28.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 159/32

(1)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis buvo patvirtinta Europos darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ (toliau – „Europa 2020“). Europos Vadovų Taryba ragino sutelkti už visų Sąjungos priemones ir politikos kryptis siekiant bendrų tikslų ir paragino valstybes nares imtis ryžtingesnių koordinuotų veiksmų. Valstybinės užimtumo tarnybos (toliau – VUT) atlieka labai svarbų vaidmenį padedant siekti „Europa 2020“ užimtumo lygio pagrindinio tikslo – padidinti moterų ir vyrų nuo 20 iki 64 metų amžiaus užimtumo lygį, kad jis iki 2020 m. būtų 75 %, visų pirma mažinant jaunimo nedarbo lygį;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 45 straipsniu įtvirtinama darbuotojų judėjimo laisvė Sąjungoje, o jos 46 straipsnyje nustatomos priemonės šiai laisvei įgyvendinti, visų pirma užtikrinant glaudų viešųjų užimtumo tarnybų bendradarbiavimą. Šiuo sprendimu sukurtas VUT tinklas (toliau – tinklas) turėtų apimti ne tik bendrus geografinio judumo aspektus, bet ir įvairius tikslus bei iniciatyvas, įgyvendindamas skatinamąsias priemones, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui užimtumo srityje gerinti;

(3)

šiuo sprendimu turėtų būti siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą VUT atsakomybės srityse. Juo formalizuojamas ir stiprinamas VUT neformalus bendradarbiavimas pasitelkiant esamą Europos VUT vadovų tinklą, kuriame dalyvauti sutiko visos valstybės narės. Visa potenciali tinklo vertė atskleidžiama jo veikloje nuolat dalyvaujant visoms valstybėms narėms. Apie tą dalyvavimą turėtų būti pranešta tinklo sekretoriatui;

(4)

vadovaudamasi Sutarties 148 straipsnio 4 dalimi, Taryba Sprendimu 2010/707/ES (3) patvirtino valstybių narių užimtumo politikos gaires, kuriomis buvo vadovaujamasi 2011–2013 m. Tomis integruotomis gairėmis siekiama patarti valstybėms narėms nustatant savo nacionalines reformų programas ir įgyvendinant reformas. Integruotos gairės yra konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba teikia valstybėms narėms pagal minėtą straipsnį, pagrindas. Pastaraisiais metais į tas rekomendacijas būdavo įtraukiamos konkrečios rekomendacijos dėl VUT veikimo bei pajėgumų ir dėl aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumo valstybėse narėse;

(5)

konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas būtų pravartu dar labiau paremti stipresne faktinių duomenų baze, grįžtamąja informacija apie politikos įgyvendinimo sėkmę ir valstybių narių VUT bendradarbiavimą. Šiuo tikslu tinklas turėtų vykdyti konkrečias iniciatyvas, pavyzdžiui, įdiegti bendras lyginamosios analizės, kurioje remiamasi faktiniais duomenimis, sistemas, vykdyti atitinkamą tarpusavio mokymosi veiklą, įdiegti tinklo narių tarpusavio pagalbos sistemą ir įgyvendinti strateginius VUT modernizavimo veiksmus. Taip pat reikėtų pasinaudoti specialiomis tinklo ir jo atskirų narių žiniomis, kad Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar Užimtumo komiteto prašymu būtų pateikta faktinių duomenų užimtumo politikos formavimui;

(6)

geresnis ir tikslingesnis VUT bendradarbiavimas turėtų padėti geriau dalytis geriausia praktika. Lyginamąja analize ir tarpusavio mokymosi veikla pagrįstas išvadas tinklas turėtų susieti tokiu būdu, kad būtų išplėtotas sistemingas, dinamiškas ir integruotas lyginamojo mokymosi procesas;

(7)

tinklas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Užimtumo komitetu pagal Sutarties 150 straipsnį ir turėtų prisidėti prie jo darbo, teikdamas faktinius duomenis ir ataskaitas apie VUT įgyvendinamą politiką. Tinklo pranešimai (jų nekeičiant ir prireikus kartu su pastabomis) Europos Parlamentui turėtų būti teikiami per sekretoriatą, o Tarybai turėtų būti pateikiami per Užimtumo komitetą. Visų pirma, tinkle sukauptos žinios apie užimtumo politikos įgyvendinimo aspektus ir VUT lyginamoji analizė galėtų būti naudingos politinius sprendimus priimantiems subjektams tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu vertinant ir formuojant užimtumo politiką;

(8)

