Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 22019A1024(01)

Geografinių nuorodų apsauga: Lisabonos susitarimo Ženevos aktas

Paskutinės peržiūros data:
18/05/2020
Pradinė sukūrimo data:
14/07/2020
Dokumentai, kurių santrauka pateikiama:
Autorius:
Europos Sąjungos leidinių biuras
Atsakingas subjektas (-ai):
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

Geografinių nuorodų apsauga: Lisabonos susitarimo Ženevos aktas

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas

Sprendimas (ES) 2019/1754 dėl ES prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

Reglamentas (ES) 2019/1753 dėl ES veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

KOKS ŠIO AKTO, SPRENDIMO IR REGLAMENTO TIKSLAS?

  • Lisabonos susitarimo Ženevos aktas leidžia visoms susitariančiosioms šalims naudotis greita, aukšto lygio ir neterminuota geografinių nuorodų (GN)* apsauga, naudojantis viena registracija.
  • Sprendimu ES įgaliojama prisijungti prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto.
  • Reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas ES naudojimasis savo teisėmis ir įsipareigojimų pagal Ženevos aktą vykdymas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Lisabonos susitarimas

  • 1958 m. Lisabonos susitarimas yra Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) administruojama sutartis, kuria užtikrinama kilmės vietos nuorodų (KVN)*, pavyzdžiui, Bordo vyno, apsauga ir tarptautinė registracija. Kilmės vietos nuorodos yra ypatinga geografinės nuorodos rūšis prekėms, kurios turi ypač stiprų ryšį su savo kilmės vieta.
  • 2020 m. gegužės mėn. prie Lisabonos susitarimo buvo prisijungusios 30 šalių, iš kurių septynios yra ES šalys (Bulgarija, Čekija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Portugalija ir Slovakija).
  • Dar trys (Graikija, Rumunija ir Ispanija) yra pasirašiusios susitarimą, bet jo neratifikavusios.

Ženevos aktas

  • Ženevos aktu atnaujinamas Lisabonos susitarimas ir išplečiama jo taikymo sritis, kad apimtų ne tik kilmės vietos nuorodas, bet ir visas geografines nuorodas, taip pat leidžiama tarptautinėms organizacijoms tapti susitariančiomis šalimis.
  • Be to, kad nurodo produkto kilmę, geografinės nuorodos taip pat naudojamos atskirti bei sustiprinti kultūrinį indėlį ir atlyginti už autentiškos praktinės patirties kūrybiškumą. Prekės pavadinimą, kuris įregistruotas kaip geografinė nuoroda arba kilmės vietos nuoroda (ES – kaip saugoma geografinė nuoroda (SGN) arba saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)), gali naudoti tik nurodytoje vietoje esantys gamintojai.
  • Kiekviena susitariančioji šalis yra įpareigota savo teritorijoje, laikydamasi savo teisinės sistemos ir praktikos, saugoti kitų pasirašiusiųjų šalių, kurioms ji suteikia apsaugą, prekių kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas.

Sprendimas (ES) 2019/1754

  • ES turi išimtinę kompetenciją Ženevos akto taikymo srityse. Sprendimu ES įgaliojama prisijungti prie Ženevos akto, kad ji galėtų tinkamai pasinaudoti jai suteikta išimtine kompetencija.
  • To pageidaujančioms ES šalims leidžiama kartu su ES prisijungti prie Ženevos akto, atsižvelgiant į ES interesus ir visapusiškai gerbiant išimtinę jos kompetenciją.
  • ES šalys, kurios buvo Lisabonos susitarimo šalys prieš prisijungdamos prie Ženevos akto, gali tokios ir likti (žr. bylą C-24/20 Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą).

ES taisyklės

Reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos ES teisės ir prievolės pagal Ženevos aktą. Pagal reglamentą:

  • Europos Komisija yra atsakinga už paraiškų dėl geografinių nuorodų, susijusių su ES kilmės produktais, tarptautinę registraciją;
  • Komisija taip pat įvertins, ar tenkinamos sąlygos, kad geografinei nuorodai, kuri yra įregistruota tarptautiniu mastu pagal aktą ir kurios kilmė yra ES nepriklausanti šalis, būtų suteikta ES masto apsauga.

Reglamentas visų pirma susijęs su:

  • konfliktais tarp tarptautiniu mastu įregistruotos geografinės nuorodos ir prekių ženklo;
  • pereinamosiomis taisyklėmis, pritaikytomis toms ES šalims, kurios jau buvo Lisabonos susitarimo šalys prieš ES prisijungiant prie Ženevos akto;
  • finansinių klausimų taisyklėmis ir Komisijos įpareigojimu vykdyti stebėseną.

NUO KADA TAIKOMI ŠIS AKTAS, SPRENDIMAS IR REGLAMENTAS?

  • Ženevos aktas įsigaliojo 2020 m. vasario 26 d.
  • Reglamentas ir sprendimas taikomi nuo 2019 m. lapkričio 13 d.

KONTEKSTAS

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Geografinės nuorodos (GN) – nuorodos, nurodančios iš konkrečios geografinės vietovės kilusias prekes, kai tam tikra prekės kokybė, geras vardas ar kita savybė priskiriama jos geografinei kilmei.
Kilmės vietos nuorodos (KVN) – geografiniai pavadinimai, nurodantys prekės kilmę, taip pat su vietove susijusias jos išskirtines ir pripažintas savybes.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas (OL L 271, 2019 10 24, p. 15–29)

2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1754 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L 271, 2019 10 24, p. 12–14)

2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1753 dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L 271, 2019 10 24, p. 1–11)

paskutinis atnaujinimas 18.05.2020

Į viršų