EEB IR SAN MARINO BENDRADARBIAVIMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 3/92

1992 m. gruodžio 22 d.

dėl Bendrijos ir San Marino susitarimo 13 straipsnyje numatytos tarpusavio pagalbos teikimo tvarkos

(93/103/EEB)

BENDRADARBIAVIMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos laikinąjį susitarimą, ypač į jo 13 straipsnio 8 dalį,

kadangi siekiant tinkamai vykdyti susitarimą reikia, kad Susitariančiųjų Šalių valdžios institucijos, atsakingos už to Susitarimo nuostatų įgyvendinimą, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiautų,

NUSPRENDĖ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šalių administracinės institucijos padeda viena kitai laikydamosi šio sprendimo nuostatų.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)   muitų teisės aktai– visos Šalių teritorijose taikomos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas prekių importas, eksportas bei tranzitas ir visų kitų muitinės procedūrų taikymas prekėms, įskaitant priemones, susijusias su uždraudimu, apribojimu ar stebėsena;

b)   muitai– pagal muitų teisės aktų nuostatas Susitariančiųjų šalių teritorijose renkami visų rūšių muitai, mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, kurie maždaug atitinka suteiktų paslaugų kainą;

c)   prašančioji institucija– vienos iš Susitariančiųjų šalių deramai įgaliota administracinė institucija, kuri teikia pagalbos prašymą;

d)   prašymą gavusioji institucija– vienos iš Susitariančiųjų šalių deramai įgaliota administracinė institucija, kuri gauna pagalbos prašymą;

e)   pažeidimas– minėtų teisės aktų faktinis pažeidimas arba bandymas įvykdyti pažeidimą.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Susitariančiosios šalys viena kitai padeda taip, kaip nurodyta šiame sprendime, laikydamosi jame išdėstytų sąlygų, siekdamos užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų taikomi tinkamai, visų pirma užkirsdamos kelią minėtų teisės aktų pažeidimams ir juos nustatydamos bei vykdydamos su jais susijusius tyrimus.

2.   Pagalba muitų klausimais, kaip numatyta šiame sprendime, rūpinasi visos už šio sprendimo įgyvendinimą atsakingos Susitariančiųjų šalių administracinės institucijos. Tai nedaro poveikio nuostatoms, kuriomis reglamentuojama savitarpio pagalba baudžiamosiose bylose. Be to, tai netaikoma informacijai, kurią valdžios institucijos surenka vykdydamos įgaliojimus teisminių institucijų prašymu, nebent tos institucijos su tuo sutiktų.

4 straipsnis

Pagalba vykdant prašymą

1.   Prašymą gavusioji institucija prašančiosios institucijos prašymu pastarajai suteikia visą informaciją, kuri gali būti naudinga siekiant užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų įgyvendinami teisingai. Tai visų pirma taikoma informacijai, susijusiai su pastebėtais ar planuojamais veiksmais, kuriais minėti teisės aktai pažeidžiami arba tikėtina, kad yra pažeidžiami.

2.   Prašymą gavusioji institucija prašančiosios institucijos prašymu pastarajai praneša, ar iš vienos iš Susitariančiųjų šalių teritorijos eksportuojamos prekės reguliariai pristatomos į kitos Susitariančiosios šalies teritoriją, ir prireikus pateikia išsamius duomenis apie tokioms prekėms taikomą muitinės procedūrą.

3.   Prašančiosios institucijos prašymu prašymą gavusioji institucija imasi veiksmų, kad būtų stebimi:

a)	fiziniai ar juridiniai asmenys, tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad jie pažeidžia ar yra pažeidę muitų teisės aktus;

b)	prekių, kurios nurodytos kaip muitų teisės aktų galimų didelių pažeidimų objektas, gabenimas;

c)	transporto priemonės, tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad jos buvo, yra arba gali būti naudojamos pažeidžiant muitų teisės aktus.

5 straipsnis

Savo iniciatyva teikiama pagalba

Susitariančiosios šalys viena kitai padeda tais klausimais, už kuriuos jos atsako, tuo atveju, jei, jų nuomone, tokie veiksmai būtini, kad muitų teisės aktai būtų įgyvendinami teisingai, visų pirma, jei jos gauna informacijos, susijusios su:

—	veiksmais, kuriais minėti teisės aktai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba gali būti pažeisti, ir kurie gali būti svarbūs kitai Susitariančiajai šaliai,

—	naujais tokios veiklos vykdymo metodais ar priemonėmis,

—	prekėmis, apie kurias žinoma, kad jos susijusios su dideliu muitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas importas, tranzitas ar bet kuri kita muitinės procedūra, pažeidimu.

