Staff case summary

Staff case summary

Santrauka

1. Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Paskyrimų tarnybos atsisakymas taikyti pareigūno perkėlimo procedūrą laisva pripažintai darbo vietai užimti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 ir 29 straipsniai)

2. Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Užimtinų pareigų lygio nustatymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis, I priedo A dalis)

3. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Adekvatus neturtinės žalos atlyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1. Nors Paskyrimų tarnyba šiuo atžvilgiu turi didelę diskreciją vertinti, ji gali netaikyti laisva pripažintos darbo vietos užėmimo procedūros ir imtis pareigūno perkėlimo priemonės, kuriai netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 ir 29 straipsniai, tik esant objektyvių, tarnybų interesais grindžiamų priežasčių, kurias ji privalo paaiškinti.

(žr. 49 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika:1984 m. vasario 9 d. Sprendimo Kohler prieš Audito Rūmus , 316/82 ir 40/83, Rink. p. 641, 22 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją , T‑32/92, Rink. p. II‑765, 37 punktas; 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Bories ir kt. prieš Komisiją , T‑331/00 ir T‑115/01, Rink. VT p. I‑A‑309 ir II‑1479, 150–153 punktai.

2. Išskyrus skyriaus vadovo pareigybes, kurioms taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A skyriuje numatytos specialios užimtinų pareigų lygio nustatymo taisyklės, iš bendrųjų teisės principų, kuriais grindžiamas Bendrijos viešosios tarnybos organizavimas, išplaukia, kad užimtinų pareigų lygis turi būti nustatytas atsižvelgiant į su atitinkamomis pareigybėmis siejamų užduočių svarbą ir tik į tarnybos interesą. Šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalyje.

(žr. 83 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. gegužės 17 d. Sprendimo Kratz prieš Komisiją , T‑10/94, Rink. p. II‑1455, 56–60 punktai; 1996 m. spalio 16 d. Sprendimo Capitanio prieš Komisiją , T‑36/94, Rink. VT p. I‑A‑449 ir II‑1279, 57 punktas; 1996 m. spalio 16 d. Sprendimo Benecos prieš Komisiją , T‑37/94, Rink. VT p. I‑A‑461 ir II‑1301, 56 punktas; 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo Campogrande prieš Komisiją , T‑3/97, Rink. VT p. I‑A‑89 ir II‑215, 30 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Economidis prieš Komisiją , F‑122/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑179 ir II‑A‑1‑725.

3. Išskyrus ypatingas aplinkybes, pareigūno skundžiamo sprendimo panaikinimas savaime yra adekvatus ir iš principo pakankamas neturtinės žalos, kurią pareigūnas galėjo patirti, atlyginimas.

(žr. 114 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 27 d. Sprendimo Plug prieš Komisiją , T‑165/89, Rink. p. II‑367, 118 punktas; 1999 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Hautem prieš EIB , T‑140/97, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑897, 82 punktas; 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Willeme prieš Komisiją , T‑89/01, Rink. VT p. I‑A‑153 ir II‑803, 97 punktas.