(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (4) įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 16 d. Jo reikalavimais, kaip antai, kad būtų atliekama standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinė tarpuskaita, garantinės įmokos reikalavimais ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių centrinė tarpuskaita neatliekama, taikomais operacinės rizikos mažinimo reikalavimais, išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomomis prievolėmis teikti ataskaitas, pagrindinėms sandorio šalims taikomais reikalavimais ir sandorių duomenų saugykloms taikomais reikalavimais, prisidedama prie sisteminės rizikos mažinimo, didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant sandorio šalies kredito riziką ir su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią operacinę riziką;

(2)

tam tikrų sričių, kurias apima Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, supaprastinimas ir proporcingesnis požiūris į tas sritis atitinka Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, kurioje pabrėžiamas sąnaudų mažinimo ir supaprastinimo poreikis, kad Sąjungos politikos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu, ir kuria pirmiausia siekiama sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą. Tačiau to supaprastinimo ir proporcingesnio požiūrio turėtų būti siekiama nedarant poveikio svarbiausiems tikslams – skatinti finansinį stabilumą ir mažinti sisteminę riziką – vadovaujantis G 20 vadovų pareiškimu, priimtu 2009 m. rugsėjo 26 d. aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge;

(3)

veiksmingos ir atsparios poprekybinės sistemos ir užtikrinimo įkaitu rinkos yra esminiai tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos elementai; jomis grindžiamos pastangos remti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, laikantis politinių Komisijos prioritetų;

(4)

2015 m. ir 2016 m. Komisija surengė dvi viešas konsultacijas dėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo. Komisijai informacijos apie to reglamento taikymą taip pat pateikė Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (6), ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Iš tų viešų konsultacijų paaiškėjo, kad suinteresuotieji subjektai pritaria Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslams ir kad to reglamento nebūtina iš esmės peržiūrėti. 2016 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė bendrą ataskaitą, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Nors ne visos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos buvo visapusiškai taikomos ir todėl nebuvo galima nuodugniai įvertinti to reglamento, toje ataskaitoje nurodytos sritys, kuriose reikia imtis tikslinių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslų būtų siekiama proporcingiau, veiksmingiau ir rezultatyviau;

(5)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti taikomas visoms finansų sandorio šalimis, kurios galėtų kelti didelę sisteminę riziką finansų sistemai. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti finansų sandorio šalies apibrėžtį;

(6)

darbuotojų akcijų pirkimo planai yra sistemos, kurias paprastai sudaro įmonė ir pagal kurias asmenys gali tiesiogiai arba netiesiogiai pasirašyti, pirkti, gauti arba nuosavybės teise įgyti tos įmonės arba tai pačiai grupei priklausančios kitos įmonės akcijų, jeigu pagal tą planą naudą gauna bent tos įmonės ar tai pačiai grupei priklausančios kitos įmonės darbuotojai ar buvę darbuotojai arba tos įmonės ar tai pačiai grupei priklausančios kitos įmonės valdybos nariai ar buvę valdybos nariai. 2017 m. birželio 8 d. Komisijos komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros priemonės, susijusios su darbuotojų akcijų pirkimo planu, nurodomos kaip vienas iš galimų būdų stiprinti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant skatinti mažmeninį investavimą. Todėl ir vadovaujantis proporcingumo principu kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS) arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), įsteigtas išimtinai tik vieno darbuotojų akcijų pirkimo plano ar kelių tokių planų tikslais, neturėtų būti apibrėžiamas kaip finansų sandorio šalis;

