Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 31991L0676

Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

Paskutinės peržiūros data:
19/05/2022
Pradinė sukūrimo data:
28/03/2013
Santraukos kodas:
  • 03.10.00.00 Pesticidai ir trąšos
  • 11.02.04.04 Vanduo
  • 30.10.07.01 Cheminė sauga. Bendrosios taisyklės
EUROVOC deskriptorius:
Rodyklės kodas:
Dokumentai, kurių santrauka pateikiama:
Autorius:
Europos Sąjungos leidinių biuras
Atsakingas subjektas (-ai):
Aplinkos generalinis direktoratas

Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

  • Nitratų direktyva siekiama sumažinti vandens taršą nitratais, kurie naudojami žemės ūkio tikslais, ir užkirsti kelią tolesnei taršai.
  • Ji yra neatskiriama Europos Sąjungos (ES) vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB, žr. santrauką) dalis, glaudžiai susijusi su ES politika oro kokybės, klimato kaitos ir žemės ūkio srityse.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES valstybės narės privalo:

  • priskirti prie jautrių taršai zonų visas zonas, iš kurių nuotekos patenka į vandenis, kurie yra arba gali būti paveikti didelio nitratų kiekio ir eutrofikacijos1. Jautrių taršai zonų sąrašas patikrinamas ir, jei reikia, pakeičiamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius;
  • toms sritims sukurti privalomų veiksmų programas, atsižvelgiant į turimus mokslinius bei techninius duomenis ir bendras aplinkos sąlygas;
  • stebėti veiksmų programų veiksmingumą;
  • tikrinti nitratų koncentraciją gėlame gruntiniame ir paviršiniame vandenyje mėginių ėmimo vietose bent kartą per mėnesį, o potvynių metu dažniau;
  • įgyvendinti visapusišką stebėsenos programą ir kas ketverius metus pateikti išsamią ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą. Ataskaitoje turi būti informacija apie nitratams jautrias zonas, vandens stebėjimo rezultatai, geros žemės ūkio praktikos kodeksų atitinkamų aspektų suvestinė ir veiksmų programos;
  • sukurti ūkininkų savanoriškai vykdomą gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą. Jame turi būti išdėstyti įvairūs gerosios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, kada netinka naudoti trąšas;
  • prireikus, mokyti ūkininkus ir teikti jiems informaciją.

Europos Komisija teikia ataskaitą kas ketverius metus, remdamasi gauta nacionaline informacija. Naujausia ataskaita parengta 2021 m.

Išimtys

Direktyva nustatoma, kad didžiausias leistinas azoto kiekis iš mėšlo, kurį galima kasmet naudoti, yra 170 kg/ha. Valstybėms narėms paprašius ir su sąlyga, kad jos gali moksliškai pagrįsti, kad tai nesukels didesnės taršos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus (sprendimus dėl išimčių, vadinamų nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikymo), kuriais leidžiama padidinti didžiausią azoto iš mėšlo, kuris naudojamas konkrečiose vietose ir tam tikromis sąlygomis, kiekį. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos neatleidžia atitinkamų valstybių narių nei nuo direktyvoje numatytų vandens kokybės tikslų, nei nuo kitų jos priemonių.

Šiuo metu galioja šie sprendimai dėl nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo:

  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/696, kuriuo Airijai suteikiama jos prašoma nukrypti leidžianti nuostata – galioja trejus metus, iki ;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1074, kuriuo leidžiama taikyti Danijos prašomą išimtį – galioja ketverius metus, iki ;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1325, kuriuo suteikiamas Jungtinės Karalystės prašomas leidimas Šiaurės Airijai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – galioja ketverius metus, iki ;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1205, kuriuo leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą – galioja ketverius metus, iki

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip

KONTEKSTAS

Azotas yra svarbi maisto medžiaga, padedanti augti augalams ir kultūriniams augalams. Tačiau didelė koncentracija yra pavojinga žmonėms ir gamtai, o azotas, esantis žemės ūkyje naudojamose organinėse ir cheminėse trąšose, gali labai užteršti vandenį. Daugiau kaip 50 proc. viso azoto, užteršusio paviršinius vandenis, atsiranda dėl ūkininkavimo veiklos.

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

  1. Eutrofikacija. Vandens praturtinimas azoto junginiais, kuris skatina greitesnį dumblių bei aukštesniųjų augalų augimą ir sukelia nepageidautiną organizmų pusiausvyros vandenyje sutrikimą bei pablogina vandens kokybę.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, , p. 1–8)

Vėlesni Direktyvos 91/676/EEB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas

Į viršų