6 straipsnis

Perdavimas / pranešimas

Prašančiosios institucijos prašymu prašymą gavusioji institucija, laikydamasi jai taikomų teisės aktų, imasi visų būtinų veiksmų, kad:

—	perduotų visus dokumentus arba

—	praneštų apie visus sprendimus,

kurie susiję su šio sprendimo taikymo sritimi, adresatui, kuris nuolat gyvena arba yra įsisteigęs jos teritorijoje. Tokiais atvejais taikoma 7 straipsnio 3 dalis.

7 straipsnis

Pagalbos prašymų forma ir turinys

1.   Prašymai pagal šį sprendimą teikiami raštu. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, kurių reikia atsakymui pateikti. Atsižvelgiant į konkretaus atvejo skubumą, prireikus prašymą galima pareikšti žodžiu, bet jį privaloma nedelsiant patvirtinti raštu.

2.   Kartu su pagal 1 dalies nuostatas teikiamu prašymu, pateikiama ši informacija:

a)	išsamūs prašymą teikiančios prašančiosios institucijos duomenys;

b)	prašoma priemonė;

c)	prašymo motyvai ir tikslas;

d)	susiję teisės aktai, taisyklės ir kiti teisiniai dokumentai;

e)	kuo išsamesni ir tikslesni su tyrimu susijusio fizinio ar juridinio asmens duomenys;

f)	atitinkamų faktų santrauka, išskyrus 6 straipsnyje minimus atvejus.

3.   Prašymai rengiami viena iš prašančiosios institucijos oficialių kalbų arba ta kalba, kuri tai institucijai tinka.

4.   Jei prašymas neatitinka formalių reikalavimų, gali būti prašoma jį pataisyti arba papildyti. Tačiau gali būti nurodyta imtis atsargumo priemonių.

8 straipsnis

Prašymų vykdymas

1.   Vykdydama pagalbos prašymą, prašymą gavusioji institucija arba, tais atvejais, kai ta institucija negali veikti viena, administracijos departamentas, kuriam ta institucija perdavė prašymą, pateikia savo jau turimą informaciją ir atlieka arba nurodo atlikti atitinkamus tyrimus taip, kaip tai darytų veikdama savo vardu ar bet kurios kitos tai pačiai Susitariančiajai Šaliai priklausančios institucijos vardu.

2.   Pagalbos prašymai vykdomi vadovaujantis prašymą gavusios Susitariančiosios šalies teisės aktais, taisyklėmis ir kitais teisiniais dokumentais.

3.   Vienos iš Susitariančiųjų šalių deramai įgalioti pareigūnai, kitai Susitariančiajai šaliai sutikus ir jos nustatyta tvarka, gali prašymą gavusios institucijos arba kitos jai pavaldžios institucijos įstaigose gauti informaciją apie muitų teisės aktų pažeidimus, kurios prašančiajai institucijai reikia šio sprendimo tikslais.

4.   Vienos Susitariančiosios Šalies pareigūnai, susitarę su kita Susitariančiąja Šalimi, gali dalyvauti pastarosios šalies teritorijoje atliekamuose tyrimuose.

9 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.   Prašymą gavusioji institucija tyrimų rezultatus prašančiajai institucijai perduoda dokumentų, jų patvirtintų kopijų, ataskaitų ir kitos raštu pateikiamos medžiagos forma.

2.   1 dalyje nurodyta medžiaga gali būti keičiama tuo pačiu tikslu parengta bet kokios formos kompiuterine informacija.

10 straipsnis

Nuostatos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo pareigos teikti pagalbą

1.   Susitariančiosios šalys gali atsisakyti teikti pagalbą pagal šį sprendimą, jei tokia pagalba:

a)	galėtų pakenkti jų suverenitetui, viešajai tvarkai, saugumui ir kitiems gyvybiškai svarbiems interesams;

b)	yra susijusi su mokesčių ar valiutų srities taisykle ar reglamentu, kurie nepriklauso su muitais susijusioms taisyklėms ar reglamentams;

c)	arba dėl jos būtų pažeista pramoninė, komercinė ar profesinė paslaptis.

2.   Jeigu prašančioji institucija prašo suteikti informacijos, kurios, jei būtų paprašyta, pati suteikti negalėtų, ji savo prašyme į tai atkreipia dėmesį. Kaip į tokį prašymą atsakyti, sprendžia prašymą gavusioji institucija.

3.   Jeigu suteikti pagalbą atsisakoma, prašančioji institucija turi būti nedelsiant informuojama apie tokį sprendimą ir jo motyvus.

11 straipsnis

Slaptumo užtikrinimas

1.   Bet kokios formos pagal šį sprendimą perduota informacija yra konfidenciali. Jai taikomi profesinio konfidencialumo reikalavimai ir Susitariančiosios šalies, kuri gauna informaciją, teritorijoje galiojančiais įstatymais nustatyta apsauga bei Bendrijos įstaigoms taikomomis atitinkamomis taisyklėmis nustatyta apsauga.

