24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/44

(1)

globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (toliau – GMES) buvo Žemės stebėsenos iniciatyva, kuriai vadovavo Sąjunga ir kuri buvo įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA). GMES idėja kilo 1998 m. gegužės mėn., kai institucijos, susijusios su kosmoso veiklos plėtra Europoje, paskelbė bendrą pareiškimą – Baveno manifestą. Manifeste pasinaudojant Europos gebėjimais bei technologijomis ir toliau juos plėtojant. 2005 m. Sąjunga padarė strateginį pasirinkimą plėtoti kartu su EKA nepriklausomus Europos Žemės stebėjimo pajėgumus, siekiant teikti paslaugas aplinkos ir saugumo srityse;

(2)

remiantis ta iniciatyva, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 911/2010 (3) buvo patvirtinta Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos įgyvendinimo taisyklės;

(3)

nors Reglamentu (ES) Nr. 911/2010 nustatyta programa turėtų būti tęsiama ir vykdant 2014-2020 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4), vis dėlto santrumpa GMES turėtų būti pakeista pavadinimu „Copernicus“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas komunikuoti su plačiąja visuomene. Komisija įregistravo prekės ženklą, kad jį galėtų naudoti Sąjungos institucijos, taip pat kad teisę juo naudotis turėtų licenciją tam turintys kiti suinteresuotieji naudotojai, visų pirma pagrindinių paslaugų teikėjai;

(4)

programa „Copernicus“ yra grindžiama Sąjungos, EKA ir valstybių narių partneryste. Todėl ji turėtų būti grindžiama esamais Europos ir nacionaliniais pajėgumais ir juos papildyti bendrai sukurtomis naujomis priemonėmis. Siekiant įgyvendinti šį požiūrį, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su EKA ir valstybėmis narėmis, turinčiomis atitinkamų kosmoso ir in situ priemonių;

(5)

tam, kad būtų pasiekti programos „Copernicus“ tikslai, ją vykdant turėtų būti užtikrinti nepriklausomi Sąjungos pajėgumai vykdyti stebėjimą iš kosmoso ir teikti praktines paslaugas aplinkos, civilinės saugos ir civilinio saugumo srityse, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinius įgaliojimus dėl oficialių perspėjimų. Ją įgyvendinant taip pat turėtų būti naudojamasi esamomis dalyvavimo misijomis ir in situ duomenimis, visų pirma teikiamais valstybių narių. Įgyvendinant programą „Copernicus“ reikėtų kiek įmanoma labiau naudotis valstybių narių stebėjimo iš kosmoso pajėgumais ir paslaugomis. Programai „Copernicus“ taip pat reikėtų naudoti Europoje įgyvendinamų komercinių iniciatyvų pajėgumus, tokiu būdu taip pat padedant Europoje plėtoti perspektyvų komercinį kosmoso sektorių. Be to, turėtų būti propaguojamos duomenų perdavimo optimizavimo sistemos siekiant dar labiau padidinti pajėgumus reaguojant į augantį naudotojų poreikį gauti duomenis realiu laiku;

(6)

siekiant skatinti ir lengvinti vietos valdžios institucijų bei mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) naudojimąsi Žemės stebėjimo technologijomis, turėtų būti propaguojami specializuoti programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklai, įskaitant nacionalines ir regionines institucijas;

(7)

programos „Copernicus“ tikslas turėtų būti teikti tikslią ir patikimą informaciją, susijusią su aplinka ir saugumu, kuri būtų pritaikyta prie naudotojų poreikių ir kuria būtų grindžiamos kitos Sąjungos politikos sritys, visų pirma susijusios su vidaus rinka, transportu, aplinka, energetika, civiline sauga ir civiliniu saugumu, bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis ir humanitarine pagalba;

(8)

programa „Copernicus“ turėtų būti laikoma Europos įnašu kuriant Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (toliau – GEOSS), kurią rengia Žemės stebėjimo grupė (toliau – GEO);

(9)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama derinant ją su kitomis atitinkamomis Sąjungos priemonėmis ir veikla, visų pirma su veikla aplinkos ir kovos su klimato kaita srityse, saugumo, asmens duomenų apsaugos, konkurencingumo ir inovacijų, sanglaudos, mokslinių tyrimų, transporto, konkurencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo sričių priemonėmis ir su Europos palydovinės navigacijos sistemomis (Galileo ir EGNOS). Programos „Copernicus“ duomenys turėtų atitikti valstybių narių erdvinės informacijos duomenis, taip pat Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūros, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (5), įgyvendinimo taisykles ir technines gaires. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų papildyti Bendrą informacijos apie aplinką sistemą (BIAS), kaip nurodyta 2008 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate „Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) link“, ir Sąjungos veiklą reagavimo į ekstremalias situacijas srityje. Programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (6) dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo tikslus, visų pirma skaidrumo, paslaugų plėtojimui palankių sąlygų nustatymo tikslus ir prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Turėtų būti sudarytos galimybės nemokamai ir laisvai naudotis programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija, kad būtų remiama Europos skaitmeninė darbotvarkė, kaip nurodyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“;

(10)

programa „Copernicus“ yra programa, kuri turi būti įgyvendinama pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“). Ji turėtų būti naudinga įvairių sričių Sąjungos politikai ir prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, visų pirma plėtojant veiksmingą kosmoso politiką, kad būtų sukurta priemonių kai kuriems pagrindiniams pasaulinio masto uždaviniams spręsti ir kovos su klimato kaita bei energijos tvarumo tikslams siekti. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų būti prisidėta prie Europos kosmoso politikos įgyvendinimo ir prie iš kosmoso gautų duomenų ir kosmosu grindžiamų paslaugų Europos rinkų augimo;

