Byla C‑120/12 P

Bernhard Rintisch

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Apeliacinis skundas — Bendrijos prekių ženklas — Reglamentas (EB) Nr. 40/94 — 74 straipsnio 2 dalis — Reglamentas (EB) Nr. 2868/95 — 50 taisyklės 1 dalies pirma ir trečia pastraipos — Ankstesnio prekių ženklo savininko protestas — Prekių ženklo egzistavimas — Įrodymai protestui pagrįsti, pateikti pasibaigus šiuo tikslu nustatytam terminui — Neatsižvelgimas — Apeliacinės tarybos diskrecija — Priešinga nuostata — Aplinkybės, dėl kurių negalima atsižvelgti į naujus arba papildomus įrodymus“

Santrauka – 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Bendrijos prekių ženklas — Apskundimo procedūra — Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo — Apeliacinės tarybos vertinimas — Apimtis — Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per tam nustatytą terminą — Atsižvelgimas — Apeliacinės tarybos diskrecija — Priešingos nuostatos nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr.40/94 74 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 20 taisyklės 1 dalis ir 50 taisyklės 1 dalis)

2. Bendrijos prekių ženklas — Apskundimo procedūra — Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo — Apeliacinės tarybos vertinimas — Apimtis — Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per tam nustatytą terminą — Atsižvelgimas — Apeliacinės tarybos diskrecija

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktis)

3. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Tikslios Bendrojo Teismo sprendimo punkto kritikos ir teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinį skundą, nebuvimas — Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.  Remiantis Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 2 dalimi, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) gali neatsižvelgti į faktus, kuriais šalys nesirėmė, arba į įrodymus, kurių jos nepateikė laiku. Iš šios nuostatos formuluotės išplaukia, kad paprastai, jeigu nenurodyta priešingai, šalys faktus ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad Tarnybai visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus bei įrodymus. Patikslinimas, kad Tarnyba „gali“ tokiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius įrodymus, rodo, kad minėta nuostata jai iš esmės suteikiama didelė diskrecija nuspręsti, kartu pateikiant tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus, ar reikia į juos atsižvelgti.

   Nors Reglamento Nr. 2868/95, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 40/94, 50 taisyklės pirmos dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas principas, pagal kurį apeliacijos nagrinėjimui taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus, tos pačios nuostatos trečia pastraipa yra speciali taisyklė, kuria nukrypstama nuo minėto principo. Ši speciali taisyklė galioja apeliacinei procedūrai dėl Protestų skyriaus sprendimo ir ja paaiškinama, kaip Apeliacinėje taryboje vertinami faktai ir įrodymai, pateikti pasibaigus pirmojoje instancijoje nustatytiems terminams. Taigi Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečia pastraipa turi būti taikoma šiuo konkrečiu apeliacinės procedūros dėl Protestų skyriaus sprendimo atveju vietoj nuostatų, susijusių su procedūra tame skyriuje, kokia yra Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalis.

   Pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą, kai apeliacija pateikiama dėl Protestų skyriaus sprendimo, Apeliacinė taryba nagrinėja tik tuos apeliacijos faktus ir įrodymus, kurie buvo pateikti per Protestų skyriaus nustatytą terminą, nebent Apeliacinė taryba manytų, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi, reikėtų atsižvelgti ir į naujus arba papildomus faktus bei įrodymus. Reglamente Nr. 2868/95 aiškiai numatyta, kad nagrinėdama apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo Apeliacinė taryba turi diskreciją pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą ir Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį nuspręsti, ar atsižvelgti į naujus arba papildomus faktus ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti per Protestų skyriaus nustatytą terminą.

   (žr. 21–23, 28, 29, 31, 32 punktus)

2.  Remiantis Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 2 dalimi, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) gali neatsižvelgti į faktus, kuriais šalys nesirėmė, arba į įrodymus, kurių jos nepateikė laiku. Iš šios nuostatos formuluotės išplaukia, kad paprastai, jeigu nenurodyta priešingai, šalys faktus ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad Tarnybai visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus bei įrodymus. Patikslinimas, kad Tarnyba „gali“ tokiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius įrodymus, rodo, kad minėta nuostata jai iš esmės suteikiama didelė diskrecija nuspręsti, kartu pateikiant tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus, ar reikia į juos atsižvelgti.

   Kai tarnyba turi priimti sprendimą per protesto procedūrą, atsižvelgimas į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai ji mano, jog, pirma, pavėluotai pateikta informacija iš pirmo žvilgsnio atrodo galinti turėti įtakos jai pateikto protesto nagrinėjimo baigčiai ir, antra, kai procedūros etapas, per kurį įvyksta šis pavėluotas pateikimas, bei su tuo susijusios aplinkybės leidžia į ją atsižvelgti.

   Pateikiant protestą, grindžiamą registruotu nacionaliniu prekių ženklu, įrodymai apie šio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį, kuriuos reikia pateikti per protesto procedūrą, yra konkrečiai ir išsamiai išvardyti Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktyje. Taigi, laikoma, kad dar prieš paduodamas protestą, bet kuris ieškovas žino, kokius konkrečius dokumentus jis turi pateikti protestui pagrįsti. Todėl tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba turi naudotis diskrecija ribotai ir pritarti pavėluotam tokių įrodymų pateikimui ji gali tik tada, kai aplinkybės, kuriomis įrodymai buvo pateikti, pateisina apelianto vėlavimą atlikti jam tenkančią įrodinėjimo pareigą.

   Be to, įgyvendindama diskreciją pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį Apeliacinė taryba neprivalo išnagrinėti visų minėtų trijų kriterijų, jeigu vieno iš jų pakanka patvirtinti, kad ji neturi atsižvelgti į pavėluotai pateiktus aptariamus įrodymus.

   (žr. 21–23, 38, 39, 44 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 49 punktą)