Zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva stiprinamas ES šalių monitoringas, apimantis:

• zoonozes (ligos ir infekcijos, kurias natūraliu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms);
• zoonozių sukėlėjus (bet kuris virusas, bakterija, grybelis, parazitas ar kitas biologinis darinys, galintis sukelti zoonozę);
• susijusį antimikrobinį atsparumą¹.

Didesnis zoonozių ir antimikrobinio atsparumo monitoringas

ES šalys yra atsakingos už monitoringo sistemų sukūrimą ir palaikymą. Monitoringas vykdomas pirminės gamybos² lygyje arba kituose maisto grandinės etapuose, įskaitant maiste ir pašaruose.

Pirmiausia į monitoringą įtraukiamos šios zoonozės:

• bruceliozė;
• kampilobakteriozė;
• echinokokozė;
• listeriozė;
• salmoneliozė;
• trichineliozė;
• tuberkuliozė, kurią sukelia Mycobacterium bovis;
• verotoksigeninė Escherichia coli.

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, į monitoringą taip pat reikia įtraukti:

• virusines zoonozes (kalici virusą, hepatito A virusą, gripo virusą, pasiutligę, nariuotakojų perduodamus virusus);
• bakterines zoonozes (boreliozę, botulizmą, leptospirozę, psitakozę, tuberkuliozę, išskyrus nurodytą, vibriozę, jersiniozę ir jų sukėlėjus);
• parazitines zoonozes (anisakiazę, kriptosporidiozę, cisticerkozę ir toksoplazmozę).

Monitoringo būdas

Kai kuriais atvejais duomenų, surinktų įprastu monitoringu, nepakanka. Konkretaus pavojaus įvertinimui arba bazinių verčių, susijusių su viena ar keliomis zoonozėmis, nustatymui gali reikėti parengti koordinuotas monitoringo programas.

ES šalys turi užtikrinti, kad monitoringas pateiktų lygintinus duomenis apie zoonozių sukėlėjų ir, prireikus, kitų svarbių sukėlėjų antimikrobinio atsparumo atvejus.

Zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo maiste, pašaruose ir gyvūnuose monitoringas papildo žmogaus izoliatų monitoringą, vykdomą pagal Sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.

Su maistu plintančių ligų protrūkių tyrimas

ES šalių kompetentingos institucijos privalo ištirti su maistu plintančių ligų protrūkius ir kaupti duomenis apie jų epidemiologiją, galimai susijusius maisto produktus bei galimas priežastis.

Dalijimasis informacija

• Informacija būtina dalytis tam, kad būtų galima gauti išsamius ir palyginamus duomenis ES lygmeniu. Kiekvienoje ES šalyje viena ar daugiau kompetentingų institucijų bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už gyvūnų sveikatą, pašarus ir maisto higieną. Visų pirma su maistu susijusių ligų protrūkio atveju būtina greitai keistis informacija pasitelkiant perspėjimo tinklus (pvz., Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą) siekiant kuo labiau sumažinti tokio protrūkio poveikį visuomenės sveikatai ir ekonomikai. Taip pat skiriamos ES ir nacionalinės etaloninės laboratorijos, kurios turi užtikrinti kokybišką mėginių analizę.
• ES šalys turi įvertinti zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijas bei šaltinius ir iki kiekvienų metų gegužės mėn. pabaigos pateikti Europos Komisijai ataskaitą. Komisija šias ataskaitas perduoda Europos maisto saugos tarnybai, kuri jas išnagrinėja ir kiekvienų metų lapkričio mėn. pabaigoje paskelbia suvestinę ataskaitą.