(11)

programai „Copernicus“ taip pat turėtų būti naudingi rezultatai, gauti įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7), visų pirma vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiklą būsimoms Žemės stebėjimo technologijoms ir prietaikoms kurti naudojant nuotolinę patikrą, oro bei in situ technologijas ir duomenis, kad būtų galima spręsti dideles visuomenei kylančias problemas. Komisija turėtų užtikrinti reikiamą sinergiją, skaidrumą ir aiškumą skirtingų programos „Copernicus“ aspektų atžvilgiu;

(12)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento plėtojimas turėtų būti grindžiamas galimybių patenkinti kintančius naudotojų poreikius analize, įskaitant viešuosius pirkimus iš nacionalinių ir (arba) viešųjų misijų ir komercinių paslaugų teikėjų Europoje, naujų specializuotų misijų specifikacijų nustatymą, tarptautinius susitarimus, kuriais užtikrinama prieiga prie ne Europos misijų, ir Europos Žemės stebėjimo rinką;

(13)

siekiant aiškumo ir tam, kad būtų padedama lengviau kontroliuoti sąnaudas, Sąjungos skirta maksimali suma veiklai pagal programą „Copernicus“ įgyvendinti turėtų būti padalyta į įvairias kategorijas. Vis dėlto, siekiant lankstumo ir sklandaus programos „Copernicus“ įgyvendinimo, Komisija turėtų galėti perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą;

(14)

praktinių paslaugų teikimas priklauso nuo gerai veikiančio, nuolat prieinamo ir saugaus programos „Copernicus“ kosmoso komponento. Didelę grėsmę programos „Copernicus“ kosmoso komponentui kelia didėjanti susidūrimo su kitais palydovais ir kosminėmis šiukšlėmis rizika. Todėl programos „Copernicus“ veikla turėtų apimti turėtų apimti programos „Copernicus“ kosmoso komponento ir jo veiklos apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu proporcinga dalis išlaidų, skirtų tokią apsaugą galinčioms užtikrinti paslaugoms, galėtų būti finansuojama iš programai „Copernicus“ skirto biudžeto tiek, kiek tai galima laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant didžiausios 26,5 mln. EUR dabartinėmis kainomis sumos, nustatytos šiame reglamente. Ta įnašo dalis turėtų būti naudojama ne infrastruktūrai įsigyti, o tik duomenims ir paslaugoms pagal programą „Copernicus“ teikti;

(15)

siekdama pagerinti programos „Copernicus“ įgyvendinimą ir su ja susijusį ilgalaikį planavimą Komisija turėtų priimti metinę darbo programą, kuri apimtų veiksmų, reikalingų programos „Copernicus“ tikslams pasiekti, įgyvendinimo planą. Tas įgyvendinimo planas turėtų būti orientuotas į ateitį ir jame turėtų būti apibūdinti veiksmai, kurių reikia programai „Copernicus“ įgyvendinti, atsižvelgiant į kintančius naudotojų poreikius ir technologinę plėtrą;

(16)

programos „Copernicus“ paslaugų komponento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas techninėmis specifikacijomis atsižvelgiant į sudėtingumą ir programai „Copernicus“ skirtus išteklius. Tai taip pat sudarytų palankesnes sąlygas visuomenei naudotis paslaugomis, kadangi naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos ir jų raidą, ir bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Todėl Komisija turėtų priimti ir prireikus atnaujinti visų programos „Copernicus“ paslaugų technines specifikacijas, išnagrinėdama tokius aspektus kaip taikymo sritis, struktūra, techninio aptarnavimo paketai, orientacinis sąnaudų paskirstymas ir planavimas, veiklos rezultatų lygiai, prieigos prie iš kosmoso gautų ir in situ duomenų poreikiai, raida, standartai, duomenų archyvavimas ir sklaida;

(17)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas techninėmis specifikacijomis atsižvelgiant į sudėtingumą ir programai „Copernicus“ skirtus išteklius. Todėl Komisija turėtų priimti ir prireikus atnaujinti technines specifikacijas, kuriose išsamiai nurodoma veikla, kuri turi būti remiama pagal programos „Copernicus“ kosmoso komponentą, ir jos orientacinis sąnaudų paskirstymas bei planavimas. Kadangi programa „Copernicus“ turėtų būti finansuojama Sąjungos, EKA ir valstybių narių investicijomis įgyvendinant Globalią aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą, vykdant veiklą pagal programos „Copernicus“ kosmoso komponentą turėtų būti atitinkamais atvejais atsižvelgiama į EKA ilgalaikio veiksmų plano (IVP) – EKA parengto ir atnaujinamo dokumento, kuriame nustatoma bendra programos „Copernicus“ kosmoso komponento sistema, elementus;

(18)

programa „Copernicus“ turėtų būti orientuota į naudotojus, taigi būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, ypač nustatant ir patvirtinant paslaugų reikalavimus;

(19)

tarptautinė programos „Copernicus“ dimensija yra itin svarbi keičiantis duomenimis bei informacija ir naudojantis stebėjimo infrastruktūra. Tokia keitimosi sistema yra ekonomiškai efektyvesnė nei duomenų pirkimo sistemos ir sustiprina pasaulinę programos „Copernicus“ dimensiją;