(7)

tam tikrų finansų sandorio šalių veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose, apimtis yra per maža, kad keltų didelę sisteminę riziką finansų sistemai, ir per maža, kad centrinė tarpuskaita būtų ekonomiškai perspektyvi. Toms sandorio šalims, paprastai vadinamoms mažosiomis finansų sandorio šalimis, neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, tačiau joms turėtų tebegalioti reikalavimas keistis įkaitu, siekiant sumažinti bet kokią sisteminę riziką. Tačiau finansų sandorio šalies pozicijai viršijus, apskaičiuojant grupės lygiu, bent vienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos ribą, tarpuskaitos prievolė turėtų būti taikoma visoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms, atsižvelgiant į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas ir galimą sisteminę riziką finansų sistemai, kuri galėtų kilti, jei būtų neatliekama tų ne biržos išvestinių finansinių priemonių centrinė tarpuskaita. Finansų sandorio šalis turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu įrodyti, kad jos pozicijos nebeviršija bet kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės tarpuskaitos ribos, ir tokiu atveju tarpuskaitos prievolė turėtų būti nebetaikoma;

(8)

ne finansų sandorio šalys yra mažiau tarpusavyje susijusios nei finansų sandorio šalys. Be to, dažnai jos daugiausia vykdo tik su vienos klasės ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą. Todėl jų veikla sietina su mažesne sistemine rizika finansų sistemai nei finansų sandorio šalių veikla. Atsižvelgiant į tai, tarpuskaitos prievolės, taikomos ne finansų sandorio šalims, kurios nusprendžia, kad kas 12 mėnesių apskaičiuos savo pozicijas tarpuskaitos ribų atžvilgiu, taikymo sritis turėtų būti susiaurinta. Toms ne finansų sandorio šalims tarpuskaitos prievolė turėtų būti taikoma tik tų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių, kurių atveju viršyta tarpuskaitos riba, atžvilgiu. Tačiau ne finansų sandorio šalims turėtų tebegalioti reikalavimas keistis įkaitu, kai viršijama bet kuri iš tarpuskaitos ribų. Toms ne finansų sandorio šalims, kurios nusprendžia, kad neapskaičiuos savo pozicijos tarpuskaitos ribų atžvilgiu, tarpuskaitos prievolė turėtų būti taikoma visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių atžvilgiu. Ne finansų sandorio šalis turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu įrodyti, kad jos pozicijos nebeviršija kuriai nors ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei taikomos tarpuskaitos ribos, ir tokiu atveju tai ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei tarpuskaitos prievolė turėtų būti nebetaikoma;

(9)

siekiant atsižvelgti į bet kokius finansų rinkų pokyčius, EVPRI turėtų periodiškai peržiūrėti tarpuskaitos ribas ir, kai būtina, jas atnaujinti. Atliekant tą periodinę peržiūrą turėtų būti parengiama ataskaita;

(10)

reikalavimas atlikti tam tikrų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų iki tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo, tarpuskaitą, sukelia teisinį netikrumą ir apsunkina veiklą, o nauda yra nedidelė. Dėl to reikalavimo tų sutarčių sandorio šalys visų pirma patiria papildomų sąnaudų ir papildomą naštą, taip pat minėtas reikalavimas galėtų paveikti sklandų rinkos veikimą iš esmės teigiamai neprisidėdamas prie to, kad Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 būtų taikomas vienodai ir nuosekliai, arba prie to, kad rinkos dalyviams būtų nustatytos vienodos sąlygos. Todėl tą reikalavimą reikėtų panaikinti;

(11)

sandorio šalims, kurių veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose, apimtis yra maža, kyla prieigos prie centrinės tarpuskaitos sunkumų, nesvarbu, ar jos būtų tarpuskaitos nario klientės, ar naudotųsi netiesioginės tarpuskaitos priemonėmis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos narių klientai, kurie arba tiesiogiai teikia tarpuskaitos paslaugas kitoms sandorio šalims arba netiesiogiai leidžia savo pačių klientams teikti tokias paslaugas kitoms sandorio šalims, tai darytų sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis komercinėmis sąlygomis. Nors šio reikalavimo pasekmė neturėtų būti kainų reguliavimas arba prievolė sudaryti sutartis, tarpuskaitos nariams ir klientams turėtų būti leidžiama kontroliuoti su siūlomomis tarpuskaitos paslaugomis susijusią riziką, pavyzdžiui, sandorio šalies riziką;

