Bendrosios nuostatos: Europos regioninis plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Sanglaudos fondas (2007–2013)

Įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos politiką, šiame reglamente apibrėžiamos bendros taisyklės, standartai ir principai, taikomi Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui. Jame numatoma 347 mlrd. eurų, t. y. trečdalio ES biudžeto, sumos dotacija.

DOKUMENTAS

2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 [Žr. iš dalies keičiančius aktus)].

SANTRAUKA

Šio reglamento tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą siekiant paskatinti darnų, subalansuotą ir tvarų Europos Sąjungos (ES) regionų vystymąsi 2007–2013 m. Europos sanglaudos politika siekiama spręsti uždavinius, susijusius su ekonominiais, socialiniais ir teritoriniais skirtumais, spartėjančiu ekonomikos restruktūrizavimu ir visuomenės senėjimu.

Šiame reglamente:

• nustatoma sistema, kurioje bus įgyvendinama sanglaudos politika (įskaitant Bendrijos strategines gaires sanglaudos, augimo ir užimtumo srityje);
• nustatomi tikslai, kuriuos Struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas (toliau vadinami Fondais) turi padėti įgyvendinti;
• apibrėžiami valstybių narių ir regionų tinkamumo finansavimui gauti kriterijai;
• nustatomi turimi finansiniai ištekliai ir jų paskirstymo kriterijai;
• nustatomi partnerystės, programavimo, vertinimo, valdymo, stebėsenos ir kontrolės principai, grindžiami bendra valstybių ir Komisijos atsakomybe.

TRYS NAUJI TIKSLAI

2007–2013 m. iš viso buvo skirta 347 mlrd. eurų finansuoti sanglaudos politikai, įgyvendinant tris naujus – konvergencijos, regioninio konkurencingumo ir užimtumo bei Europos teritorinio bendradarbiavimo – tikslus. Šie tikslai pakeičia ankstesniuosius – 2000–2006 m. programavimo laikotarpio 1, 2 ir 3 – tikslus.

Konvergencija

Konvergencijos tikslas artimas 1 senajam tikslui: juo siekiama paspartinti mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją gerinant augimo ir užimtumo sąlygas. Jis taikomas menkiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams. Veiklos sritys: fizinis ir žmogiškasis kapitalas, naujovių diegimas, žinių visuomenė, geresnės galimybės prisitaikyti prie pokyčių, aplinka ir administracinis efektyvumas. Šio tikslo įgyvendinimą finansuos Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Sanglaudos fondas.

Jam skiriami ištekliai sudaro 81,54 % visiems tikslams įgyvendinti skirtų lėšų. Reikalavimus finansavimui gauti atitinka:

• iš Struktūrinių fondų (ERPF ir ESF):
• iš Sanglaudos fondo: valstybės narės, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Europos vidurkio ir kurios įgyvendina ekonomikos konvergencijos programas. Joms atiteks 23,22 % šiam tikslui skiriamų išteklių. Regionams, kuriuose statistiškai BNP vienam gyventojui didesnės nei 90 % Europos vidurkio (nes plėtros į ES metu buvo priimti regionai, kurių padėtis mažiau palanki), bus skiriamas pereinamasis, specifinis ir mažėjantis finansavimas;
• specialusis finansavimas ERPF lėšomis: atokiausi regionai. Tikslas – palengvinti jų integraciją į vidaus rinką ir atsižvelgti į konkrečius jiems būdingus suvaržymus (kompensuoti su atokumu susijusias papildomas išlaidas).

Siekiant šio tikslo bendro finansavimo normoms taikomos tokios viršutinės ribos:

• 75 % viešųjų išlaidų bendrai finansuoja ERPF arba ESF. Ši viršutinė riba gali siekti 80 %, jei finansavimą galintys gauti regionai yra valstybėje narėje, kuriai skiriamos Sanglaudos fondo lėšos. Jeigu regionai ypač atokūs, ji gali siekti net 85 %;
• 85 % viešųjų išlaidų bendrai finansuojamos Sanglaudos fondo lėšomis;
• atokiausiuose regionuose bendrai finansuojama 50 % viešųjų išlaidų (nauja ERPF išmoka, kuria siekiama kompensuoti papildomas išlaidas).