(20)

Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime ir bendruosiuose susitarimuose su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis numatyta galimybė šioms šalims dalyvauti Sąjungos programose. Kitoms trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tuo tikslu sudarius tarptautinius susitarimus;

(21)

valstybės narės, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos turėtų turėti galimybę savo nuožiūra prisidėti prie programų pagal atitinkamus susitarimus;

(22)

bendrą atsakomybę už programą „Copernicus“ turėtų prisiimti Komisija. Ji turėtų apibrėžti prioritetus ir užtikrinti bendrą programos „Copernicus“ koordinavimą ir priežiūrą. Tai taip pat turėtų apimti specialias pastangas didinti visuomenės informuotumą apie kosmoso programų svarbą Europos piliečiams. Be to, Komisija turėtų laiku suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai visą svarbią informaciją apie programą „Copernicus“;

(23)

programai „Copernicus“ įgyvendinti Komisija prireikus turėtų pasitelkti Europos tarpvyriausybines organizacijas, su kuriomis ji jau yra nustačiusi partnerystes, visų pirma EKA, pastarajai pavedant vykdyti programos „Copernicus“ kosmoso komponento techninį koordinavimą, apibrėžti jo struktūrą, kurti kosmoso priemones ir vykdyti jų viešuosius pirkimus, užtikrinti prieigą prie duomenų ir vykdyti specializuotas misijas. Be to, Komisija taip pat turėtų pavesti Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT) pagal jos kompetenciją ir įgaliojimus vykdyti specializuotas misijas;

(24)

atsižvelgiant į programos „Copernicus“ partnerystės dimensiją ir siekiant išvengti techninių žinių dubliavimo, programos „Copernicus“ įgyvendinimo užduotys turėtų būti perduodamos subjektams, turintiems tinkamų techninių pajėgumų ir profesinių gebėjimų. Tokie subjektai turėtų būti raginami skelbti atitinkamo lygio konkursą toms užduotims vykdyti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) (toliau – Finansinis reglamentas);

(25)

programa „Copernicus“ turėtų apimti paslaugų komponentą, kuriuo užtikrinamas informacijos teikimas atmosferos stebėsenos, jūrų aplinkos stebėsenos, žemės paviršiaus stebėsenos, klimato kaitos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir saugumo srityse. Visų pirma pagal programą „Copernicus“ turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos būklę, įskaitant vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu; informacija apie vandenynų būklę, be kita ko, įsteigus specializuotą Europos jūrų aplinkos stebėsenos grupę; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus stebėseną, naudinga vietos, nacionalinės ir Europos politikos įgyvendinimui; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremalių situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, skatinančias paslaugų teikimo tvarumą;

(26)

tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgdama į ypatingą veiksmo pobūdį ir kai veiksmui įgyvendinti reikia specifinių ekspertinių žinių, įgyvendinti programos „Copernicus“ paslaugų komponentą Komisija gali pavesti kompetentingiems subjektams, pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūrai (EEA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) ir Europos Sąjungos palydovų centrui (SATCEN), Europos vidutinės trukmės orų prognozės centrui (ECMWF), kitomis atitinkamoms Sąjungos agentūroms, nacionalinių įstaigų grupėms ar konsorciumams, ar bet kuriai kitai atitinkamai įstaigai, potencialiai atitinkančiai įgaliojimų perdavimo reikalavimus pagal Finansinį reglamentą. Renkantis subjektą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į su tų užduočių pavedimu susijusių išlaidų veiksmingumą ir poveikį įstaigos valdymo struktūrai bei jos finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams;

(27)

Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) aktyviai dalyvavo įgyvendinant GMES iniciatyvą ir vykdant pagal Reglamentą (ES) Nr. 911/2010 nustatytą GMES pradinę praktinę veiklą. Komisija turėtų toliau remtis JRC moksline ir technine parama įgyvendinant programą „Copernicus“;

(28)

subjektų, kuriems patikėtas programos „Copernicus“ įgyvendinimas, vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos taisykles arba lygiaverčius tarptautinius standartus, kiek tai leidžiama Finansinio reglamento nuostatomis dėl viešojo pirkimo sutarčių. Atitinkamuose įgaliojimo susitarimuose turėtų būti apibrėžti konkretūs būtini šių taisyklių patikslinimai ir nustatyta galiojančių sutarčių pratęsimo tvarka. Jos svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei MVĮ dalyvauti visuose pramonės lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programos „Copernicus“ ir jos sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Be to, turėtų būti išsaugota ir skatinama Europos pramonės raida visose su palydovine navigacija susijusiose srityse, laikantis tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga;

(29)

Kiek įmanoma, turėtų būti mažinama prasto sutarties vykdymo arba nevykdymo rizika. Tuo tikslu rangovai turėtų įrodyti sutarties vykdymo tvarumą prisiimtų įsipareigojimų ir sutarties trukmės atžvilgiu. Todėl perkančiosios organizacijos prireikus turėtų nustatyti reikalavimus dėl tiekimo ir paslaugų teikimo patikimumo. Be to, neskelbtino pobūdžio prekių ir paslaugų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialius reikalavimus tokiam pirkimui, visų pirma siekdamos užtikrinti informacijos saugumą. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota viešojo sektoriaus investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkursų tvarkos;