VUT atsakomybės srityse tinklas turėtų prisidėti prie užimtumo srities politikos iniciatyvų, tokių kaip antai 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (4), įgyvendinimo. Tinklas taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktį, deramą ir tvarų darbą, didesnį savanorišką darbo jėgos judumą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, be kita ko, remiant orientavimo paslaugų teikimą ir užtikrinus didesnį įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą. Vykdydamas savo veiklą tinklas turėtų vertinti aktyvią darbo rinkos politiką, be kita ko, skirtą pažeidžiamoms socialinėms grupėms ir socialinei atskirčiai;

(9)

tinklas turėtų stiprinti savo narių bendradarbiavimą, plėtoti bendras keitimosi informacija ir geriausia praktika visose VUT atsakomybės srityse iniciatyvas, atlikti lyginamąją analizę ir teikti konsultacijas, o taip pat skatinti inovacinius užimtumo paslaugų teikimo metodus. Sukūrus šį tinklą bus įmanoma atlikti integracinį, pagrįstą faktiniais duomenimis ir į rezultatus orientuotą visų VUT palyginimą, kuriuo remiantis bus nustatyta geriausia praktika VUT paslaugų srityse. Tie rezultatai turėtų būti naudingi projektuojant ir teikiant geresnes užimtumo paslaugas VUT konkrečiose atsakomybės srityse. Tinklo iniciatyvos turėtų didinti VUT veiksmingumą ir užtikrinti didesnį viešųjų išlaidų efektyvumą. Tinklas taip pat turėtų bendradarbiauti su kitais užimtumo paslaugų teikėjais;

(10)

savo metinėje darbo programoje tinklas turėtų apibrėžti VUT lyginamosios analizės ir susijusio tarpusavio mokymosi proceso techninius duomenis, visų pirma lyginamojo mokymosi metodiką, remiantis lyginamosios analizės rodikliais, kaip nustatyta šio sprendimo priede, siekiant įvertinti VUT veiklos rezultatus, kontekstinius kintamuosius, duomenų pateikimo reikalavimus ir integruotos tarpusavio mokymosi programos mokomąsias priemones. Lyginamosios analizės sritys turėtų būti nustatytos šiame sprendime. Valstybės narės ir toliau yra kompetentingos spręsti, ar savanoriškai dalyvauti papildomuose lyginamojo mokymosi procesuose kitose srityse;

(11)

pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas dėl lyginamosios analizės rodiklių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, pirmiausia – su VUT ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad VUT modeliai, jų atliekamos užduotys ir paslaugų teikimo formos yra labai įvairūs, valstybės narės turi paskirti į VUT tinklo valdybą (toliau – valdyba) po vieną narį ir vieną pakaitinį narį iš savo VUT aukščiausiosios vadovybės pareigūnų. Prireikus šis narys arba pakaitinis narys valdyboje turėtų atstovauti kitoms jo valstybės narės VUT. Jei dėl konstitucinių priežasčių valstybė narė paskirti tik vienos VUT negali, turėtų būti nustatytos atitinkamos VUT, jų skaičių išlaikant kuo mažesnį ir nekeičiant taisyklės, pagal kurią viena valstybė narė turi tik vieną balsą valdyboje. Valdybos nariai turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų, jog į tinklo veiklą būtų integruotos vietos ir regioninių valdžios institucijų nuomonės ir patirtis, o šios valdžios institucijos būtų informuojamos apie tą veiklą. Valdybos nariams turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti sprendimus VUT vardu. Siekiant užtikrinti visų VUT dalyvavimą tinklo veikloje, turėtų būti numatyta galimybė dalyvauti VUT visais lygiais;

(13)

siekiant, kad VUT bendros užduotys gerai atitiktų tikrąją darbo rinkos padėtį, reikėtų, kad tinklas turėtų naujausius su nedarbu susijusius duomenis pagal NUTS 3 klasifikaciją;

(14)

tinklas turėtų naudotis dabartinės neformalios Europos VUT vadovų tinklo patariamosios grupės, kurią Komisija remia nuo 1997 m., sukaupta patirtimi ir perimti šios grupės, į kurios nuomonę atsižvelgta šiame sprendime, veiklą. Tos patariamosios grupės dokumente „2020 m. VUT strategija“ nustatytomis pagrindinėmis veiksmų sritimis turėtų būti prisidėta prie VUT modernizavimo ir stiprinimo;

(15)

tinklo nariai turėtų teikti vienas kitam tarpusavio pagalbą ir padėti vienas kitam modernizuojant organizacines struktūras bei paslaugų teikimą stiprindami bendradarbiavimą, visų pirma gerindami žinių perdavimą, rengdami pažintinius vizitus ir organizuodami darbuotojų mainus;

