(1)

Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose reglamentuojama apmokestinamųjų asmenų teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už jų apmokestinamiesiems sandoriams patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Vokietijos Federacinei Respublikai (toliau – Vokietija) buvo leista nustatyti nukrypti leidžiančią priemonę, kuria siekiama nesuteikti teisės atskaityti PVM už prekes ir paslaugas, kai tos prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % yra naudojamos apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams arba neekonominei veiklai;

(2)

iš pradžių Tarybos sprendimu 2000/186/EB (2) Vokietijai buvo leista nustatyti ir iki 2002 m. gruodžio 31 d. taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 77/388/EEB (3) 6 ir 17 straipsnių; Tarybos sprendimu 2003/354/EB (4) Vokietijai buvo leista iki 2004 m. birželio 30 d. taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 77/388/EEB 17 straipsnio; Tarybos sprendimu 2004/817/EB (5) to leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

(3)

Tarybos sprendimu 2009/791/EB (6) Vokietijai buvo leista toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio. Po kelių pratęsimų šis leidimas nustos galioti 2021 m. gruodžio 31 d.;

(4)

168a straipsnis į Direktyvą 2006/112/EB buvo įtrauktas Tarybos direktyva 2009/162/ES (7), siekiant, kad būtų atskaitoma tik už tą faktinio naudojimo dalį, kuri susijusi su verslo tikslais, ir taip veiksmingiau taikyti principą, pagal kurį atskaita galima tik tada, kai atitinkamos prekės ir paslaugos naudojamos apmokestinamojo asmens verslo tikslais. Sprendimo 2009/791/EB 1 straipsnis buvo iš dalies pakeistas siekiant įtraukti nuorodą į Direktyvos 2006/112/EB 168a straipsnį. Todėl Sprendimo 2009/791/EB pavadinime taip pat turi būti nuoroda į Direktyvos 2006/112/EB 168a straipsnį;

(5)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2021 m. vasario 19 d., Vokietija pateikė prašymą Komisijai pratęsti leidimą toliau taikyti priemonę (toliau – prašymas), kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, kad galėtų visiškai nesuteikti teisės atskaityti PVM už prekes ir paslaugas, kurios apmokestinamojo asmens yra daugiau nei 90 % naudojamos asmeniniams arba ne verslo tikslams, įskaitant neekonominę veiklą (toliau – speciali priemonė). Prie prašymo buvo pridėta specialios priemonės taikymo ataskaita, į kurią įtraukta padalijimo normos, taikomos teisei į PVM atskaitą, peržiūra, kaip reikalaujama Sprendimo 2009/791/EB 2 straipsnyje;

(6)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija 2021 m. kovo 17 d. raštais perdavė prašymą kitoms valstybėms narėms. 2021 m. kovo 18 d. raštu Komisija pranešė Vokietijai turinti visą informaciją, kuri yra būtina prašymui įvertinti;

(7)

Vokietijos teigimu, speciali priemonė pasitvirtino esanti labai veiksminga siekiant supaprastinti PVM surinkimą ir užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir vengimui. Specialia priemone sumažinama įmonėms ir mokesčių administratoriui tenkanti administracinė našta, nes nereikia stebėti, kaip vėliau naudojamos prekės ir paslaugos, kurias įsigyjant nesuteikta teisė į atskaitą. Todėl Vokietijai turėtų būti leista toliau taikyti specialią priemonę dar vieną ribotą laikotarpį – iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(8)

jeigu Vokietija mano, kad priemonės taikymą būtina pratęsti po 2024 m., iki 2024 m. kovo 31 d. ji turėtų pateikti Komisijai prašymą leisti toliau taikyti specialią priemonę kartu su jos taikymo ataskaita, į kurią turėtų būti įtraukta taikomos padalijimo normos peržiūra;

(9)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM;

(10)

todėl Sprendimas 2009/791/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,