Galimybė visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Ji visiškai pritaiko Europos Sąjungos (ES) šalių nacionalinius teisės aktus prie 1998 m. Orhuso konvencijos dėl teisės susipažinti su informacija.
• Ji garantuoja visuomenei teisę susipažinti su informacija apie aplinką*, kurią turi arba kuri yra skirta valdžios institucijoms*, pateikus prašymą ir vykdant aktyvų platinimą.
• Joje išdėstytos pagrindinės nuostatos, sąlygos ir praktinės priemonės, kuriomis visuomenės narys turi vadovautis, kai jam suteikiama galimybė pasinaudoti teise susipažinti su prašoma informacija apie aplinką.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Galimybė susipažinti su informacija pateikus prašymą

• Valdžios institucijos privalo pareiškėjui pateikti bet kokią jų turimą informaciją apie aplinką ir neturi būti reikalaujama, kad pareiškėjas nurodytų priežastį.
• Ši informacija turėtų būti pateikta ne vėliau kaip per 1 mėnesį po to, kai yra gautas prašymas. Šį laikotarpį galima pratęsti iki 2 mėnesių, jei prašymai yra didelės apimties ir sudėtingi.
• Valdžios institucijos turi dėti visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų, kad jų turimą informaciją būtų galima lengvai atkurti ir naudoti elektroniniu būdu.
• Ši informacija turėtų būti pateikiama tokia forma ar formatu, kokį nurodė pareiškėjas, nebent ji jau yra viešai prieinama kitu formatu.
• ES šalys turi užtikrinti, kad valstybės tarnautojai padėtų visuomenei pasinaudoti galimybe gauti informaciją ir būtų paviešinti valdžios institucijų sąrašai.
• Praktinės priemonės, skirtos prašymams patenkinti, yra šios:
  • informacijos pareigūnų paskyrimas;
  • priemonės prašomai informacijai išnagrinėti;
  • turimos informacijos registrai arba sąrašai ir duomenys apie informacijos centrus.
• Prašymai pateikti informaciją gali būti nepatenkinami, jei:
  • akivaizdu, kad prašymas nepriimtinas;
  • prašymas yra pernelyg bendro pobūdžio;
  • prašymas yra susijęs su neparengta medžiaga;
  • prašymas yra susijęs su vidaus ryšiais.
• Taip pat prašymas pateikti informaciją gali būti iš dalies arba visai atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų vieną iš išsamiame sąraše nurodytų sričių, pavyzdžiui:
  • tarptautinius santykius;
  • teisingumą;
  • intelektinės nuosavybės teises;
  • komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą.
• Galimybė susipažinti su valstybės registrais arba sąrašais neapmokestinama. Valdžios institucijos gali imti mokestį už prašomos informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio.
• Pareiškėjai, manantys, kad į jų prašymą susipažinti su informacija nebuvo atsižvelgta arba jis neteisingai atmestas, turi galimybę naudotis teisės gynimo priemonėmis, įskaitant teismą ar kitą nepriklausomą instituciją.

Aktyvus platinimas

• Elektroniniu būdu prieinamą informaciją apie aplinką sudaro bent:
  • tarptautinių sutarčių, konvencijų, susitarimų, politikos sričių, planų ir programų, susijusių su aplinka, tekstai;
  • pirmiau nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos;
  • ataskaitos apie aplinkos būklę;
  • duomenys, gauti stebint veiklą, galinčią daryti įtaką aplinkai;
  • leidimai, galintys daryti didelę įtaką aplinkai;
  • poveikio aplinkai studijos ir rizikos įvertinimai.
• Kitų nei pirmiau minėtieji elementai aktyvų platinimą galima atlikti palaipsniui, atsižvelgiant į reikalingus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius.
• ES šalys turi užtikrinti, kad jų arba jų vardu pateikta informacija yra naujausia, tiksli ir palyginama.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Ši direktyva taikoma nuo 2003 m. vasario 14 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2005 m. vasario 14 d.

KONTEKSTAS

• Orhuso konvencija įsigaliojo 2001 m. Ji grindžiama prielaida, kad didesnis visuomenės informavimas apie aplinkos reikalus ir dalyvavimas juose sustiprins aplinkos apsaugą. Konvencijos tikslas – padėti apsaugoti kiekvieno dabartinės ir ateities kartos asmens teisę gyventi aplinkoje, kuri yra tinkama jo sveikatai ir gerovei. Tuo tikslu konvencijoje numatytos trys veiksmų kryptys:
  • užtikrinti visuomenei galimybę susipažinti su valdžios institucijų turima informacija apie aplinką;
  • skatinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, kurie turi poveikio aplinkai;
  • užtikrinti teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais.
• Daugiau informacijos žr.:
  • Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Orhuso konvencija“.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26–32)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43–48)

2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, 1–3)

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13–19)

2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, 1–14)

paskutinis atnaujinimas 26.01.2017