(30)

siekiant geriau įvertinti bendras produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, sąnaudas, įskaitant jo ilgalaikes veiklos sąnaudas, kai tinkama, viešojo pirkimo procedūros metu reikėtų atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą, taikant ekonominio efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą, vykdant viešąjį pirkimą, grindžiamą ekonomiškai naudingiausio konkurso sutarties skyrimo kriterijumi. Tuo tikslu perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad metodika, kurią taikant ketinama apskaičiuoti produkto, paslaugos ar darbo naudingo gyvavimo ciklo sąnaudas, būtų aiškiai paminėta sutarties dokumentuose arba skelbime apie pirkimą ir kad ji sudarytų galimybę patikrinti, ar konkurso dalyvių pateikta informacija yra tiksli;

(31)

Todėl perkančioji organizacija turėtų galėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar daugiau bendrovių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba net nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl programos „Copernicus“ būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(32)

kad programos „Copernicus“ lėšos būtų maksimalaus dydžio kuo labiau mažinant techninę riziką ir su tvarkaraščiu susijusią riziką bei susijusias sąnaudas ir užtikrinant ilgalaikį tiekimo patikimumą, programoje „Copernicus“ turėtų būti maksimaliai išnaudojamos ankstesnės viešojo sektoriaus finansinės investicijos ir investicijos į infrastruktūrą, taip pat pramonės patirtis ir kompetencija, įgytos darant tokias investicijas į GMES. Tai visų pirma turėtų būti taikytina sritims, susijusioms su kartotiniais kosmoso ir antžeminio segmento komponentais, sukurtais EKA ir joje dalyvaujančių valstybių, vykdant GMES kosmoso komponento pasirenkamąją programą, prie jos finansiškai prisidedant Sąjungai. Pastaruoju atveju perkančioji organizacija turėtų deramai apsvarstyti galimybę taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus pranešimo apie pirkimus arba jai lygiavertę procedūrą;

(33)

tvariai siekiant programos „Copernicus“ tikslo būtina koordinuoti įvairių su programa „Copernicus“ susijusių partnerių veiklą ir parengti, įdiegti ir eksploatuoti naudotojų poreikius tenkinančius paslaugų ir stebėjimo pajėgumus. Šiuo atžvilgiu komitetas (toliau – programos „Copernicus“ komitetas) turėtų padėti Komisijai užtikrinti Sąjungos, valstybių narių ir tarpvyriausybinių organizacijų, taip pat privačiojo sektoriaus indėlio į programą „Copernicus“ koordinavimą, kuo geriau panaudojant esamus pajėgumus ir nustatant trūkumus, kuriuos reikėtų pašalinti Sąjungos lygiu. Jis taip pat turėtų padėti Komisijai stebėti, kad programa „Copernicus“ būtų įgyvendinama suderintai. Siekiant patikimo viešojo valdymo reikia, kad programos „Copernicus“ valdymas būtų vientisas, sprendimai būtų priimami greičiau ir būtų sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją, o subjektų, kuriems patikėta vykdyti biudžeto įgyvendinimo užduotis, atstovai stebėtojų teisėmis turėtų turėti galimybę dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto darbe. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto darbe, taikant saugumo apribojimus ir laikantis tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Tokie atstovai neturėtų turėti teisės dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto balsavimo procedūrose;

(34)

subjektų, kuriems Komisija suteikė įgaliojimus atlikti įgyvendinimo užduotis, darbas taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus. Tai suteiktų Europos Parlamentui ir Tarybai informacijos apie programos „Copernicus“ operacijų ir programos „Copernicus“ įgyvendinimo pažangą;

(35)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1159/2013 (9) nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai;

(36)

taikant atitinkamas sąlygas ir apribojimus, turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai, laisvai ir nemokamai naudotis pagal programą „Copernicus“ gautais duomenimis ir informacija, siekiant skatinti naudojimąsi ir keitimąsi jais ir stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas, visų pirma tolesnių naudotojų grandies sektorių, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

(37)

Komisija turėtų dirbti su duomenų teikėjais, kad susitartų dėl trečiųjų šalių duomenims taikomų licencijavimo sąlygų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti įgyvendinant programa „Copernicus“, laikantis šio reglamento ir nepažeidžiant taikytinų trečiosios jų šalies teisių;

(38)

turėtų būti atsižvelgta į prieigos prie programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų teises, suteikiamas pagal GMES kosmoso komponento programą, kaip 2013 m. rugsėjo 24 d. patvirtino EKA Žemės stebėjimo programos valdyba;

(39)

kadangi programa „Copernicus“ yra civilinių institucijų kontroliuojama civilinė programa, pirmenybė turėtų būti teikiama duomenų įsigijimui ir informacijos rengimui, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, kurie nekelia pavojaus ar grėsmės Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui. Tačiau, kadangi tam tikriems programos „Copernicus“ duomenims ir programos „Copernicus“ informacijai gali būti reikalinga apsauga, siekiant užtikrinti saugų keitimąsi tokia informacija pagal šio reglamento taikymo sritį visi programos „Copernicus“ dalyviai turėtų užtikrinti tokį ES įslaptintos informacijos apsaugos lygį, kuris yra lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB (10), EAPB, Euratomas, priede, ir Tarybos saugumo taisyklėmis, nustatytose Tarybos sprendimo 2013/488/ES (11) prieduose;

(40)

kadangi tam tikri programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, gali turėti poveikio Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, tinkamai pagrįstais atvejais Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones siekiant spręsti su rizika ir grėsme Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui susijusius klausimus;

