VERTIMAS

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo,

PROTOKOLAS

PREAMBULĖ

ŠIO PROTOKOLO SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

BŪDAMOS 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje priimtos Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į minėtos konvencijos 7 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMOS į veiklos, susijusios su Viduržemio jūros dugno bei podugnio žvalgymu ir eksploatavimu, augimą,

PRIPAŽINDAMOS, kad tarša, kuri gali atsirasti dėl šios veiklos, kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonėms,

NORĖDAMOS apsaugoti Viduržemio jūrą nuo taršos, susidaranios dėl žvalgymo ir eksploatavimo veiklos,

ATSIŽVELGDAMOS į protokolus, susijusius su Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, pirmiausia į 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje priimtą Protokolą dėl bendradarbiavimo kovojant su Viduržemio jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis avarijos atveju ir į 1982 m. balandžio 3 d. Ženevoje priimtą Protokolą dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros teritorijų,

ATSIŽVELGDAMOS į susijusias 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtos ir daugelio susitariančiųjų šalių pasirašytos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,

PRIPAŽINDAMOS nevienodą pakrančių valstybių išsivystymo lygį ir atsižvelgdamos į besivystančių šalių būtinas ekonomines ir socialines reikmes,

SUSITARĖ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame protokole:

a)	konvencija – Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, priimta Barselonoje 1976 m. vasario 16 d.;

b)	organizacija – konvencijos 17 straipsnyje nurodyta įstaiga;

c)	ištekliai – visi kietieji, skystieji arba dujiniai mineraliniai ištekliai;

d)

veikla, susijusi su protokolo taikymo teritorijoje vykdomu išteklių žvalgymu ir (arba) eksploatavimu (toliau – veikla): i) jūros dugno ir podugnio išteklių mokslinių tyrimų veikla; ii) žvalgymo veikla: — seismologinė veikla; jūros dugno ir podugnio tyrimai; mėginių ėmimas, — žvalgomasis gręžimas; iii) eksploatavimo veikla: — įrenginių statymas išteklių gavybos tikslais ir su tuo susijusi veikla, — parengiamasis gręžimas, — gavyba, apdorojimas ir saugojimas, — transportavimas į krantą vamzdynais ir laivų krova, — techninė priežiūra, remontas ir kiti pagalbiniai darbai;

e)	tarša – kaip apibrėžta konvencijos 2 straipsnio a punkte;

f)

įrenginys – stacionari arba plūduriuojanti konstrukcija ir visos jos sudedamosios dalys, naudojamos veikloje, pirmiausia: i) stacionarios arba kilnojamosios jūrinės gręžimo platformos; ii) stacionarios arba plūduriuojančios platformos, įskaitant kintamos padėties platformas; iii) jūrinės saugyklos, įskaitant šiuo tikslu naudojamus laivus; iv) jūriniai krovos terminalai ir išgautų produktų transportavimo sistemos, pvz., povandeniniai vamzdynai; v) prie konstrukcijos prijungti prietaisai ir iš jūros dugno arba podugnio išgautų medžiagų perkrovimo, apdorojimo, saugojimo ir šalinimo įranga;

g)

veiklos vykdytojas: i) fizinis arba juridinis asmuo, pagal šį protokolą gavęs šalies, kurios jurisdikcijai priklauso teritorija, kurioje vykdoma veikla (toliau – susitariančioji šalis), leidimą vykdyti veiklą ir (arba) vykdantis šią veiklą, arba ii) asmuo, neturintis leidimo pagal šį protokolą, tačiau de facto kontroliuojantis tokią veiklą;

h)	saugos zona – pagal bendrosios tarptautinės teisės ir techninių reikalavimų nuostatas aplink įrenginius nustatyta zona, atitinkamai pažymėta ir skirta užtikrinti laivybos ir įrenginių saugumą;

i)	atliekos – bet kokios rūšies, pavidalo arba savybių medžiagos, susidarančios dėl veiklos, kuriai taikomas šis protokolas, ir šalinamos arba numatomos ar privalomos pašalinti;

j)	kenksmingos arba toksiškos medžiagos – bet kokios rūšies, pavidalo arba savybių medžiagos, galinčios kelti taršą patekusios į protokolo taikymo teritoriją;

k)

cheminių medžiagų naudojimo planas – jūrinių įrenginių operatoriaus parengtas planas, kuriame nurodoma: i) cheminės medžiagos, kurias operatorius ketina naudoti atlikdamas darbus; ii) tikslas arba tikslai, kuriuo (kuriais) operatorius ketina naudoti chemines medžiagas; iii) didžiausia cheminių medžiagų, kurias operatorius ketina naudoti kitose cheminėse medžiagose, koncentracija ir didžiausias kiekis, kurį ketinama sunaudoti per nurodytą laikotarpį; iv) teritorija, kurioje cheminė medžiaga gali patekti į jūros aplinką;

