Atsargumo principas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2000) 1 galutinis) dėl atsargumo principo

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

• Šiame komunikate paaiškinamas atsargumo principas, leidžiantis greitai reaguoti į galimą pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba apsaugoti aplinką.
• Visų pirma, jei moksliniai duomenys neleidžia iki galo įvertinti rizikos, šis principas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, siekiant sustabdyti arba pašalinti iš rinkos galimai pavojingus gaminius.
• Juo nustatomos atsargumo principo taikymo bendros gairės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Atsargumo principas yra aprašytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje. Jo tikslas – užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą pavojaus atveju priimant prevencinius sprendimus. Vis dėlto praktikoje principas yra taikomas daug plačiau ir apima vartotojų politiką, Europos Sąjungos (ES) teisės aktus maisto srityje ir žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatą.

Principo apibrėžimas taip pat turi teigiamo poveikio tarptautiniu lygmeniu – juo užtikrinamas tinkamas aplinkos ir sveikatos apsaugos lygis tarptautinėse derybose. Principas pripažįstamas įvairiose tarptautinėse sutartyse, visų pirma Sutartyje dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, sudarytoje remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Atsargumo principo naudojimas

Remiantis Europos Komisija, atsargumo principu galima pasinaudoti, kai reiškinys, gaminys ar procesas gali kelti pavojų, nustatytą per mokslinį arba objektyvų vertinimą, jei toks vertinimas neleidžia nustatyti riziką pakankamai tiksliai.

Principo naudojimas patenka į bendrą rizikos analizės sritį (kuri be rizikos vertinimo taip pat apima rizikos valdymą ir informavimą apie pavojų), visų pirma rizikos valdymo, kuris atitinka sprendimų priėmimo etapą, kontekste.

Komisija pabrėžia, kad atsargumo principu galima naudotis tik galimos rizikos atveju ir juo niekada negalima pateisinti savavališkų sprendimų.

Atsargumo principu galima naudotis esant trim išankstinėms sąlygoms:

• nustatomas galimas neigiamas poveikis;
• atliekamas turimų mokslinių duomenų vertinimas;
• yra mokslinis netikrumas.

Atsargumo priemonės

Valdžios institucijos, atsakingos už rizikos valdymą, gali nuspręsti, ar veikti, atsižvelgdamos į rizikos lygį. Jei rizika yra didelė, gali būti priimtos kelių kategorijų priemonės, įskaitant proporcingus teisės aktus, mokslinių tyrimų programų finansavimą, visuomenės informavimo priemones ir pan.

Bendros gairės

Atsargumo principas yra grindžiamas trimis konkrečiais principais:

• kuo išsamesniu moksliniu vertinimu ir, kiek įmanoma, mokslinio netikrumo nustatymu;
• rizikos vertinimu ir galimų neveikimo pasekmių vertinimu;
• visų suinteresuotų šalių dalyvavimu atliekant atsargumo priemonių tyrimą, kai turimi mokslinio vertinimo ir (arba) rizikos vertinimo rezultatai.

Be to, naudojant atsargumo principą taikomi ir rizikos valdymo bendri principai. Tokių yra penki:

• priemonių, kurių buvo imtasi, ir pasirinkto apsaugos lygio proporcingumas;
• nediskriminavimas taikant priemones;
• priemonių darna su panašiomis priemonėms, įgyvendintomis panašiose situacijose ar naudojant panašius metodus;
• veikimo arba neveikimo naudos ir sąnaudų analizė;
• priemonių peržiūra atsižvelgiant į mokslo raidą.

Prievolė įrodyti

Daugeliu atvejų Europos vartotojai ir asociacijos, kurios jiems atstovauja, turi parodyti pavojų, susijusį su rinkai pateikta procedūra ar gaminiu, išskyrus atvejus, kai tai yra vaistai, pesticidai ir maisto priedai.

Tačiau veikiant pagal atsargumo principą gali būti reikalaujama, kad gamintojas arba importuotojas įrodytų, kad pavojaus nėra. Tokia galimybė turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju. Paprastai ji negali būti suteikiama visiems rinkai pateikiamiems gaminiams ir procesams.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainėje esančiame pranešime spaudai.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas dėl atsargumo principo (KOM(2000) 1 galutinis, 2000 m. vasario 2 d.)

paskutinis atnaujinimas 30.11.2016