Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62003CJ0037

    Sprendimo santrauka

    Keywords
    Summary

    Keywords

    1. Bendrijos prekių ženklas — Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Skiriamųjų požymių neturintys prekių ženklai — Sudėtinis prekių ženklas — Atsižvelgimas, kaip prekių ženklą bendrai suvokia atitinkama visuomenė

    (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

    2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas — Nepriimtinumas — Teisingumo Teismo atliekama Pirmosios instancijos teismui pateiktų faktinių aplinkybių vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

    (EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmoji pastraipa)

    3. Bendrijos prekių ženklas — Tarnybos sprendimai — Teisėtumas — Bendrijų teismo nagrinėjimas — Kriterijai

    (Tarybos reglamentas Nr. 40/94)

    4. Bendrijos prekių ženklas — Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Atskiras skirtingų atmetimo pagrindų nagrinėjimas — Atmetimo pagrindų aiškinimas atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų — Atitinkamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto kriterijaus taikymas aiškinant šios nuostatos b punktą — Neleistinumas

    (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai)

    5. Bendrijos prekių ženklas — Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Skiriamųjų požymių neturintys prekių ženklai — Sudėtinis prekių ženklas, kurį sudaro akronimas BioID

    (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

    Summary

    1. Vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, kalbant apie sudėtinį prekių ženklą, galimas skiriamasis požymis iš dalies gali būti nagrinėjamas kiekvieno iš jo žodžių ar elementų atžvilgiu atskirai, tačiau bet kuriuo atveju reikia remtis atitinkamos visuomenės bendru šio prekių ženklo suvokimu, o ne prezumpcija, kad elementai, atskirai neturintys skiriamojo požymio, juos sujungus negali įgyti tokio požymio. Iš tiesų vien aplinkybė, jog kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamojo požymio, nereiškia, kad jų derinys negali turėti skiriamojo požymio.

    (žr. 29 punktą)

    2. Pagal EB 225 straipsnį ir Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmąją pastraipą apeliacinį skundą galima paduoti tik dėl teisės klausimų. Dėl šios priežasties tik Pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją nustatyti ir įvertinti atitinkamas faktines aplinkybes bei išnagrinėti įrodymus. Šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui.

    (žr. 43, 53 punktus)

    3. Apeliacinių tarybų remiantis Reglamentu Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo priimami sprendimai įregistruoti žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą priskiriami susietai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl apeliacinių tarybų priimtų sprendimų teisėtumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Bendrijos teismų pateiktą šio reglamento išaiškinimą, o ne ankstesnę šių priimtų sprendimų praktiką.

    (žr. 47 punktą)

    4. Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti atsisakymo įregistruoti pagrindai nepriklauso vieni nuo kitų ir turi būti nagrinėjami atskirai. Be to, minėti atmetimo pagrindai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų. Nagrinėjant kiekvieną iš atmetimo pagrindų bendrasis interesas, į kurį atsižvelgiama, gali ar net turi atspindėti skirtingus sumetimus atsižvelgiant į konkretų atmetimo pagrindą.

    Šiuo požiūriu bendrasis interesas, kuriuo grindžiamas minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas, akivaizdžiai sutampa su svarbiausia prekių ženklo paskirtimi: garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmę, taip leidžiant jam be galimybės suklysti atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekės ir paslaugos.

    Tačiau prielaida, kad buvo įrodyta, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti visuomenės ar konkurentų visuotinai naudojamas, kuri yra svarbus kriterijus minėto 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, nėra kriterijus, kuriuo remiantis reikia aiškinti tos pačios nuostatos b punktą.

    (žr. 59–60, 62 punktus)

    5. Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme nusimanančios aptariamų prekių ir paslaugų sektoriuje, pakankamai informuotos ir protingai pastabios bei nuovokios visuomenės atžvilgiu neturi skiriamųjų požymių sudėtinis žymuo, kurį sudaro akronimas BioID, taip pat vaizdiniai elementai, būtent tipografiniai šio akronimo požymiai ir du po jo einantys grafiniai elementai, t. y. taškas ir žymuo „R“, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą Nicos sutarties 9, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms, o tiksliau – prekėms, kurios skirtos gyvų organizmų biometriniam identifikavimui ir teikiamoms paslaugoms tokiam identifikavimui ar kuriomis vystomos tokio identifikavimo sistemos. Iš tiesų akronimas BioID, kurį atitinkama visuomenė suvokia kaip susidedantį iš būdvardžio „biometrinis“ ir daiktavardžio („identifikavimas“) santrumpos ir todėl kartu reiškiantį „biometrinį identifikavimą“, yra neatskiriamas nuo aptariamų prekių ir paslaugų. Be to, nei tipografiniai požymiai, nei grafiniai elementai, einantys po šio akronimo, neleidžia atitinkamai visuomenei garantuoti aptariamų prekių ar paslaugų kilmės.

    (žr. 68–72, 75 punktus)

    Top