l)	nafta – bet kokio pavidalo nafta, įskaitant žaliavinę naftą, mazutą, naftingą dumblą, naftos atliekas ir naftos produktus, taip pat, neatmetant pirmiau nurodytų bendro pobūdžio produktų, cheminės medžiagos, nurodytos šio protokolo priede;

m)	naftingasis mišinys – mišinys, kurio sudėtyje yra naftos;

n)

nuotekos: i) įvairių tualetų, pisuarų ir išviečių nutekamųjų angų nuotekos ir kitokios atmatos; ii) medicininės paskirties patalpų (vaistinių, ligoninių ir t. t.) nuotekos, išleidžiamos per tose patalpose esančias prausykles, vonias ir nutekamąsias angas; iii) kitos nuotekos, sumišusios su pirmiau minėtomis nuotekomis;

o)	šiukšlės – visos maisto, naminės ir veiklos atliekos, susidariusios įrenginiams dirbant įprasta tvarka ir nuolat arba periodiškai šalinamos, išskyrus medžiagas, apibrėžtas arba nurodytas kitose šio protokolo vietose;

p)	gėlo vandens riba – vandentakių vieta, kurioje atoslūgio metu ir laikotarpiu, kai gėlo vandens tėkmė yra silpna, pastebimas druskingumo padidėjimas dėl jūros vandens patekimo.

2 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

1.   Teritorija, kuriai taikomas šis protokolas (šiame protokole vadinama „protokolo taikymo teritorija“):

a)	Viduržemio jūros teritorija, apibrėžta konvencijos 1 straipsnyje, įskaitant kontinentinį šelfą, jūros dugną ir podugnį;

b)	vandens plotai, įskaitant jūros dugną ir podugnį, į sausumos pusę nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių jūros vandenų plotis, o vandentakių atveju – plotai, besidriekiantys iki gėlo vandens ribos.

2.   Bet kuri iš šio protokolo susitariančiųjų šalių (toliau šiame protokole – šalys) į šio protokolo taikymo sritį taip pat gali įtraukti jų teritorijose esančias šlapynes arba pakrančių zonas.

3.   Jokia šio protokolo nuostata ir jokiu pagal šį protokolą priimtu aktu negali būti ribojamos kurios nors valstybės teisės, susijusios su kontinentinio šelfo ribų nustatymu.

3 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

1.   Šalys individualiai arba dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu imasi visų tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią dėl veiklos susidarančiai protokolo taikymo teritorijos taršai, ją sumažintų, įveiktų ir kontroliuotų, inter alia, užtikrindamos, kad šiuo tikslu būtų taikomos geriausios turimos aplinkos atžvilgiu veiksmingos ir ekonominiu atžvilgiu tinkamos technologijos.

2.   Šalys užtikrina, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių, jog veikla nekeltų taršos.

II   SKYRIUS

LEIDIMŲ SISTEMA

4 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Bet kokiai veiklai protokolo taikymo teritorijoje, įskaitant įrenginių statymą joje, iš anksto turi būti gaunamas kompetentingos institucijos rašytinis žvalgymo arba eksploatavimo leidimas. Prieš išduodama leidimą, ši institucija turi įsitikinti, kad įrenginiai statomi laikantis tarptautinių standartų ir praktikos ir kad operatorius yra techniškai bei finansiškai pajėgus vykdyti šią veiklą. Šis leidimas išduodamas laikantis atitinkamos tvarkos, kurią nustato kompetentinga institucija.

2.   Leidimą atsisakoma išduoti, jeigu yra požymių, kad siūloma veikla gali turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai ir kad to poveikio negalima išvengti laikantis leidime išdėstytų ir šio protokolo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų.

3.   Svarstydama įrenginių statymo vietos patvirtinimo klausimą, susitariančioji šalis užtikrina, kad parenkant vietą nebūtų padaryta neigiamo poveikio esamiems įrenginiams, pirmiausia – vamzdynams ir kabeliams.

5 straipsnis

Leidimams keliami reikalavimai

1.   Susitariančioji šalis nustato sąlygą, kad operatorius kandidatas, teikdamas prašymą išduoti arba atnaujinti leidimą, privalėtų kompetentingai institucijai pateikti projektą, ir kad pateikiant kiekvieną tokį prašymą, be kitų dalykų, pirmiausia būtų pateikiama:

a)	siūlomos veiklos poveikio aplinkai tyrimas; kompetentinga institucija, atsižvelgdama į veiklos pobūdį, mastą, trukmę ir techninius metodus bei į vietovės ypatumus, gali reikalauti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų parengtas pagal šio protokolo IV priedą;

b)	tiksli geografinių teritorijų, kuriose numatoma vykdyti veiklą, apibrėžtis, įskaitant saugos zonas;

c)	išsami informacija apie operatoriaus kandidato ir įrenginių personalo profesinę ir techninę kvalifikaciją, taip pat apie personalo sudėtį;

d)	augos priemonės, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

e)	operatoriaus nepaprastosios padėties planas, kaip nurodyta 16 straipsnyje;

f)	stebėjimo procedūros, kaip nurodyta 19 straipsnyje;

g)	įrenginių pašalinimo planai, kaip nurodyta 20 straipsnyje;

h)	specialiai saugomose teritorijose taikytinos atsargumo priemonės, kaip nurodyta 21 straipsnyje;

i)	draudimas arba kitokia finansinė garantija, skirta užtikrinti atsakomybę, kaip nustatyta 27 straipsnio 2 dalies b punkte.

