Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl rizikos vertinimo ir apribojimo, jei negalima išvengti biologinių veiksnių poveikio darbuotojų sveikatai ir saugai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šia direktyva užtikrinama darbuotojų, kuriuos darbo metu veikia biologiniai veiksniai* (pvz., mikroorganizmai* arba ląstelių kultūros*).

Pagal keliamos infekcijos rizikos laipsnį biologiniai veiksniai yra skirstomi į keturias rizikos grupes:

1 grupė apima veiksnius, kurie negali sukelti žmonių ligų;
2 grupė apima veiksnius, kurie gali sukelti žmonių ligas, tačiau mažai tikėtina, kad jos plistų visuomenėje. Tokios ligos yra sėkmingai gydomos;
3 grupė apima veiksnius, kurie gali sukelti žmonių ligas, galinčias išplisti visuomenėje, tačiau paprastai yra profilaktikos priemonių arba ligos sėkmingai gydomos;
4 grupė apima veiksnius, kurie sukelia sunkias žmonių ligas. Yra didelė rizika, kad šios ligos išplis visuomenėje. Šios ligos neišgydomos.

Rizikos vertinimas

Rizikos vertinimas turi būti atliekamas visoms profesinės veiklos rūšims, kai darbuotojus veikia biologiniai veiksniai. Reikia nustatyti darbuotojų sąlyčio pobūdį, laipsnį ir trukmę, kad būtų galima planuoti prevencines priemones.

Darbdavys privalo dalyvauti reguliariai atliekamuose rizikos vertinimuose.

Darbdavių pareigos

Jei veiklos pobūdis leidžia, darbdavys turi pakeisti kenksmingus biologinius veiksnius biologiniais veiksniais, kurie, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas ir mokslinius duomenis, yra nepavojingi arba mažiau pavojingi.

Be to, jei kyla rizika darbuotojų sveikatai ar saugai, darbdavys turi užtikrinti, kad tokia rizika būtų sumažinta iki pakankamai mažo lygio. Darbdavys gali:

kiek įmanoma sumažinti darbuotojų, kurie yra neapsaugoti nuo poveikio, skaičių;
naudoti technines procedūras ir taip kontroliuoti biologinių veiksnių patekimą į darbo vietą;
organizuoti kolektyvinės ir (arba) asmeninės apsaugos priemones;
naudoti higienos priemones ir taip užkirsti kelią atsitiktiniam biologinių veiksnių išleidimui iš darbo vietos arba jį sumažinti;
naudoti įspėjamuosius ženklus;
sudaryti planus, kaip elgtis avarijų metu;
numatyti atliekų surinkimą, sandėliavimą ir šalinimą;
imtis priemonių, kad būtų atsargiai dirbama su biologiniais veiksniais ir jie būtų saugiai transportuojami.

Darbdavys privalo saugoti 3 ir (arba) 4 grupės biologinių veiksnių paveiktų darbuotojų sąrašą. Tam tikrais atvejais sąrašas gali būti saugomas iki 40 metų.

Be to, darbdavys turi informuoti kompetentingą nacionalinę instituciją, kai 2, 3 arba 4 grupės biologiniai veiksniai yra naudojami pirmą kartą.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai būtų pakankamai informuojami ir mokomi:

kokia rizika gali grėsti sveikatai;
kokių atsargumo priemonių reikės imtis poveikio prevencijai;
kokie yra higienos reikalavimai;
kaip naudoti apsaugos priemones ir vilkėti apsauginius drabužius;
kokius veiksmus reikės atlikti įvykus incidentams.

Įvykus avarijai ar incidentui, darbdavys turi kuo greičiau informuoti darbuotojus ir (arba) jų atstovus apie priežastis, riziką ir priemones, kurių bus imtasi.

Sveikatos patikrinimai

ES šalys turi pasirengti prižiūrėti darbuotojų sveikatą prieš biologinių veiksnių poveikį ir po jo.

Keitimai

Direktyvos 2000/54/EB priedai buvo iš esmės atnaujinti iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1833, kuria dėl techninio pritaikymo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB I, III, V ir VI priedai.

Iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2020/739, SARS-CoV-2 įtraukiamas į žinomų žmones veikiančių biologinių veiksnių sąrašą, todėl atitinkamai iš dalies keičiamas Direktyvos 2000/54/EB III priedas.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2000 m. lapkričio 6 d.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Biologiniai veiksniai: mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros ir žmogaus endoparazitai, galintys sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.

Mikroorganizmas: ląstelinė arba neląstelinė mikrobiologinė būtybė, galinti daugintis ar perduoti genetinę medžiagą.

Ląstelių kultūra: iš daugialąsčių organizmų kilusių ląstelių augimas mitybinėse terpėse.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 262, 2000 10 17, p. 21–45)

Vėlesni Direktyvos 2000/54/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2020 m. birželio 3 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/739, kuria dėl SARS-CoV-2 įtraukimo į žmogų veikiančių biologinių veiksnių sąrašą iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB III priedas ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva (ES) 2019/1833 (OL L 175, 2020 6 4, p. 11–14)

2019 m. spalio 24 d. Komisijos direktyva (ES) 2019/1833, kuria dėl techninio pritaikymo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB I, III, V ir VI priedai (OL L 279, 2019 10 31, p. 54–79)

2010 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 2010/32/ES, kuria įgyvendinamas Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje (OL L 134, 2010 6 1, p. 66–72)

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1–8)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 18.06.2020

Top

All