Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016L0943

    ES komercinių paslapčių apsaugos taisyklės

    ES komercinių paslapčių apsaugos taisyklės

     

    DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

    Direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo

    KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

    • Šia direktyva nustatomos Europos Sąjungos (ES) taisyklės, kuriomis suderinami nacionalinės teisės aktai dėl apsaugos nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo.
    • Ja siekiama atgrasyti nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo, nekenkiant pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

    PAGRINDINIAI ASPEKTAI

    Teisėtas gavimas

    Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai ji gaunama bet kuriuo iš šių būdų:

    • nepriklausomai atradus ar sukūrus;
    • stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai turi informaciją įgijęs asmuo, kurio neįpareigoja jokia teisiškai galiojanti pareiga riboti komercinės paslapties gavimą;
    • naudojantis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teise į informaciją ir konsultavimąsi pagal ES teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką;
    • atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką.

    Komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek jo yra reikalaujama arba jis yra leidžiamas pagal ES ar nacionalinę teisę.

    Neteisėtas gavimas, naudojimas ir atskleidimas

    Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu visais atvejais, kai ji gauta atliekant šiuos veiksmus:

    • neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;
    • atlikus bet kuriuos kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai.

    Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtu, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų:

    • neteisėtai gavo komercinę paslaptį;
    • pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties;
    • pažeidė sutartinę arba bet kurią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

    Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį žinojo arba turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai.

    Išimtys

    Reikalaujama, kad taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones nebūtų leidžiama, kai komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais:

    • naudojantis teise į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;
    • atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą , jeigu buvo siekiama apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;
    • darbuotojų atliktas atskleidimas savo atstovams, jei toks atskleidimas buvo būtinas atstovų funkcijoms vykdyti;
    • siekiant apsaugoti ES ar nacionalinės teisės pripažintą teisėtą interesą.

    Priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės

    ES šalys turi numatyti priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti civilinėje teisėje numatyto teisių gynimo* prieinamumą neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atveju.

    Direktyvoje reikalaujama, kad priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės:

    • būtų nešališkos, veiksmingos ir atgrasančios;
    • nebūtų bereikalingai sudėtingos arba brangios, dėl jų nebūtų nustatomi nepagrįsti terminai arba nepateisinamai vilkinamas laikas.

    Senaties termino trukmė reikalavimams turi būti ne ilgesnė nei šešeri metai.

    Komercinės paslapties turėtojai gali kreiptis dėl civilinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių* tuo atveju, jei ta komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, įskaitant:

    • žalos atlyginimą;
    • draudimus atsakovui naudoti arba atskleisti komercinę paslaptį;
    • pažeidžiančių prekių atšaukimą iš rinkos;

    NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

    Direktyva taikoma nuo 2016 m. liepos 5 d. ES šalys turi ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2018 m. birželio 9 d.

    KONTEKSTAS

    Daugiau informacijos žr.:

    * SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

    Teisių gynimas: pagalba esant teisės pažeidimui. Tai gali apimti kompensaciją už pažeidimą arba patirtą žalą, žalos atlyginimą.
    Teisių gynimo priemonės: priemonės, kurias teismas taiko vykdydamas teisę, skirdamas baudas arba kreipdamasis į kitą teismą dėl jo sprendimo vykdymo.

    PAGRINDINIS DOKUMENTAS

    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1–18)

    paskutinis atnaujinimas 22.11.2016

    Į viršų