Byla T-2/03

Verein für Konsumenteninformation

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Paraiška dėl galimybės susipažinti su dideliu dokumentų skaičiumi — Visiškas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais — Konkretaus ir individualaus tyrimo pareiga — Išimtys“

2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas   II-1125

Sprendimo santrauka

1. Procesas – Įstojimas į bylą – Prašymas įstoti į bylą, kuriuo palaikomi vienos iš šalin reikalavimai – Prašymas įstoti į bylą, kuriame nurodomi bylos dalyką keičiantys papildomi argumentai – Šių argumentą nepriimtinumas

   (Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalis)

2. Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Apimtis – Pareigos netaikymas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)

3. Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Pareigos neįvykdymas – Proporcingumo principo pažeidimas – Ypač sunkus ir netinkamas tyrimas – Tyrimo pareigos išimtis – Institucijai priklausanti įrodinėjimo pareiga – Pareiga institucijai tartis su pareiškėju

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)

1.  Nors Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa, taikoma Pirmosios instancijos teismui vadovaujantis šio statuto 53 straipsniu, ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalis neprieštarauja tam, kad įstojęs į bylą asmuo pateiktų kitokius nei jo palaikomos šalies argumentus, vis dėlto tai įmanoma tik su sąlyga, kad jis nekeičia bylos dalyko ir kad įstojimu siekiama palaikyti šalies pateiktus reikalavimus. Ši sąlyga nėra įvykdyta, kai įstojusios į bylą šalies papildomi argumentai, manant, kad jie yra pagrįsti, leistų konstatuoti ginčijamo akto neteisėtumą, o šalies, kurią palaikyti ji įstojo, reikalavimais siekiama atmesti ieškinį dėl panaikinimo. Todėl, jei papildomais argumentais pakeičiamas ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį suformuluotas bylos dalykas, jie turi būti atmesti kaip nepriimtini.

   (žr. 52, 53, 55 punktus)

2.  Paraiškos susipažinti su dokumentais, pateiktos pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, nagrinėjimas turi būti konkretus. Iš tikrųjų tik aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka pateisinti tokios išimties taikymą. Toks taikymas gali būti pateisinamas, tik jei institucija iš anksto įvertino, pirma, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas ir, antra, ar pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalis nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą. Rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotētiška. Vadinasi, atitinkama institucija privalo atlikti konkretų ir individualų kiekvieno paraiškoje prašomo dokumento tyrimą ir nurodyti bent jau dokumentų kategorijos atžvilgiu priežastis, dėl kurių ji mano, kad jai skirtoje paraiškoje nurodyti dokumentai patenka į informacijos kategoriją, kuriai taikoma išimtis.

3.  Tačiau šis tyrimas gali būti ir nebūtinas, jei dėl ypatingų konkretaus atvejo aplinkybių akivaizdu, kad galimybė susipažinti negali būti suteikta arba, atvirkščiai, turi būti suteikta. Tai galėtų būti toks atvejis, kai tam tikri dokumentai visi akivaizdžiai patenka į teisės susipažinti su dokumentais išimtį, arba, atvirkščiai, su visais galima susipažinti, arba galiausiai jau buvo institucijos konkrečiai ir individualiai įvertinti panašiomis aplinkybėmis.

   (žr. 69, 72, 73, 75 punktus)

4.  Institucijos atsisakymas konkrečiai ir individualiai ištirti paraiškoje numatytus dokumentus iš principo yra akivaizdus proporcingumo principo, reikalaujančio, kad Bendrijos institucijų priimami teisės aktai neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina siekiamų tikslų atžvilgiu, pažeidimas.

   Tačiau institucija, į kurią buvo kreiptasi, turi pasilikti galimybę tam tikrais ypatingais atvejais, kai dokumentų konkretus ir individualus tyrimas užkrautų jai nepagrįstai didelę administracinę užduotį, suderinti, pirma, visuomenės susipažinimo su dokumentais interesą ir, antra, iš to išplaukiantį darbo krūvį, kad tokiais atvejais būtų apsaugotas gero administravimo interesas. Todėl šios tyrimo pareigos išimtis turi būti priimtina išimtinais atvejais, kai dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo lemtas administracinis krūvis yra ypač didelis, viršijantis tai, kas pagrįstai būtina.

   Institucijai, kuri remiasi šia išimtimi, tenka šios užduoties apimties įrodinėjimo pareiga. Prireikus ji privalo pabandyti pasitarti su pareiškėju, kad, pirma, sužinotų arba patikslintų jo suinteresuotumą gauti atitinkamus dokumentus ir, antra, nustatytų konkrečias mažiau varžančios priemonės nei konkretus ir individualus dokumentų tyrimas priėmimo galimybes, suteikdama pirmenybę tai galimybei, kuri, pati neviršydama pagrįstai būtinų apribojimų, yra palankiausia pareiškėjo teisės susipažinti su dokumentais atžvilgiu.

   (žr. 99, 100, 102, 112-114 punktus)