bendrovėms, jeigu jos priklauso tai pačiai įmonei, nei šios nuostatos formuluotė, nei solidarumo mechanizmo tikslas nesuteikia galimybės teigti, kad šis įgaliojimas skirti sankcijas apima ne tik išorinio solidarumo santykio nustatymą, bet ir solidarių bendraskolių dalių nustatymą atsižvelgiant į jų vidaus santykius.

    Atvirkščiai, solidarumo mechanizmo tikslo esmė – tai, kad jis yra papildoma teisinė priemonė, kurią Komisija taiko siekdama sustiprinti savo veiklos efektyvumą už konkurencijos teisės pažeidimus skirtų baudų išieškojimo srityje, nes šiuo mechanizmu sumažinamas Komisijai, kaip skolos, kurią sudaro šios baudos, kreditorei, kylantis nemokumo pavojus, ir taip prisidedama prie atgrasymo tikslo, kurio paprastai siekiama pagal konkurencijos teisę.

    Vis dėlto solidarių bendraskolių dalių nustatymu atsižvelgiant į esamus jų vidaus santykius šio dvigubo tikslo nesiekiama. Iš esmės tai vėlesnėje stadijoje kylantis ginčas, kuris Komisijos iš esmės nebedomina, jeigu visą baudą jai sumokėjo vienas ar keli minėti bendraskoliai. Todėl negalima reikalauti, kad Komisija nustatytų tokias dalis.

    (žr. 151–153 punktus)

11.  Kalbant apie Komisijos sprendimų, kuriais skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimus, teisminę kontrolę, teisėtumo kontrolę, įtvirtintą SESV 263 straipsnyje, papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui buvo suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, ir todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

    Siekdamas įvykdyti kontrolės pasinaudojant neribota jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, reikalavimus dėl baudos Sąjungos teismas, įgyvendindamas SESV 261 ir 263 straipsniuose numatytus įgaliojimus, turi išnagrinėti visus su teisės ar fakto klausimais susijusius kaltinimus, kuriais siekiama parodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės. Vis dėlto šios neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, o procesas vyksta pagal rungimosi principą. Būtent ieškovas iš principo turi nurodyti su ginčijamu sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų šiems pagrindams pagrįsti.

    Tai, kad teismas savo iniciatyva netikrina viso ginčijamo sprendimo, nepažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principo. Iš tikrųjų šio principo laikymasis nereikalauja, kad Bendrasis Teismas, kuris, žinoma, turi pareigą atsakyti į pateiktus ieškinio pagrindus ir vykdyti ir teisinę, ir faktinę kontrolę, savo iniciatyva turėtų iš naujo išsamiai išnagrinėti bylą.

    (žr. 178–182 punktus)

12.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 183, 187–189 punktus)

13.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 184, 192 punktus)

14.  Konkurencijos srityje vien teisės į protingo termino laikymąsi pažeidimas dėl administracinės procedūros trukmės negali lemti baudos, kuri įmonei buvo skirta už atitinkamą pažeidimą, dydžio sumažinimo.

    (žr. 190 punktą)