2.   Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į veiklos pobūdį, mastą, trukmę ir techninius metodus bei į vietovės ypatumus, gali nuspręsti moksliniams tyrimams ir žvalgomajai veiklai sumažinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

6 straipsnis

Leidimų išdavimas

1.   4 straipsnyje minimi leidimai išduodami tik kompetentingai institucijai patikrinus, ar laikomasi 5 straipsnyje ir IV priede nurodytų reikalavimų.

2.   Kiekviename leidime nurodoma veikla ir leidimo galiojimo laikotarpis, nustatomos geografinės teritorijos, dėl kurios išduodamas leidimas, ribos ir nurodomi techniniai reikalavimai bei leidžiami įrenginiai. Reikiamos saugos zonos nustatomos atitinkamu vėlesniu etapu.

3.   Išduodant leidimą gali būti nustatomos sąlygos dėl priemonių, technologijų arba metodų, skirtų kuo labiau sumažinti riziką ir žalą, susijusias su tarša, susidarančia dėl veiklos.

4.   Šalys nedelsdamos praneša organizacijai apie išduotus arba atnaujintus leidimus. Organizacija tvarko visų protokolo taikymo teritorijoje esančių įrenginių, kuriems buvo išduoti leidimai, registrą.

7 straipsnis

Sankcijos

Kiekviena šalis nustato sankcijas, taikytinas už pareigų, kylančių pagal šį protokolą, nevykdymą, nacionalinių teisės aktų arba taisyklių, kuriais įgyvendinamas šis protokolas, nepaisymą arba specialių sąlygų, nustatytų išduodant leidimą, nesilaikymą.

III   SKYRIUS

ATLIEKOS IR KENKSMINGOS ARBA TOKSIŠKOS MEDŽIAGOS

8 straipsnis

Bendrasis įpareigojimas

Nepažeisdamos kitų šiame skyriuje nurodytų standartų arba įpareigojimų, šalys nustato operatoriams bendrą įpareigojimą taikyti geriausias turimas aplinkos atžvilgiu veiksmingas ir ekonominiu atžilgiu tinkamas technologijas ir lakytis tarptautiniu mastu pripažintų standartų dėl atliekų išmetimo ir kenksmingų arba toksiškų medžiagų naudojimo, saugojimo ir išmetimo, kad būtų kuo labiau sumažinta taršos rizika.

9 straipsnis

Kenksmingos arba toksiškos medžiagos

1.   Kompetentinga institucija, remdamasi cheminių medžiagų naudojimo planu, patvirtina veiklai skirtų cheminių medžiagų naudojimo ir saugojimo sąlygas.

2.   Susitariančioji šalis gali reglamentuoti, riboti arba drausti cheminių medžiagų naudojimą veiklai, atsižvelgdama į rekomendacijas, kurias parengia susitariančiosios šalys.

3.   Siekdamos apsaugoti aplinką, šalys užtikrina, kad būtų pateiktas kiekvienos veikloje naudojamos medžiagos gamintojo parengtas junginio aprašas.

4.   Į protokolo taikymo teritoriją draudžiama išmesti kenksmingas arba toksiškas medžiagas, susidarančias dėl veiklos, kuriai taikomas šis protokolas, ir nurodytas šio protokolo I priede.

5.   Norint į protokolo taikymo teritoriją išmesti kenksmingas arba toksiškas medžiagas, susidarančias dėl veiklos, kuriai taikomas šis protokolas, ir nurodytas šio protokolo II priede, kiekvienu atveju būtina gauti išankstinį specialų kompetentingos institucijos leidimą.

6.   Norint į protokolo taikymo teritoriją išmesti kitas kenksmingas arba toksiškas medžiagas, susidarančias dėl veiklos, kuriai taikomas šis protokolas, ir galinčias sukelti taršą, būtina gauti išankstinį bendrąjį kompetentingos institucijos leidimą.

7.   5 ir 6 dalyse minimi leidimai išduodami tik atidžiai išnagrinėjus visus veiksnius, nustatytus šio protokolo III priede.

