Vitaminai ir mineralai

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis taisyklių

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu:

• nustatomos ES maisto produktų papildymo vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis taisyklės;
• suderinamos skirtingos ES šalių taisyklės siekiant palengvinti prekybą maisto produktais ES ir sustiprinti vartotojų apsaugą;
• pateikiamas vitaminų ir mineralų, kuriais galima papildyti maisto produktus, sąrašas;
• nustatomos papildomo ženklinimo taisyklės, kad vartotojams būtų pateikiama geresnė informacija apie maisto produktų sudėtyje esančias maistines medžiagas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Reglamentas taikomas vitaminams, mineralams ir tam tikroms kitoms medžiagoms, kuriais papildomi maisto produktai. Jis taikomas:

• specialios paskirties maisto produktams;
• naujiems maisto produktams ir naujiems maisto produktų ingredientams;
• genetiškai modifikuotiems maisto produktams;
• maisto priedams ir kvapiosioms medžiagoms;
• vyno gamybos praktikai ir procesams.

Reglamentas netaikomas maisto papildams, kuriems taikoma Direktyva 2002/46/EB.

Reglamente pateikiamas vitaminų ir mineralų, kuriais galima papildyti maisto produktus, sąrašas.

Pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles maisto produktus galima papildyti tik vitaminais ir (arba) mineralais, kurių sąrašas pateiktas I priede, II priede nurodytu pavidalu.

Šiuos sąrašus galima keisti atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę.

Ženklinimas

Vitaminais ir mineralais, kuriems taikomas šis reglamentas, papildytų maisto produktų maistingumo ženklinimas yra privalomas. Etiketėje turi būti nurodyta tokia informacija:

• bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis;
• baltymų, angliavandenių, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir natrio kiekis (pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl maisto produktų ženklinimo);
• energinė vertė.

Vitaminais ir mineralais papildytų maisto produktų ženklinimas, pristatymas ir reklama:

• neturi klaidinti arba apgaudinėti vartotojų dėl tokių maisto produktų maistingumo privalumų;
• neturi pateikti jokių nuorodų, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad subalansuota ir įvairi mityba neužtikrina reikiamo maistinių medžiagų kiekio.

Didžiausi ir mažiausi kiekiai

Savanoriškas maisto produktų papildymas vitaminais ir mineralais gali padėti užtikrinti pakankamą šių medžiagų kiekį ir sumažinti jų trūkumo riziką.

Tačiau pernelyg didelis suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekis gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Todėl šiuo reglamentu numatomas vitaminų ir mineralų, kuriais papildomi maisto produktai, didžiausio kiekio nustatymas.

Nustatant didžiausią kiekį atsižvelgiama į:

• vitaminų ir mineralų didžiausias saugos ribas, nustatytas pagal mokslinį rizikos vertinimą;
• galimą iš kitų maisto produktų gaunamą vitaminų ir mineralų kiekį;
• orientacinį gyventojų suvartojamų rekomenduojamų vitaminų ir mineralų kiekį.

Prireikus taip pat atsižvelgiama į atskirų produktų kiekį bendrame visų gyventojų racione ir produkto maistinių medžiagų apibūdinimą, parengtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006.

Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 priede.

Draudimas ir apribojimai

Vitaminais ir mineralais negali būti papildomi:

• neperdirbti maisto produktai, įskaitant vaisius, daržoves, mėsą, paukštieną ir žuvį;
• gėrimai, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 tūrio proc., išskyrus specialius atvejus, su sąlyga, kad nepateikiamas teiginys apie maistingumą ar sveikatingumą.

Reglamentu numatoma procedūra, skirta uždrausti arba apriboti medžiagų, išskyrus vitaminus ir mineralus, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį*, naudojimą. Kai kurių medžiagų atveju be šių procedūrų taikomos ir kitos specialios Europos kontrolės priemonės. ES šalys gali Europos Komisijai pateikti prašymą su moksliniais įrodymais, leidžiančiais konkrečiam produktui taikyti reglamento III priedą (Medžiagos, kurių naudojimas maisto produktuose draudžiamas, apribotas arba kurį prižiūri Bendrija). Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 307/2012 išaiškinamos tokio prašymo pateikimo sąlygos ir nurodoma, kokius įrodymus pateikti kartu su prašymu.

Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (PAFF).

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL L 404, 2006 12 30, p. 26–38)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35–56)

Žr. konsoliduotą versiją.

2012 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 307/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis 8 straipsnio taikymo taisyklės (OL L 102, 2012 4 12, p. 2–4)

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18–63)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16–33)

Žr. konsoliduotą versiją.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, 2006 12 30, p. 9–25)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1–23)

Žr. konsoliduotą versiją.

2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002 7 12, p. 51–57)

Žr. konsoliduotą versiją.

1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1–6)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 28.09.2017