(12)

informacijoje apie pagrindinių sandorio šalių leidimuose numatytas finansines priemones gali nebūti nurodomos visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurių tarpuskaitą pagrindinei sandorio šaliai leidžiama atlikti. Siekiant užtikrinti, kas EVPRI galėtų vykdyti savo užduotis ir pareigas, susijusias su tarpuskaitos prievole, kompetentingos institucijos turėtų nedelsdamos pranešti EVPRI bet kokią iš pagrindinės sandorio šalies gautą informaciją apie pagrindinės sandorio šalies ketinimą pradėti vykdyti kurios nors ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, numatytos jos esamame leidime, tarpuskaitą;

(13)

tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis tarpuskaitos prievolės taikymą turėtų būti įmanoma laikinai sustabdyti. Toks sustabdymas turėtų būti įmanomas, kai nebetenkinami kriterijai, kuriais remiantis konkrečioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms buvo taikoma tarpuskaitos prievolė. Tai galėtų būti atvejis, kai tam tikrų klasių ne biržos išvestinės finansinės priemonės tampa netinkamos privalomai centrinei tarpuskaitai arba kai iš esmės pasikeitė vienas iš tų kriterijų, taikomų konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms. Sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą taip pat turėtų būti įmanoma, kai pagrindinė sandorio šalis nustoja teikti tarpuskaitos paslaugą kurių nors konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba kurios nors konkrečios rūšies sandorio šalims, o kita pagrindinė sandorio šalis negali pakankamai greitai perimti tų tarpuskaitos paslaugų. Be to, sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą turėtų būti įmanoma, kai laikoma, kad tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam Sąjungos stabilumui. Kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas ir būtų išvengiama rinkos sutrikdymo, EVPRI turėtų, atsižvelgdama į G 20 tikslus, užtikrinti, kad tais atvejais, kai tarpuskaitos prievolę yra tikslinga panaikinti, toks panaikinimas būtų pradedamas tarpuskaitos prievolės sustabdymo metu ir likus pakankamai laiko, kad būtų galima iš dalies pakeisti atitinkamus techninius reguliavimo standartus;

(14)

Europos Pralamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (7) sandorio šalims nustatyta pareiga išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma tarpuskaitos pareiga, prekiauti prekybos vietose atsiranda, remiantis tame reglamente išsamiai išdėstyta prekybos pareigos taikymo tvarka, tuomet, kai kurios nors išvestinių finansinių priemonių klasės atžvilgiu paskelbiamas tarpuskaitos prievolės įsigaliojimas. Tarpuskaitos prievolės sustabdymas gali trukdyti sandorio šalims vykdyti prekybos pareigą. Todėl tais atvejais, kai tarpuskaitos prievolę prašoma sustabdyti ir laikoma, kad yra iš esmės pasikeitę prekybos pareigos įsigaliojimui taikomi kriterijai, EVPRI turėtų galėti pasiūlyti tokį pat prekybos pareigos sustabdymą Reglamento (ES) Nr. 648/2012, o ne Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pagrindu;

(15)

paaiškėjo, kad pranešti apie ankstesnes sutartis sudėtinga dėl to, kad tam tikrų duomenų, kurių reikalaujama dabar, iki Reglamento (ES) Nr. 648/2012 įsigaliojimo nebuvo reikalaujama pateikti. Dėl to nepateikta itin daug duomenų, o pateiktų duomenų kokybė yra prasta, nors duomenų apie tas sutartis teikimo našta išlieka didelė. Todėl yra didelė tikimybė, kad tie ankstesni duomenys liks nepanaudoti. Be to, iki tol, kol įsigalios pranešimų apie ankstesnes sutartis teikimo terminas, kai kurių tų sutarčių galiojimas jau bus pasibaigęs, o kartu nebeliks ir atitinkamų pozicijų bei rizikos. Dėl tos priežasties reikalavimas pranešti apie ankstesnes sutartis turėtų būti panaikintas;