10 straipsnis

Nafta ir naftingieji mišiniai, gręžimo skysčiai ir atliekos

1.   Šalys nustato ir priima bendruosius naftos ir naftingųjų mišinių šalinimo iš įrenginių į protokolo taikymo teritoriją standartus:

a)	šie bendrieji standartai nustatomi pagal V priedo A dalies nuostatas;

b)

tokie bendrieji standartai negali būti mažiau griežti už šiuos reikalavimus, pirmiausia: i) įrangos zonos nuotekos: ne daugiau kaip 15 mg naftos viename litre (neatskiedus); ii) gamybinis vanduo: vidutiniškai ne daugiau kaip 40 mg/l per kalendorinį mėnesį; koncentracija niekada negali viršyti 100 mg/l;

c)	šalys bendru susitarimu nustato, koks metodas bus taikomas naftos kiekiui tirti.

2.   Šalys nustato ir priima bendruosius gręžimo skysčių ir gręžimo atliekų naudojimo ir šalinimo iš įrenginių į protokolo taikymo teritoriją standartus. Šie bendrieji standartai nustatomi pagal V priedo B dalies nuostatas.

3.   Kiekviena šalis imasi tinkamų priemonių pagal šį straipsnį priimtų bendrųjų standartų arba griežtesnių standartų, kuriuos ji gali priimti, laikymuisi užtikrinti.

11 straipsnis

Nuotekos

1.   Susitariančioji šalis draudžia išleisti į protokolo taikymo teritoriją nuotekas iš įrenginių, kuriuose nuolat dirba ne mažiau kaip 10 žmonių, išskyrus atvejus, kai:

a)

nuotekos, išvalytos taip, kaip yra patvirtinusi kompetentinga institucija, iš įrenginių išleidžiamos ne arčiau kaip per keturias jūrų mylias nuo artimiausios sausumos teritorijos arba stacionarių žvejybos įrenginių, susitariančiajai šaliai paliekant teisę priimti sprendimą dėl kiekvieno konkretaus atvejo, arba

b)	nuotekos nevalomos, bet išleidžiamos pagal tarptautines taisykles ir standartus, arba

c)	nuotekos perleidžiamos per patvirtintus nuotekų valymo įrenginius, kuriuos yra patvirtinusi kompetentinga institucija.

2.   Susitariančioji šalis, manydama, kad tai yra būtina, inter alia, atsižvelgdama į teritorijos sroves arba atstumą iki 21 straipsnyje nurodytų teritorijų, prireikus nustato griežtesnes nuostatas.

3.   1 dalyje nurodytos išimtys netaikomos, jeigu išleidus nuotekas galima pastebėti plūduriuojančių kietųjų dalelių arba jeigu aplinkinis vanduo pakeičia spalvą, jame atsiranda spalvotų dėmių arba vanduo tampa neskaidrus.

4.   Jeigu nuotekos yra sumišusios su atliekomis ir kenksmingomis arba toksiškomis medžiagomis, kurioms taikomi kitokie šalinimo reikalavimai, taikomi griežtesnieji reikalavimai.

12 straipsnis

Šiukšlės

1.   Susitariančioji šalis draudžia išmesti į protokolo taikymo teritoriją šiuos produktus ir medžiagas:

a)	bet kokius plastikinius gaminius, įskaitant sintetinius lynus, sintetinius žvejybos tinklus ir plastikinius šiukšlių maišus, bet jais neapsiribojant;

b)	bet kokias kitas biologiškai neskaidžias šiukšles, įskaitant popieriaus gaminius, skudurus, stiklą, metalą, butelius, indus, krovinių paklotus, apvalkalus ir pakavimo medžiagas.

2.   Maisto atliekos į protokolo taikymo teritoriją išmetamos kuo toliau nuo sausumos ir laikantis tarptautinių taisyklių bei standartų.

3.   Jeigu šiukšlės yra sumišusios su kitais išmetamais produktais, kuriems taikomi kitokie šalinimo arba išmetimo reikalavimai, taikomi griežtesnieji reikalavimai.

13 straipsnis

Surinkimo įrenginiai, instrukcijos ir sankcijos

Šalys užtikrina, kad:

a)	operatoriai tinkamai šalintų visas atliekas ir kenksmingas arba toksiškas medžiagas specialiuose krante sumontuotuose surinkimo įrenginiuose, išskyrus atvejus, kai pagal protokolą leidžiama elgtis kitaip;

b)	visiems darbuotojams būtų pateiktos tinkamo teršalų šalinimo instrukcijos;

c)	už neteisėtą teršalų šalinimą būtų taikomos sankcijos.

14 straipsnis

Išimtys

1.   Šio skyriaus nuostatos netaikomos šiais atvejais:

a)

force majeure atvejais, ypač tada, kai teršalai išmetami: — norint išgelbėti žmonių gyvybes, — norint užtikrinti įrenginių saugą, — įrenginių arba įrangos apgadinimo atveju, su sąlyga, kad nustačius, jog padaryta žala, arba išmetus teršalus būtų imtasi visų įmanomų neigiamo poveikio mažinimo priemonių;

b)	medžiagos, kurių sudėtyje yra naftos arba kenksmingų ar toksiškų medžiagų, gavus išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą išmetamos į jūrą kovojant su konkrečių taršos atvejų padariniais ir taip siekiant sumažinti taršos daromą žalą.