(41)

Sąjunga turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar išvystyto vykdant programą „Copernicus“, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Turėtų būti suprantama, kad nuostatos dėl nematerialiojo turto nuosavybės, įtvirtintos šiame reglamente, neapima teisių į nematerialųjį turtą, kuris pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nėra perleidžiamas. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti. Visų pirma Sąjunga turėtų turėti galimybę perleisti ar licencijuoti su pagal programą „Copernicus“ atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises arba tuo tikslu išduoti licencijas vadovaudamasi interesu, kad tolesni naudotojai aktyviai įsisavintų programos „Copernicus“ paslaugas;

(42)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Finansinį reglamentą;

(43)

kadangi programa „Copernicus“ yra sudėtinga programa, Komisijai turėtų talkinti nepriklausomi ekspertai, atstovaujantys plačiam suinteresuotųjų subjektų ratui, įskaitant visų pirma valstybių narių paskirtus saugumo klausimų ekspertus, atitinkamų už kosmoso ir programos „Copernicus“ naudotojų reikalus atsakingų nacionalinių subjektų atstovus, kad jai būtų teikiamos būtinos techninės ir mokslinės ekspertinės žinios, taip pat užtikrinama tarpdalykinė ir tarpsektorinė perspektyva, atsižvelgiant į atitinkamas esamas iniciatyvas Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygiais;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su metinės darbo programos priėmimu, paslaugų ir kosmoso komponentų techninių specifikacijų priėmimu, saugumo aspektų nustatymu ir priemonių, kuriomis skatinama valstybių narių konvergencija joms naudojantis programos „Copernicus“ duomenimis bei programos „Copernicus“ informacija ir prieiga prie žemės stebėjimo technologijų ir plėtros, patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(45)

kadangi programa „Copernicus“ yra orientuota į naudotojus, jai būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma apibrėžiant ir tvirtinant paslaugų reikalavimus. Siekiant padidinti naudotojų teikiamą vertę, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su galutiniais viešojo ir privataus sektoriaus naudotojais. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta darbo grupė („Naudotojų forumas“), kad ji padėtų programos „Copernicus“ komitetui nustatyti naudotojų reikalavimus, patikrinti paslaugos atitiktį reikalavimams ir koordinuoti su viešojo sektoriaus naudotojais susijusią veiklą;

(46)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomi praktinėms paslaugoms vystyti būtini duomenų reikalavimai, prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos, konkretūs techniniai kriterijai, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią su „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija susijusiems sutrikimams, programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos sklaidos apribojimo dėl nesuderinamų teisių kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai turėtų būti stebimi ir vertinami, kad juos būtų galima patikslinti ir numatyti naujas tobulinimo galimybes. Vertinime visų pirma turėtų būti įvertinamas programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos politikos poveikis suinteresuotiesiems subjektams, tolesniems naudotojams, įtaka verslui ir nacionalinėms bei privačiosioms investicijoms į žemės stebėjimo infrastruktūras. Be to, vertinime turėtų būti įvertinta būsimo atitinkamų Europos agentūrų, kaip antai Europos GNSS agentūros (GSA), dalyvavimo galimybė. Kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai ir būtų pasinaudota programos „Copernicus“ įgyvendinimo etapuose įgytomis žiniomis ir ekspertinėmis žiniomis, būsimo planavimo tikslais turėtų būti nagrinėjami nauji organizavimo modeliai, užtikrinant ekonominį įsipareigojimą ilgam laikui;

(48)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti programą „Copernicus“, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes programa taip pat apims pajėgumus visos Europos lygiu ir priklausys nuo koordinuoto paslaugų teikimo visose valstybėse narėse, jos įgyvendinimas turi būti koordinuojamas Sąjungos lygiu, o dėl veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(49)

šiuo reglamentu nustatytas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (13) 17 punkte;

(50)

tikslinga finansavimo pagal šį reglamentą trukmę suderinti su Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 numatyta trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(51)

siekiant sukurti tinkamą valdymo ir finansavimo sistemą ir užtikrinti, kad programa „Copernicus“ veiktų visu pajėgumu, reikia panaikinti Reglamentą (ES) Nr. 911/2010. Visos priemonės, priimtos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 911/2010, turėtų toliau galioti siekiant užtikrinti jų tęstinumą,

a)

paslaugų komponentas, kuriuo užtikrinamas informacijos teikimas šiose srityse: atmosferos stebėsena, jūrų aplinkos stebėsena, žemės paviršiaus stebėsena, klimato kaita, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir saugumas;

b)

kosmoso komponentas, kuriuo užtikrinamas tvarus stebėjimas iš kosmoso a punkte nurodytose paslaugų srityse;

c)

in situ komponentas, kuriuo užtikrinama koordinuojama prieiga prie stebėjimo oro, jūros ir antžeminiais įrenginiais a punkte nurodytose paslaugų srityse.

a)

pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai: Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, kurioms pavesta nustatyti ir įgyvendinti viešąsias paslaugas ar politiką 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose srityse, užtikrinti tų paslaugų teikimą ir politikos vykdymą arba vykdyti jų stebėseną;

b)

su moksliniais tyrimais susiję naudotojai: universitetai arba kitos mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijos;

c)

komerciniai ir privatūs naudotojai;

d)

labdaros organizacijos, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos.