(16)

grupės vidaus sandoriai, susiję su ne finansų sandorio šalimis, sudaro sąlyginai nedidelę dalį visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir pirmiausia yra naudojami vidiniam apsidraudimui grupėse. Todėl tie sandoriai labai neprisideda prie sisteminės rizikos ir tarpusavio sąsajų, tačiau dėl pareigos pranešti apie tokius sandorius ne finansų sandorio šalys patiria daug sąnaudų ir joms taip sukuriama didelė našta. Atsižvelgiant į tai, sandorio šalių grupės vidaus tarpusavio sandoriams, kai bent viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis, prievolė teikti ataskaitas turėtų būti netaikoma, neatsižvelgiant į tai, kur ta ne finansų sandorio šalis yra įsteigta;

(17)

2017 m. Komisija pradėjo viešo bendrovių duomenų teikimo tinkamumo patikrą. Šios patikros tikslas – sukaupti įrodymų, ar Sąjungos duomenų teikimo sistema yra nuosekli, suderinta, veiksminga ir efektyvi. Todėl reikėtų toliau analizuoti galimybę išvengti nereikalingo duomenų teikimo dubliavimo ir mažinti arba paprastinti duomenų apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti duomenų pateikimą laiku bei į priemones, priimtas pagal reglamentus (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) Nr. 600/2014. Atliekant tą analizę visų pirma reikėtų apsvarstyti tai, kokius duomenis reikalaujama pateikti, duomenų prieinamumą atitinkamoms institucijoms, taip pat priemones dar labiau supaprastinti duomenų apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimo grandines, ypač ne finansų sandorio šalių, kurioms netaikoma tarpuskaitos prievolė, atžvilgiu, neprarandant pernelyg daug informacijos. Galimybė atlikti bendresnį Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytų priemonių, kuriomis gerinamas pranešimų apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimo veikimas ir mažinama tokio pranešimų teikimo našta, veiksmingumo ir efektyvumo įvertinimą turėtų būti svarstoma tuomet, kai bus įgyta pakankamai to reglamento taikymo patirties ir turima pakankamai duomenų apie jo taikymą, ypač kalbant apie sandorių duomenų saugykloms pateiktų duomenų kokybę ir jų prieinamumą, taip pat apie naudojimosi duomenų teikimo delegavimu mastą ir tokio delegavimo įgyvendinimą;

(18)

siekiant sumažinti ne finansų sandorio šalims, kurioms netaikoma tarpuskaitos prievolė, tenkančią pranešimų apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimo naštą, už duomenų teikimą – ir savo pačios vardu, ir ne finansų sandorio šalių, kurioms netaikoma tarpuskaitos prievolė, vardu – kiek tai susiję su jų tarpusavyje sudarytomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, taip pat už teikiamų duomenų teisingumo užtikrinimą, kaip taisyklė, turėtų būti atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, tik finansų sandorio šalis. Siekiant užtikrinti, kad finansų sandorio šalis turėtų duomenis, reikalingus savo prievolei teikti ataskaitas įvykdyti, ne finansų sandorio šalis turėtų pateikti tuos duomenis apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių atveju negalima pagrįstai tikėtis, kad finansų sandorio šalis juos turi. Ne finansų sandorio šalys vis dėlto turėtų turėti galimybę nuspręsti teikti pranešimus apie savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Tokiais atvejais ne finansų sandorio šalis turėtų atitinkamai informuoti finansų sandorio šalį ir būti atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, už tų duomenų teikimą ir jų teisingumo užtikrinimą;