2.   Tačiau šio skyriaus nuostatos taikomos visais atvejais, kai operatorius savo veiksmais siekė padaryti žalos arba elgėsi neatsargiai, žinodamas, kad veikiausia bus padaryta žalos.

3.   Apie teršalų išmetimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nedelsiant pranešama organizacijai ir – per organizaciją arba tiesiogiai – šaliai arba šalims, kuriai (-oms) gali būti padarytas neigiamas poveikis, pateikiant išsamią informaciją apie aplinkybes ir išmestų atliekų arba kenksmingų ar toksiškų medžiagų pobūdį bei kiekį.

IV   SKYRIUS

SAUGOS PRIEMONĖS

15 straipsnis

Saugos priemonės

1.   Susitariančioji šalis, kurios jurisdikcijai priklauso numatoma arba vykdoma veikla, užtikrina, kad būtų taikomos saugos priemonės, susijusios su įrenginių projektavimu, statymu, išdėstymu, įrengimu, žymėjimu, veikimu ir technine priežiūra.

2.   Susitariančioji šalis užtikrina, kad operatorius įrenginiuose visada turėtų tinkamą, geros darbinės būklės įrangą ir įtaisus, skirtus apsaugoti žmonių gyvybes, užkirsti kelią atsitiktinei taršai ir kovoti su jos padariniais, greitai reaguoti avarijų atvejais, taikant geriausias turimas aplinkos atžilgiu veiksmingas ir ekonominiu atžvilgiu tinkamas technologijas bei laikantis operatoriaus nepaprastosios padėties plano, nurodyto 16 straipsnyje, nuostatų.

3.   Kompetentinga institucija reikalauja, kad būtų pateiktas gamybos platformų, jūrinių gręžimo platformų, jūrinių saugyklų, jūrinių krovos sistemų ir vamzdynų, taip pat kitų įrenginių, kuriuos gali būti nurodžiusi susitariančioji šalis, pripažintos institucijos išduotas saugos ir tinkamumo tam tikrai paskirčiai sertifikatas (toliau – sertifikatas).

4.   Šalys, atlikdamos patikras, užtikrina, kad operatoriai vykdytų veiklą laikydamiesi šio straipsnio reikalavimų.

16 straipsnis

Nepaprastosios padėties planavimas

1.   Avarijos atveju susitariančiosios šalys mutatis mutandis įgyvendina Protokolo dėl bendradarbiavimo kovojant su Viduržemio jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis avarijos atveju nuostatas.

2.   Kiekviena šalis reikalauja, kad operatoriai, atsakingi už tos šalies jurisdikcijai priklausančius įrenginius, turėtų nepaprastosios padėties planą, skirtą kovoti su atsitiktine tarša ir suderintą su susitariančios šalies nepaprastosios padėties planu, parengtu pagal Protokolą dėl bendradarbiavimo kovojant su Viduržemio jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis avarijos atveju, ir patvirtintą pagal kompetentingų institucijų nustatytas procedūras.

3.   Kiekviena susitariančioji šalis užtikrina nepaprastosios padėties planų rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą. Šie planai rengiami pagal kompetentingos tarptautinės organizacijos priimtas rekomendacijas. Jie pirmiausia turi atitikti šio protokolo VII priedo nuostatas.

17 straipsnis

Informavimas

Kiekviena šalis reikalauja, kad operatoriai, atsakingi tos šalies jurisdikcijai priklausančius įrenginius, nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai:

a)	apie kiekvieną atvejį, kai iš jų įrenginių į protokolo taikymo teritoriją patenka arba gali patekti teršalų;

b)	apie kiekvieną jūroje pastebėtą atvejį, kai į protokolo taikymo teritoriją patenka arba gali patekti teršalų.

18 straipsnis

Savitarpio pagalba avarijos atveju

Avarijos atveju šalis, kuriai reikia pagalbos užkirsti kelią dėl veiklos susidarančiai protokolo taikymo teritorijos taršai, ją sumažinti arba įveikti, gali tiesiogiai prašyti kitų šalių pagalbos arba kreiptis į Viduržemio jūros regioninį reagavimo avariniu taršos atveju centrą (REMPEC), ir šis turi padaryti viską, kas įmanoma, kad suteiktų reikiamą pagalbą.

Šiuo tikslu šalis, kuri taip pat yra Protokolo dėl bendradarbiavimo kovojant su Viduržemio jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis avarijos atveju šalis, taiko susijusias minėto protokolo nuostatas.

19 straipsnis

Stebėjimas

1.   Reikalaujama, kad operatorius arba šioje srityje kompetentingas subjektas, atsižvelgdami į veiklos pobūdį, mastą, trukmę ir techninius metodus, taip pat į vietovės ypatumus, vertintų veiklos poveikį aplinkai ir apie jį periodiškai arba kompetentingai institucijai paprašius praneštų, kad ši kompetentinga galėtų atlikti vertinimą pagal procedūrą, kompetentingos institucijos nustatytą pagal jos taikomą leidimų sistemą.