a)

stebėti Žemę, siekiant remti aplinkos apsaugą ir civilinės saugos bei civilinio saugumo užtikrinimo pastangas;

b)

maksimaliai didinti socialinę ir ekonominę naudą, tuo būdu remiant strategijos „Europa 2020“ ir jos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, skatinant naudoti Žemės stebėjimo funkciją prietaikose ir teikiant paslaugas;

c)

skatinti konkurencingos Europos kosmoso ir paslaugų pramonės plėtojimą ir maksimaliai didinti galimybes Europos įmonėms kurti ir teikti novatoriškas Žemės stebėjimo sistemas ir paslaugas;

d)

užtikrinti nepriklausomą prieigą prie aplinkos žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacinių paslaugų technologijų, taip sudarant sąlygas Europai priimti nepriklausomus sprendimus ir nepriklausomai veikti;

e)

remti Europos politiką bei prisidėti prie jos ir skatinti tokias pasaulines iniciatyvas kaip GEOSS.

a)

ilguoju laikotarpiu ir nuolat programos „Copernicus“ naudotojams teikti tikslius ir patikimus duomenis ir informaciją, kurie sudaro sąlygas teikti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas ir tenkinti pagrindinių programos „Copernicus“ naudotojų poreikius;

b)

suteikti nuolatinę ir patikimą prieigą prie kosmoso duomenų ir informacijos, kuri gaunama naudojantis nepriklausomais Europos Žemės stebėjimo pajėgumais, grindžiamais nuosekliomis techninėmis specifikacijomis ir esamais Europos ir nacionaliniais įrenginiais bei pajėgumais, prireikus juos papildant;

c)

suteikti nuolatinę ir patikimą prieigą prie in situ duomenų, visų pirma pagrįstų esamais pajėgumais, kurie valdomi Europos ir nacionaliniu lygiu, ir pasaulinėmis stebėjimo sistemomis ir tinklais.

a)

prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos laikantis atitinkamų paslaugų lygio užtikrinimo reikalavimų, taikomų aplinkos, civilinės saugos ir civilinio saugumo srityse;

b)

padidėjusią programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos paklausą, matuojamą atsižvelgiant į naudotojų skaičiaus didėjimą, duomenų ir pridėtinės vertės turinčios informacijos, kuriais pasinaudota, kiekį, padidėjusį naudotojų grandies paslaugų skaičių ir sklaidos valstybėse narėse ir Sąjungoje plėtrą;

c)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos naudojimą Sąjungos institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose, taip pat Europos, nacionalinėse, regioninėse arba vietos valdžios institucijose, įskaitant naudotojų įsisavinimo ir pasitenkinimo lygį, ir Europos bendruomenėms suteikiamą naudą;

d)

Europos naudotojų grandies veiklos vykdytojų skverbimąsi į rinką, įskaitant esamų rinkų didinimą bei naujų rinkų kūrimą, ir konkurencingumą;

e)

nuolatinį programos „Copernicus“ duomenų, kuriais remiamos programos „Copernicus“ paslaugos, užtikrinimą.

a)

atmosferos stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie Europos oro kokybę bei atmosferos cheminę sudėtį pasaulio mastu. Visų pirma ta paslauga teikiama informacija vietos ir nacionalinėms oro kokybės stebėsenos sistemoms ir prisidedama prie atmosferos sudėties su klimatu susijusių kintamųjų duomenų, įskaitant, jei įmanoma, sąveiką su miškų plotais, stebėsenos;

b)

jūros aplinkos stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie pasaulinio vandenyno ir Europos regioninių sričių vandenynų ir jūrų ekosistemų fizinę būklę ir dinamiką siekiant remti jūrų saugą, indėlį į atliekų srautų, jūros aplinkos, pakrančių ir poliarinių regionų stebėseną, jūrų išteklius, meteorologinę prognozę ir klimato stebėseną;

c)

žemės paviršiaus stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie žemės naudojimą ir žemės dangą, kriosferą, klimato kaitą ir biologinius bei geofizinius kintamuosius, įskaitant jų dinamiką, siekiant remti pasaulio ir vietos aplinkos – biologinės įvairovės, dirvožemio, vidaus ir pakrančių vandens, miškų, augalijos ir nacionalinių išteklių – stebėseną, taip pat bendrą aplinkos, žemės ūkio, vystymosi, energetikos, miestų planavimo, infrastruktūros ir transporto politikos įgyvendinimą;

d)

klimato kaitos paslauga, kuria teikiama informacija, skirta žinių bazei didinti siekiant remti prisitaikymo ir poveikio švelninimo politiką. Visų pirma ji padeda teikiant esminius su klimatu susijusių kintamųjų duomenis, klimato analizę, prognozes ir rodiklius laiko ir vietos mastais, kiek tai susiję su prisitaikymo ir poveikio švelninimo strategijomis, skirtomis įvairioms sritims, kuriose teikiama nauda Sąjungos sektoriams ir visuomenei;

e)

ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga, kuria teikiama informacija, skirta reaguoti į ekstremaliąsias situacijas kilus įvairių rūšių nelaimėms, įskaitant, meteorologinius pavojus, geofizinius pavojus, žmogaus sąmoningai ir atsitiktinai sukeltas nelaimes ir kitas humanitarines nelaimes, ir vykdyti prevencijos, parengties, reagavimo ar atstatymo veiksmus;

f)

saugumo paslauga, kuria teikiama informacija, skirta padėti įveikti Europai iškilusias civilinės saugos problemas, gerinti krizių prevenciją, pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, visų pirma vykdant sienų kontrolę ir jūrų stebėjimą, taip pat skirta Sąjungos išorės veiksmams remti, nedarant poveikio bendradarbiavimo susitarimams, kuriuos Komisija gali būti sudariusi su įvairiomis bendros užsienio ir saugumo politikos įstaigomis, visų pirma Europos Sąjungos palydovų centrui.