(19)

taip pat turėtų būti nustatyta, kas atsakingas už pranešimą apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių atveju viena ar abi sandorio šalys yra KIPVPS arba AIF. Todėl turėtų būti nurodyta, kad KIPVPS valdymo įmonė yra atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, už duomenų teikimą to KIPVPS vardu, kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias sudarė tas KIPVPS, taip pat už teikiamų duomenų teisingumo užtikrinimą. Panašiai, AIF valdytojas turėtų būti atsakingas, įskaitant teisinę atsakomybę, už duomenų teikimą to AIF vardu, kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias sudarė tas AIF, taip pat už teikiamų duomenų teisingumo užtikrinimą;

(20)

siekiant išvengti nenuoseklumų Sąjungoje taikant rizikos mažinimo būdus, atsižvelgiant į rizikos valdymo procedūrų, pagal kurias reikalaujama, kad sandorio šalys laiku ir tiksliai keistųsi įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo, ir kuriose pasitelkiami vidaus modeliai, sudėtingą pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų patvirtinti tas rizikos valdymo procedūras arba bet kokį reikšmingą tų procedūrų pakeitimą iki jų taikymo;

(21)

dėl poreikio užtikrinti reguliavimo vienodinimą tarptautiniu mastu ir dėl poreikio ne finansų sandorio šalims ir mažosioms finansų sandorio šalims mažinti riziką, susijusią su jų valiutos rizikos pozicijomis, būtina nustatyti specialias rizikos valdymo procedūras išankstiniams užsienio valiutos keitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir valiutų apsikeitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai. Atsižvelgiant į specifinį šių sandorių rizikos profilį, tikslinga privalomą pasikeitimą kintamosiomis garantinėmis įmokomis, taikomą išankstiniams užsienio valiutos keitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir valiutų apsikeitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, taikyti tik sandoriams tarp labiausiai sisteminių sandorio šalių, kad būtų apribotas sisteminės rizikos kaupimasis ir būtų išvengta tarptautinio reguliavimo skirtumų. Rizikos valdymo procedūrų reguliavimo vienodinimas tarptautiniu mastu turėtų būti užtikrintas ir kitų išvestinių finansinių priemonių klasių atžvilgiu;

(22)

poprekybinės rizikos mažinimo paslaugos apima įvairias paslaugas, pavyzdžiui, portfelio suspaudimą. Portfelio suspaudimas nepatenka į Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytą prekybos pareigos taikymo sritį. Siekiant Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 suderinti, kai būtina ir tikslinga, su Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, kartu atsižvelgiant į skirtumus tarp šių dviejų reglamentų, į galimybes apeiti tarpuskaitos prievolę ir į tai, kokiu mastu poprekybinės rizikos mažinimo paslaugos švelnina arba mažina riziką, Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI ir ESRV, turėtų įvertinti, kokiems sandoriams, atsirandantiems dėl poprekybinių rizikos mažinimo paslaugų, jei tokių yra, turėtų būti leidžiama netaikyti tarpuskaitos prievolės;

(23)

siekiant padidinti pradinių garantinių įmokų skaidrumą ir nuspėjamumą ir neleisti pagrindinėms sandorio šalims keisti savo pradinių garantinių įmokų modelių tokiais būdais, kurie galėtų būti procikliški, pagrindinės sandorio šalys turėtų suteikti savo tarpuskaitos nariams priemones, kuriomis jie galėtų modeliuoti savo pradinių garantinių įmokų reikalavimus, taip pat jiems pateikti išsamią pagrindinių sandorio šalių naudojamų pradinių garantinių įmokų modelių apžvalgą. Tai atitinka Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos valdybos paskelbtus tarptautinius standartus, visų pirma 2012 m. gruodžio mėn. paskelbtą atskleidimą reglamentuojančią sistemą ir 2015 m. paskelbtus pagrindinėms sandorio šalims skirtus viešus kiekybinių duomenų atskleidimo standartus, kurie padeda tiksliai suprasti su bet kokiu tarpuskaitos narių dalyvavimu pagrindinių sandorio šalių veikloje susijusią riziką ir sąnaudas ir kuriais didinamas pagrindinių sandorio šalių skaidrumas rinkos dalyvių atžvilgiu;

