Draudimas ir perdraudimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Direktyva taikoma ne gyvybės draudimo, gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Leidimų išdavimas

Draudimo įmonė gali vykdyti veiklą turėdama ES valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos išduotą leidimą. Šis leidimas galioja visoje ES.

Leidimas galioja visoje ES.

Draudimo įmonės turi turėti kapitalą, atitinkantį jų rizikos pobūdį, kad būtų užtikrinta, jog jos turės pakankamų finansinių išteklių ir galės veikti iškilus finansiniams sunkumams. Jos turi laikytis šių kapitalo reikalavimų:

• minimalaus kapitalo reikalavimo, kuris yra žemiausia kapitalo riba, kurios nesiekiant draudėjai patirtų didelę riziką;
• mokumo kapitalo reikalavimo, pagal kurį reikalaujama, kad draudimo įmonė turėtų kapitalą, leidžiantį padengti didelius nuostolius. Kapitalo suma yra apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairią riziką:
  • rinkos riziką, t. y. nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių riziką, atsirandančią dėl rinkų svyravimo,
  • draudimo riziką, t. y. riziką, kad nebuvo atidėta pakankamai pinigų būsimoms draudimo ar kitoms išmokoms išmokėti,
  • operacinę riziką, t. y. nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, darbuotojų ar sistemų arba išorės įvykių, riziką.

Jei draudimo įmonė nesilaiko reikalavimų dėl abiejų kapitalo sumų, priežiūros institucija turi imtis veiksmų.

Draudimo veiklos reguliavimo sąlygos

• Tinkama valdymo sistema. Draudimo įmonės turi nustatyti tinkamą ir skaidrią valdymo sistemą, kurioje būtų aiškiai apibrėžtas atsakomybės pasiskirstymas. Jos privalo turėti administracinį gebėjimą spręsti įvairias problemas, įskaitant rizikos valdymo, teisės aktų vykdymo ir vidaus audito.
• Savo rizikos ir mokumo įvertinimas. Draudimo įmonės turi reguliariai atlikti savo rizikos ir mokumo vertinimą. Jos turi įvertinti bendrus mokumo poreikius, atsižvelgdamos į specifinį įmonės rizikos pobūdį, ir nuolatinę atitiktį reikalavimams dėl finansinių išteklių.

Priežiūra

• Priežiūros institucijų vykdoma priežiūra. Šiuo teisės aktu yra nustatomas priežiūros procesas, kurio metu priežiūros institucija patikrina ir įvertina draudimo įmonių atitiktį taisyklėms. Tuo tikslu draudimo įmonės priežiūros institucijoms turi pateikti išsamią informaciją apie savo verslą ir riziką. Pagrindinis tikslas – padėti priežiūros institucijoms nustatyti įmones, kurios gali patirti sunkumų. Draudimo įmonės taip pat turi viešai skelbti informaciją.
• Grupės priežiūros institucija. Kiekviena draudimo įmonių grupė privalo turėti grupės priežiūros instituciją, kuri turi konkrečias pareigas ir glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

Direktyvos 2009/138/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/138/EB buvo kelis kartus iš dalies keičiama.

• Siekiant užtikrinti sąžiningą įstaigų konkurenciją, iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų veiklos ir priežiūros (žr. santrauką) buvo pratęstas pereinamasis laikotarpis, kuriuo draudimo įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2009/138/EB, leidžiama vykdyti profesinių pensijų išmokėjimo veiklą iki 2022 m. gruodžio 31 d.
• Reglamentu (ES) 2017/2402 (žr. santrauką) iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB, siekiant užtikrinti nuostatų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kurių pagrindinis tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, visų pirma užtikrinant vienodas sąlygas vidaus rinkoje visiems instituciniams investuotojams, suderinamumą.
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2018/843 reikalaujama, kad draudimo įmonės praneštų valdžios institucijoms apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą, kad būtų galima apsaugoti finansų sistemą nuo jos panaudojimo šiais tikslais pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (žr. santrauką).
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2019/2177 Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) suteikiamas didesnis vaidmuo prisidedant prie priežiūros konvergencijos vidaus modelių srityje. Ja nustatomi griežtesni pranešimo reikalavimai reikšmingos tarpvalstybinės draudimo veiklos arba krizinės situacijos atvejais, taip pat bendradarbiavimo platformų¹, kai numatoma didelė tarpvalstybinė draudimo veikla.
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2022/2556 šios direktyvos ir kelių kitų susijusių direktyvų nuostatos suderinamos su informacinės ir ryšių technologijos rizikos finansų subjektams reikalavimais, nustatytais Reglamente dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (Reglamentas (ES) 2022/2554, žr. santrauką).
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2023/2864 į Direktyvą 2009/138/EB įterpiamas straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės nuo 2030 m. sausio 10 d. užtikrintų, kad, viešai skelbdamos bet kokią reglamentuojamą informaciją, draudimo ar perdraudimo įmonės tuo pačiu metu ją pateiktų duomenis renkančiai įstaigai ir apie tai praneštų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kad informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte, sukurtame pagal Reglamentą (ES) 2023/2859.
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2025/2 siekiama padidinti jautrumą rizikai, sustiprinti draudikų gebėjimą vykdyti ilgalaikes investicijas į realiąją ekonomiką, pagerinti su tvarumu susijusios rizikos valdymą, padidinti proporcingumą ir sustiprinti tarpvalstybinės veiklos priežiūrą bei makroprudencinę priežiūrą. Valstybės narės šias nuostatas taiko nuo 2027 m. sausio 30 d.

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

• Direktyva „Mokumas II“ Europos Komisijai suteikiama teisė priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Jie susiję su tokiais klausimais kaip techniniai standartai ir informacija apie techninių atidėjinių ir pagrindinių nuosavų lėšų apskaičiavimą.
• Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35 (kuris vadinamas Mokumo II deleguotuoju reglamentu ir buvo keletą kartų iš dalies keičiamas) nustatomi išsamūs sistemos „Mokumas II“ taikymo reikalavimai ir pateikiamas draudimo ir perdraudimo įmonėms skirtas bendras prudencinių taisyklių sąvadas. Mokumo II deleguotasis reglamentas apima:
  • turto ir įsipareigojimų vertinimą, įskaitant ilgalaikes garantijų priemones;
  • kaip nustatyti, kiek kapitalo reikia turto klasėms, į kurias draudikas gali investuoti;
  • draudikų nuosavų lėšų elementų tinkamumą kapitalo reikalavimams padengti;
  • kaip turėtų būti tvarkomos ir valdomos draudimo įmonės;
  • ES nepriklausančių šalių mokumo režimų atitikties ES taisyklėms vertinimą;
  • vidaus modelių naudojimo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti taisykles;
  • specialias taisykles, susijusias su draudimo grupėmis;
  • supaprastintus metodus ir išimtis, kad Mokumas II būtų lengviau taikomas mažesniems ir ne tokiems sudėtingiems draudikams.