a)

vystomoji veikla, kuria siekiama gerinti paslaugų kokybę ir rezultatus, įskaitant jų tobulinimą ir pritaikymą, vengti veiklos rizikos ar ją mažinti ir išnaudoti sinergiją su susijusia veikla, pavyzdžiui, vykdoma pagal „Horizontas 2020“;

b)

paramos veikla, kurią sudaro priemonės, kuriomis skatinama, kad programos „Copernicus“ duomenis ir programos „Copernicus“ informaciją naudotų ir įsisavintų:

a)

stebėsenos iš kosmoso užtikrinimą, įskaitant:

b)

veiklą, kuria reaguojama į besikeičiančius naudotojų poreikius, įskaitant:

c)

palydovų apsaugą nuo susidūrimo rizikos, atsižvelgiant į Sąjungos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos sistemą;

d)

saugų palydovų eksploatavimo nutraukimą jų gyvavimo ciklo pabaigoje.

a)

in situ duomenų, skirtų praktinėms paslaugoms, teikimą, įskaitant trečiųjų šalių in situ duomenis tarptautiniu lygiu, remiantis esamais pajėgumais;

b)

in situ duomenų rinkimo ir teikimo koordinavimą ir derinimą;

c)

techninės pagalbos teikimą Komisijai, kiek tai susiję su in situ stebėsenos duomenims taikomais paslaugų reikalavimais;

d)

bendradarbiavimą su in situ veiklos vykdytojais, siekiant skatinti vystomosios veiklos, susijusios su in situ stebėjimo infrastruktūra ir tinklais, suderinamumą;

e)

in situ stebėjimo trūkumų, kurių negali ištaisyti esama infrastruktūra ir tinklai, nustatymą, be kita ko, pasauliniu lygiu, ir tų trūkumų pašalinimą, laikantis subsidiarumo principo.

a)

5 ir 7 straipsniuose nurodytai veiklai – 897,415 mln. EUR;

b)

6 straipsnyje nurodyta veikla – 3 394,065 mln. EUR, įskaitant didžiausią 26,5 mln. EUR sumą, skirtą 6 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytai veiklai.

a)

programos „Copernicus“ paslaugų komponento, nurodyto 5 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo techninių specifikacijų;

b)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento, nurodyto 6 straipsnyje, įgyvendinimo ir raidos remiantis naudotojų reikalavimais techninių specifikacijų.

a)

užtikrinti techninį programos „Copernicus“ kosmoso komponento koordinavimą;

b)

apibrėžti bendrą programos „Copernicus“ kosmoso komponento sistemos struktūrą ir jos raidą remiantis naudotojų reikalavimais, koordinuojant Komisijai;

c)

valdyti skirtas lėšas;

d)

užtikrinti, kad taikomos stebėsenos ir kontrolės procedūros;

e)

rengti naujas specializuotas misijas;

f)

vykdyti su kartotinėmis specializuotomis misijomis susijusius viešuosius pirkimus;

g)

eksploatuoti specializuotas misijas, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį EUMETSAT eksploatuojamas misijas;

h)

koordinuoti prieigos sistemą, kad teikiant programos „Copernicus“ paslaugas būtų galima naudotis dalyvavimo misijos duomenimis;

i)

vykdyti prieigos teisių viešuosius pirkimus ir derėtis dėl komercinių palydovų duomenų, reikalingų 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms programos „Copernicus“ paslaugoms teikti, naudojimo sąlygų.

a)

Europos aplinkos agentūrai (EAA);

b)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX);

c)

Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA);

d)

Europos Sąjungos palydovų centrui (SATCEN);

e)

Europos vidutinės trukmės orų prognozės centrui (ECMWF);

f)

kitoms atitinkamoms Europos agentūroms, nacionalinių įstaigų grupėms ar konsorciumams.

a)

skatinti visų ekonominės veiklos subjektų, ypač naujų rinkos dalyvių ir MVĮ, be kita ko, raginant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą, kiek įmanoma platesnio masto ir atviresnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

b)

vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

c)

pasinaudoti ankstesnėmis viešojo sektoriaus investicijomis ir įgyta patirtimi, taip pat pramonės patirtimi ir žiniomis, užtikrinant taisyklių dėl konkursų tvarkos laikymąsi;

d)

kai tinkama, naudotis keliais tiekimo šaltiniais, siekiant užtikrinti geresnę bendrą programos „Copernicus“, jos sąnaudų bei vykdymo terminų kontrolę;

e)

kai tinkama, atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos ar darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą.

a)

dėl tam ekonominės veiklos vykdytojui žinomos įslaptintos informacijos gali jam suteikti daug privalumų, o tai gali sukelti abejonių dėl vienodo požiūrio principo laikymosi; arba

b)

daro poveikį įprastinėms konkurencijos sąlygoms arba sutarčių skyrimo arba vykdymo nešališkumui ir objektyvumui.

