EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

  • Nitratų direktyva siekiama sumažinti vandens taršą nitratais, kurie naudojami žemės ūkio tikslais, ir užkirsti kelią tolesnei taršai.
  • Ji yra neatskiriama Europos Sąjungos (ES) vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB, žr. santrauką) dalis, glaudžiai susijusi su ES politika oro kokybės, klimato kaitos ir žemės ūkio srityse.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES valstybės narės privalo:

  • priskirti prie jautrių taršai zonų visas zonas, iš kurių nuotekos patenka į vandenis, kurie yra arba gali būti paveikti didelio nitratų kiekio ir eutrofikacijos*. Jautrių taršai zonų sąrašas patikrinamas ir, jei reikia, pakeičiamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius;
  • toms sritims sukurti privalomų veiksmų programas, atsižvelgiant į turimus mokslinius bei techninius duomenis ir bendras aplinkos sąlygas;
  • stebėti veiksmų programų veiksmingumą;
  • tikrinti nitratų koncentraciją gėlame gruntiniame ir paviršiniame vandenyje mėginių ėmimo vietose bent kartą per mėnesį, o potvynių metu dažniau;
  • įgyvendinti visapusišką stebėsenos programą ir kas ketverius metus pateikti išsamią ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą. Ataskaitoje turi būti informacija apie nitratams jautrias zonas, vandens stebėjimo rezultatai, geros žemės ūkio praktikos kodeksų atitinkamų aspektų suvestinė ir veiksmų programos;
  • sukurti ūkininkų savanoriškai vykdomą gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą. Jame turi būti išdėstyti įvairūs gerosios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, kada netinka naudoti trąšas;
  • prireikus, mokyti ūkininkus ir teikti jiems informaciją.

Europos Komisija teikia ataskaitą kas ketverius metus, remdamasi gauta nacionaline informacija. Naujausia ataskaita parengta 2021 m.

Išimtys

Direktyva nustatoma, kad didžiausias leistinas azoto kiekis iš mėšlo, kurį galima kasmet naudoti, yra 170 kg/ha. Valstybėms narėms paprašius ir su sąlyga, kad jos gali moksliškai pagrįsti, kad tai nesukels didesnės taršos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus (sprendimus dėl išimčių, vadinamų nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikymo), kuriais leidžiama padidinti didžiausią azoto iš mėšlo, kuris naudojamas konkrečiose vietose ir tam tikromis sąlygomis, kiekį. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos neatleidžia atitinkamų valstybių narių nei nuo direktyvoje numatytų vandens kokybės tikslų, nei nuo kitų jos priemonių.

Šiuo metu galioja šie sprendimai dėl nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo:

  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/696, kuriuo Airijai suteikiama jos prašoma nukrypti leidžianti nuostata – galioja trejus metus, iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1074, kuriuo leidžiama taikyti Danijos prašomą išimtį – galioja ketverius metus, iki 2024 m. liepos 31 d.;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1325, kuriuo suteikiamas Jungtinės Karalystės prašomas leidimas Šiaurės Airijai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – galioja ketverius metus, iki 2022 m. gruodžio 31 d.;
  • Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1205, kuriuo leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą – galioja ketverius metus, iki 2022 m. gruodžio 31 d.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 1993 m. gruodžio 19 d.

KONTEKSTAS

Azotas yra svarbi maisto medžiaga, padedanti augti augalams ir kultūriniams augalams. Tačiau didelė koncentracija yra pavojinga žmonėms ir gamtai, o azotas, esantis žemės ūkyje naudojamose organinėse ir cheminėse trąšose, gali labai užteršti vandenį. Daugiau kaip 50 proc. viso azoto, užteršusio paviršinius vandenis, atsiranda dėl ūkininkavimo veiklos.

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Eutrofikacija. Vandens praturtinimas azoto junginiais, kuris skatina greitesnį dumblių bei aukštesniųjų augalų augimą ir sukelia nepageidautiną organizmų pusiausvyros vandenyje sutrikimą bei pablogina vandens kokybę.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1–8)

Vėlesni Direktyvos 91/676/EEB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2022 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/696, kuriuo Airijai suteikiama jos prašoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (pranešta dokumentu Nr. C(2022) 2596) (OL L 129, 2022 5 3, p. 37–45)

2020 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1074, kuriuo leidžiama taikyti pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Danijos prašomą išimtį (OL L 234, 2020 7 21, p. 29–35)

2019 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1325, kuriuo suteikiamas Jungtinės Karalystės prašomas leidimas Šiaurės Airijai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 206, 2019 8 6, p. 21–26)

2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1205, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą (OL L 190, 2019 7 16, p. 1–10)

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo, grindžiama 2016–2019 m. valstybių narių ataskaitomis (COM(2021) 1000 final, 2021 10 11)

paskutinis atnaujinimas 19.05.2022

Top