2.   Prireikus kompetentinga institucija nustato nacionalinę stebėjimo sistemą, suteikiančią galimybę reguliariai stebėti įrenginius ir veiklos poveikį aplinkai ir taip užtikrinti išduodant leidimą nustatytų sąlygų laikymąsi.

20 straipsnis

Įrenginių pašalinimas

1.   Kompetentinga institucija reikalauja, kad operatorius pašalintų apleistus ar nenaudojamus įrenginius, kad būtų galima užtikrinti navigacijos saugumą, atsižvelgiant į kompetentingos tarptautinės organizacijos priimtas rekomendacijas ir standartus. Šalinant tokius objektus taip pat deramai atsižvelgiama į kitus teisėtus jūros naudojimo būdus, pirmiausia žvejybą, jūros aplinkos apsaugą ir kitų susitariančiųjų šalių teises ir pareigas. Prieš pašalindamas įrenginius operatorius savo atsakomybe imasi visų reikiamų priemonių, kad išvengtų teršalų išsiliejimo arba nutekėjimo iš veiklos vietos.

2.   Kompetentinga institucija reikalauja, kad operatorius pagal šio straipsnio 1 dalį pašalintų apleistus arba nebenaudojamus vamzdynus arba išvalytų jų vidų ir juos paliktų arba palaidotų taip, kad jie neterštų aplinkos, nekeltų pavojaus navigacijai, netrukdytų žvejybai, nekeltų grėsmės jūrų aplinkai ir netrukdytų kitais teisėtais būdais naudoti jūrą arba susitariančiosioms šalims naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas. Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų tinkamai paskelbta apie tai, kokiame gylyje ir kokioje vietoje buvo palaidotas vamzdynas ir kokie jo matmenys, ir kad ši informacija būtų pateikta jūrlapiuose ir perduota organizacijai bei kitoms kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms ir šalims.

3.   Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos operatoriaus nebenaudojamiems arba apleistiems įrenginiams, kuriems išduotas leidimas galėjo būti panaikintas arba sustabdytas pagal 7 straipsnį.

4.   Kompetentinga institucija gali nurodyti tam tikromis aplinkybėmis taikytinus iš pradžių numatyto veiklos lygio ir jūrų aplinkos apsaugos priemonių pakeitimus.

5.   Kompetentinga institucija gali reguliuoti veiklos, kuriai buvo išduotas leidimas, perleidimą kitiems asmenims.

6.   Jeigu operatorius nesilaiko šio straipsnio nuostatų, kompetentinga institucija operatoriaus sąskaita imasi veiksmų, kurie gali būti reikalingi operatoriaus neveikimo padariniams pašalinti.

21 straipsnis

Specialiai saugomos teritorijos

Kad apsaugotų teritorijas, nustatytas Protokole dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros teritorijų, ir visas kitas teritorijas, kurias šalis yra nustačiusi siekdama tame protokole nustatytų tikslų, šalys individualiai arba daugiašalio ar dvišalio bendradarbiavimo pagrindu taiko specialias priemones, atitinkančias tarptautinę teisę, kad užkirstų kelią dėl veiklos šiose teritorijose susidarančiai taršai, ją sumažintų, įveiktų ir kontroliuotų.

Be priemonių, kurios Protokole dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros teritorijų yra nurodytos kaip būtinos norint gauti leidimą, inter alia, gali būti taikomos tokios priemonės:

a)	specialūs šioms teritorijoms skirtų leidimų išdavimo apribojimai arba sąlygos: i) poveikio aplinkai vertinimų parengimas ir įvertinimas; ii) specialių stebėjimo, įrenginių šalinimo ir draudimo išmesti teršalus nuostatų šioms teritorijoms rengimas;

b)	aktyvus operatorių, kompetentingų institucijų, šalių ir organizacijos keitimasis informacija klausimais, kurie gali turėti įtakos šioms teritorijoms.

V   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

Tyrinėjimai ir mokslinių tyrimų programos

Laikydamosi konvencijos 13 straipsnio, šalys prireikus bendradarbiauja remdamos tyrinėjimus ir įgyvendindamos mokslinių bei technologinių tyrimų programas, kuriomis siekiama sukurti tokius naujus metodus:

a)	veiklos vykdymo keliant kuo mažesnę taršos grėsmę;

b)	taršos prevencijos, mažinimo, įveikimo ir kontrolės, ypač avarijos atveju.