(24)

valstybių narių nacionaliniai nemokumo teisės aktai neturėtų užkirsti kelio pagrindinėms sandorio šalims užtikrinti pakankamą savo veiklos teisinį tikrumą, perduoti kliento pozicijas arba tiesiogiai sumokėti klientams likvidavimo įplaukas tarpuskaitos nario nemokumo atveju, kalbant apie turtą, laikomą bendro atskyrimo kliento sąskaitose ir individualaus atskyrimo kliento sąskaitose. Siekiant skatinti tarpuskaitos taikymą ir gerinti prieigą prie jos, valstybių narių nacionaliniai nemokumo teisės aktai neturėtų užkirsti kelio pagrindinėms sandorio šalims turto ir pozicijų, įrašytų į bendro atskyrimo kliento sąskaitas ir individualaus atskyrimo kliento sąskaitas, laikomas tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies įstaigose, atžvilgiu laikytis įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomų procedūrų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Kai nustatomos netiesioginės tarpuskaitos priemonės, netiesioginiams klientams vis tiek turėtų būti toliau užtikrinama apsauga, lygiavertė apsaugai, numatytai pagal Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytas atskyrimo ir perkeliamumo taisykles bei įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras;

(25)

EVPRI skiriamos baudos sandorių duomenų saugykloms, kurias ji tiesiogiai prižiūri, turėtų būti pakankamai veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, kad būtų užtikrintas EVPRI priežiūros įgaliojimų veiksmingumas ir padidintas išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumas. Baudų sumos, iš pradžių nustatytos Reglamente (ES) Nr. 648/2012, pasirodė nepakankamai atgrasomos, atsižvelgiant į dabartinę sandorių duomenų saugyklų apyvartą, tai galėtų potencialiai riboti EVPRI priežiūros įgaliojimų pagal tą reglamentą sandorių duomenų saugyklų atžvilgiu veiksmingumą. Todėl baudų bazinių dydžių viršutinę ribą reikėtų padidinti;

(26)

trečiųjų šalių institucijos turėtų turėti prieigą prie Sąjungos sandorių duomenų saugykloms pateikiamų duomenų, jeigu trečioji šalis įvykdo tam tikras sąlygas, kuriomis užtikrinamas tų duomenų tvarkymas, ir jeigu ta trečioji šalis nustato teisiškai privalomą ir vykdytiną pareigą suteikti Sąjungos institucijoms tiesioginę prieigą prie tos trečiosios šalies sandorių duomenų saugykloms pateiktų duomenų;

(27)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2365 (8) sandorių duomenų saugykloms, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir nori išplėsti tą registraciją, kad galėtų teikti su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais susijusias paslaugas, leidžiama taikyti supaprastintą registracijos procedūrą. Panaši supaprastinta registracijos procedūra turėtų būti taikoma sandorių duomenų saugyklų, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) 2015/2365 ir nori išplėsti tą registraciją, kad galėtų teikti su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusias paslaugas, registracijai;

(28)

dėl nepakankamos sandorių duomenų saugyklų teikiamų duomenų kokybės ir skaidrumo subjektams, kuriems suteikta prieiga prie šių duomenų, sudėtinga juos naudoti stebint išvestinių finansinių priemonių rinkas, o reguliavimo ir priežiūros institucijos negali laiku nustatyti su finansiniu stabilumu susijusios rizikos. Siekiant pagerinti duomenų kokybę ir skaidrumą ir suderinti duomenų teikimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir duomenų teikimo reikalavimus pagal reglamentus (ES) 2015/2365 ir (ES) Nr. 600/2014, reikia dar labiau suderinti duomenų teikimo taisykles ir reikalavimus, visų pirma dar labiau suderinti duomenų standartus, formatus, duomenų teikimo būdus ir tvarką, taip pat dar labiau suderinti procedūras, kurias taikys sandorių duomenų saugyklos ir kurios skirtos pateiktų duomenų išsamumui ir teisingumui patvirtinti, ir procedūras duomenims su kitomis sandorių duomenų saugyklomis suderinti. Be to, sandorių duomenų saugyklos, paprašius, turėtų suteikti duomenų neteikiančioms sandorio šalims prieigą prie visų jų vardu pateiktų duomenų pagrįstomis komercinėmis sąlygomis;