2.   Asmens duomenys neperduodami tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad tokios informacijos pateikimas ar panaudojimas prieštarautų pagrindiniams vienos iš Šalių teisės principams, visų pirma, jei atitinkamas asmuo dėl to nepagrįstai nukentėtų. Jei būtų paprašyta, informaciją gavusioji Šalis informaciją pateikusiajai Šaliai pateikia duomenis apie informacijos panaudojimą ir gautus rezultatus.

3.   Asmens duomenys gali būti perduodami tik administracinėms institucijoms, o tais atvejais, kai jų reikia teismo procesui, – nacionalinei Teisingumo ministerijai ir teisminėms institucijoms. Joks kitas asmuo ar valdžios institucija negali gauti tokios informacijos prieš tai negavęs informaciją teikiančios institucijos leidimo.

4.   Informaciją teikianti Šalis patikrina jos tikslumą. Jei paaiškėja, kad pateikta informacija yra netiksli arba kad ji turėtų būti sunaikinta, apie tai nedelsiant informuojama ją gavusi Šalis; tikimasi, kad pastaroji Šalis tą informaciją ištaisys arba sunaikins.

5.   Atitinkamas asmuo gali prašyti informacijos apie laikomus duomenis ir tikslus, kuriais jie laikomi. Tai nedaro poveikio nuostatoms, taikomoms tais atvejais, kai pirmiausia atsižvelgiama į viešąjį interesą.

12 straipsnis

Informacijos naudojimas

1.   Surinkta informacija privalo būti naudojama tik šio sprendimo tikslais. Kitais tikslais Susitariančiosios šalys ją gali naudoti tik tuo atveju, jei prieš tai gavo tą informaciją suteikusios administracinės institucijos raštišką sutikimą; be to, minėtai informacijai taikomi tos valdžios institucijos nustatyti apribojimai. Šios nuostatos netaikomos informacijai dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis; tokio tipo informacija, laikantis 3 straipsnio nuostatų, gali būti perduota toms valdžios institucijoms, kurios tiesiogiai kovoja su prekyba narkotikais.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatomis nedraudžiama naudoti informaciją vėliau dėl muitų teisės aktų pažeidimų pradėtame administraciniame ar teismo procese.

3.   Pagal šio sprendimo nuostatas gauta informacija ir peržiūrėti dokumentai gali būti cituojami kaip įrodymai vienos iš Susitariančiųjų šalių pareiškimuose, ataskaitose ir pagrindžiančiuose dokumentuose, taip pat teismo procesuose ir procedūrose.

13 straipsnis

Ekspertai ir liudytojai

Prašymą gavusios institucijos pareigūnui gali būti leista, laikantis jam suteiktų įgaliojimų, dalyvauti kaip ekspertui ar liudytojui teismo ar administraciniame procese, pradėtame tose srityse, kurioms taikomas šis sprendimas, pagal kitos Susitariančiosios šalies jurisdikciją, ir pateikti tam procesui reikalingus objektus, dokumentus ar patvirtintas dokumentų kopijas. Šaukime į teismą turi būti aiškiai išdėstyta susijusios bylos informacija ir nurodyta, dėl ko bei kokiu statusu pareigūnas bus apklausiamas.

14 straipsnis

Pagalbos suteikimo išlaidos

Nė viena iš Susitariančiųjų šalių nepateikia reikalavimo atlyginti vykdant šį sprendimą patirtas išlaidas, išskyrus, atitinkamais atvejais, išlaidas ekspertų ir liudytojų bei vertėjų žodžiu ir raštu, kurie nesusiję su valdžios institucijomis, atlyginimui.

15 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Už šio sprendimo įgyvendinimą atsako San Marino Respublikos nacionalinės administracinės institucijos ir atitinkami Komisijos departamentai. Jie priima sprendimus dėl visų tuo tikslu reikalingų praktinių veiksmų, atsižvelgdami į galiojančias duomenų apsaugos taisykles. Atitinkamoms įstaigoms jie gali pasiūlyti tokius šio sprendimo pakeitimus, kokius jie mano esant būtinus.

2.   Susitariančiosios šalys konsultuojasi viena su kita dėl įgyvendinimo taisyklių ir vėliau viena kitą informuoja apie įgyvendinimo taisykles, kurios priimamos pagal šiame straipsnyje nustatytas procedūras.

16 straipsnis

Papildomumas

1.   Šis sprendimas papildo galiojančius arba būsimus vienos ar daugiau Bendrijos valstybių narių ir San Marino savitarpio pagalbos susitarimus ir nekliudo jų įgyvendinimui. Taip pat šis sprendimas niekuo nekliudo tam, kad tais susitarimais būtų numatyta teikti didesnės apimties savitarpio pagalbą.

2.   Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų, susitarimais nedaroma poveikio Bendrijos nuostatoms, kuriomis reglamentuojamas tikėtinai Bendrijai svarbios su muitais susijusios informacijos perdavimas tarp atitinkamų Komisijos departamentų ir valstybių narių muitinės įstaigų.

17 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 1993 m. sausio 1 d.