23 straipsnis

Tarptautinės taisyklės, standartai ir rekomenduojama praktika bei procedūros

1.   Šalys tiesiogiai arba per organizaciją ar kitas kompetentingas tarptautines organizacijas bendradarbiauja siekdamos:

a)	nustatyti tinkamus mokslinius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima parengti ir tobulinti tarptautines taisykles, standartus ir rekomenduojamus praktinius metodus bei procedūras, skirtas siekti šio protokolo tikslų;

b)	parengti ir tobulinti tokias tarptautines taisykles, standartus ir rekomenduojamus praktinius metodus bei procedūras;

c)	parengti ir priimti rekomendacijas, atitinkančias tarptautinę praktiką bei procedūras ir skirtas užtikrinti VI priedo nuostatų laikymąsi;

2.   Šalys nedelsdamos deda pastangas, kad jų teisės aktai ir taisyklės būtų suderinti su tarptautinėmis taisyklėmis, standartais ir rekomenduojamais praktiniais metodais bei procedūromis, nurodytais šio straipsnio 1 dalyje.

3.   Šalys pagal galimybes nedelsdamos deda pastangas, kad būtų keičiamasi informacija apie vidaus politiką, teisės aktus ir taisykles ir apie jų derinimą, kai nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

24 straipsnis

Mokslinė ir techninė pagalba besivystančioms šalims

1.   Šalys tiesiogiai arba padedamos kompetentingų regioninių arba kitų tarptautinių organizacijų bendradarbiauja siekdamos parengti ir pagal galimybes įgyvendinti pagalbos besivystančioms šalims programas, pirmiausia mokslo, teisės, švietimo ir technologijų srityse, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią dėl veiklos protokolo taikymo teritorijoje susidarančiai taršai, ją sumažinti, įveikti ir kontroliuoti.

2.   Techninė pagalba pirmiausia apima mokslinio, teisinio ir techninio personalo mokymą, taip pat pagalbą toms šalims įsigyti, naudoti ir gaminti atitinkamą įrangą palankiomis sąlygomis, kurias susijusios šalys turėtų suderinti tarpusavyje.

25 straipsnis

Keitimasis informacija

Šalys viena kitą tiesiogiai arba per organizaciją informuoja apie taikomas priemones arba pasiektus rezultatus ir apie patiriamus protokolo taikymo sunkumus, jeigu jų pasitaiko. Tokios informacijos kaupimo ir teikimo procedūros nustatomos per šalių posėdžius.

26 straipsnis

Tarpvalstybinė tarša

1.   Kiekviena šalis imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausanti veikla nekeltų taršos už jos jurisdikcijos ribų.

2.   Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso numatoma arba vykdoma veikla, atsižvelgia į bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, nepaisydamos to, ar tas poveikis veikiausiai bus padarytas jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ar už jos ribų.

3.   Šalis, sužinojusi apie jūros aplinkai gresiantį taršos žalos pavojų arba padarytą žalą, nedelsdama apie tai praneša kitoms šalims, kurias, jos manymu, gali paveikti tokia žala, taip pat Viduržemio jūros regioninį reagavimo avariniu taršos atveju centrui (REMPEC), pateikdama visą naujausią informaciją, kuria remdamosi jos prireikus galėtų imtis tinkamų priemonių. REMPEC nedelsdamas perduoda šią informaciją visoms susijusioms šalims. REMPEC nedelsdamas perduoda šią informaciją visoms susijusioms šalims.

4.   Šalys, atsižvelgdamos į savo teisės sistemas ir, jeigu taikytina, remdamosi susitarimais, deda pastangas, kad kitų valstybių asmenims, kuriems dėl taršos arba kitokio neigiamo poveikio, susijusio su siūlomais arba atliekamais darbais, gali būti padaryta žalos, sudarytų lygias galimybes dalyvauti administracinėse bylose ir užtikrintų jose lygiavertį požiūrį į tokius asmenis.

5.   Jeigu tarša keliama valstybės, kuri nėra šio protokolo susitariančioji šalis, teritorijoje, bet kuri susitariančioji šalis, kuriai daromas neigiamas poveikis, deda pastangas, kad būtų bendradarbiaujama su minėtąja valstybe ir taip būtų sudaromos galimybės taikyti šį protokolą.

27 straipsnis

Atsakomybė ir žalos atlyginimas

1.   Šalys, atsižvelgdamos į konvencijos 16 straipsnį, nedelsdamos pradeda bendradarbiauti tinkamų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų nustatyta atsakomybė ir atlyginimas už žalą, padarytą vykdant veiklą, kuriai taikomas šis protokolas, rengimo klausimais.

2.   Kol bus parengtos šios procedūros, kiekviena šalis:

a)	imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad atsakomybė už žalą, padarytą vykdant veiklą, tektų operatoriams, ir reikalauja, jog jie skubiai sumokėtų tinkamą kompensaciją;

b)	imasi visų būtinų priemonių, kad operatoriai nuolat turėtų draudimo apsaugą arba kitokią finansinę garantiją, kurios tipas ir sąlygos būtų tokie, kaip nustatė susitariančioji šalis, siekdama užtikrinti žalos, padarytos vykdant veiklą, kuriai taikomas šis protokolas, atlyginimą.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