(16)

tinklas ir jo iniciatyvos turėtų būti finansuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 įsteigtos Europos Sąjungos Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (toliau – EaSI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1269/2013 (5) skirsnį „PROGRESS/užimtumas“, neviršijant Europos Parlamento ir Tarybos skiriamų asignavimų;

(17)

valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir programos „Horizontas 2020“, Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (2014–2020 m.), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (6), lėšomis tinklo parengtiems arba tarpusavio mokymosi veikloje nustatytiems ir vėliau atskirose VUT įgyvendinamiems projektams finansuoti;

(18)

tinklas turėtų užtikrinti, kad jo veikla papildytų veiksmus, kurių imamasi įgyvendinant Europos užimtumo strategiją, kaip apibrėžta Sutarties IX antraštinėje dalyje, jų nepakeistų ir nedubliuotų; visų pirma tai pasakytina apie veiksmus, kuriuos vykdo Užimtumo komitetas, ir apie šio komiteto priemones, pavyzdžiui, bendrą vertinimo sistemą, taip pat apie tarpusavio mokymosi programą. Be to, siekiant sinergijos, Komisija turėtų užtikrinti, kad tinklo sekretoriatas glaudžiai bendradarbiautų su Užimtumo komiteto sekretoriatu;

(19)

šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – chartija). Šiuo sprendimu visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei naudotis nemokamomis įdarbinimo tarnybų paslaugomis ir skatinti taikyti chartijos 29 straipsnį,

a)

valstybių narių paskirtos VUT;

b)

Komisija.

a)

pažeidžiamiausias socialines grupes, kurių nedarbo lygis yra didelis, ypač vyresnio amžiaus darbuotojus ir nedirbantį, nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį (toliau – NEET) jaunimą;

b)

deramą ir tvarų darbą;

c)

ES darbo rinkų veikimo gerinimą;

d)

įgūdžių trūkumų nustatymą ir informacijos apie jų mastą ir vietą teikimą, taip pat darbo ieškančių asmenų įgūdžių ir darbdavių poreikių atitikties gerinimą;

e)

darbo rinkų integracijos gerinimą;

f)

savanoriško geografinio ir profesinio judumo didinimą laikantis teisingumo principo siekiant patenkinti konkrečius darbo rinkos poreikius;

g)

nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integravimą kovojant su socialine atskirtimi;

h)

aktyvių darbo rinkos iniciatyvų įvertinimą bei analizavimą ir veiksmingą bei efektyvų įgyvendinimą.

a)

plėtoja ir įgyvendina Sąjungos masto faktiniais duomenimis grindžiamą lyginamąjį mokymąsi VUT, kad naudojant tinkamą metodiką būtų lyginami jų veiklos rezultatai šiose srityse:

b)

teikia tarpusavio pagalbą tarpusavio veiklos ar grupių veiklos forma užtikrindamas tinklo narių bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, patirtimi ir darbuotojų mainus, įskaitant paramą su VUT susijusių Tarybos pateiktų konkrečiai valstybei skirtų rekomendacijų įgyvendinimui valstybės narės arba atitinkamos VUT prašymu;

c)

prisideda prie VUT modernizavimo ir stiprinimo itin svarbiose srityse, siekiant strategijos ”Europa 2020” užimtumo ir socialinių tikslų;

d)

rengia ataskaitas Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva;

e)

prisideda prie atitinkamų politikos iniciatyvų įgyvendinimo;

f)

priima ir įgyvendina savo metinę darbo programą, kurioje nustato savo darbo metodus, pasiektinus rezultatus ir išsamią informaciją, susijusią su lyginamojo mokymosi įgyvendinimu;

g)

skatina geriausią praktiką, susijusią su NEET nustatymu ir iniciatyvų, kuriomis užtikrinama, kad šis jaunimas įgytų įgūdžių, kurie yra būtini siekiant patekti į darbo rinką ir joje likti, plėtojimu, ir jais dalijasi.

a)

tinklo metinę darbo programą, įskaitant darbo grupių sudarymą ir kalbų vartojimo tvarką tinklo posėdžiuose;

b)

lyginamosios analizės ir tarpusavio mokymosi veiklos vykdymo techninę sistemą, kuri yra tinklo metinės darbo programos dalis, įskaitant lyginamojo mokymosi metodiką, grindžiamą šio sprendimo priede pateiktais lyginamosios analizės rodikliais VUT veiklos rezultatams palyginti, kontekstinius kintamuosius, duomenų pateikimo reikalavimus ir integruotos tarpusavio mokymosi programos mokomąsias priemones;

c)

tinklo metinę ataskaitą. Ta ataskaita siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai ir yra skelbiama.