Keywords
Summary

Keywords

Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Reikalavimai pasirašančiam asmeniui – Trečiojo asmens statusas bylos šalių atžvilgiu

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma, trečia ir ketvirta pastraipos ir 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)

Summary

Iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos, trečios ir ketvirtos pastraipų ir 21 straipsnio pirmos pastraipos bei Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir ypač iš minėto 19 straipsnio trečioje pastraipoje vartojamo termino „atstovauti“ matyti, kad, pateikdama ieškinį Bendrajam Teismui, „šalis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, negali pati imtis veiksmų, o turi naudotis trečiojo asmens, kuris turi turėti leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme, paslaugomis. Šis reikalavimas naudotis trečiojo asmens paslaugomis atitinka advokato vaidmens koncepciją, t. y. jis visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis viršesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą.

Tokiomis sąlygomis nepriklausomai vykdomos galimos pareigos, išplaukiančios iš profesiją reglamentuojančių teisės normų, pačios savaime neįrodo, kad asmenys, susiję su ieškovu darbo santykiais, turi teisę jam atstovauti Bendrajame Teisme. Iš tikrųjų advokato nepriklausomumo sąvoka apibrėžiama ne tik pozityviai, t. y. nurodant, kad jam taikomos profesinės drausmės taisyklės, bet ir negatyviai, t. y. nurodant, kad toks advokatas negali būti saistomas darbo santykiais. Iš to matyti, kad pavaldumo santykių buvimas tam tikrame valdžios organe, kurio išimtinė funkcija padėti ieškovui, reiškia kliento atžvilgiu mažesnį nepriklausomumą nei tas, kurį turi teisės patarėjas ar advokatas, vykdantis savo veiklą išorės kontoroje.

(žr. 12, 14–18, 21, 25 punktus)