Kiekviena susitariančioji šalis paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, kurios:

a)	suteikia, atnaujina ir registruoja šio protokolo II skyriuje numatytus leidimus;

b)	išduoda ir registruoja specialius ir bendruosius šio protokolo 9 straipsnyje nurodytus leidimus;

c)	išduoda šio protokolo V priede nurodytus leidimus;

d)	tvirtina valymo sistemą ir išduoda sertifikatus nuotekų valymo įrenginiams, nurodytiems šio protokolo 11 straipsnio 1 dalyje;

e)	suteikia išankstinį išimtinio teršalų, nurodytų šio protokolo 14 straipsnio 1 dalies b punkte, išmetimo patvirtinimą;

f)	vykdo pareigas, susijusias su saugos priemonėmis, nurodytomis šio protokolo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

g)	atlieka funkcijas, susijusias su nepaprastosios padėties planų rengimu, kaip aprašyta šio protokolo 16 straipsnyje ir VII priede;

h)	nustato stebėjimo procedūras, kaip nustatyta šio protokolo 19 straipsnyje;

i)	prižiūri įrenginių šalinimo darbus, kaip nustatyta šio protokolo 20 straipsnyje.

29 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Kiekviena šalis parengia procedūras ir taisykles, taikytinas veiklai, kuriai buvo arba nebuvo išduotas leidimas ir kuri buvo pradėta iki šio protokolo įsigaliojimo, siekdama, kiek įmanoma, užtikrinti jų atitiktį šio protokolo nuostatoms.

30 straipsnis

Posėdžiai

1.   Eiliniai šalių posėdžiai vyksta vienu metu su eiliniais konvencijos susitariančiųjų šalių posėdžiais, rengiamais pagal konvencijos 18 straipsnį. Šalys taip pat gali rengti neeilinius posėdžius pagal konvencijos 18 straipsnį.

2.   Šio protokolo šalių posėdžių funkcijos, inter alia, yra:

a)	nuolat tikrinti, kaip įgyvendinamas šis protokolas ir apsvarstyti priimtų priemonių veiksmingumą bei visų kitų priemonių tikslingumą, ypač kai šios priemonės priimamos priedų arba pakeitimų forma;

b)	peržiūrėti ir keisti šio protokolo priedus ar priedėlius;

c)	svarstyti informaciją, susijusią su leidimų išdavimu arba atnaujinimu pagal šio protokolo II skyrių;

d)	svarstyti informaciją, susijusią su leidimų išdavimu ir patvirtinimų suteikimu pagal šio protokolo III skyrių;

e)	priimti rekomendacijas, nurodytas šio protokolo 9 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies c punkte;

f)	svarstyti nepaprastosios padėties planų duomenis ir avarijų atveju taikomas priemones, priimtas pagal šio protokolo 16 straipsnį;

g)	pagal šio protokolo 23 straipsnio 1 dalį nustatyti kriterijus ir parengti tarptautines taisykles, standartus bei rekomenduojamus praktinius metodus bei procedūras tokia forma, dėl kurios susitaria šalys;

h)	palengvinti politikos įgyvendinimą ir V skyriuje nurodytų tikslų siekimą, pirmiausia suderinant nacionalinius ir Europos bendrijos taisės aktus, kaip nustatyta šio protokolo 23 straipsnio 2 dalyje;

i)	vertinti šio protokolo 27 straipsnio įgyvendinimo pažangą;

j)	vykdyti kitas funkcijas, kurios gali būti būtinos šiam protokolui taikyti.

31 straipsnis

Sąsaja su konvencija

1.   Šiam protokolui taikomos konvencijos nuostatos, susijusios su bet kuriuo protokolu.

2.   Šiam protokolui taikomos darbo tvarkos taisyklės ir finansinės taisyklės, priimtos pagal konvencijos 24 straipsnį, išskyrus atvejus, kai šio protokolo šalys susitaria kitaip.

32 straipsnis

Baigiamasis straipsnis

1.   Šis protokolas teikiamas pasirašyti Madride nuo 1994 m. spalio 14 d. iki 1995 m. spalio 14 d. bet kuriai konvencijos susitariančiajai šaliai, pakviestai į Viduržemio jūros regiono pakrantės valstybių įgaliotojų atstovų konferenciją dėl Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, 1994 m. spalio 13–14 d. rengiamą Madride. Jis taip pat teikiamas iki tos pačios datos pasirašyti Europos bendrijai ir visoms panašioms regioninėms ekonominėms grupėms, kurių bent vienas narys yra protokolo taikymo teritorijoje esanti pakrantės valstybė ir kurių kompetencijai priklauso sritys, kurioms taikomas šis protokolas, kaip nustatyta konvencijos 30 straipsnyje.

2.   Šis protokolas ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Ispanijos Vyriausybei, kuri prisiima depozitaro funkcijas.

3.   Nuo 1995 m. spalio 15 d. prie šio protokolo gali prisijungti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės, Europos bendrija ir bet kuri toje dalyje nurodyta grupė.

4.   Šis protokolas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai deponuojami mažiausiai šeši šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentai.