27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/13

(1)

Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie visus savo naujus ir galiojančius dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis energijos srityje. Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms susipažinti su šia informacija tinkama forma, atsižvelgdama į tai, kad reikia apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją;

(2)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas Sutartimis ar Sąjungos institucijų aktais nustatytų pareigų vykdymas. Todėl valstybės narės turėtų vengti Sąjungos teisės ir tarptautinių susitarimų, sudarytų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, nesuderinamumo arba turėtų jį pašalinti;

(3)

siekiant, kad energijos vidaus rinka veiktų tinkamai, į Sąjungą importuojama energija turėtų būti visapusiškai reglamentuojama taisyklėmis, kuriomis sukuriama energijos vidaus rinka. Dėl netinkamai veikiančios energijos vidaus rinkos Sąjunga atsiduria pažeidžiamoje ir nepalankioje padėtyje energijos tiekimo saugumo atžvilgiu, ir dėl to sumažėja jos galima nauda Europos vartotojams ir pramonei. Didelis valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimų skaidrumas leistų Sąjungai solidariai imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrintas tokių susitarimų suderinamumas su Sąjungos teise ir veiksmingai užtikrintas energijos tiekimo saugumas. Toks skaidrumas taip pat būtų naudingas siekiant glaudesnio Sąjungos vidaus bendradarbiavimo išorės santykių energetikos srityje ir ilgalaikių Sąjungos politikos tikslų, susijusių su energetika, klimatu ir energijos tiekimo saugumu;

(4)

todėl turėtų būti nustatytas naujas keitimosi informacija mechanizmas. Jis turėtų būti taikomas tik tarpvyriausybiniams susitarimams, turintiems poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, nes šios dvi sritys itin glaudžiai susijusios. Už pirminį vertinimą, ar tarpvyriausybinis susitarimas arba kitas tekstas, kuris aiškiai nurodomas tarpvyriausybiniame susitarime, turi poveikį energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, turėtų būti atsakingos valstybės narės; jei kyla abejonių, valstybės narės turėtų konsultuotis su Komisija. Iš esmės susitarimai, kurie jau nebegalioja arba yra nebetaikomi, neturi poveikio energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, todėl šis keitimosi informacija mechanizmas jiems neturėtų būti taikomas. Keitimosi informacija mechanizmas turėtų apimti pirmiausia visus tarpvyriausybinius susitarimus, kurie turi poveikį dujų, naftos arba elektros tiekimui per pastoviąją infrastruktūrą arba kurie turi poveikį į Sąjungą importuojamos energijos kiekiui;

(5)

keitimosi informacija mechanizmas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos visa apimtimi turi būti pranešta Komisijai remiantis kitais Sąjungos teisės aktais. Tačiau tas atleidimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams su trečiosiomis šalimis, kurie turi poveikį dujų infrastruktūros vystymui ir naudojimui bei dujų tiekimui ir apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (3) 13 straipsnio 6 dalies a punktą. Apie tokius susitarimus turėtų būti pranešama pagal šiame sprendime išdėstytas taisykles. Siekiant išvengti dubliavimosi, reikėtų laikyti, kad, pateikus pranešimą pagal šį sprendimą, įvykdoma Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta pareiga;

(6)

šis sprendimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams tais klausimais, kurie reglamentuojami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi;

(7)

šiuo sprendimu nesukuriama pareigų komercinių ūkio subjektų susitarimų atžvilgiu. Tačiau juo neužkertamas kelias tam, kad valstybės narės savanoriškai praneštų Komisijai apie komercinius susitarimus, kurie aiškiai nurodomi tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Be to, kadangi komerciniuose susitarimuose gali būti reguliuojamojo pobūdžio nuostatų, komercinės veiklos vykdytojai, vedantys derybas dėl komercinių susitarimų su trečiųjų šalių veiklos vykdytojais, turėtų turėti galimybę konsultuotis su Komisija, kad išvengtų galimų prieštaravimų Sąjungos teisei;

(8)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visus galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsigaliojo ar taikomi laikinai, kaip apibrėžta Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnyje, ir visus naujus tarpvyriausybinius susitarimus;

(9)

didesnis būsimų tarpvyriausybinių susitarimų, dėl kurių bus arba yra deramasi tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, skaidrumas galėtų prisidėti prie valstybių narių požiūrio į tokius susitarimus nuoseklumo, atitikties Sąjungos teisei bei energijos tiekimo saugumo Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai apie derybas dėl naujų tarpvyriausybinių susitarimų arba galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų. Jei valstybės narės pasirenka tokią galimybę, Komisija turėtų būti reguliariai informuojama apie derybų pažangą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pakviesti Komisiją dalyvauti derybose kaip stebėtoją.

Komisija taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti kaip stebėtoja savo prašymu, jei tam pritaria atitinkama valstybė narė. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos padėti joms derybose su trečiosiomis šalimis. Tokiu atveju Komisija turėtų turėti galimybę teikti konsultacijas, kaip išvengti nesuderinamumo su Sąjungos teise, ir atkreipti dėmesį į Sąjungos energetikos politikos tikslus ir valstybių narių solidarumo principą;

(10)

Komisija turėtų įvertinti galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų suderinamumą su Sąjungos teise. Jei tie susitarimai nesuderinami su Sąjungos teise, valstybės narės turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų rastas tinkamas sprendimas nustatytam nesuderinamumui pašalinti;

(11)

siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti galimų prieštaravimų Sąjungos teisei, tuo atveju, jei valstybės narės ketina pradėti derybas dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo su trečiąja šalimi, jos turėtų turėti galimybę pranešti apie tai Komisijai prieš derybų pradžią arba jų eigoje. Jei valstybė narė, kuri derasi dėl tarpvyriausybinio susitarimo, pranešė Komisijai prieš užbaigdama derybas ir pateikė jai to tarpvyriausybinio susitarimo projektą, Komisija turėtų turėti galimybę pranešti tai valstybei narei savo nuomonę apie susitarimo, dėl kurio deramasi, suderinamumą su Sąjungos teise. Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 258 straipsniu, turi teisę pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, jei ji mano, kad valstybė narė neįvykdė savo pareigų pagal SESV;

(12)

visi galutiniai ratifikuoti tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriems taikomas šis sprendimas, turėtų būti perduoti Komisijai, kad ši galėtų informuoti visas kitas valstybes nares;

(13)

Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms saugiu elektroniniu būdu susipažinti su visa jos gaunama informacija. Komisija turėtų paisyti valstybių narių prašymų užtikrinti jai pateiktos informacijos konfidencialumą. Tačiau prašymai laikytis konfidencialumo neturėtų apriboti pačios Komisijos prieigos prie konfidencialios informacijos, nes Komisijai reikia turėti išsamią informaciją, kad ji galėtų atlikti vertinimus. Komisija turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas konfidencialumo išlygos taikymas. Prašymais laikytis konfidencialumo neturėtų būti daromas poveikis teisei susipažinti su dokumentais, kaip numatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl visuomenės teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4);

(14)

jei valstybė narė mano, kad tarpvyriausybinis susitarimas yra konfidencialus, ji turėtų pateikti Komisijai jo santrauką, kad su ta santrauka galėtų susipažinti kitos valstybės narės;

(15)

nuolatinis keitimasis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus Sąjungos lygiu turėtų padėti išvystyti geriausią praktiką. Remdamasi tais geriausios praktikos pavyzdžiais, Komisija, atitinkamais atvejais bendradarbiaudama su Europos išorės santykių tarnyba (toliau – EIVT) Sąjungos išorės politikos klausimais, turėtų parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios galėtų būti vartojamos valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Vartojant tokias standartines nuostatas turėtų būti siekiama išvengti tarpvyriausybinių susitarimų prieštaravimų Sąjungos teisei, visų pirma konkurencijos teisei ir energijos vidaus rinkos taisyklėms, taip pat Sąjungos sudarytiems tarptautiniams susitarimams. Jos turėtų būti neprivalomos, ir turėtų būti numatyta galimybė jų turinį pritaikyti pagal konkrečias aplinkybes;

(16)

įvertinusios esamą energijos vidaus rinką ir Sąjungos energetikos politikos tikslus, valstybės narės, vesdamos derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų energijos srityje, darančių poveikį Sąjungos energetikos politikai, turėtų deramai atsižvelgti į tuos tikslus;

(17)

užtikrinant, kad abi pusės daugiau žinotų apie galiojančius ir naujus tarpvyriausybinius susitarimus, turėtų būti padedama geriau koordinuoti valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos veiksmus energetikos srityje. Toks geresnis koordinavimas turėtų padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Sąjungos įtaka, ir sudaryti galimybę Komisijai siūlyti problemų, nustatytų tarpvyriausybinių susitarimų srityje, sprendimus;

(18)

Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimui ir jį skatinti, kad būtų sustiprintas bendras strateginis Sąjungos vaidmuo pasitelkus tvirtą ir veiksmingą suderintą požiūrį į gamybos, tranzito ir vartojimo šalis;

(19)

keitimosi informacija mechanizmu, įskaitant vertinimus, kuriuos valstybės narės turi atlikti jį įgyvendindamos, nedaromas poveikis Sąjungos taisyklių dėl pažeidimų, valstybės pagalbos ir konkurencijos taikymui;

(20)

Komisija turėtų įvertinti, ar šis sprendimas yra pakankamas ir veiksmingas užtikrinant tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei ir valstybių narių veiksmų, susijusių su tarpvyriausybiniais energetikos susitarimais, aukšto lygio tarpusavio koordinavimą;

(21)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija keistųsi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos srities susitarimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio sprendimo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

dalykas;

b

tikslas ir taikymo sritis;

c)

galiojimo trukmė;

d)

susitariančiosios šalys;

e)

informacija apie pagrindinius aspektus.

a)

peržiūrėti pokyčius, susijusius su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir siekti Sąjungos išorės santykių energetikos srityje su gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumo ir darnos;

b)

nustatyti bendras problemas, susijusias su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir apsvarstyti, kokių tinkamų veiksmų būtų galima imtis toms problemoms spręsti, taip pat atitinkamais atvejais pasiūlyti sprendimų;

c)

geriausios praktikos ir konsultacijų su valstybėmis narėmis pagrindu parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios, jei būtų taikomos, labai pagerintų būsimų tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei;

d)

atitinkamais atvejais remti daugiašalių tarpvyriausybinių susitarimų, kurie apima kelias valstybes nares ar visą Sąjungą, rengimą.