a)

sutartyje nurodyti labai sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos; arba

b)

sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

a)

sutarties rūšis, t. y., ar tai yra visiško, ar dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis neviršijant aukščiausios kainos;

b)

dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties atveju – sutarties elementai, kuriems taikomos išlaidų apmokėjimo nuostatos;

c)

bendra aukščiausia kaina;

d)

sutarčių skyrimo kriterijai, kuriais remiantis turi būti galima įvertinti bendro preliminaraus biudžeto, apmokėtinų išlaidų, tų išlaidų nustatymo tvarkos ir pasiūlyme nurodyto pelno patikimumą;

e)

1 dalyje nurodyto tiesioginėms išlaidoms taikytino padidinimo metodika;

f)

taisyklės ir procedūros, pagal kurias nustatomos konkurso dalyvio numatytos tinkamos finansuoti sutarties vykdymo išlaidos, laikantis 5 dalyje nustatytų principų;

g)

apskaitos taisyklės, kurių turi laikytis konkurso dalyviai;

h)

tuo atveju, kai dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis keičiama sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, tokio pakeitimo parametrai.

a)

faktiškai susidariusios sutarties vykdymo metu, išskyrus sutarčiai vykdyti būtinas įrangos, infrastruktūros ir nematerialaus turto sąnaudas, kurios gali būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus iki visos jų pirkimo vertės;

b)

nurodytos preliminariame bendrame biudžete, kuris gali būti patikslintas pradinės sutarties pakeitimais;

c)

yra būtinos sutarčiai vykdyti;

d)

yra susijusios su sutarties vykdymu ir yra jai priskiriamos;

e)

yra lengvai nustatomos, patikrinamos, įtrauktos į rangovo apskaitą ir apibrėžtos laikantis apskaitos standartų, nurodytų konkurso sąlygose ir sutartyje;

f)

atitinka taikytinus mokesčių ir socialinės srities teisės reikalavimus;

g)

nepažeidžia sutarties sąlygų;

h)

yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo reikalavimus, visų pirma dėl taupumo ir veiksmingumo.

a)

nustato realiausią galimą aukščiausią kainą, tuo pačiu užtikrindama būtiną lankstumą techninio pobūdžio sunkumams įvertinti;

b)

keičia dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, kai tik vykdant sutartį įmanoma nustatyti tokią fiksuotą galutinę kainą. Dėl tos priežasties ji nustato keitimo parametrus, kad būtų galima pakeisti patvirtintų išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina;

c)

įgyvendina stebėsenos ir kontrolės priemones, į kurias visų pirma įtraukta preliminari išankstinio išlaidų planavimo sistema;

d)

nustato sutarčiai vykdyti tinkamus principus, priemones ir procedūras, visų pirma, kad būtų nustatytos ir patikrintos tinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos rangovo ar jo subrangovų ir patirtos vykdant sutartį, ir kad būtų įvesti sutarties pakeitimai;

e)

tikrina, ar rangovas ir jo subrangovai atitinka sutartyje nurodytus apskaitos standartus ir ar laikosi prievolės pateikti apskaitos dokumentus, kuriuose būtų teisingai ir sąžiningai atspindėta apskaita;

f)

vykdant sutartį nuolat užtikrina d punkte nurodytų principų, priemonių ir procedūrų veiksmingumą.

a)

nekeičia sutarties dalyko;

b)

nepažeidžia ekonominės sutarties pusiausvyros;

c)

juo nenustatomos sąlygos, kurios, jei būtų iš pradžių nurodytos sutarties dokumentuose, būtų suteikusios galimybę konkurse dalyvauti kitiems nei dalyvavusiems dalyviams arba pasirinkti kitą nei pasirinktasis pasiūlymą.

a)

skatinti naudotis ir dalytis programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija;

b)

stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas (ypač naudotojų grandies sektoriaus) siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

c)

prisidėti siekiant, kad tvariai ir nuolat būtų teikiami programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija;

d)

remti Europos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų bendruomenes.

a)

licencijų išdavimo sąlygos, taikomas trečiųjų šalių duomenims ir informacijai;

b)

formatai, charakteristikos ir sklaidos priemonės;

c)

Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo interesai ir išorės santykiai;

d)

programos „Copernicus“ duomenis ir programos „Copernicus“ informaciją teikiančios sistemos veiklos sutrikimo dėl saugos ar techninių priežasčių rizika;

e)

patikimos prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos Europos naudotojams užtikrinimas.

a)

prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos, jų registravimo ir naudojimo, įskaitant sklaidos priemones, sąlygų ir tvarkos;

b)

konkrečių techninių kriterijų, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią su programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija susijusiam sutrikimui, įskaitant prieigos pirmenybę;

c)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos įsigijimo ar sklaidos apribojimo dėl nesuderinamų teisių kriterijų ir procedūrų.

a)

specializuotų misijų duomenų, perduodamų priėmimo stotims arba skirtinėmis didelio pralaidumo linijomis, kurios nėra programos „Copernicus“ dalis, perdavimo ir naudojimo techninių specifikacijų;

b)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos archyvavimo techninių specifikacijų.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) Susitariančiosios Šalys pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

b)

šalys kandidatės, taip pat potencialios kandidatės pagal atitinkamus bendruosius susitarimus ar asociacijos susitarimo protokolą, kuriuose įtvirtinti tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai ir sąlygos;

c)

Šveicarijos Konfederacija, kitos a ir b punktuose nenurodytos trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos pagal Sąjungos su tokiomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarytus susitarimus, laikantis SESV 218 straipsnio, kuriuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir išsamios taisyklės.