Byla C‑265/13

Emiliano Torralbo Marcos

prieš

Korota SA irFondo de Garantía Salarial

(Juzgado de lo Social no 2 de Terrassa prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 47 straipsnis — Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę — Žyminis mokestis pateikiant apeliacinį skundą socialinės apsaugos ir darbo teisės byloje — Sąjungos teisės įgyvendinimas — Nebuvimas — Sąjungos teisės taikymo sritis — Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“

Santrauka – 2014 m. kovo 27 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti Sąjungos pagrindinių teisių chartiją – Nacionalinės teisės aktai, kuriais bendrai reglamentuojami tam tikri mokesčiai teisingumo vykdymo srityje ir nustatytas žyminis mokestis pateikiant apeliacinį skundą socialinės apsaugos ir darbo teisės bylose – Nacionalinės teisės aktai, kuriais nesiekiama įgyvendinti Sąjungos teisės nuostatų ir kuriems negali daryti įtakos jokia speciali Sąjungos teisės norma – Teisinė situacija, nepatenkanti į Sąjungos teisės taikymo sritį – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas

   (SESV 267 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94)

2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Visiškai su Sąjungos teise nesusijęs nacionalinio ginčo dalykas – Ieškiniai, dėl kurių darbdavio nemokumo atveju veiksmų turėtų imtis nacionalinė garantijos institucija – Situacija šiame proceso etape nepatenkanti nei į Direktyvos 2008/94, nei į Sąjungos teisės taikymo sritį – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas

   (SESV 267 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis)

1.  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo sritis tiek, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžiama jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms, tik jei jos įgyvendina Sąjungos teisę. Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje patvirtinta nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visose situacijose, kurias reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali išeiti už šių situacijų ribų. Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo, ir Chartijos nuostatos, kuriomis galbūt remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos.

   Pirmiausia, nacionalinės teisės aktais, kuriais numatytas žyminis mokestis pateikiant apeliacinį skundą socialinės apsaugos ir darbo teisės byloje, bendrai reglamentuojami tam tikri mokesčiai teisingumo vykdymo srityje, jais nesiekiama įgyvendinti Sąjungos teisės nuostatų. Be to, šioje srityje Sąjungos teisėje nenumatyta jokių specialių teisės normų ar teisės normų, galinčių daryti įtaką nacionalinės teisės aktams.

   (žr. 28–30, 32 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 36–40 punktus)