Regioninis konkurencingumas ir užimtumas

Regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslu siekiama padidinti konkurencingumą, patrauklumą ir užimtumo lygį regionuose, išskyrus nepalankiausių sąlygų regionus. Jis turi padėti numatyti ekonominius ir socialinius pokyčius, skatinti naujovių diegimą, verslumą, aplinkos apsaugą, prieinamumą, pritaikomumą ir įtraukčiai palankių darbo rinkų gebėjimą prisitaikyti bei plėtrą. Jo įgyvendinimas bus finansuojamas ERPF ir ESF lėšomis.

Finansavimą gali gauti šie regionai:

• regionai, kurie 2000–2006 m. laikotarpiu buvo priskirti 1 tikslui, nebeatitinkantys vadinamojo konvergencijos tikslo regionų tinkamumo kriterijų, todėl jiems skiriama pereinamojo laikotarpio parama. Komisijai tenka pareiga sudaryti tokių regionų sąrašą, kuris, kai bus priimtas, galios 2007–2013 m.;
• visi kiti ES regionai, nepatenkantys į konvergencijos tikslo taikymo sritį.

Dėl ESF finansuojamų programų, tai Komisija siūlo keturis prioritetus, numatytus Europos užimtumo strategijoje (EUS): gerinti darbuotojų ir įmonių galimybes prisitaikyti, užimtumo galimybes, stiprinti socialinę įtrauktį ir pradėti reformas įsidarbinimo bei įtraukties srityje.

Šiam tikslui skiriamos lėšos sudaro 15,95 % visos sumos, kuri lygiomis dalimis skiriama iš ERPF ir ESF. Iš šios sumos:

• 78,86 % skiriama regionams, nepatenkantiems į konvergencijos tikslo taikymo sritį;
• 21,14 % skiriama laipsniškai mažinamai pereinamojo laikotarpio paramai.

Siekiant šio tikslo, gali būti bendrai finansuojama iki 50 % veiksmams skirtų viešųjų išlaidų. Atokiausiems regionams taikoma 85 % viršutinė riba.

Europos teritorinis bendradarbiavimas

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas – sustiprinti pasienio, tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, grindžiamą ankstesne ES iniciatyva INTERREG. Jis finansuojamas ERPF lėšomis. Juo siekiama padėti gretimų teritorijų valdžios institucijoms taikyti bendrus sprendimus miestų, kaimų ir pakrančių vystymosi, ekonominių ryšių plėtros ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tinklo kūrimo srityse. Bendradarbiavimas orientuojamas į mokslinius tyrimus, vystymąsi, informacinę visuomenę, aplinką, rizikos prevenciją ir integruotą vandens valdymą.

Jis gali būti skiriamasNUTS III lygmens regionams, esantiems prie visų vidaus sausumos sienų, tam tikrų išorės sausumos sienų bei tam tikrų jūrų sienų, kuriuos skiria ne daugiau kaip 150 kilometrų. Komisija privalo patvirtinti finansavimo reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą.

Vystant bendradarbiavimo tinklus ir keičiantis patirtimi finansavimo reikalavimus atitinka visa ES teritorija. Bendro finansavimo maksimali riba – 75 % viešųjų išlaidų.

Lėšos šiam tikslui įgyvendinti sudaro 2,52 % visos sumos ir visos skiriamos iš ERPF biudžeto. Ši suma paskirstoma taip:

• 73,86 % pasienio bendradarbiavimui finansuoti;
• 20,95 % tarpvalstybiniam bendradarbiavimui finansuoti;
• 5,19 % tarpregioniniam bendradarbiavimui finansuoti.

VISIEMS TRIMS TIKSLAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

Paramos teikimo principai

Fondai teikia paramą, kuri papildo nacionalinius veiksmus, įskaitant regionų ir vietos lygmenų veiksmus. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondų parama derintųsi su ES veikla, politika ir prioritetais ir papildytų kitus ES finansinius instrumentus.

Fondų tikslų siekiama taikant daugiamečio programavimo sistemą ir Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su kiekviena valstybe nare.

Strateginis požiūris

Iki 2007 m. sausio 1 d. Komisija patvirtina Bendrijos strategines sanglaudos gaires. Šiose gairėse apibrėžiami 2007–2013 m. sanglaudos politikos prioritetai ir tikslai. Jos prisideda prie Struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo suderinamumo ir veiksmingumo.

Remdamosi šiomis gairėmis, valstybės narės vėliau patvirtina nacionalinę bendrąją strategiją. Tada, remiantis šia sistema, planuojami Fondų lėšomis finansuojami veiksmai. Ji užtikrina Fondų teikiamos paramos suderinamumą su strateginėmis gairėmis.

Veiksmų programos

Valstybių narių veiksmų programos apėmė 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Veiksmų programa skiriama tik vienam iš trijų tikslų ir finansuojama tik vieno Fondo lėšomis. Komisija įvertina kiekvieną pasiūlytą programą siekdama nustatyti, ar ji padeda įgyvendinti tikslus ir prioritetus, nustatytus:

• nacionalinėje bendrojoje strategijoje;
• Bendrijos strateginėse sanglaudos gairėse.

Konvergencijos ir regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslams skirtose veiksmų programose, be kita ko:

• pagrindžiami pasirinkti prioritetai atsižvelgiant į Bendrijos strategines sanglaudos gaires ir nacionalinę bendrąją strategiją;
• pateikiama informacijos apie prioritetines kryptis ir jų konkrečius tikslus;
• pateikiamas finansavimo planas;
• pateikiamos veiksmų programos įgyvendinimo nuostatos;
• pateikiamas didelės apimties projektų sąrašas. Tai projektai, susiję su veiksmu, sudarytu iš darbo, veiklos arba paslaugų, kurių bendros išlaidos viršija 25 mln. EUR, jei veiksmas vykdomas aplinkos srityje, ir 50 mln. EUR, jei jis vykdomas kitose srityse.

Valdymas, stebėsena ir kontrolė

Valstybės narės atsako už veiksmų programų valdymą ir kontrolę. Jos konkrečiai užtikrina, kad valdymo ir kontrolės sistemos būtų suformuotos remiantis šiuo reglamentu. Be to, jos vykdo pažeidimų prevenciją, juos nustato ir šalina bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas.

Valstybių narių veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose:

• apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos;
• numatoma, kad turi būti laikomasi šių įstaigų funkcijų atskyrimo principo;
• numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą;
• numatomos apskaitos, stebėsenos ir finansinių ataskaitų teikimo sistemos;
• numatoma informavimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakingoji įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai;
• numatoma sistemų veikimo audito tvarka;
• numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;
• numatomos informavimo apie pažeidimus bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą ir stebėsenos procedūros.

Kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria:

• vadovaujančią instituciją (nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba valstybinę ar privačią įstaigą, valstybės narės paskirtą vadovauti konkrečiai veiksmų programai);
• tvirtinančią instituciją (nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba įstaigą, kuri tvirtintų išlaidų ataskaitas ir mokėjimo paraiškas prieš siunčiant jas Komisijai);
• audito instituciją (nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją ar įstaigą, atsakingą už atskirą veiksmų programą ir turinčią užtikrinti veiksmingą valdymo bei kontrolės sistemos veikimą).

Informavimas ir viešumas

Valstybė narė ir veiksmų programos vadovaujanti institucija pateikia informaciją apie veiksmų programas ir bendrai finansuojamas programas. Informacija skiriama Europos Sąjungos piliečiams ir paramos gavėjams siekiant pabrėžti Bendrijos vaidmenį ir užtikrinti, kad fondų teikiama parama būtų skaidri.

KONTEKSTAS

Kitos su 2007–2013 m. Europos sanglaudos politika susijusios nuostatos išdėstytos keturiuose specialiuose reglamentuose, susijusiuose su:

• Europos regioninės plėtros fondu (ERPF);
• Europos socialiniu fondu (ESF);
• Sanglaudos fondu;
• Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG).

Politinėje plotmėje 2007–2013 m. Europos sanglaudos politikos finansinis pagrindas yra Tarpinstitucinis susitarimas ir2007–2013 m. finansinė programa.

SANTRAUKŲ LENTELĖ

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 2010/802/ES , kuriuo kai kuriems pažeidimams, susijusiems su veiksmais, bendrai finansuotais iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, taikoma Reglamento (EB) Nr. 1681/94 5 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1831/94 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų teikti specialius pranešimus išimtis [Oficialusis leidinys L 341, 2010 12 23].

2007 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas 2007/766/EB dėl regionų ir sričių, atitinkančių reikalavimus valstybių narių ir pagalbą gaunančių šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2007–2013 m. finansavimui pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą gauti, sąrašo sudarymo [Oficialusis leidinys L 310, 2007 11 28].

2006 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2006/769/EB , sudarantis Bendrijos regionų ir sričių, atitinkančių reikalavimus Europos regioninės plėtros fondo finansavimui pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo tarptautines ir tarpvalstybines kryptis 2007–2013 m. gauti, sąrašą [Oficialusis leidinys L 312, 2006 11 11].

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/597/EB , nustatantis regionų, atitinkančių reikalavimus gauti laikinąjį išimtinį finansavimą iš struktūrinių fondų pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą 2007–2013 m., sąrašą [Oficialusis leidinys L 243, 2006 9 6].

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/596/EB , nustatantis valstybių narių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo 2007–2013 m., sąrašą [Oficialusis leidinys L 243, 2006 9 6].

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/595/EB , nustatantis regionų, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš struktūrinių fondų pagal konvergencijos tikslą 2007–2013 m., sąrašą [Oficialusis leidinys L 243, 2006 9 6].

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1297/2013 , kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, dėl įsipareigojimų panaikinimo taisyklių tam tikroms valstybėms narėms ir dėl galutinio likučio mokėjimo taisyklių iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 [Oficialusis leidinys L 347, 2013 12 20].

Šiame reglamente numatytos dvi priemonės:

• Finansavimui iš Europos regioninio plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo bus taikoma dešimt procentinių punktų didesnė ES bendrojo finansavimo norma, tačiau neviršijanti 95 %. Šios didesnės bendrojo finansavimo normos bus taikomos šalims, kurioms šio reglamento įsigaliojimo metu yra teikiama finansinė parama, t. y. Kiprui, Graikijai ir Airijai (priklausomai nuo to, kada šalis įvykdys koregavimo programą) bei Portugalijai, ir galios iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tai nepadidins bendrojo asignavimo toms šalims, kitaip tariant, papildomo ES finansavimo neprireiks.
• Rumunijai ir Slovakijai skiriami papildomi vieneri metai įsipareigojimams, priimtiems 2011 m. ir 2012 m., įvykdyti. Tai reiškia, kad šiuos įsipareigojimus jos galės vykdyti iki 2014 m. ir 2015 m. pabaigos (o ne iki 2013 m. ir 2014 m. pabaigos). Tai turėtų pagerinti finansavimo įsisavinimą šiose šalyse ir atitinka 2013 m. vasario 8 d. Europos Tarybos raginimus ieškoti sprendimų, kaip sumažinti automatinio fondų įsipareigojimų iš 2007-20013 m. nacionalinio programos biudžeto skirti lėšas Rumunijai ir Slovakijai panaikinimo pavojų. Šių šalių sanglaudos politikos asignavimams taikoma didžiausia suma 2014-2020 m. negali viršyti 110 % lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu.

Paskutinį kartą atnaujinta: 07.03.2014