(29)

kiek tai susiję su sandorių duomenų saugyklų teikiamomis paslaugomis, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatyta konkurencinė aplinka. Todėl sandorio šalys turėtų turėti galimybę pasirinkti sandorių duomenų saugyklą, kuriai norėtų teikti duomenis, ir turėtų turėti galimybę pakeisti sandorių duomenų saugyklą, jei taip nuspręstų. Kad būtų lengviau pakeisti sandorių duomenų saugyklą ir užtikrinti nuolatinį duomenų prieinamumą jų nedubliuojant, sandorių duomenų saugyklos turėtų nustatyti tinkamą politiką, kad užtikrintų tvarkingą pateiktų duomenų perdavimą kitoms sandorių duomenų saugykloms, jei to paprašo sandorio šalis, kuriai taikoma prievolė teikti ataskaitas;

(30)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta, kad tarpuskaitos prievolė neturi būti taikoma pensijų sistemos įstaigoms tol, kol pagrindinės sandorio šalys parengs atitinkamą techninį sprendimą siekiant perkelti nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas. Kadangi kol kas dar neparengtas perspektyvus sprendimas, kuris sudarytų sąlygas pensijų sistemos įstaigoms atlikti centrinę tarpuskaitą, tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dar bent dvejiems metams. Tačiau centrinė tarpuskaita turėtų likti svarbiausiu tikslu, atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinių reguliavimo sistemos ir rinkos pokyčių rinkos dalyviams sudaromos sąlygos per tą laikotarpį parengti atitinkamus techninius sprendimus. Padedama EVPRI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9) įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) (EBI), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (10) įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (EDPPI) ir ESRV, Komisija turėtų stebėti pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių ir pensijų sistemos įstaigų daromą pažangą, ieškant perspektyvių sprendimų, kurie sudarytų sąlygas pensijų sistemos įstaigoms dalyvauti atliekant centrinę tarpuskaitą, ir parengti tos pažangos ataskaitą. Ta ataskaita taip pat turėtų apimti sprendimus ir pensijų sistemos įstaigoms tenkančias susijusias sąnaudas, taip atsižvelgiant į reguliavimo sistemos ir rinkos pokyčius, pavyzdžiui, finansų sandorio šalies, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, rūšies pokyčius. Siekiant atsižvelgti į pokyčius, nenumatytus priimant šį reglamentą, Komisija turėtų būti įgaliota pratęsti tą pereinamąjį laikotarpį dukart vienų metų laikotarpiui, po to, kai atidžiai įvertina tokio pratęsimo poreikį;

(31)

pereinamasis laikotarpis, kurio metu buvo taikomas pensijų sistemos įstaigų atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės, baigėsi 2018 m. rugpjūčio 16 d. Siekiant teisinio tikrumo ir siekiant išvengti pertrūkio, būtina atgaline data taikyti to pereinamojo laikotarpio pratęsimą ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias pensijų sistemos įstaigos sudarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. birželio 16 d.;

(32)

siekiant supaprastinti reglamentavimo sistemą, turėtų būti apsvarstyta, kokiu mastu būtina ir tinkama suderinti prekybos pareigą pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 su pagal šį reglamentą padarytais išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės pakeitimais, visų pirma tai, kuriems subjektams taikoma tarpuskaitos prievolė. Bendresnis šio reglamento poveikio skirtingų rūšių sandorio šalių tarpuskaitos lygiui ir tarpuskaitos pasiskirstymui kiekvienoje sandorio šalių rūšyje, taip pat tarpuskaitos paslaugų prieinamumui, įskaitant pakeitimų, padarytų šiuo reglamentu, veiksmingumą tarpuskaitos paslaugų teikimo sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis komercinėmis sąlygomis, sudarant palankesnes sąlygas prieigai prie tarpuskaitos, atžvilgiu, turėtų būti atliktas tuomet, kai bus įgyta pakankamai šio reglamento taikymo patirties ir turima pakankamai duomenų apie jo taikymą;

(33)

siekiant užtikrinti sąlygų, kada tarpuskaitos paslaugų teikimo komercinės sąlygos laikomos sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis, nuoseklų derinimą ir siekiant rinkos dalyviams suteikti daugiau laiko parengti pensijų sistemos įstaigoms skirtus tarpuskaitos sprendimus tam tikromis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, kuriais nustatomos sąlygas, kuriomis tarpuskaitos paslaugų teikimo komercinės sąlygos laikomos sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis, ir kuriais pratęsiamas pereinamasis laikotarpis, per kurį pensijų sistemos įstaigų sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims nereikėtų taikyti tarpuskaitos prievolės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(34)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma tarpuskaitos prievolės ir prekybos pareigos taikymo sustabdymo atžvilgiu ir atitinkamų tiesioginės trečiųjų šalių institucijų tiesioginės prieigos prie informacijos, laikomos Sąjungoje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12). Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais būtų sustabdomas tarpuskaitos prievolės ir prekybos pareigos taikymas konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kadangi būtina, kad būtų greitai priimtas sprendimas, kuris užtikrintų teisinį tikrumą dėl sustabdymo procedūros rezultatų, ir todėl būtų tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(35)

siekiant užtikrinti nuoseklų rizikos mažinimo metodų taisyklių, sandorių duomenų saugyklų registracijos ir ataskaitų teikimo reikalavimų derinimą, Komisija turėtų būti įgaliota priimti EBI arba EVPRI parengtus techninius reguliavimo standartus, susijusius su: priežiūros procedūromis, kuriomis siekiama užtikrinti pradinį ir nuolatinį rizikos valdymo procedūrų, pagal kurias reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo, patvirtinimą; supaprastintos sandorių duomenų saugyklų, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) 2015/2365, registracijos išplėtimo paraiškos išsamiais duomenimis; sandorių duomenų saugyklų duomenų tarpusavio suderinimo procedūromis, procedūromis, kurias turi taikyti sandorių duomenų saugykla, kad patikrintų, kaip duomenis teikianti sandorio šalis arba subjektas atitinka duomenų teikimo reikalavimus, ir patikrintų pateiktų duomenų išsamumą ir teisingumą; sąlygomis, tvarka ir reikiamais dokumentais, kuriais remiantis tam tikriems subjektams suteikiama prieiga prie sandorių duomenų saugyklų. Komisija turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartus priimdama deleguotuosius aktus, remdamasi SESV 290 straipsniu ir reglamentų (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka;

(36)

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kiek tai susiję su informacijos, kurią reikia pranešti skirtingų klasių išvestinių finansinių priemonių atveju, duomenų standartais ir duomenų teikimo būdais ir tvarka ir su sandorių duomenų saugyklos, jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) 2015/2365, registracijos išplėtimo paraiškos forma. Komisija turėtų priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu;

(37)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti, kad taisyklės būtų proporcingos, kad dėl jų nesusidarytų nereikalinga administracinė našta ar reikalavimų laikymosi sąnaudos, kad jos nesukeltų grėsmės finansiniam stabilumui ir padidintų ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

siekiant nustatyti visas esmines įgyvendinimo priemones ir leisti rinkos dalyviams imtis reikiamų veiksmų atitikties tikslu, tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymas turėtų būti atidėtas;

(39)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,