Byla C-93/12

ET Agrokonsulting-04-Velko Stoyanov

prieš

Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“ – Razplashtatelna agentsia

(Administrativen sad Sofia-grad prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Žemės ūkis — Valstybių narių procesinė autonomija — Bendroji žemės ūkio politika — Pagalba — Administracinių ginčų nagrinėjimas — Jurisdikciją turinčio teismo nustatymas — Nacionalinis kriterijus — Administracinis teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra ginčijamą aktą priėmusios institucijos buveinė — Lygiavertiškumo principas — Veiksmingumo principas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis“

Santrauka – 2013 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Asmens teisės – Nacionalinių teismų vykdoma apsauga – Ieškinys – Procesinės autonomijos principas – Tiek teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti Bendrijos teise pagrįstus ieškinius, tiek ieškinius reglamentuojančios procesinės tvarkos nustatymas – Ribos – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų užtikrinimas – Nacionalinio teismo atliktas patikrinimas

2. Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Asmens teisės – Nacionalinių teismų vykdoma apsauga – Ieškinys – Procesinės autonomijos principas – Tiek teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti Bendrijos teise pagrįstus ieškinius, tiek ieškinius reglamentuojančios procesinės tvarkos nustatymas – Nacionalinė teismų jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią tik vienam teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti visus ginčus dėl nacionalinių institucijų, įpareigotų pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką išmokėti žemės ūkio paramą, sprendimų – Leistinumas – Sąlygos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 35–39, 42, 43, 48 punktus)

2.  Pagal Sąjungos teisę, būtent lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nedraudžiama nacionalinė teismų jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią tik vienam teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti visus ginčus dėl nacionalinių institucijų, įpareigotų pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką išmokėti žemės ūkio paramą, sprendimų, su sąlyga, kad ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės nebūtų mažiau palankios nei taikomos ieškiniams, skirtiems iš bet kokių vidaus teisėje nustatytų paramos ūkininkams schemų kylančių teisių apsaugai, ir kad tokia jurisdikcijos taisyklė teisės subjektams nesukeltų procesinių nepatogumų, susijusių, be kita ko, su proceso trukme, dėl kurių naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturėtų tapti pernelyg sudėtingas, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   (žr. 61 punktą ir rezoliucinę dalį)